Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-8-1011/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02209-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.11; 21.9.10

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. sausio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant D. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam L. V., jo atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei O. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą,

n u s t a t ė :

L. V., būdamas UAB „F.“ (toliau – ir Bendrovė), į. k.  (duomenys neskelbtini), vadovas ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitiems kreditoriams, nesikreipė Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nustatytais terminais į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.

Tokiais veiksmais L. V. pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. ir padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Inspekcijos atstovė teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad Bendrovė, kuriai vadovavo L. V., ilgą laiką neatsiskaitė valstybės biudžetui, nuo 2008 m. iki 2016 m. susidarė skola. Nuo 2009 m. buvo vykdomi išieškojimo veiksmai iki 2017-08-22, kai antstolis atsiuntė 2017-08-16 patvarkymus ir negalimumo aktus, buvo nustatyta, kad Bendrovė neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Dėl to Valstybinė mokesčių inspekcija 2017-09-18 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.  Bankroto byla keliama, kai įmonės įsiskolinimai sudaro daugiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. L. V. finansinių ataskaitų Registrų centrui neteikia nuo 2009 m., todėl nėra galimybės nustatyti, kada tiksliai Bendrovė tapo nemoki. Tuo metu, kai antstolė grąžino išieškojimo negalimumo aktus ir vykdomuosius raštus, buvo konstatuota, kad bendrovės turto nėra rasta. Todėl darytina prielaida, kad antstoliams pravedus paskutinę reikšmingą įmoką (17 378,24 Eur) į Inspekcijos sąskaitą (2017-05-18) įmonė jau buvo tapusi nemoki (po 3 mėn. antstoliai atsiuntė išieškojimo negalimumo aktą). L. V., būdamas Bendrovės vadovu, privalėjo tai žinoti. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tenka bendrovės vadovui, kuris geriausiai žino bendrovės finansinę padėtį. Šiuo atveju L. V. to nepadarė. Vilniaus apygardos teismas 2017-11-22 nutartimi pradėjo bankroto procedūrą, tačiau L. V. šį sprendimą apskundė. Apeliacinės instancijos teismas 2018-01-11 nutartį paliko galioti nepakeistą. Skola Inspekcijai teikiant pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo buvo 144 291,35 Eur. Pateikus pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos skola Inspekcijai siekė 21 905,61 Eur. Skola sumažėjo ne dėl to, kad Bendrovė ar bankroto administratorius sumokėjo, o todėl, kad daliai skolų suėjo išieškojimo senaties terminas (5 metai). Bankroto iškėlimo metu, kai visas Bendrovės turtas buvo parduotas, patvirtinus kreditorių sąrašą, visų kreditorių finansinių reikalavimų vertė siekė 399 724,74 Eur. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įstatymuose nurodytos pareigos neįvykdė, dėl ko jis trauktinas atsakomybėn už ANK 120 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Teismo posėdžio metu L. V. paaiškino, kad įmonei vadovauja nuo įkūrimo – 2006 m. Problemos Bendrovėje prasidėjo 2008 m., didžiosios krizės metu. Jis įmonės atskaitomybės dokumentų registrų centrui neteikė nuo 2009 m. Įmonės turtas pinigine verte siekė apie 300 000 Eur, o skola apie 350 000 Eur. Tačiau Bendrovė nesusitvarkė su šiais sunkumais, nesumokėjo paskolų, atsirado įsipareigojimai mokesčių inspekcijai. Antstoliai nustatė, kad nebuvo turto, tačiau turtas buvo, tik jis buvo areštuotas, dėl ko nebuvo galima jo parduoti skolų grąžinimui. Turtas buvo areštuotas dėl skolų mokesčių inspekcijai, Sodrai, keliems tiekėjams, elektros, dujų tiekėjams. Jis stengėsi parduoti turtą kuo didesne kaina, tikėjosi, kad įmonė toliau gyvuos. Šiuo metu gailisi, kad iškarto nepaskelbė bankroto, o investavo savo paties pinigus į turto vertinimą norėdamas parduoti turtą kuo geresne kaina, pats ieškojo pirkėjų areštuoto turto pardavimui. Jo nuomone, bankrotas būtų buvęs Bendrovės pabaiga ir kreditorių palikimas „likimo valiai“. Dalis turto parduota ir, anot jo, apie 90 000 Eur buvo išmokėta mokesčių inspekcijai, dėl to 144 000 Eur skola sumažėjo iki 20 000 Eur. Manė, kad įmonė „išsikapanos“, jis privilios naujų investuotojų, tačiau dabar suvokia, kad tai buvo neteisingas sprendimas ir jis kaip vadovas privalėjo iškelti Bendrovei bankroto bylą. Labai gailisi, kad nesilaikė įstatymų. Nurodo, kad iki 2017 m. pavasario Bendrovės turtas siekė 300 000 Eur (skola buvo 20 procentų didesnė nei turtas, todėl nebuvo pagrindo kelti bankroto bylos), tačiau pardavus visą turtą, skola Inspekcijai liko 144 000 Eur. Bankroto byla buvo labai greitai iškelta po to, kai antstoliai pranešė apie Bendrovės nemokumą. Tuo metu jis dar tikėjosi atgaivinti Bendrovės veiklą, nors paskutinė įmoka iš parduoto turto mokesčių inspekcijai padaryta 2017 m. gegužės mėn. Nuo gegužės mėnesio žinojo, kad Bendrovė neturi jokio turto, bet tikėjosi baigus bylą su kita įmone gauti pajamų skoloms padengti. Dabar supranta, kad bankroto bylos neiškėlimas buvo klaida ir gailisi dėl savo veiksmų. Prašė atsižvelgti, kad gauna 700 Eur pajamų per mėnesį, turi 3 vaikus (8, 11 ir 16 metų), žmona dirba, tačiau uždirba nedaug ir skirti minimalią baudą, o jos sumokėjimą išdėstyti 12 mėn. laikotarpiui.

