Administracinė byla Nr. eA-271-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00187-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 24.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adrenalino parkas“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Adrenalino parkas“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2018 m. vasario 8 d. rašto Nr. (4.27.)-D3-391 „Dėl leidimų prekiauti ir teikti paslaugas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas) dalį dėl leidimų galiojimo termino, kuria nustatoma, kad leidimo galiojimas baigiasi 2019 m. gegužės 25 d; 2) įpareigoti Administraciją patenkinti pareiškėjo 2015 m. gegužės 25 d. prašymą „Dėl žaidimų aikštelės įrengimo“ dėl leidimų išdavimo termino, išduoti leidimus prekybai 4 metų laikotarpiui iš visų 2015 m. gegužės 25 d. prašyme ir Rašte nurodytų žaidimų įrenginių, kuriems leidimai prekybai jau yra išduoti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad nors atsakovas Raštu išdavė leidimus prekybai iš visų prašytų žaidimų įrenginių, tačiau atsisakydamas išduoti leidimus prekybai 4 metų laikotarpiui nurodė tuos pačius motyvus, dėl kurių anksčiau buvo atsisakęs išduoti leidimus prekybai ir kuriuos Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1568-386/2016 pripažino neteisėtais.

3.       Rašte nurodyti motyvai dėl leidimų galiojimo termino sutrumpinimo nėra pagrįsti teisės aktais. Atsakovo vienas iš nurodytų atsisakymo išduoti leidimus 4 metamas motyvas – ,,siekis Palangos mieste sureguliuoti laikinų prekybos ir paslaugų teikimo įrenginių ir statinių išdėstymo viešose vietose ir privačiose valdose, sprendinius“ – tačiau, kaip teigė pareiškėjas, atsakovas nenurodė, koks teisės aktas numato pareigą atsižvelgti į šiuos sprendinius ir kaip tie sprendiniai susiję su leidimų galiojimo terminu. Atsakovas, atsisakydamas išduoti leidimus 4 metų laikotarpiui, savo atsisakymą grindžia tais pačiais motyvais, kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1568-368/2016) jau yra pripažinti nekonkrečiais, neteisėtais ir netaikytinais svarstant pareiškėjo 2015 m. gegužės 25 d. prašymą dėl leidimų išdavimo 4 metų laikotarpiui.

4.       Pareiškėjas nesutiko su Rašte atsakovo nurodytu argumentu, kad nors teismas konstatavo, jog teisinio reglamentavimo neapibrėžtumas nedraudžia išduoti leidimą 4 metams, tačiau leidimą išduodanti institucija neprivalo kaskart pagal nutylėjimą sutikti su pareiškėjo prašymu. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. gegužės 25 d. prašymo išduoti leidimus 4 metų laikotarpiui pateikimo metu galiojusios Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintos ,,Prekybos viešosiose vietose taisyklės“ (toliau – Taisyklės) nereglamentavo leidimo prekybai galiojimo termino. Administracijos direktorius 2016 m. kovo 8 d. priėmė įsakymą Nr. A1-227 dėl patvirtintų ,,Laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių bei kioskų, laikinų, nesudėtingų statinių Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas), kurio 17.2 punktas numato, kad suderintas ir užregistruotas įrenginių ir statinių projektas privačiose valdose derinamas žemės sklypo savininko sutikimo dėl įrenginių ir statinių pastatymo ir veiklos vykdymo galiojimo terminui ar žemės sklypo savininko prašomam laikotarpiui, tačiau ne ilgiau nei 3 metų laikotarpiui. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas padarė išvadą, kad jo 2015 m. gegužės 25 d. prašymo pateikimo metu teisės aktai nereglamentavo leidimų galiojimo termino, vadinasi, nenumatė atsakovui teisės nesutikti su prašomu leidimų galiojimo terminu, o šiuo metu galiojantis teisės aktas taip pat nenumato atsakovo teisės nesutikti su prašomu leidimų galiojimo terminu, išskyrus atvejį – leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip 3 metų terminui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas ginčijamame individualiame akte nenurodė konkretaus teisės akto, kuris suteikia teisę atsakovui nesutikti su pareiškėjo prašomu 4 metų leidimų galiojimo terminu ir šį terminą sutrumpinti dėl bet kokių atsakovo nurodomų priežasčių.

