Baudžiamoji byla Nr. 1-6-373/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48920-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.2.2; 1.1.7.2.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 22 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė,
sekretoriaujant Rasai Fedinienei,
dalyvaujant prokurorei Jolantai Ražanskienei,
kaltinamajam R. G.,
gynėjai advokatei Justinai Murauskaitei,
nukentėjusiajam A. J.,
jo atstovams advokatui Algimantui Pakarkliui, advokato padėjėjui Irmantui Gudui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį,
n u s t a t ė :
R. G. (duomenys neskelbtini) apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET)117, 127, 128 ir 131.1 punktų reikalavimus, t.y. viršydamas leistiną 90 km/h greitį ir važiuodamas 97 km/h greičiu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą nepasirinko saugaus greičio, esant horizontaliojo ženklinimo linijai, skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, nevažiavo kuo dešiniau jos, darydamas lenkimo manevrą ir kirsdamas ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, o atsiradus kliūčiai - kairįjį posūkio manevrą darančiam automobiliui Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. J., nesulėtino greičio, net visiškai sustabdydamas transporto priemonę, neapvažiavo saugiai šios kliūties, dėl ko savo vairuojamo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į automobilio Opel Calibra kairį šoną durelių srityje ir kartu su juo nuvažiavo nuo kelio sankasos, pasekmėje A. J. dėl daugybinių abipusių dubens kaulų lūžių su dubens žiedo vientisumo suardymu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai
Kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), 15.40 val. važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Priekyje ta pačia eismo juosta važiavo nukentėjusiojo vairuojamas automobilis Opel Calibra, kuris pradėjo stabdyti, jo važiavimas lėtėjo ir suprato, kad jis stoja dešinėje eismo juostos pusėje. Priekyje buvo šalutiniai keliai į kairę ir į dešinę. Jis bandė apvažiuoti nukentėjusiojo automobilį kirsdamas priešingas kelio juostas skiriančią ištisinę liniją. Jam pradėjus lenkimą nukentėjęs staigiai iš dešinės eismo juostos pusės pasuko į kairę, nerodydamas posūkio siganalo. Jis, stabdydamas automobilį ir sukdamas daugiau į kairę pusę, bandė išvengti susidūrimo, bet buvo per vėlu ir atsitrenkė į nukentėjusiojo mašinos kairį šoną. Važiavo 80 km/h greičių, kai pradėjo lenkimą greitį padidino iki apie 90 km/h.
Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjęs A. J. parodė, kad važiavo apie 90 km/h greičiu. Pravažiavo kiemą, į kurį turėjo pasūkti, todėl pristabdė greitį, nes nusprendė pavažiuoti iki priekyje buvusio keliuko ir apsisukti. Jis sulėtino greitį iki 30 km/h, ir jam pradėjus sukti į kairę ir jau beveik įsukus į šalutinį kelią, kaltinamojo automobilis įvažiavo į jo automobilį bei nustumė į griovį. Sukdamas į kairę buvo arčiau ašinės linijos ir iki posūkio likus 20-30 m buvo įjungęs kairio posūkio signalą. Jo automobilio galinis kairio posūkio signalas veikė.
Liudytojas R. M. parodė, kad važiavo kartu su nukentėjusiu A. J., sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. A. J. sukant į kairę girdėjo automobilio posūkio žibinto signalą.
2016-10-16 eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad diena saulėta, kelio danga sausa. Važiuojamosios kelio dalies plotis 5,30 m. Susidūrimo atkarpoje yra ištisinė ženklinimo linija (t.1, b.l. 77-80).