Teisminio nagrinėjimo metu L. V. atstovė prašė teismo įvertinti visas aplinkybes, bei skirti nuobaudą mažesnę negu ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali.

ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Iš ANK 120 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, Toks teisės aiškinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo                  2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje                                         Nr. AN2-429-397/2017).

Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

Taigi, iš aptartų Įmonių bankroto įstatymo nuostatų matyti, kad įmonės vadovas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemokia, ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi, vertinant byloje esančius įrodymus, pirmiausia būtina nustatyti, kada Bendrovė tapo nemokia.

Nors mokesčių administratoriaus pateiktame pareiškime nurodoma, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka pareiškimo pateikimo metu yra lygi 21 905,61 Eur, o ši nepriemoka susidarė 2008-02-01 – 2016-11-30 laikotarpiu, vertinant byloje esančius įrodymus negalima nustatyti, koks buvo Bendrovės turtas bei visi įsiskolinimai 2008–2018 metais. Iš byloje esančių mokesčių administratoriaus sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką ir Bendrovės turto ir mokesčių administratoriaus duomenų bazės išrašo (b. l. 28, 32, 36, 40, 43, 49) matyti, kad valstybės biudžetui buvo fiksuoti tokio dydžio įsiskolinimai: 2009-01-20 – 236 910,58 Lt, 2010-01-21 – 293 559,77 Lt, 2012-11-08 – 10 440,50 Lt, 2012-04-13 – 18 474 Lt, 2012-09-24 – 26 445,62 Lt, 2012-01-23 – 325 986,91, 2018-09-27 – 21 899,39 Eur. Taigi, mokesčių administratorius, net ir fiksavus ilgą laiką dideles nepriemokas valstybės biudžetui, dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo į teismą nesikreipė, o ir byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių Bendrovės į balansą įrašyto turto vertę. Kita vertus antstolio 2017-08-16 surašytuose išieškojimo negalimumo aktuose nurodoma, kad skolininko vardu registruoto turto ir lėšų bankuose nerasta (b. l. 26, 34, 38, 41-42, 44, 47). Todėl akivaizdu, kad Bendrovės tapo nemokia ne vėliau kaip 2017-05-18, t. y. po to kai antstoliui vykdant išieškojimus buvo padaryta paskutinė ženkli įmoka (17 378,24 Eur) dengiant valstybės biudžetui susidariusį įsiskolinimą. Po to jokios skolos nebuvo dengiamos. Tokios teismo išvados dėl Bendrovės nemokumo nepaneigia ir ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2017-11-22 nutartimi jai buvo iškelta bankroto byla, o 2018-04-05 nutartimi patikslintas finansinių reikalavimų sąrašas, nes teismui nėra tiksliai žinoma, kada pastarojoje nutartyje nurodyti įsiskolinimai susidarė, o taip pat koks buvo Bendrovės turto balansas jų susidarymo metu.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, įmonės vadovas su pareiškimu į teismą dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo turėjo kreiptis ne vėliau, kaip iki 2017 m. birželio mėnesio pabaigos, tačiau to nepadarė nei aptartu terminu, nei vėliau. Bankroto byla Bendrovei buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo nutartimi tik 2017-11-22.