5.       Atsakovas, kaip nurodė pareiškėjas, piktnaudžiauja teise, nustatydamas trumpesnį negu pareiškėjo prašyme nurodytą 4 metų leidimų galiojimo terminą, piktavališkai nustatė ypatingai trumpą leidimų galiojimo terminą, kuris apima tik vieną 2018 metų vasaros sezono laikotarpį. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas vertino, jog leidimai prekybai turi būti išduodami 4 metų laikotarpiui, tačiau šį terminą skaičiavo ne nuo leidimų išdavimo (2018 m. vasario 28 d.), bet nuo pareiškėjo 2015 m. gegužės 25 d. prašymo pateikimo momento iki 2019 m. gegužės 25 d., todėl didžioji dalis leidimų galiojimo termino galioja atgal, t. y. nuo 2015 m. gegužės 25 d., nors individualus administracinis aktas negali galioti atgal. Pareiškėjas pažymėjo, kad kartu su 2015 m. gegužės 25 d. prašymu pateikė 2015 m. gegužės 21 d. pasiūlymą (kuris nurodytas kaip 2015 m. gegužės 25 d. priedas Nr. 1), kuriame prašė suteikti leidimą vykdyti veiklą bei prekiauti bent 4 metų laikotarpiui, t. y. iki 2019 metų vasaros sezono pabaigos.

6.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad prie 2015 m. gegužės 25 d. prašymo pridėtame 2015 m. gegužės 21 d. pasiūlyme nurodė, jog prašo išduoti leidimus prekybai 4 metų (vasaros sezonų) laikotarpiui dėl to, kad priklausomai nuo planuojamo vykdyti veiklos laikotarpio, pareiškėjas planuoja žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palanga, (toliau – Žemės sklypas) investicijas, kurios tiesiogiai susijusios su vykdoma veikla – pakeisti esančias senas šaligatvio plyteles į naujas grindinio trinkeles, pakeisti medines gėlių klombas į stilingesnes, pastatyti keletą suoliukų, kurie atitiktų J. Basanavičiaus gatvės stilistiką.

7.       Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti. Raštas yra teisėtas, motyvuotas, priimtas vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu bei įsigilinus į susiklosčiusios situacijos faktines ir teisines aplinkybes. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog pareiškėjas dar administracinėje byloje Nr. eI-1568-386/2016 teikė reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti leidimą 4 metų laikotarpiui, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu nėra įpareigotas, įsiteisėjus teismo sprendimui, išduoti leidimą (-us) pareiškėjui 4 metų laikotarpiui vykdyti veiklą Žemės sklype.

9.       Pareiškėjas, gavęs išduotus leidimus bei susipažinęs su Administracijos Raštu, iš esmės suprato atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį bei savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, todėl, kaip nurodė atsakovas, nėra pagrindo tvirtinti, jog Administracijos Raštu pateiktas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

10.       Klausimo dėl leidimų terminų teisės aktai apskritai nereglamentuoja, o teisinio reglamentavimo nebuvimas negali būti traktuojamas pareiškėjos naudai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Administracija neatsisakė išduoti leidimo, bei nurodė, kad pareiškėjui neužkertamas kelias pasibaigus leidimų galiojimo terminui kreiptis pakartotinai vadovaujantis aktualiu teisiniu reglamentavimu.

11.       Svariausias argumentas priimant sprendimą buvo pareiškėjo nesąžiningas elgesys santykiuose su viešojo administravimo subjektu vykdant prekybą ar teikiant paslaugas. Visą šį teisminių ginčų nagrinėjimo laiką, 2015–2017 metais, pareiškėjas, neturėdamas leidimo (-ų) prekiauti ar teikti paslaugas, vykdė veiklą Žemės sklype iš nesuderintų įrenginių bei gavo iš šios veiklos pajamas. Veiklos vykdymą neturint tam leidimų patvirtina nemaža Administracijos naudai išspręstų administracinių nusižengimų bylų bei šiose bylose esanti ir Viešosios tvarkos skyriaus užfiksuota pažeidimų medžiaga (tarnybiniai pranešimai, nuotraukos, teismų sprendimai ir kt.). 

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra.

13.       Departamentas pažymėjo, kad ginčas kilęs dėl leidimų prekiauti ir teikti prekybos paslaugas Žemės sklype. Minėtas sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruotos ir valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies bei Kultūros vertybių registre registruotos ir valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – „Baltosios vilos“ pastato teritorijas. Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 3 punktu, pažymėjo, kad į Departamento Klaipėdos skyrių dėl sutikimo įrenginiams stovėti Žemės sklype, raštu nebuvo kreiptasi.

