Administracinė byla Nr. I-1727-386/2014
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01155-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija: 63.2; 73
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. spalio 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo V. S. skundo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo priėmimo klausimą,
nustatė:
Pareiškėjas V. S. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą (skundas išsiųstas paštu 2014 m. spalio 6 d., teisme gautas 2014 m. spalio 9 d.) (toliau – skundas) ir prašo (kaip skunde):
„1. Prašau teismą priimti nagrinėti mano skundą nurodytų atsakovą atžvilgiu, Konstitucinių garantijų teisine gynybą pagrindu. Skundo dalyje dėl žalos atlyginimo prašau patraukti atsakovu Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atstovaujamą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, pagal LR ABTĮ 37 str. 4 d. (toliau – ir Reikalavimas Nr. 1);
2. Prašau teismą patenkinti mano skundą, pripažinus atsakovų veiksmus nepagrįstais ir panaikinti skundžiamus atsakovų teisiniai aktai 2014-09-16 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14, kaip nepagristas grubiai pažeidžiantis mano konstitucines teises yra nepagristi, neatitinka teisinių normų ir nuostatų, pažeidžia mano teisėtus interesus bei teises, pagal LR ABTĮ 88 str. (toliau – ir Reikalavimas Nr. 2);
3. Prašau teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių VGTPT atlyginti man padarytą materialinę žalą, susidariusią dėl jų neteisėtų veiksmų, kurios suma materialinė žala 500 Lt. ir nematerialinę, kurios suma yra 3000 Lt, pagal LR CK 6.245 - 6.250 str., 6.271 str. ir LR VAĮ 39 str. ir LR ABTĮ 88 str. 1 d. 5 p. (toliau – ir Reikalavimas Nr. 3);
4. Prašau teismą dėl visų kitų dokumentų, reikalingų šios bylos nagrinėjimui kreiptis į atsakovus, kadangi man jie nėra prieinami LR ABTĮ 69 str. 1 d.)“.
Teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjui V. S. nustatė terminą iki 2014 m. spalio 30 d. (įskaitytinai) pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus – patikslinti atsakovus ir skundo reikalavimus; pateikti įrodymus, pagrindžiančius galimai pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą; pateikti skundo kopijų tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienam atsakovui ir dar liktų egzempliorius teisme.
Teisme 2014 m. spalio 27 d. gautas pareiškėjo (kaip prašyme) 2013 m. spalio 22 d. motyvuotas prašymas „Dėl techninės klaidos pašalinimo mano siųstame skunde teismui 2014-10-06 nurodyto atsakovo atžvilgiu,- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos“, kuriuo prašo (kaip prašyme): „Prašau teismą priimti nagrinėti mano 2014-10-06 skundą nurodyto atsakovo atžvilgiu. Skundo dalyje dėl žalos atlyginimo prašau patraukti atsakovu Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujamą Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, pagal LR ABTĮ 37 str. 4 d.“ (toliau – patikslintas skundas).
Teismas
konstatuoja:
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį; jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktus skunde turi būti nurodyti konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta, pareiškėjo reikalavimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 6, 7 ir 8 dalies reikalavimus, skundas (prašymas) turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, pareiškėjas skunde (prašyme) turi nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą, kartu su skundu pateikti teismui skundžiamą aktą, skunde aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Kitaip tariant, skunde (prašyme) turi būti aiškiai ir konkrečiai suformuluotas skundo (prašymo) dalykas (reikalavimas) ir nurodytas skundo pagrindas, t. y. konkrečios laike ir vietoje apibrėžtos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir pateikti išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui būtų pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys teismui preliminariai nustatyti ginčo, priskirtino nagrinėti administraciniame teisme, dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.
LVAT savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs skundo reikalavimų suformulavimo svarbą, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).
Pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus.
Teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo konstatavo, kad pareiškėjas skundo įžanginėje dalyje atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tačiau skundo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog žalos atlyginimą prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Reikalavimas Nr. 1). Reikalavimu Nr. 2 pareiškėjas prašė panaikinti 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14, tačiau pareiškėjas nenurodė, kokios institucijos sprendimą prašė panaikinti. Pareiškėjas prie skundo pridėjo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14 kopiją, todėl manytina, kad jis prašė panaikinti būtent šį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašė panaikinti minėtą sprendimą, atsakovu turėjo būti nurodyta ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Skundo rezoliucinėje dalyje Reikalavimu Nr. 3 pareiškėjas prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Pareiškėjas šį netikslumą turėjo pašalinti – nurodyti, kas atstovauja atsakovą Lietuvos valstybę.
Patikslintu skundu pareiškėjas atsakovu nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tačiau patikslinto skundo rezoliucinėje skundo dalyje dėl žalos atlyginimo prašo atsakovu patraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Pažymėtina, kad tokiu atveju administracinė byla būtų teisminga ne Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, o Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Be viso to, pareiškėjas patikslinto skundo motyvuojamojoje dalyje patvirtina, jog jis aiškiai ir konkrečiai skundo 3 punktu nurodė reikalavimus: „Prašau teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių VGTPT atlyginti man padarytą materialinę žalą, susidariusią dėl jų neteisėtų veiksmų, kurios suma materialinė žala 500 Lt. ir nematerialinę, kurios suma yra 3000 Lt, pagal LR CK 6.245 - 6.250 str., 6.271 str. ir LR VAĮ 39 str. ir LR ABTĮ 88 str. 1 d. 5 p.“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo reikalavimai yra nekonkretūs, neaiškūs ir netikslūs. Pareiškėjas skundu galimai prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, tačiau to nei skundo, nei patikslinto skundo reikalavimuose konkrečiai nenurodo ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsakovu juose nenurodo. Pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės priteisti turtinę ir neturinę žalą bei skunde ir patikslintame skunde atsakovu nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tačiau skundo ir patikslinto skundo rezoliucinėse dalyse vienu atveju dėl žalos atlyginimo prašo atsakovu patraukti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atstovaujamą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kitu prašo turtinę ir neturtinę žalą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dar kitu atveju prašo atsakovu dėl žalos atlyginimo patraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Atsižvelgiant į tai, neįmanoma nustatyti iš kieno veiksmų – Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra kildinama prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala. Pažymėtina, kad tokiu atveju jei, pavyzdžiui, prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala kildinama iš Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, tai tokia administracinė byla teisminga ne Klaipėdos, o Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjo prašymas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punkto reikalavimų ir tai trukdo pradėti administracinės bylos teiseną.
Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui jau buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taip pat grąžinamas pareiškėjui ir jo patikslintas skundas („Motyvuotas prašymas“).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, 37 straipsnio 1 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi,
nutarė:
pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo laikyti nepaduotu;
įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais ir patikslintą skundą („Motyvuotą prašymą“) grąžinti pareiškėjui;
išaiškinti pareiškėjui, kad ši nutartis, pašalinus šioje nutartyje nurodytus skundo trūkumus, neužkerta kelio jam vėl kreiptis į teismą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant jį per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
Teisėja Laimutė Jokubauskaitė