Civilinė byla Nr. e2-210-998/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03071-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.1; 2.6.8.6; 2.6.8.7; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 2.6.18.5; 3.1.7.6.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 3.2.6.5

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė,

sekretoriaujant Ritai Bružinskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos statyba“ atstovui advokato padėjėjui Aurimui Grudikiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domesfera“ atstovams direktoriui O. K., advokato padėjėjui Beniui Brazaičiui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Glassbel Baltic“ atstovei A. V.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ekreta“ atstovams direktoriui G. M., advokatei Reginai Bertašienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos statyba“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domesfera“ dėl statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų (žalos) atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Glassbel Baltic“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kota“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekreta“, uždaroji akcinė bendrovė „Eltalis“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė UAB „Klaipėdos statyba“ patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Domesfera“ 67 820,53 Eur statybos rangos trūkumams pašalinti, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad 2017 m. kovo 29 d. UAB „Klaipėdos statyba“ ir užsakovas I. U. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Klaipėdos statyba“ įsipareigojo atlikti sutartus gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus, o užsakovas įsipareigojo atliktus statybos darbus priimti ir už juos su ieškove atsiskaityti. Vieni iš sutartų atlikti statybos darbų buvo žiemos sodo statyba. 2017 m. birželio 22 d. UAB „Klaipėdos statyba“ (ieškovė) ir atsakovė UAB „Domesfera“ sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos sutartis). Rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti žiemos sodo stiklo paketų gamybos ir montavimo darbus, o ieškovė įsipareigojo tinkamai atliktus darbus priimti ir už juos atsakovei sumokėti. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį vykdymui pasitelkė subrangovę UAB „Kota“, kuriai 2022 m. kovo 17 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi (civilinė byla eB2-361-459/2022) buvo iškelta bankroto byla. Pagal Rangos sutartį atliktų statybos darbų rezultatus, priimtus iš atsakovės UAB „Domesfera“, ieškovė perdavė užsakovui I. U.. Užsakovas ieškovei pateikė 2021 m. lapkričio 10 d., 2021 m. gruodžio 28 d. ir 2022 m. sausio 18 d. pranešimus apie suskilinėjusius žiemos sodo stiklo paketus. Gavusi kiekvieną užsakovo pranešimą dėl suskilinėjusių žiemos sodo stiklo paketų, apie būtinybę pašalinti pagal Rangos sutartį atliktų statybos darbų trūkumus informavo atsakovę ir jos subrangovę UAB „Kota“. Remiantis užsakovo pranešimais, 7 žiemos sodo stiklo paketų suskilinėjimai (sutrūkinėjimas) buvo užfiksuoti fotografijomis ir pažymėjimu žiemos sodo stogo plane. Atsakovės UAB „Domesfera“ subrangovei UAB „Kota“ susiginčijus su žiemos sodo stiklo paketų gamintoja UAB „Glassbel Baltic“ dėl atsakomybės už žiemos sodo stiklo paketų suskilinėjimą, jokie užsakovo pranešimuose nurodytų statybos darbų trūkumų šalinimo veiksmai nebuvo pradėti. Atsakovei nesiimant veiksmų, reikalingų statybos darbų, atliktų pagal Rangos sutartį, trūkumų pašalinimui, UAB „Klaipėdos statyba“ (ieškovė) 2022 m. vasario 4 d. raštu iš atsakovės UAB „Domesfera“ pareikalavo nurodyti konkrečius statybos darbų trūkumų pašalinimo terminus ir atitinkamus trūkumus pašalinti. Atsakovė UAB „Domesfera“, gavusi 2022 m. vasario 4 d. raštą, telefoninių pokalbių metu ieškovei žadėjo suskilinėjusius žiemos sodo stiklo paketus neatlygintinai pakeisti, tačiau savo pažadų neįvykdė. Ieškovė nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš tiekėjo UAB „Kaziukas“ užsakė 7 naujus stiklo paketus, kuriais bus pakeisti suskilinėję (sutrūkinėję) stiklo paketai.