Specialisto išvadoje Nr. 11-380(17) nurodyta tikėtina eismo įvykio eiga - automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas apie 107 km/h greičiu link (duomenys neskelbtini), iki susidūrimo su automobiliu Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietos likus apie 63,8 m atstumui, pasuko automobilį į kairę ir tuo pat metu jį efektyviai stabdė. Automobilis Audi 80 efektyvaus stabdymo rėžimu įveikęs apie 20,9 m atstumą lanko, nukreipto iš dešinės į kairę, trajektorija už kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies sankirtos su šalutiniu keliu, stabdymo pėdsakų pabaigos zonoje apie 81 km/h greičiu trenkė į apie 16 km/h greičiu apsisukinėjusio automobilio Opel Calibra kairį šoną durelių srityje ir kartu su juo už sankryžos su šalutiniu keliu nuvažiavo nuo kelio sankasos kairėje pusėje į padėtis, kuriose šios transporto priemonės buvo užfiksuotos po eismo įvykio. Tuo metu kada automobilis Opel Calibra sankryžoje pradėjo apsisukimo manevrą, automobilis Audi 80 važiavęs apie 107 km/h greičiu nuo susidūrimo vietos buvo apie 64,2 m atstumu ir važiavo tikėtina ties važiavimo krypties eismo juostos kairiuoju kraštu ( horizontalaus ženklinimo linija KET 3 priedo linija 1.1). Tuo metu kada automobilio Opel Calibra vairuotojas pradėjo apsisukimo manevrą, automobilio Audi 80 vairuotojas važiuodamas apie 107 km/h greičiu ir leistinu maksimaliu 90 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilio ir išvengti susidūrimo. Automobilio Audi 80 vairuotojo veiksmai - važiuodamas apie 107 km/h greičiu atsiradus kliūčiai, nusuko automobilį į kairę, dėl ko automobilis už kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto sankirtos su šalutinio kelio važiuojamąja dalimi, susidūrė su apsisukinėjusiu automobiliu Opel Calibra, kada automobilio Audi 80 vairuotojui savalaikiai stabdant automobilį važiavimo krypties eismo juostoje, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu automobilio Opel Calibra vairuotojas prieš apsisukdamas sankryžoje iš anksto nebuvo pasitraukęs prie pat kelio važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti (duomenys neskelbtini) kryptimi, kairiojo krašto, o apsisukinėjo važiuodamas arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ar dalinai kelkraščiu, susidariusioje kelio eismo situacijoje sudarydamas netikėtą kliūtį iš paskos artėjusio automobilio Audi 80 vairuotojui, tai tokie automobilio Opel Calibra vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b.l. 125-134).
Atlikus eismo įvykio ekspertizę nustatytas eismo įvykio mechanizmas – automobilis Audi 80 važiavo ne mažesniu kaip 97 km/h greičiu. Priekyje dešine važiuojamosios dalies puse važiavo automobilis Opel Calibra, kuris sankryžoje pasuko į kairę. Tuo metu iš paskos važiavęs R. G., tarp suartėjančių automobilių tikėtina esant didesniam kaip 44,4 m atstumui, pasuko automobilį į kairę ir pradėjo stabdyti. Stabdomas Audi 80 lanku judėdamas į kairę išslydo į kairę kelio pusę ir sankryžoje automobiliui Opel Calibra priekine dalimi esant šalutinio kelio važiuojamosios dalies ribose, o galine dalimi kairėje kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies pusėje, priekine dalimi, labiau dešine puse trenkėsi į automobilio Opel Calibra kairį šoną. Susidūrimo metu automobilis Audi 80 judėjo apie 74 km/h, o Opel Calibra apie 11 km/h greičiu. Susidūrimo metu automobilis Audi nustūmė Opel Calibra dešiniuoju šonu į kairę pakelę daugiau kaip 13 m nuo susidūrimo vietos. Audi vairuotojas važiuodamas didesniu nei leistinu greičiu, artėdamas prie priekyje lėčiau važiuojančio Opel Calibra laiku nemažino savo automobilio greičio ir priekyje važiuojančio automobilio vairuotojui sankryžoje pradėjus manevrą į kairę, staiga manevravo į kairę ir stabdė dėl ko jo vairuojamas automobilis kirsdamas ištisinę kelio horizontalaus ženklinimo liniją išslydo į į kairę kelio pusę ir susidūrė su kairėje kelio pusėje buvusiu Opel Calibra. Šie R. G. veiksmai buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. R. G. laiku mažinant automobilio greitį, nekeičiant jo judėjimo krypties dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, susidūrimas nebūtų įvykęs. A. J. veiksmai – sankryžoje suko į kairę iš dešinės važiuojamosios dalies pusės – techniniu požiūriu buvo priimtini ir neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui (t.2, b.l.129-142).
Byloje surinktų įrodymų pagrindu daroma išvada, kad kaltinamasis prieš eismo įvykį važiavo apie 97 km/h greičiu (Eismo įvykio ekspertizės išvada), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 127 punktą, numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; bei 131.1 punktą, numatantį, kad ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti lengvaisiais automobiliais <...> keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu <...>.
