Civilinė byla Nr. e2A-482-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00113-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 2.6.3; 2.6.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo ir 2021 m. lapkričio 17 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lidl Lietuva“ dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „CCM Baltic“, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Fegda“ ir atsakovei pagal priešieškinį bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „CCM Baltic“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fegda“ 2019 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Lidl Lietuva“ priteisti 278 501,65 Eur už faktiškai atliktus statybos rangos (sklypo ir susisiekimo dalies sutvarkymo) darbus, statant LIDL prekybos centrą (duomenys neskelbtini), 53 978,82 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d., 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2016 m. sausio 27 d. ji ir trečiasis asmuo UAB „CCM Baltic“ pasirašė subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė (subrangovė) turėjo atlikti statybos rangos (sklypo ir susisiekimo dalies sutvarkymo) darbus, statant LIDL prekybos centrą (duomenys neskelbtini), o UAB „CCM Baltic“ (generalinė rangovė) įsipareigojo už šiuos darbus atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis. Po subrangos sutarties pasirašymo trečiasis asmuo dėl finansinių sunkumų nebegalėjo vykdyti generalinės rangovės funkcijų, todėl užsakovės UAB „Lidl Lietuva“ santykiai su UAB „CCM Baltic“ dėl šio statybos objekto nutrūko, UAB „CCM Baltic“ nevykdė savo finansinių įsipareigojimų pagal subrangos sutartį ir ieškovei UAB „Fegda“ už statybos darbus nemokėjo. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi UAB „CCM Baltic“ iškelta bankroto byla. Už užsakovės UAB „Lidl Lietuva“ objekte pagal subrangos sutartį atliktus statybos darbus ieškovei turėjo būti sumokėta 382 801,90 Eur (be PVM). Už šiuos darbus UAB „Fegda“ sumokėta 104 300,25 Eur. Taigi ieškovei už perduotą užsakovei darbų rezultatą iki šiol už faktiškai atliktus darbus nesumokėta 278 501,65 Eur. Dėl UAB „Fegda“ atliktų darbų kokybės, jų apimties ar kitų aspektų užsakovė neturėjo jokių pretenzijų, faktiškai priėmė darbų rezultatą, kurį iki šiol naudoja pagal numatytą paskirtį, todėl ieškovė įgijo teisę į piniginės prievolės patenkinimą.

3.       Atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ 2021 m. rugpjūčio 4 d. pateikė teismui priešieškinį, prašydama pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio) 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. liepos 13 d. ir 2016 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis ieškovė grindžia patikslinto ieškinio reikalavimus, prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio nuostatai, kurioje įtvirtinta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Reikalavimo perleidimo sutartimis buvo pakeista imperatyvi CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, t. y. UAB „Fegda“ sudarytos sąlygos gauti savo reikalavimų patenkinimą pirmiau, negu ankstesnės eilės UAB „CCM Baltic“ kreditoriai. CK 6.9301 straipsnyje numatytos atsiskaitymo eilės pažeidimas, sudarant reikalavimo perleidimo sutartis, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartis su UAB „Fegda“, yra konstatuotas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje, kuria UAB „CCM Baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Be to, UAB „CCM Baltic“ administratorius buvo pareiškęs vienodus ieškinius skirtingiems atsakovams, kuriais buvo prašoma panaikinti reikalavimo perleidimo sutart­is, sudarytas UAB „CCM Baltic“ ir subrangovų, bei taikyti restituciją, sugrąžinant UAB „CCM Baltic“ subrangovų (atsakovų) iš UAB „Lidl Lietuva“ gautas sumas. Ieškinio faktinis pagrindas buvo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir tuo pačiu teisiniu pagrindu (CK 1.80 ir CK 6.66 straipsniuose numatytais sandorių negaliojimo pagrindais). Visi UAB „CCM Baltic“ ieškiniai buvo tenkinti, pripažįstant, kad reikalavimų perleidimo sutartys yra negaliojančios, be kita ko, konstatuojant UAB „CCM Baltic“ ir atsakovų nesąžiningumą, sudarant reikalavimo perleidimo sutartis.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino – pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio) 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. liepos 13 d. ir 2016 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“, iš ieškovės UAB „Fegda“ atsakovei UAB „Lidl Lietuva“ priteisė 12 424,13 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.        

6.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. papildomu sprendimu iš ieškovės UAB „Fegda“ trečiajam asmeniui BUAB „CCM Baltic“ priteisė 3 206,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

7.       Teismas nustatė, kad UAB „Lidl Lietuva“ (užsakovė) ir UAB „CCM Baltic“ (rangovė) 2015 m. spalio 22 d. sudarė generalinės statybos rangos sutartį Nr. 15/10/082 (toliau – ir generalinės rangos sutartis) dėl prekybos paskirties pastato statybos ir aplinkos tvarkymo darbų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir objektas). UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“ 2016 m. sausio 27 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 16/L04-S (toliau – ir subrangos sutartis), kuria UAB „Fegda“ įsipareigojo atlikti ir perduoti UAB „CCM Baltic“ statybos rangos darbų (gerbūvio sutvarkymo, darbo projektų parengimo) už 447 000 Eur (įskaitant PVM). Pagal subrangos sutartį UAB „Fegda“ atliko ir užsakovei UAB „CCM Baltic“ 2016 m. balandžio – birželio mėn. atliktų darbų aktais iki 2016 m. birželio 28 d. perdavė statybos darbų už 382 801,90 Eur (be PVM), o užsakovė UAB „CCM Baltic“ šiuos darbus priėmė. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2016 m. spalio 28 d., UAB „CCM Baltic“ iškelta bankroto byla.

8.       UAB „Lidl Lietuva“ (užsakovė), UAB „Fegda“ (subrangovė) ir UAB „CCM Baltic“ (rangovė) 2016 m. balandžio 29 d. pasirašė susitarimą Nr. 16/05/04-2 (toliau – ir trišalis susitarimas), pagal kurį rangovė perleido reikalavimo teisę subrangovei, o užsakovė įsipareigojo sumokėti subrangovei už tinkamai atliktus darbus per 30 dienų nuo trišalio susitarimo 2.2 punkte numatytų sąlygų atsiradimo. Rangovė UAB „CCM Baltic“ ir subrangovė UAB „Fegda“ 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. liepos 13 d. ir 2016 m. rugpjūčio 28 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartis (toliau – ir reikalavimo perleidimo sutartys ir (ar) sutartis), kuriomis UAB „CCM Baltic“ perleido UAB „Fegda“ reikalavimo teises į UAB „Lidl Lietuva“ 106 067,02 Eur, 170 388,92 Eur, 69 832,54 Eur ir 35 783,05 Eur skolas bei susitarė, kad UAB „CCM Baltic“ prievolės UAB „Fegda“ bus laikomos visiškai įvykdytos įskaitymo būdu.

9.       Teismas pažymėjo, kad apmokėjimas pagal generalinę rangos sutartį yra išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-125-569/2019, kuria patvirtinta UAB „Lidl Lietuva“ ir BUAB „CCM Baltic“ sudaryta taikos sutartis. Teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės nesieja jokie santykiai nei rašytinių, nei žodinių (tokios sutarties sudarymo ieškovė ir neįrodinėjo) sutarčių pagrindu, teisės reikalauti apmokėjimo iš užsakovės UAB „Lidl Lietuva“ ieškovei, kaip subrangovei, nenumato nei generalinės rangos sutarties, nei subrangos sutarties nuostatos, o atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ yra naudos gavėja, kuri gavo darbų rezultatą ir juo naudojasi pagal paskirtį generalinės rangos sutarties pagrindu, už atliktus darbus objekte apmokėjusi BUAB „CCM Baltic“ pagal taikos sutarties sąlygas nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-125-569/2019.

10.       Teismas sutiko su trečiojo asmens argumentais, kad pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį už užsakovo prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą subrangovams atsako generalinis rangovas, o pagal CK 6.650 straipsnio 4 dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Taigi ginčo atveju nei įstatymas, nei sutartys nenumato išimčių iš CK 6.650 straipsnio 4 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės, todėl šiais ieškinio argumentais nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

11.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, suformuota nauja teisės aiškinimo taisykle, sprendė, kad, remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatų pažeidimu, reikalavimą dėl UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“ sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Nagrinėjamu atveju UAB „Lidl Lietuva“ nėra BUAB „CCM Baltic“ kreditorė, todėl, teismo vertinimu, ji neturi teisės ginčyti reikalavimo perleidimo sutarčių CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Kartu teismas sprendė, kad atsakovės ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys prieštarauja gerai moralei, todėl yra niekinės ir negalioja (CK 1.81 straipsnis).

12.       Teismas nurodė, kad nutartyje, kuria UAB „CCM Baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuotos faktinės aplinkybės, jog UAB „CCM Baltic“ darbuotojams nuo 2016 m. balandžio–birželio mėnesių nebuvo mokamas darbo užmokestis, jo skola buvo 219 927,26 Eur; nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki bankroto bylos iškėlimo (2016 m. spalio 17 d.) su darbuotojais nebuvo atsiskaitinėjama, nors teismas nustatė, kad įmonės vadovai atsiskaitinėjo su tolesnės eilės kreditoriais; BUAB „CCM Baltic“ vadovai sudarinėjo reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis atsiskaitinėjo su išskirtiniais kreditoriais, apeidami atsiskaitymų eilę, nurodinėjo, kaip turi išmokėti lėšas tiesiogiai vieni kreditoriai kitiems, ir tokiu būdu lėšos nepateko į UAB „CCM Baltic“ banko sąskaitą ar kasą bei nebuvo atsiskaitoma pagal eilę. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad ginčo reikalavimo perleidimo sutartys buvo pasirašytos siekiant atsiskaityti su išskirtine kreditore – UAB „Fegda“, apeinant kitus kreditorius, toks apmokėjimo mechanizmas turėjo sukelti ieškovei abejonių dėl jo teisėtumo, juolab kad jai, kaip verslininkei, keliami didesni atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai.