3.       Pažymi, jog Rangos sutarties 2 p. nustatė atsakovės UAB „Domesfera“ pareigą statybos darbus savo rizika atlikti griežtai laikantis projektinės dokumentacijos, techninės užduoties, statybos techninių dokumentų reikalavimų. Atsakovė UAB „Domesfera“ privalėjo darbus atlikti naudodama projektinės dokumentacijos reikalavimus atitinkančias statybines medžiagas (produktus). Pagal Rangos sutarties 13.1 p. ir 17 p. atsakovė UAB „Domesfera“ privalėjo darbus atlikti kokybiškai, laikantis statybos normatyvinių dokumentų, medžiagų gamintojų rekomendacijų, projektinės dokumentacijos techninių specifikacijų ir Rangos sutarties reikalavimų. Rangos sutarties 36 p. kokybės garantijos terminai skaičiuojami nuo statybos užbaigimo procedūrų atlikimo. Šiuo atveju gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), su žiemos sodu statybos užbaigimas buvo įformintas 2019 m. liepos 11 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Atsakovė UAB „Domesfera“ užtikrino, kad darbų rezultatai visą kokybės garantijos terminą atitiks projektinės dokumentacijos nustatytas savybes, normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus ir kad nepaaiškės darbų atlikimo klaidų, kurios sumažintų darbų rezultatų vertę ar tinkamumą naudoti (Rangos sutarties 34 p.).

4.       Ieškovės teigimu, ji byloje privalo įrodyti ir įrodo defektų faktą, tačiau neprivalo įrodinėti atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tokias rangovo atsakomybę šalinančias aplinkybes nagrinėjamoje byloje turi įrodyti pati atsakovė UAB „Domesfera“. Atsakovė, klaidindama teismą ir remdamasi 2019 m. susirašinėjimo medžiaga, teigia, kad 7 stiklo paketai, apie kuriuos užsakovas informavo ieškovę 2021 m. lapkričio 10 d., 2021 m. gruodžio 28 d. ir 2022 m. sausio 18 d. pranešimais, neva skilo dėl to, kad nebuvo užtikrinta tinkama šildomo stiklo paviršiaus temperatūros kontrolė, neatsižvelgta į gamintojo nurodymus dėl skirtingai šildomų (ir visai nešildomų) trikampio stiklo paketo zonų bei neužtikrinta tinkama ir savalaikė šildomų stiklo paketų atjungimo nuo elektros srovės padavimo kontrolė. Tokie atsakovės samprotavimai yra prieštaringi ir absoliučiai nepagrįsti. Ieškovė nurodo, kad 2019 m. skilę stiklo paketai ir jų keitimo klausimas nėra niekaip susijęs su ginčo objektu – laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio iki 2022 m. sausio mėn. skilusiais 7 stiklo paketais. Priešingai, 2019 m. spalio 9 d. buvo bandoma žiemos sodo stogo sniego tirpinimo sistema. Įjungus elektros srovę stiklinio stogo I-oje, II-oje ir V-oje zonose, po 11 minučių sutrūko / įskilo 6 stiklo paketai, kurių lokacija nesutampa su laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio – 2022 m. sausio mėnesį suskilusiais stiklo paketais.

5.       Užsakovo I. U. užsakymu stiklo fasadų inžinierius ekspertas D. L. 2020 m. liepos 3 d. parengė žiemos sodo stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir antirasojimo sistemų įrengimo patikros aktą. Pastaruoju aktu užsakovo samdytas ekspertas D. L. nustatė, kad: pagrindinė priežastis, kodėl 2019 m. spalio 19 d. sutrūko / sudužo elektros srove šildomi stiklo paketai (toliau – ELŠSP) yra netinkamas stiklo lakštų mechaninis apdirbimas stiklo paketų gamybos metu, nes stiklo lakštuose liko mikropažeidimų. Netolygiai ir nevienodai kaistant / šylant stiklo lakšto paviršiui, šie mikropažeidimai „iššaukė“ stiklo lakšto trūkimą / sudužimą. Nustatyti, ar stiklo lakštuose yra mikropažeidimų, galima tik stiklo paketo gamybos metu. Stiklo lakštus ELŠSP po jų pagaminimo būtina išbandyti stiklą šildant elektros srove projekte numatytu temperatūros režimu. Ar tokie bandymai gamykloje buvo atlikti, duomenų nėra, nes techniniai pasai ELŠSP nesurašyti ir nepateikti; stiklinio stogo įstiklinimo karkasas subrangovo UAB „Kota“ įrengtas netinkamai