Pranešėjas Ramūnas Antanavičius                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-746-785-2015;

Teisėjas Laimonas Noreika                                                 Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00097-2013-2;

                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                                                                                2.4.6., 2.4.7.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nuteistajam S. M., jo gynėjui advokatui Dainiui Gudui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams; pripažintas kaltu pagal BK 215 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

S. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus pinigus: 2013-01-17, tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimas pinigines lėšas, tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2013-01-17 14:05 val. paskambinus iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į A. B. priklausantį fiksuoto ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius kriminalinės policijos tyrėju Milašiumi, bei nurodžius melagingas aplinkybes, apgaulės būdu įgijo A. B. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonėje užfiksuotus duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodą), pakankamus finansinei operacijai atlikti ir S. M. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, juos neteisėtai panaudojo, t.y., nuo 2013-01-17 iki 2013-01-20, veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, naudojantis kompiuterinės sistemos IP adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prisijungė prie A. B. priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir iš jos pervedė į J. B. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) A. B. priklausančias pinigines lėšas: 2013-01-17 – 1158,48 eurų (4000 Lt), 2013-01-18 – 1158,48 eurų (4000 Lt), 2013-01-19 – 1158,48 eurų (4000 Lt), 2013-01-20 – 868,86 eurų (3000 Lt), kuriuos J. B., vykdydama S. M. nurodymus, pervedė kitiems asmenims: 2013-01-17 iš savo banko sąskaitos A. B. priklausančias pinigines lėšas 1100,55 eurų (3800 Lt) pervedė į R. S. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini); 14,48 eurų (50 Lt) į V. Ž. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini);  14,48 eurų (50 Lt) į K. K. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2013-01-18 pinigines lėšas 144,81 eurus (500 Lt) pervedė į V. V. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini); 28,96 eurus (100 Lt) į J. V. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini); kitas A. B. priklausančias pinigines lėšas 2013-01-18: 144,81 eurus (500 Lt), 289,62 eurus (1000 Lt), 289,62 eurus (1000 Lt), 144,81 eurus (500 Lt), 57,92 eurus (200 Lt), 75,3 eurus (260 Lt) iš savo bankinės sąskaitos išgrynino bankomate, esančiame Tumo Vaižganto g. 81, Plungė, ir perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, taip pat A. B. priklausančias pinigines lėšas, esančias J. B. bankinėje sąskaitoje 2013-01-18 panaudojo pervedant mokėjimus į UAB „Tele2“ sąskaitą už mobiliojo ryšio abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) – 2,89 eurus (10 Lt), (duomenys neskelbtini) – 5,79 eurus (20 Lt), (duomenys neskelbtini) – 2,89 (10 Lt), (duomenys neskelbtini) – 2,89 eurus (10 Lt) sąskaitų papildymus, 2013-01-19 nuo savo AB „Swedbank“ sąskaitos A. B. priklausančius 897,82 eurus (3100 Lt) J. B. išgrynino bankomate, esančiame Tumo Vaižganto g. 81, Plungė, ir juos perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, pinigines lėšas 144,81 eurus (500 Lt) pervedė į V. V. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini); 28,96 eurus (100 Lt) į R. S. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini); 72,40 eurus (250 Lt) į V. V. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); 8,68 eurų (30 Lt) į A. L. priklausančią AB „SEB bank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2013-01-20 – 724,05 eurus (2500 Lt) išgrynino bankomate, esančiame Tumo Vaižganto g. 81, Plungė, kur perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, pinigines lėšas 144,81 eurų (500 Lt) pervedė į V. V. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais S. M. savo ir kitų asmenų naudai įgijo A. B. priklausančias pinigines lėšas – 4344,30 eurus (15000 Lt).

Apeliaciniame skunde nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Dainius Gudas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendį ir S. M. išteisinti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir neatsižvelgė į eilę įrodymų, patvirtinančių nusikalstamos veikos sudėties S. M. veiksmuose nebuvimą. Nuosprendį teismas iš esmės grindė tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas tik viena po kito išdėstė surinktus įrodymus, tačiau nepateikė išsamių išvadų ir motyvų, kuris iš įrodymų patvirtina ar paneigia nusikalstamos veikos sudėties buvimą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. analizė leidžia daryti išvadą, kad apkaltinamajame nuosprendyje turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes. Tokiais veiksmai teismas taip pat nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-20 Teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, apžvalga Nr. 40).

