Civilinė byla Nr. e2A-1650-392/2019
Teisminio proceso 2-68-3-01030-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.26.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės - Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Idestus“ ir atsakovės UAB „SA Logistic“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Idestus“ ieškinį atsakovui UAB „SA Logistic“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Atreksus“ ir akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 36 300 Eur nuostolių atlyginimo ir šešių procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad šalys sudarė 2013 m. vasario 4 d. muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas teikė krovinių saugojimo, prekių deklaravimo, muitinės procedūrų dokumentų įforminimo ir kitas su prekių deklaravimu bei muitiniu patikrinimu susijusias paslaugas, atlikinėjo krovos darbus. Ieškovas, gavęs užsakymą pervežti atsakovo sandėlyje saugomą krovinį iš Vilniaus į Maskvą, užsakė pas atsakovą pakrauti užsakyme nurodytą prekių kiekį bei įforminti krovinio vežimo dokumentus. Atsakovo parengtuose dokumentuose krovinio svoris buvo nurodytas 11 254,27 kg; toks pats svoris nurodytas krovinio lape ir sąskaitoje Nr. PG0094. Ieškovo užsakymu krovinio vežimą vykdė trečiasis asmuo UAB „Atreksus“. 2016 m. gruodžio 16 d. Baltarusios muitinė sulaikė vežėjo transporto priemonę patikrinimui. Muitinės 2016 m. gruodžio 16 d. patikrinimo akte nurodyta, kad vežamo krovinio svoris yra ne 11 254,27 kg, kaip nurodyta vežimo dokumentuose, o 13 730 kg. Vežėjo transporto priemonė buvo sulaikyta nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. sausio 15 d. Baltarusios muitinė 2017 m. sausio 11 d. surašė prekių, nenurodytų vežimo dokumentuose, poėmio protokolą. Pervežimo dokumentuose nenurodytos prekės muitinėje buvo konfiskuotos; jų nurodyta vertė – 148 675,50 rublio (apie 64000 Eur). Taip įvyko todėl, kad atsakovas kraudamas krovinius juos supainiojo. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Atreksus“ už transporto priemonės prastovą nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki gruodžio 31 d. pateikė ieškovui sąskaitą faktūrą už 3400 Eur, o už prastovą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki sausio 15 d. - sąskaitą faktūrą už 3000 Eur sumą. Be to, vežimo užsakovas Rusijos įmonė OOO „Prima“ dėl krovinio dalies netekimo patyrė 29 900 Eur nuostolių (tai yra krovinio dalies įsigijimo kaina, o ne negautos pajamos). Ieškovas atlygino nurodytus nuostolius juos patyrusiems asmenims, tačiau atsakovas nepripažino savo kaltės dėl šių nuostolių, kurie kilo dėl to, kad atsakovas į transporto priemonę pakrovė daugiau prekių, negu buvo nurodyta užsakyme bei krovinio vežimo dokumentuose. Ieškovo nuomone, atsakovas kaip prekių siuntėjas atsakingas už netinkamą prievolių vykdymą ir privalo atlyginti visas išlaidas, patirtas dėl transporto priemonės prastovos bei netekto krovinio vertės.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas ieškinį teisme pareiškė tik praėjus metams po jam išrašytų užsakovo pretenzijų dėl konfiskuotos krovinio dalies ir vežimą atlikusio trečiojo asmens pateiktų sąskaitų dėl prastovų. Be to, atsakovas 2016 m. gruodžio 31 d. pateikė ieškovui sąskaitą už suteiktas paslaugas; ieškovas šią sąskaitą priėmė ir 2017 m. kovo 9 d. apmokėjo. Atsakovo teigimu, šią bylą ieškovas inicijavo ne siekdamas apginti savo teises, o norėdamas atkeršyti dėl kitoje byloje patenkintų atsakovo reikalavimų ieškovui dėl atsiskaitymo už suteiktas saugojimo paslaugas. Jeigu ieškovas iš tikrųjų patyrė nuostolių, tai juos sukelti galėjo tik vežėjo UAB „Atreksus“ neteisėti veiksmai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo užsakymo turinį ir netinkamą įvykdymą. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2016 m. gruodžio 14 d. sąskaitoje Nr. PG0094 iš viso 11 254,27 kg sveriančio krovinio vertė 12 621,95 USD, o dalies išimto krovinio (2476 kg) vertė netikėtai padidėjo iki ieškovo nurodomos 29 900 Eur sumos. Be to, atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė, kad jis iš tikrųjų padengė kitų asmenų nurodomus nuostolius. Atsakovas pažymėjo, kad jis negavo ieškovo nurodymo kokius dokumentus susieti su konkrečiais kroviniais – tai daroma pagal ieškovo nurodymus telefonu. Nagrinėjamu atveju pakrautą vilkiką su kroviniu svėrė sandėlio įmonė „Armo“, tačiau atsakovas prašė šios įmonės netraukti į bylą. Atsakovas prašė taikyti CMR konvencijos 32 straipsnyje įtvirtintą 1 metų senaties terminą.
3. Trečiasis asmuo UAB „Atreksus“ prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jis ir ieškovas 2016 m. gruodžio 13 d. pasirašė sutartį - užsakymą dėl krovinio gabenimo iš Vilniaus į Maskvą; krovinys ir jo svoris – maisto papildai, 11 254,70 kg. Krovinio krovimo darbus atliko atsakovas. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokias konkrečiai paletes ieškovas buvo nurodęs atsakovui pakrauti. Be to, pakrautą transporto priemonę pasvėrė atsakovo darbuotojas, o vairuotojas tuo metu buvo sveriamos transporto priemonės viduje, todėl nežinojo faktinio krovinio svorio. Po pasvėrimo svorį CMR važtaraštyje fiksavo atsakovo darbuotojas. 2016 m. gruodžio 14 d. Baltarusios muitinė nustatė, kad krovinio svoris yra 13 730 kg. Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad atsakovas pakrovė ne tas paletes. 2017 m. sausio 11 d. surašius poėmio aktą dalis krovinio buvo konfiskuota. Vilkikas iš muitinės išleistas tik 2017 m. sausio 16 d., krovinys pristatytas 2017 m. sausio 17 d. Trečiojo asmens nuomone, ginčo šalių santykiai atsirado iš jų sudarytos muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties, todėl tokiems santykiams netaikytinos CMR konvencijos nuostatos. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad būtent atsakovui tenka atsakomybė užtikrinant, kad krovinį lydintys dokumentai atitiktų faktiškai pakrautą krovinį, tačiau šiuo atveju pasvėręs krovinį atsakovas CMR važtaraštyje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Dėl žalos dydžio trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad Baltarusios muitinė konfiskuotą krovinį įvertino 148 675,50 rublio (beveik 63 384,31 Eur), t. y. gerokai daugiau negu ieškovo patirta nuostolių suma. Per 32 dienų prastovos laikotarpį vežėjas turėjo papildomų išlaidų, negavo pajamų, kurių pagrįstai tikėjosi gauti prieššventiniu ir šventiniu laikotarpiu. Už nagrinėjamą pervežimą trečiasis asmuo gavo 1900 Eur atlygį. Taigi per prastovos laikotarpį sulaikytas vilkikas galėjo atlikti 5 pervežimus, todėl 6400 Eur suma atitinkam protingumo kriterijus.
4. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ prašė ieškinį tenkinti. Anot trečiojo asmens, atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal muitinės tarpininko sutartį, t. y. atsakovo darbuotojai į vilkiką pakrovė prekių daugiau, negu nurodyta vežimo dokumentuose. Kadangi dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė nuostolių, tai šiuos nuostolius privalo atlyginti atsakovas. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį vežėjas privalo patikrinti ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje, taip pat krovinio pakuotės išorinę būklę. Šias pareigas vežėjas įvykdė, todėl atsakovas nepagrįstai teigia apie vežėjo atsakomybę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui UAB „Idestus“ iš atsakovo UAB „SA Logistic“ 24 625,08 Eur nuostolių atlyginimo ir šešių procentų metines palūkanas nuo priteistos 24 625,08 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovo UAB „SA Logistic“ ieškovui „Idestus“ 5 744,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Atreksus“ 723,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Sprendime nurodė, kad šalys 2013 m. vasario 4 d. sudarė muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. 13-02/04. Šios sutarties 1 punkte nurodyta, kad vykdytojas (atsakovas) įsipareigoja deklaruoti vežamas prekes, kurių savininkas yra užsakovas (ieškovas), įforminant bendrąjį dokumentą (ar kitą muitinės nustatytą dokumentą) pasirinktai muitinės procedūrai, pateikti jį ir kitus reikalingus dokumentus muitiniam tikrinimui, taip pat teikti kitas šioje sutartyje nurodytas su prekių deklaravimu ir muitiniu tikrinimu susijusias paslaugas, krovos darbais ir prekių saugojimu, o užsakovas suteikia vykdytojui teises, pateikia jam visus dokumentus, reikalingus vykdytojo, kaip muitinės tarpininko, veiklai vykdyti. Sutarties 2.3.2 punkte įtvirtinta užsakovo (ieškovo) pareiga pateikti vykdytojui (atsakovui) visus krovinio deklaravimui reikalingus dokumentus, išskyrus tuos, kuriuos įformina vykdytojas. Vykdydamas šią šalių sutartį, atsakovas 2016 m. gruodžio 14 d. pagal ieškovo nurodymus pakrovė krovinį į trečiojo asmens UAB „Atreksus“ vilkiką ir sutvarkė pervežimui reikalingus dokumentus. Teismas kaip teisiškai mažareikšmę vertino atsakovo nurodomą faktinę aplinkybę (kurios ieškovas neginčijo), jog tam tikrus darbus krovimo metu (pavyzdžiui, krovinio pakrovimą ir (arba) vilkiko su kroviniu pasvėrimą) atliko ne atsakovo, bet kitos įmonės darbuotojas, nes būtent atsakovui tenka visa atsakomybė už jo prisiimtų sutartinių prievolių ieškovui įvykdymą, net jeigu šias prievoles atsakovo interesais ar prašymu faktiškai vykdo kiti asmenys. Trečiojo asmens UAB „Atreksus“ vilkikui atlikinėjant krovinio pervežimą iš Vilniaus į Maskvą, Baltarusios muitinėje 2016 m. gruodžio 14 d. buvo nustatyta, kad tikroji krovinio masė 13 730 kg neatitinka atsakovo užpildytuose vežimo dokumentuose nurodomos krovinio masės 11 254,27 kg. Ši paaiškėjusi krovinio masės neatitikties aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. pervežamam kroviniui priskyrė dokumentus su klaidingai nurodytais krovinio duomenimis. Nors atsakovas ir apeliavo į tai, kad kokius krovinius ir kokius lydinčius dokumentus įteikinėti vežėjams (konkrečių vilkikų vairuotojams) nurodinėdavo ieškovas telefonu arba el. paštu ir kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas taip pat tiksliai vykdė žodinius ieškovo nurodymus dėl konkrečių palečių pakrovimo ir dokumentų priskyrimo, tačiau sąžiningai vykdydamas sutartinius įsipareigojimus atsakovas galėjo ir turėjo pastebėti ant svarstyklių sveriamo vilkiko (pakrauto krovinio) faktinės ir krovinio dokumentuose nurodomos formaliosios masės skirtumus – 11,2 ir 13,7 tonos. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė šalių 2013 m. vasario 4 d. sutartį.
7. Spręsdamas dėl ieškovo prašomos taikyti atsakomybės atsakovui už nurodytą pažeidimą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dalį žalos – 29 900 Eur – ieškovas kildina iš jo ir Rusijos įmonės „Prima“ santykių. Nurodytiems ieškovo ir Rusijos įmonės „Prima“ santykiams taikytinos, be kita ko, CMR konvencijos nuostatos – tokią išvadą patvirtina UAB „Idestus“ ir OOO „Prima“ 2016 m. spalio 3 d. sutarties nuostatos, pagal kurias UAB „Idestus“ įsipareigojo krovinių pervežimus pagal OOO „Prima“ užsakymus atlikinėti vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovo atsikirtimais, kad ieškovas, kaip vežėjas, turėjo teisę pasinaudoti CMR konvencijos 23, 28 straipsnių nuostatomis, kurios riboja vežėjo (ieškovo) atsakomybę. Ši aplinkybė teikia pagrindą konstatuoti, kad dėl prašomų priteisti 29900 Eur nuostolių atsiradimo yra kaltas ir pats ieškovas, kuris nesiėmė teisėtų veiksmų prieš savo kreditorių (OOO „Prima“) siekdamas sumažinti iš ieškovo, kaip vežėjo, atlygintinos sumos dydžio už prarastą krovinio dalį. Krovinio faktinės ir deklaruotos masių skirtumas sudaro 2476 kg (13 730 – 11 254,27). Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalimi reiškia, kad ieškovo, kaip vežėjo, atsakomybė negalėjo viršyti 20 625,08 Eur sumos (2476 X 8,33).
8. Spręsdamas dėl CMR konvencijos 23 straipsnio 2 dalies taikymo, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė įrodymų, atskleidžiančių ginčo krovinio dalies tikslios rinkos vertės, buvusios krovinio priėmimo vežti vietoje ir laiku (CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, nėra pagrindo abejoti Baltarusios muitinės nurodyta nagrinėjamo krovinio dalies rinkos verte, t. y. 148 675,50 rublio. Kadangi ši suma gerokai viršija pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatas apskaičiuotą sumą, tai teismas vertina kaip pakankamai įrodytą aplinkybę, kad paimtos (prarastos) krovinio dalies rinkos vertė krovinio priėmimo vietoje ir laiku buvo taip pat didesnė negu apskaičiuota 20 625,08 Eur suma. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteisiama būtent nurodyta 20 625,08 Eur suma, kuria galėjo būti ribojama ieškovo, kaip vežėjo, atsakomybė dėl prarastos krovinio dalies.
9. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų susijusių su prastova, teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti trečiojo asmens UAB „Atreksus“ ir ieškovo pateiktais įrodymais apie ieškovui pateiktas trečiojo asmens pretenzijas (jų realumą) ir ieškovo sumokėtas sumas. UAB „Atreksus“ pateikė ieškovui dvi sąskaitas už 6400 Eur, o ieškovas šias sąskaitas apmokėjo. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Atreksus“ nurodomas faktines aplinkybes, kad vilkikas Baltarusios muitinėje sulaikytas 2016 m. gruodžio 15, o išleistas 2017 m. sausio 15 d., t. y. kad prastova būtų trumpesnė, negu nurodyta trečiojo asmens UAB „Atreksus“ pateiktose ieškovui apmokėti sąskaitose. Kita vertus, iš ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Atreksus“ sudarytos 2016 m. gruodžio 13 d. sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl 1900 Eur atlygio už 15 dienų trukmės pervežimą (2016 m. gruodžio 14-29 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas iš esmės sutiko su atsakovo atsikirtimais, kad ieškovas trečiajam asmeniui už 32 dienų trukmės vilkiko prastovą sumokėjo neproporcingai didelę sumą. Teismas sprendė, kad ieškovas nesiėmė veiksmų siekdamas sumažinti savo nuostolių dydžio todėl ieškovo reikalaujamą nuostolių dalį sumažino iki 4000 Eur.
10. Teismas nurodė ir tai, kad nors atsakovas teigė apie ieškovo pateiktų įrodymų bei atliktų įmokų (iš kurių kildinama žala) fiktyvumą, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nors ir naudojosi savo teise įrodymus gauti pagal teismo liudijimą. Atsakovas apeliavo ir į tai, kad ieškovas realiai nepatyrė jokios žalos (kad atitinkamuose santykiuose kreditorius ir skolininkas yra tarpusavyje susiję juridiniai asmenys), tačiau netgi pasitvirtinus atsakovo nurodomos faktinėms aplinkybėms, vien tik juridinių asmenų sąsajumas ar tarpusavio ryšys nepaneigia ieškovo patirtų nuostolių (bent jau atskiro juridinio asmens balansine prasme).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Atsakovas UAB „SA Logistic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Šioje byloje priimti sprendimai ir dėl įmonių turėjusių atlikti mokėjimus už paslaugas - „Teralex Ltd“, „Dilaris Holding Ltd.“ ir „Gry von Richie LLP“, taip pat dėl krovinio gavėjo RAB „Prima”, materialiųjų teisių ir pareigų, tačiau šie juridiniai asmenys nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, todėl vien dėl šių priežasčių skundžiamas teismo sprendimas naikintinas. Be to teismo sprendimas yra be motyvų, nes teismas nepasisakė dėl aibės atsakovo pateiktų argumentų ir prašymų.
11.2. Teismas pripažino atsakovą atlikus neteisėtus veiksmus tik dėl vienos aplinkybės, tai yra dėl to, kad atsakovas galėjo ir turėjo pastebėti ant svarstyklių sveriamo vilkiko (pakrauto krovinio) faktinės ir krovinio dokumentuose nurodomos formaliosios masės skirtumus - 11,2 ir 13,7 tonos. Tačiau šalių sudarytoje 2013-02-04 Muitinės tarpininko paslaugų sutartyje nėra pareigos, kuria atsakovui būtų pavesta atrinkti krovinį, pasverti krovinį ir (arba) pakrauti krovinį, nes ieškovas iš atsakovo pageidavo muitinės tarpininko paslaugų. Krovinio svėrimas, tai atskirai užsakoma ir papildomai apmokama paslauga. Ieškovas (užsakovas) nebuvo tokios paslaugos užsakęs, ir atsakovui (vykdytojui) nebuvo pareigos organizuoti krovinio svėrimą. Atsakovas krovinio svėrime nedalyvavo. Jei teismo vertinimu neteisėti veiksmai pasireiškė nepastebėjimu masės skirtumų (11,2 ir 13,7 tonos), tai dėl to nepastebėjimo gali būti atsakingas tik svėrime dalyvavęs vežėjas, ir jį organizavęs ieškovas.