panaudojant tik vieno tipo („Transom“) aliuminio profiliuočius, todėl techniškai nebuvo išspręsti profiliuočių sujungimai / sandūros. Montavimo metu naudotų aliuminio profiliuočių sistemos tiekėjas „Reynaers“ rekomenduoja naudoti dviejų nešančiųjų profiliuočių derinį: 1) „Suspension profile“ ir 2) „Transom profile“. Naudojant dviejų tipų aliuminio profiliuočių derinį jų sujungimai techniškai išspręsti – atsitiktinis vanduo / kondensatas lengvai nuteka nuo vieno profiliuočio ant kito; stiklinio stogo įstiklinimo karkase nebuvo įrengtos atsitiktinio vandens ir kondensato išdrenavimo ir slėgio išlyginimo sistemos. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl stiklinis stogas yra nesandarus (prateka / prabėga vanduo lietaus metu). Rangovas UAB „Domesfera“ nesivadovavo sistemos tiekėjo (Reynaers) reikalavimais ir rekomendacijomis. Pagrindinė priežastis, kodėl stiklinis stogas nesandarus, yra netinkamas siūlių tarp stiklo paketų įrengimas. Vandens nutekėjimo kanalai siūlėse užteršti, neišvalyti. Termoizoliacinės juostos ne visose vietose įrengtos tinkamai. Struktūrinis siūlių silikonavimas atliktas nekokybiškai; varstomi stoglangiai pagaminti ir įrengti pažeidžiant Reynaers reikalavimus. Stoglangiuose trūksta kai kurių konstrukcinių elementų. Kai kuriose stoglangiuose varčios išmatavimai neatitinka rėmo (staktos) išmatavimų. Vandens / kondensato išdrenavimo ir slėgio išlyginimo angos stoglangiuose įrengtos netinkamai / neteisingai arba iš vis neįrengtos; stiklo paketo pritvirtinimo kronšteinai sumontuoti netinkamai – jie yra pavirtę, stiklą prispaudžia ne visu savo ilgiu; stiklo paketo atrėmimo konsolės įrengtos netinkamai – stiklo paketas į konsoles atsiremia ne visu storiu.

6.       Ieškovė nurodo, kad 2020 m. liepos 3 d. aktu nustačius, jog 2019 m. skilę stiklų paketai buvo atsakovės (jos pasirinktų kitų subrangovų / tiekėjų) netinkamai atliktų darbų rezultatas, užsakovo samdytas ekspertas D. L. parengė 2020 m. liepos 4 d. technines rekomendacijas žiemos sodo stogo aliuminio-stiklo konstrukcijų remontui. Atsakovei pripažįstant 2020 m. liepos 3 d. akto išvadas dėl netinkamo stiklo paketų montavimo darbų atlikimo bei netinkamo atsakovės užsakytų stiklo paketų mechaninio apdirbimo, atsakovė (jos samdytas subrangovas UAB „Kota“) 2019 m. skilusius stiklus, vadovaudamasi rekomendacijomis, neatlygintinai pakeitė naujais, kito tiekėjo UAB „Kaziukas“ gamintais stiklo paketais. Ieškovė pažymi, kad ji pareikštu pradiniu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę pakeisti ne 2019 m. skilusius ir atsakovės sąskaita anksčiau jau pakeistus stiklo paketus, o 2021 m. lapkričio – 2022 m. sausio mėnesiais naujai suskilusius stiklo paketus, kurie: i) 2017 m. pagal atsakovės užsakymą buvo pagaminti to paties gamintojo – UAB „Glassbel Baltic“, ir ii) 2020 m. liepos 3 d. aktu pripažinti kaip netinkamai mechaniškai apdirbti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad eksperto D. L. 2021 m. rugpjūčio 10 d. sniego tirpinimo sistemos patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad po atliktų 2019 m. skilusių stiklo paketų keitimo, stiklo konstrukcijų ir sniego tirpinimo sistemos remonto darbų, visi sniego tirpinimo sistemos temperatūros davikliai yra sumontuoti reikiamose stiklo paketo vietose, o pati sistema veikia tinkamai. Be to, 2020 m. liepos 3 d. aktu ekspertas D. L. aiškiai nustatė, kad sniego tirpinimo ir antirasojimo sistemos įrengtos tinkamai, o UAB „Glassbell Baltic“ pagaminti stiklų paketai skyla ne dėl perkaitimo ar netolygaus kaitimo, o dėl mikroįskilimų, kuriuos galimai sąlygojo: i) netinkamas stiklo briaunų mechaninis apdirbimas; ir / arba ii) netinkamas stiklo šildymo takų išfrezavimas; ir / arba iii) netinkamų vietų elektrodams ir laidams išfrezavimas, ir / arba iv) netinkamas stiklo konstrukcijų montavimas.