Be to, S. M. nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. Pirmos instancijos teismo išnagrinėtoje byloje nėra nei vieno įrodymo, kad S. M. neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus pinigus. Nuteistasis nukentėjusios A. B. nepažinojo, jai neskambino, neprisistatinėjo išgalvotu vardu, pavarde, neišgavo iš nukentėjusios nei tokiu, nei kokiu nors kitokiu būdu nukentėjusios prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų. Vienintelis S. M. veiksmas buvo tai, kad jis, paprašytas kitų nuteistųjų, paskambino savo žmonai su prašymu leisti pasinaudoti jos sąskaita banke. Žmonai atsisakius leisti tai padaryti, S. M. paskambino savo pusseserei J. B. ir paprašė to paties. Gavęs sutikimą, pasakė sąskaitos numerį jo paprašiusiam nuteistajam. Atkreiptinas dėmesys, kad S. M. nežinojo ir žinoti negalėjo, kad ši jo giminaitės banko sąskaita bus kitų asmenų naudojama neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti. Teismas neatkreipė pakankamo dėmesio į tai, kad prieš tai kaltinamajam leidimo pasinaudoti turima banko sąskaita nedavė jo paties žmona ir būtent todėl S. M., vengdamas galimai gresiančių problemų iš kitų nuteistųjų, buvo priverstas tokiu būdu gauti banko sąskaitos numerį. Dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parašė pareiškimą dėl fakto, kad tyrėja neteisingai užrašė jo parodymus ir dėl to buvo atliekamas tyrimas. Visos šios aplinkybės patvirtina S. M. parodymus, kad jis nežinojo, jog asmenys, prašę banko sąskaitos numerio, ją naudos neteisėtoms finansinėms operacijoms.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis S. M. ir jo gynėjas advokatas Dainius Gudas apeliacinį skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė ji tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo S. M. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinis skundas atmetamas.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam S. M. pritaikyti tinkamai.

Nuteistasis bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės nepripažino, o apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Pažymima, jog teismai įrodymus vertina laikydamiesi BPK 20 str. įtvirtintų bendrųjų įrodymų vertinimo principų. BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-491/2014 ir kt.)

Nors nuteistasis savo kaltės nepripažįsta ir teigia, kad pirmos instancijos teismas nuosprendį iš esmės grindė tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, tačiau su tokiu vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka. S. M. kaltė įrodyta byloje surinkta įrodymų visuma. Jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios A. B. parodymais; liudytojų J. B., J. V., V. Ž. parodymais; 2014-12-22 akistatos protokolu tarp S. M. ir D. V.; 2013-01-16 – 2013-01-20 TEO operatoriaus pateikta abonentinio numerio 8-37-455709 išklotine; 2013-03-25 Kauno AVPK Kauno Dainavos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo T. B. tarnybiniu pranešimu; 2013-02-12 AB „Swedbank“ banko A. B. sąskaitos išrašu, pranešimu dėl IP, iš kurių buvo jungtasi prie A. B. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos; 2013-03-13 AB „Swedbank“ banko J. B. sąskaitos išrašu; Marijampolės pataisos namų pateikta informacija (2013-03-18, 2014-02-05, 2015-01-15, 2015-01-23) bei kitais bylos duomenimis.

Vertinant byloje esančius įrodymus atkreipiamas dėmesys, kad pats nuteitasis neneigia fakto, jog skambino savo žmonai ir prašė, kad ji leistų pasinaudoti jos sąskaita, tačiau jai atsisakius, susisiekė telefonu su savo pussesere J. B., kuri sutiko ir atsiuntė sąskaitos numerį. Liudytoja J. B. parodė, kad iš A. B. banko sąskaitos gavo pavedimus į jai priklausančią sąskaitą, o jos pusbrolis S. M. nurodydavo kam ir kokiomis sumomis pervesti gautus pinigus. Kitas sumas liepdavo išgryninti bankomate ir perduoti nepažįstamiems asmenims. S. M. su ja bendravo telefonu ir visais atvejais jai nurodydavo, kur pervesti pinigus arba juos išgryninti. Sąskaitų numerius atsiųsdavo SMS žinute. S. M. sakydavo, jog pinigus perveda jo draugė, o jis tik neturi mokėjimo kortelės. Šias aplinkybes patvirtina objektyvieji bylos duomenys, t.y. A. B. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašas ir J. B. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašas iš kurių matyti A. B. priklausančių piniginių lėšų (4344,30 Eur) judėjimas.

Visa tai rodo S. M. tyčios kryptingumą. Nuteistasis savo aktyviais veiksmais siekė apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimus pinigus. Pažymima, kad tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Nagrinėjamu atveju S. M. neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus pinigus.