13.       Teismas pažymėjo, kad, nors UAB „Lidl Lietuva“, UAB „Fegda“ ir UAB „CCM Baltic“ 2016 m. balandžio 29 d. pasirašė trišalį susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo, tačiau šiuo susitarimu kartu buvo sutarta, jog rangovė UAB „CCM Baltic“ gali perleisti subrangovei UAB „Fegda“ reikalavimo teisę tik tokiu atveju, jeigu toks reikalavimo teisės perleidimas nepažeidžia rangovės kreditorių ar bet kokių kitų trečiųjų asmenų interesų. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad, nors UAB „Lidl Lietuva“ ir sumokėjo UAB „Fegda“ pagal 2016 m. gegužės 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį 104 300,25 Eur sumą, tačiau pagal vėlesnes reikalavimo teisių perleidimo sutartis, gavusi 2016 m. spalio 4 d. UAB „Fegda“ reikalavimą sumokėti 277 771,28 Eur, mokėti atsisakė, nurodydama, jog reikalavimo perleidimo sutartis laiko niekinėmis, nes jos sudarytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

14.       Teismas vertino, kad ginčo reikalavimo perleidimo sutartys yra gerai moralei prieštaraujantys sandoriai, kurie turi būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, nes jomis siekta pirmiau atsiskaityti su kreditore, kuri jokiais būdais negalėjo patekti prie tų kreditorių, su kuriais atsiskaitymas turėjo būti vykdomas visų pirma, net ir UAB „CCM Baltic“ susidūrus tik su laikinais finansiniais sunkumais. Teismo nuomone, ir reikšdama šį ieškinį užsakovei UAB „Lidl Lietuva“, su kuria nesiejo jokie sutartiniai santykiai, ieškovė UAB „Fegda“ siekia išskirtinumo savo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju UAB „Fegda“, nors ir būdama UAB „CCM Baltic“ kreditorė, bankroto byloje nestojo į bendrą eilę kartu su kitais kreditoriais, o juos apeidama ėmėsi ginti savo teises ir interesus pati, reikšdama ieškinį užsakovei, kuri yra atsiskaičiusi su BUAB „CCM Baltic“ pagal generalinę statybos rangos sutartį už UAB „CCM Baltic“ ir jos pasitelktų subrangovų atliktus darbus. Teismas sutiko su trečiojo asmens BUAB „CCM Baltic“ argumentais, kad, neišskiriant UAB „Fegda“ iš kitų BUAB „CCM Baltic“ kreditorių (įskaitant ir tuos, kurie turėjo grąžinti pagal nuginčytas reikalavimo teisių perleidimo sutartis jiems sumokėtas pinigines lėšas bankrutavusiai įmonei ir su savo finansiniais reikalavimais stoti į bendrą kreditorių eilę), ji dėl atsiskaitymo už atliktus pagal subrangos sutartį darbus turėjo reikšti finansinį reikalavimą BUAB „CCM Baltic“ bankroto byloje ir stoti į bendrą kreditorių eilę.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15.       Apeliaciniuose skunduose ieškovė UAB „Fegda“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir 2021 m. lapkričio 17 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti; paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje ir apeliacinėje instancijose. Skundai grindžiami šiais argumentais:

15.1.                      Atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ turėjo įrodyti, kad pagrindinis ir vienintelis reikalavimo perleidimo sutarčių šalių – UAB „Fegda“ ir UAB „CCM Baltic“ – ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam gerai moralei, pasiekti. Tokių ketinimų atsakovė neįrodė ir neturėjo galimybių įrodyti, nes reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo tikslas yra pakankamai akivaizdus – gauti pelnytą ir teisėtą apmokėjimą už UAB „Fegda“ atliktus rangos darbus užsakovės UAB „Lidl Lietuva“ objekte, kartu įgyvendinant 2019 m. balandžio 29 d. trišalio susitarimo nuostatas.

15.2.                      Atsakovė UAB „Lidl Lietuva“, sudarydama 2016 m. balandžio 29 d. trišalį susitarimą ir aptardama atsiskaitymo mechanizmą bei darbų perdavimo sąlygas, pritarė galimybei už ieškovės (subrangovės) atliktus darbus atsiskaityti ne su generaline rangove UAB „CCM Baltic“, bet su subrangove UAB „Fegda“ tiesiogiai. Tokio pobūdžio reikalavimo perleidimo sutartys yra įprastos komerciniuose santykiuose ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jų tikslas – priešingas gerai moralei. Trišaliu susitarimu šalys pakeitė 2015 m. spalio 22 d. generalinės rangos sutartyje numatytą atsiskaitymo tvarką, taip pat papildomai nustatė užsakovės UAB „Lidl Lietuva“ teisę tiesiogiai subrangovei UAB „Fegda“ reikšti reikalavimus dėl darbų defektų šalinimo garantiniu laikotarpiu. Dėl to trišalis susitarimas atitiko visų šio sandorio šalių tikslus.

15.3.                      Pasirašius 2021 m. balandžio 29 d. trišalį susitarimą, UAB „Fegda“ ir UAB „Lidl Lietuva“ siejo tiesioginiai sutartiniai santykiai tiek dėl piniginių prievolių vykdymo, tiek dėl atsakomybės už rangos darbų kokybę. UAB „Fegda“ turėjo teisę reikalauti iš UAB „Lidl Lietuva“ atsiskaitymo už atliktus darbus, o UAB „Lidl Lietuva“ turėjo pareigą įvykdyti tokią piniginę prievolę pagal šio trišalio susitarimo pagrindu pasirašytas reikalavimo perleidimo sutartis ir atitinkamus atliktų darbų aktus bei sąskaitas. Taigi ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai ir jų pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą.

15.4.                      2016 m. spalio 24 d. raštu „Dėl apmokėjimo už atliktus darbus“ atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ patvirtino, kad yra informuota apie reikalavimo perleidimą pagal visas sutartis, taip pat pažymėjo, jog yra pagrindas sumokėti už darbus 277 771,28 Eur sumą, jeigu UAB „Fegda“ pateiktų užtikrinimą visai sutarties sumai – 382 071,53 Eur, įskaitant ir  sumokėtą 104 300,25 Eur sumą. Taigi atsakovė norėjo papildomo užtikrinimo, siekdama išvengti papildomos rizikos dėl UAB „CCM Baltic“ reikalavimų, tačiau nelaikė šių sandorių prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei.

15.5.                      Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-25-569/2021 UAB „Lidl Lietuva“, kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, dalyvavo atsakovės UAB „Fegda“ pusėje ir nuo bylos iškėlimo iki pat taikos sutarties sudarymo bei savo prieštaravimų pateikimo visuose procesiniuose dokumentuose palaikė atsakovės UAB „Fegda“ poziciją, prašydama atmesti BUAB „CCM Baltic“ ieškinį. Atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ beveik penkerius metus nuo sutarčių sudarymo ir ketverius metus nuo bylos iškėlimo neginčijo reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo. Priešingai, prašė teismo laikyti teisėtu 104 300,25 Eur sumos už atliktus rangos darbus sumokėjimą pagal 2016 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį.

15.6.                      Sprendimą pripažinti reikalavimo perleidimo sutartis niekinėmis dėl prieštaravimo gerai moralei teismas grindė išimtinai tik tomis aplinkybėmis, dėl kurių sandorių sudarymas galėtų prieštarauti kitų kreditorių interesams arba pažeisti atsiskaitymo grynais ir negrynais pinigais tvarką, numatytą CK 6.9301 straipsnyje, nors kartu pats patvirtino, kad dėl pasikeitusios teismų praktikos atsakovės priešieškinis CK 6.9301 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas. Jokių kitų aplinkybių, galinčių patvirtinti ginčijamų sutarčių amoralumą, teismas nenurodė. Tokių aplinkybių byloje nenurodė ir atsakovė. Visi argumentai iš esmės yra susiję su tuo, kad UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“ sudaryti sandoriai pažeidė ar galėjo pažeisti kitų kreditorių teises, tačiau tokiomis aplinkybėmis galėtų būti grindžiami tik reikalavimai, reiškiami ginant kitų kreditorių interesus ir turint teisinį suinteresuotumą ginti jų teises (pvz., pagal CK 6.66 straipsnį).

15.7.                      Sudarius trišalį susitarimą ir reikalavimo perleidimo sutartis, UAB „Fegda“ neturėjo jokios galiojančios reikalavimo teisės trečiajam asmeniui BUAB „CCM Baltic“, UAB „Fegda“ nebuvo šios įmonės kreditorė ir neturėjo pagrindo reikšti savo finansinius reikalavimus bankroto byloje. Trišalis susitarimas ir reikalavimo perleidimo sutartys buvo galiojančios ir nebuvo nuginčytos, todėl turėjo būti vykdomos.

15.8.                      Ginčo sutartys buvo galiojančios ir tuo metu, kai UAB „Lidl Lietuva“ ir BUAB „CCM Baltic“ sudarė taikos sutartį, patvirtiną Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-125-569/2019. UAB „Lidl Lietuva“ ir BUAB „CCM Baltic“ taikos sutartyje nepasisakė nei apie UAB „Fegda“ reikalavimus, nei apie ginčo sandorius ir vykusius teismo procesus, nei apie atsiskaitymą už UAB „Fegda“ atliktus rangos darbus. Taikos sutarties turinys yra abstraktus, šia sutartimi gerokai sumažinta UAB „Lidl Lietuva“ už objekte atliktus darbus mokėtina suma. Nepaisant to, UAB „Lidl Lietuva“ ir BUAB „CCM Baltic“ galėjo ar negalėjo taikos sutartimi susitarti dėl UAB „Fegda“ atliktų darbų apmokėjimo, atsiskaitymas už šiuos rangos darbus būtų vertinamas kaip piniginės prievolės įvykdymas netinkamam subjektui. Prievolės įvykdymas netinkamam subjektui negali būti laikomas tinkamu jos įvykdymu, reiškiančiu prievolės pasibaigimą.

15.9.                      UAB „Fegda“ nedalyvavo nei UAB „CCM Baltic“ bankroto byloje, nei bankroto  pripažinimo tyčiniu procedūroje, nurodytoje byloje nebuvo sprendžiama dėl UAB „Fegda“ sandorių teisėtumo, dėl UAB „Fegda“ bei jo atstovų veiksmų. Tyčinio bankroto byloje buvo vertinami tik UAB „CCM Baltic“ valdymo organų veiksmai, susiję ne tik su atsiskaitymu su kreditoriais, bet ir sandoriais su susijusiais asmenimis, paskolų suteikimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir vengimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodytoje byloje nebuvo įrodinėjamas konkrečių sandorių neteisėtumas, nebuvo vertinamas UAB „Fegda“ sąžiningumas. Nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis dėl tyčinio bankroto sukuria teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Ši nutartis nesukuria jokių teisinių padarinių UAB „Fegda“ ir per se (savaime) neturi jokios įtakos UAB „Fegda“ sudarytų sandorių teisėtumui.