II.

14.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Rašto dalį dėl leidimų galiojimo termino, kuria nustatoma, kad leidimas galioja nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 25 d ir įpareigojo atsakovą Administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjo UAB „Adrenalino parkas“ 2015 m. gegužės 21 d. prašymą ir patikslintų dokumentų dalį dėl leidimų prekybai išdavimo 4 metų laikotarpiui. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

15.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos sprendimo, įforminto Raštu, dalies dėl leidimų galiojimo termino, kuria nustatoma, jog leidimo galiojimas baigiasi 2019 m. gegužės 25 d., teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą patenkinti pareiškėjo 2015 m. gegužės 25 d. prašymą „Dėl žaidimų aikštelės įrengimo“ (toliau – ir 2015 m. gegužės 25 d. prašymas) dėl leidimų išdavimo termino.

16.       Dėl teisės aktų redakcijos teismas nurodė, kad iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1568-386/2016 turinio matyti, jog minėtoje administracinėje byloje teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad teismo sprendimo priėmimo dieną yra pasikeitęs teisinis reguliavimas dėl prekybos viešosiose vietose Palangos savivaldybėje (Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. T2-348), tačiau įvertinusi tai, kad ginčijamo sprendimo panaikinimas reiškia, jog atkuriama iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, grąžinama į situaciją, buvusią iki sprendimo priėmimo, atsakovą įpareigojo pareiškėjo prašymą išnagrinėti remiantis ankstesniu teisiniu reglamentavimu, numatytu Taisyklėse. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu atsakovas pagrįstai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, galiojusiomis pareiškėjo prašymo pateikimo metu. Byloje ginčo tarp šalių dėl nurodytos aplinkybės nėra.

17.       Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas ir ribos yra Rašto teisėtumas ir pagrįstumas ta apimtimi, kuria leidimas išduotas trumpesniam terminui negu prašė pareiškėjas.

18.       Teismas, spręsdamas, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą išduoti leidimą trumpesniam terminui negu prašė pareiškėjas, pažymėjo, kad privalo įvertinti Rašte išdėstytų faktinių bei teisinių argumentų pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog esminis argumentas, priimant Raštą – pareiškėjo nesąžiningas elgesys santykiuose su viešojo administravimo subjektu – prekybos ar paslaugų teikimas, neturint tam leidimo. Liudytoja I. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įrenginiai Žemės sklype stovi, paslaugos yra teikiamos. Nurodė, kad nuo 2015 m. vasaros Žemės sklype yra teikiamos paslaugos neturint leidimų ir suderinimų. Paslaugų teikimo faktas nėra nuginčytas. Pažeidėjai administracinėse bylose yra asmenys, teikę paslaugas. Tokių asmenų yra ne vienas. Paaiškino, kad pareiškėjas yra Žemės sklypo nuomininkas, o įrenginiais naudojasi kiti asmenys, sudarę sutartis su pareiškėju, todėl UAB „Adrenalino parkas“ administracinėse bylose nėra patraukta atsakomybėn.

19.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamos administracinės bylos medžiagoje esantys administracinės teisės pažeidimų protokolai patvirtina liudytojos parodymus, kad administracinėn atsakomybėn už paslaugų teikimą adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, buvo patraukti kiti juridiniai asmenys, tačiau ne pareiškėjas. Teismas padarė išvadą, kad ginčo įrenginiais naudojosi ne pareiškėjas – paslaugas, neturėdami leidimų, teikė kiti juridiniai asmenys.

20.       Teisėjų kolegija vertino, kad Rašte nurodyti argumentai, jog negautas Departamento Klaipėdos skyriaus sutikimas; kad žaidimų įrenginių vaizdiniai sprendimai nedera prie gretimybių, menkina Palangos miesto istorinės dalies teritorijos kraštovaizdį, skleidžia triukšmą; kad prašymo pateikimo metu galioję teisės aktai nereglamentavo leidimų išdavimo terminų; kad neprivalo kaskart pagal nutylėjimą sutikti su pareiškėjos prašymu; kad nepaisant aplinkybės, jog leidimai prekiauti ir teikti paslaugas Žemės sklype nebuvo išduoti, tačiau jame buvo vykdoma veikla iš pateiktų derinti įrenginių, nepagrindžia pasirinkto leidimo galiojimo termino teisėtumo. Teismas sutiko su atsakovu, kad jis nėra įpareigotas išduoti leidimą pareiškėjo prašomam terminui, tačiau atsakovas, atlikdamas viešojo administravimo funkcijas, privalo savo sprendime motyvuoti, kuo vadovaujantis priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas Rašte iš esmės nemotyvuoja, kokiu pagrindu ir kodėl pasirinktas būtent toks terminas (iki 2019 m. gegužės 25 d.) (kas lėmė tokio termino pasirinkimą; kokios aplinkybės pasikeis iki nurodyto termino pabaigos; kodėl atsakovas negali išduoti leidimo 4 m. laikotarpiui ir pan.).