Versija, kurią apeliaciniame skunde kelia nuteistasis, jog jis, paprašytas kitų nuteistųjų, paskambino savo žmonai ir paprašė leisti pasinaudoti banko sąskaita, o žmonai atsisakius leisti tai padaryti, S. M. paskambino savo pusseserei J. B. ir paprašė to paties, tačiau nežinojo ir žinoti negalėjo, kad ši jo giminaitės banko sąskaita bus kitų asmenų naudojama neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti, atmetama. Nors S. M. jau ikiteisminio tyrimo metu kėlė versiją, kad J. B. priklausančios sąskaitos numerį perdavė kitiems nuteistiesiems, tačiau pažymima, kad jo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. S. M. 2013-10-08 apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad nuteistasis D. V. jo paprašė, kad jis suorganizuotų banko sąskaitą į kurią pervedus pinigus būtų galima greitai juos išgryninti. Gavęs J. B. priklausančios banko sąskaitos numerį, perdavė jį D. V.. 2014-12-17 papildomai apklaustas kaip įtariamasis S. M. parodė, kad J. B. banko sąskaitos numerį davė D. V.. Kokie pinigai bus pervedami neklausė, tačiau suprato, kad tai bus pinigai įgyti sukčiavimo būdu. D. V. pasakė, kad jei bus problemų, kaltę prisiims jis. 2014-12-22 papildomai apklaustas kaip įtariamasis S. M. jau nurodė kitą versiją. Jis parodė, kad asmeniškai D. V. banko sąskaitos numerio nedavė. D. V. tik paklausė dėl banko sąskaitos numerio ir nurodė asmenį, kuriam jo reikia. Banko sąskaitos numerį nusiuntė SMS žinute, tačiau nepamena iš kokio numerio ir į kokį numerį. Dėl pinigų bendravo su nuteistaisiais M. B. ir M. M.. S. M. apklaustas kaip įtariamasis 2015-02-24 vėl pakeitė versiją ir parodė, jog pasilieka prie savo 2013-10-08 duotų parodymų. Daugiau papildymų neturėjo. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu S. M. parodė, kad į jį kreipėsi D. V., kuris sakė, jog rimtiems žmonėms reikalinga banko sąskaita, kuria būtų galima pasinaudoti. Aiškino, kad yra žmogus, kuris nori iš užsienio pervesti legalius pinigus. S. M. nesuprato, kad tie pinigai gali būti gauti nusikalstamu būdu. Gavus pusseserės banko sąskaitos numerį, D. V. jį kažkam persiuntė. Taigi matyti, kad S. M. parodymai nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina byloje esantys objektyvieji duomenys.

Vertindamas nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jų nuoseklumą, atitikimą teisminio posėdžio metu duotiems parodymams ir kitiems bylos duomenims, Kauno apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja neteisingai užrašė jo parodymus ir dėl to S. M. pateikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas. Pažymima, kad visuose įtariamojo apklausų protokoluose S. M. pasirašė ir pastabų neturėjo. Apklausose taip pat dalyvavo advokatas V. J.. Maža to, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras 2015-03-27 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. M. skundą. Taigi nėra pagrindo nevertinti S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kitų bylos duomenų visumoje.

Be to, nuteistojo parodymai, prieštarauja D. V. parodymams. D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kreipėsi į S. M. dėl galimybės pasinaudoti laisvėje esančio asmens banko sąskaita. To prašė ne sau, bet paprašytas kitų nuteistųjų ir suvedė S. M. su tais žmonėmis, kurie prašė tos sąskaitos. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytus duomenis, aukštesnysis teismas tokią nuteistojo S. M. versiją laiko gynybinio pobūdžio, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad į S. M. sutuoktinės R. S. banko sąskaitą buvo atlikti du pervedimai 1100,55 Eur ir 28,96 Eur sumomis, kas patvirtina, kad S. M. disponavo informacija apie tai kurią dieną ir kada bei kokia suma įplaukia į J. B. sąskaitą, nurodymas kaip tiksliai ir kokiu būdu tas lėšas perskirstyti. Taigi akivaizdu, kad S. M. buvo aktyvus nusikalstamų veiksmų dalyvis, vykdantis konkrečias funkcijas.

Pasisakant dėl nuteistajam skirtos bausmė pažymima, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę S. M., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 str. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Iš bylos duomenų matyti, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas įvertino tai, kad S. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra pripažinta. Tačiau S. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kas rodo jo padidintą pavojingumą. Įvertinęs šias aplinkybes teismas pagrįstai skyrė BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už sankcijos vidurkius, kurias subendrino apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą  2 metams.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo S. M. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                             Ramūnas Antanavičius

Teisėjai                                                                                                                    Algirdas Remeika

                                                                                                                                 Danguolė Šiugždinytė