Bylos Nr. 1S-121-319/2016

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

                                                                            Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                                                       2.5.19

    (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Rimo Švirino, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Albino Antanaičio, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi nuteistojo D. K. (D. K.)  skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015-11-30 priimto nutarimo netaikyti nuteistajam D. K. lygtinio paleidimo,

n u s t a t ė :

D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2012-11-26 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p. – 4 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2013-03-12, bausmės pabaiga – 2017-03-12.

2015-11-30 Komisijos nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Skundžiama nutartimi teismas atmetė nuteistojo D. K. skundą dėl Komisijos nutarimo, konstatuodamas, kad nėra pagrindo manyti, kad lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skunde nuteistasis prašo taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad jis atitinka visus BVK 157 str. reikalavimus, realiai atlikęs 2/3 paskirtos bausmės. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi sunkią ligą, o pataisos įstaigoje gyvenimo sąlygos neatitinka būtinų ligos poreikių, apie jo ligą nepaminėjo nei Komisija savo nutarime, nei teismas nutartyje. Sutinka, kad turimą ieškinį reikia dengti, tačiau pataisos namuose neturi galimybės, būdamas laisvėje dirbs ir tuomet padengs padarytą žalą.  Nuteistasis skunde nurodo, kad jo nusikalstamumo vertinimo rizika pagal vertinimo skalę yra žema. Teigia, kad vidaus tvarkos taisykles jis pažeidinėjo ne piktybiškai, bet dėl savo ligos. Nurodo, kad teismui nebuvo pateikta informacija, kad jis nuo 2015-08-24 yra įdarbintas Pravieniškių filiale „Mūsų amatai“, mokosi suaugusiųjų mokykloje. Mano, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, būtų galima taikyti jam lygtinį paleidimą.

Teisme gautas nuteistojo atsiliepimas, kuriuo jis pakartoja skundo argumentus ir prašo tenkinti jo skundą ir taikyti lygtinį paleidimą.

Nuteistojo D. K. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2015-05-28 Komisijos posėdyje buvo nuspręsta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos namų ir nustatytos socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio mažinimo rekomendacijos, viena iš rekomendacijų buvo tęsti teismo priteisto civilinio ieškinio dengimą, tačiau nuteistasis po Komisijos nutarimo nedengė priteisto civilinio ieškinio. t.y. per nustatytą laiką jis šios rekomendacijos nevykdė, dėl ko ir  Komisijos 2015-11-30nutarimu nutarta netaikyti D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodė, jog pataisos namuose jis neturi galimybės dengti civilinį ieškinį ir tik išėjęs į laisvę ir pradėjęs dirbti, galės tai padaryti. Su tokiu argumentu aukštesnysis teismas nesutinka. Pats nuteistasis skunde nurodė, kad turi sunkią nepagydomą ligą, tą patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodytas 50 proc. D. K. darbingumas (b. l. 5). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pajamų šaltinis yra tvirtas ir nuolatinis, kas leidžia daryti išvadą, jog jis dėl minėtos ligos gauna neįgalumo pašalpą. Nuteistasis skunde nurodė, kad nuo 2015-08-24 pradėjo dirbti, už ką taip pat gaus atlyginimą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis turi pastovių pajamų ir todėl turėjo realią galimybę bent dalį jų skirti priteisto ieškinio dengimui ir vykdyti paskirtą rekomendaciją. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad tai, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, duoda pagrindo manyti, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. K. priskirtinas prie žemos rizikos grupės (22 balai), tačiau net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nepaisant to, kad jis nevykdė visų jam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Abejonių dėl nuteistojo pažangos mažinant šį kriminogeninį veiksnį kelia jo neigiamų ir teigiamų poelgių atliekant bausmę pataisos namuose vertinimas. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis nesielgė nepriekaištingai. Nuteistasis D. K. per terminą nuo ankstesnio jo svarstymo, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytą priemonę – nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių, tačiau jo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Per bausmės atlikimo laiką D. K. 8 kartus yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, iš jų penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Kaip matyti iš pažymos apie skirtas nuobaudas, nei viena iš jų nebuvo panaikinta anksčiau laiko, viena dar yra galiojanti, nė karto neskatintas. Pažymėtina, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Tai rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nors  nuteistais mokosi, pradėjo dirbti, tačiau už nepriekaištingą elgesį ar darbą nei karto neskatintas.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šiuo metu dar negalima daryti išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama, jog būtų galima manyti, jog jis ateityje iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo asmenybės ypatumus, t.y. kad jis siekia betarpiško atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų, pasirenka ne visada tinkamas problemų sprendimų strategijas, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra pastovių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau vieną kartą naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekiant gauti paklusimą, kas įvertinta kaip kriminogeninis veiksnys, padidinantis galimybę nusikalsti pakartotinai. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis neturi finansinių planų, nežino, kaip susidoroti su netikėtomis problemomis. Vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra mąstymas ir elgesys.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nevykdė nustatytos socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio mažinimo rekomendacijų ir nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos nuteistojo D. K. skundo atmetimo priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 

n u t a r i a :

nuteistojo D. K. (D. K.)  skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos

Kolegijos pirmininkas                                                                                                    Rimas Švirinas

Teisėjai:                                                                                                                Svetlana  Jurgaitienė

                                                                                                                                  Albinas Antanaitis