Civilinė byla Nr. 2A-243-603/2014

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16288-2009-2                                         

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. vasario 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Andrutė Kalinauskienė ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant V. K., dalyvaujant ieškovui R. L., jo atstovei advokatei E. T., atsakovei V. B., jos atstovui advokatui A. B., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ir atsakovės V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal R. L. ieškinį atsakovei V. B. ir atsakovės V. B. priešieškinį ieškovui R. L. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų, trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas, ir

n u s t a t ė:

I. R. L. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė teismo nutraukti santuoką, sudarytą tarp šalių 2007-08-08 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 841, dėl atsakovės V. B. kaltės, padalinti bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausantį turtą: V. B. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti svetainės baldų komplektą (2 sofas), vertė 30 000 Lt, miegamojo baldų komplektą, vertė 15 000 Lt, ieškovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti virtuvės baldų komplektą, 5000 Lt vertės, 20 000 Lt kompensaciją iš atsakovės už jai tenkantį turtą natūra, po santuokos nutraukimo atsakovei palikti jos pageidaujamą pavardę, o ieškovui – pavardę ,,Laukys“.

A. V. B. teismui pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė teismo nutraukti santuoką, sudarytą tarp šalių 2007-08-08 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 841, dėl ieškovo R. L. kaltės, priteisti iš ieškovo R. L. atsakovei 200 000 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią santuokinio turto dalį, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priteisti iš R. L. V. B. procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas, taip pat prašė iki kompensacijos atsakovei išmokėjimo nustatyti R. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui, esančiam Lyglaukių g. 8a-2, Vilniuje, uzufruktą, suteikiant minėtu butu/jo dalimi naudotis atsakovei, po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos turėtą pavardę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: santuoką tarp R. L. ir V. B. nutraukė, kaltu dėl santuokos iširimo pripažįstant R. L.; priteisė iš R. L. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą V. B., padalino santuokoje įgytą turtą, pripažįstant R. L. ir V. B. kiekvienam į ½ dalį bendro turto, priteisė R. L. virtuvės baldų komplektą, 5000 Lt vertės, šaldytuvą „Liebherr“, 4000 Lt vertės, domenus (aviena.lt; gramas.lt; elparduotuve.lt; silikonas.l; xn-initv-Ogb7e.lt; ziniutv.lt), 522 Lt vertės, įmokas Danske Bank A/S Lietuvos filialui  88 612,78 Lt, iš viso už 98 134,78 Lt. Taip pat priteisė atsakovei V. B. iš R. L. kompensaciją už bendro turto, atitekusio natūra R. L., ½ dalį 49 067,39 Lt ir kompensaciją už R. L. priklausančio turto pagerinimą 25 381,49 Lt V. B. (visa kompensacijos suma 74 448,88 Lt). Taip pat pripažino miegamojo komplektą, 12 000 Lt vertės, V. B. asmenine nuosavybe. Priteisė iš R. L. procesines 5% dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos 74 448,88 Lt sumos, kurią sumokėti V. B. praleistas terminas. P. R. Laukiui vykdyti finansines prievoles Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2005-08-10 kredito sutartį Nr. BP1030050374 ir 2006-11-22 papildomą susitarimą Nr. BP1030050374-P-3. Priteisė iš V. B. sumokėtą 150 Lt žyminį mokestį ir 2000 Lt išlaidas advokatės pagalbai apmokėti R. L.. Priteisė iš R. L. turėtas 726 Lt išlaidas už antstolio paslaugas V. B.. Priteisė iš R. L. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 1960 Lt atidėtą atsakovei žyminį mokestį ir 80 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš V. B. į valstybės biudžetą proporcingai atmestų reikalavimų daliai 4840 Lt atidėtą žyminį mokestį ir 80 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Taikytas byloje laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Teismas nustatė, jog ieškovas santuokos metu prieš atsakovę naudojo fizinį smurtą, t. y. žiauriai elgėsi su sutuoktine ir konstatavo, jog toks elgesys prieštarauja moralės normoms, todėl teismas nutraukė šalių santuoką ir pripažino kaltu dėl santuokos iširimo ieškovą R. L., priteisė iš ieškovo atsakovei 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, jog atsakovė prisidėjo prie buto/patalpos-buto Lyglaukių g. 8-2, Vilniaus m. sav. pagerinimo. Taip pat nustatė, jog nuo 2006-10-01 iki 2007-08-08 šalys gyveno kartu R. L. priklausančiame bute/patalpoje-bute Lyglaukių g. 8-2, Vilniaus m. sav. neįregistravę santuokos. A. V. B. pateikė rašytinius įrodymus, kad iki santuokos įregistravimo, t. y. 2006-10-19 nupirko miegamojo komplektą, 12 000 Lt vertės. Pagal 2006-09-25 sutartį su K. Š. medžio apdirbimo įmone V. B. užsakė ąžuolines duris, grindjuostes, laiptų porankius, pakopas, aikšteles, kurie buvo sumontuoti R. L. priklausančiame bute/patalpoje-bute Lyglaukių g. 8-2, Vilniaus m. sav., ir apmokėjo už gaminius 25 381,49 Lt. Įrodymų, kad pats buto savininkas R. L. prisidėjo lėšomis ar darbu prie šio turto įgijimo (sukūrimo) į bylą nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas miegamojo komplektą, 12 000 Lt vertės, priteisė atsakovei V. B., taip pat teismas konstatavo, jog ieškovas R. L. privalo kompensuoti 25 381,49 Lt išlaidas, patirtas atsakovės V. B. už ieškovo buto pagerinimus. Teismo vertinimu, atsakovė įrodė, kad apmokėjo 25 381,49 Lt už duris ir laiptus iš asmeninių lėšų, tačiau daugiau įrodymų apie prisidėjimą prie buto pagerinimo atsakovė nepateikė (CPK 178 str.).

