Civilinė byla Nr. e2A-208-230/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04985-2019-8

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amega“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo ir 2020 m. spalio 27 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino aukšta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Amega“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Visagino aukšta“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Amega“ 22 192 Eur skolą, 200,09 Eur netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m lapkričio 12 d. su atsakove pasirašė subrangos sutartį dėl suvirinimo darbų atlikimo objekte adresu (duomenys neskelbtini). Subrangos sutarties 2 straipsnyje numatė, kad sutarties kaina skaičiuojama pagal įkainį: viena darbuotojo žm/val. įkainojama 19 Eur plius PVM. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 01 už 2018 m. lapkričio mėn. ieškovė 2018 m. lapkričio 30 d. perdavė, o atsakovė be išlygų priėmė ieškovės atliktus suvirinimo darbus objekte. 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą 9 379,92 Eur sumai už atliktus darbus pagal aktą Nr. 01 už 2018 m. lapkričio mėn. Šią sąskaitą atsakovė priėmė. Pagal subrangos sutarties 3 straipsnį 80 % sumos turėjo būti sumokėta per 30 darbo dienų nuo sąskaitos išrašymo datos, t. y. iki 2019 m. sausio 17 d. PVM sąskaita faktūra iki šiol neapmokėta, ieškovė nereikalauja priteisti PVM. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 01 už 2018 m. gruodžio mėn. ieškovė 2018 m. gruodžio 31 d. perdavė atsakovei atliktus suvirinimo darbus objekte. Atsakovė atsisakė pasirašyti šį aktą, todėl ieškovė, padarydama žymą apie atsisakymą, darbus perdavė vienašališkai. 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą 17 472,40 Eur sumai už atliktus darbus pagal aktą Nr. 01 už 2018 m. gruodžio mėn., kuri turėjo būti apmokėta iki 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaita faktūra iki šiol neapmokėta, ieškovė pagal ją nereikalauja priteisti PVM. 2019 m. sausio 7 d. pranešime apie sutarties nutraukimą atsakovė nurodė, kad dėl nekompetentingų darbuotojų tam tikri darbai nebuvo atlikti per tam skirtas valandas, todėl vienašališkai nutraukia subrangos sutartį nuo 2019 m. sausio 7 d. Pagal subrangos sutarties 5 straipsnį uždelsus atsiskaityti už atliktus darbus nustatytu terminu atsakovė įsipareigojo mokėti 0,02 % nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl privalo sumokėti netesybas. 

2.       Atsakovė UAB „Amega“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra (7 752 Eur + PVM) yra už visus darbus, kuriuos ieškovė privalėjo kokybiškai atlikti iki sutarto termino – 2018 m. gruodžio 31 d. (vėliau ieškovei buvo duotos papildomos 2 savaitės, bet ir per papildomą terminą darbai nebuvo tinkamai atlikti). Tačiau ieškovė minėtų darbų ne tik neatliko, bet pateikė atsakovei dar vieną aktą, t. y. aktą Nr. 01 už neva gruodžio mėn. darbus, kurio atsakovė nepriėmė. Kad ieškovė sutartų suvirinimo darbų neatliko, patvirtina ir pačios ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su fotonuotraukomis, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad vamzdžiai nesuvirinti, neužhermetinti, nenudažyti, neizoliuoti, neuždengti. Net ir tie darbai, kurie buvo pradėti atlikti, nebuvo tinkamai pabaigti. Kadangi suvirinimo vietos nebuvo nudažytos (apsaugant nuo korozijos) bei užhermetintos, todėl dėl kritulių poveikio vamzdžiai buvo paveikti korozijos – surūdijo bei pradėjo pūti. Ieškovei atsisakius šalinti šiuos defektus, atsakovė pati turėjo ištaisyti ieškovės atliktų darbų trūkumus – atliko surūdijusių vamzdžių šveitimo, valymo, džiovinimo darbus už 3 800 Eur + PVM sumą. Papildomai nurodė, kad ieškovė turėjo pilnai pabaigti 5 iš numatytų 11 vamzdynų stotelių, realiai pabaigė tik 1, o likusias 4 paliko nepabaigtas. Vienos stotelės pabaigimui kvalifikuotam darbuotojui pakanka 36 val., taigi ieškovė 5 stoteles turėjo surinkti per 180 val.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Visagino aukšta“ iš atsakovės UAB „Amega“ 22 192 Eur skolą, 186,70 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (22 378,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 574,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Amega“ 13,89 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

4.       Teismas nustatė, kad šalys 2018 m lapkričio 12 d. sudarė subrangos sutartį, kurios pagrindu atsakovė pavedė, o ieškovė įsipareigojo atlikti suvirinimo darbus. 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir 9 379,92 Eur PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus, kuriuos atsakovė priėmė ir pasirašė. 2019 m. sausio 7 d. atsakovė subrangos sutartį nutraukė. 2019 m. sausio 11 d. el. paštu ieškovė išsiuntė atsakovei atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą už gruodžio mėn. atliktus darbus, tačiau atsakovė atsisakė priimti šią PVM sąskaitą faktūrą ir sustabdė mokėjimus pagal anksčiau pasirašytą sąskaitą už lapkričio mėn. 2019 m. vasario 1 d. ieškovė pateikė atsakovei darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 01 ir 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą 17 472,40 Eur sumai, kuriuos atsakovė atsisakė pasirašyti, nurodydama, kad darbai nepagrįsti ir neatlikti. Atsakovės užsakovė UAB „FrosTec“ priėmė iš atsakovės jos atliktus montavimo darbus. 2019 m. vasario 18 d. technikos priežiūros tarnyba sudarė Suvirintų sujungimų (metalo) kokybės bandymo protokolus, kurie patvirtina, kad suvirinimo darbai atlikti be defektų.