15.10.                      Nors teismo sprendimo išvados grindžiamos išimtinai argumentais dėl UAB „CCM Baltic“ kreditorių interesų apsaugos, tačiau sprendimas ne tik nesukuria jokių teisių ir (ar) naudų UAB „CCM Baltic“ kreditoriams ar pačiai UAB „CCM Baltic“, bet šių asmenų padėtį pablogina, nes, panaikinus reikalavimų perleidimo sutartis, UAB „Fegda“ įgytų teisę pareikšti finansinius reikalavimus UAB „CCM Baltic“, dėl to bendras UAB „CCM Baltic“ kreditorių skaičius tik padidėtų, nedidėjant skirstomo turto masei.

15.11.                      Kreipdamasi į teismą dėl sandorio negaliojimo CK 1.81 straipsnio pagrindu, UAB „Lidl Lietuva“ savo reikalavimus galėjo grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie būtų pačios UAB „Lidl Lietuva“ teisių, o ne trečiųjų asmenų teisių pažeidimai, nes UAB „Lidl Lietuva“ nėra viešąjį interesą ginantis subjektas, kuris galėtų prašyti taikyti CK 1.81 straipsnį, gindamas trečiųjų asmenų interesus.

15.12.                      Teismas netinkamai išnagrinėjo bylą ir nepagrįstai patenkino priešieškinį bei atmetė ieškovės ieškinį, todėl neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Be to, teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės sumas, viršijančias Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) numatytus už konkrečius procesinius veiksmus atlygintinų išlaidų dydžius. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas net ir pagal skundžiamo sprendimo rezultatus, nes visas atsakovės išlaidas, susijusias su priešieškinio pareiškimu ir su juo susijusių procesinių veiksmų atlikimu, priteisė tik iš vienos ginčo šalies, nors atsakovai pagal priešieškinį buvo UAB „Fegda“ ir BUAB „CCM Baltic“.

16.       Atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

16.1.                      Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame konstatuotas UAB „CCM Baltic“ nemokumo momentas, tyčinio bankroto faktas ir jį lėmusios faktinės aplinkybės, yra prejudiciniai faktai, t. y. aplinkybės, kurių iš naujo nereikia nustatinėti kitose bylose. Akivaizdu, kad priešieškinis dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra susijęs tiek su UAB „CCM Baltic“ bankroto byla apskritai, tiek su bankroto pripažinimu tyčiniu.

16.2.                      Pasikeitusi teismų praktika, taikant CK 6.9301 straipsnį, lėmė tai, kad iki tol sėkmingai ginčijęs reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas su kitais UAB „CCM Baltic“ subrangovais, pasitelktais generalinei rangos sutarčiai vykdyti, UAB „CCM Baltic“ administratorius sudarė taikos sutartį, pagal kurią UAB „Fegda“ grąžino pagal pirmąją iš reikalavimo perleidimo sutarčių gautos sumos dalį (45 000 Eur). Nors reikalavimo perleidimo sutartys dėl UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“ susitarimo ginčą civilinėje byloje Nr. e2-25-569/2021 baigti taikiai liko galioti, UAB „Fegda“ visgi pripažino, kad turi pareigą grąžinti iš UAB „Lidl Lietuva“ pagal 2016 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį gautas lėšas.

16.3.                      Ieškovės ketinimai apeiti kreditorių eilę ir gauti apmokėjimą už darbus, neatsižvelgiant į kitų kreditorių interesus, yra akivaizdūs. Ieškovė reikalavimo perleidimo sutartis sudarė žinodama, kad yra ir kitų kreditorių, su kuriais trečiasis asmuo neatsiskaito ir neplanuoja atsiskaityti, tačiau, nepaisydama to, siekė išskirtinės galimybės gauti apmokėjimą, nelaukiant ilgoje UAB „CCM Baltic“ kreditorių eilėje.

16.4.                      Sudarius reikalavimo perleidimo sutartis, buvo paneigta arba apribota kitų UAB „CCM Baltic“ kreditorių galimybė atgauti skolas iš UAB „CCM Baltic“, nes UAB „CCM Baltic“ turtas (jo dalis) nebuvo paskirstytas visiems kreditoriams pagal tuo metu galiojusiame Įmonių bankroto įstatyme nustatytą tvarką, o ženkli suma sumokėta išskirtinai vienam kreditoriui UAB „Fegda“. Ieškovės tikslas šioje byloje turi būti suprantamas ne kaip pinigų už subrangos darbus gavimas, bet kaip jų gavimas gerai moralei prieštaraujančiu būdu.

16.5.                      Akivaizdu, kad atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ turi savarankišką teisinį interesą byloje. Pareikšdama priešieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio), atsakovė gynė savo pažeistas teises, nes UAB „Fegda“ niekinių sutarčių pagrindu ieškiniu reikalavo sumokėti sumas, kurias atsakovė jau yra sumokėjusi generalinei rangovei BUAB „CCM Baltic“.

16.6.                      Ieškovė, turėdama galimybę dėl atsakovės patirtų išlaidų dydžio pasisakyti bylą nagrinėjant teisme, to nepadarė, savo nuomonę pareiškė tik apeliaciniame skunde. Be to, ieškovė nenurodė, kiek ir kurių atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra, jos vertinimu, per didelis. Dėl to ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo priteistoms bylinėjimosi išlaidoms mažinti.

16.7.                      UAB „CCM Baltic“ pagal ieškinį buvo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ir veikė atsakovės pusėje, o pagal priešieškinį UAB „CCM Baltic“ buvo atsakovė. Dėl to, atmetus ieškinį, patirtos bylinėjimosi išlaidos visiškai pagrįstai buvo priteistos iš UAB „Fegda“, kaip ieškovės, kurios interesai pagal ieškinį buvo priešingi UAB „CCM Baltic“ interesams.

17.       Trečiasis asmuo BUAB „CCM Baltic“ atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo nagrinėti teismo nuožiūra, o apeliacinį skundą dėl 2021 m. lapkričio 17 d. papildomo sprendimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

17.1.                      Tiek su ieškove, tiek su atsakove visus ginčus dėl generalinės statybos rangos sutarties ir reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo bei vykdymo trečiasis asmuo yra išsprendęs teismo patvirtintomis taikos sutartimis.

17.2.                      Ieškovė, tiek pripažinus reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis, tiek ir nepripažinus šių sutarčių negaliojančiomis, nebeturi teisės pareikšti finansinius reikalavimus trečiajam asmeniui, nes yra gerokai praleidusi įstatymo nustatytą terminą ir tai yra padariusi sąmoningai, kadangi visose civilinėse bylose nurodė, jog pati pasirinko savo teisių gynimo būdą, reikalaudama apmokėjimo už atliktus darbus tiesiogiai iš užsakovės UAB „Lidl Lietuva“, o ne reikšdama finansinius reikalavimus generalinei rangovei BUAB „CCM Baltic“.

17.3.                      Teismas visas bylinėjimosi išlaidas pagal priešieškinį pagrįstai priteisė iš ieškovės (atsakovės pagal priešieškinį), nors atsakovas pagal priešieškinį yra ir trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo visus tarpusavio ginčus su ieškove ir atsakove dėl generalinės rangos sutarties bei dėl reikalavimo perleidimo sutarčių yra išsprendęs taikos sutartimis, todėl, nors formaliai ir būdamas atsakovas pagal priešieškinį, faktiškai neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19.       Nagrinėjamu atveju absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatyta, taip pat nenustatyta ir aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ieškovės paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų, neperžengdamas jų ribų.

20.       Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl skolos už atliktus subrangos darbus priteisimo tiesiogiai iš objekto užsakovo ir patenkintas priešieškinis dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teismui padarius išvadą, kad šios prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojama subrangovo teisė reikalauti atsiskaitymo tiesiogiai iš užsakovo, taip pat sandorio pripažinimas niekiniu dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

21.       Iš šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ (užsakovė) ir trečiasis asmuo BUAB „CCM Baltic“ (generalinė rangovė) 2015 m. spalio 22 d. sudarė generalinės statybos rangos sutartį Nr. 15/10/082 (toliau – generalinės rangos sutartis), kuria trečiasis asmuo įsipareigojo vykdyti generalinio rangovo funkcijas, statant atsakovės užsakytą objektą – LIDL prekybos centrą (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), už sulygtą darbų kainą – 2 329 167,61 Eur įskaitant PVM. Šios sutarties 6.31 punktu šalys susitarė, kad generalinė rangovė turi teisę pasitelkti subrangovus tik gavusi išankstinį rašytinį užsakovės sutikimą. Šalys taip pat susitarė, kad atliktus darbus generalinė rangovė perduoda užsakovei, o ši sumoka generalinei rangovei darbų kainą (generalinės rangos sutarties 4.4, 4.5 4.6, 5.3 punktai).

22.       Trečiasis asmuo BUAB „CCM Baltic“ (generalinė rangovė) ir ieškovė UAB „Fegda“ (subrangovė) 2016 m. sausio 27 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 16/L04-S (toliau – subrangos sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės užsakytame pastatyti objekte sklypo ir susisiekimo dalies sutvarkymo darbus už sulygtą 447 000 Eur kainą (įskaitant PVM) ir perduoti juos trečiajam asmeniui (generalinei rangovei), o ši įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis (subrangos sutarties 3.2 punktas).