Jis, važiuodamas paskui priekyje lėtai judantį automobilį Opel Calibra nelėtino greičio ar net visiškai nesustojo, kaip to reikalauja KET 128 punkto nuostatos, o lenkė šį automobilį, kirsdamas ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, kurią kirsti galima tik tais atvejais, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą (KET 117 punktas, KET 3 priedo 1.1 punktas).
Būtent šie kaltinamojo padaryti KET pažeidimai ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. R. G. laiku mažinant automobilio greitį, nekeičiant jo judėjimo krypties dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, susidūrimas nebūtų įvykęs (Eismo įvykio ekspertizės išvada t.2, b.l.129-142, Specialisto išvada t.1, b.l.125-134).
Iš kaltinimo šalinamas KET 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, pažeidimas, nes jis numato bendrąsias eismo dalyvių pareigas.
Ekspertas V. Š. apklausiamas teisme parodė, kad jei nukentėjęs A. J. prieš sukdamas į kairę iš anksto neparodė kairiojo posūkio signalo, tokie jo veiksmai buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Taip pat parodė, jog svarbu kaip A. J. lėtino savo transporto priemonės greitį prieš pasukdamas į kairę, ar pamažu, ar staiga stabdydamas, nes tai lėmė paskui važiuojančio vairuotojo galimybę iš anksto numatyti priekyje važiuojančio automobilio vairuotojo veiksmus ir mažinti greitį, o prireikus ir stabdyti savo automobilį.
Nukentėjęs teigia prieš pasukdamas į kairę rodęs kairio posūkio signalą. Su juo važiavęs liudytojas R. M. parodė, kad A. J. sukant į kairę girdėjo automobilio posūkio žibinto signalą, t.y. kleksėjimą, kurį sukelia rėlė, kai ji veikia rodant posūkį.
Specialisto išvadoje Nr. 11-1873(17) nurodyta, jog automobilio Opel Calibra galinio žibinto posūkio lemputė techniškai tvarkinga, tačiau šios lemputės lizdo kontaktai paveikti korozijos, todėl lemputė nešviečia ir negalima nustatyti kada dėl korozijos kontaktų nustojo šviesti bei ar ji švietė eismo įvykio metu (t.1, b.l. 139-140).
Jei nukentėjęs A. J. prieš sukdamas į kairę ir neparodė kairio posūkio signalo dėl to, kad jo neįjungė ar neveikė galinis kairio posūkio žibintas, tai šie jo veiksmai vis tiek nebuvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, o tik turėjo priežastinį ryšį su jo kilimu. Jei paskui A. J. vairuojamą automobilį važiavęs kaltinamasis būtų sulėtinęs greitį, laikęsis saugaus atstumo tarp automobilių ir neišvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o leidęs nukentėjusiojo automobiliui posūkti į kairę, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje pagal automobilių judėjimo kryptį. Vadinasi jei kaltinamasis būtų likęs savo eismo juostoje, tai A. J. savo automobiliu pasukus į kairę, ši juosta būtų likusi laisva. Kaltinamajam šioje eismo situacijoje buvo draudžiama sukti į kairę, nes priešingų krypčių transporto srautus skyrė ištisinė horizontaliojo ženklinimo liniją, draudžianti paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta.
Byloje nenustatyta, kad nukentėjęs prieš sukdamas į kairę staigiai stabdė automobilį. Iš kaltinamojo parodymų akivaizdu, kad nukentėjęs prieš darydamas posūkį į kairę važiavo lėtai (t.2, b.l. 6-7, 10-11). Jei kaltinamasis taip pat būtų sumažinęs savo automobilio greitį ir likęs savo eismo juostoje, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
Ekspertas V. Š. specialisto išvadoje nurodė, kad jeigu automobilio Opel Calibra vairuotojas prieš apsisukdamas sankryžoje iš anksto nebuvo pasitraukęs prie pat kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto, o apsisukinėjo važiuodamas arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ar dalinai kelkraščiu, susidariusioje kelio eismo situacijoje sudarydamas netikėtą kliūtį iš paskos artėjusio automobilio Audi 80 vairuotojui, tai tokie automobilio Opel Calibra vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b.l. 125-134).
