ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. S. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3121-797/2024, pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. S., M. D., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) šeimos centrui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas laikinai apriboti motinos valdžią G. S., nepilnamečių vaikų D. D. ir D. D. atžvilgiu; laikinai apriboti tėvo valdžią M. D. nepilnamečių vaikų D. D. ir D. D. atžvilgiu; priteisti iš atsakovės G. S. materialinį išlaikymą vaikams: D. D. – 40 Eurų, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir D. D. – 40 Eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo M. D. materialinį išlaikymą vaikams: D. D. - 100 Eur, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, D. D. – 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti nepilnamečių vaikų: D. D. ir D. D. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) šeimos centro Globos centre iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo.

2.       Nurodė, kad atsakovams nuo 2022-11-09 teiktos socialinės paslaugos nutrauktos nuo 2023-11-18, kadangi šeimos faktinė gyvenamoji vieta tapo nežinoma. Pažymėjo, kad 2022-11-03 Skyriuje gautas pranešimas dėl mažamečio D. D. galimo vaiko teisių pažeidimo. 2022-11-22 atsakovų šeimai sudarytas pagalbos planas, numatytos pagalbos priemonės ir uždaviniai. 2022-11-25 policijoje užregistruotas pranešimas, kad atsakovas norėdamas perduoti mažametį vaiką mamai, vaiko galvos (pakaušio) sritis atsitrenkė į mamos lūpą. 2022-11-29 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą negavus objektyvių duomenų, kad atsakovas smurtavo prieš mažametį vaiką. Nuo 2023-01-03 iki 2023-03-04 atsakovė su vaiku gyveno (duomenys neskelbtini) šeimų namuose. 2023-02-17 Skyriuje buvo gautas pranešimas, jog mažamečio vaiko motina G. S. yra (duomenys neskelbtini) šeimų namuose. S. atsisako vaiko D. D. Atsakovė dėl pablogėjusios savo psichinės sveikatos, greitosios medicinos pagalbos ekipažu išvežta (duomenys neskelbtini) skyrių. Vaiko tėvui M. D., kuris tuo metu buvo kartu su vaiku ir jo motina, buvo nustatytas 2.30 prom. girtumas. (duomenys neskelbtini) 2023-02-22 informavo, kad G. S. nuo (duomenys neskelbtini) gydoma Psichiatrijos klinikoje; nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Pacientė G. S., psichiatrijos klinikoje buvo gydoma ir anksčiau – (duomenys neskelbtini). 2023-03-06 atsakovei su mažamečiu vaiku išėjus pas M. D. ir negrįžtant, šeimos atvejo vadybininkas nuvykęs atsakovo gyvenamosios vietos adresu pranešė, kad bute girdimas vaiko verksmas, durų niekas neatidaro, iškvietė policiją. Mažametis D. D. neapibrėžtą laiko tarpą buvo paliktas vienas kambaryje, nesaugioje aplinkoje. G. S. specialistų buvo žodžiu informuota, kad vaikas laikinai bus apgyvendintas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, specialistams išnešant vaiką, motina nereagavo, tik vis kartojo, kad nori ramybės ir kavos, yra nėščia ir nori pailsėti, jai 16 val. reikia eiti pas psichiatrą ir ji turi daug kitų reikalų. (duomenys neskelbtini) teismo 2023-03-30 nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką D. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš vaiko motinos G. S. bei tėvo M. D.. (duomenys neskelbtini) šeimos centras informavo, kad (duomenys neskelbtini) G. S. susilaukė vyriškos lyties naujagimio. Pranešta, jog šeima neturi pastovios gyvenamosios vietos, patiria finansinių sunkumų bei vengia bendrauti ir bendradarbiauti su atvejo vadybininku, socialiniu darbuotoju ir kitais specialistais. Skyriaus specialistai 2023-09-15 atliko D. D. situacijos vertinimą ir nustatė, kad vaiko gyvenimo sąlygos kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, o vaiko atstovai pagal įstatymą nemato ir (ar)neįvertina tokio pavojaus ar žalos arba neturi galimybių išsaugoti vaiko sveikatą ir (ar) gyvybę; vaiko tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų atsisako priimti specialistų siūlomą pagalbą, reikalingą geriausiems vaiko interesams užtikrinti. G. S. nesutiko su kūdikiu būti apgyvendinta (duomenys neskelbtini) šeimų namuose, todėl D. D. 2023-09-15 laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) šeimos centre, pas budintį globotoją. (duomenys neskelbtini) teismas 2023-09-26 nutartimi leista paimti mažametį D. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų, motinos G. S., tėvo –M. D.. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovas prašė teismo mažamečių tėvams laikinai apriboti tėvų valdžią, suteikiant galimybę tėvams susigrąžinti vaikus į šeimą.