23.       Atsakovė (užsakovė) UAB „Lidl Lietuva“, trečiasis asmuo BUAB „CCM Baltic“ (generalinė rangovė) ir ieškovė UAB „Fegda“ (subrangovė) 2016 m. balandžio 29 d. sudarė susitarimą Nr. 16/05/04-2 (toliau – trišalis susitarimas), kuriuo susitarė dėl užsakovės tiesioginio atsiskaitymo su subrangove už šios atliktus darbus ir atsiskaitymo sąlygų. Šalys susitarė, kad, generalinei rangovei (trečiajam asmeniui BUAB „CCM Baltic“) perleidus reikalavimo teisę subrangovei (ieškovei UAB „Fegda“), užsakovė (atsakovė UAB „Lidl Lietuva“) įsipareigoja sumokėti subrangovei už atliktus darbus per 30 dienų nuo susitarimo 2.2 punkte sąlygų atsiradimo (susitarimo 2.1 punktas). Pagal susitarimo 2.2 punktą užsakovė (atsakovė) turėjo būti informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus; darbai turėjo būti atlikti tinkamai ir perduoti užsakovei; subrangovė turėjo pateikti generalinės rangovės patvirtintą PVM sąskaitą faktūrą. Šalys susitarė, kad generalinė rangovė subrangovei gali perleisti reikalavimo teisę tik dėl po šio susitarimo sudarymo atliktų darbų ir tik tokiu atveju, jeigu toks reikalavimo teisės perleidimas nepažeidžia generalinės rangovės kreditorių ar bet kokių kitų trečiųjų asmenų teisėtų interesų (trišalio susitarimo 1.2 punktas). Be to, generalinė rangovė ir užsakovė susitarė, kad tuo atveju, jeigu generalinės rangos sutarties ir trišalio susitarimo nuostatos prieštarauja vienos kitoms arba negali būti taikomos kartu, pirmenybę turi šio susitarimo nuostatos (trišalio susitarimo 3.7 punktas).      

24.       Vykdydama subrangos sutartį, subrangovė UAB „Fegda“ iki 2016 m. birželio 28 d. atliko ir generalinei rangovei UAB „CCM Baltic“ 2016 m. balandžio - birželio mėn. atliktų darbų aktais perdavė statybos darbų už 382 801,90 Eur (be PVM), o UAB „CCM Baltic“ šiuos darbus priėmė.

25.       Įgyvendinant 2016 m. balandžio 29 d. trišalį susitarimą, trečiasis asmuo BUAB „CCM Baltic“ (generalinė rangovė) ir ieškovė UAB „Fegda“ (subrangovė) sudarė keturias reikalavimo perleidimo sutartis: 1) 2016 m. gegužės 18 d. dėl 106 067,02 Eur sumos pagal 2016 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. FEGV-1010761 ir atliktų darbų aktą Nr. 29/16; 2) 2016 m. birželio 13 d. dėl 170 388,92 Eur sumos pagal 2016 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. FEGV-1010822 ir atliktų darbų aktą Nr. 60/16; 3) 2016 m. liepos 13 d. dėl 69 832,54 Eur sumos pagal 2016 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. FEGV-1010893 ir atliktų darbų aktą Nr. 91/16; 4) 2016 m. rugpjūčio 28 d. dėl 35 783,05 Eur sumos, t. y. po 10 proc. sulaikytų sumų pagal pirmiau nurodytus atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras.

26.       Apie nurodytas reikalavimo sutartis atsakovei (užsakovei) UAB „Lidl Lietuva“ buvo pranešta atitinkamai 2016 m. gegužės 19 d., 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. liepos 14 d. raštais, pridedant prie pranešimų reikalavimo perleidimo sutartis, atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras. Taip įvykdytos trišalio susitarimo 2.2 punkte nustatytos sąlygos tam, kad atsakovei (užsakovei) atsirastų pagrindas įvykdyti trišalio susitarimo 2.1 punkte įtvirtintą įsipareigojimą – per 30 dienų nuo šių sąlygų įvykdymo sumokėti ieškovei (subrangovei) už šios atliktus darbus.

27.       Atsakovė (užsakovė) UAB „Lidl Lietuva“, gavusi pranešimą apie 2016 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį, atliktų darbų aktą Nr. 29/16, 2016 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. FEGV-1010761, ieškovei (subrangovei) 2016 m. gegužės 26 d. sumokėjo 104 300,25 Eur. Atsakovė, informuota apie likusias reikalavimo perleidimo sutartis, mokėjimų ieškovei (subrangovei) neatliko.

28.       Ieškovė (subrangovė) 2016 m. spalio 4 d. raštu Nr. 16-02-0249 papildomai kreipėsi į atsakovę (užsakovę) dėl sumokėjimo už atliktus darbus, nustatyta papildomą 30 dienų atsiskaitymo terminą.

29.       Atsakovė (užsakovė) UAB „Lidl Lietuva“ 2016 m. spalio 24 d. raštu Nr. IM 16/10/790//16/10/508 ieškovei (subrangovei) nurodė, kad genrangovė UAB „CCM Baltic“, perleisdama reikalavimo teises pagal 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartis, privalėjo vertinti bylose su kreditoriais jai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias rangovei disponuoti jai priklausančiu turtu; UAB „Lidl Lietuva“ jau 2016 m. gegužės mėnesį buvo gavusi daug antstolių patvarkymų, nurodančių sulaikyti mokėjimus rangovei arba vykdyti juos į antstolių depozitines sąskaitas. Atsakovė (užsakovė) vertino, kad rangovė UAB „CCM Baltic“, perleisdama reikalavimus pagal nurodytas reikalavimo perleidimo sutartis, pažeidė CK 6.102 straipsnio 1 dalį, todėl šios sutartys laikytinos niekinėmis ir negali būti vykdomos. Kartu atsakovė nurodė, kad, tikėdamasi tolesnio sėkmingo bendradarbiavimo, ji sutinka sumokėti už atliktus darbus 277 771,28 Eur sumą, jeigu bus įvykdyta papildoma sąlyga – jeigu UAB „Fegda“ įsipareigojimą grąžinti gautą sumą užtikrintų besąlygine pirmo pareikalavimo banko garantija visai darbų sumai, t. y. 382 071,53 Eur, įskaitant ir jau sumokėtą 104 300,25 Eur sumą pagal 2016 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 15/06/18-1. 

30.       Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2016 m. spalio 28 d., UAB „CCM Baltic“ (generalinei rangovei) iškelta bankroto byla. Nustatyta, kad įmonės darbuotojams 2016 m. balandžio-birželio mėnesiais nebuvo mokamas darbo užmokestis, įmonės vadovas atsiskaitinėjo su tolesnės eilės kreditoriais, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, augino įmonės skolas, šiai jau nevykdant veiklos; 2016 m. birželio 17 d. dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi įmonės kreditoriai (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-758-357/2016).  

31.       Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi BUAB „CCM Baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktuose, 3 dalies 2 punkte įtvirtintus požymius, nustačius, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, neįmanoma nustatyti įmonės komercinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto; be to, įmonės vadovai vengia perduoti administratoriui turimus įmonės dokumentus, dėl to nėra galimybės tinkamai įvertinti sudarytų akcijų perleidimo, turto pardavimo, paskolų įmonės vadovui suteikimo sandorių; jau po kreditorių kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „CCM Baltic“ vadovai sudarinėjo reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis atsiskaitinėjo su išskirtiniais kreditoriais, pažeisdami CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eilę (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-594-372/2017). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1231-798/2017 pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti BUAB „CCM Baltic“ bankrotą tyčiniu paliko nepakeistą.  

32.       BUAB „CCM Baltic“, atstovaujama bankroto administratoriaus, 2017 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama UAB „CCM Baltic“ (generalinės rangovės) ir UAB „Fegda“ (subrangovės) sudarytas 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartis pripažinti negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) dėl prieštaravimo imperatyvioms CK 6.9301 straipsnio nuostatoms dėl atsiskaitymų eiliškumo (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), taip pat kaip pažeidžiančias įmonės kreditorių interesus (CK 6.66 straipsnis); pripažinus negaliojančia 2016 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį, taikyti restituciją ir iš UAB „Fegda“ priteisti BUAB „CCM Baltic“ naudai 104 300,25 Eur. Ši civilinė byla užbaigta Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, kuria BUAB „CCM Baltic“ atsisakė ieškinio reikalavimų pripažinti reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis, o UAB „Fegda“ įsipareigojo sumokėti BUAB „CCM Baltic“ 45 000 Eur (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-25-569/2021). Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-741-516/2021 atmetė trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“ atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, paliko nepakeistą.

33.       BUAB „CCM Baltic“, atstovaujama bankroto administratoriaus, 2017 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Lidl Lietuva“ priteisti 806 594,81 Eur dydžio skolą, 232 916,76 Eur delspinigių pagal generalinės rangos sutartį, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniu, be kita ko, buvo prašoma ir skolos už subrangovės UAB „Fegda“ atliktus darbus (189 321,02 Eur (be PVM) pagal 2016 m. gegužės 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. FEG-1010822 ir atliktų darbų aktą už 2016 m. gegužės mėn.; 33 Eur (be PVM) už ekskavatoriaus paslaugas pagal 2016 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. FEGV-1010855; 77 591,71 Eur (be PVM) pagal 2016 m. birželio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. FEGV-1010893 ir atliktų darbų aktą už 2016 m. birželio mėn. Nr. 91/16). Šis civilinis ginčas užbaigtas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, kuria šalys susitarė dėl galutinių užsakovės UAB „Lidl Lietuva“ generalinei rangovei BUAB „CCM Baltic“ mokėtinų sumų, užbaigiant visus ginčus, susijusius su generalinės rangos sutarties vykdymu ir nutraukimu: užsakovė generalinei rangovei įsipareigojo sumokėti 675 000 Eur skolos už darbus (paslaugas), 34 000 Eur delspinigių už atsiskaitymo pagal generalinės rangos sutartį termino pažeidimą ir 68 000 Eur procesinių palūkanų (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-125-569/2019). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-967-1120/2019 atmetė trečiojo asmens UAB „Fegda“ atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtinta generalinės rangos sutarties šalių sudaryta taikos sutartis, paliko nepakeistą.

34.       Ieškovė UAB „Fegda“ 2017 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BUAB „CCM Baltic“, prašydama 2016 m. sausio 27 d. subrangos sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytą dėl atsakovės apgaulės. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-145-372/2019). 

