Pranešėja Jolanta Gailevičienė                                    Civilinė byla Nr. 2S-1892-777/2014

Teisėjas Egidijus Mickevičius                                    (Proceso Nr. 2-06-3-09378-2014-5)

         Procesinio sprendimo kategorijos:

              129.3; 122.3.                                 

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. P. atstovo advokato Rimvydo Kairio atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Santos Selezniovienės prašymą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys R. P. (išieškotojas), A. P. (skolininkė), Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė:

antstolė Santa Selezniovienė kreipėsi į teismą dėl sprendimo nevykdymo ir perdavė teismui 2014-08-13 sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Prašo išspręsti klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-08-04 nutarties nevykdymo. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-08-04 nutartyje nurodytu bendravimo su vaiku laiku su išieškotoju 2014-08-11, apie 14–14.30 val., nuvyko į skolininkės gyvenamąją vietą, tačiau skolininkės surasti nepavyko, mobiliuoju telefonu neatsiliepė. 2014 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu Nr. Sl-2602 išieškotojas R. P. įpareigotas nurodyti kada / kiek kartų, vykdant 2014-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutartį buvo kreiptasi į skolininkę, įskaitant, bet neapsiribojant, – vykta pas skolininkę su prašymu sudaryti sąlygas bendrauti su nepilnamečiu vaiku, ar tokios sąlygos buvo sudarytos. 2014 m rugpjūčio 13 d. antstolių kontoroje buvo gautas išieškotojo R. P. paaiškinimas dėl susitikimų su vaikais, kuriame nurodoma, kad išieškotojas ne kartą bandė su skolininke susisiekti mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (telefonas išjungtas), teismo nutartyje nurodytu bendravimo su vaiku laiku buvo atvykęs A. P. gyvenamosios vietos adresu, tačiau susitikti su vaikais jam nepavyko. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. nevykdo 2014-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutarties reikalavimų ir nesilaiko nutartimi nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tvarkos, spręstinas klausimas dėl sprendimo nevykdymo. Klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-01 nutartimi antstolės prašymo dėl teismo sprendimo nevykdymo netenkino, priteisė iš R. P. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti A. P.. Teismas nustatė, kad antstolei 2014-08-11, apie 14.00–14.30 val., nuvykus su išieškotoju ir jo mama prisistačiusia moterimi adresu (duomenys neskelbtini), skolininkės surasti nepavyko, mobiliuoju telefonu neatsiliepė. Kitų aplinkybių kada, kokiomis dienomis ir kaip A. P. nevykdė 2014-08-04 nutarties, akte nenurodyta. Surašant 2014-08-13 aktą remtasi išieškotojo R. P. rašytiniu paaiškinimu dėl susitikimo su vaiku. Taip pat nustatyta, kad rugpjūčio 15 ir 17 dienomis R. P. nuvykus A. P. gyvenamos vietos adresu susitikimo metu pats vaikas savo elgesiu parodė nenorą bendrauti su tėvu. Pirmo susitikimo metu vaikas buvo prisispaudęs prie mamos, antro susitikimo metu S., įbėgusi į namus, pasislėpė. Byloje nėra duomenų, kad R. P. negalėjo bendrauti su dukra elektroninėmis ryšio priemonėmis – programa „Skype“. Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad skolininkė piktybiškai būtų atsisakiusi vykdyti teismo nutartį. Pagrindinė nutarties tinkamo nevykdymo priežastis buvo paties nepilnamečio vaiko atsisakymas bendrauti su tėvu. Išieškotojo reikalavimo teisė nėra materiali, ji susijusi su kito asmens valia ir nuomone, todėl nei išieškotojas, nei valstybinės valdžios institucijos negali priversti vaiko bendrauti su tėvu, kuris, būdamas rūpestingu tėvu, negali piktnaudžiauti savo teise bendrauti su vaiku, turi atsižvelgti į vaiko norus ir nuomonę bei juos gerbti. Nutrūkus bet kokiems tėvo ir vaiko tarpusavio ryšiams, visų pirma, reikia tuos ryšius atkurti, padedant specialistui neutralioje aplinkoje. Be to, vaikas turi sveikatos sutrikimų, jai nustatytas potrauminis streso sindromas, vaikas po tėvo bandymų pasimatyti buvo gydomas ligoninėje. Teismas pasirėmė ir Vilniaus apygardos teismo 2014-09-04 nutartimi, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo naudojama bendravimo forma su savo dukterimis yra netoleruotina ir visiškai neleistina, pareiškėjas yra linkęs smurtauti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Nagrinėjamu atveju pati dukra nepageidavo bendrauti su tėvu. A. P. nurodė, jog mergaitė tėvo bijo dėl to, kaip praeityje buvo elgiamasi su ja. Vykdant tokio pobūdžio teismo nutartį prievarta prieš vaiką negali būti taikoma. Byloje nėra pagrįstų duomenų, jog A. P. nuteikinėjo dukrą prieš tėvą, savo veiksmais darė įtaką nepilnametei dukrai, kad ši nebendrautų su tėvu, piktybiškai trukdė dukros ir tėvo bendravimui.