21.       Taigi, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Rašte nenurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai išduoti leidimą trumpesniam terminui nei buvo prašoma. Raštas nepagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra aišku, kuo vadovaudamasis atsakovas išdavė leidimą būtent tokiam terminui, t. y. Rašte nėra pagrįsta, kodėl leidimas negali būti išduotas 4 metų laikotarpiui, kodėl leidimas išduotas iki 2019 m. gegužės 25 d. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatavo, jog byloje Rašto dalis dėl leidimo išdavimo termino nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, yra nepagrįsta teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl naikintina Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

22.       Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, teismas vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika (žr., LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1536/2014), sprendė, jog materialinės teisės normas taiko atsakovas, todėl nagrinėjamoje byloje netenkinamas pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą patenkinti prašymą ir išduoti leidimą prekybai 4 metų laikotarpiui. Pripažinus, kad Rašto dalis neatitinka teisės aktų reikalavimų, atsakovas privalo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. gegužės 21 d. prašymą dėl išduoto leidimo termino. Vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių 34 punktu, asmenų prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje, todėl atsakovas teismo įpareigotas išnagrinėti pareiškėjo prašymą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III.

23.       Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprenimą – pareiškėjo UAB ,,Adrenalino parkas“ 2018 m. kovo 6 d. skundą dėl Administracijos Rašto dalies (kiek tai susiję su leidimų terminais) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

24.       Leidimų (licencijų) išdavimas, kaip teigia atsakovas, yra savarankiškoji, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka (priskirta) savivaldybių funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 39 punktas. Vadinasi, savivaldybių institucijos pagal joms įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, kai įgyvendinant įstatymus, yra priimami atitinkami sprendimai.

25.       Atsakovas teigia, kad Raštas yra teisėtas, motyvuotas tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu, o priimant šį sprendimą nebuvo pažeistos nei procedūros, nei materialinės teisės normos. Atsakovo teigimu, Raštas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus bei negali būti laikomas neteisėtas iš esmės (kai teisės aktas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams) ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

26.       Pagrindinis ir svarbiausias motyvas, kodėl atsakovo išduoti leidimai buvo išduodami trumpesniam nei pareiškėjo prašomam 4 metų laikotarpiui – pareiškėjo nesąžiningas elgesys santykiuose su viešojo administravimo subjektu, t. y. pareiškėjui vykdant prekybos ir / ar paslaugų teikimo veiklą (prisidėjus prie šios veiklos vykdymo). Atsakovas pažymi, kad pagal skundžiamą teismo sprendimą yra sukuriama situacija, kai nesant teisinio reglamentavimo (teisės normų, reglamentuojančių leidimų išdavimo terminų) savivaldybė įgyvendindama savarankiškąją funkciją neturi priemonių priimti tokį sprendimą, kuris būtų ne tik palankus pareiškėjui, bet ir atspindėtų savivaldybės poziciją šiame sprendime.

27.       Pareiškėjas UAB ,,Adrenalino parkas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, o atsakovo Administracijos apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovo Administracijos advokato išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

28.       Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovas, i?gyvendindamas savarankis?ka?ja? savivaldybe?s funkcija? is?duoti leidima? prekybai konkrec?iam terminui, privalo savo sprendime motyvuoti, kuo vadovaujantis priimamas vienoks ar kitoks sprendimas, t. y. nurodyti ne tik faktini?, bet ir teisini? pagrinda?, sugretinti faktini? atsisakymo is?duoti leidima? prekybai konkrec?iam terminui pagrinda? su teise?s normomis, suteikianc?iomis teise? atsakovui esant konkretiems faktiniams pagrindams priimti toki? sprendima?, kuris bu?tu? laikomas teise?tu. Byla? nagrine?je?s teismas teisingai nustate?, kad teisinio pagrindo, kuriuo atsisake? is?duoti leidima? 4 metams, Ras?te atsakovas nenurode? ir tai teismui pagri?stai leido daryti is?vada?, jog individualus teise?s aktas ne?ra teise?tas.

