Pirmosios instancijos teismo                                                           Civilinė byla Nr. 2A-748-544/2019

teisėjas Kęstutis Rimkus                                               Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00156-2019-6

                          Procesinio sprendimo kategorija: 

 (S)

2.6.1.5.; 2.6.2.1.; 2.6.10.5.1.; 3.3.1.18.3.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2019 m. gruodžio 19 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Agromodera“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2115-286/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Loglifta“ ieškinį atsakovei ŽŪB „Agromodera“ dėl skolos, palūkanų priteisimo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Loglifta“ prašė priteisti iš atsakovės ŽŪB „Agromodera“ 19 124,46 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakove 2018 m. balandžio 20 d. pasirašė krovinių pervežimo sutartį LIF Nr. 2018-01, pagal kurią įsipareigojo joje nustatyta tvarka ir sąlygomis atlikti atsakovės užsakytas skiedros krovinių pervežimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove pagal jos pateiktas PVM sąskaitas faktūras Sutartyje nurodytais terminais. Sutarties galiojimo trukmė buvo nustatyta nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Už suteiktas paslaugas atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras: 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LOG 0003565 572,89 Eur, 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LOG/0003591 13 287,76 Eur, 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LOG 0003611 7 105,87 Eur. Iš viso pateiktų PVM sąskaitų faktūrų suma buvo 20 966,52 Eur. Nuo paslaugų teikimo pradžios atsakovė pradėjo vėluoti atsiskaityti, nemokėjo pagal sąskaitas ir pagal mokėjimo terminus, todėl ieškovė, remdamasi Sutarties 4 straipsnio 4.3 punktu, kuriame nustatyta, kad, neapmokėjus už transportavimo paslaugas per nurodyta terminą, skaičiuojami 0,2 procentų dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pradėjo skaičiuoti delspinigius. Atsakovė nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2019 m. vasario 22 d. sumokėjo 8 972,89 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio nuostatomis, sumokėtos atsakovės įmokos pirmiausia padengė susidariusius delspinigius, o pati skola buvo apmokėta tik dalinai, todėl jos likutis yra 19 124,46 Eur.

3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, o jį patenkinus – sumažinti ieškinyje nurodytus delspinigius ir teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, arba išdėstyti, nustatant, kad teismo sprendimu priteista suma turi būti sumokama ieškovei per vienerius metus, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteistų sumą mokant kas mėnesį lygiomis dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį patenkino.

5. Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. balandžio 20 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo vežti atsakovės paruoštus krovinius nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pagal šią Sutartį ieškovė suteikė atsakovei pervežimo paslaugas. Suteiktų paslaugų kainą – 20 966,52 Eur – patvirtina PVM sąskaitos faktūros Nr. LOG 0003565, Nr. LOG 0003591 ir Nr. LOG 0003611. Atsakovė krovinių pervežimo paslaugų fakto ir kainos neginčija. Atsakovė prievolę apmokėti PVM sąskaitas faktūras įvykdė tik iš dalies. Iš skolos paskaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovė iki 2019 m. kovo 7 d. sumokėjo 1 842,06 Eur skolos, o visi kiti atsakovės mokėjimai – 7 130,83 Eur – tik padengė pagal Sutarties 4 straipsnio 4.3 punktą priskaičiuotus 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, neapmokėjus už transportavimo paslaugas per Sutarties 4 straipsnio 4.2 punkte nurodytą 35 kalendorinių dienų terminą. Iš skolos paskaičiavimo lentelės už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2019 m. vasario 22 d. matyti, kad atsakovės skola 2019 m. kovo 7 d. yra 19 124,46 Eur.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovė delspinigius skaičiavo netinkamai, nesilaikydama Sutartimi sulygtos tvarkos. Ieškovė teisingai nurodo, kad CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse yra imperatyviai nurodytas kreditoriaus gautų įmokų paskirstymo eiliškumas.

7. Sprendė, kad šalių nustatytos netesybos nėra akivaizdžiai neprotingos ar per didelės, yra nustatytos šalių susitarimu, todėl šiuo atveju nėra pagrindo jų mažinti.

