Civilinė byla Nr. 2S-648-230/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24553-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 122.3; 122.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Kauno arkivyskupijos kredito unijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3135-451/2015 pagal pareiškėjos Kauno arkivyskupijos kredito unijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. Ž., A. Ž., antstolei N. B. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

         Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

                                                               I. Ginčo esmė

Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė: nustatyti, kad skolininkei L. Ž. bendroje jungtinėje nuosavybėje su A. Ž. priklauso po ½ dalį transporto priemonės – automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), automobilio Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), automobilio Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), leidžiant visą nedalų turtą realizuoti ½ dalį gautų piniginių lėšų pervedant skolininkės sutuoktiniui A. Ž.; teismo nuožiūra nustatyti L. Ž. ir jos sutuoktiniui A. Ž. priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, kurioms prašoma nustatyti skolininkės L. Ž. dalį, naudojimosi tvarką.

Pareiškėja nurodė, jog antstolės N. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0176/14/00070 dėl skolos išieškojimo solidariai iš skolininkų L. Ž. ir VšĮ „Namai kitaip“ išieškotojo Kauno arkivyskupijos kredito unijos naudai. Vykdant 2013-11-18 išduotą teismo įsakymą, 2014-03-12 ir 2014-05-20 turto arešto aktais buvo areštuotas skolininkės L. Ž. kartu su sutuoktiniu A. Ž. priklausantis turtas. Minėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Skolininkei L. Ž. priklausanti turto dalis nenustatyta, dėl to negalima nukreipti skolos išieškojimo į L. Ž. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjos Kauno arkivyskupijos kredito unijos pareiškimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo priėmimo klausimą, 2015 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjai septynių dienų terminą pašalinti pareiškimo trūkumus – pateikti naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos projektą, aiškiai apibrėžti, individualizuoti skolininko turto dalį bendrame turte, pateikti duomenis apie tai, jog pareiškėja būtų bandžiusi gauti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, siekdama tinkamai suformuluoti dėl naudojimosi skolininkei ir jos sutuoktiniui priklausančia turto dalimi tvarkos nustatymo. Teismas nurodė, jog pareiškėjos prašymas nustatyti suinteresuotų asmenų turto dalis yra neapibrėžtas, nekonkretus ir neaiškus, nes pagal jį negalima individualizuoti skolininko dalies bendrame turte. Pagal tokį pareiškimą būtų apsunkintas ne tik civilinės bylos nagrinėjimas, bet vykdymo procesas, išieškant iš neapibrėžtos individualiais požymiais skolininko turto dalies.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir kausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjos Kauno arkivyskupijos kredito unijos prašymą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismo išvada ir reikalavimas nurodyti ne tik idealiąją, bet ir realiąją skolininko turto dalį yra nepagrįstas, nes pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normos nustatytus reikalavimus, o pagal formuojamą teismų praktiką išieškojimas galimas tiek esant nustatytai idealiajai, tiek realiajai daliai, CPK normos neįpareigoja privalomai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Kai skolininko turto dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 str. 2 d. neprivalo būti nustatoma, o naudojimosi tvarkos nustatymas gali būti atliekamas vėliau, jeigu tam kiltų poreikis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja konkrečiai ir aiškiai suformulavo savo prašymą, t. y. prašė nustatyti skolininko idealiąją turto dalį.
2. Teismo išvada, jog pareiškėja turėjo pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, nepagrįsta, nes naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, o naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu, nepažeidžiant bendraturčių teisėtų interesų. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą, tačiau tai iš esmės nekeičia bendrasavininko nuosavybės teisės dalies dydžio, t. y. net ir nustačius bendrasavininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančiu objektu naudojimosi tvarką bendrasavininkų idealiosios nuosavybės teisės dalys išlieka nepakitusios (po ½), kas reiškia, kad naudojimosi tvarkos nustatymas neturi įtakos nustatytai bendraturčių nuosavybės teisės apimčiai.
3. Teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją nustatyti kilnojamųjų daiktų, t.y. transporto priemonių naudojimosi tvarką. Toks reikalavimas neatitinka protingumo kriterijų, nes nustačius skolininko turto dalį, nėra jokios prasmės nustatinėti turto naudojimosi tvarkos, kadangi minėtos transporto priemonės bus parduodamos iš varžytinių ir tokio turto neįmanoma atidalyti be žalos jo paskirčiai, todėl pareiškėja teismo prašė nustatyti, jog L. Ž. (skolininkei) bendroje jungtinėje nuosavybėje su A. Ž. priklauso po ½ dalį transporto priemonės, leidžiant visą nedalų turtą (šiuo atveju automobilius) realizuoti, ½ dalį gautų lėšų pervedant skolininkės L. Ž. sutuoktiniui A. Ž..

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi, kuria nustatyti pareiškimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, trūkumai, todėl šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas 7 dienų terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja Kauno arkivyskupijos kredito unija kreipėsi į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su jos sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo. Kauno apylinkės teismas ginčijama 2015 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškimo priėmimo stadijoje nustatęs, kad prašymas neatitinka CPK 667 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y. pareiškėja nenurodė, kaip prašo nustatyti naudojimosi turtu tvarką ir nepateikė prašymo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, pareiškėjai nustatė septynių dienų terminą prašymo trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, jog remdamasis pagal CPK 667 str. 1 d. išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu ir nustatęs skolininko dalį, teismas turi vadovautis CPK 667 str. 2 d. ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus bei skolininko interesus. Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Siste­miškai aiš­kin­da­mas šią nuo­sta­tą kar­tu su CK 4.80 str. 3 da­li­mi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nu­ro­dė, kad šiomis nor­momis yra gi­na­mi iš­ieš­ko­to­jo in­te­resai – sko­li­nin­ko da­lis atidalijama taip, kad iš jos ga­li bū­ti iš­ieš­ko­ta, t. y. pa­ten­kin­ti kre­di­to­riaus rei­kala­vi­mai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–533/2006).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, todėl išieškojimas galimas tiek esant nustatytai idealiajai, tiek realiajai turto daliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Tik remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas būtų parduodamas už kuo didesnę kaina, taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė N. B. vykdo išieškojimą pagal 2013 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-23379-528/2013 išieškotojo Kauno arkivyskupijos kredito unijos naudai. Antstolei pasiūlius, išieškotoja kreipėsi į teismą dėl skolininkės L. Ž. turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo. Sprendžiant iš pareiškėjos reikalavimų, ji prašo nustatyti būtent realiąsias, o ne idealiąsias skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto dalis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju teismui turi būti pateikiamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos projektas (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1815-567/2011), kadangi nesant tinkamai parengto skolininkui priklausančio turto dalies naudojimosi projekto, teismas negalėtų teisingai išspręsti bylos, nes nustatęs skolininko turto dalį, teismas privalo nustatyti ir jos naudojimosi tvarką taip, kad būtų galima įvykdyti realų išieškojimą, remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 667 straipsnio 4 dalis).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis projektas turi būti teikiamas tik svarstant prašymo priėmimo klausimą. Pažymėtina, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys (pareiškimas) neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėja neturi skolininkei priklausančio turto kadastrinių matavimų bylų, kas užkerta kelią parengti ir pateikti teismui naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto (žemės sklypo) dalimi tvarką. Tai, kad šių dokumentų pareiškėja nepateikė kartu su prašymu, nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti civilinę bylą, kadangi jie gali būti pateikiami vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Be to, kai kuriais dokumentais (kadastrinių matavimų bylos), kaip turto savininkė, disponuoja skolininkė, todėl jų pateikimas teismui nesukeltų jokių sunkumų, priešingai nei pareiškėjai kreipiantis į atitinkamas institucijas dėl jų gavimo. Pažymėtina, kad įgyvendinti savo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendrasavininkis), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui, kadangi tik turto bendrasavininkiai (skolininkė L. Ž. ir jos sutuoktinis) geriausiai gali nusistatyti tvarką, pagal kurią jie naudosis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundų argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo priėmimo klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis, kuria pareiškėjai nustatytas 7 dienų terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                                                        Nijolia Indreikienė