11.3. Ieškovas teigia, kad buvo supainioti kroviniai, kurių kiekvieno sudėtis nustatoma pagal šias sąskaitas: 2016 m. gruodžio 12 d. sąskaita Nr. S-0213, ir 2016 m. gruodžio 14 d. sąskaita Nr. PG0094. Kaip matyti, jų asortimentas iš esmės skiriaisi, nes pavyzdžiui, sąskaitos Nr. S-0213 13-18 pozicijose įtrauktas produktas Gain Bolic 6000, bendra masė 8 157 kg, tai yra didžioji krovinio dalis. Šio produkto visiškai nėra sąskaitoje Nr. PG0094. Abu kroviniai pristatyti skirtingiems gavėjams (gavėjas OOO „Naš produkt“), tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad krovinių gavėjai būtų pareiškę pretenzijas dėl prekių kiekio ar asortimento. Pretenzijos dėl prekių asortimento taipogi nėra pareiškusi ir įmonė „Prima“, kuri neva negavo prekių, poėmio metu paimtų Baltarusijos muitinės pareigūnų.
11.4. 2018 m. sausio 17 d. krovinys įteiktas įmonei RAB „Naš produkt”. Kokiu teisiniu pagrindu perduota šiai įmonei, bei ar ši įmonė perdavė prekes įmonei RAB „Prima”, duomenų nėra. Krovinys buvo perduotas kitai įmonei, ir byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad krovinio nuosavybės teisę įgijo RAB „Prima“, ir, kad pastaroji įmonė šį krovinį gavo, o tai reiškia, kad RAB „Prima“ neva patirta žala (nuostoliai) nepagrįsta.
11.5. Atsakovo nurodomi atsiskaitymai turėjo vykti pagal 2016 m. spalio 3 d. Prekių tiekimo sutartį, kurios 5.5 punkte mokėtojais už suteiktas paslaugas nurodomi „Teralex Ltd.“ ir „Dilaris Holding Ltd“. Ieškovas negalėjo nurodyti, kokie prievoliniai santykiai buvo tarp RAB „Prima“ ir įmonių „Teralex Ltd.“, „Dilaris Holding Ltd.“ ir kito mokėtojo „Gry von Richie LLP“ ir kokie atsiskaitymai vyko tarp šių juridinių asmenų. Vadinasi byloje nepaneigta aplinkybė, kad minėti asmenys ieškovui sumokėjo neva negautą 29 900 Eur sumą.
11.6. Pats ieškovas pateikė įrodymus, kad buvęs įmonės RAB „Prima“ vadovas dokumentų nepasirašinėjo, parašai ir antspaudai skenuoti, tretiesiems asmenims buvo pateikęs „švarių“ blankų su savo parašu, kokia pretenzijos suma jis nežinojo, kokie vyko atsiskaitymai - nežinojo, kaip vyko užskaitymai su ofšorinėmis kompanijomis - nežinojo, kokios tai buvo įmonės - nežinojo, ir galiausiai patvirtino, kad įmonė buvo įkurta tik įforminti importą. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad visi ieškovo pateikti dokumentai, kurie neva patvirtinti įmonės RAB „Prima“ vardu yra niekiniai, ir negali sukurti teisinių pasekmių. Teismas atsisakė išreikalauti minėtų dokumentų originalus.
11.7. Trečiasis asmuo UAB „Atreksus“ jokių sąskaitų už prastovas nebuvo išrašęs, tačiau nutarus pasipelnyti iš atsakovo, UAB „Atreksus“ sąskaitas už suteiktas paslaugas ieškovui UAB „Idestus“ transformavo į sąskaitas „Už prastovas dėl užsakovo kaltės“.
11.8. UAB „Atreksus“ su ieškovu susijusių įmonių užsakymu buvo ne kartą grįžęs iš tos pačios Baltarusijos Respublikos muitinės dokumentų tikslinimui. Ir šiuo atveju tokia galimybė buvo, tačiau dėl nežinomų priežasčių ieškovas ir trečiasis asmuo nutarė laukti dalies krovinio paėmimo, prisiimdami riziką dėl galimų nuostolių. Be to Krovinį lydintys vežimo dokumentai galėjo būti koreguojami.
11.9. Ieškovas turėjo teisę atsiimti poėmio metu paimtą krovinį, tačiau net pusę metų šią teise dėl nežinomų priežasčių nepasinaudojo, dėl ko krovinys buvo perduotas atliekų tvarkymo organizacijai.
11.10. Dalies krovinio, kuris buvo išimtas Baltarusijos Respublikoje, vertė 3 366,94 USD arba 2919,40 Eur, o pritaikius sąskaitoje nurodytą 90 proc. nuolaidą, poėmio metu paimto krovinio vertė 291,94 Eur. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė įrodymų, atskleidžiančių nagrinėjamos krovinio dalies tikslios rinkos vertės, buvusios krovinio priėmimo vežti vietoje ir laiku.
11.11. Tuo atveju, jei byloje nebūtų buvę duomenų apie krovinio dalies rinkos vertę (o šiuo atveju tokią vertę pagrindžia sąskaita faktūra ir ši sąskaita nebuvo nuginčyta), tada kompensacija bet kuriuo atveju negalėtų būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismai, apskaičiuodami kompensacijos vertę, turi vadovautis SDR ir valstybės, kurioje vyksta ginčas, nacionalinės valiutos santykiu. SDR santykį su valstybių nacionalinėmis valiutomis, įskaitant ir santykį su Euru, skelbia Tarptautinio Valiutos Fondas (Internationaly Monetary Fund). Taigi, susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kad 2016 m. gruodžio 14 d. vežėjas priėmė vežti krovinį, ir prarado (dėl ieškovo bei vežėjo kaltės) 2 476 kg krovinio, maksimali kompensacijos už prarastą krovinį suma būtų 16 215,44 Eur (2 476 x 8,33 x 0,7862 Eur) (2016 m. gruodžio 14 d. SDR kursas buvo 1 SDR=0,7862 Eur). Tai reiškia, kad ieškovas ir trečiasis asmuo vežėjas galėjo gintis remdamasis CMR konvencijoje numatytu jų atsakomybės ribojimu.
11.12. Kaip matyti iš bylos duomenų, vežėjas (vežėjo vairuotojas) CMR važtaraštyje nenurodė absoliučiai jokių pastabų dėl krovinio atitikimo, todėl atsakomybė dėl galimų pasekmių tenka būtent vežėjui. Vežėjas neįrodė, kad negalėjo dalyvauti svėrimo procese, nes tos aplinkybės, jog vairuotojas neva negalėjo išlipti iš transporto priemonės, nenurodytos CMR važtaraštyje.
11.13. Atsakovas byloje niekaip nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
12. Ieškovas UAB „Idestus“ atsiliepimu į atsakovo UAB „SA logistic“ apeliacinį skundą su skundu nesutiko ir nurodė:
12.1. Į bylos nagrinėjimą nebuvo reikalo trečiaisiais asmenimis įtraukti Rusijos bendrovės „Prima“, taip pat įmonių „Teralex Ltd“, „Dilaris Holding Ltd“ ir „Gry von Richie LLP“, nes teismo sprendimas nesukelia šioms bendrovėms jokių teisinių pasekmių.
12.2. Teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
12.3. Atsakovas teigia, jog teismas nepagrįstai pripažino atsakovą atsakingu dėl to, jog pakraunant krovinį nepastebėjo ženklaus krovinio, nurodyto dokumentuose, ir faktiškai pakrauto į vilkiką skirtumo, kadangi atsakovo teigimu, šalių pasirašytoje Muitinės tarpininko paslaugų sutartyje nėra nustatytos pareigos atsakovui krovinį krauti ar sverti, todėl atsakovas už šiuos veiksmus atsakyti negali. Tačiau 2016 12 31 atsakovas pateikė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą serija SA Nr.001219 (atsakovo pateikta kartu su atsiliepimu į ieškinį) už pagal šiuos užsakymus atliktus krovinio krovos darbus, krovinio iki pakrovimo saugojimą pas atsakovą, krovinio rūšiavimą, t. y. atrinkimą krovinio pagal užsakymą. Taigi, pačio atsakovo išrašyta ir pateikta sąskaita ieškovui patvirtina, jog atsakovas suteikė krovinių saugojimo paslaugą, pagal ieškovo užsakymus atliko jo rūšiavimą, atliko krovos darbus bei įformino krovinio vežimo dokumentus.
