Civilinė byla Nr. 2A-1141-567/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22656-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.1; 3.3.1.18.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 7  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28786-981/2018 pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovui T. O. O. dėl leidimo pakeisti nepilnamečiam vaikui pavardę be tėvo sutikimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė T. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. O. O., prašydama pakeisti šalių nepilnamečio vaiko K. O., (duomenys neskelbtini), pavardę iš O. į R. be vaiko tėvo T. O. O. sutikimo ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra Nigerijos Federacinės Respublikos pilietis, kuris nuo šalių sūnaus gimimo visiškai nesidomi ir nesirūpina sūnumi, neteikia jam išlaikymo. Atsakovas nuolatinės gyvenamosios vietos ir pastovaus pajamų šaltinio Lietuvoje neturi, todėl jo ryšys su Lietuvos Respublika yra silpnas. Sūnumi rūpinasi tik ieškovė ir jos mama (vaiko močiutė). Dabartinė sūnaus pavardė neatspindi jo individualumo, ryšio su motina ir jos šeimos nariais, todėl tai sudaro pagrindą pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis visaverčiu R. šeimos nariu. Atsakovas grasino, kad sūnui paaugus, jį išsiveš, todėl pavardės pakeitimas būtinas ir dėl vaiko saugumo. Vaikas gyvena ir iki savo pilnametystės gyvens Lietuvoje, t. y. pradės lankyti darželį, eis į mokyklą, todėl vaiko interesus labiau atitiktų ir jam būtų lengviau pritapti, turint motinos pavardę. Teismo posėdyje ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovas, maždaug kas tris mėnesius susisiekia per kompiuterį su ieškove, tačiau su sūnumi pabendrauti nepavyksta, nes vaikas kalba rusiškai, o tėvas angliškai. Atsakovas sutiko mokėti išlaikymą vaikui, jei jam bus padarytas apipjaustymas. Atsakovas per kitus asmenis iš D. B. kartą pervedė ieškovei 50 Eur (CK 3.167 str.).

2.       Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad tarnybos darbuotoja lankėsi šalių gyvenamosiose vietose, ištyrė ieškovės aplinkos sąlygas ir surašė buities tyrimo aktą. Apsilankymo metu nustatyta, kad nepilnamečio K. O. tėvai gyvena skyrium. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimu K. O. gyvenamoji vieta nustatyta su motina T. R. Ieškovė T. R. su nepilnamečiu sūnumi K., savo motina ir jos sutuoktiniu gyvena 2 kambarių 47 kv. m bute, kuris priklauso ieškovės motinai. Namuose tvarkinga ir švaru, yra šeimai reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai. Vaikas gyvena viename kambaryje su mama, kuriame yra baldai, vaiko žaislai, ugdymo priemonės. Vaikui sudarytos sąlygos ugdymui ir poilsiui. Ieškovė dirba AB „Telia“ tinklo inžinieriumi, gauna 640 Eur atlyginimą. Vaikui mokama 30 Eur dydžio išmoka ir 68 Eur dydžio valstybės mokama išlaikymo išmoka. Tarnybos darbuotojai lankėsi ir atsakovo gyvenamojoje vietoje, tačiau namuose jo nebuvo, į paliktą kvietimą susisiekti su tarnybos darbuotoja jis nereagavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame 2015 m. spalio 9 d. pažymėjime vaiko tėvu nurodytas atsakovas T. O. O. ir vaikui suteikta tėvo pavardė. Teismo vertinimu, vaiko įregistravimo metrikacijos įstaigoje metu ginčo tarp šalių dėl vaiko pavardės nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-759-967/2017, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovės ieškinys atsakovui dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sūnui priteisimo, teismo vertinimu, taip pat įrodo, kad teisminio proceso metu tarp šalių ginčo dėl vaiko pavardės nebuvo. Teismas nurodė, kad pagal susiformavusius papročius vaikai paprastai turi savo tėvo pavardę, kai tėvas yra žinomas.