8. Teismas netenkino atsakovės prašymo atidėti sprendimo įvykdymą arba išdėstyti vieneriems metams, motyvuodamas tuo, kad tokio prašymo patenkinimas akivaizdžiai pažeistų ieškovės teises. Pažymėjo, jog atsakovė nuo 2019 m. vasario 22 d. iki šiol, t. y. daugiau nei pusė metų, nesiėmė jokių priemonių, kad nors dalį skolos grąžintų, o atsisakydama sudaryti taikos sutartį ir priversdama ieškovę ginčą spręsti teisme, savo veiksmais skolą tik žymiai padidino. Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad vien 2018 – 2019 m. atsakovė dalyvavo daugiau nei dešimtyje teisminių procesų kaip skolininkė, dalis kurių pasibaigė taikos sutartimis, tačiau nė vienos iš jų geranoriškai nevykdė, Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama byla Nr. eB2-503-280/2019 dėl bankroto bylos ir dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė ŽŪB „Agromodera“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 11 933,63 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, arba išdėstyti, nustatant, kad teismo sprendimu priteista suma turi būti sumokama ieškovei per vienerius metus, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteistą sumą mokant kas mėnesį lygiomis dalimis; likusią ieškinio dalį atmesti.

10. Nurodo, kad teismas išvadas darė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus (pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį) bei netinkamai skirstydamas šalims įrodinėjimo pareigas (CPK 178 straipsnis). O būtent: iš prie ieškinio pridėtų skaičiavimų neįmanoma nustatyti tikslaus laikotarpio, per kurį delspinigiai buvo skaičiuojami, teismui nėra nurodomos nei aplinkybės, nei jas patvirtinantys įrodymai, kad ieškovė delspinigius skaičiavo Sutartyje nustatyta tvarka, t. y. kad delspinigiai buvo skaičiuojami praėjus ne mažiau nei 35 dienoms po Sutarties 4.2. punkte nurodytų dokumentų gavimo. Akivaizdu, jog būtent ieškovė, reikšdama tokį ieškinį, privalėjo pateikti teismui įrodymus, kad tinkamai įvykdė sutarčių sąlygas, pateikė sutartyse nustatytu laiku dokumentų originalus ir dėl šios priežasties atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove. Priešingu atveju, teismas privalėjo ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo atmesti kaip neįrodytą, tačiau to nepadarė, o, vadovaudamasis ieškovės teikiamomis įvairiomis prielaidomis, priteisė akivaizdžiai neteisingai apskaičiuotus delspinigius.

11. Teigia, jog teismas pažeidė materialinės teisės normą – CK 6.54 straipsnio 5 dalį, kurioje teigiama, kad kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse. Ginčo atveju iš kartu su ieškiniu pridėtų atliktų mokėjimų matyti, kad buvo mokama pagal sąskaitas faktūras. Tai reiškia, kad atsakovė nurodė kitokį įmokų paskirstymą, negu nurodytas CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse, t. y. nurodė, kad apmoka skolą, o ne netesybas ar palūkanas. Ieškovė tokias įmokas priėmė.

12. Mano, jog teismas priteisė akivaizdžiai nepagrįsto ir neprotingo dydžio delspinigius, nes bendra prašomų netesybų suma (13 150,21 Eur)  yra didesnė už nesumokėtą skolos dalį (11 993,63 Eur). Šioje byloje ieškovė ne tik nepateikė jokių įrodymų apie jos patirtus nuostolius, tačiau  net nenurodė, kad jų patyrė. Taigi, prašomas akivaizdžiai nepagrįstų delspinigių dydis yra tik ieškovės siekis nepagrįstai praturėti atsakovės sąskaita.

13. Nurodo, kad teismas be pagrindo atmetė prašymą teismo sprendimo vykdymą atidėti arba išdėstyti. Iš byloje esančių duomenų – skolos fakto yra akivaizdu, kad atsakovė iš karto negali padengti įsiskolinimo. Tokią aplinkybę faktiškai sprendime konstatavo ir pats teismas, analizuodamas Liteko duomenis, tik juos vertino netinkamai. Be to, faktas, kad vykdydama sutartinius įsipareigojimus atsakovė jau yra iš viso sumokėjusi ieškovei beveik 9 000 Eur, rodo, jog padengti įsiskolinimą yra realu.

14. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Loglifta“ prašo apeliacinį skundą atmesti.

15. Nurodo, kad atsakovė, laiku neatsiskaičiusi su ieškove, taip pažeisdama prievolę, įgijo pareigą atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius, įskaitant ir 0,2 procentų dydžio delspinigius. Delspinigių sumažinimas prieštarautų sutarčių lygybės principui. Ieškovės nuomone, atsakovė, prašydama teismo išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis, gali sąmoningai siekti atsiskaitymo vilkinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybės ir išsamiai jų nebekartoja, tad pasisako dėl pagrindinių skundo argumentų ir motyvų.