35.       Ieškovė UAB „Fegda“ 2019 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Lidl Lietuva“ priteisti 278 501,65 Eur už faktiškai atliktus statybos rangos, 53 978,82 Eur palūkanų už terminio įvykdyti pinigines prievoles pažeidimą. Atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ 2021 m. rugpjūčio 4 d. pareiškė priešieškinį, prašydama UAB „CCM Baltic“ (generalinės rangovės) ir UAB „Fegda“ (subrangovės) sudarytas 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartis pripažinti niekinėmis dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintam atsiskaitymų eiliškumui), taip pat dėl prieštaravimo viešajai tvarka ir gerai moralei (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnis) (nagrinėjama civilinė byla).

36.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-93-856/2021 (skundžiamas sprendimas) ieškovės (subrangovės) UAB „Fegda“ ieškinį dėl skolos už atliktus subrangos darbus priteisimo iš atsakovės (užsakovės) UAB „Lidl Lietuva“ atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino – pripažino, kad trečiojo asmens (generalinės rangovės) BUAB „CCM Baltic“) ir ieškovės (subrangovės) UAB „Fegda“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys prieštarauja gerai moralei, todėl yra niekinės ir negalioja (CK 1.81 straipsnis).

Dėl atsakovės (užsakovės) pareigos atsiskaityti su ieškove (subrangove) už šios atliktus statybos darbus (ne)buvimo

37.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės (subrangovės) ieškinį atsakovei (užsakovei) dėl skolos už objekte atliktus subrangos darbus priteisimo, rėmėsi tuo, kad ieškovės ir atsakovės nesieja jokie santykiai nei rašytinių, nei žodinių sutarčių pagrindu; ieškovės, kaip subrangovės, teisės reikalauti atsiskaitymo už atliktus darbus tiesiogiai iš atsakovės, kaip užsakovės, nenumato nei generalinės rangos, nei subrangos sutarčių nuostatos; atsakovė (užsakovė) už visus objekte atliktus darbus yra atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu (generaline rangove BUAB „CCM Baltic“) pagal civilinėje byloje Nr. e2-125-569/2019 sudarytos taikos sutarties sąlygas.

38.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė (užsakovė), sudarydama 2016 m. balandžio 29 d. trišalį susitarimą, pritarė galimybei už ieškovės (subrangovės) atliktus darbus atsiskaityti ne su generaline rangove UAB „CCM Baltic“, bet su subrangove UAB „Fegda“ tiesiogiai, ir šiuo trišaliu susitarimu, atitikusiu visų sandorio šalių valią, buvo pakeista 2015 m. spalio 22 d. generalinės rangos sutartyje numatyta atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apeliantės (ieškovės) argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.  

39.       Pagal CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą bendrąją užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo santykių taisyklę, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.

40.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CK 6.650 straipsnio 4 dalies norma yra dispozityvi. Esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms normoms, o ne dispozityviosios normos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-313/2020).

41.       Sutartinių ryšių įvairovė gali keisti užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo santykius, kai užsakovas sudaro kelias pagrindines rangos sutartis, kai pagrindine rangos sutartimi nedraudžiama sudaryti kelias subrangos sutartis ir taip sukurti subrangos sutartinius santykius ir kita. Galima sutartinių santykių kombinacija, kai užsakovas turi tiesioginį reikalavimą subrangovui, o subrangovas – užsakovui, kai toks pareigų ir teisių pasiskirstymas nustatytas tiek generalinės rangos, tiek subrangos sutartyje. Toks susitarimas nėra teisių perleidimas, dėl to pagal sutartis kiekvienai iš šalių išlieka atsakomybė sutarties kontrahentui, t. y. užsakovui, generaliniam rangovui ir subrangovui yra galimybė pasirinkti, kam pareikšti reikalavimus – sutarties kontrahentui ar asmeniui, nurodytam sutartyje. Pažymėtina, kad kuri nors iš rangos sutarties šalių pagal sutartį gali įgyti reikalavimo teisę pasirinktinai į kurį nors asmenį, t. y. užsakovą, generalinį rangovą ar subrangovą, jeigu sudaroma trišalė sutartis, pagal kurią visoms šalims paskirstomos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2011).

42.       Kitas teismų praktikoje pripažįstamas subrangovo reikalavimo teisių į atliktų darbų apmokėjimą nukreipimo tiesiogiai į užsakovą atvejis yra susijęs su prievolės asmenų pasikeitimu, kai generalinis rangovas (pradinis kreditorius) perleidžia turimą reikalavimo teisę į užsakovą (skolininką) subrangovui (naujajam kreditoriui). Tokiu atveju subrangovas, remdamasis reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo tiesiogiai iš užsakovo, todėl šiuo atveju CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas, jei įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, subrangovui reikšti ieškinį užsakovui dėl piniginių reikalavimų, susijusių su sudarytomis sutartimis, vykdymo (pažeidimo) netaikomas; ieškovas reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu veikia ne kaip subrangovas, o kaip rangovo teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2006; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-3-24-969/2020, kt.).

43.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl subrangovės teisės atsiskaitymo už atliktus darbus reikalauti tiesiogiai iš užsakovės, nevertino teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog objekto statybos užsakovė UAB „Lidl Lietuva“, generalinė rangovė UAB „CCM Baltic“ ir subrangovė UAB „Fegda“ 2016 m. balandžio 29 d. sudarė trišalį susitarimą dėl atsiskaitymo už darbus, kuriuos užsakovės objekte turėjo atlikti subrangovė pagal 2016 m. sausio 27 d. subrangos sutartį. Šiuo trišaliu susitarimu šalys suderinta valia sulygo dėl subrangovės teisės tiesiogiai iš užsakovės reikalauti sumokėti už atliktus subrangos darbus ir atitinkamai užsakovės pareigos už šiuos darbus mokėjimus atlikti ne generalinei rangovei, bet tiesiogiai subrangovei. Taigi pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovės (subrangovės) ir atsakovės (užsakovės) nesieja jokie santykiai nei rašytinių, nei žodinių sutarčių pagrindu, taip pat kad nagrinėjamu atveju nei įstatymas, nei sutartis nenumato CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės taikymo išimčių, padarė byloje esantiems rašytiniams įrodymams prieštaraujančią išvadą. 

44.       Pabrėžtina tai, kad trišalio susitarimo nė viena iš jo šalių neginčijo įstatymo nustatyta tvarka, priešingai – jį vykdė: generalinė rangovė ir subrangovė, remdamosi trišalio susitarimo sąlygomis, sudarė keturias reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis subrangovei perleista teisė gauti konkrečias atsiskaitymo sumas už konkrečius tinkamai atliktus ir priimtus darbus, o užsakovė, vykdydama vieną iš jų (2016 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį), 2016 m. gegužės 26 d. sumokėjo 104 300,25 Eur tiesiogiai subrangovei už atliktų darbų akte Nr. 29/16 nurodytus darbus. 

45.       2016 m. balandžio 29 d. trišalio susitarimo preambulėje išdėstytos tokio susitarimo sudarymo priežastys ir tikslai: generalinė rangovė gali vėluoti atsiskaityti su subrangove pagal subrangos sutartį, todėl subrangovė be papildomų generalinės rangovės užtikrinimų ketina sustabdyti darbų vykdymą; šalys siekia užbaigti subrangos sutartimi sulygtus darbus per įmanomai trumpesnius terminus, patirdamos kuo mažesnius nuostolius; generalinė rangovė siekia perleisti subrangovei teisę, kylančią iš generalinės rangos sutarties, reikalauti tiesiogiai iš užsakovės sumokėti už atliktus darbus subrangos sutartyje numatytą kainą.

46.       Šiuo trišaliu susitarimu užsakovė, generalinė rangovė ir subrangovė susitarė, kad, subrangovei tinkamai ir laiku atlikus subrangos sutartyje numatytus darbus bei juos perdavus, generalinė rangovė perleidžia subrangovei teisę reikalauti iš užsakovės sumokėti už atliktus darbus subrangos sutartyje numatytą kainą; užsakovė už atliktus darbus (ar darbų dalį) atsiskaičiusi tiesiogiai su subrangove, sumą, kurią sumokėjo subrangovei, atima iš generalinei rangovei pagal generalinės rangos sutartį už šiuos darbus mokėtinos sumos ir generalinei rangovei per 30 kalendorinių dienų sumoka skirtumą (trišalio susitarimo 1.1, 1.2, 2.3 punktai). Generalinė rangovė ir subrangovė patvirtino, kad, garantiniu laikotarpiu išaiškėjus atliktų darbų trūkumams, užsakovė reikalavimą dėl darbų trūkumų pašalinimo gali reikšti generalinei rangovei arba tiesiogiai subrangovei (trišalio susitarimo 3.1 punktas).       

47.       Trišalio susitarimo sąlygų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad šis susitarimas atitiko visų jį sudariusių šalių interesus: užsakovės interesą, kad objekto statybos darbai, kuriuos pagal subrangos sutartį turėjo atlikti generalinės rangovės pasitelkta subrangovė, nesustotų, vyktų numatytais terminais ir būtų išvengta nuostolių dėl objekto statybos vėlavimo ir (ar) darbų pabrangimo, jeigu tektų pasitelkti kitą rangovą; generalinės rangovės interesą, kad, jai neišgalint atsiskaityti su subrangove ir šiai dėl to sustabdžius darbų vykdymą, generalinė rangovė išvengtų civilinės atsakomybės dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, be to, išsaugotų  galimybę gauti generalinės rangos sutartyje sutartą atlygį už šių darbų atlikimą (trišaliu susitarimu įtvirtinta generalinės rangovės teisė gauti iš užsakovės atlygio, sulygto generalinės rangos sutartyje už darbus, kuriems atlikti buvo pasitelkta subrangovė, dalį, kuri būtų likusi generalinei rangovei, atsiskaičius su subrangove pagal subrangos sutartyje sulygtą darbų kainą); subrangovės interesą – atlikti sudarant subrangos sutartį suplanuotus darbus ir gauti už tai sutartą atlyginimą.

48.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016 m. balandžio 29 d. trišaliu susitarimu susitarta dėl subrangovės reikalavimo teisės tiesiogiai iš užsakovės gauti atlyginimą už darbus, kurie bus atlikti ateityje ir kurių subrangovė nebūtų vykdžiusi, generalinei rangovei neišgalint už juos laiku sumokėti.