Šalims gyvenant santuokinį gyvenimą nuo 2007-08-08 iki 2009-07-04 buvo grąžinta iš bendrų lėšų R. L. kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui 6026,22  EUR kredito ir sumokėta 19 574,05 EUR palūkanų, todėl teismas laikė, jog sutuoktiniai grąžino 20 859,16 Lt kredito ir sumokėjo 67 753,62 Lt palūkanų, viso bankui sumokėta įmokų – 88 612,78 Lt. Teismas nustatė, jog sutuoktiniai, būdami santuokoje, sukaupė turto už 98 134,78 Lt (9000 Lt + 522 Lt + 88 612,78 Lt) ir kiekvienam iš jų priklausytų ½ dalis turto po 49 067,39 Lt (98 134,78 : 2). Todėl, teismo vertinimu, ieškovo R. L. mokėtina atsakovei V. B. kompensacijos suma sudaro 74 448,89 Lt (25 381,49 Lt už buto pagerinimus ir 49 067,39 Lt už jai priklausančią bendro turto dalį).

Paduodamas ir tikslindamas ieškinį ieškovas R. L. sumokėjo žyminius mokesčius: 131 Lt už santuokos nutraukimą ir 150 Lt bei 743,90 Lt už turtinius reikalavimus. Nutraukus santuoką dėl ieškovo kaltės, sumokėtas 131 Lt žyminis mokestis jam neatlyginamas, priteisus virtuvės baldų komplektą 5000 Lt vertės, kurio prašė ieškovas, jam iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas priteisė 150 Lt žyminį mokestį (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė įstojo į bylos nagrinėjimo pabaigą, įrodymai surinkti ir procesiniai dokumentai paruošti kitų atstovų, patirtos išlaidos už advokatės teisinę pagalbą buvo sumažintos iki 2000 Lt.

I. R. L. apeliaciniu skundu prašė teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-24 sprendimą dalyje, kuria priteista iš ieškovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. B., 25 381,49 Lt kompensacija už R. L. turto pagerinimą ir 44 306,39 Lt už bankui sumokėtų įmokų laikotarpiu nuo 2007-08-08 iki 2009-07-04. Taip pat prašė panaikinti teismo sprendimą dalyje, kurioje R. L. pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo ir priimti naują sprendimą, nustatant, kad santuoka iširo dėl V. B. kaltės, panaikinti sprendimą dalyje, kurioje miegamojo komplektas 12 000 Lt vertės pripažintas V. B. asmenine nuosavybe ir priimti naują sprendimą, nustatant, jog miegamojo komplektas 12 000 Lt vertės įgytas šalių bendrai ir priteisti miegamojo komplektą natūra V. B., o R. L. ½ miegamojo komplekto vertės – 6000 Lt – kompensaciją iš V. B..

Nurodė, kad teismas nesirėmė ieškovo duotais paaiškinimais bei liudytojų L. D. ir E. D. išdėstytais faktais, kad dar faktinės santuokos metu atsakovė elgėsi netinkamai ieškovo atžvilgiu. Teismas išimtinai vadovavosi 2012-09-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Pažymi, kad 2009-07-04 įvykęs konfliktas buvo išprovokuotas atsakovės. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti faktai, kad atsakovė savo neprognozuojamu charakteriu ir nesutramdomu elgesiu pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, jos elgesys ieškovui būdavo itin nepagarbus.

Pažymi, kad teismas sprendime visiškai nenurodė argumentų, kuriais būtų apibrėžti pagrindai neturtinės žalos priteisimui, o juo labiau pagrįstas nustatytos neturtinės žalos dydis. Atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad ji patyrė įtampą, nerimą, taip pat kitų negatyvių padarinių, kuriuos lėmė ieškovo netinkamas elgesys. Teigia, kad galimą žalą teismas priteisė tik tuo pagrindu, kad baudžiamojoje byloje buvo priimtas nuosprendis, kurio pasekoje ieškovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Baudžiamojoje byloje atsakovė nepasinaudojo jai įstatymo suteikta teise, esant pagrindams, pareikšti civilinį ieškinį. Tai, kad atsakovė nepareiškė civilinio ieškinio, leidžia konstatuoti, kad dėl 2009-07-04 įvykusio ginčo atsakovė neturtinės žalos nepatyrė.

