Civilinė byla Nr. 2YT-4811-831/2018

Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00672-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija –2.5.5.; 3.4.5.2.      

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 12 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,

sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,

nedalyvaujant pareiškėjai Z. A.,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei E. G.,

dalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. R. ir Z. R.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-4811-831/2018 pagal pareiškėjos Z. A. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. R. ir Z. R..

              Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2016-02-10, priėmė palikimą po savo žmonos S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012-09-14, mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2016-02-10, mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Šio fakto nustatymas turės pareiškėjai juridinę reikšmę, kadangi ji siekia gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ir juridiškai įregistruoti palikimo priėmimą.

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė bei jos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2016 m. vasario 10 d. mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvas J. R., kuris nuosavybės teise turėjo 2,88 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, J. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau nei minėti statiniai nei daiktinės teisės į juos nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Pareiškėjos motina S. R. mirė 2012 m. rugsėjo 14 d. Kadangi pareiškėja yra J. R. dukra, tai kaip įstatyminė įpėdinė turi teisę paveldėti jam priklausantį turtą. Kad paveldėti tėvui priklausantį turtą ji per tris mėnesius nuo jo mirties turėjo kreiptis į notarą bei paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Tačiau ji to nepadarė, kadangi neturėdama pakankamai teisinių žinių nežinojau, jog pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimui pas notarą įstatymo yra nustatytas trijų mėnesių terminas. Be to, kurį laiką ji buvo išvykusi dirbti į užsienį, todėl tvarkyti dokumentų dėl tėvui priklausančio turto paveldėjimo ji neturėjo ir objektyvių galimybių. Nusprendusi sutvarkyti tėvams priklausančių statinių dokumentus bei įregistruoti juos bei daiktines teises į šiuos statinius Nekilnojamojo turto registre tėvų vardu sužinojo, jog to padaryti ji negali, nes nėra susitvarkiusi turto paveldėjimo dokumentų po tėvo mirties. Tuomet ji kreipėsi į notarą dėl tėvui priklausančio turto paveldėjimo, tačiau kadangi jau buvo parėję trys mėnesiai nuo tėvo mirties, tai notaras iš pareiškėjos priimti jokių dokumentų dėl tėvui priklausančio turto paveldėjimo jau nebegali. Be to, jai domintis tėvui priklausančio turto paveldėjimo klausimais paaiškėjo, jog net ir paveldėjusi tėvui priklausantį turtą ji nebus visų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininke, kadangi dalis šių statinių, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės priklauso ir S. R., o tėvas dėl jai priklausančio turto paveldėjimo į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir jai priklausančio turto nėra paveldėjęs. Mano, jog taip atsitiko todėl, kad po žmonos mirties jis liko gyventi jiems priklausančiame name, naudojosi po statiniais esančia ir jai priklausančia žeme ir buvo įsitikinęs, jog jis savaime tampa šių statinių savininku t.y. jokių paveldėjimo dokumentų tvarkyti nereikia. Šiuo metu, norėdama paveldėti tėvui priklausantį turtą, pareiškėja turėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau kol kas ji tokio liudijimo gauti negali, nes praleido terminą kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, todėl dabar būtina teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo tėvo J. R. mirties pradėdama jį faktiškai valdyti. Dėl tos pačios priežasties dabar jai būtina kreiptis į teismą ir dėl to, kad teismine tvarka būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. R. priėmė palikimą po savo žmonos S. R. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Po žmonos S. R. mirties J. R. liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) ir jame gyveno iki pat savo mirties. Po žmonos S. R. mirties jam atiteko ir visi šiame name buvę bei žmonai S. R. priklausę asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, jis naudojosi prie namo esančiu žemės sklypu, jį prižiūrėjo, dirbo. Tokiu būdu jis priėmė palikimą po savo žmonos S. R. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Mirus tėvui jo palikimą faktiškai priėmė pareiškėja, nes ji prisidėjo jį palaidojant, jai atiteko dalis tėvui priklausančių asmeninių bei namų apyvokos daiktų, ji rūpinasi ir prižiūri tėvams priklausantį namą bei prie jo esančius statinius, naudojasi tiek prie namų esančiu 2 ha žemės sklypu, tiek kitu tėvui priklausančiu tame pat kaime esančiu 2,88 ha žemės sklypu, moka visus reikiamus mokesčius už namą (elektra, vanduo ir kt). (b.l. 3-4)

Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareikštu pareiškimu sutinka visiškai. (b.l. 23).  Teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjos atstovės nurodytas aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo Z. R. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareikštu pareiškimu sutinka visiškai. (b.l. 25).  Teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjos atstovės nurodytas aplinkybes.

Pareiškėjos nurodytas pareiškime aplinkybes teismo posėdyje nuosekliai, išsamiai, aiškiai patvirtino liudytojai – V. J. ir N. A.. Šių liudytojų teisme duotais paaiškinimais priežasties netikėti nenustatyta.

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo teismo posėdyje paaiškintos  bylos aplinkybės yra grindžiamos ir rašytiniais įrodymais: S. R. mirties įrašu (b.l. 7), J. R. mirties įrašu (b.l. 8), J. R. ir S. R. santuokos sudarymo įrašu (b.l. 9), pareiškėjos santuokos sudarymo akto įrašu (b.l. 10), pareiškėjos gimimo įrašu (b.l. 11), ), pareiškėjos santuokos sudarymo akto įrašu (b.l. 12), gyventojų registro išrašu apie J. R. (b.l. 13), gyventojų registro išrašu apie S. R. (b.l. 14), nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 15, 16), testamentų registro išrašu (b.l. 17, 18), pareiškėjos asmens paso kopija (b.l. 19).

Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad įpėdiniai, šiuo atveju pareiškėja Z. A. bei mirusysis J. R., laikomi priėmusiais palikimą, kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti  (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. To paties kodekso 5.51 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t.y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.

Kadangi teismo posėdyje nustatyta, jog Z. A. ir mirusysis J. R. atliko CK 5.50 str. 1 d. ir 5.51 str. 1 d. numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus, teismas sprendžia, remdamasis nustatytomis teismo posėdyje aplinkybėmis, jog mirusysis J. R. sutuoktinės S. R. bei pareiškėja Z. A. tėvo J. R. palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir pareiškėja negali jų gauti  kitu būdu, pareiškimas patenkintinas visiškai ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu  (Lietuvos Respublikos CPK 444, 445 ir 448 str.str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos   CPK 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 str.str.,  teismas

n u s p r e n d ė :

Pareiškimą  patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2016-02-10, priėmė palikimą po savo sutuoktinės S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012-09-14, mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2016-02-10, mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas nuosavybės teisės paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                                                                 Vitalijus Krivičius