49.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamo 2016 m. balandžio 29 d. trišalio susitarimo sudarymas neprieštaravo statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms, jo sąlygos nepažeidė imperatyviųjų teisės normų, šis susitarimas (ar jo dalis) nėra nuginčytas ar ginčijamas įstatymo nustatyta tvarka, todėl jį sudariusias šalis teisiškai įpareigoja (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo atsiskaitymo už atliktus darbus reikalauti tiesiogiai iš atsakovės, yra nepagrįsta.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių (ne)prieštaravimo gerai moralei (CK 1.81 straipsnis)

50.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovės (subrangovės) ir trečiojo asmens (generalinės rangovės) sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis generalinė rangovė subrangovei perleido teisę atsiskaitymo už atliktus subrangos darbus reikalauti iš užsakovės (atsakovės UAB „Lidl Lietuva“), prieštarauja gerai moralei, todėl yra niekinės ir negalioja (CK 1.81 straipsnis), taigi ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės atsiskaitymo.

51.       Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ neįrodė, jog reikalavimo perleidimo sutarčių šalys (UAB „Fegda“ ir UAB „CCM Baltic“), sudarydamos šias sutartis, siekė gerai moralei priešingo tikslo. Pasak ieškovės, reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo tikslas – gauti pelnytą ir teisėtą apmokėjimą už UAB „Fegda“ atliktus darbus užsakovės UAB „Lidl Lietuva“ objekte, kartu įgyvendinant 2019 m. balandžio 29 d. trišalio susitarimo nuostatas – neprieštarauja geros moralės reikalavimas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija tokią apeliantės (ieškovės) poziciją pripažįsta teisiškai pagrįsta.

52.       Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 ir 3 dalys). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

53.       Aiškinant CK 1.81 straipsnio 1 dalį kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, įtvirtintus Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Visuomenės pagrindą sudaro teisingumas, juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Kas yra viešoji tvarka ir gera moralė, teismas sprendžia kiekvienoje byloje vertindamas jos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).

54.       Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, labai svarbią reikšmę turi sutarties šalių ketinimai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

55.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartys, kurių prieštaravimą gerai moralei įrodinėja atsakovė UAB „Lidl Lietuva“, sudarytos įgyvendinant 2016 m. balandžio 29 d. trišalį susitarimą, kurio viena iš šalių yra pati atsakovė. Taigi atsakovei neabejotinai gerai žinomi trišalio susitarimo ir vykdant jo sąlygas generalinės rangovės bei subrangovės pasirašytų reikalavimo perleidimo sutarčių tikrieji tikslai. Jau nurodyta, kad trišalio susitarimo, o kartu ir reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymą lėmė užsakovės, generalinės rangovės, subrangovės bendras siekis tinkamai ir laiku atlikti objekto statybos darbus, kuriems vykdyti generalinė rangovė 2016 m. sausio 29 d. subrangos sutartimi pasitelkė subrangovę, ir išvengti nuostolių. Generalinei rangovei dėl finansinių priežasčių neišgalint vykdyti įsipareigojimų atsiskaityti su subrangove už šios atliekamus darbus, subrangovė ketino sustabdyti darbų vykdymą. Užsakovė turėjo neabejotiną interesą, kad darbai, kuriems generalinė rangovė pasitelkė subrangovę, būtų atlikti numatytais terminais. Dėl to visos trys šalys, siekdamos išvengti nuostolių, galinčių kilti, jeigu subrangovė, laiku negaudama iš generalinės rangovės apmokėjimo už atliekamus darbus, atsisakytų darbus vykdyti, sudarė visų jų interesus atitinkantį susitarimą, pagal kurį subrangovei už atliekamus darbus mokėtų užsakovė. Taip užsakovė užsitikrino, kad jos statomame objekte darbai, kuriems generalinė rangovė pasitelkė subrangovę UAB „Fegda“, bus atlikti, be to, už tokią kainą, kuri sulygta su generaline rangove sudarytoje generalinės rangos sutartyje; generalinė rangovė išsaugojo teisę už subrangovės atliktus darbus gauti tokio paties dydžio atlygį, kokį būtų gavusi, jeigu nebūtų susitarta dėl užsakovės tiesioginio atsiskaitymo su subrangove (pagal trišalio susitarimo punktų nuostatas užsakovė subrangovei už atliktus darbus įsipareigojo sumokėti kainą, kuri buvo sulygta subrangos sutartyje, o generalinei rangovei – sumokėti generalinės rangos sutartyje už šiuos darbus sulygtos kainos ir subrangovei sumokėtos kainos skirtumą (trišalio susitarimo 1.1, 1.2, 2.3 punktai). Taigi, sudarius trišalį susitarimą, generalinės rangovės finansinė nauda liko tokia pati, kokią ji būtų gavusi pagal generalinės rangos sutarties sąlygas, be to, ji išvengė neigiamų finansinių padarinių tuo atveju, jeigu, subrangovei atsisakius vykdyti darbus, už kuriuos jai nemokama, užsakovė būtų reikalavusi generalinės rangovės civilinės atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Subrangovė turėjo teisėtą interesą atlikti sudarant subrangos sutartį suplanuotus darbus ir gauti šia sutartimi sulygtą atlygį.  

56.       Siekiant šių teisėtų tikslų, įgyvendinant šalių suderinta valia sudarytą 2016 m. balandžio 29 d. trišalį susitarimą generalinės rangovės ir subrangovės sudarytų 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutarčių nėra jokio pagrindo vertinti kaip prieštaraujančių gerai moralei.

57.       Analizuojant trišalį susitarimą ir reikalavimo perleidimo sutartis sudariusių įmonių veiksmų pasekmes, pažymėtina tai, kad šiais sandoriais nė viena šalis nepagerino savo padėties ir nepablogino kontrahentų: subrangovė pagal nurodytus sandorius atlygį gavo už darbus, kuriuos realiai atliko, ir šis atlygis buvo tokio paties dydžio, kokį būtų turėjusi sumokėti generalinė rangovė pagal subrangos sutartį; generalinė rangovė subrangovei perleido reikalavimo teisę gauti tiesiogiai iš užsakovės būtent tiek, kiek sulygta subrangos sutartimi, išsaugodama teisę gauti iš užsakovės generalinės rangos sutartyje sulygtos už šiuos darbus didesnės kainos ir subrangovei mokėtinos kainos skirtumą; užsakovė dėl ginčo sandorių sudarymo neturėjo sumokėti daugiau, negu buvo įsipareigojusi pagal generalinės rangos sutartį. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymas sukėlė neigiamas pasekmes.                   

58.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimo 57 punkte išdėstyti argumentai patvirtina, kad ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymas atitiko teisingumo principo reikalavimus.

59.       Pirmosios instancijos teismas reikalavimo perleidimo sutarčių prieštaravimą gerai moralei, be kita ko, grindė tuo, kad šios sudarytos laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 28 d., tuo tarpu teismo nutartyje, kuria BUAB „CCM Baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuotos faktinės aplinkybės, jog nuo 2016 m. balandžio-birželio mėn. UAB „CCM Baltic“ darbuotojams nebuvo mokamas darbo užmokestis, įmonės vadovai atsiskaitinėjo su tolesnės eilės kreditoriais, sudarinėjo reikalavimo perleidimo sutartis su išskirtiniais kreditoriais, apeidami atsiskaitymų eilę. Teismas vertino, kad ginčo reikalavimo perleidimo sutartys buvo pasirašytos siekiant atsiskaityti su išskirtine kreditore – ieškove UAB „Fegda“, apeinant kitus kreditorius, ir toks mokėjimo mechanizmas turėjo sukelti ieškovei abejonių dėl jo teisėtumo.

60.       Visų pirma pažymėtina tai, kad tokio pobūdžio faktinių aplinkybių vertinimas būtų reikšmingas, jeigu reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojimas būtų grindžiamas ne niekinių, bet nuginčijamų sandorių negaliojimo pagrindais (pvz., dėl prieštaravimo BUAB „CCM Baltic“ kreditorių interesams). Sutiktina su apeliantės (ieškovės) pozicija, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą reikalavimo perleidimo sutartis pripažinti niekinėmis dėl prieštaravimo gerai moralei grindė išimtinai aplinkybėmis, dėl kurių tokių sandorių sudarymas galėtų prieštarauti generalinės rangovės UAB „CCM Baltic“ kreditorių interesams ar pažeisti atsiskaitymo grynais ir negrynais pinigais tvarką, numatytą CK 6.9301 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame sprendime pats teismas pripažino, jog atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ nėra trečiojo asmens BUAB „CCM Baltic“ kreditorė, todėl nėra tinkamas subjektas reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu reikšti ar remtis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu.

61.       Ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 6.66, 6.9301 straipsnyje nustatytais pagrindais BUAB „CCM Baltic“ vardu buvo pareiškęs bankroto administratorius (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-25-569/2021). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria BUAB „CCM Baltic“ atsisakė ieškinio reikalavimų pripažinti reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis, o UAB „Fegda“ įsipareigojo sumokėti BUAB „CCM Baltic“ 45 000 Eur. Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, vertino trečiuoju asmeniu toje byloje dalyvavusios UAB „Lidl Lietuva“ argumentus dėl to, jog administratoriaus atsisakymas ginčyti reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo normoms. Tokio prieštaravimo nei pirmosios instancijos teismas, nei UAB „Lidl Lietuva“ atskirąjį skundą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nenustatė, be to, pažymėjo, kad ir BUAB „CCM Baltic“ kreditoriai susirinkime priėmė sprendimą atsisakyti ieškinio reikalavimų bei sudaryti taikos sutartį. Taip pat buvo įvertinti UAB „Lidl Lietuva“ argumentai dėl 45 000 Eur sumos, kurią UAB „Fegda“ įsipareigojo sumokėti taikos sutartimi (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-25-569/2021, 26-30 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-741-516/2021, 23-27, 29 punktai).