5.       Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovė dirbo lėtai, todėl šalys susitarė, jog 7 752 Eur (be PVM mokesčio) suma bus galutinė už visus darbus ir bus sumokėta, jei ieškovė iki Naujųjų Metų tinkamai pabaigs sumontuoti 5 stoteles. Sutartyje jokio sutarties įvykdymo termino šalys nenustatė, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė suvirinimo darbus turėjo baigti 2018 m. gruodžio 31 d. Priešingai, sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad sutartis galios tol, kol bus įvykdyta arba jei abi šalys abipusiu raštišku susitarimu susitars ją nutraukti. Atsakovė, pasirašydama priėmimo–perdavimo aktą už 2018 m. lapkričio mėnesį, niekur nenurodė, kad šiame akte nurodyta suma yra galutinė už visus darbus, kurie bus atlikti pagal subrangos sutartį. Jokių įrodymų, kad šalys susitarė pakeisti subrangos sutarties vykdymą, atsakovė nepateikė. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, 2018 m. gruodžio mėn. suvirinimo darbai toliau buvo tęsiami, o 2018 metų gruodžio mėn. atsakovei buvo pateiktas pasirašyti kitas priėmimo–perdavimo aktas Nr. 01 už 2018 m. gruodžio mėn. atliktus darbus, kurį atsakovė atsisakė pasirašyti ir grąžino ieškovei.

6.       Teismas konstatavo, kad ieškovė 2018 m. lapkričio mėn. atliko dalį darbų, kuriuos atsakovė priėmė pagal priėmimo–perdavimo aktą, jį pasirašė, jokių pretenzijų ar pastabų dėl atliktų darbų kiekio ar kokybės akte nenurodė, kad darbai atlikti kokybiškai, patvirtina ir 2019 m. vasario 18 d. suvirintų sujungimų kokybės bandymų protokolai su kontrolės schemomis.

7.       Teismas pažymėjo, kad subrangos sutarties sąlygas ruošė pati atsakovė ir 2.1 punkte numatė, kad sutarties kaina bus skaičiuojama taip – viena darbuotojo darbo valanda įkainojama 19 Eur plius PVM. Taigi subrangos sutartyje buvo numatytas labai aiškus kainos skaičiavimo būdas. Kaina buvo siejama ne su suvirintų vamzdynų ilgiu ar stotelių kiekiu, o su žmonių ir dirbtų valandų skaičiumi. Ieškovė byloje pateikė savo darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuris patvirtina, kad gruodžio mėn. penki ieškovės darbuotojai objekte dirbo 760 valandų. Atsakovės direktorius, 2018 m. gruodžio 21 d. iš ieškovės el. paštu gavęs prašymą patvirtinti ieškovės darbuotojų darbo laiko žiniaraštį, atsakė, kad „kol kas darbo laiko tabelio už gruodį tvirtinti negaliu, nes reikia peržiūrėti video medžiagą ir nustatyti tikrą darbo laiką“. Jokių įrodymų, kad video medžiaga buvo peržiūrėta ir nustatytas kitoks ieškovės darbuotojų darbo laikas, kad ieškovės darbuotojai nedirbo ar dirbo ne visi, kad jie dirbo per lėtai ir kad atsakovė dėl to jiems gruodžio mėnesį reiškė pretenzijas, į bylą nepateikta.

8.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė subrangos sutarties 1.1 punkte numatė, jog užsakovas paveda, o subrangovas įsipareigoja remdamasis įstatymais ir norminės-techninės dokumentacijos reikalavimais bei užsakovo kontroliuojamas atlikti suvirinimo darbus. Pasirašydama sutartį ir kainą susiedama su subrangovo darbuotojų ir jų darbo valandų skaičiumi, užsakovė turėjo tinkamai vykdyti ir savo pareigą – kontroliuoti užsakovą, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jokia ieškovės darbuotojų dirbtų valandų ir suvirinimo darbų kiekių kontrolė objekte iš atsakovės pusės nebuvo vykdoma.

9.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad net ir tie darbai, kurie ieškovės buvo pradėti, nebuvo tinkamai pabaigti, suvirinimo vietos nebuvo nudažytos ir užhermetintos, dėl kritulių poveikio vamzdžius paveikė korozija, jie surūdijo ir pradėjo pūti. Byloje yra pateikti suvirinimo darbų žurnalas, suvirinimo procedūrų aprašas, suvirintojų kvalifikacijos tikrinimo sertifikatai ir suvirintų sujungimų kokybės bandymų protokolai su kontrolės schemomis, kurie patvirtina, kad suvirinimo darbai buvo atlikti kokybiškai, atsakovės užsakovė UAB „FrosTec“ darbus priėmė ir objektas jau naudojamas. Atsakovė byloje nepateikė jokio suvirinimo darbų defektų nustatymo akto, kuriame būtų užfiksuoti būtent ieškovės atliktų suvirinimo darbų defektai. Pagal subrangos sutartį šalys susitarė tik dėl suvirinimo darbų atlikimo. Byloje nėra įrodymų, kad tam tikri norminiai aktai numatytų, jog pagal technologijas į suvirinimo darbų sudėtį kompleksiškai įeitų ir vamzdžių dažymo (hermetinimo, izoliavimo) darbai.