4.       Teismas nustatė, kad tėvo ryšiai su nepilnamečiu vaiku nėra nutrūkę, jam nėra apribota tėvo valdžia. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, jog atsakovas visiškai nesirūpina vaiku, neteikia jam išlaikymo, nesudaro pagrindo pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos, nes ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas bendrauja su ieškove, nori bendrauti su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau toks bendravimas yra apsunkintas dėl vaiko amžiaus ir kalbos barjero. Ieškovės argumentus, kad dėl jos ir sūnaus skirtingų pavardžių ji patiria nepatogumų viešosiose įstaigose ir (ar) jiems keliaujant, teismas nelaikė pagrindu tenkinti jos prašymą, o jos nurodytą aplinkybę, kad atsakovas ne kartą yra jai grasinęs, jog sūnui paaugus, jį išsiveš, teismas laikė neįrodyta.

5.       Teismas pažymėjo, kad giminystės ryšį su vaiku patvirtina ne tos pačios pavardės turėjimas, o gimimo liudijime nurodyti duomenys apie vaiko tėvus. Teismas nurodė, kad teismui nėra žinoma atsakovo pozicija vaiko pavardės keitimo klausimu, nors ieškovė nurodė, kad bendrauja su atsakovu elektroninėmis ryšio priemonėmis. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo galimybę pranešti jam apie kreipimąsi į teismą dėl sūnaus pavardės pakeitimo, išsiaiškinti jo poziciją, tačiau šio klausimo su atsakovu neaptarė (CK 161 str., 3.167 str.; Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., 8 str.).

III. Apeliacinio skundo argumentai

6.       Ieškovė T. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti ir pakeisti šalių nepilnamečio vaiko K. O., gimusio 2015 m. rugsėjo 25 d., pavardę iš O. į R. be vaiko tėvo T. O. O. sutikimo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vaiko ir tėvo ryšiai yra nenutrūkę. Atsakovas paskambina labai retai. Atsakovas su vaiku nesusikalba, kadangi vaikas nekalba angliškai. Vaiko ir tėvo niekada nesiejo socialinis, emocinis ir dvasinis ryšys, nes atsakovas neatlieka savo, kaip vaiko tėvo, pareigų.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo galimybę pranešti atsakovui apie prasidėjusį teismo procesą. Ieškovė su atsakovu apie vaiko pavardės pakeitimą kalbėjo, todėl atsakovas apie ieškovės ketinimą kreiptis į teismą žinojo. Atsakovas pats neatvyko į posėdį ir neatsiėmė procesinių dokumentų. Atsakovas paskambina retai ir niekada nėra nurodęs, kur jis yra. 

6.3.                      Nagrinėjant bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovas buvo pareiškęs priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau vėliau šio reikalavimo atsisakė. Teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą ir nustatė bendravimo tvarką, tačiau atsakovas išlaikymo neteikė ir su vaiku nebendravo. Aplinkybė, kad atsakovui neapribota tėvo valdžia, neturi reikšmės ginčui.

6.4.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo išlaikyti vaiką. Šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas sudaro 4 888 Eur.

6.5.                      Vaiko pavardės pakeitimas atitinka jo interesus. Tėvo pavardė vis tiek liks gimimo liudijime, todėl identiškumas nebus pažeistas. Pavardės pakeitimas leis išvengti neigiamų padarinių ateityje, t. y. patyčių, užgauliojimų ir pan.

6.6.                      Vaikui atsakovo pavardė suteikta, kadangi atsakovas taikė psichologinį smurtą, grasino ir aiškino, kad tai jam padės greičiau pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje. Ieškovė po gimdymo buvo silpna, todėl sutiko, kad vaikui būtų suteikta atsakovo pavardė.

6.7.                      Tėvų teisės yra lygios, todėl teismo argumentas, kad pagal papročius paprastai suteikiama tėvo pavardė, yra diskriminacinis (CK 3.3 str., 3.155 str., 3.156 str.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

8.       Pagal CK 3.167 str. 2 d.  kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato Teisingumo ministras (CK 3.167 str. 4 d.).

9.       Sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų interesais, būtina vadovautis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

10.       Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi jo identiškumo elementai, valstybės dalyvės suteikia jam paramą ir apsaugą, reikalingą jo identiškumui kuo skubiau atstatyti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 str. 2 d.).

11.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prioritetas turi būti teikiamas vaiko pavardės pastovumui, o keitimas galimas tais atvejais, kai tai yra pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002).