3.       Atsakovo M. D. atstovas pateikė teismui atsiliepimą klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo spręsti teismo nuožiūra, kadangi atsakovas su paskirtu atstovu nebendradarbiauja, vengia susitikimų ir pokalbių.

4.       Atsakovės G. S. atstovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsakovė su teismo iniciatyva paskirta atstove nebendradarbiauja, atsakovės pozicija nėra žinoma. Atstovė pažymėjo, kad faktinės aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė negeba pasirūpinti vaikais, todėl tikslinga patenkinti ieškinį, kad būtų apsaugoti vaikai.

5.       Teismo posėdžio metu buvo gautas žodinis ieškovo atstovės prašymas pakeisti ieškinio dalyką ir patikslinti ieškinio reikalavimus ir prašoma neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams vaikų atžvilgiu. Ieškovo atstovė teigė, jog rašytinio patikslinimo neteiks, nes atsakovai raštu yra parašę, jog sutinka su neterminuotu tėvų valdžios ribojimu.

6.       Atsakovai pateiktuose rašytiniuose prašymuose nurodė, jog prašo jų atžvilgiu neterminuotai apriboti tėvų valdžią, supranta neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pasekmes, nurodo, jog jei pasikeis situacija, kreipsis dėl vaikų susigrąžinimo, tačiau šiuo metu nėra pasirengę auginti savo vaikų, socialinių paslaugų teikimas jiems nereikalingas.

7.       Teismas išimties tvarka nutarė priimti žodžiu patikslintus reikalavimus ir juos nagrinėti, netaikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnio nuostatų, nes atsakovai ir jų atstovai sutinka su patikslintais reikalavimais, prašo juos nagrinėti, nurodydami, jog papildomas pasiruošimas nereikalingas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       (duomenys neskelbtini) rūmai 2024-05-14 sprendimu ieškinį tenkino – neterminuotai apribojo motinos valdžią G. S. ir tėvo valdžią M. D., nepilnamečių vaikų D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo; priteisė iš atsakovės G. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 40,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-05-14 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo M. D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-05-14 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatė, kad D. D. ir D. D. išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko laikinasis globėjas (duomenys neskelbtini) centras; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis ir tėvų valdžios apribojimo nusprendė vykdyti skubiai; pradėjo globos nustatymo procesą.

9.       Teismas priimdamas sprendimą konstatavo, kad tarp šalių ginčo dėl ieškinio reikalavimų nėra, abu atsakovai su ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos sutinka.

10.       Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, jog atsakovai nuo 2022 m. su sūnumis negeba užmegzti ir palaikyti teigiamo santykio, nesukuria jiems saugios aplinkos, nesistengia, kad sūnūs augtų kartu su jais, priešingai, šiuo metu abu jų atsisako, nesinaudoja specialistų jiems siūloma pagalba, globos įstaigoje juos aplanko tik atsakovė, tačiau ji nėra motyvuota jais rūpintis nuolat ir juos auginti, nurodo, jog dėl pinigų stygiaus susidarė tokia situacija, tačiau Užimtumo tarnyboje neregistruota, darbo neieško. Atsakovas vaikais nesidomi, beveik nebendrauja, jų globos namuose nelanko, nurodo, jog šiuo metu auginti vaikus neturi finansinių galimybių.

11.       Teismas vertino, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovai yra nusišalinę nuo vaikų nuolatinės priežiūros, auklėjimo, tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymo, neprisideda prie vaikų aprūpinimo ir išlaikymo, kas vertintina kaip visiškas nesirūpinimas vaikais. Nors atsakovams trūksta socialinių įgūdžių atlikti tinkamą vaikų priežiūrą, savarankiškai be kitų pagalbos jie tik iš dalies geba tai atlikti, tačiau šios pagalbos vengia, nenori bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais ir kitais specialistais. Toks tėvų elgesys daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi bei formavimuisi. Abu tėvai raštu ir teismo posėdyje nurodė, jog sutinka, kad būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia vaikų atžvilgiu.