10.       Teismas, vertindamas atsakovės argumentus dėl ieškovės atliktų darbų defektų šalinimo už 3 800 Eur + PVM sumą, pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl patirtų nuostolių priteisimo, turi būti teikiamas teismui priešieškinis, kurio atsakovė byloje nereiškė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys būtų susitarę dėl vamzdžių dažymo darbų atlikimo, todėl tai laikytina tiesiog atsakovės nebaigtų darbų užbaigimu, o ne ieškovės darbo trūkumų šalinimu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atsakovės nurodyta suma mažinti ieškinio reikalavimą.

11.       Teismas sumažino ieškovės prašomas priteisti netesybas, atsižvelgęs į tai, kad pagal sutartį 20 % skolos sumos turėjo būti sumokėta nuo siūlių švietimo tinkamumo akto pasirašymo, kuriuo teismas laikė 2019 m. vasario 18 d. sudarytus Suvirintų sujungimų (metalo) kokybės bandymo protokolus, ir dėl to šioje dalyje perskaičiavo delspinigius.  

12.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei UAB „Visagino aukšta“ iš atsakovės UAB „Amega“ 648,76 Eur bylinėjimosi išlaidas, grąžino ieškovei UAB „Visagino aukšta“ 12 Eur žyminį mokestį.

13.       Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 611,15 Eur advokatui už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nebuvo išspręstas. Kadangi ieškovės ieškinys buvo tenkintas 99,94 proc., todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 610,78 Eur bylinėjimosi išlaidos. Be to, ieškovė už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. Už minėtą prašymą, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, yra mokamas 38 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovei grąžintina permokėta 12 Eur žyminio mokesčio dalis, o likusi žyminio mokesčio dalis, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 37,98 Eur – priteistina iš atsakovės.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Amega“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą, sumažinant ieškovei iš atsakovės priteistą skolą iki 7 752 Eur, delspinigius iki 86,20 Eur bei atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas, įskaitant su atsakovės atskirojo skundo surašymu susijusias išlaidas, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. papildomą sprendimą, skirti ekspertizę, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, susijusią su ieškovės reikalaujamo atlygio už jos atliktus darbus, tiksliau – su ieškovės dirbtų valandų skaičiaus, kurio pagrindu turėjo būti apskaičiuotas tas atlygis, nustatymu. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga teko ieškovei, tvirtinusiai, kad ji objekte dirbo konkretų valandų skaičių. Ieškovės pateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraštis negali būti laikomas įrodomąją galią turinčiu įrodymu, dėl kurio  atsakovei būtų atsiradusi procesinė pareiga jį paneigti. Šis žiniaraštis neatitinka įrodymams keliamų patikimumo ir sąsajumo reikalavimų, kadangi jis yra parengtas pačios ieškovės ir juo ieškovė tiesiog kitokia forma nurodo ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, kurią įrodyti ji turi procesinę pareigą. Kita vertus, žiniaraštis rodo tik darbuotojo darbo valandų skaičių jo darbo funkcijų vykdymo pagal darbo sutartį aspektu, tačiau nepatvirtina ieškovės darbuotojų darbo valandų skaičiaus ieškovės subrangos sutarties vykdymo aspektu. Kitoks darbo laiko apskaitos žiniaraščio įrodomosios galios vertinimas suponuotų subrangos sutarties esmei ir tikriesiems ją sudariusių šalių ketinimams prieštaraujančią išvadą, kad atlygio už ieškovės atliktus darbus apskaičiavimo pagrindas yra ne ieškovės darbuotojų faktiškai dirbtų valandų skaičius, o tų darbuotojų tiesiog buvimo objekte valandų skaičius.

1.2.       Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 01 už 2018 m. gruodžio mėn. yra išvardinti visi ieškovės pagal sutartį atlikti darbai. Atsakovė pripažįsta, kad tokie ieškovės atlikti darbai per visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos iki jos nutraukimo yra realūs, ir pripažįsta savo prievolę sumokėti ieškovei pagal tų darbų atlikimui reikalingą adekvatų ieškovės darbuotojų dirbtų valandų skaičių. Jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovės atsisakytame pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 01 už 2018 m. gruodžio mėn. nurodyti darbai buvo atlikti būtent per 2018 m. gruodį, o ne per visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos iki jos nutraukimo.

1.3.       Kadangi ieškovė už 408 jos darbuotojų objekte dirbtas valandas yra išrašiusi PVM sąskaitą faktūrą 7 752 Eur sumai (plius PVM) pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 01 už 2018 m. lapkričio mėn., atsakovė pripažįsta, kad toks ieškovės darbuotojų dirbtų valandų skaičius per visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos iki jos nutraukimo yra realus. Todėl atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 01 už 2018 m. gruodžio mėn. nurodytos 760 valandos, jei jos ieškovės darbuotojų ir buvo realiai objekte dirbtos nuo sutarties sudarymo dienos iki jos nutraukimo, turėjo apimti 408 valandas, nurodytas atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 01 už 2018 m. lapkričio mėn. Bet kokiu atveju, ieškovės nurodytas jos darbuotojų dirbtų valandų skaičius yra neatitinkantis tikrovės, neprotingai didelis ir neadekvatus jos atliktiems darbams.