Išieškotojo R. P. atstovas advokatas R. Kairys dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutarties padavė atskirąjį skundą ir prašė nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu, nes būtent skolininkė piktybiškai nesudarė sąlygų bendrauti su vaiku, neatsako į telefono skambučius, o nurodytu laiku nebūna gyvenamojoje vietoje. Teismas nurodydamas, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, rėmėsi tik motinos pasakojimais. Kol vaikas gyveno Švedijoje, R. P. juo rūpinosi, praleisdavo daug laiko kartu, o Švedijos ugdymo įstaigos nenustatė jokių išieškotojo netinkamo elgesio su vaiku požymių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaiko nebendravimas su tėvu prieštarauja ir paties vaiko interesams, vaikas nuteikinėjamas prieš tėvą, sudaromos kliūtys jų bendravimui. Išieškotojas taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu ir nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos iš asmens, kurio pareiškimas buvo atmestas. Nors jis ir sutiko su antstolės pareiškimu, tačiau tai nereiškia, kad jo interesas bylos baigtimi yra priešingas nei skolininkės.

Suinteresuoto asmens A. P. atstovai advokatai K. Gerbauskas ir H. Mackevičius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o nutartį palikti nepakeistą. Teismas teisingai nurodė, kad niekas negali priversti vaiko bendrauti su tėvu, t. y. apeliantu. Nėra jokių duomenų, kad A. P. nuteikinėja vaiką prieš R. P.. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo              2014-08-04 nutartis, dėl kurios nevykdymo buvo kreiptasi į teismą, panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-25 nutartimi. Teismas pagrįstai iš apelianto priteisė bylinėjimo išlaidas, nes būtent jis kreipėsi į antstolę ir turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).

CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 str. 1 d., jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (CPK 771 str. 2 d.). CPK 771 str. nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 str. nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-437/2013). Teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra privalomos visiems asmenims ir turi būti vykdomos (CPK 18 str.). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai (CK 3.3 str. 1 d.).

Iš vykdomosios bylos Nr. 184-280/2014 duomenų nustatyta, jog antstolė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014-08-04 nutartį, kuria uždrausta A. P. išvežti dukrą S. P. iš Lietuvos ir nustatyta laikina R. P. bendravimo su dukra S. tvarka: R. P. iki 2014-08-11 ir vėliau grįžęs iš Švedijos kasdien nuo 10 val. iki 18 val. pasiima dukrą S. iš motinos gyvenamosios vietos ir bendrauja su vaiku pritaikytoje ir saugioje aplinkoje, taip pat kasdien po valandą bendrauja su dukra programa „Skype“ ir telefonu. Nutartis nukreipta skubiai vykdyti. R. P. į antstolę kreipėsi jau 2014-08-07, antstolė 2014-08-08 užvedė vykdomąją bylą. Antstolė 2014-08-11 vyko su išieškotoju į skolininkės gyvenamąją vietą, tačiau išieškotojui su vaikais pasimatyti nepavyko, nes skolininkės nebuvo gyvenamojoje vietoje. Antstolė 2014-08-13, įvertinusi ir išieškotojo paaiškinimus, jog jam nepavyksta pasimatyti su dukra S., surašė aktą dėl sprendimo nevykdymo. Teismas nusprendė, jog nėra duomenų, kad skolininkė piktybiškai nevykdo 2014-08-04 nutarties, teismas įvertino vaiko nenorą bendrauti su tėvu, vaiko sveikatos būklę po susitikimų su tėvu.