12.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teismas pripažino, jog atsakovai nėra pasiruošę, nenori susigrąžinti vaikų ir jų auginti šeimoje, negeba rūpintis vaikų poreikiais, ugdyti, lavinti, auklėti juos, tarp vaikų ir tėvo nėra emocinio ryšio, su atsakove emocinis ryšys dar palaikomas, bet yra nepakankamas, kad jai būtų sudaryta galimybė pačiai auginti savo vaikus ir nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovų elgesys ateityje gali keistis, todėl atsakovams neterminuotai apribojo tėvų valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu (CPK 178, 185 str., CK 3.180 str.).

13.       Teismas išaiškino atsakovams, kad jie gali kreiptis į teismą dėl apribojimo panaikinimo, pateikdami įrodymus, jog aplinkybės, dėl kurių tėvų valdžios apribojimas buvo nustatytas, išnyko (CK 3.181 str. 2 d., 3.182 str.). Taip pat teismas išaiškino atsakovams, jog apribojus tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

14.       Spręsdamas klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) centras gali vykdyti stacionarios globos (rūpybos) veiklą ir turi tinkamas globos (rūpybos) ir socialines sąlygas vaikams, kuriems reikalinga nuolatinė globa (rūpyba). Nagrinėjamu atveju vaikai minėtoje globos institucijoje faktiškai gyveno, o šiuo metu vaikai gyvena budinčių globotojų šeimose. Teismas vertino, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, kad vaikais pageidautų rūpintis vaiko artimieji giminaičiai ar kiti fiziniai asmenys (CK 3.261 str.). Atsižvelgiant į tai, vaikų gyvenamąją vietą nustatė (duomenys neskelbtini) centre iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 str. 4 d.).

15.       Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo, teismas vertino, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė nedirba, jai nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, ji nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė su patikslintu ieškiniu sutiko. Atsižvelgiant į atsakovės amžių, sveikatos būklę, nustatytą darbingumo lygį, gaunamų išmokų dydį bei įvertinus tai, jog atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog ieškos darbo, teismas sprendė, jog ji turi galimybę ir pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 40,00 Eur kas mėnesį.

16.       Vertindamas atsakovo turtinę padėtį teismas nustatė, kad atsakovas šiuo metu nedirba, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas su patikslintu ieškiniu sutiko. Atsižvelgiant į atsakovo amžių, įvertinus tai, jog byloje nėra medicininių duomenų apie atsakovo sveikatos problemas ar darbingumo apribojimus, teismas sprendė, jog atsakovas turi galimybę ir pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100,00 Eur kas mėnesį.

17.       Įvertinus tai, kad atsakovams buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, teismas iš jų bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

18.       Apeliaciniu skundu atsakovė G. S. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) rūmų 2024-06-14 teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      CPK 141 str. 1 d. nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisė pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui turi būti pateikimas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Nagrinėjamu atveju apeliantė buvo įkalbėta teismo posėdžio metu sutikti su ieškovo žodiniu prašymu pakeisti ieškinio dalyką iš laikino tėvų valdžios apribojimo į neterminuotą valdžios apribojimą. Teismo posėdžio metu dėl psichologinės įtampos ir trumpo laiko apsisprendimui sutikti ar nesutikti su ieškinio dalyko pakeitimu, ji nesuprato ieškinio dalyko pakeitimo esmės, nors jai atstovas ir aiškino atsisakymo pasekmes, tačiau dėl savo turimo sveikatos problemos nesugebėjo greitai įvertinti ieškinio dalyko pakeitimo pasekmių. Atsakovė savo duoto sutikimo dėl neterminuotos tėvų valdžios pasekmes suprato gavusi teismo sprendimą, todėl mano, kad bylos procese buvo pažeistos jos teisės pateikti realiai apgalvotą apsisprendimą pateikiant teismui atsakymą atsiliepimo forma.

18.2.                      CPK 141 str. 2 d. nurodyta, kad pakeisti ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui. Apeliantė nurodo, kad negavusi rašytinio prašymo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, ji pilnai nesuprato ieškovo prašymo esmės. Atsakovė lanko vaikus (duomenys neskelbtini) vaikų centre, dabartiniu metu yra užsiregistravusi užimtumo tarnyboje, tikisi gauti darbo ir pagerinti gyvenimo sąlygas, kad galėtų vaikams suteikti normalias vystymosi sąlygas. Apeliantės nuomone, teismas spręsdamas su vaikų teisėmis susijusias bylas turi būti aktyvus, tačiau negali pažeisti įstatymų nustatytų procesinių normų, juolab neatsižvelgdamas į jos turimą sveikatos sutrikimą. 