L. V. nuo 2005-03-10 buvo paskirtas į Bendrovės vadovo pareigas, kurias ėjo iki 2018-01-23.

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad L. V., būdamas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas už tinkamą bei savalaikį pareiškimo teismui dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo, savo pareigas vykdė aplaidžiai, esant Bendrovei nemokiai dėl jai bankroto bylos iškėlimo į teismą įstatymo nustatytais terminais nesikreipė ir taip padarė ANK 120 strt. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

L. V. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, patvirtino, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš ANK 120 str. 1 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimalaus dydžio, t. y. 1 400 Eur, paskirta bauda, savo griežtumu atitiktų L. V. padaryto pažeidimo pavojingumą, ir, atsižvelgus į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, būtų adekvati, proporcinga bei teisinga atsakomybės taikymo prasme.

L. V. atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė skirti mažesnę nuobaudą negu ANK 120 str. 1 d. sankcijoje nustatyta minimali. Todėl vertinant argumentus, kuriais yra grindžiamas švelnesnės, negu už padarytą nusižengimą įstatymo sankcijoje numatyta minimali, baudos paskyrimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Teismo posėdžio metu L. V. paaiškino, kad kilus 2008 m. krizei nuoširdžiai tikėjosi, jog Bendrovės veikla nenutrūks, ieškojo investicinių galimybių, savo lėšomis rūpinosi, jog būtų padengta kuo didesnė kreditoriams susidariusių įsiskolinimų dalis. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad jo gaunamos pajamos nėra didelės, šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai.

Teismas įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad Bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, tačiau L. V. aktyviais veiksmais bandė siekė užtikrinti Bendrovės veiklos nenutrūkstamumą, savalaikiu pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu nebuvo siekiama jokių savanaudiškų tikslų, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat atsižvelgęs į jo šeiminę ir finansinę padėtį (gaunamas pajamas, šeimoje augančių  vaikų, 2 iš jų nepilnamečiai) turtinius interesus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir skiriant baudą ženkliai mažesnę nei numatyta ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, t. y. paskiriant 400 Eur baudą.

Atsižvelgus į paskirtos baudos dydį, taip pat į tai, jog ji turi būti sumokėta ne iškarto, o per 40 dienų po šio nutarimo įsiteisėjimo, nėra pagrindo jos sumokėjimą išdėstyti, kaip prašė L. V., ilgesniam terminui.

Vadovaudamasis ANK 34 str. 5 d., 35 str. 1 d. 1 p., 120 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

Pripažinti L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d., ir skirti jam už tai 400 (keturių šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Išaiškinti, kad, bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

        Teisėjas                                                                                           Linas Dūdys