12.4. Atsakovas teigia, jog nei 2016 12 12 sąskaitoje Nr.S-0213, nei 2016 12 14 sąskaitoje Nr.PG0094 nebuvo nurodytos prekės: Creatine Monohydrate 500 g (240 kg) ir Creatine Monohydrate 1000 g (480 kg), kurių bendra masė 720 kg, tačiau šios prekės Baltarusijos Respublikos muitinės poėmio aktu konfiskuotos. Atsakovas teigia, jog ieškovas klaidingai nurodė krovinio masę ir svorį. Tačiau šios aplinkybės dar kartą patvirtina, jog atsakovas netinkamai pakrovė krovinį pagal ieškovo pateiktus užsakymus, nes tiek prie 2016 12 12, tiek ir prie 2016 12 14 užsakymų buvo prisegtos sąskaitos, kuriose nurodytas visas reikalingas pakrauti prekių asortimentas. Nors atsakovui buvo iš anksto nurodyti visi krovinių duomenys, jų sudėtis, be to, atsakovas dargi į sąskaitą įtraukė krovinio rūšiavimo paslaugą, t. y. atrinkimą iš pas atsakovą saugomų krovinių pagal pateiktus užsakymus ir prie jų pridėtas sąskaitas, tačiau pažeisdamas šalių pasirašytą sutartį, krovinių krovos darbų tinkamai neatliko.
12.5. Atsakovas teigdamas, jog kroviniai supainioti nebuvo, nurodo, jog kroviniai pristatyti skirtingiems gavėjams, tačiau byloje nėra įrodymų, jog šie gavėjai būtų reiškę pretenzijas dėl pristatytų prekių kiekio ar asortimento, o dėl prekių asortimento neatitikimo pretenzijos nėra pareiškusi ir Rusijos bendrovė „Prima“. Tačiau ieškovas neturi jokių tiesioginių sutartinių santykių su krovinių gavėjais, todėl ir negalėjo bei negavo pretenzijų iš krovinių gavėjų tiesiogiai. Ieškovas pretenziją gavo iš Rusijos bendrovės „Prima“, kuriai dėl krovinių tinkamo pristatymo ir yra atsakingas. Kadangi Rusijos bendrovė „Prima“ iš ieškovo pareikalavo atlyginti nuostolius dėl prarasto krovinio – sumokėti krovinio įsigijimo kainą 29 900 eurų, tokio dydžio nuostolių ieškovas reikalauja iš atsakovo. Dėl krovinio asortimento neatitikimo Rusijos bendrovė „Prima“ nuostolių atlyginimo iš ieškovo nereikalavo, todėl jų atlyginimo ieškovas nereikalauja ir iš atsakovo, kaip ir neteikia į bylą dokumentų, kurie nesusiję su ieškovo reikalavimu.
12.6. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog Rusijos bendrovė „Prima“ dėl prarasto krovinio jokių nuostolių nepatyrė, kadangi nėra byloje įrodymų, jog ši bendrovė buvo įgijusi į krovinį nuosavybės teisę. Žalos Rusijos bendrovė nepatyrė dar ir dėl to, jog byloje nėra įrodymų, kokiu pagrindu šis krovinys buvo pristatytas gavėjams RAB „Globalkastom“ ir RAB „Naš produkt“. Tačiau joks teisės aktas nenumato, jog tam, kad pagrįsti patirtus nuostolius dėl netekto krovinio, būtina į teisminį procesą traukti visus vežime dalyvavusius asmenis ar pateikti visų toje grandinėje dalyvavusių asmenų sutartis, kurios dažniausiai šalis saisto ir konfidencialumo įsipareigojimai. Ieškovo nesieja jokie sutartiniai santykiai su krovinių gavėjais RAB „Globalkastom“ ir RAB „Naš produkt“, todėl ieškovas nežino kitų užsienio valstybių juridinių asmenų susitarimų ir negali jų pateikti, be to, tam nėra jokio reikalingumo. Byloje yra pakankamai įrodymų, jog ieškovas vykdė su Rusijos bendrove „Prima“ pasirašytą sutartį, Rusijos bendrovės „Prima“ kroviniui pervežti ieškovas rėmėsi atsakovo ir trečiojo asmens pagalba, krovinio dalis Baltarusijos Respublikos muitinės buvo konfiskuota, dėl ko Rusijos bendrovė „Prima“ pareikalavo atlyginti žalą – konfiskuotų prekių įsigijimo kainą, o ieškovas ją atlygino. Kitų vežime dalyvavusių juridinių asmenų tarpusavio santykių ir įsipareigojimų ieškovas nežino ir negali žinoti, kadangi ieškovas vykdė tik su Rusijos bendrove „Prima“ pasirašytas sutartis, o pagal jos pretenziją nuostolius pastarajai ir atlygino, kadangi už tinkamą įsipareigojimų pervežimą ieškovas yra atsakingas savo užsakovui, Rusijos bendrovei „Prima“, o ne krovinio gavėjams RAB „Globalkastom“ ar RAB „Naš produkt“.
12.7. Atsakovas, cituodamas jo paties vestą elektroninį susirašinėjimą su buvusiu Rusijos bendrovės „Prima“ vadovu A. V., vertina jį, kaip patvirtinimą, jog Rusijos bendrovės „Prima“ vadovo pasirašyti dokumentai, t.y. 2017 01 27 pretenzija, 2016 10 03 ir 2017 01 12 prekių tiekimo sutartis bei 2017 08 31 tarpusavio atsiskaitymų aktas, yra fiktyvūs, o Rusijos bendrovės „Prima“ šių dokumentų patvirtinimas spaudais ir parašais yra niekinis. Atsakovas savaip interpretuoja pačio vestą elektroninį susirašinėjimą su buvusiu Rusijos bendrovės „Prima“ direktoriumi A. V., kurį į bylą pateikė ieškovas, kai ieškovui šį susirašinėjimą persiuntė Rusijos bendrovė „Prima“. Šiame susirašinėjime A. V. aiškiai patvirtina, jog parašas dokumentuose, kuriuos atsakovas teigia esą suklastotais, yra būtent A. V.. Kadangi atsakovas siuntė A. V. skenuotą dokumentą su jo parašu, tai A. V. ir patvirtino, jog tai yra jo skanuotas parašas. Atsakovas teigia, jog jo teismui teiktas prašymas išreikalauti 2017 01 27 pretenzijos, 2016 10 03 ir 2017 01 12 Prekių tiekimo sutarčių ir 2017 08 31 tarpusavio atsiskaitymų akto originalus nebuvo tenkintas. Tačiau tam, kad išgauti šių dokumentų originalus, kai jie pasirašyti nuotolinėmis ryšio priemonėmis, reiktų šiuos dokumentus išreikalauti ne tik iš ieškovo su jo vadovo originaliu parašu, tačiau ir iš Rusijos bendrovės „Prima“, su šios bendrovės originaliu vadovo parašu. Teismui buvo pateikta Rusijos bendrovės „Prima“ 2019 01 09 raštas, kuriuo ji patvirtino, jog 2016 10 03 ir 2017 01 12 prekių tiekimo sutartys, 2017 01 27 pretenzija ir 2017 08 31 tarpusavio atsiskaitymų aktas pasirašyti tą turinčio teisę Rusijos bendrovės „Prima“ atstovo, direktoriaus A. V., visi šie dokumentai Rusjos bendrovės „Prima“ yra priimti ir įvykdyti bei jokių papildomų reikalavimų ar pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo, kurie UAB „Idestus“ jau yra atlyginti Rusijos bendrovei „Prima“ 29 900 eurų sumai, ji neturi.
12.8. Atsakovas teigia, neva transporto priemonės su atsakovo netiksliai užpildytais dokumentais ne kartą buvo grįžusios krovinį lydinčių dokumentų patikslinimui, tačiau aptariamu atveju taip pasielgta nebuvo, o pasak atsakovo, Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnų veiksmus, kad sulaikyta transporto priemonė grįžtų dokumentų tikslinimui, priklausė nuo ieškovo valios, o net ir Baltarusijos Respublikos muitinei surašius įvežtų be krovinį lydinčių dokumentų prekių poėmio protokolą, esą ieškovas turėjo teisę šias prekes atsiimti ir nuostolių nebūtų patyręs. Tokie atsakovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Transporto priemonės su netiksliai užpildytais dokumentais grįžti krovinį lydinčių dokumentų patikslinimui gali tik, jei transporto priemonė nėra patekusi į Baltarusijos Respublikos muitinio patikrinimo zoną. Muitinei pradėjus krovinio patikrą ir nustačius neatitikimus tarp faktiškai vežamo krovinio ir krovinį lydinčių dokumentų, galimybės grįžti dokumentų koregavimui nėra, o Baltarusijos Respublikos muitinei konfiskavus be dokumentų vežtas prekes, jas buvo galima nusipirkti už Minsko regioninės muitinės 2017 01 11 protokole bei poėmio akte nurodytą 148 675,50 Baltarusijos rublių kainą, t. y. virš 63 tūkst. eurų sumą, už dvigubai didesnę kainą, nei, kad už šias prekes buvo mokėjusi ir būtų galėjusi vėl įsigyti Rusijos bendrovė „Prima“.