20. Apeliantės įsitikinimu, ieškovė neteisingai paskaičiavo delspinigius, o teismas juos priteisdamas pažeidė tiek materialinės (CK 6.54 straipsnis), tiek procesinės (CPK 178, 185 straipsniai) teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvaciją, susijusią su visų byloje esančių įrodymų vertinimu, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme būtų pažeistos procesinės įrodymų vertinimo taisyklės dėl ieškovės paskaičiuotos skolos bei delspinigių sumos.

21. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalus). Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad atsakovė netinkamai vykdė prievoles ieškovei, todėl pagal ieškovės paskaičiavimą susidarė 19 124,46 Eur įsiskolinimas už neapmokėtas paslaugas, kurį pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės (CK 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.245 straipsnio 1 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė prievolę apmokėti PVM sąskaitas faktūras Nr. LOG 0003565, Nr. LOG 0003591 ir Nr. LOG 0003611 įvykdė tik iš dalies,  nes iki 2019 m. kovo 7 d. sumokėjo 1 842,06 Eur skolos, o visi kiti mokėjimai – 7 130,83 Eur tik padengė pagal Sutarties 4 straipsnio 4.3 punktą priskaičiuotus 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, neapmokėjus už transportavimo paslaugas per Sutarties 4 straipsnio 4.2 punkte nurodytą 35 kalendorinių dienų terminą.

23. Sutiktina su apeliante, jog bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Tačiau šiame kontekste apeliantė neteisingai interpretuoja šią teisės normą, teigdama, jog neva ieškovė dėl paskaičiuotų delspinigių nepateikė įrodymų, o teismas įrodinėjimo naštą perkėlė pačiai atsakovei. Priešingai, akivaizdu, jog ieškovė, pateikdama ieškinį, pateikė tikslią delspinigių paskaičiavimo lentelę, detalizavo, už kokį laikotarpį, pagal kokią sąskaitą, kokia skolos suma, delspinigių dydis ir pan. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių priešingų įrodymų ar kitokių, jos vertinimu, teisingai apskaičiuotų delspinigių paskaičiavimo. Be to, paties suteiktų paslaugų fakto ir kainos neginčija, nesutinka tik su skolos apmokėjimo ir sumokėtų įmokų paskirstymo tvarka.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu pripažino, kad ieškovė gautas iš atsakovės įmokas teisėtai skyrė pirmiausia delspinigiams padengti. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad pagal CK 6.54 straipsnio 5 dalį kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse, o šiuo atveju atsakovė atliktuose mokėjimuose, kuriuos ieškovė priėmė, aiškiai nurodė, jog mokama pagal sąskaitas. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria.

25. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarką ir sutarties šalių veiksmus, vykdant sutartinius piniginius atsiskaitymus. Šio straipsnio 1 – 4 dalys nustato eilę, kuria įskaitomos skolininko sumokėtos sumos dengiant skolą, jeigu šalys sutartimi nesusitarė dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarką ir sutarties šalių veiksmus, vykdant sutartinius piniginius atsiskaitymus. Šio straipsnio 1 – 4 dalys nustato eilę, kuria įskaitomos skolininko sumokėtos sumos dengiant skolą, jeigu šalys sutartimi nesusitarė dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos. Pagal įstatyme nustatytą eilę įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile – palūkanoms; trečiąja eile – netesyboms mokėti; ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.54 straipsnio 5 dalį, yra nurodęs, kad, jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, vertinama, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1 – 4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).

26. Iš tiesų, atsakovė, atlikdama mokėjimus pagal sutartį, nurodydavo, kad moka skolos dalį pagal PVM sąskaitą faktūrą, tačiau nebuvo detalizuojama nei pagal kokią sąskaitą atliekamas mokėjimas, nei kam, pagrindinei skolai ar netesyboms, padengti skiriamas dalinis skolos mokėjimas. Kaip matyti, sutartimi ginčo šalys nenusistatė įmokų paskirstymo tvarkos. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad ieškovė pažeidė ar nesilaikė CK 6.54 straipsnio 5 dalies reikalavimų tuo aspektu, kad, gavusi iš apeliantės įmokas su nurodymu mokėjimo paskirtyje „dalinis pagal PVM S-F“, nepasinaudojo teise atsisakyti priimti kitokį įmokų paskirstymą, nei reglamentuoja įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ginčą nagrinėjant teisme atsakovė, siekdama išvengti delspinigių mokėjimo, neturi teisės nurodyti jai palankų minėtų įmokų paskirstymo būdą.