19.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) šeimos centras nurodė, kad susipažinę su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir atsižvelgdamas į visumą byloje surinktų įrodymų, palaiko (duomenys neskelbtini) rūmų 2024-05-14 sprendimą. Pažymi, kad atsakovai, būdami darbingo amžiaus, nevykdė pareigos ir nesistengė, kad būtų bent minimaliai užtikrinami nepilnamečių vaikų poreikiai ir interesai.

20.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo pirmosios instancijos teismo 2024-05-14 sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Ieškovas nesutinka su apeliantės G. S. apeliacinio skundo argumentais, laiko juos visiškai nepagrįstais. Apeliantė remiasi savo emocine būkle, psichologine įtampa posėdžio metu, tačiau nepagrindžia teisiniais argumentais kodėl apeliacinės instancijos teismas turėtų bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė teigia, kad ji negavo rašytinio prašymo dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, antrame parengiamajame teismo posėdyje, pakeitė ieškinio dalyką, po to, kai kelios dienos iki parengiamojo teismo posėdžio, 2024-04-22, buvo gauti rašytiniai abiejų tėvų – G. S. ir M. D. prašymai (pateikti pirmosios instancijos teismui). G. S. 2024-04-22 pateiktame prašyme nurodė, kad šiuo metu ji nėra pasirengusi savarankiškai auginti savo vaikų. Pareiškė, pati pateikė rašytinį sutikimą, kad artimiausiu teismo posėdžio metu jai būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia. Taip pat pranešė, jog socialinių paslaugų teikimas jai nereikalingas. Analogiškas prašymas buvo gautas ir iš M. D.

20.2.                      Apeliantė klaidina apeliacinės instancijos teismą, skunde nurodydama, jog „ji buvo įkalbėta teismo posėdžio metu sutikti su ieškovo žodiniu prašymu pakeisti ieškinio dalyką iš laikino tėvų valdžios apribojimo į neterminuotą tėvų valdžios apribojimą“. Pirmos instancijos teisme, posėdžio metu, teismas klausė ir prašė abiejų tėvų paaiškinti kokios aplinkybės lėmė pateikti prašymą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Abiejų tėvų teisme buvo klausiama ar suprantamos teisinės pasekmės. Tiek G. S., tiek M. D. (kuris neginčija sprendimo) buvo atstovaujami advokatų, profesionalių teisininkų. Posėdžio metu, atsakovai - G. S. ir M. D. bei juos atstovaujantys advokatai, patvirtino, kad rašytinius prašymus dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, pateikė savo valia, ir nieko neverčiami; visi sutiko, kad nereikalinga atidėti bylos nagrinėjimą, ir raštu teikti pareiškimą dėl patikslinto ieškinio reikalavimų. Ieškovas sutinka, kad CPK 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, bet šiuo atveju ieškovas tokios pareigos neturėjo, kadangi buvo gautas priešingos šalies sutikimas. Nagrinėjamu atveju, G. S. pateikė rašytinį sutikimą, todėl atmestinas apeliantės argumentas dėl pažeistos jos teisės.

20.3.                      Pažymėtina, kad mažamečiams vaikams laikinoji globa nustatyta nuo 2023-10-02. Paėmus vaikus iš šeimos, atsakovams, nuo 2023-11-18 buvo nutraukta atvejo vadyba, kadangi vaikų tėvai dingo, ir jų gyvenamoji vieta, Lietuvos teritorijoje, nebuvo žinoma. Tik 2024-02-01, pradėjus rengti ieškinį teismui, atsirado G. S. ir M. D.. Šiai dienai, šeimai atvejo vadybos procesas atnaujintas, bet apribojus tėvų valdžią, mažamečių vaikų atžvilgiu, tėvai išlaikymo neteikia. G. S. vaikus lanko kartą per savaitę, domisi jais, nors paskutinius mamos apsilankymus globos koordinatorė turėjo nutraukti, nes G. S. prie vaikų elgėsi agresyviai. Tėvas M. D. vaikais nesidomi, nelanko, išlaikymo irgi neteikia. Mažamečiai vaikai iš šeimos buvo paimti dėl jų nepriežiūros, o ne dėl motinos ligos (nustatytas (duomenys neskelbtini)). Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė neginčija 2024-05-14 teismo sprendimo esmės, neneigia tėvų valdžios apribojimo reikalingumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

22.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas tuo aspektu ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė žodinį ieškovo ieškinio dalyko pakeitimą ir neatidėdamas bylos nagrinėjimo išnagrinėjo bylą iš esmės.