1.4.       Teismo išvada, kad atsakovė visiškai nekontroliavo ir nesidomėjo ieškovės atliekamais suvirinimo darbais, leido subrangovui dirbti, nereiškė jam jokių pretenzijų nei dėl ieškovės darbuotojų darbo valandų, nei dėl vėlavimo, ir dėl to ji turėtų prisiimti iš to kylančias pasekmes, yra nepagrįsta. Sutarties 1.1 punktu atsakovė neturėjo jokių ketinimų prisiimti ir neprisiėmė pareigos kontroliuoti ieškovės atliekamus darbus, sutarties 1.1 punktu tiesiog buvo akcentuota CK 6.689 straipsnyje numatyta atsakovės teisė kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus, nekalbant jau apie neprisiėmimą pareigos kontroliuoti būtent ieškovės darbuotojų darbo valandas. Kita vertus, tai nepašalina ieškovei tenkančios pareigos įrodyti jos darbuotojų dirbtų valandų skaičių, kurio pagrindu ji apskaičiavo savo reikalaujamą atlygį.

1.5.       Teismas, spęsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nepagrįstai atsakovei iš ieškovės nepriteisė 326,70 Eur išlaidų, susijusių su atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties surašymu.

1.6.       Teismas neturėjo teisės CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu priimti papildomo sprendimo dėl ieškovės sumokėto 38 Eur žyminio mokesčio ir 611,15 Eur ieškovės turėtų išlaidų už teisines paslaugas, susijusias su atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą surašymu, priteisimo, kadangi bylinėjimosi išlaidų klausimas, kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo rezoliucinės dalies, pastaruoju sprendimu buvo išspręstas. Tai reiškia, kad netinkamas bylos išlaidų paskirstymo ar jų dydžio nustatymo klausimas galėjo būti sprendžiamas taikant tik apeliacijos, o ne papildomo sprendimo institutą.

1.7.       Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. papildomas sprendimas yra nepagrįstas ir materialiuoju aspektu. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 37,98 Eur žyminį mokestį už jos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą ir 610,78 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo surašymu, nors atsakovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, į kurį buvo teikiamas atsiliepimas, apeliacinės instancijos teismas patenkino. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas turėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas ne ieškovei už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, o atsakovei už atskirojo skundo surašymą.

15.       Ieškovė UAB „Visagino aukšta“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Atsakovė, teigdama, kad ieškovės darbuotojai objekte neišdirbo 2018 m. gruodžio mėn. darbo laiko žiniaraštyje nurodytų valandų, turėjo pareigą tai įrodyti, tačiau šios procesinės pareigos neįvykdė. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad nustatytas kitoks ieškovės darbuotojų darbo laikas, kad ieškovės darbuotojai nedirbo ar dirbo ne visi, kad jie dirbo per lėtai ir kad atsakovė dėl to jiems gruodžio mėnesį reiškė pretenzijas.

2.2.       Atsakovė versijos, kad ieškovės 2018 m. gruodžio mėn. perduoti suvirinimo darbai dubliuojasi su 2018 m. lapkričio mėn. atliktais suvirinimo darbais, nekėlė pirmosios instancijos teisme ir ši versija nebuvo tirta.

2.3.       Ieškovės į bylą pateiktame suvirinimo darbų žurnale aiškiai užfiksuoti 2018 m. lapkričio mėn. ir 2018 m. gruodžio mėn. atlikti suvirinimo darbai, nurodant suvirinimo datą, suvirinimo siūlės numerį, suvirintų elementų matmenis ir kt. duomenis, bei grafiškai atvaizduojant (nubraižant) suvirintas vamzdžių linijas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė 2018 m. lapkričio mėn. atliko dalį darbų ir 2018 m. gruodžio mėn. suvirinimo darbai toliau buvo tęsiami.

2.4.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos naudai turėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos 326,70 Eur dėl atskirojo skundo, kuris buvo patenkintas. Teismui tenkinus 99,94 proc. ieškovės materialinių subjektinių reikalavimų, buvo pagrindas priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 1 577, 05 Eur, o atsakovės naudai iš ieškovės – 2,55 Eur. Atlikus įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovės priteista 1 574,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal civilinio proceso įstatyme nustatytas taisykles.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17.       Apeliacijos dalykas – statybos rangos sutarties įsipareigojimų atlikti sutartyje numatytus darbus vykdymo aplinkybių nustatymo vertinimas jų pagrįstumo ir įrodytumo aspektu.