62.       Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad, jeigu nebūtų 2016 m. balandžio 27 d. trišalio susitarimo, kurio pagrindu sudarytos 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartys, ieškovė (subrangovė), žinodama, jog generalinė rangovė negalės su ja atsiskaityti, ketino sustabdyti darbus ir jų galbūt apskritai nebūtų atlikusi – tai deklaruota trišalio susitarimo preambulėje. Taigi, nesant trišalio susitarimo ir jo pagrindu sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių, generalinė rangovė iš užsakovės apskritai nebūtų gavusi atlyginimo už subrangos darbus, nes šie nebūtų atlikti. Tuo sudarius nurodytus sandorius generalinė rangovė BUAB „CCM Baltic“ įgijo galimybę gauti būtent tokio dydžio pajamas, kokias ji planavo gauti tinkamai vykdydama tiek generalinės rangos, tiek subrangos sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus. Dėl to nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad reikalavimo perleidimo sutartys sudarytos suteikus ieškovei prioritetą kitų BUAB „CCM Baltic“ kreditorių atžvilgiu, pažeidžiant geros moralės reikalavimus.

63.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2016 m. balandžio 29 d. trišaliame susitarime, be kita ko, buvo susitarta, jog generalinė rangovė UAB „CCM Baltic“ gali perleisti subrangovei UAB „Fegda“ reikalavimo teisę tik tokiu atveju, jeigu toks reikalavimo teisės perleidimas nepažeidžia rangovės kreditorių ar bet kokių kitų trečiųjų asmenų interesų. Dėl pirmiau išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartys sudarytos pažeidžiant trišalio susitarimo 1.2 punkte nustatytą sąlygą.

64.       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad, reikšdama nagrinėjamoje byloje ieškinį užsakovei, su kuria nesieja jokie sutartiniai santykiai, ieškovė savo atžvilgiui siekia išskirtinumo, yra nepagrįsta. Šiame sprendime jau konstatuota, kad ieškovę ir atsakovę sieja teisiniai santykiai, lemti 2016 m. balandžio 27 d. sudaryto trišalio susitarimo. Ieškovės atsakovei nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą.                 

65.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės (subrangovės) siekis gauti trišaliu susitarimu garantuotą atlygį už realiai ir tinkamai atsakovės (užsakovės) objekte atliktus darbus, o generalinės rangovės UAB „CCM Baltic“ siekis išsaugoti galimybę gauti iš užsakovės tą darbų kainos dalį, kurią būtų gavusi tik tinkamai įvykdžiusi tiek generalinės rangos, tiek subrangos sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, negali būti laikomas nemoraliu, nepaisant generalinei rangovei inicijuotos bankroto bylos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už ieškovės (subrangovės) objekte atliktus darbus generalinės rangovės teisėtas atlygis yra būtent skirtumas tarp darbų kainos, už kurią subrangovė sutiko atlikti darbus, sudarydama 2016 m. sausio 27 d. subrangos sutartį, ir kainos, kurią už šiuos darbus generalinė rangovė sulygo su užsakove generalinės rangos sutartyje. Sudarius ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis, BUAB „CCM Baltic“, jos kreditorių interesai negali būti laikomi pažeistais, nes pagal trišalio susitarimo 2.3 punktą nurodytą darbų kainų skirtumą generalinė rangovė išsaugojo teisę gauti iš užsakovės.

66.       Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ neįrodė, jog 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartys sudarytos tikslui, priešingam gerai moralei, pasiekti (CPK 12, 178 straipsniai), byloje nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą teismui ex officio konstatuoti nurodytų sutarčių niekinį pobūdį (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį.

Dėl ieškovės (subrangovės) teisės reikalauti iš atsakovės (užsakovės) atlyginimo už atliktus subrangos darbus apimties                  

67.       Pabrėžtina tai, kad tiek 2016 m. balandžio 29 d. trišalis susitarimas, tiek 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartys nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, taigi yra galiojantys, todėl vadovaujantis bendruoju privatinės teisės principu pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis), įtvirtintu ir CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, turi būti vykdomi.

68.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad visi darbai, nurodyti subrangovės UAB „Fegda“ atliktų darbų aktuose, kurių pagrindu išrašytos apmokėti PVM sąskaitos faktūros, atlikti ir užsakovės priimti, dėl atliktų darbų trūkumų pretenzijų nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė (subrangovė), remdamasi 2016 m. balandžio 29 d. trišaliu susitarimu, 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimis, turi teisę reikalauti iš atsakovės (užsakovės) atsiskaitymo už objekte atliktus subrangos darbus.

69.       Tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tiek atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą ieškinio nepagrįstumą, be kita ko, grindžia tuo, kad atsakovė (užsakovė) už visus objekte atliktus darbus yra atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu (generaline rangove BUAB „CCM Baltic“) pagal civilinėje byloje Nr. e2-125-569/2019 sudarytos taikos sutarties sąlygas.

70.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Lidl Lietuva“, teikdama atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-25-569/2021, kurioje patvirtinta BUAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“ sudaryta taikos sutartis, BUAB „CCM Baltic“ atsisakius ieškinio dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalyje ir 6.66 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, be kita ko, nurodė, jog taikos sutartimi sukuriama situacija, kad UAB „Lidl Lietuva“ yra skolinga UAB „Fegda“, nors visas savo prievoles pagal rangos sutartį (įskaitant ir atsiskaitymą už subrangovės UAB „Fegda“ atliktus darbus) yra tinkamai įvykdžiusi rangovei UAB „CCM Baltic“ (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-741-516/2021 12.3 papunktį). Šie pačios atsakovės UAB „Lidl Lietuva“ kitoje byloje išdėstyti argumentai patvirtina, kad ji suvokė, jog, galiojant 2016 m. balandžio 29 d. trišaliam susitarimui ir jo pagrindu sudarytoms reikalavimo perleidimo sutartims, už subrangovės UAB „Fegda“ atliktus darbus ji turi pareigą atsiskaityti ne su rangove UAB „CCM Baltic“, bet su subrangove UAB „Fegda“. Nurodytina ir tai, kad aptariamoje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavusi UAB „Lidl Lietuva“, pateikdama atsiliepimą į BUAB „CCM Baltic“ ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, pareiškė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Tik šalims sudarius taikos sutartį, kardinaliai pakeitė savo poziciją.

71.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad, esant teisėtai sudarytam ir galiojančiam šalių susitarimui dėl subrangovo teisės apmokėjimo už atliktus darbus reikalauti tiesiogiai iš užsakovo, šis turi pareigą atsiskaityti ne su rangovu, kaip nustatyta rangos sutartyje, bet su subrangovu, ir prievolės įvykdymas netinkamam subjektui nėra pagrindas laikyti ją pasibaigusia tinkamu įvykdymu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-3-24-969/2020; 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-3-361-313/2020).

72.       Vadovaujantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad, esant sudarytam 2016 m. balandžio 29 d. trišaliam susitarimui, kurio neginčijo nė viena iš jo šalių, taip pat įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijus šio trišalio susitarimo pagrindu generalinės rangovės ir subrangovės sudarytų keturių reikalavimo perleidimo sutarčių, pagal kurias subrangovė turėjo teisę atlyginimą už atliktus subrangos darbus gauti iš užsakovės, o ši – atitinkamą pareigą (trišalio susitarimo 1.1, 1.3, 2.1, 2.2 punktai), ta aplinkybė, jog užsakovė ir generalinė sudarė taikos sutartį dėl atsiskaitymo pagal generalinės rangos sutartį, savaime nėra pagrindas paneigti subrangovės reikalavimo teisę į užsakovę, įgytą galiojančių trišalio susitarimo ir reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu (CK 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.44 straipsnio 1 dalis).

73.       Ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 278 501,65 Eur dydžio skolą už faktiškai atliktus objekte darbus.

74.       Ieškovės teigimu, iš pateiktų į bylą atliktų darbų aktų ir atitinkamų pažymų matyti, kad UAB „Fegda“ už atliktus darbus turėjo būti sumokėta iš viso – 382 801,90 Eur (be PVM): 1) pagal atliktų darbų aktą Nr. 29/16 – 115 889,17 Eur; 2) pagal atliktų darbų aktą Nr. 60/16 – 189 321,02 Eur, 3) pagal atliktų darbų aktą Nr. 91/16 – 77 591,71 Eur; atsakovė UAB „Lidl Lietuva“ ieškovei yra sumokėjusi 104 300,25 Eur pagal 2016 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį, todėl likusi nesumokėta suma – 278 501,65 Eur (382 801,90 Eur – 104 300,25 Eur).

75.       Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės (subrangovės) teisė reikalauti atsiskaitymo už atliktus subrangos darbus iš atsakovės (užsakovės) kilusi 2016 m. balandžio 29 d. trišalio susitarimo, kuriame, be kita ko, nustatytos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos bei apimtis: užsakovė privalo sumokėti subrangovei už tinkamai atlikus darbus (ar jų dalį), dėl kurių subrangovei yra perleista reikalavimo teisė; reikalavimo teisė laikoma perleista subrangovei, tik esant 2.2 punkte numatytų sąlygų visumai, informavus užsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą ir pateikus reikalavimo teisės perleidimo sutartį, jos priedus, kitus reikiamus dokumentus (trišalio susitarimo 2.1 punktas). Generalinė rangovė ir subrangovė sudarė keturias reikalavimo perleidimo sutartis, kuriose įvardytos konkrečios sumos, kurių reikalauti iš užsakovės turi teisę subrangovė: 1) pagal 2016 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį – 106 067,02 Eur sumos; 2) pagal 2016 m. birželio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartį – 170 388,92 Eur sumos; 3) pagal 2016 m. liepos 13 d. reikalavimo perleidimo sutartį – 69 832,54 Eur sumos; 4) pagal 2016 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartį – 35 783,05 Eur sumos. Taigi ieškovė yra įgijusi teisę iš atsakovės reikalauti iš viso 382 071,53 Eur dydžio sumos. Kadangi atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 104 300,25 Eur pagal 2016 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį, likusi nesumokėta suma – 277 771,28 Eur (382 071,53 Eur – 104 300,25 Eur), t. y. 730,37 Eur mažesnė, nei ieškovės ieškiniu reikalaujama priteisti 278 501,65 Eur suma. 

76.       Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, 2016 m. spalio 4 d. raštu Nr. 16-02-0249 kreipdamasi į atsakovę sumokėti už atliktus subrangos darbus, nurodė, jog pagal trišalį susitarimą ir reikalavimo perleidimo sutartis generalinė rangovė subrangovei yra perleidusi reikalavimo teises į bendrą 382 071,53 Eur sumą, užsakovė yra sumokėjusi 104 300,25 Eur, todėl galutinė likusi subrangovės reikalavimo užsakovei suma yra 277 771,28 Eur. Atsakovė, 2016 m. spalio 24 d. raštu IM 16/10/790//16/10/508 atsakydama ieškovei, iš esmės išreiškė sutikimą su ieškovės reikalaujama 277 771,28 Eur nesumokėta suma, bendra įsipareigojimų suma įvardydama 382 071,53 Eur.

