Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-276-549/2021

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00156-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.11. 21.3.3.; 21.9.10.

 (S)

Registro objektas ROIK: 21127947345

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2021 m. gegužės 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, 

sekretoriaujant Sandrai Jotautei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. M. (vaizdo konferencijos būdu per ,,Zoom“ platformą),  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Neringoje, ((duomenys neskelbtini), Klaipėdoje), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį.

Teismas

n u s t a t ė:

A. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020 m. lapkričio 10 d., Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas (reg. Nr. AP-29761) A. M. skundas, kuriame įžeidžiamai ir nepagarbiai pasisakoma apie statutinį valstybės tarnautoją (Klaipėdos apskr. VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiąją tyrėją – G. Š.), atliekančią ikiteisminį tyrimą, (tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė V. S.) <...Toks prokurorės atsisakymas tenkinti prašymą tokiais pagrindais vertintinas kritiškai ir laikytinas ne daugiau negu atsirašinėjimu ir suinteresuotumu sąmoningai vilkinti bylos tyrimą, laukiant mano mirties ar ko nors panašaus ir tokiu būdu padedant tikriesiems nusikaltėliams slėpti padarytas nusikalstamas veikas, nes beveik per 3 metus nebaigti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos, kurią per pastaruosius daugiau kaip 10 metų sudarė kelios patalpų nuomos sutartys ir 2 nekilnojamo turto pardavimo sandoriai, gali tik paskutiniai liurbiai, nemokšos ir tinginiai arba žmonės suinteresuoti iki jiems tinkamo termino vilkinti tyrimą. Tokie tariami prokurorai, tyrėjai ar specialistai teikiantys išvadas, negebantys per protingą laiką pateikti tyrimo užsakovo (šiuo atveju nusikaltimą padariusio ir atsakomybės siekiančio išvengti aferisto ir vagies D. T.) tariamų kaltinimų pagrįsti įrodymais ir pareikšti įtarimus, turėtu būti nušalinti nuo tokio tyrimo ir nubausti bei dirbti savo profesinį pasirengimą ir gebėjimus atitinkantį darbą...> Dėl A. M. pasisakymų 2020 m. lapkričio 26 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje M-2-04-00370-20, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3.1.1 straipsniu, 168 straipsniu. Tuo A. M. kaltinamas pažeidęs ANK 508 straipsnį (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas).

Teismo posėdyje A. M. kaltės nepripažino ir nurodė, kad jo skunde nėra jokių duomenų, kuriais būtų siekiama įžeisti tyrėją G. Š.. Mano, kad lingvistinė ekspertizė tai patvirtintų. Byloje nėra jokių nukentėjusiųjų – nėra asmens, kuriam būtų padaryta žala. Jo pasisakymas – liurbiai, nemokšos – nėra skirtas G. Š., nes ji neatlieka įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo. Tyrėja pati pasakė, kad jos garbė nebuvo įžeista. Prokurorei V. S. šis pasisakymas labiau tiktų, nes ji jau 8 metai negeba ištirti bylos. Jis bendrąja prasme pasipiktinęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie nuo 2014 metų atlieka įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą ir niekaip negali jo užbaigti, veikla ir ne kompetencija. Be to, mano, kad už procesiniuose dokumentuose išreikštą poziciją atsakomybė negali būti taikoma.

 Liudytoja G. Š. teismo posėdyje paaiškino, jog ji atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai nėra pareikšti, tačiau A. M. buvo apklaustas specialiuoju liudytoju. Jam buvo taikytos procesinės prievartos priemonės. Ji įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo neatlieka. Lapkričio 10 d. skunde jos pavardė tiesiogiai nėra minima. Tačiau mano, kad toks tyrėjų, specialistų įvardijimas „liurbiais, nemokšomis“ yra ypač neetiškas, ir net tiesiogiai neminint jos pavardės, yra nukreipti prieš ją, kaip bylą tiriančią tyrėją, ir tuo įžeidė jos garbę bei orumą. Nors atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, ji pasisakė, kad jai žalos nėra, tačiau dėl skunde išsakytų frazių ji patyrė neturtinę žalą, kaip didelę patirtį turinti pareigūnė. Todėl jaučiasi įžeista ir pažeminta, ir mano, kad atsakomybė turi būti taikoma.