12.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnamečiam vaikui nuo (duomenys neskelbtini) yra suteikta tėvo, Nigerijos Federacinės Respublikos piliečio, pavardė O.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-759-967/2017 nepilnamečio K. O. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove, priteisė iš atsakovo 180 Eur per mėnesį vaiko išlaikymo sumą, priteisė 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir nustatė ieškovės pageidaujamą bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieną ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. ir kiekvieną šeštadienį nuo 15 val. iki 17 val., dalyvaujant motinai. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-376-585/2018 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą nepakeistą. Byloje dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo teismas nurodė, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl privalo dėti maksimalias pastangas išlaikyti savo nepilnametį vaiką; kad nėra susiformavęs emocinis ryšys tarp vaiko ir atsakovo, kuris realiais veiksmais nėra parodęs, kad yra pasirengęs veikti išimtinai vaiko interesais. 2018 m. liepos 23 d. ieškovė dėl sūnaus pavardė keitimo kreipėsi, kadangi atsakovas neteikia išlaikymo, nebendrauja su vaiku, grasina išvežti vaiką, skirtingos vaiko ir ieškovės pavardės sukelia nepatogumų. Pirmosios instancijos teismas atsisakė pakeisti vaiko pavardę, kadangi nustatė, kad vaikas su atsakovu bendrauja elektroniniu būdu, ieškovė galėjo atsakovą informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl pavardės pakeitimo, giminystės ryšys yra nurodomas gimimo liudijime, aplinkybė dėl grasinimo neįrodyta, o kitos aplinkybės yra nepakankamos vaiko pavardės pakeitimui. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, kad atsakovas paskambina labai retai, jo buvimo vieta nėra žinoma, išlaikymo toliau nemoka, pavardės pakeitimas atitiks vaiko interesus.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pakeisti šalių vaiko pavardę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove ir jos motina (vaiko močiute), ieškovė ir atsakovas nuo vaiko gimimo bendro ūkio nevedė, atsakovas prie vaiko auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo praktiškai (nuo gimimo buvo pervedęs 20 Eur) neprisidėjo. Išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo vaikui buvo priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-759-967/2017, tačiau atsakovas išlaikymo nepradėjo teikti, todėl, susidarius 4 888 Eur įsiskolinimui, ieškovės pareiškimo pagrindu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 5 policijos komisariate 2018 m. birželio 13 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. IBPS-S-296118. Nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovas išreiškė abejones dėl savo tėvystės ir prašė skirti DNR ekspertizę, tačiau vėliau šio reikalavimo atsisakė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. rugsėjo 6 d. išvadoje nurodė, kad su atsakovu pabendrauti, ištirti aplinkos sąlygas ir surašyti buities tyrimo aktą nepavyko, kadangi atsakovas deklaruotoje gyvenamojoje vietoje nerastas, į kvietimą susisiekti su socialine darbuotoja nesureagavo. Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu du kartus siųsti procesiniai buvo grąžinti, atsakovui jų neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą. Atsakovui šaukimas į teismo posėdį taip pat buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, kadangi paštu siųstas šaukimas grąžintas neįteiktas. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ieškovės apeliacinis skundas atsakovui nebuvo įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, atsakovui siuntų neatsiėmus pašte per jų saugojimo terminą.

14.       Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp atsakovo ir jo sūnaus nėra susiformavęs artimas emocinis ryšys, kadangi atsakovas niekada aktyviai nedalyvavo sūnaus auklėjime ir neprisidėjo prie jo išlaikymo. Šioje byloje atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, laikantis CPK 130 nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė turėjo informuoti atsakovą apie prasidėjusi procesą dėl pavardės pakeitimo, yra nepagrįsta. Aplinkybė, kad atsakovas retkarčiais paskambina ieškovei elektroninio ryšio priemonėmis, nepatvirtina atsakovo siekio rūpintis vaiku, su kuriuo atsakovas net negali susikalbėti dėl amžiaus ir kalbos barjero. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikui yra 3,5 metų, jis nuo gimimo gyvena su mama ir močiute ir niekada nėra gyvenęs su atsakovu, kuris vaiku niekada nesirūpino, vaiko identiškumas, susijęs su pavarde, dar nėra galutinai susiformavęs, todėl vaiko pavardės pakeitimas nepažeidžia vaiko identiškumo ir atitinka geriausius vaiko interesus. Tai sudaro pagrindą konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu R. šeimos nariu. Vaiko pavardės pakeitimu siekiama apginti išimtinai geriausius vaiko interesus, nes šeimoje yra svarbūs interesai turėti tokią pavardę kaip visos R. šeimos, niekuo neišsiskirti nuo vaiką supančių ir juo besirūpinančių asmenų.