Faktinės bylos aplinkybės

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų G. S. ir M. D. sūnūs. Atsakovų šeimai nuo 2022-11-09 buvo teikiamos socialinės paslaugos ir taikomas atvejo vadybos procesas.

24.       (duomenys neskelbtini) rūmų 2023-03-30 nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką D. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš vaiko motinos G. S. ir tėvo M. D.

25.       (duomenys neskelbtini) rūmai 2023-09-26 nutartimi leido paimti mažametį D. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų: motinos G. S., tėvo M. D.

26.       (duomenys neskelbtini) ligoninė pateiktais duomenimis G. S. nuo (duomenys neskelbtini) buvo gydoma Psichiatrijos klinikoje; nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Įstaiga patvirtino, kad pacientė psichiatrijos klinikoje buvo gydoma ir anksčiau - (duomenys neskelbtini).

27.       (duomenys neskelbtini) centro pateiktais duomenimis, atsakovams atvejo vadybos procesas nuo 2023-11-18 nutrauktas, kadangi G. S. ir M. D. šeimos faktinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje per 20 kalendorinių dienų nuo atvejo vadybos proceso sustabdymo netapo žinoma.

28.       2024-02-05 ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas laikinai apriboti tėvų valdžią motinai G. S. ir tėvui M. D. nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovai vangiai vykdo pagalbos plane nustatytus įpareigojimus. Nuo 2023-11-18 atsakovams užbaigta atvejo vadybą, nes ilgą laiką nebuvo žinoma jų gyvenamoji vieta. Vaikų tėvai tik 2024-02-01 informavo kokiu adresu gyvena. Atsižvelgiant į tai, kad tėvai pradėjo lankytis ir domėtis savo mažamečiais vaikais, ieškovas prašė teismo tėvams laikinai apriboti tėvų valdžią, suteikiant galimybę tėvams susigrąžinti vaikus į šeimą.

29.       2024-04-04 vykusiame parengiamasis posėdyje atsakovai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė teismo kreiptis dėl advokatų paskyrimo.

30.       2024-04-22 atsakovo M. D. atstovas, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo spręsti teismo nuožiūra, kadangi atsakovas su paskirtu atstovu nebendradarbiauja, vengia susitikimų ir pokalbių.

31.       2024-04-24 atsakovės G. S. atstovė, paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsakovė su teismo iniciatyva paskirta atstove nebendradarbiauja, atsakovės pozicija nėra žinoma. Atstovė pažymėjo, kad faktinės aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė negeba pasirūpinti vaikais, todėl tikslinga patenkinti ieškinį, kad būtų apsaugoti vaikai.

32.       2024-04-24 vykusiame parengiamasis posėdyje, kurio metu buvo pareita į bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovas žodiniu pareiškimu pakeitė ieškinio dalyką ir prašė teismo neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams vaikų atžvilgiu. Ieškovo atstovė teigė, jog rašytinio patikslinimo neteiks, nes atsakovai raštu yra parašę, jog sutinka su neterminuotu tėvų valdžios ribojimu. Atsakovų atstovai prašė nagrinėti bylą, neatidėti bylos nagrinėjimo, kad ieškovas patikslintų reikalavimus, nes atsakovai sutinka su patikslintais reikalavimais su neterminuotu tėvų valdžios ribojimu, todėl netikslinga atidėti bylos nagrinėjimą tam, kad tik būtų patikslinti reikalavimai. Teismo posėdžio metu teismui buvo pateikti 2024-04-22 atsakovų prašymai adresuoti (duomenys neskelbtini) šeimos centrui, kuriuose atsakovai nurodė, kad sutinka, jog artimiausio teismo posėdžio metu jiems būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia, taip pat, kad jiems nėra reikalingas socialinių paslaugų teikimas.

33.       Teismas išimties tvarka nutarė priimti žodžiu patikslintus reikalavimus ir juos nagrinėti, netaikant CPK 141 straipsnio nuostatų, nes atsakovai ir jų atstovai sutiko su patikslintais reikalavimais, prašė juos nagrinėti, nurodydami, jog papildomas pasiruošimas nereikalingas.

