Civilinė byla Nr. 2-199/2009
Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
liETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 5
d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Danutės Gasiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės
Milašienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d.
nutarties, kuria ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. B2-4435-450/2008
pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vestus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Žaliasis tiltas“ dėl
bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
ieškovas
UAB ,,Vestus“ kreipėsi į teismą, prašydamas
UAB „Žaliasis tiltas“ iškelti bankroto
bylą, administratoriumi paskirti UAB „Verslo administravimo kompanija“. Ieškinyje
nurodė, kad 2007 m. lapkričio 29 d. šalys sudarė Preliminariąja
pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas neįvykdė šia sutartimi prisiimtų sutartinių
įsipareigojimų, nepardavė ieškovui atitinkamo nekilnojamojo turto, nes vėlavo
atlikti pastato statybos darbus. Ieškovas pažymėjo, kad pagal preliminariąją
sutartį ieškovas atsakovui sumokėjo 773 935 Lt, nustatytu terminu nesudarius
pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties ieškovas pareikalavo grąžinti pinigines
lėšas, tačiau atsakovas iki šiol to nepadarė. Ieškovas nurodė, kad iš esmės
visas atsakovo turtas yra areštuotas, turto arešto mastas – 7 084 201 Lt,
atsakovas yra nekilnojamojo turto srityje dirbanti įmonė, todėl yra tikimybė,
kad dėl sunkios finansinės būklės neturi galimybės grąžinti skolą, todėl jam
keltina bankroto byla. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos
priemones.
Vilniaus
apygardos teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškinį atmetė. Nurodė, kad
byloje esantys finansinės atskaitomybės dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai
nepagrindžia UAB ,,Žaliasis tiltas” nemokumo. Remiantis 2007 m. gruodžio 31 d.
balanso duomenimis, įmonės turimo turto vertė sudarė 30 717 032 Lt, per
vienerius metus mokėtinų sumų bei trumpalaikių įsipareigojimų suma sudarė 4 303
132 Lt, įmonė per 2007 m. gavo 855 099 Lt grynojo pelno. Iš paskutinio, t.y.
2008 m. lapkričio mėnesio balanso duomenų matyti, kad įmonės turimo turto vertė
sudaro 117 075 460 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir
trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 12 209 481 Lt, įmonė 2008 metais gavo 2 063
910 Lt pelno. Teismas nustatė, kad trumpalaikius (einamuosius) įmonės
įsipareigojimus sudaro atitinkamos pinigų sumos, mokėtinos iš esmės vykdant
statybos darbus (duomenys neskelbtini) esančiame objekte. Teismo
teigimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad įmonė turėtų pradelstų įsipareigojimų,
ar įsiskolinimų valstybės, savivaldybės, valstybinio socialinio draudimo fondo
ar kitiems biudžetams. Remdamasis pateiktais VĮ „Registrų centras“ išrašais,
teismas nustatė, jog įmonei nuosavybės teise priklauso didelės vertės
nekilnojamasis turtas, kurio vertė bendrai sudaro apie 112 200 118 Lt. Nemažą
įmonės turto dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 1 846 877 Lt. Teismo
teigimu, aplinkybė, kad įmonei suteikti kreditai bankuose taip pat patvirtina
įmonės mokumą. Iš ieškovo teismui pateikto Turto arešto aktų registro išrašo
matyti, kad įvairių teismo procesinių sprendimų pagrindu yra areštuota didelė
dalis įmonės turto, tačiau vien ši aplinkybė, teismo nuomone, pati savaime
įmonės nemokumo neįrodo.
Atskiruoju
skundu ieškovas UAB ,,Vestus“ prašo Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo:
1. Teismas
nepranešė ieškovui apie klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo vietą
ir laiką, todėl ieškovas neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į atsakovo
atsiliepime išdėstytus argumentus dėl įmonės mokumo.
2. Atsakovas
įsipareigojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. pateikti teismui išsamius duomenis apie
įmonės kreditorius ir debitorius, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą
nutartį, šių, atsakovo mokumo nustatymui svarbių duomenų, nevertino.
3. Teismas
nepareikalavo ir nevertino duomenų apie atsakovo atsiskaitymus su valstybės ir
valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais, nesiėmė aktyvių veiksmų, kaip
to reikalauja viešasis interesas bankroto bylose.
4. Lietuvos
apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje (civ. b. Nr. 2-992/2008)
nurodyta, kad pagal UAB ,,Žaliasis tiltas” finansinės atskaitomybės dokumentus,
įmonės įsipareigojimai sudaro 36 182 801 Lt, pareikšto ieškinio suma 17 000 000
Lt, o turto balansinė vertė – 46 390 089 Lt, todėl turi būti konstatuojamas
įmonės nemokumas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė kitus duomenis apie
savo finansinę padėtį. UAB ,,Žaliasis tiltas” pateiktoje Ilgalaikio
nekilnojamojo turto rinkos įsigijimo, likutinės bei įkeitimo vertės lentelėje
nurodyti duomenys yra netikslūs ir neatspindintys šiuo metu atsakovui
priklausančio nekilnojamojo turto vertės. Lentelėje nurodyta, kad banko ir
biuro patalpos nėra įkeistos, tačiau iš 2008 m. gruodžio 30 d. VĮ ,,Registrų
centras“ duomenų banko išrašo matyti, kad šis turtas yra įkeistas.