Nukentėjęs A. J. parodė, kad sukdamas į kairę buvo arčiau ašinės linijos, skiriančios priešingas eismo juostas.
Kaltinamasis parodė, kad Opel Calibra važiavo savo važiuojamąja kelio dalimi kiek arčiau dešinio kelio krašto.
Eismo įvykio ekspertizės tiriamojoje dalyje pažymėta, kad įvykio vietos apžiūros metu darytoje nuotraukoje dešiniajame kelkraštyje pagal abiejų transporto priemonių judėjimo kryptį nematyti jokio pėdsako, kuris pagal kryptį atitiktų numanomą automobilio Opel Calibra judėjimo trajektoriją sankryžoje (iš dešinės važiuojamosios dalies pusės lanku į kairę).
Pranešimas apie eismo įvykį policijoje gautas (duomenys neskelbtini) apie 15.40 val. (t.1, b.l.76). Eismo įvykio vietos apžiūra pradėta tą pačią dieną 16.05 val., t.y. praėjus apie 25 minutėms po eismo įvykio (t.1, b.l.77-86). Esant šioms aplinkybėms, jei automobilis Opel Calibra būtų pradėjęs kairįjį posūkį iš dešiniojo pagal jo judėjimo kryptį kelkraščio, tai būtų šiame kelkraštyje išlikę jo ratų pėdsakai.
Minėti byloje surinkti įrodymai paneigia eksperto V. M. išvadą, kad Opel Calibra vairuotojas apsisukimo manevrą vykdė nepasitraukęs prie pat eismo juostos kairio krašto, o manevro pradžioje jo automobilis ne mažiau kaip per pusę savo gabaritinio pločio buvo įvažiavęs į dešinį kelkraštį (t. 2, b.l.78-94).
Eismo įvykio schemoje nurodyta, kad eismo juostos, kuria važiavo abu automobiliai link (duomenys neskelbtini), plotis 2,7 m (t.1, b.l.81). Ekspertas V. Š. apklausiamas teisme nurodė, kad automobilio Opel Calibra plotis 1,69 m.
Atsižvelgiant į važiuojamosios dalies plotį bei automobilio Opel Calibra plotį, nukentėjusiojo veiksmai, jei jis prieš sukdamas į kairę ir nepasitraukė arčiau ašinės linijos, neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui, nes ženklus pasitraukimas ir nebuvo įmanomas.
Dėl kaltinamojo padarytų KET pažeidimų įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilį vairavęs nukentėjęs A. J., kuriam dėl dubens sumušimo, pasireiškusio daugybiniais abipusiais dubens kaulų lūžiais su dubens žiedo vientisumo suardymu - kryžkaulio lūžiu dešinėje, kairio ir dešinio gaktikaulių abiejų šakų lūžiais, kairio klubakaulio lūžiu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 160-161).
Kaltinamojo veika pagal nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą sudaro BK 281 straipsnio 3 dalies sudėtį.
Bausmės skyrimo motyvai
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Jis padarė neatsargų nusikaltimą.
Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad nusikalto būdamas neteistas, nebaustas administracine tvarka, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįtrauktas.
Įvertinus teigiamus R. G. asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą, jam, kaip pirmą kartą teisiamai už neatsargų nusikaltimą, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55 str.), kurios dydis atsižvelgiant į teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, skaičiuotinas nuo šios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 61 str.).
Įvertinus tai, kad kaltinamasis nedirba bei skirtinos baudos dydį, jam nustatytinas vienerių metų baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
R. G. administracine tvarka už KET pažeidimus nebaustas, vadinasi nėra linkęs pažeidinėti eismo saugumo reikalavimus. Jis administracine tvarka nebaustas ir už kitokio pobūdžio nusižengimus. Nusikaltimą padarė būdamas blaivus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl išdėstytų motyvų jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (BK 68 straipsnis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
A. O. Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinis ir galinis žibintai, saugomi Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t.1, b.l.141-143), grąžintini nukentėjusiajam A. J. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Kardomoji priemonė
R. G. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą (BK 47 straipsnio 2011-04-21 redakcija Nr. XI-1350, iki 2018-01-01 galiojęs bazinių bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 euro).
R. G. baudą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“ AB, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6801.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilio Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinį ir galinį žibintus, saugomus Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grąžintini A. J..
R. G. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Teisėja Laima Dumskienė