12.9. Atsakovas teigia, jog Teismas neteisingai nustatė netekto krovinio rinkos vertę ir privalėjo vadovautis sąskaitoje, lydinčioje krovinį, nurodyta prekių kaina, o apskaičiuodamas netekto krovinio rinkos vertę, ją apskaičiavo netinkamai. Ieškovas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais pirmiausia dėl to, jog lydinti krovinį sąskaita nepatvirtina netektos prekės rinkos vertės, kadangi tai yra ūkio subjektų suderėta kaina, ir, kaip matyti iš sąskaitos, su pritaikyta 90 proc. nuolaida, kuri taikoma individualiai susitarus ūkio subjektams pagal tarpusavio komercinius susitarimus už tokią kainą pirkti-parduoti, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina prekių rinkos kainos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog dalyvaujantiems byloje asmenims nepateikus įrodymų, atskleidžiančių nagrinėjamos krovinio dalies tikslios rinkos vertės, buvusios krovinio priėmimo vežti vietoje ir laiku (CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo abejoti Baltarusijos muitinės nurodyta nagrinėjamo krovinio dalies rinkos verte, t. y. 148 675,50 rublio (t. 1, p. 25, 54) (63 384,31 eurų). Vertinant tai, jog Baltarusijos muitinės paimto krovinio dalies rinkos vertė nurodyta 148 675,50 rublio (63 384,31 eurų), taip pat pagrindžia ir tai, jog ieškovas Rusijos bendrovei „Prima“ atlygino tik prarastų prekių įsigijimo kainą, nes rinkos kaina daugiau kaip dvigubai didesnė.
12.10. Atsakovas teigia, jog dėl krovinio svorio neatitikimo yra atsakingas vežėjas UAB „Atreksus“. Tačiau tokie atsakovo teiginiai vėlgi yra visiškai nepagrįsti. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnį, siuntėjui pakraunant krovinį, vežėjas privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinių vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. CMR konvencijos 8 straipsnyje numatytų pareigų netinkamas vykdymas sukelia neigiamus padarinius vežėjui. Nagrinėjamu atveju, vežėjas UAB „Atreksus“ tinkamai įvykdė savo pareigas, t. y. buvo pakrauta 30 palečių, krovinio pakuotė išoriškai nebuvo pažeista, t. y. atliko priimto vežti krovinio išorinę patikrą tiek, kiek yra reikalaujama iš vežėjo. Vežėjas neprivalo tikrinti priimamo krovinio svorio ar jo kiekio, išskyrus atvejus, numatytus CMR konvencijos 8 straipsnio 3 dalyje, t. y. kai to reikalauja pats siuntėjas. Reikalavimo tikrinti priimamo krovinio svorį vežėjui UAB „Atreksus“ nebuvo nustatyta. Krovinį svėrė atsakovas UAB „SA Logistic“.
13. Ieškovas UAB „Idestus“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 02 05 sprendimą dalyje, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas sumažino iki 20 625,08 eurų nuostolius, ieškovo UAB „Idestus“ atlygintus Rusijos bendrovei „Prima“, ir priteisti iš atsakovo UAB „SA logistic“ ieškovo naudai visą 29 900 eurų nuostolių sumą. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 02 05 sprendimą palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas, spręsdamas sumažinti ieškovo UAB „Idestus“ prašomus priteisti iš atsakovo UAB „SA logistic“ 29 900 eurų dydžio nuostolius, kuriuos ieškovas atlygino Rusijos įmonei „Prima“ dėl prarasto krovinio, iki 20 625,08 eurų, netinkamai taikė CMR konvencijos nuostatas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs atsakovo pažeidimą ir visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, privalėjo pripažinti, jog atsakovo atsakomybė negali būti ribojama pagal CMR konvencijos 23 str., kaip ir negalėjo būti ribojama ieškovo atsakomybė prieš Rusijos bendrovę „Prima“. Vilniaus miesto apylinkės teismas privalėjo taikyti CMR konvencijos 29 str. 1 dalį bei pripažinti, jog tiek ieškovas prieš savo užsakovą Rusijos bendrovę „Prima“, tiek ir atsakovas prieš ieškovą, privalo atsakyti pilnai, neribojant nė vieno iš jų atsakomybės pagal CMR konvencijos 23 str.
13.2. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokio ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Veiksmai, kai kroviniai yra sumaišomi, prilyginami padaryti tyčia. Krovinį svėrė atsakovas UAB „SA Logistic“, tačiau krovinio svorio, pačio atsakovo užpildyto krovinio vežimo dokumentuose – 11254,27 kg, ir faktinio krovinio svorio – 13730 kg, atsakovo pakrauto į trečiojo asmens UAB „Atreksus“ vilkiką, skirtumo atsakovas nepastebėjo, kas vertintina kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nesilaikymas, prilyginamas tyčiai pagal CMR konvencijos 29 str. 1 dalį.
14. Atsakovas UAB „SA Logistic“ atsiliepimu su UAB „Idestus” skundu nesutiko ir nurodė, kad kaip matyti, ieškovas apeliacinį skundą grindžia tik vienu argumentu. Tai yra, ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Todėl, anot ieškovo, teismas nepagrįstai apribojo atsakovo atsakomybę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. 2019 m. vasario 26 d. atsakovo apeliaciniame skunde detaliai ir išsamiai nurodytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios ieškovo dokumentų klastojimą, parengimą atgalinėmis datomis, ir tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą. O ieškovo apeliaciniu skundu tik patvirtinama, kad ieškovas realiai neturėjo jokio ginčo, ir jokios žalos nepatyrė, nes negalima tokia situacija, kai 2017 m. sausio 27 d., kuomet neva gauta pretenzija iš RAB „Prima“ (nors pretenzijos gavimo data ir būdas neįrodyti), ieškovas tą pačią dieną pripažįsta reikalavimą, ir išrašo kreditinę sąskaitą. O, praėjus dviem mėnesiams, visiškai ir be jokių pastabų ieškovas apmoka atsakovo suteiktas paslaugas, dėl kurių neva patyrė net 29 900 Eur žalą. Tai tik dar kartą liudija, kad ieškovas neteisėtais, ir galimai nusikalstamais veiksmais (sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo dar nėra priimtas, bet atsakovo įsitikinimu, neabejotinai baudžiamasis persekiojimas bus pradėtas), siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
15. Tretysis asmuo UAB „Artreksus“ atsiliepimu į skundus prašė ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
15.1. 2016-12-13 ieškovas ir trečiasis asmuo pasirašė sutartį-užsakymą krovinio gabenimui, kuria trečiasis asmuo, kaip vežėjas, buvo pasamdytas užsakyme numatytomis sąlygomis iš Lietuvos į Maskvą (Rusija) per Baltarusijos Respubliką pervežti krovinį – maisto papildus. Krovinio pervežimo užsakymo sutartyje nurodytos šios pagrindinės sutarties sąlygos: krovinys ir jo svoris – maisto papildai, 1 1254,270 kg (svoris be transporto priemonės); pasikrovimo data, laikas ir vieta – 2016-12-14 10 val., ARMO Muitinės sandėliai, esantys Savanorių pr. 182a, Vilnius; pristatymo terminas ir iškrovimo vieta – 2016-12-29, Maskva, Rusija. Krovinio pervežimo sutartyje numatytu laiku trečiojo asmens transporto priemonė – vilkikas (valst. Nr. DCH 120) su puspriekabe (valst. Nr. EZ 382), nuvyko į sutartą pasikrovimo vietą - ARMO Muitinės sandėlius, kur krovinio pakrovimą ir svėrimą vykdė atsakovas (UAB „SA Logistic“). Šiuos sandėlius prekių saugojimui nuomoja, o taip pat šiuose sandėliuose vykdo sandėliavimo, pakrovimo bei iškrovimo procedūras atsakovas. Papildai dėžutėse buvo sukrauti ant palečių, kurios buvo apvyniotos juoda polietileno plėvele (tai patvirtina ir ieškovės teiktas 2016-12-16 Minsko regioninės muitinės patikrinimo aktas), taigi, trečiojo asmens vairuotojas negalėjo patikrinti ant palečių esančių dėžučių skaičiaus ar jų turinio, nes tam būtų reikėję pažeisti palečių įpakavimą. Be kita ko, nei vežėjui, nei jo vairuotojui taip pat nebuvo žinoma, kokias konkrečiai paletes ieškovė buvo nurodžiusi pakrauti atsakovei. Trečiojo asmens vairuotojas nežino faktinio krovinio svorio, o svėrimo metu niekuomet nėra išlipama iš transporto priemonės – užvažiuojama ant svarstyklių yra tik svėrimą atliekančio darbuotojo leidimu ir nuvažiuojama nuo svarstyklių taip pat tik jam leidus (nei vairuotojas, nei kiti asmenys negali užeiti į patalpas, kuriose stovi svarstyklių rodmenis rodantis aparatas). Analogiška svėrimo tvarka vyko ir nagrinėjamu atveju. Svorį CMR važtaraštyje atlikus svėrimą fiksavo (įrašė) atsakovės darbuotojas. Prieš svėrimą jį atliekančiam atsakovės darbuotojui buvo pateikti trečiojo asmens transporto priemonės techniniai pasai, kuriuose nurodytas tuščios transporto priemonės svoris.