34.       Teismas 2024-05-14 sprendimu ieškinį tenkino – neterminuotai apribojo motinos valdžią G. S. ir tėvo valdžią M. D., nepilnamečių vaikų atžvilgiu; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo, priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 40,00 Eur iš atsakovo po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-05-14 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

35.       Atsakovė dėl priimto sprendimo pateikė apeliacinį skundą, nurodydama, kad buvo įkalbėta teismo posėdžio metu sutikti su ieškovo žodiniu prašymu pakeisti ieškinio dalyką iš laikino tėvų valdžios apribojimo į neterminuotą valdžios apribojimą, sutikimo pasekmes suprato tik gavusi teismo sprendimą. Teismo posėdžio metu dėl psichologinės įtampos ir trumpo laiko apsisprendimui sutikti ar nesutikti su ieškinio dalyko pakeitimu, dėl savo sveikatos sutrikimų, ji nesuprato ieškinio dalyko pakeitimo esmės. Mano, kad bylos procese buvo pažeistos jos teisės pateikti realiai apgalvotą apsisprendimą pateikiant teismui atsakymą atsiliepimo forma.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

36.       Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl laikino tėvų valdžios apribojimo atsakovams jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. 2024-04-04 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė teismo skirti jiems advokatą. 2024-04-24 parengiamojo posėdžio metu, ieškovas pateikė žodinį pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo prašė reikalavimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pakeisti į neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Teismas šį ieškovo žodinį pareiškimą, atsižvelgęs į tai, kad atsakovai pateikė teismui sutikimus dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, priėmė ir bylą išnagrinėjo iš esmės.

37.       Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, išanalizavusi teismo posėdžių garso įrašus, turi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde išdėstytas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą pagal žodinį ieškovo ieškinio dalyko pakeitimą, pažeidė procesines teisės normas (CPK 141 str.), neužtikrino tinkamo atsakovės teisių įgyvendinimo, nesivadovavo  biologinės šeimos prioriteto, geriausių vaikų interesų principais ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

38.       Pažymėtina, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas numato, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

39.       Minėto straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad, priimant sprendimus dėl vaiko gerovės, turi būti vadovaujamasi biologinės šeimos prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais.

40.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

41.       Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Pagrindų sąrašas baigtinis. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos) kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

42.        Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti. 

43.       Tėvų valdžios turinys atskleistas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, sakančioje, kad tėvų teisė ir pareiga yra dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismų praktikoje pateiktas tėvų valdžios instituto aiškinimas, išskiriant, kad esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39). 

44.       Teisės aktai nustato, kad tiek neterminuotas, tiek laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai yra nustatomi kalti tėvų veiksmai dėl netinkamo tėvų pareigų vykdymo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (jei vaikas neįvaikintas), jei tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 ir 6 dalys) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 19 punktas). 

45.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju išdėstyta teismų praktika, teisės aktų nuostatos, patvirtina, kad reikalavimų dėl laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo skiriasi įrodinėjimo specifika, ieškovas pareikšdamas tokio pobūdžio ieškinį turi pagrįsti skirtingas faktines aplinkybes, o teismui kyla pareiga nustatyti, ar nagrinėjamu atveju tėvų valdžia turi būti ribojama, jei taip, tai kokiu mastu – laikinai ar neterminuotai. Spręsdamas, ar tėvų valdžia turi būti ribojama ir kokiu mastu, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja CK nustatytos teisinės sąlygos apriboti tėvų valdžią, bet ir įvertinti geriausius vaiko interesus. Kaip minėta, teismas konkrečiu atveju turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Pažymėtina, kad vienas esminių laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo skirtumų yra tas, kad, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 4 d.), tokiu atveju biologinių tėvų valdžia nebegali būti atkurta.

