Administracinė byla Nr. eAS-667-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01754-2019-3

                Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kyževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. P., G. I., G. N., G. Z., A. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjų G. P., G. I., G. N., G. Z., A. J. skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai G. P., G. I., G. N., G. Z. ir A. J. skeipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 23 d. raštą Nr. 70-2-2667 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl informacijos pateikimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui apie A. J., E. Z. ir K. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą laisvą (neužstatytą) žemę, esančią adresu (duomenys neskelbtini).

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip paduotą nepasinaudojus išantine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. 

Teismas iš pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių ir keliamo ginčo pobūdžio nustatė, kad pareiškėjai ketina inicijuoti teisme ginčą dėl atsakovo rašto, kuriame, be kita ko, nurodoma, jog pakartotinai išnagrinėjus iki 1940 metų A. Z. įpėdinių, A. J., E. Z. ir K. K. turėtos žemės kartografinę ir turimą dokumentinę medžiagą, yra nuspręsta žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), palikti savivaldybės reikmėms. Skunde nurodoma, kad pareiškėjai ir tretieji suinteresuoti asmenys yra pretendentai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos buvusių žemės savininkų nuosavybės teise valdytus žemės sklypus arba tokių pretendentų teisių perėmėjai. Taigi, ginčas keliamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 18 straipsnio 2–4 dalyse įtvirtintomis nuostatomis nustatė, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusių su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Kadangi pareiškėjai į teismą kreipėsi nepasinaudoję privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teismas pareiškėjų skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 23 d. rašto Nr. 70-2-2667 panaikinimo atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Pareiškėjų reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui iš naujo spręsti klausimą dėl informacijos pateikimo Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui apie A. J., E. Z. ir K. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą laisvą (neužstatytą) žemę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), teismas vertino kaip išvestinį ir neatsiejamai susijusį su reikalavimu dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 23 d. rašto panaikinimo. Todėl atsisakęs priimti reikalavimą dėl rašto panaikinimo, teismas atsisakė priimti ir reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui atlikti prašomus veiksmus.

III.

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjų vertinimu Nacionalinė žemės tarnyba neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokie įgalinimai yra suteikti savivaldybės administracijos direktoriui.

Pareiškėjų vertinimu skundžiamas aktas yra priimtas srityje, kurioje Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir KMSA) direktorius turi teisę veikti maksimaliai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija, kad NŽT gali tikrinti skundžiamo Rašto pagrįstumą, panaikinti jį ir priimti vietoje jo kitokį sprendimą, pažeidžia konstitucinius demokratijos (Konstitucijos 1 str.) ir savivaldybių veiklos savarankiškumo principus.

Pareiškėjai pastebi, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka yra skirta ne visiems iš eilės skundams nuosavybės teisiu atkūrimo srityje, o tik skundams „dėl žemės reformos metu suformuotu žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtu dokumentu ir įstatymu bei kitų teisės aktu reikalavimu neatitikties“. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas, nebuvo suformuotas vykdant nuosavybės teisiu atkūrimo procedūrą, Sklypą Lietuvos Respublika tada išnuomojo UAB „Kauno kranai“. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjų skundas nėra dėl žemės reformos metu suformuotu žemės sklypų tinkamumo. Skundžiamas Raštas nėra žemės privatizavimui, nuomai ar perdavimui neatlygintinai naudotis parengtas dokumentas. Skundžiamame Rašte nurodyta, ne kad sklypas gali būti gražinamas natūra atkuriant nuosavybės teises, o priešingai – kad sklypas nėra skirtas nuosavybės teisių atkūrimui. Todėl, pareiškėjų įsitikinimu skundas nepatenka i kategoriją skundų, kuriems yra taikytina Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta išankstinė ginču nagrinėjimo ne teismo tvarka.

2019 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atsakymą į jų užklausą, kuriame NŽT teritorinis skyrius nurodoė, jog duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo vertinti Kauno miesto savivaldybės administracijos priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigoti šią instituciją suformuoti grąžintiną (-us) natūra laisvą (-us) (neužstatytą (-us)) žemės sklypą (-us) buvusių savininkų A. J. (pretendento įpėdinė G. I.), E. Z. (pretendentai G. P. ir G. Z.) (bei kitų savininkų) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjai į teismą su skundu kreipėsi, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 23 d. raštą Nr. 70-2-2667 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, kuriuo buvo nurodyta, kad žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) yra paliekamas savivaldybės reikmėms. Šiuo raštu taip pat buvo nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. birželio 12 d. raštas laikytinas negaliojančiu. Iš Rašto preambulėje nurodytų teisės aktų matyti, kad šis administracinis aktas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 1061 punktu, t. y. teisės aktais, kurie reglamentuoja nuosavybės atkūrimą į miesto žemę.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) reglamentuoja valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją sprendžiant, be kita ko, žemės grąžinimo natūra klausimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 atkreipė dėmesį, jog teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės grąžinimo natūra tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Minėtais teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau iki šio momento tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti ją natūra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia (be kita ko) tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas.

Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba (paprastai) neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokie įgalinimai yra suteikti kitai šiame procese dalyvaujančiai institucijai – atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Šiuo atveju teisės aktų leidėjas pasirinko tokį institucijų bendradarbiavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese modelį, pagal kurį Nacionalinė žemės tarnyba pagal Tvarkos 106 ir 1061 punktus nėra įpareigota tikrinti savivaldybės administracijos jai pateiktos informacijos teisingumo. Tačiau, tai nepaneigia Nacionalinės žemės tarnybos teisės, esant tam tikroms (inter alia (be kita ko) naujai paaiškėjusioms, žemės sklypo statuso nustatymui svarbioms) aplinkybėms, pagal Tvarkos 1061 punktą (iki 2011 m. balandžio 24 d. galiojusios redakcijos Tvarkos 106 punktą) pakartotinai kreiptis į atitinkamos savivaldybės administraciją dėl duomenų pateikimo (patikslinimo) (žr., pvz.: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 13 d. administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).

Įvertinus pareiškėjų atskirojo skundo argumentus bei suformuotą praktiką šiuo klausimu, pritartina jų pozicijai, kad nors dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra galutinius sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau ji neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokie įgalinimai yra suteikti savivaldybės administracijos direktoriui. Todėl šiuo atveju, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 23 d. rašto Nr. 70-2-2667 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ apskundimas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka NŽT būtų betikslis.

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai siekdami ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 23 d. raštą Nr. 70-2-2667 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, pagrįstai kreipėsi savo galimai pažeistų teisių ginti į teismą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartis naikinama ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. P., G. I., G. N., G. Z., A. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                       Stasys Gagys 

                                                                                                       Romanas Klišauskas

                                                                                                            Gintaras Kryževičius