5. Teismas
neįvertino, kiek per 2008 metus padidėjo atsakovo įsiskolinimai AB SEB bankui
už suteiktą kreditą, taip pat nepakankamai atsižvelgė į atsakovui pareikštus
ieškinius kitose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo civ. b. Nr.
2-2855-553/2008).
Atsiliepimu į
atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Žaliasis tiltas” prašo Vilniaus apygardos
teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo
bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad teismas klausimą dėl bankroto
bylos iškėlimo išsprendė rašytinio proceso tvarka ir neturėjo pareigos pranešti
atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Po skundžiamos nutarties
priėmimo, atsakovo pateiktas kreditorių/debitorių sąrašas tik detalizuoja
teismo įvertintus, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytus
duomenis. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo
nemokumą. 2008 metų balanse nurodytų bendrovės įsipareigojimų terminai nėra
pasibaigę, t. y. įmonė pradelstų įsiskolinimų neturi. Ieškovas nepagrįstai
teigia, kad Ilgalaikio nekilnojamojo turto rinkos įsigijimo, likutinės bei
įkeitimo vertės lentelėje pateikti duomenys yra netikslūs. Ieškovo teiginiai,
kad biuro patalpos yra įkeistos yra nereikšmingi, kadangi visas pastatas
esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bankui tik 539 000 Lt
sumai, kuri lyginant su visa pastato verte yra nedidelė. UAB ,,Žaliasis tiltas”
kreditavimo sąlygas AB SEB bankui vykdo tinkami, finansavimas nėra sustabdytas.
2009 m. sausio 16 dienai atsakovas turi daugiau nei 1 500 000 Lt piniginių lėšų
kredito įstaigose ir 292 642 Lt atsiskaitomojoje sąskaitoje.
2009 m. sausio
26 d. atsakovas UAB ,,Žaliasis tiltas” apeliacinės instancijos teismui pateikė
prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo. Kartu su prašymu pateiktoje VSDFV
Vilniaus skyriaus pažymoje nurodyta, kad UAB ,,Žaliasis tiltas” pagal 2008 m.
III ketvirčio ataskaitą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui
neskolinga.
Atskirasis
skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų
patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas
tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir
analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas
išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos
teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bankroto
bylos nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis,
kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių
bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir
tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu
susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto
įstatymas (toliau – ĮBĮ). Įmonės bankroto procese siekiama dviejų
priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų
pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo
tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir
suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba
reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos
neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų
finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo
vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti.
Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios
akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams o ne formaliai taikant
ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto
procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla
įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus,
nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.
Rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos
iškėlimo, teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas.
Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie
pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta
tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės
būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki bylos iškėlimo.
Taigi, viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex
officio rinkti skolininko finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus,
tačiau tai nepaneigia nei ieškovo, nei atsakovo pareigos pagal CPK 178
straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir atsikirtimas
į jį.
LR ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis reglamentuoja bankroto bylos iškėlimo
įmonei pagrindus, kuriais yra viena iš šių teismo nustatytinų sąlygų: 1) įmonės
nemokumas arba vėluojantis atlyginimų darbuotojams mokėjimas; arba 2) įmonės
viešas paskelbimas arba kitoks pranešimas kreditoriui (kreditoriams), kad
negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti
savo įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas - tai
įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš
anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos,
neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Taigi, teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo
tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą
pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, t. y. kad pradelsti įmonės finansiniai
įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kai
ji nevykdo finansinių įsipareigojimų - neatsiskaito su kreditoriumi
(kreditoriais).