18.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Visagino aukšta“ (rangovas) ir atsakovė UAB „Amega“ (užsakovė) 2018 m. lapkričio 12 d. sudarė subrangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti suvirinimo darbus konkrečiame objekte (sutarties 1.1. punktas), šalys susitarė dėl sutarties kainos, kuri skaičiuojama pagal įkainį: už vieną darbuotojo valandą 19 Eur plius PVM (sutarties 2.1.; 2.1.1. punktai), o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos apmokėti (sutarties 4.2.1.; 4.2.2. punktai) sutartyje numatytais terminais: 80 % sumos per 30 darbo dienų nuo sąskaitos išrašymo datos, likusieji 20 % sumos po siūlių švietimo tinkamumo akto pasirašymo (sutarties 3.1. punktas). 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą 9 379,92 Eur sumai (7 752 Eur be PVM) už atliktus darbus, kuriuos atsakovė priėmė ir pasirašė. 2019 m. sausio 7 d. atsakovė raštu ieškovei pranešė, kad subrangos sutartį nutraukia nuo 2019 m. sausio 7 d., kadangi dėl nekompetentingų darbuotojų tam tikri darbai nebuvo atlikti per tam skirtas valandas. Ieškovė 2019 m. sausio 11 d. el. paštu išsiuntė atsakovei atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą už gruodžio mėn. atliktus darbus, tačiau atsakovė atsisakė priimti šią PVM sąskaitą faktūrą ir sustabdė mokėjimus pagal anksčiau pasirašytą sąskaitą už lapkričio mėn. 2019 m. vasario 1 d. ieškovė pateikė atsakovei vienašališkai pasirašytą darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 01 ir 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą 17 472,40 Eur sumai (14 440 Eur be PVM), kuriuos atsakovė atsisakė pasirašyti, nurodydama, kad darbai nepagrįsti ir neatlikti. Atsakovės užsakovė UAB „FrosTec“ priėmė iš atsakovės jos atliktus montavimo darbus ir 2019 m. vasario 18 d. technikos priežiūros tarnyba sudarė Suvirintų sujungimų (metalo) kokybės bandymo protokolus, kurie patvirtina, kad suvirinimo darbai atlikti be defektų.

19.       Ieškovė UAB „Visagino aukšta“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Amega“ 22 192 Eur skolą, 200,09 Eur netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Visagino aukšta“ iš atsakovės UAB „Amega“ 22 192 Eur skolą, 186,70 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (22 378,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus sprendė, kad ieškovė šalių sutartus darbus, t. y. nurodytą suvirinimo darbų darbuotojo valandų skaičių atliko, o atsakovės argumentus, kad šalys neva buvo susitarę, jog 7 752 be PVM suma (pagal pirmąją sąskaitą) bus galutinė už visus atliktus darbus, jei ieškovė juos pabaigs iki Naujųjų Metų, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes to nėra numatyta šalių pasirašytoje sutartyje. Atsakovės argumentus dėl netinkamos ieškovės atliktų darbų kokybės, jų neužbaigimo teismas taip pat atmetė, kadangi sprendė, jog, atvirkščiai, pateikti įrodymai patvirtino tinkamą suvirinimo darbų kokybę ir šie darbai atsakovės užsakovės UAB „FrosTec“ buvo priimti, o dėl vamzdžių dažymo darbų šalys subrangos sutartimi nebuvo susitarę.

21.       Atsakovė iš dalies nesutinka su teismo sprendimu, pripažįsta 7 752 Eur skolą ir nuo šios sumos paskaičiuotus delspinigius (86,20 Eur), todėl prašo pakeisti teismo sprendimą, sumažinant priteistas sumas iki šio dydžio, taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu tiek 2020 m. spalio 20 d. sprendime, tiek 2020 m. spalio 27 d. papildomame sprendime. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra siejami su netinkamu įrodinėjimo pareigos paskirstymu bei netinkamu įrodymų vertinimu.

      Dėl naujų įrodymų priėmimo ir prašymo skirti ekspertizę

22.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo skirti ekspertizę, kadangi siekia įrodyti, jog ieškovės nurodytas darbuotojo dirbtų valandų skaičius yra neatitinkantis tikrovės, neprotingai didelis ir neadekvatus atliktiems darbams. Tokiu būdu atsakovė prašo sudaryti procesines galimybes naujiems įrodymams pateikti.

23.       Naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuoja CPK 314 straipsnis, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą).

24.       Minėta, kad CPK 314 straipsnyje nustatytos dvi draudimo pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos išimtys: pirma, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti; antra, kai būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau. Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo.

25.       Atsakovė formuluodama prašymą paskirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme nurodo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu, jos manymu, neįvykdė jai tekusios pareigos įrodyti ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad vien ieškovės įrodinėjimo pareigos nevykdymo konstatavimo pakaks tam, kad ieškinio reikalavimus laikyti nepagrįstais. Tokia atsakovės pozicija įrodinėjimo procese, t. y. jos subjektyvi nuomonė, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo pagrindu esančių aplinkybių, todėl jai nereikia įrodinėti savo atsikirtimų, rodo, jog būtinybė teikti naujus įrodymus dabar atsakovei atsirado dėl jos pačios nepagrįsto ir ydingo įrodinėjimo pareigos vykdymo supratimo.

26.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko pakankamai ilgai (daugiau kaip pusantrų metų), bylos nagrinėjimo eigoje buvo nuolat renkami nauji įrodymai, atsakovė visą bylos nagrinėjimą buvo atstovaujama advokatės, todėl atsakovė turėjo pakankamai objektyvių galimybių savalaikiai teikti prašymą dėl ekspertizės paskyrimo. Pažymėtina, kad atsakovė dar 2019 m. birželio 6 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi atsikirtimus, kad ieškovė turėjusi pilnai pabaigti 5 iš numatytų 11 vamzdynų stotelių, realiai pabaigė tik 1, likusias 4 paliko nepabaigtas, o vienos stotelės pabaigimui kvalifikuotam darbuotojui pakanka 36 val., taigi ieškovė 5 stoteles turėjo surinkti per 180 val. Tačiau atsakovė savo atsikirtimams dėl ieškovės numatytiems darbams atlikti pakankamo ir būtino darbo valandų skaičiaus pagrįsti jokių įrodymų, išskyrus vien savo žodinius paaiškinimus, neteikė, nors šios pozicijos laikėsi visą bylos nagrinėjimo laiką.

27.       Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovė turėjo objektyvią galimybę pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o jos procesinis elgesys, prašant skirti ekspertizę tik apeliacinės instancijos teisme, faktiškai rodo piktnaudžiavimą įrodymų vėlesnio pateikimo teise, be to, prašymo skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme tenkinimas akivaizdžiai ir be pagrindo užvilkintų bylos nagrinėjimą. Vien ekspertizės pagalba surinktų naujų įrodymų sąsajumas su byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis negali nulemti pavėluoto prašymo surinkti naujus įrodymus patenkinimo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė pateikė tik abstraktų prašymą skirti ekspertizę, nenurodydama nei kokius konkrečius klausimus siekia išsiaiškinti ir juos užduoti ekspertams, nei kas ekspertizę galėtų atlikti, kas rodo, jog atsakovė ignoruoja CPK 7 straipsnyje įtvirtino proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą bylos nagrinėjimo procese. Todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovės prašymo skirti byloje ekspertizę.

28.       Ieškovė, siekdama pagrįsti aplinkybę, kad atsakovė prašymu skirti ekspertizę iš esmės tik siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priimti į bylą ieškovės pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo (atsakovės neginčijamoje dalyje) ir Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį atmesti prašymą išduoti vykdomąjį raštą, tačiau šie dokumentai jau yra byloje, todėl pakartotinai nepriimami. Tačiau priimtinas į bylą ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas mokėjimo pavedimas, patvirtinantis, kad atsakovė po sprendimo priėmimo sumokėjo ieškovei 1 000 Eur skolą, nors pripažįsta kur kas didesnę skolos dalį. Tai netiesiogiai patvirtina atsakovės galimą siekimą vilkinti bylos nagrinėjimą, nepagrįstai pavėluotai prašant skirti ekspertizę.

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

29.       Atsakovė taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi, jos nuomone, tik tokiu būdu bus galima tinkamai nustatyti ieškovės faktiškai atliktų darbų apimtį ir operatyviai išspręsti su ekspertizės skyrimu susijusius klausimus.

30.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

31.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi bylai reikšmingais klausimais šalys savo pozicijas išdėstė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atsiliepime į ieškinį, dublike ir triplike), šalys, jų atstovai jau pirmosios instancijos teisme pateikė savo žodinius paaiškinimus teismo posėdžiuose, byloje yra apklausti liudytojai. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo eigoje buvo teikiami ir tiriami įrodymai ieškovės atliktų darbų apimčiai nustatyti, dėl jų išklausyti šalių paaiškinimai. Todėl nesant jokio pagrįsto poreikio dar kartą išklausyti šalis teismo posėdyje ir atmetus atsakovės prašymą skirti byloje ekspertizę, prašymas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl teismo nustatytos ieškovės atliktų darbų apimties ir įrodymų vertinimo

32.       Pažymėtina, kad atsakovė neginčija ieškovės atliktų suvirinimo darbų pagal 2018 m. lapkričio 30 d. pateiktą atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą 9 379,92 Eur sumai (7 752 Eur be PVM), kuriuos atsakovė yra priėmusi ir pasirašiusi. Ginčas kyla tik dėl ieškovės pateikto gruodžio mėnesį atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto ir 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros 17 472,40 Eur sumai (14 440 Eur be PVM), kuriuos atsakovė atsisakė pasirašyti, nurodydama, kad darbai nepagrįsti ir neatlikti. Šiame ieškovės vienašališkai pasirašytame darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyti suvirinimo darbai, kuriuos ieškovės darbuotojai atliko per 760 val. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus padarė išvadą, jog ieškovė šiuos darbus atliko.  

33.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą dėl aplinkybės, susijusios su ieškovės darbuotojų dirbtų valandų skaičiumi, nustatymu, kuria remiantis tuo pačiu nustatomas ir atlygis už atliktą darbą. Atsakovės nuomone, tokia aplinkybė nėra įrodyta, kadangi tai grindžiama tik darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, kuris yra parengtas pačios ieškovės, todėl negali būti įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčiu įrodymu, kurį atsakovė turėtų pareigą paneigti. Be to, atsakovė nurodo, kad žiniaraštis, patvirtinantis ieškovės darbuotojų dirbtą darbo valandų skaičių pagal darbo sutartis, nepatvirtina darbo valandų skaičiaus vykdant subrangos sutarties įsipareigojimus.   

34.       Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai CPK 197 straipsnio 1 dalis).

35.       Kadangi ieškovės pateikti jos darbuotojų darbo laiko apskaitos 2018 m. lapkričio-gruodžio mėn. žiniaraščiai atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus, nes turi duomenų apie ginčo objekte dirbusių ieškovės darbuotojų – suvirintojų ir montuotojų – darbo laiką, todėl nėra jokio pagrindo šiuos įrodymus laikyti niekiniais ar netinkama įrodinėjimo priemone. Darbo laiko aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra esminė, kadangi šalys, susitardamos dėl darbų kainos, jos dydį susiejo ne su kokio nors konkretaus ir apibrėžto darbo atlikimu, tam tikru darbų apimties kiekiu (pvz., tam tikru suvirintų vamzdynų ilgiu ar pan.), o būtent su subrangovo darbuotojų dirbtų valandų skaičiumi.

36.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2018 m. gruodžio mėn. ieškovės darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį (ginčo dėl lapkričio mėnesį atliktų darbų nėra, nes atsakovė šio laikotarpio darbų priėmimo–perdavimo akto neginčija), taip pat nurodė, kad atsakovės direktorius, 2018 m. gruodžio 21 d. iš ieškovės el. paštu gavęs prašymą patvirtinti ieškovės darbuotojų darbo laiko žiniaraštį, 2018 m. gruodžio 27 d. atsakė, kad „kol kas darbo laiko tabelio už gruodį tvirtinti negaliu, nes reikia peržiūrėti video medžiagą ir nustatyti tikrą darbo laiką“. Ši aplinkybė rodo, kad ieškovės darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys buvo derinami su atsakove, beje, pastaroji neginčija ir faktiškai analogiškai pateikto ieškovės darbuotojų 2018 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio. Tai rodo, kad teismas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje esančius duomenis iš esmės susiejo su ieškovės darbuotojų darbu ginčo objekte vykdant subrangos sutarties įsipareigojimus.

37.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ne vien ieškovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai leidžia padaryti išvadą, kad suvirinimo darbai ginčo objekte 2018 m. gruodžio mėnesį buvo atlikti. Tai patvirtina visa įrodymų visuma: 1) ieškovės vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas, kuriame nurodyti konkretūs atlikti darbai; 2) 2019 m. vasario 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuoti faktiškai atlikti darbai; 3) aukščiau nurodytas atsakovės 2018 m. gruodžio 27 d. raštas dėl darbo laiko apskaitos tabelio netvirtinimo dėl to, kad reikia peržiūrėti video medžiagą; 4) suvirinimo darbų žurnalo duomenys su brėžiniais, kuriuose fiksuota kokiose linijose, kada ir kokie darbai buvo atlikti ir kokie ieškovės darbuotojai juos atliko; 5) liudytojo ieškovo darbuotojo – suvirintojo A. B., kitų liudytojų – pagrindinio objekto užsakovo UAB „FrosTec“ darbuotojų A. T. ir S. G. parodymai, kurie patvirtinta, kad ieškovės darbuotojai ginčo objekte 2018 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais dirbo; 6) UAB „FrosTec“ pateikti Suvirintų sujungimų (metalo) kokybės bandymo protokolai, patvirtinantys, kad buvo įvertinta suvirinimo darbų kokybė.

38.       CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

39.       Taigi aukščiau nurodyta ieškovės pateiktų įrodymų visuma leido teismui padaryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad ieškovė jos nurodytą suvirinimo darbų valandų skaičių atliko, todėl atsakovė vykdydama įrodinėjimo pareigą turėjo teikti įrodymus, kurie paneigtų ieškovės nurodytas suvirinimo darbų atlikimo aplinkybes. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė jokių įrodymų, kad video medžiaga buvo peržiūrėta ir nustatytas kitoks ieškovės darbuotojų darbo laikas, kad ieškovės darbuotojai nedirbo ar dirbo ne visi, kad jie dirbo per lėtai ir kad atsakovė dėl to jiems gruodžio mėnesį reiškė pretenzijas, į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad pagrindiniam užsakovui UAB „FrosTec“ priėmus darbus galima daryti išvadą, kad suvirinimo darbai buvo atlikti, o atsakovė neįrodinėjo, kad šiuos darbus atliko kiti asmenys. Be to, teigdama, kad ieškovės vykdytų suvirinimo darbų atlikimui nebuvo reikalingas toks didelis darbo valandų skaičius, taip pat įrodymų neteikė.

40.       Atkreiptinas dėmesys, kad užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Tokios įrodinėjimo pareigos atsakovė taip pat nevykdė.

41.       Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo eigoje buvo tinkamai paskirstyta šalims įrodinėjimo pareiga, o atsakovė tiesiog jos tinkamai nevykdė. 