7.       Atsakovė UAB „Domesfera“, sudarydama Rangos sutartį ir patikėdama jos vykdymą subrangovams (užsakydama stiklo paketus su pigiausia ir netinkama briaunų apdirbimo technologija iš UAB „Glassbell Baltic“ bei samdydama subrangovą UAB „Kota“ stiklo konstrukcijų montavimui), žinojo, jog pagal Rangos sutartį montuojami stiklo paketai taps žiemos sodo sienomis ir stogu. Todėl atsakovė UAB „Domesfera“, žinodama užsakovo poreikius ir statomo statinio paskirtį, statybos darbams turėjo naudoti tokias medžiagas ir pačius statybos darbus atlikti taip, kad statybos darbų rezultatą pagal paskirtį būtų galima naudoti visą kokybės garantijos terminą ir kad žiemos sodo sudėtiniai elementai (stiklo paketai) atitinkamo statinio naudojimo pagal paskirtį metu neskilinėtų (netrūkinėtų). Tačiau, nepraėjus net bendrajam 5 metų kokybės garantijos terminui, paaiškėjo pasikartojantys pagal Rangos sutartį atliktų statybos darbų rezultato trūkumai. Iš užsakovo buvo gauti 3 pranešimai, kuriais buvo informuota apie naujai nuo 2021 m. lapkričio iki 2022 m. sausio skilusius 7 žiemos sodo stiklo paketus ir iš jos (ieškovės) buvo pareikalauta pašalinti statybos darbų trūkumus. Ji apie užsakovo reikalavimus informavo atsakovę UAB „Domesfera“ ir jos samdytą subrangovę UAB „Kota“. Atsižvelgdama į tai, kad delsiama imtis priemonių statybos darbų trūkumų, nustatytų kokybės garantijos termino metu, pašalinimui, ne kartą atsakovę UAB „Domesfera“ ragino vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Tačiau atsakovė UAB „Domesfera“ (jos subrangovė) per 6 mėnesius nuo 2021 m. lapkričio 10 d. užsakovo pranešimo apie suskilinėjusius žiemos sodo stiklo paketus pateikimo statybos darbų trūkumų ir jų pasekmių nepašalino, kol galiausiai (bankrutavus subrangovui UAB „Kota“) ėmė neigti savo atsakomybę.

8.       Rangos sutartis suteikė teisę atsakovei UAB „Domesfera“ įsipareigojimų pagal Rangos sutartį vykdymui pasitelkti subrangovus. Tačiau būtent atsakovė UAB „Domesfera“ atsako už jos samdytų subrangovų (tiekėjų) pareigų netinkamą vykdymą (įskaitant netinkamą darbų atlikimą ir prievolių, susijusių su darbų kokybės garantija, nevykdymą). Atsakovė UAB „Domesfera“, sudarydama Rangos sutartį, veikė kaip profesionalė, užsiimanti statybos darbų atlikimo verslu. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kaip darbai turi būti atliekami ir kokios medžiagos naudojamos, kad galutinis darbų rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus ir užsakovo lūkesčius. Vykdant Rangos sutartį sumontuotų pasikartojantis stiklo paketų skilinėjimas liudija stiklo paketų nekokybiškumą ir (ar) netinkamą montavimo darbų atlikimą. Trūkumai, paaiškėję darbų kokybės garantijos termino metu, reiškia, jog atsakovė UAB „Domesfera“ savo pareigų pagal Rangos sutartį ir Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau CK) ieškovės atžvilgiu tinkamai nevykdė. Nustatyti statybos darbų trūkumai yra atsakovės UAB „Domesfera“ prievolių netinkamo vykdymo pasekmė. Kokybės garantijos termino metu paaiškėjus apie Rangos sutarties pagrindu atliktų statybos darbų trūkumams, ieškovė turi teisę atsakovei UAB „Domesfera“ kaip rangovui reikšti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytus reikalavimus.

9.       Ieškovė nurodo, kad remiantis Rangos sutarties 35 p., atsakovė UAB „Domesfera“ statybos darbų trūkumus, atsiradusius kokybės garantijos termino metu, privalėjo neatlygintinai pašalinti per ieškovės ir atsakovės suderintą terminą, kuris nustatomas atsižvelgiant į darbų apimtis ir kuris negali būti ilgesnis nei 30 dienų. Žiemos sodo stiklo paketų suskilinėjimas, atsiradęs dėl atsakovės UAB „Domesfera“ netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų, buvo nustatytas per Rangos sutarties ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą kokybės garantijos terminą. Kokybės garantijos laikotarpiu paaiškėję trūkumai rodo, kad statybos darbai pagal Rangos sutartį buvo atlikti netinkamai, kas pažeidžia Rangos sutarties, Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir teisėtus jos (ieškovės) ir užsakovo interesus. Ji ir užsakovas yra suinteresuoti tuo, kad trūkumai, atsiradę dėl netinkamai pagal Rangos sutartį atliktų statybos darbų, būtų pašalinti per kuo trumpesnį laikotarpį. Atsakovės UAB „Domesfera“ ne kartą buvo reikalauta imtis veiksmų, kad būtų pašalinti atitinkami trūkumai. Tokius reikalavimus atsakovė UAB „Domesfera“ delsė, o vėliau atsisakė vykdyti. Ieškovės teigimu, atsakovė UAB „Domesfera“ ne tik neužtikrino statybos darbų kokybės atitikimo Rangos sutarties reikalavimams, tačiau gera valia nevykdė ir savo pareigos pašalinti atliktų statybos darbų trūkumų. Toks atsakovės UAB „Domesfera“ elgesys yra nesuderinamas su atsakovės UAB „Domesfera“ pareigomis, nustatytomis Rangos sutartyje, taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Todėl atsakovė UAB „Domesfera“, gera valia atsisakiusi vykdyti savo pareigas ir pašalinti pagal Rangos sutartį atliktų statybos darbų trūkumus, privalo atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas. 7 naujų stiklo paketų bendra kaina yra 51 909 Eur su PVM, ji (ieškovė) avansu jau yra sumokėjusi 25 000 Eur. Atitinkamai, vadovaujantis tiekėjo UAB „Kaziukas“ pateiktu komerciniu pasiūlymu, stiklų paketų pakeitimo darbų kaina, įskaitant stiklo paketų transportavimo išlaidas, montavimo medžiagas ir mechanizmų nuomą, sudaro 15 911,53 Eur su PVM. Todėl iš atsakovės bendra priteistina darbų trūkumų šalinimo išlaidų suma sudaro 67 820,53 Eur.

10.       Atsakovė UAB „Domesfera“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11.       Nurodo, kad ji pagal jos ir ieškovės sudarytą 2017 m. birželio 22 d. Statybos rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (Rangos sutartis) 1 p. buvo įsipareigojusi atlikti žiemos stogo stiklo paketų pagaminimo ir sumontavimo statybos darbus, kuriuos tinkamai atliko ir perdavė ieškovei, o ieškovė dėl atliktų darbų kokybės jokių pretenzijų atsakovei nereiškė. Pagal šalių sudarytą sutartį UAB „Domesfera“ buvo įsipareigojusi pagaminti ir sumontuoti ne paprastus stiklo paketus, o specialios technologijos elektra šildomus stiklo paketus, kurie galėjo būti eksploatuojami tik įrengus tinkamas elektros ir automatikos sistemas. Tai lemia, kad iš esmės žiemos sodo statybos darbus, susijusius su stogo stiklo paketų įrengimu eksploatacijai, galima išskirti į dvi darbų grupes, t. y. pagamintų stiklo paketų sumontavimą (atsakovės darbų dalis) ir elektros sistemos su automatika įrengimu ir prijungimu prie ieškovės sumontuotų šildomų žiemos stogo stiklų (ieškovės ir / ar jos pasitelktų kitų subrangovų dalis). Atsakovė pažymi, kad ji jokių elektros instaliacijos darbų statytame objekte neatlikinėjo ir jos sumontuotų žiemos stogo stiklų paketų prie elektros sistemos neprijunginėjo, o šiuos darbus atliko ieškovės pasitelkti subrangovai – pvz. UAB „Ekreta“. Vien ta aplinkybė, kad keletas stiklo paketų yra suskilusių, neįrodo ir nepagrindžia aplinkybės, kad stiklo paketai skilo dėl netinkamai atliktų statybos darbų ar dėl to, kad patys stiklo paketai buvo nekokybiški.

12.       Atsakovės teigimu, 2020 m. liepos 3 d. aktas byloje negali būti laikomas patikimu įrodymu ir juo labiau kokia nors eksperto išvada. Aktas yra surašytas teismui nepaskyrus jokios ekspertizės ir eksperto, o yra tiesiog parengtas objekto užsakovo pasitelkto privataus juridinio asmens UAB „Stiklo vokai“ atstovo D. L., apie kurio kvalifikaciją ir galimai turimas reikiamas žinias pagrįstai išvadai duoti byloje nėra pateikta jokių duomenų, t. y. nėra aiški D. L. kvalifikacija ir turimos žinios, kurios galėtų leisti teikti kokias nors išvadas apie šildomų stiklų paketų galimas skilimo priežastis, montavimo ypatumus ir pan., todėl ieškovės teiginiai, jog yra aiškiai nustatytos stiklo skilimo priežastys, laikytini nepagrįstais ir byloje neįrodytais. Be to, akto nepagrįstumą įrodo ir byloje esantis stiklų gamintojo UAB „Glassbel Baltic“ motyvuotas 2022 m. sausio 4 d. atsakymas, kuriame visiškai pagrįstai teigiama, kad 2020 m. liepos 3 d. akte yra tik spėjama, kad stiklai galimai skyla dėl mikroįtrūkimų, tačiau nėra pateikiama jokių objektyvių šį teiginį patvirtinančių argumentų bei įrodymų, taigi patikrą atlikęs D. L. tik teoriškai įvardijo, kad stiklo skilimo priežastis galėjo būti stiklo mikroįtrūkimai. Atsakovė nurodo, kad motyvuotas 2022 m. sausio 4 d. UAB „Glassbel Baltic“ atsakymas buvo pateiktas būtent po to, kai stiklai skilo 2021 m. Tai lemia, kad 2022 m. sausio 4 d. UAB „Glassbel Baltic“ atsakymas yra svarus įrodymas byloje, kurį parengė ir savo išvadas pateikė savo srities profesionalas – bendrovė užsiimanti stiklo gamyba, kurios žinios dėl stiklų savybių ir galimų stiklų skilimo priežasčių neabejotinai yra platesnės nei kad aktą surašiusio asmens. Be to, ieškovė, teigdama, kad 2022 m. sausio 4 d. UAB „Glassbel Baltic“ atsakymas yra neteisus ir dėl to, kad 2022 m. sausio 4 d. UAB „Glassbel Baltic“ atsakyme yra aiškiai konstatuota, jog prieš surašant aktą, D. L. su sumontuotais stiklais atliko bandymus ir stiklus kaitino net iki 154 laipsnių pagal Celsijų temperatūros, kad 2,5 karto viršijo maksimalią leistiną stiklų temperatūrą, todėl tai neabejotinai galėjo sukelti stiklo paketą sudarančių komponentų pažeidimą, padaryti netinkamą įtaką stiklo paketų veikimui, o gal ir vėlesnį jų skilimą. Atsakovės manymu, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad UAB „Domesfera“ subrangovės sumontuoti stiklo paketai buvo naudojami netinkamai ir toks netinkamas naudojimas galėjo sukelti stiklų pažeidimus, kas lemia, jog už tai jokia atsakomybė kilti negali.