15.       Aplinkybė, kad vaikui tėvo pavardė paprastai suteikiama, atsižvelgiant į susiformavusius papročius, taip pat negali būti laikoma priežastimi atsisakyti pakeisti pavardę, kadangi šiuo metu visuomeniniai santykiai keičiasi ir tėvo statusas savaime nelemia vaiko pavardės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog giminystės ryšį su vaiku patvirtina ne tos pačios pavardės turėjimas, o gimimo liudijime nurodyti duomenys apie vaiko tėvus. Tačiau ši aplinkybė nedraudžia pakeisti vaiko pavardę, kadangi Lietuvos Respublikoje nedraudžiama vaiko pavardę sudaryti tiek iš vieno tėvų, tiek iš abiejų tėvų pavardžių ar tėvų daugianarių (pvz., motinos mergautinės ir santuokinės) pavardžių. Atsižvelgiant į tai, kad gimimo liudijime nurodytos abiejų tėvų pavardės, vaiko pavardės pakeitimas į vieno iš tėvų pavardę, negali turėti įtakos (ne)susiformavusiems tėvo ir vaiko ryšiams. Teismo vertinimu, vaiko motinos pavardė taip pat laikytina vienu iš vaiko identiškumo elementų, identifikuojantį vaiką su motina ir jo kilmę pagal motinos liniją, todėl vaiko pavardės iš tėvo, kuris visiškai nesirūpina vaiku, į motinos pavardę pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus. Atsakovo ir vaiko pavardės bus nurodytos gimimo liudijime, t. y. vaikas žinos savo tėvą net ir po pavardės pakeitimo. Pavardės pakeitimas taip pat negali turėti įtakos vaiko ir tėvu bendravimui, t. y. nepažeis ir atsakovo teisių.

16.       Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad sutampant motinos ir vaiko, kuris nuo gimimo gyvena ir toliau gyvens kartu su motina, pavardėms, kitiems asmenims (pvz., keliaujant, gydymo ir kitose įstaigose, kuriose motina atstovauja vaiką) yra paprasčiau identifikuoti giminystės ryšį tarp motinos ir vaiko, nereikalaujant giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Vaiko pavardės pakeitimas į motinos pavardę leis vaikui identifikuoti save pagal vardą ir pavardę jam paaugus ir pradėjus lankyti mokyklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikas turi būti apsaugotas nuo neigiamų pasekmių jo fiziniam, psichiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, todėl pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus, neturės įtakos vaiko gyvenimo būdui ir aplinkai bei gali teigiamai paveikti vaiko socialinius santykius. 

17.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko interesų, todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį dėl nepilnamečio vaiko pavardės keitimo tenkinant visiškai. Šio sprendimo pagrindu civilinės metrikacijos įstaiga turi pakeisti civilinės metrikacijos duomenis (CK 3.3 str., 3.167 str.; CPK 178 str., 185 str., 265 str., 302 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

18.       Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas.

19.       Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

20.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

21.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 100 Eur išlaidų žyminiam mokesčio už ieškinį ir 200 Eur teisinių paslaugų išlaidų už advokato padėjėjos parengtą ieškinį ir prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti 200 Eur suma neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 5 p., 8.2 p., 8.19 p. nurodytų dydžių, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį, nemažina priteistinų išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių. 

22.       Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį ir 350 Eur advokatui už apeliacinio skundo parengimą. Prašoma priteisti 350 Eur suma neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.10 p. nurodytų dydžių, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį, nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl, apeliacinį skundą tenkinus, ši bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš atsakovo (CPK 3 str. 7 d., 88 str., 98 str. 2 d.).

23.       Pirmosios instancijos teismo patirtos 12,19 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti vaiko K. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į R. be jo tėvo T. O. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš atsakovo T. O. O. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 450 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės T. R. naudai.

Priteisti iš atsakovo Temitope O. O. 12,19 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.        

Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                      Jadvyga Mardosevič

             Jūra Marija Strumskienė 

             Neringa Švedienė