Taip pat nurodo, kad teismas sprendime konstatavo, jog 2006-10-19 atsakovė nupirko miegamojo komplektą ir nėra įrodymų apie ieškovo prisidėjimą piniginėmis lėšomis prie šių baldų įsigijimo. V. B. sąskaitos, esančios AB ,,Swedbank“, išrašas patvirtina, kad 2006-10-10 R. L. į V. B. sąskaitą pervedė 1800 Lt, o 2006-10-11 – 13 600 Lt. Pervesta pinigų suma, laikotarpis, akivaizdžiai sutampa su miegamojo komplekto pirkimo data. Šios aplinkybės bei rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, priešingą nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Analogiška situacija yra ir su ąžuolinėmis durimis, grindjuostėmis, laiptų porankiais, pakopomis ir laiptų aikštelėmis.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovei iš ieškovo priteista ½ Danske Bank A/S Lietuvos filialui sumokėtų įmokų 88 612,78 Lt laikotarpyje nuo 2007-08-08 iki 2009-07-04. Pažymi, kad ieškovas 2005-08-10 ir Danske Bank Lietuvos filialas yra sudarę būsto kredito sutartį Nr. BP1030050374 su vėlesniais pakeitimais. Kadangi ši sutartis pasirašyta iki santuokos su atsakove, tai ir visi skoliniai įsipareigojimai buvo ir yra asmeniniai apelianto įsipareigojimais. Iš atsakovės sąskaitų išrašų matosi, kad atsakovė nedengė kredito įmokų kreditoriui pagal ieškovu su banku sudarytą sutartį, taip pat iš atsakovės sąskaitų išrašų matosi, kad jos gaunamų pajamų vos užtekdavo jos išlaidų dengimui, tiek iki santuokos sudarymo, tiek jau santuokos metu, atsakovė iš savo gaunamų pajamų nuolat sumokėdavo už savo motinai priklausančio turto komunalines paslaugas, kas žiemos mėnesiais sudarydavo virš 1000 Lt, dengė vaikų mokslo mokesčius, asmenines paskolas ir pan. Tokiu būdu, atsakovės sąskaitų išrašai nuneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad sutuoktiniai santuokos metu sukaupė turto už 88 612,78 Lt. Kita vertus, jei pirmosios instancijos teismas laikė, kad faktinės santuokos metu sutuoktinio darytos kredito grąžinimo įmokos turi būti padalintos, turėjo vadovautis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principui ir analogiškai iš atsakovės priteisti ieškovui santuokos metu atsakovės sumokėtas kredito įmokas. Iš atsakovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“, matosi, kad nuo 2007-08-08 iki 2009-07-04 atsakovė kas mėnesį dengė būsto paskolą pagal paskolos sutartį Nr. 70001254666, viso buvo sumokėta 21 700 Lt. Iš šios sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė kas mėnesį dengė Z. V. turto komunalinius mokesčius ir per visą faktinės santuokos laikotarpį sudarė ne mažiau kaip 23 000 Lt. Taip pat iš sąskaitos matyti, kad buvo dengiama atsakovės kreditinė kortelė, kas viso sudarė 23 980 Lt. Šie įrodymai akivaizdžiai leidžia teigti ir patvirtina ieškovo duotus paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, kad sutuoktiniai kiekvienas atskirai tvarkė savo finansinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus atsakovės sąskaitos išrašus ir faktinės santuokos metu jos sumokėtas sumas, daro išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai ½ Danske Bank A/S Lietuvos filialui sumokėtų įmokų 88 612,78 Lt laikotarpyje nuo 2007-08-08 iki 2009-07-04.

A. V. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turto, įgyto neįregistravus santuokos, o vėliau ir santuokos metu padalijimo bei bylos išlaidų altyginimo pakeisti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai papildomą 15 000 Lt sumą neturtinės žalos atlyginimui. Prašė pripažinti atsakovės bendrąja daline nuosavybe su ieškovu 11 proc. ieškovui priklausančio turto, buto/ patalpos – buto, esančio Lyglaukių g. 8-2, Vilniaus m. sav. pagerinimą ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai papildomą 77 798,51 Lt sumą, kaip turto, įgyto neįregistravus santuokos dalį, o taip pat 1/2 ieškovo kreditoriui Danske Bank A/ S Lietuvos filialui sumokėtų palūkanų nuo 2006-10-01 iki 2007-08-08 dalį, kuri pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatinėjama, todėl atsakovė negali jos tiksliai įvardinti. Taip pat prašė priteisti iš ieškovo atsakovės naudai papildomą 1/2 ieškovo kreditoriui Danske Bank A/ S Lietuvos filialui pastarojo sumokėtų palūkanų ir paskolos grąžinimo nuo 2009-07-04 iki 2013-04-24 dalį, kuri pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatinėjama, todėl atsakovė negali jos tiksliai įvardinti. Prašė priteisti ir ieškovo atsakovės naudai pastarosios sumokėtas išlaidas už 2013-02-27 atliktą turto vertinimo ataskaitą Nr. 13/028NT, o taip pat pakeisti iš atsakovės ieškovo naudai priteistų išlaidų už advokatės teisinę pagalbą sumą, bylos nagrinėjimą skirti žodinio proceso tvarka.

Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl turto, neįregistravus santuoką, o vėliau ir santuokoje padalijimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ne visiškai teisingai išsprendė šiuos klausimus. Pažymėjo, jog teismo atsakovei iš ieškovo priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra adekvatus patirtiems dėl ieškovo kaltės dvasiniams išgyvenimams, širdies skausmui, emociniam diskomfortui, vertinant ne tik Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme įtvirtintas nuostatas, bet ir atsakovės pareigybę bei darbo specifiką. Nurodė, jog teismas, priteisdamas iš ieškovo atsakovei kompensaciją už iki santuokos sudarymo sukurtą turtą, turėjo priteisti ne 25 381,49 Lt sumą, t. y. sumą atsakovės sumokėtą už ąžuolines duris, grindjuostes, laiptų porankius, pakopas, laiptų aikšteles, sumontuotas ieškovui priklausančiame bute/ patalpoje – bute, esančiame Lyglaukių g. 8 – 2, Vilniaus m. sav., bet 11 proc. ginčo buto vertės, paskaičiuotos pagal turto vertinimo ataskaitoje  Nr. 13/ 028NT nustatytą turto rinkos vertę, sudarančią 103 180 Lt, o taip pat ieškovo kreditoriui Danske Bank A/ S Lietuvos filialui 1/2 sumokėtų palūkanų nuo 2006-10-01 iki 2007-08-08. Nurodė, jog teismas, spręsdamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise tarp ginčo šalių dalintiną turtą turėjo padalinti ne nuo 2007-04-24 iki 2009-07-04, t. y. iki atsakovės sumušimo įgytą turtą, o nuo 2007-08-08 iki 2013-04-24, t. y. iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos šalių įgytą turtą ir todėl turėjo į dalintino turto mastą įtraukti ieškovo kreditoriui Danske Bank A/ S Lietuvos filialui sumokėtas paskolos ir palūkanų sumas ne iki 2009-07-04, o iki 2013-04-24 ir jas padalinti priteisiant papildomai 1/2 sumos atsakovei. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė buto / patalpos – buto, esančio Lyglaukių g. 8 – 2, Vilniaus m. sav. turto vertės, todėl atsakovė buvo priversta užsakyti pas nepriklausomus turto vertintojus buto vertės nustatymo ataskaitą, už kurią sumokėjo ir kurios išlaidos pirmosios instancijos teismo turėjo būti pripažintos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis ir priteistos iš ieškovo. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovui 2 000 Lt sumą už jo atstovės teisinę pagalbą, nes ieškovas nėra bylą laimėjusi šalis. Atsakovės nuomone, toks išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas buvo atliktas nusižengiant CPK 98 str. 1 d. įtvirtintiems reikalavimams. Atsakovė pažymėjo, jog visapusiškam ir objektyviam šios bylos išnagrinėjimui ir visų byloje pateiktų įrodymų vertinimui apeliacinėje instancijoje būtų tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, jog visi faktai leidžia daryti išvadą, jog pagrindo priteisti neturtinę žalą nėra. Atsakovės dėstyti reikalavimai priteisti neturtinę žalą yra visiškai nemotyvuoti, nepagįsti jokiais įrodymais ir faktais. Pažymėjo, jog atsakovė turėjo įrodyti, kad savo lėšomis ir darbu prisidėjo prie daikto pagerinimo ir kad tas pagerinimas yra esminis. Tiriant ir vertinant, ar ieškovo buto esančio Lyglaukių g. 8 – 2, Vilniaus m. sav. pagerinimas buvo esminis, negalima vadovautis vien VĮ Registrų centro išrašais, pagal kuriuos minėto turto 2005 m. baigtumas buvo 78 proc., vidutinė rinkos vertė 398 000 Lt, 2009 m. baigtumas - 100 proc., vidutinė rinkos vertė 1 393 000, 2011 m. baigtumas - 100 proc. vidutinė rinkos vertė 938 000 Lt, nes rinkos vertė priklauso nuo pasiūlos – paklausos, ekonominės šalies situacijos ir kitų veiksmų. Atsakovė pirmosios instancijos teismui daugiau įrodymų, neskaitant vertinimo ataskaitos Nr. 13/028NT, kuri nėra reikšminga ir turinti lemiamą faktorių prie buto pagerinimo, nepateikė. Ieškovas nesutinka su tuo, jog terminas, už kurį skaičiuojamos bendrosios jungtinės nuosavybės teise ginčo šalių sukurto turto mastą, būtų pratęstas nuo 2009-07-04 iki 2013-04-24. Taip pat nesutiko su tuo, jog atsakovei yra priteistina 1/2 Danske Bank A/ S Lietuvos filialui sumokėtų įmokų 88 612,78 Lt laikotarpyje nuo 2007-08-08 iki 2013-04-24. Ieškovas 2005-08-10 ir Danske Bank A/ S Lietuvos filialas yra sudarę būsto kredito sutartį Nr. BP1030050374, kuri pasirašyta iki santuokos su atsakove, todėl visi skoliniai įsipareigojimai buvo ir yra asmeniniai ieškovo įsipareigojimai. Atsakovė neprisidėjo prie kredito ir palūkanų dengimo. Pažymėjo, jog iš byloje pateiktų duomenų, matyti, jog sutuoktiniai kiekvienas atskirai tvarkė savo finansinius įsipareigojimus. Nurodė, jog teisminio proceso metu atsakovė gyvena ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kurio pirkimui ir buvo paimtas kreditas. Atsakovė naudojasi šiuo turtu ir niekada nedengė (ir šiuo metu nedengia) kredito įmokų, nemoka komunalinių mokesčių, taip pat ieškovas nors ir turėdamas asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį būstą, yra priverstas nuomotis butą, nes gyventi kartu su atsakove nėra galimybių. Ieškovas nurodė, jog atsakovė savo iniciatyva užsakė buto esančio Lyglaukių g. 8 – 2, Vilniaus m. sav. vertinimo ataskaitą, o priimant teismo sprendimą turto vertinimo ataskaita neturėjo reikšmės, todėl šios išlaidos atsakovei yra neatlygintinos ir nedalintinos proporcingai su ieškovu. Pažymėjo, jog išlaidos už advokatės teisinę pagalbą ir taip buvo sumažintos, todėl 2 000 Lt suma yra pagrįsta.