15.2. 2016-12-14 21 val. trečiojo asmens (vežėjo) transporto priemonė su kroviniu įvažiavo į Baltarusijos Respublikos muitinės kelio posto teritoriją, tačiau vilkikui nebuvo leista kirsti sienos - pasvėrus transporto priemonę buvo nustatytas krovinio viršsvoris. Atsižvelgiant į nustatytą viršsvorį, krovinys kitos dienos rytą buvo nukreiptas į paskirties muitinę Minske detaliam patikrinimui. Apie planuojamą atlikti patikrinimą tą patį vakarą telefonu buvo informuota ir ieškovė. Atsakovė apie nustatytą viršsvorį, trečiojo asmens žiniomis, buvo informuota ne vėliau kaip kitos dienos ryte, kadangi niekas negalėjo suprasti, kaip krovinio svoris gali būti didesnis, jei dar prieš kroviniui išvykstant jis buvo sveriamas. Laikotarpiu nuo 2016-12-16 iki 2016-12-21 krovinys buvo pilnai tikrinamas jį iškrovus ir išpakavus. Atliekant detalų patikrinimą buvo nustatyta, kad krovinio svoris yra 13 730 kg, t. y. net 2 475,73 kg didesnis nei nurodytas CMR važtaraštyje ir kituose vežimo dokumentuose. Atlikus detalų patikrinimą taip pat paaiškėjo, kad atsakovė pakrovė ne tas paletes (t. y. paletes su didesniu kiekiu prekių arba kitokiu prekių asortimentu, dėl ko teigtina, kad buvo pakrauta daugiau prekių), ir būtent dėl šios priežasties krovinio svoris buvo didesnis.
15.3. 2017-01-11 buvo surašytas poėmio aktas, kurį muitinė vežėjui (trečiajam asmeniui) įteikė tik 2017-01-16 ir kuriuo remiantis Minsko regiono muitinė, nustačiusi administracinį teisės pažeidimą (viršsvorį bei dalies prekių gabenimą be dokumentų, t. y. neteisėtą prekių įvežimą), konfiskavo dalį krovinio (kuris arba nebuvo nurodytas, arba nuodytas kiekis buvo didesnis nei krovinio vežimo dokumentuose). Apie atliktą poėmį ieškovė buvo informuota 2017-01-16 telefonu ir el. paštu persiuntus poėmio dokumentus. Iš Minsko regiono muitinės transporto priemonė su nukrautu kroviniu buvo išleista tik 2017-01-16. Visą laikotarpį nuo 2016-12-15 iki 2017-01-16 trečiojo asmens transporto priemonė kartu su vairuotoju praleido Baltarusijos muitinės teritorijoje (tai patvirtina byloje esanti sekimo sistemos ataskaita). Krovinys buvo pristatytas gavėjui ir iškrautas 2017-01-17. Žyma apie krovinio pristatymą taip pat yra ir CMR važtaraštyje. Pažymėtina, kad po Minsko regiono muitinės atlikto patikrinimo ir dalies krovinio konfiskavimo, likęs krovinys buvo sukrautas ant tų pačių 30-ies palečių, aptrauktas plėvele ir pakrautas į puspriekabę. Kadangi nugabentas gavėjui palečių kiekis sutapo su CMR važtaraštyje nurodytu kiekiu (30 palečių), gavėjas pasirašė, jog gavo 30 palečių. Krovinio gavėjui taip pat buvo įteikta poėmio akto kopija.
15.4. Ieškovė pagrįstai teigia, kad nei ieškovės, nei atsakovės atsakomybė negalėjo būti ribojama pagal CMR konvencijos 23 str. CMR konvencijos 23 str. 3 d. yra įtvirtintos ribos, kurios gali būti taikomos tik vežėjui. Apskritai CMR konvencijos 23 str. nuostatos reglamentuoja tik vežėjo atsakomybę. Tuo tarpu šioje byloje atsakovė CMR konvencijos prasme galėtų būti laikoma siuntėja, bet jokiu būdu ne vežėja. Todėl CMR konvencijos 23 str. nuostatos sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimus negali būti taikomos. CMR konvencija nenumato jokių siuntėjo (atsakovės) atsakomybės ribų, todėl ieškovei priteistini nuostoliai pirmosios instancijos teismo buvo sumažinti nepagrįstai. CMR konvencijos 7 str. 1 p. numatyta siuntėjo atsakomybė už neteisingų duomenų važtaraštyje nurodymą. Šioje teisės normoje nurodyta, kad siuntėjas yra atsakingas už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, kurie atsirado dėl to, kad siuntėjas klaidingai ar netiksliai nurodė šiame straipsnyje nurodytus duomenis. Taigi CMR konvencijos 7 str. nuostatos beveik visą atsakomybę, susijusią su CMR važtaraštyje klaidingai ar netiksliai nurodytais duomenimis, perkelia vienai vežimo santykių šaliai – siuntėjui. CMR konvencijos 23 str. numatyti ribojimai yra galimi taikyti tik vežėjo atžvilgiu ir tik tuo atveju, jei vežėjo veiksmuose nėra nustatoma tyčia arba didelis neatsargumas (CMR konvencijos 29 str.).
15.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė, nepripažino, nepakeitė ir, juo labiau, nepanaikino absoliučiai jokių teisių ar pareigų atsakovės nurodomoms įmonėms.
15.6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo buvus atsakovės neteisėtus veiksmus. Ieškovės ir atsakovės sudaryta muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartis numatė, kad vykdytojas (atsakovė) įsipareigoja deklaruoti vežamas prekes, kurių savininkas yra užsakovas (ieškovė), įforminant bendrąjį dokumentą (ar kitą muitinės nustatytą dokumentą) pasirinktai muitinės procedūrai, pateikti jį ir kitus reikalingus dokumentus muitiniam tikrinimui, taip pat teikti kitas šioje sutartyje nurodytas su prekių deklaravimu ir muitiniu tikrinimu susijusias paslaugas, krovos darbais ir prekių saugojimu.
15.7. Atsakovė atliko šiuos konkrečius neteisėtus veiksmus: pakrovimui atrinko ne tas (su didesniu kiekiu prekių arba iš dalies kitokiu prekių (maisto papildų) asortimentu) paletes; pakrovusi paletes su didesniu kiekiu prekių arba iš dalies kitokiu prekių (maisto papildų) asortimentu, šių prekių vežimo dokumentuose nenurodė; CMR važtaraštyje įrašė faktinės situacijos neatitinkančius duomenis, o būtent klaidingą krovinio svorį, kuris nebuvo nežymus (faktinis krovinio svoris buvo net 2 tonomis ir 475,73 kg didesnis nei nurodytas CMR važtaraštyje). Atsakovės nurodomos aplinkybės apie juridinių asmenų sąsajumą ar tarpusavio ryšį nepaneigia fakto, kad Ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos ši prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovės samprotavimus apie tai, kad ieškovė nepatyrė jokios žalos, paneigia byloje esantis 2017 m. sausio 11 d. poėmio aktas. Būtent nurodytas poėmio aktas neabejotinai patvirtina, jog ieškovė patyrė nuostolius, nes dalis krovinio buvo konfiskuota. Kadangi dalis krovinio buvo konfiskuota, ieškovė privalėjo atlyginti nuostolius Rusijos įmonei „Prima“, su kuria ieškovė buvo sudariusi prekių tiekimo sutartį. Tai, kad žalą pagrindžiantys įrodymai nėra suklastoti ir žala buvo patirta, patvirtina Ieškovės byloje pateikti įrodymai - Rusijos įmonės „Prima“ raštas. Šiuo raštu Rusijos įmonė „Prima“ patvirtino, kad prekių tiekimo sutartys, pretenzija, tarpusavio atsiskaitymų aktas buvo pasirašyti asmens, turinčio teisę atstovauti įmonę (t. y. direktoriaus A. V.), o pati ieškovė atlygino žalą Rusijos įmonei „Prima“, todėl šį pretenzijų neturi.
15.8. Trečiojo asmens nuostoliai, yra realūs ir pagrįsti. Laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. sausio 16 d. (t. y. net 32 dienas) Trečiojo asmens transporto priemonė kartu su vairuotoju praleido Baltarusijos muitinės teritorijoje. Nurodytas laikotarpis buvo šventinis laikotarpis, kai transporto sektoriuje yra ypatingai daug užsakymų dėl padidėjusios įvairių prekių paklausos prieš didžiąsias metų šventes. Tai reiškia, kad per 32 dienas trečiasis asmuo galėjo įvykdyti nuo 5 iki 10 panašių (kaip ieškovės pateiktas) užsakymų (t. y. be atgalinio pasikrovimo) ir uždirbti nuo 10 000 EUR iki 20 000 EUR. Tačiau dėl atsakovės kaltės trečiasis asmuo ne tik, kad neuždirbo nurodytų pajamų, bet dar ir patyrė išlaidų – per 32 dienas trukusį prastovos laikotarpį privalėjo mokėti vairuotojui dienpinigius, lizingo įmokas, draudimo įmokas ir kt.