27. Pažymėtina, jog netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018), be to, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek ir jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

29. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl priteistų delspinigių, kaip neprotingai didelių, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šalių nustatytos netesybos nėra akivaizdžiai neprotingos ar per didelės, yra nustatytos šalių susitarimu, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Tuo pačiu nesutinkama ir su ieškovės pozicija, dėstoma atsiliepime į apeliacinį skundą, kad tuo atveju, kuomet šalys sutartyje susitarė dėl konkretaus (0,2 procentų) delspinigių dydžio, teismas neturi teisės mažinti netesybas. 

30. Kaip minėta, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 procentų tarifu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Vadinasi, ar konkrečiu atveju yra pagrindas sumažinti netesybas ir kokia apimtimi, teismas sprendžia įvertinęs individualios bylos faktines aplinkybes pagal savo vidinį įsitikinimą.

31. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nutarties 30 punkte nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo ir sumažinti šalių sutartas (Sutarties 4.3 punktas) netesybas nuo 0,2 iki 0,1 procento. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės delspinigius už laiku nesumokėtą skolą, apeliacinės instancijos teismas remiasi tuo, kad atsakovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, dalį skolos (viso 8 972,89 Eur) yra sumokėjusi, priskaitytos netesybos viršija pagrindinės skolos dydį, pagal sutarties sąlygas ieškovei už netinkamą sutarties vykdymą nenumatytos jokios netesybos. Atsakovei Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-503-280/2019 yra iškelta bankroto byla. Bankrutuojančiai įmonei taikant šalių sutartyje nustatytą 0,2 procentų delspinigių dydį, būtų pažeisti jos kreditorių interesai gauti kuo didesnį savo reikalavimų patenkinimą iš įmonės turto ir pajamų, o taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei nuostolių, kaip kompensacinę funkciją atliekančios priemonės, principai. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovei iš apeliantės priteistina 3 565,42 Eur (7 130,83/2) delspinigių. 0,1 procento delspinigių dydis, kolegijos vertinimu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atitinkamai sumažinama teismo sprendimu priteistos skolos suma nuo 19 124,46 Eur iki 15 559,04 Eur.

32. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo atidėti arba išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, kurio pirmosios instancijos teismas netenkino. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad po apeliacinio skundo padavimo apeliantės teisinis statusas pasikeitė – ji dabar yra bankrutuojanti įmonė, nes jai dėl nemokumo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (ši teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 28 d.). Nors teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis), tačiau kreditorių reikalavimai po to, kai įmonei yra iškeliama bankroto byla, yra tenkinami specialia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka, taigi, keliami klausimai nebeaktualūs. Iš apeliantės priteistos sumos išmokėjimo UAB „Loglifta“ naudai galimybės paaiškės ŽŪB „Agromodera“ bankroto procedūrų metu.

33. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo, atitinkamai keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patikslintina bendra suma, nuo kurios skaičiuotinos procesinės palūkanos, nurodoma, kieno naudai priteisiamos nurodytos sumos. Pripažinus, kad ieškinys tenkinamas iš dalies (apie 81 procentą), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteista 574,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) mažinama iki 466,77 Eur.

34. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (apie 30 procentų), atsakovei iš ieškovės priteisiama 48,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo pakeisti, sumažinant priteistų delspinigių dydį, ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti ieškovei UAB „Loglifta“, į. k. 179883185, buveinė Tauragės rajono savivaldybėje, Taurų kaime, Litvinaičio g. 11, iš atsakovės ŽŪB „Agromodera“, į. k. 304061690, buveinė Ignalinos rajono savivaldybėje, Didžiasalio kaime, Agarinio g. 8-4, 15 559,04 Eur (penkiolika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir keturis euro centus) skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (15 559,04 Eur), skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 21 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 466,77 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir septyniasdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti iš ieškovės UAB „Loglifta“, į. k. 179883185, 48,60 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt euro centų) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, atsakovės ŽŪB „Agromodera“, į. k. 304061690, naudai.

Teisėjų kolegija:                                                                                                              Ramunė Čeknienė

Eigirdas Činka                                                                              

Laimantas Misiūnas