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys).

Dėl santuokos iširimo priežasčių.

Remiantis CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ normomis, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Reikalavimą pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos iširimo ieškovas iš esmės grindė netinkamu elgesiu jo atžvilgiu. Atsakovė, pareikšdama priešieškinį, nurodė, jog santuoką iširo dėl ieškovo kaltės dėl jo neištikimybės bei naudoto fizinio smurto prieš ją.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina (Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d.). Taigi, abi ginčo šalys santuokos iširimą sieja su įstatyminėmis prezumpcijomis. Įrodžius šioje teisės normoje nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimą, gali būti preziumuojamas santuokos iširimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pagal įstatymą preziumuojamų aplinkybių įrodinėti nereikia (Civilinio proceso kodekso 182 str. 1 d. 4 p.). Tai reiškia, kad nustačius bent vienos iš Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. numatytų aplinkybių egzistavimo faktą, nereikia įrodinėti, kad tai buvo santuokos iširimo priežastimi; įstatyminės prezumpcijos gali būti paneigtos, o tai reiškia, kad kita šalis, atsikertanti į tokio pobūdžio prezumpciją, turi įrodyti ne tik tai, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė tam tikras savo pareigas, bet ir tai, jog dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, t. y. kad santuokos iširimo priežastis buvusi visiškai kita. Žiauraus elgesio su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais faktas, kuriuo buvo grindžiamas priešieškinio reikalavimas, priskiriamas prie sutuoktinių kaltės prezumpcijų, todėl pakanka įrodyti tokių aplinkybių egzistavimą ir tai yra pagrindas konstatuoti vienos iš šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Taigi, vertinant teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą santuokos iširimo priežasčių aspektu, aktualus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių atsakovės nurodomas aplinkybes patikimumas bei jų pakankamumas.

LITEKO duomenys ir bylos medžiaga (b. l. 207 – 208, 1 t.) patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-17 nuosprendžiu R. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BPK 284 str. 1 d., jam susitaikius su nukentėjusiąja V. B. ir baudžiamoji byla nutraukta BPK 38 str. numatytais pagrindais. Minėtame nuosprendyje konstatuota, jog matant V. B. vaikams, R. L. kumščiais sudavė V. B. apie 20 smūgių į galvą, pečius ir rankas, smaugė, spaudė rankų riešus, suko rankas, pirštus, tempė nukentėjusiąją iš automobilio į kelkraštį ant žvyro, kt., ko pasėkoje R. L. padarė V. B. sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius jos sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo R. L. žiaurų elgesį su sutuoktine faktą. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog iš esmės tarp šalių nekilo ginčo, jog santuoka faktiškai iširo po 2009-07-04 ieškovo R. L. panaudoto fizinio smurto prieš atsakovę. Kolegija pažymi, kad tik tie įrodymai, kurie patvirtina arba paneigia šalių nurodomas aplinkybes iki faktiško šeimos iširimo vertintini kaip turintys įtakos sprendžiant dėl ištuokos priežasčių. Todėl pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog ieškovo bendravimas su J. K. po santuokos faktinio iširimo neturėjo įtakos jau iširusiai santuokai, todėl kaltinimas santuokine neištikimybe yra nepagrįstas. Sutiktina su teismo išvada, jog ieškovas nepateikė į bylą duomenų, jog atsakovė inicijuodavo konfliktus šeimoje, ieškovo darbo vietoje ir viešoje erdvėje, artimų draugų bei giminių akivaizdoje. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai L. D. ir E. D. (b. l. 98 – 99, 3 t.) taip pat iš esmės nepatvirtino jokių aplinkybių, susijusių su nurodytu atsakovės netinkamu elgesiu. Tokiu būdu, konstatuojama, jog byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, jog prieš atsakovę buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog šalių santuoka iširo ir yra nutraukiama, pripažįstant, jog santuoka iširo dėl ieškovo R. L. kaltės (CK 3.49 str.).