77.       Aptartų bylos rašytinių įrodymų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė (subrangovė) įrodė turinti teisę iš atsakovės (užsakovės) gauti 277 771,28 Eur dydžio sumą už objekte atliktus statybos rangos darbus (CPK 12, 178, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis). Ieškinio dalis dėl 730,37 Eur sumos – neįrodyta (CPK 12, 178 straipsniai).       

Dėl kompensacinių palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą ir procesinių palūkanų

78.       Ieškovė, remdamasi trišalio susitarimo 2.1 punktu, prašo iš atsakovės priteisti pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) nuostatas apskaičiuoto dydžio (8 proc.) kompensacines palūkanas už pažeistą piniginių prievolių įvykdymo terminą nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. (iki ieškinio padavimo) (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), taip pat tokio paties dydžio (8 proc.) procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).  

79.       Trišalio susitarimo 2.1 punktu atsakovė (užsakovė) įsipareigojo už tinkamai atliktus darbus (ar darbų dalį), dėl kurių ieškovei (subrangovei) perleista reikalavimo teisė, sumokėti ieškovei per 30 dienų nuo šio susitarimo 2.2 punkte nurodytų dokumentų ir sąskaitų pateikimo dienos. 2016 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleistą 35 783,05 Eur sumą (sulaikymo suma) atsakovė turėjo sumokėti per 30 dienų nuo 2016 m. liepos 14 d. lydraščiu išsiųstų dokumentų gavimo dienos. Ieškovė 2016 m. spalio 4 d. raštu nustatė ieškovei papildomą 30 dienų terminą skolai sumokėti.

80.       Vadovaujantis trišalio susitarimo 2.1 punktu, CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, MAPKSVPĮ normomis, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 8 proc. dydžio kompensacinių palūkanų, nes atsakovė praleido piniginių prievolių, kurių bendra suma – 277 771,28 Eur, įvykdymo terminus. Už laikotarpį nuo papildomo termino piniginėms prievolėms įvykdyti termino pabaigos (2016 m. gruodžio 1 d.) iki ieškinio nagrinėjamoje byloje padavimo (2019 m. balandžio 17 d.) atsakovės ieškovei mokėtina bendra kompensacinių palūkanų suma – 52 839,88 Eur.

81.       Ieškovei už priteistą 330 611,16 Eur (277 771,28 Eur + 52 839,88 Eur) sumą iš atsakovės taip pat priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo šios civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

82.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje kilusį rangos teisinių santykių dalyvių ginčą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojami užsakovo ir subrangovo tarpusavio atsiskaitymai, taip pat sutarčių aiškinimo taisyklės, be to, sandorio pripažinimas negaliojančiu dėl prieštaravimo gerai moralei, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais dėl ginčui išspręsti aktualių teisės normų, ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Nustatyti materialiosios teisės normų pažeidimai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kurio sudėtinė dalis yra papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti ieškovei iš atsakovės 277 771,28 Eur skolos už atliktus darbus, 52 839,88 Eur kompensacinių palūkanų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 330 611,16 Eur sumą nuo šios civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; atsakovės priešieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

83.       Priėmus byloje naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

84.       Pažymėtina tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 99,74 proc. (iš prašytos priteisti bendros 331 480,47 Eur skolos ir kompensacinių palūkanų sumos priteista 330 611,16 Eur, t. y. tik 869,31 Eur mažiau); atsakovės priešieškinis ieškovei atmestas visa apimtimi. Įvertinus patenkintų ir atmestų tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų dalį, byla ieškovės naudai išspręsta 99,87 proc. (99,74 proc. + 100 proc.) : 2). Esant tokiai procesinei bylos baigčiai, ieškovės turėtos žyminio mokesčio išlaidos jai atlygintinos atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį. Tuo tarpu sprendžiant dėl šalių patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo vertintina, kad byla iš esmės 100 proc. išspręsta ieškovės naudai, todėl ji turi teisę gauti visų teismo pagrįstomis pripažintų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. 

85.       Atsakovei ir jos pusėje dalyvavusiam trečiajam asmeniui jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

86.       Bylos duomenimis, ieškovė sumokėjo 3 461 Eur žyminio mokesčio (3 064 Eur už ieškinį (2019 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 57) ir 397 Eur už patikslintą ieškinį (2021 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 204). Patenkinus 99,74 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 452 Eur žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

87.       Ieškovė 2021 m. spalio 18 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad už ieškinio parengimą patyrė 1 620 Eur, už dubliko parengimą – 630 Eur išlaidų. Šias išlaidas grindžia į bylą pateikta advokato padėjėjo Aleksandro Rybako išrašyta 2019 m. birželio 12 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. AR19554 ir 2019 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymas.

88.       Pagal 2021 m. spalio 18 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. spalio 19 d. suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją, ieškovė taip pat turėjo tokias išlaidas: 720 Eur už pareiškimo dėl ieškinio pagrindo papildymo ir įrodymų rengimą, 720 Eur už pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (patikslinto ieškinio) parengimą, 270 Eur už pranešimo dėl atsakovės priešieškinio trūkumų parengimą, 90 Eur už pranešimo apie nuomonę dėl BUAB „CCM Baltic“ pašalinimo, 1 080 Eur už atsiliepimo į atsakovės priešieškinį parengimą, 18 Eur už prašymo dėl nuotolinio teismo posėdžio parengimą, 90 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, 675 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2021 m. balandžio 20 d. 2,5 val. trukmės bei 2021 m. spalio 19 d. 5 val. trukmės teismo posėdžiuose. Šias išlaidas grindžia į bylą pateikta advokato Andriaus Chudenkovo išrašyta 2021 m. spalio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AACH064, 2021 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 999259.

89.       Taip pat ieškovė pateikė įrodymus apie 1 960,2 Eur dydžio išlaidas už baigiamosios kalbos parengimą raštu, dalyvavimą 2021 m. spalio 28 d. teismo posėdyje (2021 m. spalio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AACH066, 2021 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 999260).

90.       Apibendrinant nurodytus duomenis darytina išvada, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė turėjo iš viso 8 642,43 Eur išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

91.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

92.       Spręsdamas dėl bylos dalyviams atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, parengtų procesinių dokumentų, atliktų procesinių veiksmų pobūdį, turinį, atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas.

93.       Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad ši civilinė byla sudėtinga tiek dėl joje nustatinėtinų faktinių aplinkybių pobūdžio, tiek kilusių teisės klausimų aspektu. Bylos sudėtingumas teikia pagrindą orientuotis į pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius tam tikrų išlaidų dydžius.

94.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą patirtos 2019 m. birželio mėn. (išrašyta PVM sąskaita faktūra ir atliktas mokėjimas), vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2018 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 970,3 Eur. Išlaidos už advokato pagalbą patirtos 2021 m. spalio mėn. (išrašytos sąskaitos faktūros ir atlikti mokėjimai), todėl vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2021 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 566,4 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį taikytinas 2,5 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 940,6 Eur (2,5 x 970,3 Eur x 80 proc.). Pagal Rekomendacijų 8.3 papunktį už dubliką taikytinas 1,5 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 164,36 Eur (1,5 x 970,3 Eur x 80 proc.).

95.       Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už atsiliepimą į priešieškinį taikytinas 2,5 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma būtų 3 916 Eur (2,5 x 1 566,4 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 626,56 Eur (0,4 x 1 566,4 Eur). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.17 papunkčiu, už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) taikytinas 0,1 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma būtų 156,64 Eur (0,1 x 1 566,4 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikytinas 0,1 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 156,64 Eur (0,1 x 1 566,4 Eur).

96.       Pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 20 d. posėdis truko 42 min., 2021 m. spalio 19 d. posėdis – 1 val. 29 min., 2021 m. spalio 28 d. teismo posėdis – 2 val. 24 min.

97.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už pareiškimo dėl ieškinio pagrindo papildymo ir įrodymų rengimą, pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (patikslinto ieškinio) parengimą, taip pat baigiamosios kalbos raštu parengimą ir atstovavimą 2021 m. spalio 28 d. teismo posėdyje viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius atlygintinus dydžius, ieškovei iš atsakovė priteistinos išlaidos, neviršijančios pagal Rekomendacijas apskaičiuotų maksimalių: už pareiškimų, baigiamosios kalbos parengimą priteistina po 626,56 Eur, už pranešimo dėl atsakovės priešieškinio trūkumų parengimą – 156,64 Eur, už atstovavimą 2021 m. spalio 28 d. teismo posėdyje – 783,2 Eur.

98.       Apibendrinant, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 452 Eur žyminio mokesčio ir 7 323,75 Eur išlaidų advokato padėjėjo ir advokato pagalbą, iš viso – 10 775,75 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

99.       Patenkinus 99,80 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei (apeliantei) iš atsakovės priteistina 4 234,51 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (4 243 Eur x 99,80 proc.) ir 2 613,60 Eur išlaidų už dviejų apeliacinių skundų (dėl teismo sprendimo ir papildomo sprendimo) parengimą (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys, Rekomendacijų 2, 7 punktai, 8.10 papunktis), iš viso – 6 848,11 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.              

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a  :

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir 2021 m. lapkričio 17 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Fegda“ (juridinio asmens kodas 110801759) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ (juridinio asmens kodas 111791015) 277 771,28 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 28 ct) skolos už atliktus darbus, 52 839,88 Eur (penkiasdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus 88 ct) kompensacinių palūkanų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 330 611,16 Eur (trijų šimtų trisdešimties tūkstančių šešių šimtų vienuolikos eurų 16 ct) sumą nuo šios civilinės bylos iškėlimo 2019 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 10 775,75 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 75 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų; atsakovės priešieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Fegda“ (juridinio asmens kodas 110801759) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ (juridinio asmens kodas 111791015) 6 848,11 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 11 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                                Dalia Kačinskienė

Laima Ribokaitė

                                                                                Vigintas Višinskis