Baudžiamoji byla Nr. 1-52-941/2013

(Proceso Nr. 1-86-1-01031-2012-6)

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

1.2.9.9; 2.10.1.

TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 5 d.

Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 86-1-01031-12, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1979-09-25 Telšių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 3 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.,

n u s t a t ė :

A. A., privalėdamas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-09-17 sprendimą Nr. 2-1684-569/2008 teikti išlaikymą nepilnametei dukrai S. K., gimusiai 2007-08-29, po 350,00 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, nuo 2007-08-29 vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką.

A. A., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, kaltu prisipažino ir parodė, kad gimus dukrai, kartu su jos motina J. K. vyko į Telšių civilinės metrikacijos skyrių, pripažino tėvystę. Dukros nėra matęs, su ja visiškai nebendrauja. Žino, kad iš jo yra priteistas išlaikymas dukrai S. K. po 350 Lt kas mėnesį nuo jos gimimo, tačiau dukros išlaikymui pinigų nėra mokėjęs. Oficialiai niekur nedirba, pragyvenimui užsidirba kartas nuo karto uždarbiaudamas pas žmones, pajamos nėra pastovios (b.l. 23-24).

A. A. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusioji J. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja, parodė, kad A. A. niekada nėra mokėjęs priteisto išlaikymo dukrai (b.l. 13-14).

Iš A. A. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-09-17 sprendimu priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai S. K., gimusiai 2007-08-29, po 350,00 Lt kas mėnesį nuo 2007-08-29 iki jos pilnametystės (b.l. 19). Sprendimas yra įsiteisėjęs. A. A. išlaikymo neteikė (b.l. 9). Nukentėjusioji J. K. 2008-12-18 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijai pateikė prašymą išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (b.l. 8). Vaikų išlaikymo fondas nuo 2008-12-05 nepertraukiamai S. K. išlaikyti mokėjo kiekvieną mėnesį po 195,00 Lt, t.y. perėmė A. A. pareigą, kol šis nemokėjo išlaikymo vaikui. Vaikų išlaikymo fondo iki 2012-10-24 išmokėtų išmokų vaikui išlaikyti suma sudaro 8944,84 (b.l. 4-6).

Kaltinamasis, jo paties parodymais, pragyvenimui užsidirbo ir užsidirba neoficialiai uždarbiaudamas. Sodros duomenimis oficialiai nėra niekur dirbęs (b.l. 32). Darbo biržoje buvo registruotas tik laikotarpiu nuo 2001-07-12 iki 2002-01-16 (b.l. 30, 48). Iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų matyti, kad A. A. yra ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, daugumą paskirtų administracinių baudų susimokėjęs (b.l. 33-35). Tai, kad jis turėjo galimybę išlaikyti transporto priemonę, ją eksploatuoti (apsirūpinti degalais) ir susimokėti baudas už pažeidimus, patvirtina, kad lėšų pragyvenimui turėjo. Tačiau išlaikymo dukrai nėra mokėjęs ir jo išieškota taip pat nebuvo (b.l. 9, 38). Kaltinamasis nenurodė ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie pateisinančias priežastis, dėl kurių jis pagal teismo sprendimą negalėjo teikti vaikui išlaikymo.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad A. A., žinodamas apie pareigą materialiai išlaikyti savo dukrą ir turėdamas realią galimybę ją vykdyti, laikotarpiu, kai gavo neoficialias pajamas, teismo nustatytos pareigos išlaikyti vaiką nevykdė. Dėl to nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei. Kaltinamasis vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo vaikui išlaikyti, t.y. nusikalto tiesiogine tyčia. Jo veika dėl vengimo išlaikyti vaiką kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

A. A. atsakomybę švelninanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.). Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, A. A., byloje esančiais duomenimis, anksčiau neteistas, sutinka, kad jam būtų paskirti viešieji dabai. Skirtina prokuroro pasiūlyta bausmė.

Nukentėjusiosioms J. K. ir S. K. žala nepadaryta, nes vykdomojoje byloje yra skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas, be to dalis priteistų lėšų vaiko išlaikymui gauta iš Vaikų išlaikymo fondo.

Vaikų išlaikymo fondo administracija civilinio ieškinio nereiškia, nes vadovaudamasi Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008-05-30 įsakymu Nr. A1-179, pati priima sprendimą, kuris yra vykdomasis dokumentas, dėl išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko (b.l. 7).

A. A. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 25), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str., 421 str.,

n u s p r e n d ž i a:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir nubausti viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti A. A., kad, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                                          Vaida Rimkienė