Esant byloje išvadai, jog santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas – buvo žiaurus savo elgesiu sutuoktinės atžvilgiu, yra pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad šalių santuoka (sudaryta 2007 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, b. l. 7, 1 t.) nutrūko dėl ieškovo kaltės, teisingai nustatė atsakovei patirtą neturtinės žalos dydį (CK 3. 60 str. 2 d., 3 d.). CK 3.70 str. 2 d. įtvirtina sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti <...> neturtinę žalą, - tokiu būdu tenkinama viena esminių neturtinės žalos atlyginimo sąlygų, jog neturtinė žala atlygintina ne visais jos padarymo, o tik įstatymo leidžiamais atvejais. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti. Pagal teismų praktikos ir doktrinos bendrą poziciją, fiziniam asmeniui neturtinė žala visuomet padaroma nenaudingu poveikiu, – fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančių ir išgyvenimų, dėl ko toks poveikis asmeniui destruktyvus, nepriimtinas ir bet kurio protingo žmogaus požiūriu neturi būti daromas, kompensacija už kurio sąlygotus neturtinius praradimus vertinama kaip simbolinis reliatyvus restitutio in integrum, kai piniginėmis lėšomis siekiama nukentėjusįjį nuraminti ir kiek įmanoma teisingiau jam atlyginti, tačiau piniginė kompensacija jokiu būdu nereiškia asmens patirtų išgyvenimų kainos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, saistomas CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri jos dydį sieja su neturtinės žalos pasekmėmis, žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kasacinis teismas nurodė, kad CK 6.250 straipsnis turi būti taikomas kartu su CK 3.70 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008). Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad priteisia 10 000 Lt neturtinę žalą, atsižvelgdamas į tai, kad santuoka truko neilgai bei santuoka nutrauktina pakartotinai. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl ieškovo žiauraus elgesio atsakovė patyrė sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, be to, akivaizdu, kad buvo sutrikusi jos sveikata, esant konstatuotam nežymiam sveikatos sutrikdymui, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ir pan., o priteistas neturtinės žalos dydis vertinant visų bylos aplinkybių kontekste nėra aiškiai per didelis, atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus, todėl sumažinti priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti ar visai nepriteisti šios sumos, nėra pagrindo. Ieškovo nurodyta aplinkybė dėl atsakovės baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nepareiškimo nepaneigia jos teisės reikšti santuokos nutraukimo byloje ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo esant kito sutuoktinio kaltei. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo ir didinti priteistą sumą iš ieškovo neturtinei žalai atlyginti 15 000 Lt suma, todėl apeliantės V. B. apeliacinis skundas dalyje dėl neturtinės žalos padidinimo yra atmestinas.

Iš ieškovo ir atsakovės pateiktų apeliacinių skundų ir ieškovo pateikto atsiliepimo i apeliacinį skundą turinio nustatyta, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo išspręstas santuokos metu įgyto turto padalinimo klausimas – dalyse dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei taip pat dėl netinkamo turto balanso nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų bei atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą teisinius argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sudarė turto balansą, dėl ko teismo sprendimas dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo keistinas, tenkinant iš dalies ieškovo pateiktą apeliacinį skundą bei jo motyvus pripažįstant teisiškai pagrįstais.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima tai padaryti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir išskaičiavęs iš jo asmenines skolas, teismas sudaro ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėsto kompensacijų balansą, nurodydamas, kiek vienas ar kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą bei kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d., 3.98 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant šalių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus, teismas nėra aktyvus ir neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus ar kitaip veikti vieno iš sutuoktinių interesais, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...> (CPK 178 str.). Iš apeliacinių skundų matyti, kad abi šalys supranta (akcentuoja) būtent tokį pareigų pasiskirstymą tarp teismo ir šalių.

Byloje esantys atsakovės V. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“, išrašai (b. l. 14 – 48, 3 t.) patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovė santuokos metu nuo 2007-08-08 iki 2009-07-04 dengė būsto paskolą pagal sutartį Nr. 70001254666 ir nurodytu laikotarpiu buvo sumokėta 21 700 Lt. Taip pat nurodytos sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė Z. V. naudai minėtu laikotarpiu sumokėjo 22 625 Lt už komunalines paslaugas. Pažymėtina, kad atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu neneigė, jog nurodytas kredito dengimas pagal būsto paskolos sutartį Nr. 70001254666 buvo išimtinai tenkinant jos asmeninius poreikius ir dėl to buvo panaudota, kaip minėta 21 700 Lt lėšų, priklausiusių sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje nėra duomenų, jog po santuokos nutraukimo nekilnojamasis daiktas priklausė abiems sutuoktiniams nuosavybės teise, todėl apeliantas turi teisę į ½ dalies bendrų lėšų, panaudotų atsakovės būstui įgyti, kompensavimą CK 3.98 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, pagrindu. Dėl šeimos turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės į jį atskirumo, išlaidos atsakovės butui įgyti negali būti pripažįstamos šeimų poreikių tenkinimo išlaidomis CK 3.98 straipsnio 3 dalies prasme, todėl kompensuotinos. Taip pat pagal minėto straipsnio prasmę kompensuotinos ir trečiojo asmens Z. V. naudai sumokėtos piniginės sumos už komunalines paslaugas – 11 312,50 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas teismo procesinis sprendimas keistinas, apelianto reikalavimas priteisti 22 162,50 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą tenkintinas, tokiu būdu sumažinant pirmosios instancijos teismo priteistą kompensaciją iš ieškovo atsakovės naudai iki 52 286,39 Lt. Tačiau kolegija laiko nepagrįstais ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl kompensacijos priteisimo atsakovei dėl miegamojo baldų ir ąžuolinių durų, grindjuosčių, laiptų porankių, pakopų bei aikštelių, kurie buvo sumontuoti ieškovo bute. Byloje pateiktas V. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“, išrašas (b. l. 18, 3 t.) patvirtina, kad R. L. pervedė V. B. 2006-10-10 ir 2006-10-11 atitinkamai 1800 Lt ir 13 600 Lt pinigines sumas, tačiau nesant nurodytos tikslios mokėjimo paskirties, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog šie pinigai buvo panaudoti būtent miegamojo baldų pirkimui, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas dėl kompensacijos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.). Be to, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 124 – 130, 3 t.), padarė pagrįstą išvadą, jog dar iki santuokos įregistravimo V. B. užsakė ąžuolines duris, grindjuostes, laiptų porankius, pakopas, aikšteles, kurie buvo sumontuoti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute Lyglaukių g. 8 – 2, Vilniuje, ir už juos apmokėjo. Taip pat laikytini nepagrįstais ieškovo R. L. argumentai dėl atsakovės kreditinės kortelės dengimo, kadangi į bylą nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė nurodytas lėšas iš kreditinės kortelės naudojo ne šeimos interesams (CPK 178 str.).

