Civilinė byla Nr. 3K-3-376/2007

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 114.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Virgilijaus Grabinsko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legrona“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kaišiadorių rajono policijos komisariatui, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Legrona“ prašė teismo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 539 166 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad Kaišiadorių rajono policijos komisariato Tardymo poskyrio viršininko 1997 m. gegužės 26 d. nutarimu baudžiamojoje byloje neteisėtai buvo areštuotas UAB „Legrona“ priklausantis nekilnojamasis turtas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2002 m. vasario 6 d. nutartimi panaikino nurodytą Kaišiadorių rajono policijos komisariato nutarimą. Šiais neteisėtais veiksmais ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Areštavus nekilnojamąjį turtą, jis neteko savo vertės, ieškovas negavo planuojamų investicijų, prarado galimybę plėsti savo veiklą, įmonė negalėjo tinkamai vykdyti savo prievolių ūkinės veiklos partneriams, buvo sutrikdytas įmonės mokesčių mokėjimo biudžetui grafikas, bendrovė negavo pajamų, jos veikla buvo sužlugdyta. Ieškovui padarytos turtinės žalos dydį (539 166 Lt) sudaro areštuoto nekilnojamojo turto vertės netekimas arešto galiojimo laikotarpiu. Ieškovas nurodė, kad patyrė neturtinę žalą – žymiai pablogėjo ieškovo reputacija, jis neteko bankų, investuotojų, klientų ir partnerių pasitikėjimo. Ieškovo nuomone, teisė į žalos atlyginimą atsirado ne ankščiau kaip 2002 m. vasario 6 d., Kaišiadorių rajono apylinkės teismui konstatavus, kad Kaišiadorių rajono policijos komisariato nutarimas neteisėtas, todėl jis nėra praleidęs trejų metų ieškinio senaties termino.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 1997 m. gegužės 26 d. Kaišiadorių rajono policijos komisariato Tardymo poskyrio viršininkas, siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, iškeltoje pagal BK 207 straipsnio 2 dalį, 275 straipsnio 3 dalį, 323 straipsnį, priėmė nutarimą areštuoti UAB „Legrona“ nekilnojamąjį turtą. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio veiksmo baudžiamajame procese, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Įsiteisėjusia 2002 m. vasario 5 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi konstatuota, kad 1997 m. gegužės 26 d. Kaišiadorių rajono Policijos komisariato Tardymo poskyrio viršininko nutarimas areštuoti ieškovo nekilnojamąjį turtą yra neteisėtas. Teismas nurodė, kad neteisėti veiksmai taikant procesines prievartos priemones baudžiamojoje byloje yra tik viena iš valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nustatytų CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Kita būtina sąlyga valstybės civilinei atsakomybei atsirasti yra ta, kad žala su neteisėtais veiksmais būtų susijusi priežastiniu ryšiu (CK 6.247 straipsnis). Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo nekilnojamojo turto arešto ir jo nuvertėjimo priežastinio ryšio nėra, todėl reikalavimas priteisti iš valstybės turtinę žalą yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad dėl neteisėto procesinio veiksmo baudžiamajame procese – turto arešto – patirta neturtinė žala gali būti atlyginama vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, 6.272 straipsnio 3 dalimi. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad būtent jam priklausančio nekilnojamojo turto areštas sudarė prielaidas investuotojams atsisakyti investuoti į bendrą verslą su ieškovu, o klientams ir partneriams – nepasitikėti ieškovu. Šias aplinkybes ieškovas grindė Rusijos įmonės „Rostreid Kompani“ raštu, kuriame nurodoma, kad minėta įmonė dėl UAB „Legrona“ nekilnojamojo turto arešto atsisako vykdyti 1997 m. balandžio 5 d. ketinimų protokole nustatytus įsipareigojimus. Teismas, remdamasis ketinimų protokolu, nustatė, jog jame nustatytų įsipareigojimų vykdymas nesusijęs su ieškovo nekilnojamojo turto areštu. Šiame protokole šalys (nurodyta Rusijos įmonė ir ieškovas) susitarė, kad ieškovas padidins savo