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 16
d. išsiuntė šalims pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovo prašymas dėl
laikinųjų apsaugos priemonių bus nagrinėjamas 2008 m. gruodžio 22 d. rašytinio
proceso tvarka (b.l. 48). Posėdžio dieną pirmosios instancijos teismui buvo
pateiktas atsakovo atsiliepimas į ieškinį (b.l. 49-52), kuriame atsakovas taip
pat nurodė, kad įmonės kreditorių/debitorių sąrašą su nurodytomis
įsipareigojimų sumomis pateiks teismui iki 2008 m. gruodžio 31 d. Įvertinęs
atsiliepime nurodytus duomenis bei pateiktus įrodymus, skundžiama nutartimi
teismas atsisakė kelti UAB ,,Žaliasis tiltas” bankroto bylą ir prašymą dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (b.l. 98-100). Iš šių aplinkybių
matyti, kad teismas nesiėmė aktyvių veiksmų, tam, kad būtų surinkti visi
išsamūs duomenys reikalingi atsakovo nemokumo būsenai konstatuoti, vertino tik įmonės
finansinės atskaitomybės duomenis už 2007 metų ir 2008 metų 11 mėnesių
laikotarpius. Iš atsakovo pateiktos 2008 m. lapkričio 30 d. sudarytos pelno
(nuostolių) ataskaitos matyti, kad per 11 mėnesių atsakovas gavo 2 063 910 Lt
pelno. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008 m. gruodžio 29 d. atsakovas pateikė
teismui išsamius duomenis apie bendrovės debitorius ir kreditorius, kurių
pirmosios instancijos teismas nevertino. Iš pateikto kreditorių sąrašo matyti,
kad įsipareigojimai kreditoriams iki 2008 m. gruodžio 31 d. sudaro daugiau kaip
4 000 000 Lt (b.l. 103-108). Nagrinėjamoje byloje teismas nepareikalavo ir
nevertino duomenų apie atsakovo įsiskolinimus valstybei ir valstybinio
socialinio draudimo fondui, nevertino įmonės pradelstų skolų, neatsižvelgė į
tai, kad atsakovo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą yra suvaržytos
įkeitimu (b.l. 63-68, 93). Pažymėtina, kad, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo
klausimą ir įvertindamas įmonės mokumą, teismas turi atsižvelgti į tai, kokią
įtaką įmonės nemokumo būsenai turi įmonei pareikšti ieškiniai. Aplinkybę, kad
atsakovui UAB „Žaliasis tiltas“ yra pareikšti reikalavimai ir iškeltos
civilinės bylos patvirtina Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, tačiau
šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė. Skundžiamoje nutartyje
teismas nurodė, kad pagal atsakovo ir AB SEB banko 2005 m. rugpjūčio 24 d.
sudarytą kreditavimo sutartį, neišnaudoto kreditavimo suma yra 14 500 000 Lt.
Iš bylos medžiagos matyti, kad banko suteiktą kreditą atsakovas naudoja objekto,
esančio (duomenys neskelbtini), statybai, kurio vertė sudaro didžiają
dalį atsakovo turto. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, yra būtina įvertinti
duomenis, susijusius su kreditavimo sutarties tinkamu vykdymu, tačiau tokių
duomenų atsakovas nei su atsiliepimu į ieškinį, nei su atsiliepimu į atskirąjį
skundą nepateikė.
Teisėjų kolegijos nuomone, vien atsakovo kartu su atsiliepimu į
ieškinį pateiktų duomenų nepakanka UAB „Žaliasis tiltas“ pradelstų
įsipareigojimų dydžio bei įmonės mokumui nustatyti. Dėl to teisėjų kolegija,
remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo
pakankamo pagrindo išvadai, jog nėra Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8
dalyje nustatytos sąlygos iškelti atsakovui bankroto bylą remiantis Įmonių
bankroto įstatymo 9 straipsnio penktosios dalies 1 punktu. Dėl nurodytų
argumentų teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad
pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas kelti bankroto bylą UAB „Žaliasis
tiltas“, neįvertino visų įmonės mokumui nustatyti reikšmingų duomenų.
Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, rengdamasis
nagrinėti bankroto bylą, vadovaudamasis viešu interesu, turi būti aktyvus,
esant reikalui įpareigoti įmonės savininką, valdybos narius, administracijos
vadovą, vyriausiąjį finansininką, pateikti teismui visus bankroto bylai
nagrinėti reikalingus dokumentus ir įvertinti įmonės turtą, kviesti juos į
teismą, reikalauti raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimo
klausimais (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios
instancijos teismas visapusiškai ir pilnai neišsiaiškino visų aplinkybių,
susijusių su atsakovo UAB „Žaliasis tiltas“ mokumu, tai yra neatskleidė bylos
esmės, ir pagal pateiktus į bylą įrodymus bylos negalima išnagrinėti
apeliacinės instancijos teisme.
Pirmosios
instancijos teismas, atmetęs UAB ,,Vestus“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad šis ieškovo prašymas nemotyvuotas.
Kadangi dėl šios teismo nutarties dalies nepagrįstumo ar neteisėtumo
apeliantas jokių argumentų skunde nenurodė, teisėjų kolegija dėl to nepasisako.
Dėl
nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas
iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutarties dalis dėl
ieškinio atmetimo ir atsisakymo kelti bankroto bylą UAB „Žaliasis tiltas“
panaikintina ir bankroto bylos iškėlimo UAB „Žaliasis tiltas“ klausimas
perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d.
2 p.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio
3 punktu,
n
u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2008 m.
gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria UAB ,,Vestus“ ieškinys atmestas ir atsakovui
UAB “Žaliasis tiltas” atsisakyta kelti bankroto bylą, panaikinti ir bankroto bylos atsakovui
UAB ,,Žaliasis tiltas” iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą nutarties dalį
palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė
Gasiūnienė
Danutė Milašienė
Gintaras
Pečiulis