Taip pat atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai buto/patalpos – buto (duomenys neskebtini) dalies nepripažino bedrąja daline šalių nuosavybe, nes ieškovui ir atsakovei pradėjus kartu gyventi buto baigtumas sudarė 78 procentus ir gyvenant kartu ginčo butas buvo visiškai baigtas įrengti, t. y. buvo baigta įrengti likę 22 procentai viso statinio. Todėl atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pabaigus įrengti likusius 22 procentus statinio, 11 procentų buto vertės turėjo pripažinti atsakovės V. B. bendrąja daline su ieškovu nuosavybe ir atsakovei priteisti šios dalies piniginę kompensaciją iš ieškovo R. L.. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog atsakovei V. B. prisidėjus prie buto įrengimo 25 381,49 Lt suma, būtent sumokėjus už ąžuolines duris, grindjuostes, laiptų porankius, pakopas, aikšteles, nėra pagrindo konstatuoti, jog toks ginčo buto pagerinimas yra esminis ir sukuria teisę turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe, todėl tokiu atveju turi būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiriant ir vertinant, ar buto (duomenys neskebtini) pagerinimas buvo esminis, negalima vadovautis vien viešo registro duomenimis dėl buto baigtumo ir rinkos vertės, kadangi akivaizdu, kad nurodyti rinkos vertės pokyčiai iš esmės priklausė nuo ekonominės situacijos, turto pasiūlos bei paklausos, kt. ir šiuo nagrinėjamu atveju atsakovės minėtas prisidėjimas įnašu į buto pagerinimą (kai esminiu pagerinimu pagal suformuotą teismų praktiką gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-584/2008), negali būti laikomas esminiu, kas sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo.

Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009-07-04, t. y. nuo ieškovo panaudoto fizinio smurto atsakovės atžvilgiu. Atsakovės teigimu, iki tol, kol santuoka nėra nutraukta, egzistuoja ir sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė turtui, įgytam santuokos metu, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise tarp ginčo šalių dalintiną turtą turėjo padalinti ne nuo 2007-08-08 iki 2009-07-04 šalių įgytą turtą, o nuo 2007-08-08 iki 2013-04-24, t. y. iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos ir tokiu būdu į dalintino turto mastą įtraukti ieškovo R. L. kreditoriui Danske Bank A.S Lietuvos filialui sumokėtas paskolos ir palūkanų sumas ne iki 2009-07-04, o iki 2013-04-24 datos ir jas padalinti priteisiant papildomai ½ sumos atsakovei V. B.. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, iš esmės remdamasis šalių paaiškinimais, nustatė, jog šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009-07-04, t. y. nuo ieškovo panaudoto fizinio smurto prieš atsakovę V. B.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys po įvykusio konflikto ėmė ruoštis skyrybų procesui, ieškovas 2009 m. rugpjūčio mėn. išsikraustė iš šeimos gyvenamosios patalpos, ir 2009 m. spalio 8 d. buvo iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo (b. l. 2, 1 t.), kas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalių santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms teisinių pasekmių sukėlimui nuo 2009-07-04 ir vien ta aplinkybė, kad santuoka nėra nutraukta teismine tvarka, nėra šiuo nagrinėjamu atveju pagrindo spręsti klausimo dėl šalių įgyto turto padalinimo po 2009-07-04 datos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str.).