29.       Pareis?ke?jas atkreipia de?mesi?, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurode?, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi de?l leidimo galiojimo termino nesutinka visis?kai, tac?iau apeliaciniame skunde pateike? motyvus tik de?l vieno ginc?ijamame ras?te nurodyto faktinio pagrindo, kuriuo atsisake? is?duoti leidima?, laikydamas s?i? pagrinda? esminiu, t. y. pareis?ke?jas nesa?z?iningai elge?si su vies?ojo administravimo subjektu ir vykde? prekyba? neture?damas leidimo.

30.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nors administraciniai nurodymai buvo suras?yti ir baudos paskirtos fiziniams asmenims, tac?iau pareis?ke?jas UAB „Adrenalino parkas“ pagal vies?ojo Nekilnojamojo turto registro duomenis yra z?eme?s sklypo nuomininkas, t. y. faktinis valdytojas ir naudotojas, taigi yra atsakingas ir negale?jo nez?inoti apie uz? z?eme?s sklype vykdoma? veikla?. Tac?iau atsakovas konkrec?iai nenurode?, koks teise?s aktas pareis?ke?jui sukelia teisine? atsakomybe? uz? kitu? asmenu? (fiziniu? ir juridiniu?) veikla? z?eme?s sklype neturint leidimo prekybai ir kode?l uz? kitu? asmenu? neteise?ta? veikla? yra baudz?iamas pareis?ke?jas jam neis?duodant leidimo pras?omam terminui, kai pareis?ke?jo (jo vadovo, darbuotoju? ar paties juridinio asmens) neteise?ti veiksmai ne?ra konstatuoti jokiu i?siteise?jusiu teismo sprendimu.

31.       Atsakovas nepagri?stai apeliaciniame skunde nurodo, kad jeigu vies?ojo administravimo teisiniuose santykiuose vienai s?aliai leistina ignoruoti galiojanti? teisini? reguliavima? ir vies?ojo administravimo subjekto sprendimus, o kitai s?iu? santykiu? s?aliai i?gyvendinant savarankis?ka?ja? savivaldybe?s funkcija? yra taikomi griez?c?iausi reikalavimai bei ribojama sprendimu? prie?mimu? laisve?, tokiu bu?du diskredituojama ir paneigiama vietos savivalda ir jos savarankis?kosios funkcijos. Atsakovas byloje ne?ra pateike?s jokiu? duomenu?, kurie leistu? daryti is?vada?, jog pareis?ke?jas kaip viena administraciniu? teisiniu? santykiu? s?alis ignoravo galiojanti? teisini? reguliavima?, nevykde? teismo nutarties ar kito vies?ojo administravimo subjekto sprendimo, paz?eide? teise?s aktus ir de?l to pareis?ke?jui bu?tu? taikyta teisine? atsakomybe?. Nesant tokiu? duomenu?, mine?ti atsakovo motyvai yra ais?kiai nepagri?sti, kuriais atsakovas is? esme?s siekia uz?maskuoti savo neteise?ta? elgesi?, piktnaudz?iavima? savarankis?ka?ja? savivaldybiu? funkcija, nesant jokiu? teise?tu? motyvu?, atsisakant is?duoti leidimus prekybai pras?omam terminui, apribojant pareis?ke?jo veikla? ir verc?iant pareis?ke?ja? savo teises ginti teisme, vertinant tai, kad pareis?ke?jas dar 2015 m. gegužės 25 d. pateike? atsakovui pras?yma? is?duoti leidimus prekybai 4 metu? laikotarpiui ir atsakovas nuo to laiko neteise?tais motyvais atsisako patenkinti s?i? pras?yma?.

32.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus rašytinio proceso tvarka, trečiojo suinteresuoto asmens (Departamento) atstovui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

33.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 8 d. rašto ,,Dėl leidimų prekiauti ir teikti paslaugas (duomenys neskelbtini), Palangoje“ Nr. (4.27.)-D3-391, kuriuo UAB ,,Adrenalino parkui” išduoti 8 leidimai prekiauti ir teikti paslaugas žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, galiojantys nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 25 d.