46.       Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad abu atsakovai pateikė sutikimus, kad jiems neterminuotai būtų apribota tėvų valdžia. Tačiau išklausius 2024-04-24 teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija nenustatė, kad atsižvelgus į atsakovės sveikatos sutrikimus, į tai, kad ginčas kilęs dėl vienos iš pagrindinių vaikų teisių į biologinę šeimą, teismas būtų aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinęs tokio sutikimo pasekmes bei nurodęs, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikai gali būti įvaikinti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė teismo posėdžio metu, nors ir nenurodė, kad tokį sutikimą pasirašė prieš savo valią, tačiau paaiškino, kad sutikimą pasirašyti patarė socialinė darbuotoja (2024-04-24 posėdžio garso įrašas 00:50:03). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių išsamiau netyrė ir nesiaiškino. Tikslių sutikimų pasirašymo aplinkybių nei vienas iš atsakovų teismui nuosekliai nepaaiškino. Pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, atsakovas už tvarkos nesilaikymą buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės. Ir tik baigiamojoje kalboje atsakovo atstovas pažymėjo, kad neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atveju vaikai gali būti įvaikinti. Bylos duomenis patvirtina, kad bylos nagrinėjimas nebuvo atidėtas, nebuvo paskelbta pertrauka. Taip pat iš skundžiamo teismo turinio matyti, kad teismas laikydamas, jog atsakovai sutinka su ieškiniu, išsamiai netyrė ir nevertino ar šiuo konkrečiu atveju iš tiesų yra pagrindas taikyti griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonę – neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Teismas nurodė, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovų elgesys ateityje gali keistis, tačiau 2024-04-24 teismo posėdžio metu trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) šeimos centro atstovė patvirtino, kad atsakovė lanko vaikus, stengiasi su jais susitikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai šių aplinkybių neįvertino. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovui raštu nepateikus pareiškimo dėl ieškinio dalyko bei tinkamai nesuformulavus ir nenurodžius ieškinį pagrindžiančių argumentų (dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo), atsakovė objektyviai neturėjo galimybės pasiruošti ir visapusiškai įvertinti ieškinio dalyko pakeitimo pasekmių, pateikti atsikirtimų raštu. Įrodymų, kad šios pasekmės apeliantei buvo iš tiesų žinomos, byloje nebuvo pateikta.

47.       Dėl civilinio proceso teisės normų taikymo konkrečiu atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso įstatymas nustato, jog teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, jis renkasi gynybos būdus. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Šie ieškinio turinį sudarantys elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas. 

48.       Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis), tačiau tik laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų – tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o vėliau – tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui (CPK 141 straipsnio 2 dalis). 

49.       Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali pripažinti ieškinį visiškai arba iš dalies, pareikšti priešieškinį. Dėl to ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį Nr. 3K-3-472/2012; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021 52 punktą).

50.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad ginčas susijęs su prioritetiniais vaikų interesais, teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus ir užtikrinti visų proceso dalyvių tinkamą teisių įgyvendinimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo žodinį ieškinio dalyko pakeitimą įvertino kaip išimtinį atvejį, tuo pažeisdamas CPK 141 straipsnio nuostatas, nepagrįstai neįpareigojo ieškovo raštu pateikti pareiškimą dėl ieškinio dalyko, nenustatė termino pasiruošti bylos nagrinėjimui, nesuteikė teisės atsakovams pateikti atsiliepimus į ieškovo pakeistus reikalavimus, neapibrėžė bylos nagrinėjimo ribų. Tokiu būdu buvo pažeista atsakovų teisė teikti atsikirtimus į pareikštą ieškinį, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 str. 2 d.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog teismas, nagrinėdamas prašymą, susijusį su tėvų valdžios apribojimu, turi būti aktyvus, įvertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą siekdamas nustatyti, ar tėvų valdžios ribojimo taikymas yra pagrįstas ir atitinka geriausius vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 16 punktas). Įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-207-378/2021, 48 punktas). Nagrinėjamu atveju, ieškovui pateikus tik žodinį ieškinio dalyko pakeitimą, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis ne tik atsakovų, bet ir geriausiais vaikų interesais turėjo suteikti galimybę atsakovams tinkamai pasiruošti gynybai ir atidėti bylos nagrinėjimą ne trumpesniam nei CPK 141 straipsnio 2 dalyje nustatytam 14 dienų terminui.

51.       Atsižvelgus į šeimos teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, būtinybę priimti teisingą sprendimą ne tik formaliąja, bet ir materialiąja prasme, į įstatymų leidėjo šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteiktą galimybę veikti aktyviai, į prioritetinius vaikų interesus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

Dėl bylos procesinės baigties 

52.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010). 

53.       Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą patenkinti – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas šio Kodekso 320 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju (CPK 313 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

                                                                                                                          Egidijus Mockevičius

                                                                                                                          Birutė Simonaitienė