15.9. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovės patirti nuostoliai buvo nulemti ne atsakovės, bet pačios ieškovės ir trečiojo asmens neveikimo. Tai yra, kad: (1) konstatavus netikslumus trečiasis asmuo galėjo (taip buvo elgiamasi ir ankstesniais atvejais) grįžti į muitinės sandėlį; (2) Ieškovė ir trečiasis asmuo vengė atsiimti poėmio metu paimtą krovinį, nors tokią teisę turėjo; (3) krovinį lydintys vežimo dokumentai galėjo būti koreguojami remiantis NVS šalių Muitinės Sąjungos Muitinės kodeksu. Su nurodytais atsakovės argumentais nėra pagrindo sutikti, nes taip pasielgti neleido nei teisės aktai, nei Baltarusijos pareigūnų veiksmai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
17. Byloje nustatyta, kad šalys 2013 m. vasario 4 d. sudarė muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. 13-02/04. Šios sutarties 1 punkte nurodyta, kad vykdytojas (atsakovas) įsipareigoja deklaruoti vežamas prekes, kurių savininkas yra užsakovas (ieškovas), įforminant bendrąjį dokumentą (ar kitą muitinės nustatytą dokumentą) pasirinktai muitinės procedūrai, pateikti jį ir kitus reikalingus dokumentus muitiniam tikrinimui, taip pat teikti kitas šioje sutartyje nurodytas su prekių deklaravimu ir muitiniu tikrinimu susijusias paslaugas, krovos darbais ir prekių saugojimu, o užsakovas suteikia vykdytojui teises, pateikia jam visus dokumentus, reikalingus vykdytojo, kaip muitinės tarpininko, veiklai vykdyti. Sutarties 2.3.2 punkte įtvirtinta užsakovo (ieškovo) pareiga pateikti vykdytojui (atsakovui) visus krovinio deklaravimui reikalingus dokumentus, išskyrus tuos, kuriuos įformina vykdytojas. Vykdydamas šią šalių sutartį, atsakovas 2016 m. gruodžio 14 d. pagal ieškovo nurodymus pakrovė krovinį į trečiojo asmens UAB „Atreksus“ vilkiką, jį pasvėrė ir sutvarkė pervežimui reikalingus dokumentus. Trečiojo asmens UAB „Atreksus“ vilkikui atlikinėjant krovinio pervežimą iš Vilniaus į Maskvą, Baltarusios muitinėje 2016 m. gruodžio 14 d. buvo nustatyta, kad tikroji krovinio masė 13 730 kg neatitinka atsakovo užpildytuose vežimo dokumentuose nurodomos krovinio masės 11 254,27 kg (t. 1, p. 7, 35, 19-21, 47-50). Ši paaiškėjusi krovinio masės neatitikties aplinkybė patvirtina, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. supainiojo siunčiamą krovinį.
Dėl UAB „SA Logistic“ apeliacinio skundo
18. Apeliantas nurodo, kad jis nėra kaltas dėl atsiradusios žalos, kadangi šalių sudarytoje 2013-02-04 Muitinės tarpininko paslaugų sutartyje nėra pareigos, kuria atsakovui būtų pavesta atrinkti krovinį, pasverti krovinį ir (arba) pakrauti krovinį, nes ieškovas iš atsakovo pageidavo muitinės tarpininko paslaugų. Tačiau tokia atsakovo pozicija paneigiama šalių sudarytos sutarties turiniu, kur numatyta, kad atsakovas įsipareigoja suteikti paslaugas susijusias ir su krovos darbais bei prekių saugojimu (sutarties 1 punktas). Be to 2016 12 31 atsakovas pateikė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą serija SA Nr.001219 už pagal šiuos užsakymus atliktus krovinio krovos darbus, krovinio iki pakrovimo saugojimą pas atsakovą, krovinio rūšiavimą, t. y. atrinkimą krovinio pagal užsakymą. Taigi, pačio atsakovo išrašyta ir pateikta sąskaita ieškovui patvirtina, jog atsakovas suteikė krovinių saugojimo paslaugą, pagal ieškovo užsakymus atliko jo rūšiavimą, atliko krovos darbus bei įformino krovinio vežimo dokumentus. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties vykdymu. Vykdydamas Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį atsakovas, gavęs ieškovo užsakymą pakrauti maisto papildus į transporto priemonę, užpildyti krovinio vežimo dokumentus bei pasverti krovinį, atliko šiuos neteisėtus veiksmus: pakrovimui atrinko ne tas (su didesniu kiekiu prekių arba iš dalies kitokiu prekių (maisto papildų) asortimentu) paletes; pakrovęs paletes su didesniu prekių ir iš dalies kitokiu prekių kiekiu, šių prekių vežimo dokumentuose nenurodė; CMR važtaraštyje įrašė faktinės situacijos neatitinkančius duomenis, o būtent klaidingą krovinio svorį, kuris buvo net 2 475,73 kg didesnis nei nurodytas CMR važtaraštyje.
19. Atsakovas teigia, jog dėl krovinio svorio neatitikimo yra atsakingas vežėjas UAB „Atreksus“, kuris CMR važtaraštyje nenurodė absoliučiai jokių pastabų dėl krovinio atitikimo. Tačiau tokie atsakovo teiginiai vėlgi yra nepagrįsti. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnį, siuntėjui pakraunant krovinį, vežėjas privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinių vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. CMR konvencijos 8 straipsnyje numatytų pareigų netinkamas vykdymas sukelia neigiamus padarinius vežėjui. Nagrinėjamu atveju, vežėjas UAB „Atreksus“ tinkamai įvykdė savo pareigas, t. y. buvo pakrauta 30 palečių, krovinio pakuotė išoriškai nebuvo pažeista, t. y. atliko priimto vežti krovinio išorinę patikrą tiek, kiek yra reikalaujama iš vežėjo. Vežėjas neprivalo tikrinti priimamo krovinio svorio ar jo kiekio, išskyrus atvejus, numatytus CMR konvencijos 8 straipsnio 3 dalyje, t. y. kai to reikalauja pats siuntėjas. Reikalavimo tikrinti priimamo krovinio svorį vežėjui UAB „Atreksus“ nebuvo nustatyta. Krovinį svėrė atsakovas UAB „SA Logistic“.
20. Apeliantas nurodo, kad UAB „Atreksus“ su ieškovu susijusių įmonių užsakymu buvo ne kartą grįžęs iš tos pačios Baltarusijos Respublikos muitinės dokumentų tikslinimui. Ir šiuo atveju tokia galimybė buvo, tačiau dėl nežinomų priežasčių ieškovas ir trečiasis asmuo nutarė laukti dalies krovinio paėmimo, prisiimdami riziką dėl galimų nuostolių. Be to krovinį lydintys vežimo dokumentai galėjo būti koreguojami. Tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens transporto priemonė buvo sulaikyta ir nukreipta detaliam patikrinimui nustačius krovinio viršsvorį. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė buvo sulaikyta, akivaizdu, kad trečiasis asmuo neturėjo galimybės grįžti iš paskirties muitinės Minske. Prekių gabenimas neturint dokumentų laikomas neteisėtu ir vertinamas kaip kontrabandos įvežimas, tai patvirtina poėmio aktas. Tokiais atvejais gresia ne tik dalies, bet ir viso krovinio konfiskavimas kartu su transporto priemone. Akivaizdu, kad nustačius administracinį teisės pažeidimą nebebuvo galima keisti ar papildyti muitinės deklaracijoje nurodytus duomenis.
21. Atsakovas nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo vengė atsiimti poėmio metu paimtą krovinį, nors tokią teisę turėjo. Tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta. Ieškovė konfiskuotą dalį krovinio galėjo išsipirkti už 2017 m. sausio 11 d. poėmio akte nurodytą sumą (t. y. už 148 675,5 Baltarusijos rublių (63 384,31 EUR)), tačiau tai nebuvo padaryta įvertinus, kad muitinės nurodyta išpirkos suma yra didesnė nei konfiskuotų prekių vertė bei didesnė nei ta suma, kurią ieškovas atlygino OOO „Prima“.
22. Apeliantas nurodo, kad dalies krovinio, kuris buvo išimtas Baltarusijos Respublikoje, vertė 3366,94 USD arba 2919,40 Eur, o pritaikius sąskaitoje nurodytą 90 proc. nuolaidą, poėmio metu paimto krovinio vertė - tik 291,94 Eur. Su tokia pozicija nesutiktina, nes lydinti krovinį sąskaita nepatvirtina netektos prekės rinkos vertės, kadangi tai yra ūkio subjektų suderėta kaina su pritaikyta 90 proc. nuolaida, kuri taikoma individualiai susitarus, tačiau tai nepatvirtina prekių rinkos kainos. Baltarusios muitinė paimto krovinio dalies rinkos vertę nurodė 148 675,50 rublio (63 384,31 eurų), o tai pagrindžia, kad ieškovas Rusijos bendrovei „Prima“ atlygino tik prarastų prekių įsigijimo kainą, nes prekių rinkos kaina ženkliai didesnė.
23. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė žalos, o žalą pagrindžiantys įrodymai yra suklastoti. Tačiau byloje esantis 2017 m. sausio 11 d. poėmio aktas (b. l. 51-56, 1 tomas) neabejotinai patvirtina, jog ieškovė patyrė nuostolius, nes dalis krovinio buvo konfiskuota. Kadangi dalis krovinio buvo konfiskuota, ieškovė privalėjo atlyginti nuostolius Rusijos įmonei „Prima“, su kuria buvo sudariusi prekių tiekimo sutartį. Tai, kad žalą pagrindžiantys įrodymai nėra suklastoti ir žala buvo patirta, patvirtina ieškovės byloje pateikti įrodymai - Rusijos įmonės „Prima“ raštas. Šiuo raštu įmonė „Prima“ patvirtino, kad prekių tiekimo sutartys, pretenzija, tarpusavio atsiskaitymų aktas buvo pasirašyti asmens, turinčio teisę atstovauti įmonę (t.y. direktoriaus A. V.), o pati ieškovė atlygino žalą įmonei „Prima“, todėl šį pretenzijų ieškovei nebeturi.
24. Atsakovas nurodo, jog atsiskaitymai turėjo vykti pagal 2016 m. spalio 3 d. Prekių tiekimo sutartį, kurios 5.5 punkte mokėtojais už suteiktas paslaugas nurodomi „Teralex Ltd.“ ir „Dilaris Holding Ltd“. Ieškovas negalėjo nurodyti, kokie prievoliniai santykiai buvo tarp RAB „Prima“ ir įmonių „Teralex Ltd.“, „Dilaris Holding Ltd.“ ir kito mokėtojo „Gry von Richie LLP“ ir kokie atsiskaitymai vyko tarp šių juridinių asmenų. Vadinasi byloje nepaneigta aplinkybė, kad minėti asmenys ieškovui sumokėjo neva negautą 29 900 Eur sumą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu byloje nesant įrodymų apie galimą atsiskaitymą, laikytina, jog jo nebuvo.
25. Atsakovas nurodo, kad mokėjimus turėjusios atliktį įmonės Teralex Ltd“, „Dilaris Holding Ltd.“ ir „Gry von Richie LLP“, taip pat dėl krovinio gavėjas RAB „Prima” turėjo būti įtrauktos į bylą dalyvaujančiais asmenimis, nes teismas sprendė dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų, tačiau šie juridiniai asmenys nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, todėl vien dėl šių priežasčių skundžiamas teismo sprendimas naikintinas. Tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta. CPK 47 str. 1 d. nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms, tačiau nagrinėjamu atveju teismo sprendimas minėtiems asmenims nesukuria nei jokių pareigų, nei naujų neturėtų teisių, todėl įtraukti juos į bylos nagrinėjimą nebuvo pagrindo.
26. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra be motyvų, nes teismas nepasisakė dėl aibės atsakovo pateiktų argumentų ir prašymų. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismo sprendimą motyvavo, o išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teise.
27. Apeliantas nurodo, kad tuo atveju, jei byloje nebūtų buvę duomenų apie krovinio dalies rinkos vertę, tada kompensacija bet kuriuo atveju negalėtų būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismai, apskaičiuodami kompensacijos vertę, turi vadovautis SDR ir valstybės, kurioje vyksta ginčas, nacionalinės valiutos santykiu. SDR santykį su valstybių nacionalinėmis valiutomis, įskaitant ir santykį su Euru, skelbia Tarptautinio Valiutos Fondas (Internationaly Monetary Fund). Taigi, susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kad 2016 m. gruodžio 14 d. vežėjas priėmė vežti krovinį, ir prarado (dėl ieškovo bei vežėjo kaltės) 2 476 kg krovinio, maksimali kompensacijos už prarastą krovinį suma būtų 16 215,44 Eur (2 476 x 8,33 x 0,7862 Eur) (2016 m. gruodžio 14 d. SDR kursas buvo 1 SDR = 0,7862 Eur). Tai reiškia, kad ieškovas ir trečiasis asmuo vežėjas galėjo gintis remdamasis CMR konvencijoje numatytu jų atsakomybės ribojimu. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia atsakovo pozicija būtų pagrįsta, tačiau tik tuo atveju, jei žalos dydis būtų ribojamas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies pagrindu. Dėl atsakomybės ribojimo galimumo nagrinėjamu atveju teismas pasisakys motyvuose susijusiuose su UAB „Idestus“ apeliaciniu skundu.
Dėl UAB “Idestus” apeliacinio skundo
28. UAB “Idestus” skunde nurodo, kad atsakovo atsakomybė negali būti ribojama pagal CMR konvencijos 23 str., kaip ir negalėjo būti ribojama ieškovo atsakomybė prieš Rusijos bendrovę „Prima“, nes veiksmai, kai kroviniai yra sumaišomi, prilyginami padarytiems tyčia. Tokiu atveju CMR konvencijos 29 str. eliminuoja atsakomybės ribojimą.
29. Teisėjų kolegija sutinka su UAB “Idestus” pozicija, kad teismas, spręsdamas sumažinti ieškovo UAB „Idestus“ prašomus priteisti iš atsakovo UAB „SA logistic“ 29 900 eurų dydžio nuostolius, kuriuos ieškovas atlygino Rusijos įmonei „Prima“ dėl prarasto krovinio, iki 20 625,08 eurų, netinkamai taikė CMR konvencijos nuostatas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs atsakovo pažeidimą ir visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, privalėjo pripažinti, jog atsakovo atsakomybė negali būti ribojama pagal CMR konvencijos 23 str., kaip ir negalėjo būti ribojama ieškovo atsakomybė prieš Rusijos bendrovę „Prima“. Pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti CMR konvencijos 29 str. 1 dalį bei pripažinti, jog tiek ieškovas prieš savo užsakovą Rusijos bendrovę „Prima“, tiek ir atsakovas prieš ieškovą, privalo atsakyti pilnai, neribojant nė vieno iš jų atsakomybės pagal CMR konvencijos 23 str. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokio ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Veiksmai, kai kroviniai yra sumaišomi, prilyginami padaryti tyčia. Krovinį svėrė atsakovas UAB „SA Logistic“, tačiau krovinio svorio, pačio atsakovo užpildyto krovinio vežimo dokumentuose – 11254,27 kg, ir faktinio krovinio svorio – 13730 kg, atsakovo pakrauto į trečiojo asmens UAB „Atreksus“ vilkiką, skirtumo atsakovas nepastebėjo, o tai vertintina kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nesilaikymas, prilyginamas tyčiai pagal CMR konvencijos 29 str. 1 dalį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015). Iš to seka, kad ginčijamas sprendimas keistinas padidinant priteistą sumą už nuostolius, kuriuos ieškovas atlygino Rusijos įmonei „Prima“ dėl prarasto krovinio, iki 29 900 eurų, o visą priteistą žalos sumą iki 33 900 eurų. Priteistą sumą padidinus 9 275 eurais, priteistina bylinėjimosi išlaidų suma didintina 209 eurais.
30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
31. Ieškovo atstovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodė, kad ieškovas UAB „Idestus“ patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, t. y. už apeliacinio skundo surašymą 1600 eurų, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 1200 eurų ir už prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones surašymą 385 eurų, viso ieškovas UAB „Idestus“ patyrė 3185 eurų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinėje instancijoje. Tretysis asmuo UAB „Atreksus“ nurodė, kad jis patyrė 560,71 Eur išlaidų už atsiliepimo į skundus surašymą. Patirtos išlaidos advokatų paslaugoms apmokėti priteistinos, tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo apimtis ne didesnės nei 2 000 Eur kiekvienam proceso dalyviui. Ieškovui taip pat priteistinas jo sumokėtas 208,69 Eur žyminis mokestis už skundo nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
UAB „SA Logistic“ apeliacinį skundą atmesti.
UAB “Idestus” apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti.
UAB „Idestus“ iš atsakovo UAB „SA Logistic“ priteistą 24 625,08 Eur nuostolių atlyginimo sumą padidinti iki 33 900 eurų, o priteistą 5744,55 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 5 953,55 eurų.
Priteisti ieškovui UAB „Idestus“, j. a. k. 124236316, iš atsakovo UAB „SA Logistic“, j. a. k. 301171174, 2 208,69 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti UAB „Atreksus“, j. a. k. 125755488, iš atsakovo UAB „SA Logistic“, j. a. k. 301171174, 560,71 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Sigita Zubavičiūtė - Montvilienė
Tatjana Žukauskienė