42.       Apeliacinio skundo argumentai, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte už 2018 m. gruodžio mėn. yra išvardinti visi ieškovės atlikti darbai per laikotarpį nuo subrangos sutarties sudarymo dienos iki jos nutraukimo ir kad šiame akte nurodytos 760 valandų turėjo apimti 408 valandas, nurodytas atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte už 2018 m. lapkričio mėn., atmestini. Pažymėtina, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu niekada nebuvo nurodžiusi tokių atsikirtimų, kad atliktų darbų aktas už 2018 m. gruodžio mėn. apima ir darbus, nurodytus atliktų darbų akte už 2018 m. lapkričio mėn., todėl tokios aplinkybės ir nebuvo nagrinėjamos. Nepaisant to, nors atsakovė visą laiką ginčijo, kad ieškovės darbams atlikti nebuvo reikalingas ieškovės nurodytas darbo valandų skaičius, ji, kaip jau nurodyta, nepateikė jokių įrodymų tokiems savo atsikirtimams pagrįsti. Ir atvirkščiai, ieškovės pateikti įrodymai suteikia pagrindą padaryti pakankamai pagrįstą išvadą, jog ieškovės darbuotojai ginčo objekte dirbo nurodytą darbo valandų skaičių      

43.       Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

44.       Atsakovė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė nekontroliavo ir nesidomėjo ieškovės atliekamais suvirinimo darbais, kadangi, jos nuomone, ji neprisiėmė pareigos kontroliuoti, o turėjo tik teisę. Teisėjų kolegija sutinka, kad šalių sudarytoje subrangos sutartyje nėra numatyta atsakovės (užsakovės) pareiga kontroliuoti, o CK 6.689 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo teisė, o ne pareiga kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą

45.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

46.       Apeliacinio skundo motyvais nenustačius pagrindų panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl byloje pareikštų materialiųjų reikalavimų tenkinimo, teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).    

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

47.       Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovei 1 574,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, o 2020 m. spalio 27 d. papildomu sprendimu dar 648,76 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo surašymą (610,78 Eur) ir žyminį mokestį (37,98 Eur) už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat grąžino ieškovei permokėtą žyminį mokestį (12 Eur) už šį prašymą.

48.       Atsakovės teigimu, teismas iš viso negalėjo priimti papildomo sprendimo, nes pagrindiniu teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas jau buvo išspręstas, be to, papildomu sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos, nes atsakovės atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal ieškovės prašymą taikymo buvo patenkintas ir nutartis dėl jų taikymo panaikinta.

49.       CPK 279 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Nagrinėjamu atveju teismas nebuvo išsprendęs bylinėjimosi išlaidų dalies, nors tai patvirtinantys įrodymai buvo pateikti, atlyginimo klausimo, todėl turėjo pagrindą tai spręsti priimdamas papildomą sprendimą.  

50.       Pirmosios instancijos teismas visas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė, remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, kadangi pripažino, jog sprendimas buvo priimtas ieškovės naudai. Tačiau pirmosios instancijos teismas neapsvarstė galimybės nagrinėjamu atveju taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju ieškovės bylinėjimosi išlaidos, susijusios su jos prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žyminis mokestis) ir atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo surašymu, faktiškai buvo turėtos be pagrindo, kadangi atsakovės atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis dėl jų taikymo panaikinta. Tai rodo, kad ieškovės turėtos šios bylinėjimosi išlaidos buvo pačios ieškovės nepagrįstų veiksmų rezultatas, todėl nebūtų teisinga, kad jas turėtų atlyginti atsakovė.

51.       Kadangi pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies reikalavimų, papildomas sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį dėl nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atmetant ieškovės prašymą papildomai priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis).

52.       Nusprendus, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, atitinkamai tikslintina ir pagrindinio teismo sprendimo dalis dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė turėjo 1 578 Eur bylinėjimosi išlaidų, o patenkinus ieškinį iš dalies (99,94 proc.) teismas laikė priteistinomis jos turėtas 1 577,05 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismas nustatęs, kad atsakovė turėjo 4 247,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, neįvertino tai, kad jų tarpe yra 326,70 Eur išlaidos, susijusios su atskirojo skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones panaikinimo, kurias atsakovė turėjo dėl ieškovės nepagrįstų veiksmų, siekiant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl šios atsakovės bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlygintos visiškai ir tik nuo likusios atsakovės bylinėjimosi išlaidų dalies, kuri sudaro 3 920,40 Eur (4 247,10 – 326,70) paskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai 2,35 Eur (3 920,40 x 0,06 proc.), iš viso atsakovei atlygintinos 329,05 Eur bylinėjimosi išlaidos (326,70 + 2,35), o atlikus įskaitymą iš atsakovės ieškovei priteistinos 1 248 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 577,05 – 329,05).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53.       Kadangi apeliacinis skundas dėl materialiųjų reikalavimų atmestas, jis patenkintas tik bylinėjimosi išlaidų dalyje, todėl atsakovės sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą iš ieškovės nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė prašymo priteisti atstovavimo išlaidas ir šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nėra pateikusi.

54.       Ieškovė UAB „Visagino aukšta“ turėjo 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio (1,3 x 1 398,5), todėl, apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

55.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktu,

n u t a r i a :

  Kauno miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą tik patikslinti jo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Visagino aukšta“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amega“ priteistos 1 574,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, jas sumažinant iki 1 248 Eur.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. papildomą sprendimą, panaikinant jo dalį dėl 648,78 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Visagino aukšta“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amega“ priteisimo, atmetant ieškovės prašymą priteisti šias bylinėjimosi išlaidas.

Likusią Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Visagino aukšta“ (juridinio asmens kodas 155588995) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amega“ (juridinio asmens kodas 302467404) 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Marius Bartninkas

                                        Dalė Burdulienė

                                        Nijolia Indreikienė