Į teismo posėdį administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato – atstovas neatvyko. Institucijai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Taigi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis) yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo požymių (sudėties) kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinių nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

ANK 508 straipsnyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso, einamų pareigų.

A. M. teismo posėdyje kaltės nepripažino, nurodė, kad teikdamas skundą, tikslo pažeminti tyrėjos, ar apskritai ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, garbės ir orumo neturėjo, o tik išsakė savo kritiką bei pasipiktinimą pareigūnų nekompetencija ir negebėjimu ilgą laiką užbaigti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo.

ANK 508 straipsnyje numatytas nusižengimas gali pasireikšti tik konkretaus subjekto atžvilgiu, tai yra, padarius šį nusižengimą gali būti pažeminama konkretaus statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbė ir orumas. Šiuo atveju A. M. kaltinamas statutinio valstybės tarnautojo – Klaipėdos apskr. VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. Š., atliekančios ikiteisminį tyrimą, – garbės ir orumo pažeminimu. Todėl būtent ši tyrėja  turėjo patirti žalą dėl administracinėn atsakomybė traukiamo asmens veiksmų, kurie nurodyti ANK 508 straipsnio dispozicijoje, ir turėtų būti laikoma nukentėjusiąja ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėtina, kad nors administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad A. M. skundo fraze „Toks prokurorės atsisakymas tenkinti prašymą tokiais pagrindais vertintinas kritiškai ir laikytinas ne daugiau negu atsirašinėjimu ir suinteresuotumu sąmoningai vilkinti bylos tyrimą, laukiant mano mirties ar ko nors panašaus ir tokiu būdu padedant tikriesiems nusikaltėliams slėpti padarytas nusikalstamas veikas, nes beveik per 3 metus nebaigti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos, kurią per pastaruosius daugiau kaip 10 metų sudarė kelios patalpų nuomos sutartys ir 2 nekilnojamo turto pardavimo sandoriai, gali tik paskutiniai liurbiai, nemokšos ir tinginiai arba žmonės suinteresuoti iki jiems tinkamo termino vilkinti tyrimą. Tokie tariami prokurorai, tyrėjai ar specialistai teikiantys išvadas, negebantys per protingą laiką pateikti tyrimo užsakovo (šiuo atveju nusikaltimą padariusio ir atsakomybės siekiančio išvengti aferisto ir vagies D. T.) tariamų kaltinimų pagrįsti įrodymais ir pareikšti įtarimus, turėtu būti nušalinti nuo tokio tyrimo ir nubausti bei dirbti savo profesinį pasirengimą ir gebėjimus atitinkantį darbą...“, pažemino tyrėjos – G. Š. garbę ir orumą, tačiau šioje byloje nukentėjusiąja ji nebuvo pripažinta. Klaipėdos AVPK 2020 m. lapkričio 26 d. nutarime nurodyta, kad G. Š. skundo dėl šmeižto, jos garbės ir orumo įžeidimo ir dėl to padarytos žalos teikti neketina, nes skunde jos pavardė neminima, todėl nemano, kad žodžiai nukreipti prieš ją, dėl to žala jai nepadaryta. G. Š. tai patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja, tik nurodė, kad dėl skunde išdėstytų pasisakymų jaučiasi įžeista apskritai kaip pareigūnė, tos pačios sistemos tarnautoja, nes pasisakyta apie visus ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus.   

Kaip matyti iš A. M. 2020 m. lapkričio 9 d., skundo, jame, be prokurorės V. S., jokie kiti ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai nėra įvardijami. Nors skunde vartojami išsireiškimai „liurbiai, nemokšos ir tinginiai arba žmonės suinteresuoti iki jiems tinkamo termino vilkinti tyrimą“, vis tik teismų praktikoje pripažįstama, kad teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir nepagrįstą kritiką, neetišką proceso dalyvių elgesį bei pasisakymus, konfliktinių situacijų susidarymą bei tikrovės neatitinkančių versijų pateikimą iš tokių asmenų, kurie ne visais atvejais gali adekvačiai suvokti ir vertinti susidariusias situacijas. Tokių asmenų elgesys neretai yra paveiktas stresinės būsenos ar jų gyvenimo aplinkos žmonių neretai antivisuomeniško elgesio stereotipų. Teisėsaugos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti bręstančias konfliktines situacijas ir netapti konflikto šalimi, todėl atsiradusios įtampos ar kilusio mikrokonflikto metu apie juos pasakyti žodžiai ar institucijai pateiktuose pareiškimuose, prašymuose išdėstyta asmeninė nekorektiška, įžeidžianti proceso dalyvio pozicija turi būti toleruojama daug labiau nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2019).

Sprendžiant iš A. M. skundo, su kuo sutiko ir liudytoja apklausta tyrėja G. Š., bei patvirtino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, A. M. savo skunde apskritai išreiškė nepasitenkinimą ilgai trunkančiu ikiteisminiu tyrimo, abejones jį atliekančių pareigūnų kompetencija ir gebėjimais, atliekamų veiksmų operatyvumu, tačiau šių išsireiškimų neadresuoja konkrečiam pareigūnui. Suprantama, kad ilgai trunkantis, suinteresuoto asmens lūkesčių neatitinkantis ikiteisminis tyrimas gali kelti šio asmens nepasitenkinimą bei nepagrįstą kritiką, tačiau vien tai, kad ši kritika išreikšta nekorektiškai, neatitinkančiomis etikos, geros moralės normų ir galimai įžeidžiomis, frazėmis, palyginimais ar išsireiškimais, nėra pakankama pripažinti, jog tuo buvo pažeminta ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų garbė ir orumas, juo labiau, kad šie pasisakymai yra abstraktaus pobūdžio, nenurodant konkretaus pareigūno. Taigi, nors kritika yra nekonstruktyvi, neetiška ir galimai nepagrįsta, ir toks elgesys nėra suderinamas su geros moralės normomis, tačiau tai turėtų būti priimama kaip neišvengiama pareigūnų profesinės veiklos dalis ir į ją tūrėtų būti žiūrima atlaidžiau, nevystant konfliktinių situacijų. Ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 508 straipsnį inicijuota išnagrinėjus pačiam skundą dėl prokurorės V. S. 2020 m. spalio 19 d. nutarimo pateikusiam asmeniui. O non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principas draudžia priimti sprendimą besiskundžiančios šalies nenaudai, išskyrus įstatyme nustatytas šio principo taikymo išimtis. Non reformatio in peius principo pažeidimu gali būti laikomas bet koks atvejis, kai ginčą nagrinėjantis subjektas išnagrinėjęs klausimą iš esmės, pablogina besiskundžiančios šalies teisinę padėtį. Šiuo atveju A. M. padėtis dėl pateikto skundo buvo pabloginta, kas apskritai yra netoleruotina praktika.

Taigi, vien to, kad tiriančiai A. M. skundą policijos pareigūnei susidarė nuomonė, jog jis galimai padarė ANK 508 straipsnyje nurodytą nusižengimą, nes savo skunde išsakytais išsireiškimais galimai pažemino vyriausiosios tyrėjos G. Š. garbę ir orumą,  nepakanka jo kaltei pagrįsti, nes išvados dėl asmens kaltės privalo būti pagrįstos tik faktiniais duomenimis, o sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad pati G. Š. dėl A. M. skunde išsakytų išsireiškimų būtų pareiškusi pretenzijas, reikalavusi ją pripažinti nukentėjusiąja, t. y. įsižeidusi ar pasijutusi pažeminta, nes ji jokių tai patvirtinančių pareiškimų nepateikė. O, kaip minėta,  2020 m. lapkričio 26 d. nutarime nurodoma, kad G. Š. patvirtino, jog dėl pateikto skundo nesijaučia nukentėjusi.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju nebuvo nustatyti esminiai nusižengimo sudėties požymiai, t. y., objektas ir padariniai, juos galima tik nuspėti, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a:

administracinių nusižengimų teiseną A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                    Ingrida Krušienė