įstatinį kapitalą išleisdamas naujas akcijas, o įmonė „Rostreid kompani“ jas nupirks. Teismas nepripažino įrodyta aplinkybę, jog dėl nekilnojamojo turto arešto ieškovas neteko investicijų. Aplinkybes dėl pablogėjusios reputacijos, civilinių santykių partnerių nepasitikėjimo ieškovas grindė tik savo paaiškinimais, nepateikdamas rašytinių įrodymų. Teismas nurodė, kad nurodytoms aplinkybėms patvirtinti tik šalies paaiškinimų nepakanka (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 186 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas šios pareigos neįvykdė. Teismas, pripažinęs, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, nepasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su ieškinio senaties taikymu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovo UAB „Legrona“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Kauno apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą iš dalies pakeitė: priteisė ieškovui UAB „Legrona“ iš Lietuvos valstybės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad ieškovas ieškiniu teismo prašo priteisti dėl neteisėtai jam pritaikytos procesinės prievartos priemonės – turto arešto – patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp ieškovui padarytos turtinės žalos ir neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų nėra priežastinio ryšio, todėl ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Kolegija nurodė, kad ieškovas taip pat prašė priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, kad, neteisėtai areštavus turtą, pablogėjo jo reputacija, ieškovas prarado partnerių ir klientų pasitikėjimą, neteko investicijų, prarado galimybę plėsti savo veiklą. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Pagal šią normą valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatavo, kad ieškovas nepateikė žalą patvirtinančių įrodymų. Kolegija nesutiko su šia išvada ir nurodė, kad kai neturtinės žalos atlyginimas nustatytas įstatyme, jos fakto ieškovui nereikia įrodinėti. Šiuo atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas ir ieškovas turi pagrįsti tik reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Sprendžiant neturtinės žalos kompensavimo klausimą, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju, nustatant šios žalos dydį, taip pat būtina vertinti kitas konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat į CK 6.282 straipsnyje nurodytus kriterijus. Kolegija sutiko su ieškovo argumentais, kad ieškovo turto areštas turėjo įtakos verslo partnerių pasitikėjimui, tačiau, kolegijos nuomone, nėra įrodymų, jog dėl turto arešto pablogėjo ieškovo reputacija. Kolegijos vertinimu, ieškovo pateiktas Rusijos įmonės „Rostreid Kompani“ raštas, kuriame nurodyta, kad minėta įmonė dėl UAB „Legrona“ nekilnojamojo turto arešto atsisako vykdyti 1997 m. balandžio 5 d. ketinimų protokole numatytus įsipareigojimus, nepatvirtina ieškovo argumento, jog dėl turto arešto ieškovui buvo padaryta žala – pablogėjo reputacija, nes ketinimų protokole nurodytų įsipareigojimų vykdymas nėra susijęs su turto areštu. Kiti ieškovo argumentai grindžiami tiktai ieškovo paaiškinimais ir nepagrįsti kitais įrodymais, todėl ieškovas įrodė tik dalį reikalaujamos neturtinės žalos. Kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes,  sprendė, kad ieškovui buvo padaryta 10 000 Lt žala (CK 6.272 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama  Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti, Kauno apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, tačiau net ir nustačius neteisėtus veiksmus turi būti ir kitos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti – priežastinis ryšys ir pasekmės, kurių nagrinėjamu atveju, kasatoriaus nuomone, nėra. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas neprivalo įrodyti neturtinės žalos fakto, prieštarauja CK 6.246-6.250,  6.272 straipsniams, CPK 178, 180, 182 straipsniams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006).  Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taigi pagrindinis kriterijus – sukeltos pasekmės, kurios turi būti įrodytos, o ne preziumuojamos. 

2. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad ieškovo turto areštas turėjo įtakos verslo partnerių pasitikėjimui, tačiau konstatavo, kad nėra įrodymų, jog dėl turto arešto pablogėjo ieškovo reputacija. Ši išvada yra prieštaringa, nes jei reputacija nepablogėjo, tai negalėjo atsirasti ir neigiamo partnerių nepasitikėjimo.

3. Net ir darant prielaidą, kad turto areštas turėjo neigiamos įtakos verslo partnerių pasitikėjimui, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2005). Be to, tokiu atveju teismas turėjo taikyti ieškinio senatį.  

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prisidėjo prie atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos  Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas likviduojama UAB „Legrona“ prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Ieškovas kreipėsi į teismą nepraėjus trejiems metams nuo arešto turtui panaikinimo.

2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kai neturtinės žalos atlyginimas nustatytas įstatyme, jos fakto ieškovui nereikia įrodinėti. Šiuo atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas ir ieškovas turi pagrįsti tik reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį.

3. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė neturtinės žalos dydį. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų buvo apribota ieškovo galimybė įgyvendinti nuosavybės teisę  į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Būtent turto areštas lėmė jo reputacijos  pablogėjimą.  Ieškovas ketino vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su jam priklausančiu turtu, gauti investicijų, didinti įstatinį kapitalą, bet to negalėjo padaryti areštavus turtą. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad užsienio investuotojas atsisakė investicijų dėl to, kad buvo taikytas areštas ieškovo turtui. Areštavus turtą,  ieškovas neteko galimybės gauti banko kreditą. Būtent neteisėtas turto areštas lėmė vienintelio nekilnojamojo turto praradimą, būtent dėl neteisėto turto arešto bendrovė nevykdo veiklos ir yra likviduojama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

1997 m. gegužės 26 d. Kaišiadorių rajono policijos komisariato Tardymo poskyrio viršininkas, siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, iškeltoje pagal BK 207 straipsnio 2 dalį, 275 straipsnio 3 dalį, 323 straipsnį, priėmė nutarimą areštuoti UAB „Legrona“ nekilnojamąjį turtą. Įsiteisėjusia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartimi konstatuota, kad 1997 m. gegužės 26 d. Kaišiadorių rajono Policijos komisariato Tardymo poskyrio viršininko nutarimas areštuoti ieškovo nekilnojamąjį turtą yra neteisėtas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacijos dalykas nagrinėjamoje byloje yra materialinės ir proceso teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos padarymo įrodinėjimą, aiškinimas ir taikymas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas neprivalo įrodyti neturtinės žalos fakto, prieštarauja CK 6.246-6.250, 6.272 straipsniams, CPK 178, 182 straipsniams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagrįsti.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė  žala  atlyginama  tik  įstatymų   nustatytais atvejais.  Neturtinė  žala  atlyginama visais atvejais,  kai   ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens  gyvybės atėmimo  bei  kitais  įstatymų  nustatytais  atvejais. CK 6.272 straipsnio, reglamentuojančio žalos,  atsiradusios  dėl  ikiteisminio  tyrimo  pareigūnų,    prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, 3 dalyje nustatyta, kad, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Taigi šiuo atveju yra įstatymų nustatytas galimas neturtinės žalos atlyginimo atvejis.

Toks neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Savaime vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003, skelbta: Teismų praktika 19, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovas neįrodė, kad jam padaryta neturtinė žala, pagrįstai šią ieškinio dalį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos padarymą bei šios žalos dydį, nenustatęs civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, pažeidė materialinės  bei proceso teisės normas (CK 6.272 straipsnio 1, 3 dalys, 6.250 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas  išvadą, kad nėra įrodymų, jog dėl turto arešto pablogėjo ieškovo reputacija, iš esmės pripažino, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                             Sigitas Gurevičius

       Dangutė Ambrasienė

        Virgilijus Grabinskas