34.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

35.       Pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamą Rašto dalį dėl leidimu? galiojimo termino, kuria nustatoma, kad leidimas galioja nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. geguz?e?s 25 d. ir įpareigojo atsakovą Administraciją per 20 darbo dienu? nuo teismo sprendimo i?siteise?jimo dienos is?nagrine?ti pareis?ke?jo UAB „Adrenalino parkas“ 2015 m. geguz?e?s 21 d. pras?yma? ir patikslintų dokumentų dalį de?l leidimu? prekybai is?davimo 4 metu? laikotarpiui. Teismas konstatavo, kad nagrine?jamu atveju skundz?iamame Rašte nenurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai is?duoti leidima? trumpesniam terminui nei buvo pras?oma. Ginc?ijamas Raštas nepagri?stas teise?s normomis ir faktine?mis aplinkybe?mis, tode?l ne?ra ais?ku, kuo vadovaudamasis atsakovas is?dave? leidima? bu?tent tokiam terminui, t. y. Ras?te ne?ra pagri?sta, kode?l leidimas negali bu?ti is?duotas 4 metų laikotarpiui, kode?l leidimas is?duotas iki 2019 m. geguz?e?s 25 d. 

36.       Atsakovas su ginčijamu teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl Rašto dalies panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog ne bet koks formalus VAĮ 8 straipsnio nuostatų pažeidimas sąlygoja individualaus administracinio sprendimo panaikinimą, o tik toks, kuris iš esmės pažeidžia kokio nors teisės subjekto teises ar įstatymo saugomus interesus (žr., pvz., LVAT 2005 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-683/2005; 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-687/2006, 2010 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-603/2010 ir kt.). VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma LVAT praktikoje siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). LVAT šiuo aspektu savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-438/2019).

38.       LVAT laikosi pozicijos, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo priimtas Raštas iš esmės yra moyvuotas. Administracija, išduodama pareiškėjui leidimus prekiauti ir teikti paslaugas Žemės sklype, kurie galioja nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. vadovavosi šiais argumentais – Žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre esančią Palangos miesto istorinės dalies teritoriją; siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 3 punktas įpareigoja gauti už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimą, jeigu norima nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius ir įrenginius, tačiau kartu su 2015 m. gegužės 21 d. prašymu ir 2016 m. kovo 15 d. pateiktais papildomais dokumentais Departamento Klaipėdos skyriaus sutikimas nėra pateiktas; Administracijos vertinimu, pateikti derinti žaidimų įrenginiai yra tūrinio pavidalo, vaizdiniai sprendiniai nedera prie gretimybių, ryškiomis, vizualiai nebūdingomis spalvomis, ypatingai stambiagabarite įranga menkina Palangos miesto istorinės dalies teritorijos kraštovaizdį; veikiantys žaidimų įrenginiai ir visa pramogų zona skleidžia triukšmą, kas prieštarauja siekiamam tausojamojo naudojimo saugojimo režimui.; prašymo pateikimo metu galiojantys teisės aktai nereglamentavo leidimų išdavimo terminų, pažymėjo, kad leidimą išduodanti institucija neprivalo kaskart pagal nutylėjimą sutikti su pareiškėjo prašymu. Taip pat Rašte Administracija atkreipė dėmesį į tai, kad sprendimui dėl leidimų galiojimo termino įtaką darė ir tai, kad nepaisant to, jog leidimai prekiauti ir teikti paslaugas Žemės sklype nebuvo išduoti, teisminių ginčų nagrinėjimo metu (2015–2017 metų laikotarpiu) Žemės sklype vis tiek buvo vykdoma veikla iš (nuo) pateiktų derinimui įrenginių (žaidimo automatų), o tai patvirtina Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistų užfiksuoti pažedimai, už kuriuos buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai bei priimti nutarimai administracinio nusižengimo bylose pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnį.

40.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nors Raštas ir turi trūkumų (nėra išsamiai išdėstyti teisiniai pagrindai), tačiau jie nėra esminiai (nesudarantys savarankiško ir pakankamo pagrindo Raštą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti). Pažymėtina, jog paminėti trūkumai nesutrukdė pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka realizuoti teisę į teisminę gynybą, todėl panaikinti ginčijamą administracinį aktą dėl jo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams nėra pagrindo.

41.       Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Atsakovas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

42.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administraciniam nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija