Civilinė byla Nr. e2A-1715-864/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25552-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.9.2;

3.3.1.18.        

 

        (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Michaelio Rosako namas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3887-534/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Michaelio Rosako namas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ dėl statybos subrangos sutarties modifikavimo, skolos priteisimo, nuostolių atlyginimo, delspinigių priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Michaelio Rosako namas“ (buvęs pavadinimas UAB „Grigoma“, toliau ir ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Versina“ (toliau ir atsakovė), kuriuo prašė : 1) modifikuoti 2022 m. balandžio 20 d. Statybos subrangos sutarties 2.1. punktą; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 11 164,53 Eur skolą pagal modifikuotą sutarties punktą; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 3 603,91 Eur skolą už atliktus darbus; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2 921,25 Eur nuostolius (baudą); 5) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 821,71 Eur delspinigius; 6) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

2.       Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis :

2.1.       Ieškovė su atsakove 2022 m. balandžio 20 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. 631-2 (toliau - Sutartis), kuria susitarė:

2.1.1.                      Ieškovė (Subrangovas) savo jėgomis ir priemonėmis atliks demontavimo darbus (toliau - Darbai) pagal pateiktą techninį projektą ir faktinę situaciją, ir darbų rezultatą perduos atsakovei (Gen. Rangovas) (Sutarties 1.1. punktas). Savo ruožtu atsakovė įsipareigojo kokybiškai atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti;

2.1.2.                      Darbų atlikimo vieta - Gen. rangovo objekte (duomenys neskelbtini), pagal projektą „Mokslo paskirties pastato paskirties keitimo ir rekonstravimo darbai“ (Sutarties 1.2. punktas);

2.1.3.                      Sutarties 1.2. punkte numatyta, kad Darbų apimtys yra numatytos techniniame projekte ir faktiškai parodytos objekte, pagal tai Subrangovas nustatė Sutarties kainą ir parengė darbų atlikimo lokalinę sąmatą;

2.1.4.                      Sutarties kaina be PVM yra 80 000,00 Eur, o su 16 800,00 Eur PVM, iš viso 96 800,00 Eur (Sutarties 2.1. punktas);

2.1.5.                      Darbų atlikimo terminas nuo 2022 m. balandžio 21 d. (Sutarties 4.1. punktas) iki 2022 m. birželio 18 d. (Sutarties 5.1. punktas).

2.2.       Darbų eigoje vykdant konstrukcijų (ir viskas kas pritvirtinta prie konstrukcijų) ardymo/demontavimo grupės, t. y. plytų mūro sienų ardymo/demontavimo, darbus (Lokalinės sąmatos 1 d. 2 punktas) tapo akivaizdu, jog prieš pasirašant Sutartį atsakovės nurodytos Darbų apimtys (plytų mūro sienos 144 kv. m) neatitinka faktinei situacijai ir todėl Darbų atlikimas pareikalaus papildomų ieškovės laiko sąnaudų ir kaštų nei buvo skaičiuota. Apie esamą situaciją ieškovė informavo atsakovės atstovą, darbų vadovą E. P. (Sutarties 7.4. punktas). Atsakovės atstovas, apžiūrėjęs situaciją vietoje, sutiko dėl Darbų apimčių neatitikimo ir prašė bei ragino ieškovės atstovą nestabdyti Darbų jų vykdymo eigoje dėl įtempto Darbų grafiko. Tuo pačiu, ginčo šalių atstovai bendrai sutarė, jog padidėjusias Darbų apimtis/papildomus darbus bus galima tiksliai įvertinti objekte pagal faktą tik po tos dalies Darbų atlikimo, nes ardomos plytų mūro sienos (pertvaros) uždengtos įvairia apdaila ir todėl negalima nustatyti sienų (pertvarų) storio, o pakabinamos lubos ir kt. konstrukcijos neleidžia įvertinti sienų (pertvarų) aukščio.

2.3.       Ieškovei demontavus objekte visas plytų mūro sienas (pertvaras), atsakovės atstovas E. P., pasitelkęs į pagalbą kolegę projekto inžinierę A. R., objekte savarankiškai perskaičiavo išardytų/demontuotų plytų mūro sienų apimtis ir su skaičiavimais supažindino ieškovės atstovą direktorių M. G. Šalių skaičiavimai sutapo - išardytų/demontuotų plytų mūro sienų apimtis pagal faktą buvo 121,38 kv. m didesnė nei atsakovė buvo nurodžiusi ieškovei prieš Sutarties pasirašymą (faktinis kiekis 265,48 kv. m - atsakovės nurodytas kiekis 144 kv. m).

2.4.       Ieškovė elektroniniu paštu 2022 m. liepos 26 d. įteikė atsakovei pranešimą „Dėl Statybos subrangos sutarties Nr. 631-2 papildomų darbų atlikimo“, kuriuo prašė kompensuoti 11 164,53 Eur sumą ((265,48 kv. m - 144,10 kv.) x 91,98 Eur) už papildomus plytų mūro sienos ardymo/demontavimo darbus. Ieškovės atstovo raginamas, atsakovės atstovas projekto vadovas E. V. 2022 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu laišku atsakė, jog kol kas dar neturi galutinės informacijos, tačiau kai pilnai įvertins, savo sąmatas suderins su užsakovu.

2.5.       Atsakovės atstovams ir toliau vengiant spręsti klausimą dėl atsiskaitymo už papildomus darbus, ieškovė elektroniniu paštu 2022 m. rugpjūčio 26 d. įteikė atsakovei raginimą -reikalavimą „Dėl papildomo susitarimo „Dėl būtinų papildomų darbų atlikimo prie Statybos subrangos sutarties Nr. 631-2 sudarymo ir dėl 2022-08-23 PVM sąskaitos faktūros Nr. GR0260 apmokėjimo“, kurio 6.1. ir 6.2. punktuose siūlė iki 2022 m. rugsėjo 5 d. Sutartį pakeisti dalyje „Sutarties kaina“ (2.1. punktas), padidinant ją 11 164,53 Eur suma be PVM ir reikalavo iki nurodytos datos apmokėti 2022 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GR0260 11 164,53 Eur sumai. Su raginimu ieškovė taip pat pateikė Objekto projektą su Plytų mūro sienos ardymo/demontavimo darbų apimčių paskaičiavimais. Atsakovės atstovas projekto vadovas E. V. 2022 m. rugpjūčio 29 d. ir vėliau elektroniniu susirašinėjimu atsisakė ieškovės keliamą klausimą spręsti iš esmės, o atsakomybę dėl esamo griaunamų sienų kiekio neatitikimo nepagrįstai perkėlė ieškovės atstovui, pareikšdamas, jog Sutarties 1.1, 1.2, 2.2 punktuose aiškiai apibrėžta, kad Subrangovas turėjo įsivertinti faktinę Darbų apimtį; Subrangovas iki Sutarties pasirašymo keletą kartų apžiūrinėjo objektą ir aiškiai matė visą situaciją, todėl turėjo ir galėjo viską įsivertinti. Ieškovės nuomone, atsakovės veiksmai atsisakant sudaryti papildomą susitarimą dėl papildomų darbų ir apmokėti sąskaitą už tuos darbus, laikytini sutartinių prievolių pažeidimu, dėl ko atsakovei kyla atitinkamai neigiamos teisinės pasekmės.

2.6.       Ieškovė toliau vykdė Darbus iki lapkričio pabaigos atsakovės iniciatyva. Atsakovės atstovams nebeleidus ieškovei užbaigti visų Darbų pagal Sutartį, 2022 m. lapkričio 24 d. ieškovė atlaisvino objektą ir jokių darbų daugiau nebevykdo, o elektroniniu paštu atsakovei įteikė 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūra Nr.  GR0289 6 525,16 Eurų sumai.

3.       Ieškovės manymu, atsakovė pažeidė pareigą ikisutartiniuose santykiuose atskleisti kitai šaliai (ieškovei) informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio 4 dalis), t. y. atsakovė 2022 m. kovo 3 d. pateikusi ieškovei „Pasiūlymo pateikimo formą“ su visais numatomų Darbų pagal Sutartį kiekiais, nurodė klaidingą plytų mūro sienų kiekį - atsakovės nurodytas kiekis 144 kv. m - faktinis kiekis 265,48 kv. m. Dėl aptariamos atsakovės pareigos pažeidimo, Darbai buvo vykdomi iš esmės pasikeitusioms Sutarties vykdymo aplinkybėms, nes 121,38 kv. m padidėjęs ardomų plytų mūro sienų kiekis pareikalavo iš ieškovės papildomų darbo jėgos ir laiko sąnaudų už 11 164,53 Eur sumą be PVM ((265,48 kv. m - 144,10 kv. m) x 91,98 Eur), o tai sudarė 13,96 proc. visos Sutarties kainos (11 164,53 x 100 / 80 000). Akivaizdu, kad pasikeitus prievolių vykdymo aplinkybėms ieškovei iš esmės tapo sunkiau vykdyti pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Susidarė sutarties vykdymo suvaržymui priskirtinos sąlygos, numatytos CK 6.204 straipsnio 2 dalies nuostatoje. Ieškovė inicijavo Sutarties 2.1. punkto pakeitimą, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė jį keisti. Ieškovės vertinimu, Sutarties 2.1. punkto nuostata „Sutarties kaina be PVM yra 80 000,00 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių eurų ir 00 ct)“ keistina / modifikuotina į „Sutarties kaina be PVM yra 91 164,53 Eur (devyniasdešimt vienas tūkstantis vienas šimtas šešiasdešimt keturi eurai ir 53 ct)“, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

4.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 14 768,44 Eur be PVM sumą, kurią sudaro:

4.1.       11 164,53 Eur be PVM suma pagal 2022 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. GR0260 už papildomus plytų mūro sienos ardymo / demontavimo darbus. Ieškovės nuomone, šis reikalavimas tenkintinas, teismui tenkinus reikalavimą dėl Sutarties 2.1. punkto pakeitimo (modifikavimo).

4.2.       3 603,91 Eur be PVM suma pagal 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. GR0289 už atliktus Darbus pagal Sutartį. Paaiškina, kad nuo Darbų vykdymo pradžios tarp šalių buvo sudaryti šeši tarpiniai atliktų darbų aktai, pagal kuriuos atsakovė sumokėjo ieškovei 73 474,84 Eur sumą be PVM; paskutinis (šeštasis) tarpinis atliktų darbų aktas šalių buvo pasirašytas 2022 m. rugpjūčio 4 d., po ko ieškovei dar buvo likę atlikti Darbų pagal Sutartį už 6 525,16 Eur be PVM (80 000 – 73 474,84), t. y. iškirsti angas 24,75 m3 už 2 276,51 Eur (Akto 1 dalis, 3 punktas), iškirsti angas stoglangiams 3 m3 už 275,94 Eur (Akto 1 dalis, 7 punktas), baigti ardyti grindis už 3 000,00 Eur (Akto 3 dalis), demontuoti vandentiekio vamzdžius už 772,71 Eur (Akto 5 dalis, 1 punktas) ir sutvarkyti sklypą už 200,00 Eur (Akto 6 dalis). Ieškovė iki 2022 m. lapkričio 24 d. Darbų pagal Sutartį atliko už 3 603,91 Eur be PVM, t. y. iškirto angas 14,00 m3 už 1 327,97 Eur (Akto 1 dalis, 3 punktas); išardė grindis už 2 000,00 Eur (Akto 3 dalis); iškirto angas stoglangiams 3 m3 už 275,94 Eur (Akto 1 dalis, 7 punktas).

4.3.       Ieškovė iš atsakovės reikalauja nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, kurie iš viso yra 2 921,25 Eur be PVM (6 525,16 – 3 603,91) pagal 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. GR0289. Paaiškina, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi užbaigti vykdyti Sutartį visa apimtimi ir gauti visas planuotas pajamas, tačiau negalėjo baigti ne dėl savo kaltės ir ne nuo jos priklausančių aplinkybių, o dėl atsakovės neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų (sąmoningas vengimas sudaryti susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo, konflikto eskalavimas ir nepagrįstas draudimas Subrangovui (ieškovei) baigti vykdyti Darbus pagal Sutartį). Taigi reikalaujamus atlyginti nuostolius sudaro ieškovės planuotos gauti 2 921,25 Eur be PVM dydžio (80 000 – 73 474,84) – 3 603,91) pajamos už Darbus pagal Sutartį, kurių atsakovė neleido jai atlikti.

4.4.       Ieškovės naudai iš atsakovės priteistini 0,08 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną, skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. raginime nurodytos dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d., nuo nesumokėtos ir ieškovei priklausančios gauti 11 164,53 Eur be PVM sumos, iš viso - 821,71 Eur.

5.       Atsakovė UAB „Versina“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Savo nesutikimą su ieškiniu grindė pirmiausia teisiniu reglamentavimu, kad statybos rangos sutarties kaina, sutarties vykdymo metu, gali būti keičiama tik išimtinais atvejais ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus įstatymo išimtis, numatytas CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ir (ar) CK 6.685 straipsnyje, o šiuo atveju ieškovė neįrodo nei vienos iš išimčių, todėl reikalavimas padidinti Sutarties kainą pripažintinas nepagrįstu. Ieškovės keliamo reikalavimo padidinti Sutarties kainą ir šio reikalavimo motyvo (neva papildomi darbai) aspektais atsakovė nurodo aktualias Sutarties sąlygas, apsprendžiančias Sutarties dalyką ir atsakovės užduotį ieškovei (CK 6.189 straipsnis, 6.681 straipsnio 1 dalis) bei faktines aplinkybes:

5.1.       Sutarties 1 skyriuje yra numatyta, jog Subrangovas (ieškovė) privalo atlikti demontavimo darbus pagal techninį projektą ir faktinę situaciją Mokslo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo ir rekonstravimo darbų objekte / statybvietėje. Darbų apimties faktinę situaciją ieškovė, kaip profesionalus rangovas, turėjo nustatyti ir nustatė ne tik pagal atsakovės pateiktus techninio projekto sprendinius, tačiau ir faktiškai apžiūrėjusi statybos objektą, po ko parengė ir pateikė savo lokalinę darbų sąmatą. Atsakovė pažymi, kad ieškovei rengiant lokalinę sąmatą ir nustatant kainą ji neteikė jokių pastabų / pasiūlymų atsakovei dėl kainos skaičiavimo. Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovė nustatė ir šalys susitarė dėl bendros Sutarties kainos 80 000 Eur be PVM, o su PVM tai yra 96 800 Eur.

5.2.       Sutarties 2.2 punkte numatyta – „Sutarties kaina yra maksimali ir nustatyta Subrangovui pilnai susipažinus su darbų apimtimis, specifika, pilnai įvertinus visas išlaidas Sutarties objektui atlikti. Subrangovui neatlyginamos jokios kitos išlaidos bei nemokamas joks kitas atlygis, įskaitant ir išlaidas bei atlygį už atliktus papildomus darbus, kuriuos jis atliko atskirai dėl to raštu nesusitaręs su Generaliniu rangovu. Tuo atveju, jeigu nėra sudaromas rašytinis papildomas susitarimas prie Sutarties dėl papildomų darbų atlikimo, Subrangovui atlikus bet kokius papildomus darbus ir (ar) patyrus bet kokiais išlaidas, laikytina jog darbai atlikti paties Subrangovo rizika ir sąskaita. Subrangovui sumokama tik Sutarties kainos dalis, kuri atitinka faktiškai atliktų darbų kainą, kuri įvertinta ir nustatyta pagal Subrangovo lokalines darbų sąmatas, todėl Subrangovas neturi teisės reikalauti Sutarties kainos dalies už darbus, kurių faktiškai neatliko, nepaisant to, kad jie yra įtraukti į lokalines sąmatas arba neturi teisės reikalauti išlaidų ar atlygio už didesnį faktiškai atliktą darbų kiekį negu yra įvertintas lokalinėse sąmatose, o taip pat, Subrangovas neturi teisės reikalauti išlaidų atlyginimo ir (ar) atlygio už tuos darbus (įskaitant jų kiekį), kurie Subrangovo (dėl skaičiavimo ar kitokių apsirikimo klaidų, netinkamo projektinės dokumentacijos įvertinto ar pan.) nebuvo įvertinti ir neįtraukti į lokalines sąmatas, tačiau buvo (yra) technologiškai ir (arba) pagal statybos darbų normatyvinius ir teisinius reikalavimus būtini Sutarties objektui tinkamai atlikti“.

5.3.       Sutarties 6.19 punkte numatyta – „Subrangovas pareiškia, kad jis gerai išanalizavo ir suprato Generalinio rangovo užduotį, darbų pobūdį, specifiką ir apimtį pagal techninį projektą, kiekių žiniaraščius ir Sutarties priedus, apžiūrėjo statybvietę ir įvertino faktines darbų atlikimo aplinkybes, numatė ir įvertino visas galimas kliūtis, rizikas, numatė ir įvertino visus darbus bei įsipareigojimus, būtinus šiai Sutarčiai vykdyti, todėl prisiima visą riziką dėl tinkamo Sutarties įvykdymo, darbų apimties nustatymo ir įkainavimo“. Sutartis sudaryta konkretiems darbams atlikti už bendrą Sutarties kainą, o ne konkretiems atitinkamų darbų kiekiams atlikti ir ieškovė prisiėmė visą riziką dėl Sutarties bendros kainos nustatymo bei įsipareigojo (garantavo) atlikti visus būtinus darbus Sutarties tikslui pasiekti už ne didesnę nei sutartą bendrą kainą, nepaisant ir to, jog faktinė darbų apimtis skirtųsi nuo ieškovės įvertintos (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Kitaip tariant, Sutartimi ieškovė įsipareigojo ir privalėjo atlikti ne vien tik savo lokalinėje sąmatoje numatytus (įvertintus) darbus, įskaitant jų apimtį (kiekį). Ieškovei ir atsakovei Sutartimi susitarus dėl bendros (maksimalios) kainos bei ieškovei tenkant prieš tai nurodytai rizikai, ieškovė neturi pagrįstos teisės reikalauti Sutarties kainos padidinimo dėl didesnio / faktinio darbų kiekio nei planuota ir (ar) įvertinta (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Analizuodama ieškovės reikalavimą padidinti Sutarties kainą CK 6.653 straipsnio 6 dalies ir CK 6.685 straipsnių aspektais, atsakovė pažymi, kad ir šiuo atveju ieškovės reikalavimas neturėtų būti pripažintas pagrįstu. CK 6.653 straipsnio 6 dalis reglamentuoja atvejus, kuomet rangovui tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurių reikia, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu, tuomet rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį pagal CK 6.204 straipsnio taisykles.

5.4.       Atsakovės vertinimu, ieškovė, reikalaudama padidinti Sutarties kainą, nesiremia ir neįrodinėja CK 6.653 straipsnio 6 dalyje numatytų pagrindų, t. y. medžiagų, įrenginių ar paslaugų kainų padidėjimo iš esmės, todėl aptariamu teisiniu pagrindu ieškovės reikalavimas, modifikuoti Sutarties kainą ją padidinant, pripažintinas nepagrįstu. CK 6.685 straipsnis reglamentuoja atvejus, kuomet dėl užsakovo atliktų sutarties dokumentų pakeitimų atsiranda papildomi darbai, kuriais pakeičiamas darbų pobūdis ir jų kaina viršija 15 procentų sutarties kainos (CK 6.685 straipsnio 1 dalis) arba taip pat rangovas turi teisę, pagal CK 6.204 straipsnio taisykles, reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, kuomet faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 procentų (CK 6.685 straipsnio 2 dalis). Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju ji nekeitė jokių Sutarties dokumentų ir (ar) apskritai užduoties ieškovei, todėl CK 6.685 straipsnio 1 dalies aspektu ieškovės reikalavimas padidinti Sutarties kainą atmestinas. O taip pat, kaip jau nurodyta prieš tai, ieškovė neįrodinėja Sutarties įvykdymo sąnaudų faktinio padidėjimo daugiau kaip 15 procentų nuo Sutarties kainos dėl medžiagų, įrenginių ar paslaugų kainų padidėjimo iš esmės, todėl ir CK 6.685 straipsnio 2 dalies aspektu ieškovės reikalavimas pripažintinas nepagrįstu.

5.5.       Atsakovė atkreipia dėmesį, jog atsakovei pagrįstai nesutikus pakeisti Sutarties kainos, t. y. jos padidinti, ieškovė priėmė neteisėtą vienašališką sprendimą pasišalinti iš statybos objekto ir Sutarties neįvykdė, t. y. likusius ieškovės neužbaigtus demontavimo darbus turėjo atlikti (užbaigti) atsakovė savarankiškai. Nors pareiškusi reikalavimą pakeisti (modifikuoti) Sutarties sąlygas (kainą), ieškovė, CK 6.653 straipsnio 6 dalies ir (ar) 6.685 straipsnio prasme, savaime neturėjo teisės stabdyti Sutarties vykdymo ar jos vienašališkai atsisakyti (CK 6.204 straipsnio 3 dalis).

5.6.       Ieškovė aptariamą reikalavimą padidinti Sutarties kainą motyvuoja dar ir kitu pagrindu, t. y. papildomų darbų aplinkybe bei tuo pačiu prašo priteisti 11 164,53 Eur už tuos papildomus darbus. Atsakovės vertinimu ir šis pagrindas atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, atsižvelgiant į papildomų darbų teisinį reglamentavimą, kaip pagrindą didinti rangos sutarties kainą, šiuo atveju, visiškai nėra jokio pagrindo Sutarties kainos didinimui, nes akivaizdu, jog nebuvo (nėra) jokių papildomų darbų išeinančių už Sutarties ribų ir apskritai dėl papildomų darbų Sutarties kaina gali būti didinama tik tuo atveju, jeigu dėl to sutinka užsakovas, t. y. šiuo atveju atsakovė. Ieškovė papildomus darbus suvokia ir įrodinėja kaip padidėjusį demontuotų plytų kiekį, nors Sutartimi susitarta ir bendra (maksimali) Sutarties kaina numatyta už konkretų darbą, t. y. demontavimo darbų atlikimą atitinkamame statybos objekte pagal faktinę situaciją ir techninį projektą, o ne atitinkamų darbų konkretų kiekį. Ieškovė patvirtino ir prisiėmė visą riziką, jog visos išlaidos yra įvertintos ir kaina yra maksimali bei nustatyta įvertinus visus kitus aspektus, bei įsipareigojo atlikti visus darbus už bendrą (maksimalią) Sutarties kainą, net jeigu faktinis darbų kiekis viršytų lokalinėje sąmatoje numatytą (Sutarties 2.2., 6.19 punktai). Taigi faktiškai didesnis demontuotų plytų kiekis, nei įsivertino ieškovė, nėra tie darbai, kurie išeitų už Sutarties ribų, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog ieškovė atliko (ar turėjo atlikti) kokius tai papildomus darbus ir tuo pačiu nėra jokio pagrindo didinti Sutarties kainą. Sutarties 2.2 punkte aiškiai numatyta taisyklė, jog Sutarties kaina yra galutinė ir apima visas išlaidas bei atlygį, ir nėra mokama už jokius papildomus darbus, jeigu dėl jų atlikimo bei apmokėjimo Sutarties šalys nesusitarė raštu. Pažymi, kad apie papildomų darbų poreikį ieškovė atsakovę informavo ir paprašė padidinti Sutarties kainą jau po plytų demontavimo darbų atlikimo, t.  y. laiku neinformavusi atsakovės, todėl ieškovės reikalavimas, priteisti 11 164,53 Eur už papildomus darbus, atmestinas.

5.7.       Atsakovė pažymi, kad: 1) nagrinėjamu atveju Sutarties sąlygos yra aiškios, ieškovės prisiimta rizika yra aiškiai atskleista ir prisiimta, o ir ikisutartiniuose santykiuose, ieškovė, kaip savo srities (statybos rangos) profesionalė, derėjosi dėl Sutarties sąlygų, nustatant kainą atliko ne tik techninio projekto analizę, tačiau taip pat statybvietės fizinę apžiūrą (buvo atliekami ir bandomieji gręžimai sienų storiui nustatyti ir kt.), todėl galėjo ir privalėjo įsivertinti užduoties mastą pateikiant pasiūlymą bei ruošiant sąmatą; 2) ieškovė be jokių įrodymų ir visiškai nepagrįstai (nors ir lakoniškai) teigia, kad buvo keičiama užduotis ir atsakovė uždraudė ieškovei užbaigti vykdyti Sutartį, nes situacija yra priešinga, t. y. atsakovė ragino ieškovę užbaigti Sutartį, o ieškovei pačiai atsisakius, likę demontavimo darbai (pirmo aukšto grindys po kupolu, sienos dalis su laiptais ir kitos konstrukcijos) atsakovės užbaigti savarankiškai ir darbų užduotis nebuvo keista; 3) ieškovė iškraipo atsakovės darbuotojo 2022 m. rugpjūčio 8 d. elektroninio laiško turinį, t. y. šiuo laišku atsakovės darbuotojas nurodė, jog tikrins ar yra papildomų darbų, o taip pat šiame ir vėlesniuose laiškuose atsakovės darbuotojas dėstė iš esmės tokią pat poziciją dėl Sutarties šalių teisinių ir pareigų turinio, kokia yra atskleidžiama atsiliepime į ieškinį; 4) taipogi ieškovė savaip interpretuoja ir pateikia kitas faktines aplinkybes, t. y. turima omenyje ieškovės teiginius dėl darbų faktinio kiekio skaičiavimų ir kt., nes faktinis darbų kiekio skaičiavimas su atsakovės statybvietės komandos darbuotojais yra įprasta ir kasdienė veikla, o ne susitarimas dėl Sutarties kainos padidinimo ir (ar) papildomų darbų.

5.8.       Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti konkretų techniniame projekte numatytą darbą – visus demontavimo darbus pagal faktinę situaciją, o ne konkrečius atitinkamų darbų kiekius ir pagal tai (tokią užduotį) nustatyta Sutarties kaina bei atitinkamai prisiimta ieškovės rizika dėl tinkamo Sutarties įvykdymo, darbų apimties nustatymo ir įkainavimo, todėl apskritai nebuvo (nėra) jokių papildomų darbų Sutarties sąlygų (Sutarties 1.1, 2.2, 6.19 punktai, dėl ko ieškovės reikalavimas priteisti 11 164,53 Eur už papildomus darbus pripažintinas nepagrįstu.

5.9.       Ieškovės reikalavimas priteisti 3 603,91 Eur už neva atliktus darbus nėra pagrįstas nei atliktų darbų aktu, nei apskritai atliktų darbų faktu, todėl pripažintinas nepagrįstu. Pažymi, kad visų pirma, rangovas turi teisę reikalauti atsiskaitymo už atliktus darbus tik po to kai jie yra tinkamai atlikti ir priimti užsakovo (CK 6.655 straipsnio 1 dalis), o darbų apmokėjimas atliekamas sutartyje numatytais terminais bei tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimo priėmimo įforminimo aktais klausimas ir atitinkamai šalių teisės bei pareigos reglamentuotos CK 6.694 straipsnyje. Pagal Sutarties 2.6 punktą atsakovė turi sumokėti ieškovei už faktiškai ir tinkamai atliktus darbus pagal šalių pasirašytus aktus, o pareiga tinkamai atlikti darbus ir juos įforminti, atliktų darbų aktais bei darbų išpildomąja dokumentacija, tenka ieškovei (Sutarties 5.2, 6.1, 6.14, 7.3, 9.2 punktai). Pareikšto reikalavimo atveju ieškovė nepateikia jokio šalių pasirašyto atliktų darbų akto prie PVM sąskaitos faktūros Nr. GR0289 ir nėra darbų išpildomosios dokumentacijos, todėl vien šiuo aspektu nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo. Aktas šiai PVM sąskaitai faktūrai negali būti pateiktas paprasčiausiai dėl to, kad ieškovė nėra atlikusi daugiau jokių darbų, išskyrus tuos, kurie atlikti ir įforminti atliktų darbų aktais Nr. 1-6, ir už kuriuos atsakovė jau yra sumokėjusi ieškovei. Ieškovė ne tik, kad nepateikia reiškiamam reikalavimui privalomo atliktų darbų akto, tačiau atliktų darbų fakto neįrodinėja (neįrodo) kitais įrodymais, o tiesiog apsiriboja pateikiama PVM sąskaita faktūra Nr. GR0289, kuri atsakovei, iki ieškinio gavimo, taipogi nebuvo žinoma ir nėra priimta.

5.10.       Ieškovės reikalavimas priteisti 2 921,25 Eur negautų pajamų (ar baudą) yra nepagrįstas, kadangi pati ieškovė savo valia sustabdė ir po to nutraukė Sutarties vykdymą, todėl nėra jokių pagrindų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. ieškovė neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245 – 6.249 straipsniai). Šiuo atveju ieškovė nurodo Sutarties 10.2 punktą ir aiškina, jog tikėjosi, tačiau negalėjo užbaigti Sutarties visa apimtimi ne dėl savo kaltės ir ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, o atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog neva tai atsakovė uždraudė vykdyti Sutartį. Šie ieškovės teiginiai yra absoliučiai nepagrįsti. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė uždraudė ieškovei vykdyti Sutartį ar Sutartį nutraukė (jos atsisakė). Kitas aspektas, ieškovė nepagrįstai ir pažeidžiant teisinį reglamentavimą reikalaujamas priteisti negautas pajamas (ar baudą) apmokestina PVM ir įformina PVM sąskaita - faktūra. Nuostoliai, įskaitant sutartines netesybas (delspinigiai, baudos ir kt.), nėra ir negali būti PVM objektu (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 3 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnis). Kita vertus, apskritai galima daryti išvadą, jog ieškovė yra nenuosekli ir maišosi savo reikalavimuose. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė nurodo, jog reikalavimą priteisti 2 921,25 Eur negautų pajamų (žr. ieškinio 12 punktas.) ar paskui jau baudą (žr. ieškinio 13.1 punktas) motyvuoja 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. GR0289, tačiau pasižiūrėjus į šią PVM sąskaitą - faktūrą matosi, kad joje nėra minimos negautos pajamos ar bauda, o nurodyta – „Griovimas ir šiukšlių išvežimas pagal statybos subrangos sutartį Nr. 631-2, 6525,16 eurų“. Juolab, jog toje pačioje PVM sąskaitoje - faktūroje jau nurodomas „atvirkštinis“ PVM taikytinas įforminant statybos darbus pagal PVMĮ 96 straipsnio 1 dalį. Dar kitas aspektas, pagal kasacinio teismo išaiškinimus negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos; tai turi būti jo grynasis pelnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, ir kt.). Grynojo pelno pagrindimą ir įrodymais pagrįstą sąnaudų (veiklos išlaidos, darbo užmokestis, medžiagų įsigijimo kaštai, pelno mokestis ir kt.) bei grynojo pelno skaičiavimus turi pateikti ieškovas prašantis priteisti negautas pajamas. Šiuo atveju ieškovė to nedaro, o tiesiog prašo priteisti dalį Sutarties kainos, kas iš esmės yra neteisinga ir neatitinka kasacinio teismo praktikos, nes nėra aiškios patirtinos sąnaudos toms pajamoms (Sutarties kainos daliai) gauti, ir koks liktų grynasis pelnas.

5.11.       Pripažįstant prieš tai aptartus ieškovės reikalavimus nepagrįstais, atitinkamai nepagrįstu reikalavimu pripažintinas ieškovės išvestinis reikalavimas priteisti 821,71 Eur delspinigių ir (ar) kiti išvestiniai reikalavimai, taipogi pripažintini nepagrįstais.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Michaelio Rosako namas“ atsakovės UAB „Versina“ naudai 2 680 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas.

7.       Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Michaelio Rosako namas“ (buvęs pavadinimas UAB „Grigoma“) ir UAB „Versina“ 2022 m. balandžio 20 d. Statybos subrangos sutartimi Nr. 631-2 (toliau - Sutartis) sutarė, kad ieškovė, kaip subrangovas, įvykdys demontavimo darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini). Pagal subrangos sutartį statybos darbų pradžia 2022 m. balandžio 22 d., o pabaiga 2022 m. birželio 18 d. Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad sutarties kaina 80 000 Eur be PVM, o su PVM tai yra 96 800 Eur.

8.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamo ginčo atveju itin aktualus Sutarties 2.2. punktas, kur numatyta, kad Sutarties kaina maksimali. Teismui aiškinantis Sutarties pasirašymo aplinkybes, ieškovė teismo posėdyje vienu atveju nurodė pirmosios instancijos teismui, kad apžiūrėjo objektą ir prie ieškovės apskaičiuotos darbų apimties kainos pridėjo 15 procentų, o kitu atveju tai paneigė, nurodė, kad negalėjo susipažinti detaliai su būsimais darbais, jų apimtimi. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad tokie paaiškinimai neatitinka teismui teikiamų įrodymų – šalių tarpusavio susirašinėjimo ir atsakovės paaiškinimo, kad ieškovė prieš Sutarties pasirašymą apžiūrėjo statybos darbų objektą, gręžė konstrukcijose skyles, siekdama išmatuoti griaunamų konstrukcijų storį ir nustatyti būsimų griovimo darbų apimtį, tai yra Sutartį pasirašė apžiūrėjusi statybos objektą, susipažinusi su Sutartimi, projektu, sąmata. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė yra verslo subjektas, kuris užsiima statinių griovimu, tai yra profesionalas statybos srityje rinkoje dirbantis 6 metus.

9.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės paaiškinimas neatitinka Sutarties 6.19. punkto, kur nurodyta, kad ieškovė prieš sutarties pasirašymą išanalizavo projektą, apžiūrėjo statybvietę, įvertino riziką ir prisiėmė visą riziką dėl sutarties vykdymo, darbų apimties nustatymo, įkainavimo. Pažymėjo, jog kilusio ginčo atveju itin aktualus sutarties 2.2. punkto turinio išsiaiškinimas: „2.2. Sutarties kaina yra maksimali ir nustatyta Subrangovui pilnai susipažinus su darbų apimtimis, specifika, pilnai įvertinus visas išlaidas Sutarties objektui atlikti. Subrangovui neatlyginamos jokios kitos išlaidos bei nemokamas joks kitas atlygis, įskaitant ir išlaidas bei atlygį už atliktus papildomus darbus, kuriuos jis atliko atskirai dėl to raštu nesusitaręs su Generaliniu rangovu. Tuo atveju, jeigu nėra sudaromas rašytinis papildomas susitarimas prie Sutarties dėl papildomų darbų atlikimo. Subrangovui atlikus bet kokius papildomus darbus ir (ar) patyrus bet kokia išlaidas, laikytina jog darbai atlikti paties Subrangovo rizika ir sąskaita. Subrangovui sumokama tik Sutarties kainos dalis, kuri atitinka faktiškai atliktų darbų kainą, kuri įvertinta ir nustatyta pagal Subrangovo lokalines darbų sąmatas, todėl Subrangovas neturi teisės reikalauti Sutarties kainos dalies už darbus, kurių faktiškai neatliko, nepaisant to, kad jie yra įtraukti į lokalines sąmatas, o taip pat, Subrangovas neturi teises reikalauti išlaidų atlyginimo ir (ar) atlygio už tuos darbus (įskaitant jų kiekį), kurie Subrangovo (dėl skaičiavimo ar kitokių apsirikimo klaidų) nebuvo įvertinti ir neįtraukti į lokalines sąmatas, tačiau buvo (yra) technologiškai ir (arba) pagal statybos darbų normatyvinius ir teisinius reikalavimus būtini Sutarties objektui tinkamai atlikti.“ Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog tai reiškia šalių susitarimą, kad maksimali darbų kaina nurodyta Sutarties 2.1. punkte, ieškovė susipažinusi su objektu, projektine dokumentacija ir įsipareigoja įvykdyti darbus savo prisiimta rizika pagal sutartį už kainą, numatytą Sutarties 2.1. punkte ir nereikšti reikalavimų dėl papildomo atlygio, jeigu padarė skaičiavimo ar apsirikimo klaidą įvertinant darbų apimtį arba reikia atlikti darbus, siekiant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. 

Dėl Sutarties modifikavimo

10.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė pareiškė ieškinį, kur prašo modifikuoti Sutarties 2.1. punktą, pakeičiant sutarties sąlygą „Sutarties kaina be PVM yra 80 000,00 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių eurų ir 00 ct)“ į „Sutarties kaina be PVM yra 91 164,53 Eur (devyniasdešimt vienas tūkstantis vienas šimtas šešiasdešimt keturi eurai ir 53 ct)“, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Šį reikalavimą ieškovė grindžia aplinkybe, kad vykdant griovimo darbus darbų eigoje nustatyta, kad neįvertino griaunamo pagal projektą darbų apimties ir darbų eigoje išaiškėjo, kad vykdant prievolę pagal sutartį nugriovė papildomai apie 121 m3 mūrinės sienos, už kurios griovimą pareikalavo papildomo apmokėjimo iš atsakovės. Ieškovė nurodo, kad atsakovė iš pradžių žadėjo apmokėti už padidėjusią darbų apimtį ir prašė tęsti darbus, o vėliau atmetė ieškovės prašymą sumokėti. Ieškovė didesnę darbų apimtį vertina kaip papildomą darbą, už kurį atsakovė privalo sumokėti, todėl reiškia ieškinį. Šalių kilusį ginčą reguliuoja šalių sudaryta sutartis ir CK 6.653, 6.685, 6.204 straipsnių normos.

11.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog CK 6.189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. 2022 m. balandžio 20 d. Statybos subrangos sutartimi Nr. 631-2 2.2. punkte šalys susitarė, kad „Sutarties kaina yra maksimali ir nustatyta Subrangovui pilnai susipažinus su darbų apimtimis, specifika, pilnai įvertinus visas išlaidas Sutarties objektui atlikti. Subrangovui neatlyginamos jokios kitos išlaidos bei nemokamas joks kitas atlygis, įskaitant ir išlaidas bei atlygį už atliktus papildomus darbus, kuriuos jis atliko atskirai dėl to raštu nesusitaręs su Generaliniu rangovu“. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog tai reiškia, kad ieškovė, kaip verslininkas, savo rizika prisiėmė prievolę atlikti objekte griovimo darbus pagal projektą už Sutartyje numatytą maksimalią kainą – 80 000,00 Eur be PVM. Ieškovei galioja ir kita Sutarties 2.2. punkto sąlyga – „Subrangovas neturi teises reikalauti išlaidų atlyginimo ir (ar) atlygio už tuos darbus (įskaitant jų kiekį), kurie Subrangovo (dėl skaičiavimo ar kitokių apsirikimo klaidų) nebuvo įvertinti ir neįtraukti į lokalines sąmatas, tačiau buvo (yra) technologiškai ir (arba) pagal statybos darbų normatyvinius ir teisinius reikalavimus būtini Sutarties objektui tinkamai atlikti“.

12.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas yra numatęs atvejus, kai ieškovas gali reikalauti padidinti darbų kainą pagal CK 6.653 straipsnio 6 dalį : „Kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį pagal šio kodekso 6.204 straipsnio nustatytas taisykles“. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog kilusiame ginče ieškovė nurodytų aplinkybių neįrodinėja. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad kilusiame ginče ieškovė neįrodinėja ir aplinkybių, numatytų CK 6.685 straipsnio 2 dalyje: „Rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų (šio kodekso 6.204 straipsnis)“.

13.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad reikalaujant pagal CK 6.204 straipsnį modifikuoti sutartį, privalo būti visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės rodo, kad ieškovė prieš sudarant Sutartį objektą apžiūrėjo, įvertino projektą, riziką, sudarytos statybos rangos sutarties 2.2. punktu ir 6.19. punktu prisiėmė riziką dėl tinkamos sutarties įvykdymo. Visos aplinkybės buvo žinomos iki Sutarties sudarymo, Sutarties sudarymo metu jas ieškovė galėjo numatyti, jas galėjo kontroliuoti, buvo prisiėmusi jų atsiradimo riziką. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje nepateikti įrodymai, kad statybos darbų kaina padidėjo 15 procentų, nei tiekiamų medžiagų kaina nepadidėjo iš esmės. Pasikeitė darbų apimtis, dėl kurios ieškovė buvo prisiėmusi prievolės įvykdymo riziką pagal sudarytą Sutartį. Sudarydama Sutartį ieškovė su atsakove susitarė dėl maksimalios darbų kainos ir įsipareigojo nereikalauti papildomo atlyginimo, jeigu padidės darbų kiekis, apimtis vykdant sutartinius įsipareigojimus.

14.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu priėjo išvadą, kad ieškovės reikalavimas pakeisti Sutarties punktą – Sutartyje sutartą kainą ir papildomai priteisti 11 164,53 Eur už padidėjusią darbų apimtį iš atsakovės, atmetamas, nes kilusio ginčo atveju nėra CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų. Ieškovė Sutartį pasirašė įvertinusi dokumentaciją, projektą, sutarties sąlygas, apžiūrėjusi objektą – tai visas aplinkybes ieškovė galėjo protingai numatyti.

Dėl reikalavimo priteisti 3 603,91 Eur už atliktus darbus pagal 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr.GR0289.

15.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė minėtą ieškinio reikalavimą grindžia aplinkybe, kad iki 2022 m. lapkričio 24 d. Darbų pagal Sutartį atliko už 3 603,91 Eur be PVM, t. y. iškirto angas 14,00 m3 už 1 327,97 Eur (Akto 1 dalis, 3 punktas); išardė grindis už 2 000,00 Eur (Akto 3 dalis); iškirto angas stoglangiams 3 m3 už 275,94 Eur (Akto 1 dalis, 7 punktas).

16.       Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, nes sudarytoje  Sutarties 6.14-6.16 punktuose sutarta pateikti tarpinius darbų atlikimo aktus. Nurodė, jog į bylą pateikta tik PVM sąskaita - faktūra, kurioje nurodyti griovimo ir šiukšlių išvežimo darbai. Toks įrodymas neatitinka Sutarties sąlygų. Siekiant gauti apmokėjimą už atliktą darbą Sutartyje yra numatytas dokumentas - tarpinis darbų atlikimo aktas, kuris nėra pateiktas į bylą, o kaip atsakovė nurodo, ji darbų nepriėmė. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad pateikta PVM sąskaita - faktūra atsakovės nepasirašyta, kaip nurodo atsakovė, su ja susipažino tik gavusi ieškinį ir jo priedus. Pagal PVMĮ 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita - faktūra yra įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. PVM sąskaita - faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad PVMĮ nereglamentuoja civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009). Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą atmetė kaip neįrodytą, nes PVM sąskaita - faktūra, kaip įrodymas, turi būti atsakovės pasirašyta ir gali būti vertinama tik kartu su kitais įrodymais, nes tai yra buhalterinės apskaitos dokumentas. Jokie kiti įrodymai, numatyti Sutartyje, ieškovės nepateikti.

17.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Rangovas turi teisę reikalauti atsiskaitymo už atliktus darbus tik po to kai jie yra tinkamai atlikti ir priimti užsakovo (CK 6.655 straipsnio 1 dalis), o darbų apmokėjimas atliekamas sutartyje numatytais terminais bei tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimo priėmimo įforminimo aktais klausimas ir atitinkamai šalių teisės bei pareigos reglamentuotos CK 6.694 straipsnyje. Pagal Sutarties 2.6 punktą atsakovė turi sumokėti ieškovei už faktiškai ir tinkamai atliktus darbus pagal šalių pasirašytus aktus, o pareiga tinkamai atlikti darbus ir juos įforminti, atliktų darbų aktais bei darbų išpildomąja dokumentacija, tenka ieškovei (Sutarties 5.2, 6.1, 6.14, 7.3, 9.2 punktai). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareikšto reikalavimo atveju ieškovė nepateikia jokio šalių pasirašyto atliktų darbų akto prie PVM sąskaitos - faktūros Nr. GR0289, kitų įrodymų, todėl ieškovės reikalavimą sumokėti 3 603,91 Eur be PVM atmetė.

Dėl reikalavimo priteisti 2 921,25 Eur baudą pagal 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr.GR0289.

18.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė nurodo, kad, vadovaujantis CK 6.249 straipsniu, iš atsakovės reikalauja nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, kurie iš viso yra 2 921,25 Eur be PVM (6 525,16 – 3 603,91) pagal 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. GR0289. Nurodo, kad ieškovė siekė užbaigti vykdyti rangos sutartį ir gauti visas planuotas pajamas, tačiau negalėjo baigti ne dėl savo kaltės ir ne nuo jos priklausančių aplinkybių, o dėl atsakovės neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų (sąmoningas vengimas sudaryti susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo, konflikto eskalavimas ir nepagrįstas draudimas Subrangovui baigti vykdyti Darbus pagal Sutartį). Anot ieškovės, reikalaujamus atlyginti nuostolius sudaro jos planuotos gauti 2 921,25 Eur be PVM dydžio ((80 000 – 73 474,84) – 3 603,91) pajamos už Darbus pagal Sutartį, kurių atsakovė neleido jai atlikti. Reikalaujamų priteisti nuostolių suma ieškovės įtraukta į 2022 m. lapkričio ­24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GR0289. 

19.       Pirmosios instancijos teismas šį ieškininį reikalavimą atmetė, nes atsakovės nepasirašytoje ir ieškovės pateiktoje 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr.GR0289 yra nurodyti griovimo ir šiukšlių išvežimo darbai. Ieškovė nuostolius, kaip negautas pajamas, ir baudą sujungė į piniginę išraišką turintį reikalavimą, kuris nepagrįstas teisės normomis, ieškovė nenurodo faktinių aplinkybių dėl atsakovės sutartinės prievolės nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą, nes atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos faktinės aplinkybės dėl sutarties nevykdymo. Byloje yra tik nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė atsisakė vykdyti Sutartį ir nutraukusi darbus 2022 m. lapkričio 24 d. išvyko iš objekto. Rangos sutartyje numatytus darbus pabaigė kita bendrovė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kilusiame ginče ieškovė nuostolių atsiradimo pagrindo ir atsakovės sutartinės atsakomybės neįrodinėja, kaip ir netesybų atsiradimo pagrindo.

Dėl delspinigių 821,71 Eur priteisimo.

20.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 0,08 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną, per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. raginime nurodytos dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 6 d., iki 2022 m. gruodžio 6 d., nuo nesumokėtos ir ieškovei priklausančios gauti 11 164,53 Eur be PVM sumos, iš viso 821,71 Eurų delspinigių. Minėtas išvestinis reikalavimas kildinamas ir delspinigiai paskaičiuoti vadovaujantis ieškininio reikalavimu dėl Sutarties 2.1. punkto modifikavimo ir papildomų 11 164,53 Eurų už atliktus darbus priteisimo. Praleistą terminą delspinigių priteisimui ieškovė skaičiuoja pagal 2022 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr.GR0260, tai yra pačios ieškovės surašytą buhalterinį dokumentą ir teisme pareikštą reikalavimą papildomai priteisti už darbus pinigų sumą, kuri nebuvo numatyta sudarytoje statybos rangos sutartyje. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą priteisti delspinigius atmetė, nes byloje vien ieškininio reikalavimo pareiškimas dėl sutarties modifikavimo ir 11 164,53 Eurų už atliktus nesutartus griovimo darbų apimties kiekius priteisimo įrodo, kad ieškovės 2022 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaita - faktūra Nr.GR0260 išrašyta nesant teisinio pagrindo, todėl delspinigių skaičiavimas, vadovaujantis ieškovės sukurtu buhalteriniu dokumentu ir galimu, spėjamu teismo sprendimu yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ginčo atveju ieškovė neturi teisinio pagrindo skaičiuoti atsakovei delspinigius, atkreipiant dėmesį, kad sutarti statybos darbai ieškovės buvo vykdomi praleidus sutarties įvykdymo terminą ir vienašališkai atsisakius tęsti darbus, tai yra įvykdyti sutartinę prievolę. 

21.       Atmetęs ieškinį, pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 2 680 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22.       Ieškovė UAB „Michaelio Rosako namas“ (toliau ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23.       Apeliantės nuomone, ginčijamas teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir neišsamiai, bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes nustatė ydingai, netinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, o Subrangos sutartį aiškino pažeisdamas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė procesines normas, dėl ko skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje liko neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtos nepagrįstos išvados, skundžiamas sprendimas be aiškių išvadų ir motyvų, neatskleista bylos esmė ir neteisingai išspręsta byla. Tokią savo poziciją apeliantė grindžia žemiau išvardintais argumentais:

23.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai subjektyviai atsakovės naudai aiškino bylos faktines aplinkybes, dėl ko neatkūrė / nenustatė tikrosios Sutarties sąlygų derinimo, Sutarties pasirašymo ir jos vykdymo eigos bei raidos.

23.2.                      Ieškovė raštu 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. gegužės 3 d. argumentuotai prašė pirmosios instancijos teismą pripažinti atsakovės darbuotojo E. P., paskirto darbų vadovu objekte adresu (duomenys neskelbtini) (Sutarties 7.4. punktas), dalyvavimą procese būtinu. Šio prašymo pirmosios instancijos teismas netenkino (2023 m. balandžio 28 d. rezoliucija be argumentų, o 2023 m. gegužės 3 d. posėdžio metu žodžiu teigiant, kad pastarojo dalyvavimas byloje užvilkins procesą). Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, atmetęs šį prašymą, akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnyje apibrėžto įrodinėjimo tikslo, t. y. priėmė skundžiamą sprendimą neturėdamas įsitikinimo, pagrįsto byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad ieškovės išdėstytos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Dėl šio procesinio pažeidimo bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esamų įrodymų apimtį, t. y. nesant E. P. paaiškinimų, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23.3.                      Į nagrinėjamą bylą ieškovės pateikti prašymai pripažinti atsakovės darbuotojo E. P. dalyvavimą procese būtinu ir juose išdėstytos aplinkybės patenka į nagrinėjamos bylos ribas, tad pirmosios instancijos teismas be jokių išlygų privalėjo pasisakyti ir įvertinti šių ieškovės prašymų argumentus. Civilinės bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

23.4.                      CPK 183 straipsnio 3 dalis ir 235 straipsnis numato, kad bylos nagrinėjimas teismo posėdyje bei įrodymų tyrimas vyksta laikantis vienu svarbiausiu šiame proceso etape bylos nagrinėjimo teismo posėdyje betarpiškumo principu, kuris pasireiškia tuo, kad teisėjas tiesiogiai ištiria visus pateiktus įrodymus ir asmeniškai įsitikina išvardytuose įrodymų šaltiniuose esančios informacijos apie bylos aplinkybes patikimumu, pakankamumu ir teisingumu. Anot apeliantės, kaip matyti iš skundžiamojo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai atliko bylos šalių ginčo esminių klausimų ir su jais susijusių rašytinių įrodymų tyrimą. Neabejotina, kad įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo diskrecija. Tad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu logine seka ir vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

23.5.                      Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir priimdamas išvadas vadovavosi ne byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, o atsakovės atstovo advokato, nedalyvavusio darbų pagal Sutartį vykdymo eigoje paaiškinimais, kurie patvirtina tik atsakovės gynybinę poziciją ir jai palankias aplinkybes, bet neatkuria tikrosios situacijos vaizdo. Apeliantės manymu, skundžiamas sprendimas turėjo būti grindžiamas loginiu ir racionaliu argumentavimu. Sprendimo priėmimo erdvėje, pirmosios instancijos teismas negalėjo apsieiti be išsamaus ir nuoseklaus byloje nustatytų faktų ir esamų įrodymų tyrimo ir vertinimo. Taigi turėjo būti tinkamai atliktas visų faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų tyrimo ir vertinimo procesas (CPK 176-185 str.). Susipažinus su skundžiamu sprendimu susidaro nuomonė, jog pirmosios instancijos teismas remiasi vertinimais, o pastarųjų nėra įmanoma logiškai ir racionaliai pagrįsti, taigi iš teismo paaiškinimų negalima suprasti, kokiu pagrindu teismas apeliantės paaiškinimus / įrodymus atmetė, o kitais, t. y. atsakovės paaiškinimais, rėmėsi. Apeliantės nuomone, vertinant skundžiamąjį sprendimą yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo bylą ir todėl nenustatė bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, dėl ko nebuvo nustatyta bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir priimtos nepagrįstos išvados.

23.6.                      Apeliantės manymu, skundžiamajame sprendime nurodyti argumentai ir pateiktos išvados leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai), tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23.7.                      Apeliantės manymu, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas privalėjo tinkamai atlikti šalių sudarytos Sutarties analizę ir jos aiškinimą, o ne užsiminti tik apie pačius sutarties aiškinimo principus. Apeliantė pastebi, jog nagrinėjamos bylos netinkamam išsprendimui reikšmingas buvo pirmosios instancijos teismo Sutarties sąlygų netinkamas aiškinimas. Aukščiau aprašytas procesinės teisės pažeidimas tiesiogiai įtakojo ir šį materialinės teisės pažeidimą, nes byloje nesant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, susijusioms su atsakovės pažeistos pareigos ikisutartiniuose santykiuose atskleisti ieškovei informaciją, turinčioms esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (CK 6.163 straipsnio 4 dalis).

23.8.                      Apeliantė taip pat atkreipia apeliacinės instancijos dėmesį į byloje nustatytą faktą, kad ginčo situacijoje darbų priėmimas - perdavimas už papildomus darbus bei už darbus baigtus iki 2022 m. lapkričio 24 d. neįvyko. Tai patvirtina, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismas to nekonstatavo. Pažeidimų faktas neatleidžia atsakovės nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją teisiniu aspektu. Atsižvelgiant į darbų priėmimo - perdavimo akto paskirtį, faktines bylos aplinkybes apie šalių sudarytos Subrangos sutarties sąlygas ir jos vykdymą, šalių bendradarbiavimą, jų statusą bei joms taikytinus griežtesnius reikalavimus dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino darbų perdavimo - priėmimo teisinę reikšmę ir dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas. Pastebi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenustatinėjo šio dokumento nei svarbos, nei jo įteikimo būdo, nei jo nepasirašymo priežasčių bei kitų susijusių aplinkybių. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovės teiginius, kad atsakovė nebendradarbiavo vykdydama sutartį ir vengė sudaryti perdavimo - priėmimo aktus. 

23.9.                      Apeliantė atkreipia dėmesį, jog vertinant skundžiamo sprendimo turinį yra akivaizdu, kad didžioji skundžiamo sprendimo motyvų dalis sunkiai suprantama ir nepaaiškinama byloje surinkta medžiaga. Pirmosios instancijos teismo skundžiamosios nutarties išvados nėra pagrįstos, nes motyvuojamojoje nutarties dalyje pasigenda išsamių ir pagrįstų motyvų, kuriais būtų grindžiamos teismo išvados (CPK 270 straipsnis), tikslių vertinimų bei aiškių argumentų, pagrindžiančių skundžiamo sprendimo teisėtumą.

24.       Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovės nuomone, apeliantės argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Atsakovė pasisako dėl apeliantės skundo esminių argumentų:

24.1.                      Dėl atsakovės darbuotojo E. P. liudijimo ir rašytinių įrodymų tyrimo (įvertinimo) atsakovė nurodo, kad ieškovė reiškė prašymus apklausti liudytojais V. Š., R. T., E. V. ir E. P.. V. Š. ir R. T. buvo teismo apklausti, tačiau iš esmės šių asmenų liudijimais ieškovė neįrodinėjo jokių reikšmingų aplinkybių. Dėl likusių liudininkų, pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakyta juos apklausti, kadangi ieškovė nenurodė, jokių konkrečių ir bylai reikšmingų aplinkybių, kurias šių liudytojų parodymais siekta įrodinėti (CPK 190 straipsnis). Vėliau pateiktas 2023 m. balandžio 27 d. ieškovės prašymas E. P. dalyvavimą procese pripažinti būtinu iš esmės ydingas, nes liudytojas nėra proceso šalis, todėl teismas visiškai pagrįstai šį prašymą atmetė (CPK 37 straipsnis). Apeliantė apeliaciniame skunde aiškiai nenurodo kokias bylai reikšmingas aplinkybes E. P. liudijimu ketinta įrodinėti. Juolab, jog iš ieškovės procesinių dokumentų akivaizdu, kad ne šio asmens (atsakovės darbuotojo) liudijimais įrodinėtas ieškinio dalykas, o teikiant rašytinius įrodymus. Kviestais ir apklaustais kitais liudytojų parodymais ieškovė galiausiai net nesirėmė. Atsakovės nuomone, negalima sutikti su apeliantės pateikiamais argumentais dėl rašytinių įrodymų, t. y. šiuo atveju apeliantė pateikia daug abstrakčių argumentų ir pacituoja ginčijamame sprendime nurodytas atitinkamas pirmosios instancijos teismo išvadas (jų dalį), tačiau konkrečiai nepaaiškina, kuris iš jos nuomone rašytinių (konkrečių) įrodymų įvertintas nepagrįstai bei koks turėtų būti pagrįstas (tinkamas) įrodymo įvertinamas bei kodėl apeliacinės instancijos teismas turėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo įvertinimą ir (ar) teisines išvadas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 320 straipsnio 2 dalis).

24.2.                      Atsakovės vertinimu, nepagrįsti ir apeliantės argumentai dėl Sutarties sąlygų aiškinimo ir šalių bendradarbiavimo aplinkybių. Pirma, apeliantė nenurodo kokios konkrečiai Sutarties sąlygos išaiškintos netinkamai ir kaip toks aiškinimas nulėmė neva nepagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas. Savo Sutarties sąlygų aiškinimo apeliantė nepateikia, o kelia kokias tai abejones dėl Sutarties sąlygų neapibrėžtumo ar dviprasmybių, tačiau tai nėra Sutarties sąlygų aiškinimo ginčijimas. Ir galiausiai, visos Sutarties sąlygos yra aiškios ir buvo suprantamos tiek šalims derantis dėl Sutarties sąlygų, tiek ir vykdant Sutartį. Apeliantė yra profesionalus rangovas, verslininkas, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo, teisinių žinių, derybų, apdairumo ir rizikos suvokimo standartai. Antra, tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek Sutarties vykdymo metu atsakovė nepadarė jokių neteisėtų veiksmų ir tinkamai bendradarbiavo su ieškove. Atsakovė turėjo ir suteikė ieškovei lygiai tokią pat informaciją bei galimybes įsivertinti faktinę padėtį statybvietėje, kokias turėjo pati atsakovė, t. y. ieškovei perduotas techninis projektas ir kita projektinė dokumentacija; kitas ypač svarbus aspektas, pati ieškovė atvyko ir apsižiūrėjo statybvietę bei įsivertino faktinę padėtį. Dar daugiau, ieškovės atstovas vadovas M. G., savo paaiškinimuose teisme bei atsakant į atsakovės ir teismo klausimus, patvirtino, kad ne tik faktiškai apžiūrėjo statybvietę, bet ir nustatydamas Sutarties kainą įsivertino galimą kainos / darbų apimties paklaidą plius minus 15 procentų (žr. 2023 m. gegužės 3 d. garso įrašą 00:25:00 – 00:25:40 min). Galiausiai, ieškovė yra profesionalus rangovas, kuris Sutartimi patvirtino, kad projektinė dokumentacija gauta; patvirtino, kad ieškovė kainą nustatė savo parengta lokaline sąmata ir pagal parodytas faktines darbų apimtis statybos objekte (žr. Sutarties 1.1., 1.2 punktai). Ieškovė garantavo, jog visus demontavimo darbus atliks už ne didesnę kaip 80 000 Eur maksimalią kainą. Patvirtinto savo riziką tiek dėl Sutarties kainos nustatymo, tiek dėl galimų kliūčių ar skaičiavimo klaidų įsivertinimo, tiek dėl papildomų darbų ir to, jog ieškovei nebus mokami jokie papildomi pinigai dėl kurių šalys iš anksto raštu nėra susitarusios (žr. Sutarties 2.2, 6.19 punktai). 

24.3.                      Atsakovės teigimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl darbų priėmimo - perdavimo aktų, nes darbų priėmimas - perdavimas turi būti įformintas ir tas taisykles nustato CK 6.694 straipsnis, įskaitant situacijas, kuomet rangovo nuomone pateiktą aktą užsakovas nepagrįstai atsisako pasirašyti. Šiuo gi atveju, ieškovė net neteikė jokių aktų atsakovei už darbus už kuriuos prašoma priteisti neva skolą. Byloje nėra nei aktų, nei kitų objektyvių įrodymų dėl darbų faktinio atlikimo, išskyrus (vien tik) pačios apeliantės PVM sąskaitą faktūrą Nr. GR0289, kuria ji dar tuo pačiu ir negautas pajamas bandė įrodyti. PVM sąskaita faktūra nėra darbų atlikimo faktą įrodantis dokumentas, o kitų konkrečių ir objektyvių įrodymų įrodančių darbų atlikimo faktą ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nenurodo. O jų ir nėra (negali būti), nes ieškovei vienašališkai atsisakius Sutarties, likusius darbus užbaigė atsakovė savarankiškai.

24.4.                      Dėl apeliantės argumentų dėl absoliutaus ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) atsakovė pažymi, kad minėtame punkte yra numatytas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų), tačiau, atsakovės nuomone, iš sprendimo turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nurodė savo priimtų teisinių išvadų ir sprendimo motyvus. Tai, jog šie motyvai yra nepriimtini apeliantei nereiškia apeliantės nurodomos procesinės normos pažeidimo, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

25.       Atsakovė nesutinka su apeliantės prašymu grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. Apeliantė argumentuoja, jog bylos esmė neatskleista dėl to jog, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatė bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, liko neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, dėk ko nebuvo atskleista bylos esmė ir priimtos nepagrįstos teismo išvados. Atsakovės nuomone, visų pirma, apeliantė savo apeliaciniame skunde apsiriboja vien tik abstrakčiais teiginiais ir konkrečiai nenurodo bei pasiremiant bylos medžiaga neišdėsto tų klausimų į kuriuos, jos nuomone, byloje liko neatsakyta ir tai lemia bylos esmės neatskleidimą. Atsakovės supratimu, visi apeliantės argumentai yra nukreipti į jos nuomone netinkamą įrodymų įvertinimo rezultatą ir pirmosios instancijos teismo išvadas, o ne bylos esmės neatskleidimo aspektus. Antra, atsakovė pažymi, kad sutarties ar kito teisės akto galimai netinkamas aiškinimas ir (ar) taikymas, o taip pat įrodymų vertinimo rezultatas, nereiškia bylos esmės neatskleidimo. Tai gali būti bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje dalyku, o nustačius klaidas, jos gali būti ištaisytos apeliacinėje instancijoje, todėl nėra jokio procesinio poreikio bylos grąžinimui nagrinėti iš naujo. Trečia, dėl įrodinėjamų aplinkybių pažymi, kad, šiuo aspektu, pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko ir taikė ginčo santykiui taikytinas teisės normas reglamentuojančias statybos rangos teisinius santykius bei tyrė tas aplinkybes, kurias šalys įrodinėjo. Ieškovės procesinius dokumentus ruošė, įrodymus rinko, poziciją formavo ir ieškovės interesus teisme atstovavo profesionalūs teisininkai (advokatas), o teismas, negalėdamas būti aktyvus, pagal įrodymų vertinimo taisyklės susiformavo savo vidinį įsitikinimą bei padarė atitinkamas išvadas, kurias motyvavo (CPK 12, 13, 17, 185 straipsniai). Atsakovės įsitikinimu, tai jog pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimo rezultatas nėra priimtinas apeliantei nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir negali reikšti to, jog teismas neatskleidė bylos esmės.

26.       Atsakovė, be prieš tai jau išdėstytų savo atsikirtimų į apeliantės apeliacinio skundo argumentus, savo atsiliepimą motyvuoja ir kitais svarbiais aspektais:

26.1.                      Ieškovė reikšdama reikalavimą modifikuoti Sutartį, t. y. padidinti Sutarties kainą nuo 80 000 Eur iki 91 164,53 Eur, privalėjo įrodyti buvus įstatymo išimtis numatytas CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ir (ar) CK 6.685 straipsnyje, nes sutarties vykdymo metu, kaina gali būti keičiama tik išimtinais atvejais, tačiau ji neįrodinėjo nei vienos iš paminėtų išimčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą modifikuoti Sutartį.

26.2.                      Sutarties modifikavimui nėra jokio pagrindo ir dėl neva tai papildomų darbų aspekto, kadangi ieškovė įsipareigojo atlikti konkretų techniniame projekte numatytą darbą – visus demontavimo darbus pagal techninį projektą ir faktinę situaciją. Pagal tai nustatyta Sutarties fiksuota (maksimali) kaina ir atitinkamai prisiimta ieškovės rizika dėl tinkamo Sutarties įvykdymo, darbų apimties nustatymo ir įkainavimo (Sutarties 1 sk., 2.2, 6.19 punktus). Atsižvelgiant į tai, apskritai nebuvo (nėra) jokių papildomų darbų Sutarties sąlygų ir CK 6.653 straipsnio 4 dalies bei 5 dalies prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą modifikuoti Sutartį.

26.3.                      Papildomų darbų atlikimo ir jų apmokėjimo (kainos) klausimų rangovas negali spręsti vienašališkai. Dėl papildomų darbų atlikimo, t. y. apimties, kainos ir kitų aspektų, turi būti suderinta šalių valia. Užsakovas turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje numatytos taisyklės kaip turi elgtis rangovas ir kokias teises jis turi, kuomet nustatomas papildomų darbų poreikis bei numatytos teisinės pasekmės kai šių taisyklių nepaisoma, t. y. rangovui nustačius poreikį didinti sutarties kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Užsakovui nesutikus padidinti kainą, rangovas turi nutraukti sutartį, o jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, tuomet rangovas privalo sutartį įvykdyti už joje numatytą kainą. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog byloje neginčijama, kad ieškovė apie neva tai papildomų darbų poreikį (didesnį plytų kiekį) atsakovę informavo jau po darbų atlikimo ir tik tuomet paprašė padidinti Sutarties kainą pačios ieškovės vienašališkai nustatyta 11 164,53 Eur suma. Taigi vien kasacinio teismo išaiškinimų ir CK 6.653 straipsnio 4 dalies (taip pat 6.684 straipsnio 4 dalies) bei Sutarties 2.2 punkto aspektais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 11 164,53 Eur kaip atlygį už papildomus darbus.

26.4.                      Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti 3 603,91 Eur skolą už neva tai atliktus darbus, privalėjo įrodyti atliktų darbų faktą. Atsakovės pareiga pagal Sutartį sumokėti už atliktus darbus ieškovei atsiranda tik tuo atveju, jeigu darbai yra tinkamai atlikti bei atitinkamai priimti. Ieškovė nepateikė teismui jokio pasirašyto atliktų darbų priėmimo perdavimo akto ar kito objektyvaus (rašytinio) įrodymo įrodančio darbų atlikimo aplinkybę už 3 603,91 Eur sumą. Ieškovė apsiribojo tik šalių nepasirašytos ir atsakovei nežinomos PVM sąskaitos - faktūros Nr. GR0289 pateikimu, kuria dar taip pat ieškovė ir negautas pajamas įrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 3 603,91 Eur.

26.5.                      Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti 2 921,25 Eur negautų pajamų (ar baudą), visų pirma, atsakovės civilinei atsakomybei kilti, turėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245 - 6.249 straipsniai). Ieškovė to neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nenustatė pagrindų atsakovės civilinei atsakomybei. Atsakovės teigimu, ieškovės pozicija nenuosekli, kadangi 2 921,25 Eur negautas pajamas, o po to jau tokio pat dydžio baudą, ji įrodinėjo ta pačia PVM sąskaita - faktūra Nr. GR0289, kuria prieš tai įrodinėjo ir 3 603,91 Eur skolą už neva atliktus statybos rangos darbus. Dar daugiau, iš pačios minimos PVM sąskaitos - faktūros turinio matosi, kad joje nurodomi darbai ir ieškovė sumas apmokestina „atvirkštiniu“ PVM tarifu, taikytinu statybos darbams, t. y. pačioje sąskaitoje faktūroje nurodomos sumos neįvardijamos negautomis pajamomis ir (ar) bauda. Juolab negautos pajamos ar bauda negali būti jokio PVM tarifo objektu (PVMĮ 3 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnis). Galiausiai ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti negautas pajamas, atitinkamai pagal kasacinio teismo aiškinimą, turėjo pagrįsti savo grynąjį pelną, tačiau tai nebuvo daroma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 2 921,25 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

28.       Vienu iš apeliacinio skundo argumentų apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, todėl naikintinas ir grąžintinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Tuo pačiu apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje liko neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtos nepagrįstos išvados, skundžiamas sprendimas be aiškių išvadų ir motyvų, neatskleista bylos esmė ir neteisingai išspręsta byla.

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 25 punktą).

30.       Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų praktiką nagrinėjamu aspektu bei aplinkybę, kad pačios apeliantės argumentai prieštaraujantys vienas kitam, prieina išvadą, kad konstatuoti esant CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimą, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrino, ar nėra kitų CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir tokių nenustatė.

31.       Pasisakydamas toliau dėl kitų apeliacinio skundo motyvų, teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

32.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai); subjektyviai nustatė ir netinkamai vertino faktines derybų, Sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes; netinkamai aiškino Sutarties sąlygas; nepagrįstai nepripažino liudytojo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu ir atsisakė prašomus liudytojus apklausti; netinkamai ir neišsamiai atliko bylos šalių ginčo esminių klausimų ir su jais susijusių rašytinių įrodymų tyrimą, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą.

33.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos, kad ieškovė, būdama profesionalė, prieš pasirašydama Sutartį apžiūrėjo objektą, įsivertino Darbų apimtis, šalys susitarė dėl Darbų galutinės maksimalios kainos, todėl modifikuoti Sutartį, padidinat Sutarties kainą dėl padidėjusių darbų apimties, nėra pagrindo. 

34.       Kadangi apeliantė apeliacinį skundą iš esmės grindžia netinkamu faktinių aplinkybių nustatymu bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl faktinių bylos aplinkybių.

35.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Michaelio Rosako namas“ (buvęs pavadinimas UAB „Grigoma“) ir UAB „Versina“ 2022 m. balandžio 20 d. pasirašė Statybos subrangos sutartį Nr. 631-2 (toliau - Sutartis) (failas 1, psl. 16-23). Šios Sutarties sudarymo fakto bei jos turinio ieškovė neginčija.

36.       Sutartyje numatyta, kad Subrangovas (ieškovė) „savo jėgomis ir priemonėmis įsipareigoja atlikti demontavimo darbus pagal pateiktą techninį projektą (Priedas Nr. l0) ir faktinę situaciją, darbų rezultatą perduoti Gen. Rangovui (atsakovei). Subrangovas patvirtina, kad visą paminėtą projektinę dokumentaciją ir Sutarties dokumentus gavo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) iš Generalinio rangovo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Generalinis rangovas įsipareigoja kokybiškai atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Darbai atliekami Generalinio rangovo statomame objekte – „Mokslo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo ir rekonstravimo darbai“. Darbų apimtys yra numatytos techniniame projekte ir faktiškai parodytos objekte, pagal tai Subrangovas nustatė Sutarties kainą ir parengė darbų atlikimo lokalinę sąmatą (Priedas Nr. 1)“ (Sutarties 1 dalies 1-2 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties derinimo stadijoje ieškovė dėl šių Sutarties nuostatų esminių pastabų nepareiškė (1 failas, psl. 34-36, 2 failas, psl. 16-24, 35-42). Taigi šios aplinkybės taip pat laikytinos pirmosios instancijos teismo nustatytomis tinkamai. Be to pažymėtina, kad šalių sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). 

37.       Derybų metu sutarties kaina buvo numatyta be PVM 83 000,00 Eur (1 failas, psl. 34), tačiau, vertinant pačios ieškovės Lokalinėje sąmatoje Nr. 1 (kuri kaip numatyta Sutartyje yra Priedas Nr. 1) nurodytą darbų kainą be PVM (1 failas, psl. 24), šalys susitarė, kad Sutarties kaina be PVM yra 80 000,00 Eur, o su 16 800,00 Eur PVM, iš viso 96 800,00 Eur. Taip pat, šalys susitarė, kad „Sutarties kaina yra maksimali ir  nustatyta Subrangovui pilnai susipažinus su darbų apimtimis, specifika, pilnai įvertinus visas išlaidas Sutarties objektui atlikti“ (Sutarties 2 dalies 1-2 punktai). Sutarties 6.19 punkte numatyta – „Subrangovas pareiškia, kad jis gerai išanalizavo ir suprato Generalinio rangovo užduotį, darbų pobūdį, specifiką ir apimtį pagal techninį projektą, kiekių žiniaraščius ir Sutarties priedus, apžiūrėjo statybvietę ir įvertino faktines darbų atlikimo aplinkybes, numatė ir įvertino visas galimas kliūtis, rizikas, numatė ir įvertino visus darbus bei įsipareigojimus, būtinus šiai Sutarčiai vykdyti, todėl prisiima visą riziką dėl tinkamo Sutarties įvykdymo, darbų apimties nustatymo ir įkainavimo“. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateiktoje Sutarties derinimo versijoje, minėtos nuostatos iš esmės yra tokios pačios, todėl prieina išvadą, kad ieškovei šios Sutarties sąlygos buvo aiškios, suprantamos ir iš anksto suderintos. Kadangi apeliantė teigia, jog atsakovė iki sudarant Sutartį neatskleidė visų aplinkybių (netiksliai nurodė griautino plytų mūro kiekį), kolegija pažymi, kad pačios ieškovės Lokalinėje sąmatoje, 2 eilutėje „Plytų mūro sienos“ kiekis nurodytas 144,10 kv. m (1 failas, psl. 24). Šios aplinkybės laidžia daryti išvadą, kad ieškovė, kaip savo srities profesionalė, susipažino su atsakovės pateikta projektine dokumentacija, suprato Generalinio rangovo suformuluotą užduotį, apžiūrėjo objektą, įvertino darbų sąnaudas ir sudarė darbų atlikimo lokalinę sąmatą ir net, įsivertino papildomą galimų darbų apimtie padidėjimo riziką. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovės vadovas M. G., teikdamas paaiškinimus 2023 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje bei atsakydamas į atsakovės ir teismo klausimus, kur patvirtino, kad ne tik faktiškai apžiūrėjo statybvietę, bet ir nustatydamas Sutarties kainą įsivertino galimą kainos / darbų apimties paklaidą plius minus 15 procentų (garso įrašą 00:25:00 – 00:25:40 min.). Teisėjų kolegija pripažįsta šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismo nustatytomis tinkamai.

38.       Sutartimi šalys taip pat susitarė, kad Subrangovas darbus pradeda 2022 m. balandžio 21 d. (Sutarties 4.1 punktas), „Visi darbai privalo būti tinkamai užbaigti ir perduoti Generaliniam rangovui Galutiniu perdavimo priėmimo aktu iki 2022 m. birželio 18 d. Per 10 (dešimt) dienų nuo darbų pradžios Šalys suderina ir Subrangovas parengia galutinį darbų vykdymo grafiką, kuris laikytinas neatsiejama Sutarties dalimi ir kuris tiksliai apibrėžia darbų pabaigos momentą.“ (Sutarties 5.1 punktas) (1 failas, psl. 17). Dėl šių Sutarties sąlygų byloje ginčo nėra.

39.       Nustatyta, kad šalys taip pat aiškiai susitarė, kad „Subrangovui mokama tik už faktiškai ir tinkamai atliktus, bei tarpiniuose darbų atlikimo ar (ir) Galutiniame perdavimo - priėmimo akte nurodytus darbus. Aktai privalo būti pasirašyti abiejų Sutarties Šalių ir atitikti lokalinėse sąmatose nurodytus darbų įkainavimus ir darbų apimtį (kiekį)“ (Sutarties 2.6 punktas). Sutarties 9.4 punktas, numato, kad „Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas ir PVM sąskaita- faktūra teikiama kas 14 kalendorinių dienų“. Ieškovė šių Sutarties sąlygų nekvestionuoja.

40.       Teisėjų kolegija išsamiai susipažino su bylos medžiaga ir nustatė, kad šalys, prieš sudarydamos ginčo Sutartį, ją tarpusavyje derino, teikė pastabas, t. y. pasirašytoje Sutartyje nėra nei vienai sutarties šaliai siurprizinių, neaptartų ir/ar nesuderintų Sutarties nuostatų, todėl prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, faktines aplinkybes nustatė teisingai. 

41.       Ieškovė ieškiniu prašo modifikuoti sutarties punktą, kuriuo nustatyta sutarties kaina. Kolegija pripažįsta, kad iš esmės ieškovė prašo keisti Sutartimi nustatytą kainą, atsižvelgiant į aplinkybę, kad Sutarties vykdymo metu paaiškėjo, jog griaunamų plytų mūro apimtys yra didesnės, nei numatytos Sutartyje ir Lokalinėje sąmatoje.

42.       Kadangi Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, teisėjų kolegija toliau aptaria galutinės rangos sutarties kainos keitimo galimybes sutarties vykdymo metu. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Vykdant rangos sutartį galimybė keisti sulygtą darbų kainą yra išimtinio pobūdžio ir priklauso nuo keleto aplinkybių. Pažymėtina, kad galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo šalys Sutartimi susitarė dėl konkrečios galutinės (maksimalios) darbų kainos (Sutarties 2 dalies 1-2 punktai). 

43.       Pažymėtina, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-202-248/2015; kt.). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi, darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012; kt.). Be to, pažymėtina, kad pagal CK 6.684 straipsnio 1 dalį, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai, o to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina.

44.       Kaip minėta, Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad „<...Subrangovui neatlyginamos jokios kitos išlaidos bei nemokamas joks kitas atlygis, įskaitant ir išlaidas bei atlygį už atliktus papildomus darbus, kuriuos jis atliko atskirai dėl to raštu nesusitarus su Generaliniu rangovu. Tuo atveju, jeigu nėra sudaromas rašytinis papildomas susitarimas prie Sutarties dėl papildomų darbų atlikimo. Subrangovui atlikus bet kokius papildomus darbus ir (ar) patyrus bet kokia išlaidas, laikytina jog darbai atlikti paties Subrangovo rizika sąskaita...>“. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė žodžiu informavo atsakovę (jos atsakingus darbuotojus) jau sutarties vykdymo metu, kad faktinis griautinų plytų mūro kiekis yra 265,48 kv. m, tačiau negavusi atsakovės atsakymo (t. y. rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, kaip tai numatė Sutartis) tęsė darbus, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė veikė savo rizika. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovė 2022 m. liepos 26 d., t. y. tik atlikusi plytų mūro griovimo darbus, įteikė atsakovei pranešimą „Dėl Statybos subrangos sutarties Nr. 631-2 papildomų darbų atlikimo“, kuriuo prašė kompensuoti 11 164,53 Eur sumą ((265,48 kv. m - 144,10 kv. m) x 91,98 Eur) už papildomus plytų mūro sienos ardymo / demontavimo darbus. Kad darbus ieškovė tęsė be papildomo susitarimo su atsakove, pagrindžia ir byloje esantis el. laiškas (2 failas, psl. 7). Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad ieškovė apie, jos vertinimu, papildomų darbų atlikimą informavo atsakovę tik po faktinio darbų atlikimo, pripažintina, kad ieškovė nevykdė ne tik Sutarties, bet ir imperatyvių įstatymo reikalavimų. Tokiu būdu, ieškovė, nesivadovaudama Sutarties ir įstatymų nuostatomis ir nesustabdžiusi darbų, pati prisiėmė verslo riziką.

45.       Pažymėtina, jog įstatymas visgi numato, jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), tačiau konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet ne atliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-k-163/2012; 2019 m. lapkričio 22 d. 3K-3-364-469/2019). Taigi galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes.

