Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1619-565-2013].doc
Bylos nr.: 2S-1619-565/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
SĮ 'Vilniaus miesto būstas" 124568293 atsakovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl individualių darbo santykių
Bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Individualūs darbo santykiai
Materialinė atsakomybė:
Darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai:
Žalos, atsiradusios kitokiu būdu pažeidus darbuotojo ar kitų asmenų turtinius interesus, atlyginimas
Individualūs darbo ginčai
Kiti su individualių darbo ginčų nagrinėjimu susiję klausimai
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai:
Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-1619-565/2013

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18912-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. spalio 2 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarties, civilinėje byloje pagal išieškotojos J. S. prašymą dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiko išieškojimo iš skolininko SĮ „Vilniaus miesto būstas“,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Išieškotoja J. S. pateikė teismui prašymą dėl 15 145,30 Lt dydžio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išieškojimo iš skolininko SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Paaiškino, kad 2012-11-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1171-391/2012, kuriuo grąžino J. S. į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Būsto administravimo skyriaus vedėjos pareigas, šią sprendimo dalį vykdant skubiai. Vilniaus apygardos teismas 2013-05-20 nutartimi sprendimo dalį dėl išieškotojos grąžinimo į darbą paliko nepakeistą. Išieškotoja pažymėjo, kad skolininkas 2012-11-08 sprendimo nevykdė ir tik 2013-05-03 tarp išieškotojos ir skolininko buvo pasirašyta darbo sutartis, todėl prašė už visą teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį, t.y. nuo 2012-11-08 iki 2013-05-03, priteisti vidutinį darbo užmokestį.

Skolininkas su išieškotojos reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas išieškotojos prašymą tenkino iš dalies ir 2013-06-26 nutartimi priteisė iš skolininko SĮ „Vilniaus miesto būstas“ išieškotojos J. S. naudai 13 091,70 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Teismas nustatė, kad skolininkui uždelsus įvykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimo dalį dėl išieškotojos grąžinimo į darbą, nuo minėto teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2012-11-08, iki jo įvykdymo dienos, t.y. 2013-05-03, skolininkas turi mokėti išieškotojai atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką. Atsižvelgiant į tai, kad išieškotoja iki 2012-11-30 gavo motinystės pašalpą, priteistiną sumą teismas sumažino 2 053,60 Lt.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atskiruoju skundu skolininkas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išieškotojos prašymą dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką išieškojimo atmesti.

Skolininkas nurodė, kad teismas nepagrįstai nevertino išieškotojos valios dėl darbo santykių tęstinumo tik nuo 2013-11-30. Išieškotoja vis tiek nebūtų gavusi atlyginimo, kadangi buvo išreiškusi norą suteikti jai vaiko priežiūros atostogas nuo pirmos darbo dienos iki 2013-11-30.

Išieškotoja prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Išieškotoja nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar išieškotoja būtų išėjusi vaiko priežiūros atostogų nuo pirmos darbo dienos, ar nebūtų, darbdavys privalėjo skubiai vykdyti teismo sprendimą ir grąžinti išieškotoją į darbą. Pažymėjo, kad išėjus vaiko priežiūros atostogų, darbo santykiai nenutrūksta. Skolininkui laiku neįvykdžius teismo sprendimo ir negrąžinus išieškotojos į darbą, darbdavys turi atlyginti išieškotojos materialinius netekimus.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-11-08 sprendimu grąžino išieškotoją į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Būsto administravimo skyriaus vedėjos pareigas ir nurodė sprendimo dalį dėl grąžinimo į darbą vykdyti skubiai. Išieškotoja buvo grąžinta į darbą tik 2013-05-03.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012-11-30 pasibaigus išieškotojos vaiko priežiūros atostogoms, nuo 2012-12-01 jai nebuvo mokama motinystės pašalpa, todėl nuo nurodytos datos, skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo ir negrąžinus išieškotojos į darbą, ji negavo jai priklausančio darbo užmokesčio.

Atskirąjį skundą skolininkas grindžia tuo pačiu argumentu, kurį nurodė ir atsiliepime į išieškotojos prašymą pirmosios instancijos teismui, t.y. kad teismo sprendimo įvykdymo uždelsimas išieškotojai nesukėlė jokių materialių pasekmių, kadangi ji nebūtų gavusi atlyginimo iš skolininko, kurio negauna ir dabar, nes buvo išreiškusi norą nuo pirmos grąžinimo į darbą dienos išeiti vaiko priežiūros atostogų.

Kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką teismas priteisė vadovaudamasis CPK 772 str., kuriame numatyta, kad tais atvejais, kai  darbdavys neįvykdo teismo sprendimo grąžinti į darbą neteisėtai atleistą darbuotoją, teismas išieškoto prašymu priima nutartį išieškoti darbuotojui atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ta pati nuostata dėl teismo sprendimo nevykdymo darbo teisinių santykių bylose teisinių padarinių numatyta ir DK 300 str.

Nesutiktina su skolininko argumentu, kad išieškotoja vis tiek nebūtų gavusi atlyginimo, kadangi buvo išreiškusi norą suteikti jai vaiko priežiūros atostogas nuo pirmos darbo dienos, kai bus grąžinta į darbą, iki 2013-11-30. Išėjus vaiko priežiūros atostogų darbo santykiai nenutrūksta (DK 180 str.).

Pagal nacionalinėje teisėje įtvirtintą teisinį reglamentavimą darbuotojo teisė į vaiko priežiūros atostogas ir darbo santykių išsaugojimą jų metu tiesiogiai susijusi su jo, kaip apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu, statusu ir atitinkamomis materialinėmis garantijomis, visų pirma teise į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytą pašalpą, t. y. tam tikros dalies dėl tėvystės ar motinystės netektų darbo pajamų kompensavimą. Taigi ir vaiko priežiūros atostogų metu išieškotoja būtų gavusi pajamas. Kaip jau minėta, 2012-11-30 pasibaigus išieškotojos vaiko priežiūros atostogoms, jai nuo 2012-12-01 nebuvo mokama motinystės pašalpa.

Išieškotoja turėjo pagrįstą teisę pasirinkti, pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, grįžti į darbą arba pratęsti vaiko priežiūros atostogas, iki kol jam sueis treji metai. Tokia teise išieškotoja pasinaudoto ir pateikė prašymą dėl vaiko priežiūros atostogų pratęsimo. Tačiau, skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo ir negrąžinus išieškotojos į darbą, ji negavo nei darbinių pajamų (atlyginimo), nei motinystės pašalpos.

Byloje nustatyta, jog skolininkui buvo skirta bauda už Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimo dalies dėl išieškotojos grąžinimo į darbą nevykdymą. Skolininkas ėmėsi tam tikrų aktyvių veiksmų dėl sprendimo įvykdymo tik tuomet, kai antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo, o prieš tai formaliais pagrindais galimai siekė išvengti operatyvaus sprendimo įvykdymo. Byloje nėra duomenų, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta dėl išieškotojos kaltės.

Skolininkui, kaip darbdaviui, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai dėl teismo sprendimo buvusiam darbuotojui tinkamo ir greito įvykdymo. Dėl to už darbdavio veiksmų padarinius pagal įstatymą yra atsakingas pats darbdavys.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo nevykdymo darbo teisinių santykių bylose teisinių padarinių taikymą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar keisti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-26 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėja                                                                            Rūta Burdulienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

             

 


Paminėta tekste:
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 772 str. Sprendimų grąžinti į darbą ir pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę neįvykdymo pasekmės
  • DK 300 str. Sprendimų darbo byloje neįvykdymo pasekmės
  • DK 180 str. Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai
  • CPK