A. V. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jos ieškovo naudai priteistomis 2000 Lt bylinėjimosi išlaidomis, susijusiomis su atstovo pagalba, tačiau, kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, jog ieškovo atstovė įstojo į bylos nagrinėjim pabaigą, procesiniai dokumentai paruošti ir įrodymai surinkti kitų atstovų, todėl ieškovo patirtas išlaidas už atstovo pagalbą sumažino iki 2000 Lt (b. l. 83 – 85, 3 t.). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas R. L. ir advokatė E. T. Atstovavimo sutartį pasirašė 2012 m. lapkričio 6 d. (b. l. 246, 2 t.). Atstovės 2012-11-06 sąskaitos išklotinėje už teisinę pagalbą nurodytas teisinės pagalbos pobūdis, būtent pagal teisinių paslaugų susitarimą už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą civilinėje byloje Nr. 2-691-127/2012 (b. l. 85). Taip pat bylos medžiaga patvirtina, jog 2012-11-20 buvo pateiktas ieškovo R. L. patikslintas ieškinys (b. l. 7 – 13, 3 t.), kuris iš esmės nėra identiškas jo pateiktam pirminiam procesiniam dokumentui, taip pat pateikti nauji rašytiniai įrodymai (b. l. 14 – 54, 3 t.). Be to, teismo posėdžio protokolai patvirtina, jog ieškovo atstovė dalyvavo 2013-01-17, 2013-01-31, 2013-02-28 bei 2013-04-10 – 2013-04-24 teismo posėdžiuose, kas nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovui buvo nepagrįstai iš atsakovės V. B. priteistos bylinėjimosi išlaidos už atstovo pagalbą. Pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra priteisiamos atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų parengimą bei vykusių teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo atstovas, trukmę, bei vadovaujants LR Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 p. 8.2, 8.16, 8.17, 8.18 ir 11 p., ir nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme yra laikytinos pagrįstomis 2000 Lt (CPK 98 str. 2 d., 99 str.). Be to, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atlyginant jos patirtas išlaidas atliekant buto vertinimą, nes priimant procesinį sprendimą tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose pateiktas rašytinis įrodymas neturėjo teisinės reikšmės. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamame sprendime nėra nurodytas procesinių palūkanų priteisimo pradžios terminas, yra pagrindas patikslinti šią sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant procesinių palūkanų priteisimo terminą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos - 2009-10-08 (b. l. 2, 1 t.), taip pat nurodant nuo kokios priteistos sumos - 52 286,38 Lt atsakovei V. B. skaičiuotinas palūkanas.

Kai apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Tokios išlaidos paskirstomos atitinkamai nuo patenkintų ir atmestų reikalavimų santykio (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Kadangi pakeitus pirmosios instancijos sprendimą iš esmės lieka atsakovės patenkintų turtinių reikalavimų mažiau 7,35 proc., tai ieškovas privalo valstybei sumokėti 1816 Lt atsakovei atidėto žyminio mokesčio. Tokiu būdu atmetus atsakovei 79,35 proc. turtinių reikalavimų, atsakovė privalo valstybei sumokėti 5195 Lt žyminio mokesčio. 

Taip pat šalys pateikė įrodymus apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė sumokėjo 500 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 34, 4 t.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-29 nutartimi apeliantės V. B. prašymas buvo patenkintas ir atidėtas 1500 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas. Kadangi atsakovės    V. B. apeliacinis skundas atmestinas, iš jos valstybės naudai priteistina 1500 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčijama suma sudaro 85 687,88 Lt ir sumokėjo 2713,90 Lt žyminį mokestį (b. l. 181, 3 t.). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (25,86 proc.), iš atsakovės V. B. ieškovo naudai priteistina 678 Lt žyminio mokesčio.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 sprendimą dalyje dėl turto ir kompensacijos priteisimo pakeisti ir šioje dalyje rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažįstant R. L. ir V. B. kiekvienam į ½ dalį bendro turto.

P. R. Laukiui šį turtą:

1. Virtuvės baldų komplektą, 5000 Lt vertės.

2. Šaldytuvą ,,Liebherr“, 4000 Lt vertės.

3. Domenus (aviena.lt, gramas.lt, elparduotuve.lt, silikonas.lt, xn-initv-Ogb7e.lt, ziniutv.lt), 522 Lt vertės.

4. Įmokas Danske Bank A/S Lietuvos filialui 88 612,78 Lt, viso už 98 134,78 Lt.

P. V. B. šį turtą:

1. Įmokas AB ,,Swedbank“ 21 700 Lt.

2. Į. Z. Vilčiauskienei 22 625 Lt, viso 44 325 Lt.

Priteisti iš R. L. kompensaciją atsakovei V. B. už bendro turto, atitekusio jam natūra didesnę dalį, 26904,89 Lt ir kompensaciją už R. L. priklausančio turto pagerinimą 25 381,49 Lt, visa kompensacijos suma 52 286,38 Lt.“

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 sprendimą dalyje dėl palūkanų priteisimo patikslinti ir šioje dalyje rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Priteisti iš R. L. procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2009-10-08) nuo priteistos 52 286,38 Lt sumos atsakovei V. B. iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo“.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo R. L. ir atsakovės V. B. valstybės naudai  pakeisti ir šioje dalyje rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Priteisti iš R. L. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 1816 Lt atidėtą atsakovei V. B. žyminį mokestį ir 80 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš V. B. į valstybės biudžetą proporcingai atmestų reikalavimų daliai 5195 Lt atidėtą žyminį mokestį ir 80 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).“

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš atsakovės V. B. ieškovo R. L. naudai 678 Lt žyminį mokestį, sumokėtą paduodant apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė                                                        Loreta Lipnickienė

Teisėjai                                                                                    Andrutė Kalinauskienė

                                                                                                                   Andžej Maciejevski