46.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė susipažino su atsakovės pateikta projektine dokumentacija, suprato Generalinio rangovo suformuluotą užduotį, apžiūrėjo objektą, turėjo galimybes ir įvertino darbų sąnaudas bei sudarė darbų atlikimo lokalinę sąmatą ir net įsivertino galimų darbų apimties padidėjimo riziką (15 procentų). Ieškovė aktyviai dalyvavo Sutarties rengimo procese, redagavo Sutarties nuostatas, todėl tikėtina, jog galėjo Sutartyje aptarti ir jos kainos apskaičiavimo būdus (pvz. ne galutinę sumą, o pagal darbų apimtis). Sutartimi šalys susitarė dėl galutinės (maksimalios) Sutarties kainos, numatytos už konkretų darbą, t. y. demontavimo darbų atlikimą Objekte pagal faktinę situaciją ir techninį projektą, o ne atitinkamų darbų konkretų kiekį. Ieškovė patvirtino ir prisiėmė visą riziką, jog visos išlaidos yra įvertintos ir kaina yra maksimali bei nustatyta įvertinus visus kitus aspektus, bei įsipareigojo atlikti visus darbus už Sutarties kainą, net jeigu faktinis darbų kiekis viršytų lokalinėje sąmatoje numatytą (Sutarties 2.2., 6.19 punktai). Šių nustatytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė visgi vykdė Sutartimi aptartas pradines darbų apimtis, bet ne atliko papildomus darbus, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų. Be to, pažymėtina, jog ieškovė neįrodinėjo ir esminės darbų padidėjimo kainos, nes ir procesiniuose dokumentuos nurodė, jog Darbų kaina išaugo tik 13,96 procentų. Kaip neįrodinėjo aplinkybės, kad atsakovė Sutarties metu keitė projektinę dokumentaciją, pildė užduotį ar kitaip įtakojo darbų apimties padidėjimą (CK 6.685 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama minėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką bei įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nebuvus būtinų sąlygų ginčo rangos Sutarties kainai didinti bei tuo pagrindu papildomai priteisti 11 164,53 Eur už padidėjusią darbų apimtį iš atsakovės.

47.       Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo ydingumą grindžia netinkamu Sutarties sąlygų ir šalių bendradarbiavimo aplinkybių aiškinimu, tačiau apeliaciniame skunde nepateikia, jos vertinimu, teisingo Sutarties aiškinimo ir nenurodo, kokias konkrečiai Sutarties sąlygas, pirmosios instancijos teismas aiškino netinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškiniu neginčijo nei vienos Sutarties sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas ieškinio ribų, tik nustatė su Sutarties turiniu susijusias faktines aplinkybes, bet neatliko nei vienos Sutarties sąlygos aiškinimo sutarties sąlygų ginčijimo aspektu. Todėl šį apeliacinio skundo motyvą, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu, nesusijusiu su bylos dalyku ir atmeta, nepasisakydama dėl jo plačiau.

48.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino darbų perdavimo -priėmimo teisinę reikšmę ir dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 3 603,91 Eur už atliktus darbus pagal 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr.GR0289. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenustatinėjo šio dokumento nei svarbos, nei jo įteikimo būdo, nei jo nepasirašymo priežasčių bei kitų susijusių aplinkybių. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovės teiginius, kad atsakovė nebendradarbiavo vykdydama Sutartį ir vengė sudaryti perdavimo -priėmimo aktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą. Kaip nurodo pati ieškovė, tarp šalių buvo sudaryti šeši tarpiniai atliktų darbų aktai, pagal kuriuos atsakovė sumokėjo ieškovei 73 474,84 Eur sumą be PVM; paskutinis (šeštasis) tarpinis atliktų darbų aktas šalių buvo pasirašytas 2022 m. rugpjūčio 4 d., t. y. po to, kai ieškovei jau buvo žinoma aplinkybė apie didesnį, nei pačios ieškovės nustatytą plytų mūro sienos kiekį. Darbų vykdymo metu šalių atstovai bendravo, keitėsi informacija. Atsakovė pagal minėtus šešis atliktų darbų aktus su ieškove atsiskaičiusi pilnai. Nagrinėjamu atveju, ieškovė šių aplinkybių neginčija. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nebendradarbiavimo su ieškove faktas nėra įrodytas.

49.       Ieškovė taip pat paaiškina, kad po paskutinio tarpinio akto pasirašymo jai buvo likę atlikti Darbų pagal Sutartį už 6 525,16 Eur be PVM (80 000 – 73 474,84), t. y. iškirsti angas 24,75 kv. m už 2 276,51 Eur, iškirsti angas stoglangiams 3 kv. m už 275,94 Eur, baigti ardyti grindis už 3 000,00 Eur, demontuoti vandentiekio vamzdžius už 772,71 Eur ir sutvarkyti sklypą už 200,00 Eur. Ieškovė nurodo iki 2022 m. lapkričio 24 d. Darbų pagal Sutartį atlikusi už 3 603,91 Eur be PVM, t. y. iškirto angas 14,00 m3 už 1 327,97 Eur (Akto 1 dalis, 3 punktas); išardė grindis už 2 000,00 Eur (Akto 3 dalis); iškirto angas stoglangiams 3 kv. m už 275,94 Eur (Akto 1 dalis, 7 punktas) ir tuo pagrindu el. paštu atsakovei išsiuntusi 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr.GR0289 su reikalavimu ją apmokėti, tačiau atsakovė atsisakanti ją apmokėti. 

50.       Kaip minėta, nagrinėjamos bylos šalių teisiniai santykiai, susiklostę Sutarties pagrindu, savo esme yra rangovo ir subrangovo (CK 6.650 straipsnio 1 dalis), kur atsakovė (Gen. rangovas) pasamdė ieškovę (subrangovas) tam tikriems statybos rangos darbams atlikti. Sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus, taikytinos šalių sudarytos Sutarties nuostatos, statybos rangą reglamentuojančios specialiosios teisės normos, o kiek jos šalių santykių nereglamentuoja – bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

51.       Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. 

52.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo-priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). 

53.       Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo - priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

54.       Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Bylos duomenys patvirtina, kad nurodytą teisinį reglamentavimą atitinka ir susitarimas numatytas ir šalių sudarytoje Sutartyje, kurios sąlygų ieškovė šioje byloje neginčija (Sutarties 5.2, 6.1, 6.14, 7.3, 9.2 punktai, žr. nutarties 38, 39 punktus).

55.       Minėtas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, prieš pateikdama atsakovei 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. GR0289 apmokėti, pirmiausia turėjo atsakovei pranešti apie atliktus darbus, kad jos abi galėtų šiuos įsivertinti ir pasirašyti darbų atlikimo aktą. Pažymėtina, jog tokios praktikos šalys laikėsi pasirašydamos šešis ankstesnius darbų perdavimo – priėmimo aktus. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų bei rašytinių įrodymų turinio, nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovei neteikė atliktų darbų akto prie PVM sąskaitos - faktūros Nr. GR0289 bei darbų išpildomosios dokumentacijos. Šios aplinkybės ieškovė net ir neįrodinėjo. Be to, byloje nėra ir jokių duomenų, patvirtinančių faktinį šių darbų atlikimą (CPK 178 straipsnis). Atsakovei 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. GR0289 nurodytų darbų atlikimo fakto nepripažinus, teigiant juos atlikus pačiai, jai neatsirado pareiga juos apmokėti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas ir šį ieškovės reikalavimą atmetė pagrįstai. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėta ieškovės PVM sąskaita - faktūra neatitinka PVMĮ įstatyme jai nustatytų privalomų reikalavimų, todėl vertintina kaip rašytinis įrodymas, neturintis didesnės įrodomosios galios. 

56.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą priteisti iš atsakovės nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, kurie, jos vertinimu, iš viso yra 2 921,25 Eur be PVM (6 525,16 – 3 603,91) pagal 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. GR0289. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės teiginiu.

57.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė dėl pareikšto reikalavimo pagrindo yra nenuosekli, nes vienur prašomą priteisti sumą įvardina bauda, kitur – negautomis pajamomis, o jos pagrįstumą įrodinėja 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. GR0289, kurioje minimos ne negautos pajamos ar bauda, o nurodyta – „Griovimas ir šiukšlių išvežimas pagal statybos subrangos sutartį Nr. 631-2, 6525,16 eurų“. Tačiau vienu ir kitu atveju, kad atsakovei kiltų pareiga šią sumą sumokėti, ieškovė turėtų įrodyti civilinės atsakomybės sąlygų visetą. Ieškinyje ieškovė teigė, kad neužbaigė Darbų, nes neleido atsakovės atstovai. Tačiau byloje esantis šalių susirašinėjimas (1 failas, psl. 43) leidžia manyti, kad ieškovė atsisakė vykdyti Sutartį dėl to, jog atsakovė nesutiko pakeisti Sutarties kainos sąlygos. Nustačius aplinkybę, kad nutraukti Darbus yra pačios ieškovės valia priimtas sprendimas ir būtent dėl to negavo pilnos Sutarties kainos, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų, priežastinio ryšio ar nuostolių. 

58.       Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. gegužės 3 d. prašymų pripažinti atsakovės darbuotojo E. P., paskirto darbų vadovu objekte adresu (duomenys neskelbtini) (Sutarties 7.4. punktas), dalyvavimą procese būtinu bei atsisakė apklausti jį liudytoju. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, atmetęs šį prašymą, akivaizdžiai nukrypo nuo CPK 176 straipsnyje apibrėžto įrodinėjimo tikslo. Kaip teisingai atsiliepime pažymėjo atsakovė, ieškovės prašymas E. P. dalyvavimą procese pripažinti būtinu iš esmės yra ydingas, nes liudytojas nėra proceso šalis, jo dalyvavimo būtinu procese įstatyme iš viso nėra numatytas, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šį prašymą atmetė (CPK 37 straipsnis). Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą apklausti jį liudytoju. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalis, prašanti asmenį apklausti liudytoju, pirmiausia teismui turi nurodyti, kokias faktines aplinkybės šio liudytojo parodymais siekia patvirtinti ar paneigti (CPK 190 straipsnis). Tačiau, kaip matyti iš ieškovės prašymų, ji teismui tokio aiškaus prašymo nesuformulavo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė atsiliepime, net ir teisme liudytojais apklaustų asmenų parodymais ieškovė apeliaciniame skunde nesiremia. Todėl teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išklausęs apklaustų liudytojų parodymus, pagrįstai pripažino, jog dar vieno liudytojo kvietimas liudyti yra perteklinis.

59.       Ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas dėl atsisakymo minėtą liudytoją apklausti nepasisakė teismo sprendime ir tokiu būdu susiaurino ieškinio ribas, laikytinas nepagrįstu, kadangi procesiniai prašymai neapibrėžia ieškinio ribų, o tik gali patvirtinti ar paneigti ieškinio faktinį pagrindą. Be to, pažymėtina, kad procesiniai prašymai gali būti išsprendžiami tarpinėmis (žodinėmis ir / ar rašytinėmis) teismo nutartimis arba teisėjo rezoliucijomis, o ne teismo sprendimu.

60.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, susijusiais su netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, apeliantė nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, jų vertinimo. Taigi, apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

61.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

62.       Apibendrindamas aukščiau nurodytą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pirmiau aptarti apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu, o nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentas, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir klaidingai jas vertino, nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino visas reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakankamai motyvuotas. Nei įstatymai, nei teismų praktika dėl jų taikymo nenurodo, kad teismo pareiga pagrįsti (motyvuoti) priimtą procesinį spendimą reiškia reikalavimą pasisakyti dėl kiekvieno šalies nurodyto argumento, tuo labiau detaliai atsakyti į kiekvieną šalies argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad byloje priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, jog tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 straipsnio) pažeidimo priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgavo teisę į patirtų bylinėjimosi apeliacinėje instancijos išlaidų atlyginimą. Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1 660 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai apeliacinėje instancijoje. 

64.       Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Teismas, susipažinęs su atsakovės pateikta teisinių paslaugų detalizacija, pripažįsta, kad jos patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Michaelio Rosako namas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Michaelio Rosako namas“, juridinio asmens kodas 304466870, priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“, juridinio asmens kodas 180346182, naudai 1 660 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos procese.        

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjos                                        Donata Kravčenkienė

Kristina Lysionok

Ramunė Mikonienė