Antstolės akte dėl sprendimo nevykdymo nurodoma, kad aktas surašytas pagal išieškotojo nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, jog vieną kartą 2014-08-11 nuvykus kartu su išieškotoju jam nepavyko pasimatyti su dukra S.. Tačiau byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad pats vaikas nenori bendrauti su tėvu, vaikas po tėvo bandymų pasimatyti buvo gydomas Vaikų ligoninėje Neurologijos skyriuje, dukra uždara, mažai kontaktuoja su aplinkiniais, dukrai nustatytas potrauminio streso sutrikimas (b. l. 16). Įvertinęs byloje esančiuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ne tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, bet ir šio procesinio sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų visais atvejais pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CPK 764 str., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Vykdomojoje byloje nėra antstolio konstatuotų duomenų, kad skolininkė savo veiksmais darė įtaką apelianto dukrai S., kad ši nebendrautų su tėvu, ir (ar) savo veiksmais trukdė dukters ir tėvo bendravimui. Be to, būtina įvertinti ir vaiko emocinę būklę, savijautą ir raidą, kuri, kaip nurodyta išraše iš ligos istorijos Nr. 14-6941, pasikeitė po tėvo bandymų pasimatyti su dukra. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodo, kad jam atvykus pasimatyti su dukra ji bėgo slėptis. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams (CK3.155 str. 2 d., 3.159 str. 3 d.). Todėl nustatyta aplinkybė, jog būtent pats vaikas atsisakydavo pasimatyti su tėvu, nesudaro pagrindo teigti, kad A. P. piktybiškai nevykdė teismo nutarties. Apelianto reikalavimo teisė nėra materiali, ji susijusi su kito asmens valia ir nuomone, todėl nei apeliantas, nei valstybinės valdžios institucijos negali priversti dukters bendrauti su tėvu, kuris, būdamas rūpestingu tėvu, turi atsižvelgti ir į vaiko norus ir nuomonę bei juos gerbti.

Apeliantas taip pat nesutinka, kad iš jo buvo priteistos skolininkės išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, ir nurodo, kad byloje jo suinteresuotumas bylos baigtimi nebuvo priešingas nei skolininkės, o išlaidos turėjo būti priteisiamos iš asmens, kuris kreipėsi į teismą. Su tokia nuostata teismas nesutinka. Išieškotojo ir skolininkės suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas: išieškotojas teismo prašė, kad  skolininkei būtų skiriama bauda už teismo sprendimo nevykdymą (b. l. 21), skolininkė prašė šį prašymą atmesti. Teismo nutartis buvo palanki skolininkei, dėl to ji turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 str., 443 str. 6 d.). Apeliantas nurodė, kad išlaidos turėjo būti priteisiamos iš asmens, kuris kreipiasi į teismą, – iš antstolės. Tačiau antstolė į teismą kreipėsi išieškotojo prašymu po to, kai jis kreipėsi į ją dėl priverstinio nutarties vykdymo. Be to, tai, kad antstolė neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, patvirtina ir jos pareiškimas teismui, kuriame ji nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsižvelgdamas į bylos medžiagą ir paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su baudos už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą skyrimu, ir pagrįstai neskyrė baudos už teismo sprendimo nevykdymą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo                       2014-10-01 nutartį prielaidų nesudaro, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 str., teismas

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                               Jolanta Gailevičienė