13.       Pažymi, kad sutartyje su ieškove nesusitarė dėl stiklo kraštų apdirbimo būdų, todėl nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo konstatuoti, kad ji (atsakovė) sumontavo sutarties sąlygų neatitinkančius stiklų paketus. Ji tinkamai atliko savo įsipareigojimus, t. y. sumontavo tinkamos kokybės žiemos sodo stiklo paketus ir darbų rezultatus perdavė ieškovei su visa būtina informacija dėl stiklo paketų eksploatacinių savybių. Ieškovė ir jos užsakovas visus atliktus darbus priėmė ir darbų priėmimo metu pretenzijų dėl darbų kokybės nuturėjo. Tačiau ieškovė, jos klientas ir / ar pasitelkti subrangovai jiems suteikta informacija apie sumontuotų stiklų eksploatacines savybes nesivadovavo bei netinkamai, pažeisdami gamintojo rekomendacijas, sumontavo elektros instaliaciją, automatiką ir netinkamai eksploatavo sumontuotus stiklo paketus, kas galimai nulėmė stiklo paketų skilimą / dūžį. Atsakovės sumontuotų stiklo paketų gamintoja buvo UAB „Glassbel Baltic“. Kaip matyti iš į bylą pateikto gamintojo 2022 m. sausio 4 d. atsakymo, UAB „Glassbel Baltic“ buvo nurodžiusi labai aiškias stiklų eksploatacines savybes ir taisykles, tačiau ieškovė ir / ar jos užsakovas nesilaikė stiklų gamintojo nurodytų stiklų eksploatavimo sąlygų, kas ir galėjo nulemti stiklų skilimus / dūžius, todėl ji (atsakovė) negali būti laikoma dėl to atsakinga ir jai negali būti nustatoma pareiga neatlygintinai pakeisti skilusius stiklo paketus, kurie nebuvo tinkamai eksploatuojami. Stiklų gamintoja UAB „Glassbel Baltic“ buvo nurodžiusi, kad stiklo paketų maksimali leistina eksploatacinė temperatūra yra 60 laipsnių pagal Celsijų, taip pat buvo nurodyta, kad stiklo paketų negalima naudoti be specialios elektros srovės automatinės kontrolės sistemos ir temperatūros daviklių, tačiau, kaip matyti iš prie šio atsakymo pridedamo 2019 m. vasario 4 d. UAB „Glassbel Baltic“ atsakymo, adresuoto subrangovei UAB „Kota“, 2018 m. lapkričio 28 d., UAB „Kota“ prašymu, buvo atliktas vizitas, kuriame dalyvavo ir užsakovo atstovai, į objektą siekiant patikrinti sumontuotus gaminius ir nustatyti galimas dūžių priežastis, ir kurio metu buvo nustatyta eilė stiklo paketų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Vizito metu buvo nustatyta, kad: objekte temperatūros davikliai neveikia; kad keletas daviklių nebuvo tinkamai pritvirtinti prie stiklo paviršiaus, kas neužtikrina jų tinkamo veikimo ir bendros viso gaminio apsaugos nuo perkaitimo; kad pati sistema nebuvo pilnai paruošta eksploatacijai, kadangi gaminių valdymas (įjungimas ir išjungimas) galėjo vykti tik rankiniu būdu, nors toks sistemos valdymas buvo aiškiai draudžiamas stiklų gamintojo. 2018 m. gruodžio 20 d., UAB „Kota“ prašymu, buvo atlikta pakartotinė gaminių apžiūra objekte, kurios metu buvo nustatyta, kad sistemos automatika vis dar neveikia, kad sistemoje įrengtas tik vienas apsauginis jungiklis, skirtas bendram šildomų stiklo paketų įvadui. Tuo tarpu iš 2019 m. vasario 4 d. atsakymo taip pat matyti, kad po stiklų sumontavimo iš projektinės dokumentacijos paaiškėjo, kad suprojektuotas tik vienas apsauginis jungiklis skirtas visam įvadui, bet nėra suprojektuoti atskiri apsauginiai jungikliai, skirti stiklo paketams ar jų grupėms, kas taip pat turėjo būti padaryta. Šiame kontekste pažymi, kad UAB „Domesfera“ (atsakovė) už projektinės dokumentacijos rengimą taip pat nebuvo atsakinga, kaip ir dėl elektros instaliacijos išvedžiojimo bei stiklų prijungimo prie elektros sistemos, todėl bet kokie elektros sistemos projektavimo ar elektros sistemos išvedžiojimo ir prijungimo darbų trūkumai ir netinkamas tokių darbų atlikimas bei iš to kylančios neigiamos pasekmės, negali būti traktuojami kaip darbų defektai.

14.       Atsakovė nurodo, kad 2019 m. spalio 9 d. vizito metu taip pat buvo nustatyta, kad temperatūrų davikliai ant šildomų stiklo paketų buvo sumontuoti netinkamai, kas lėmė, kad temperatūros davikliai rodė kelis kartus mažesnes temperatūras, nei kad realiai eksploatuojant būdavo įkaitinami stiklai. Atsakovės vertinimu, būtent netinkamas elektros sistemos sumontavimas bei stiklų eksploatavimas neveikiant temperatūrų davikliams ir automatinėms apsaugos sistemos nuo stiklų perkaitinimo ar kitų elektros sistemų gedimų, nulėmė stiklų perkaitinimus, stiklų pažeidimus ir jų skilinėjimus. Iš į bylą pateikto 2022 m. sausio 4 d. UAB „Glassbel Baltic“ atsakymo matyti, kad UAB „Domesfera“ užsakovas buvo pateikęs užsakymą UAB „Stiklo vokai“, kad ši bendrovė įvertintų galimas stiklo skilimo priežastis, kuri, atlikdama eksperimentus su sumontuotais stiklais, juos kaitino net iki 154 laipsnių pagal Celsijų, kai tuo tarpu gamintojo maksimali leistina stiklų temperatūra buvo nustatyta 60 laipsnių pagal Celsijų, o 2019 m. vasario 4 d. rašte buvo rekomenduota stiklus kaitinti ne iki didesnės kaip 35 laipsnių pagal Celsijų temperatūros, tačiau į šias rekomendacijas atsižvelgta nebuvo. Atsakovės teigimu, sumontuoti šildomi stiklo paketai dužo todėl, kad nebuvo užtikrinta tinkama šildomo stiklo paviršiaus temperatūros kontrolė, neatsižvelgta į gamintojo nurodymus dėl skirtingai šildomų (ir visai nešildomų) trikampio stiklo paketo zonų bei neužtikrinta tinkama ir savalaikė šildomų stiklo paketų atjungimo nuo elektros srovės padavimo kontrolė. Temperatūrą matuojantys davikliai sumontuoti neatlikus būtinų matavimų ir analizės, neatsižvelgiant net į minimalias gamintojo rekomendacijas, dėl ko gaminiai buvo perkaitinti ir stiklas skilo nuo temperatūrinio šoko. Stiklo paketai tikriausiai ne vieną kartą buvo stipriai perkaitinti juos eksploatuojant iš pradžių net neprijungus temperatūros daviklių ir automatinės apsaugos sistemos, o vėliau eksploatuojant su netinkamose vietose sumontuotais temperatūrų davikliais, kas lėmė netinkamus temperatūrų fiksavimus. Atsižvelgiant į tai, kad darbus, susijusius su elektros instaliacijos įrengimu, atlikinėjo ne atsakovės, o ieškovės samdyti subrangovai, daro išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį.

15.       Dėl prašomos priteisti žalos ir jos dydžio atsakovė nurodo, kad prašoma priteisti žala yra neprotingo dydžio, taip pat nėra įrodyta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovė, prašydama priteisti 67 820,53 Eur žalos atlyginimo, į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl neva atsakovės atlikto sutarties pažeidimo patyrė būtent tokio dydžio nuostolius. Nors byloje yra pateikta sutartis su UAB „Kaziukas“, tačiau yra pateikti įrodymai tik dėl 25 000 Eur sumos sumokėjimo, kas lemia, jog šiuo metu byloje yra įrodymai tik dėl galimo ieškovės 25 000 Eur žalos patyrimo (jeigu būtų įrodyta, kad atsakovė pažeidė savo prievoles), todėl tik ši suma galėtų būti priteisiama iš atsakovės. Pažymi, kad teismas gali priteisti tik faktiškai patirtą žalą, o ne ateityje numanomai galimą patirti žalą, todėl vien sutarties pateikimas, kurioje yra nurodyta, kad ieškovė dėl 7 stiklo paketų pakeitimo ateityje galimai patirs 67 820,53 Eur žalą, dar nereiškia, kad tokia žala tikrai bus patirta, nes ateityje sutartis gali būti nutraukta, neįvykdyta ir pan., kas lemia, jog ieškovei nepateikus įrodymų, kad ji realiai patyrė 67 820,53 Eur žalą dėl 7 stiklo paketų pakeitimo, ieškovės ieškinys dėl 67 820,53 Eur sumos priteisimo negali būti tenkinamas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pirminiame ieškinyje ieškovė nurodė, kad 7 stiklo paketų pakeitimo kaina sudaro 22 559,41 Eur, tačiau patikslintame ieškinyje jau teigiama, kad stiklų pakeitimo kaina yra 67 820,53 Eur, t. y. net tris kartus didesnė, nei kad buvo nurodyta pirminiame ieškinyje. Tokia situacija kelia abejones, kad ieškovės į bylą pateiktoje sutartyje su UAB „Kaziukas“ darbų kainos yra dirbtinai padidintos, turint tikslą ne gauti realių nuostolių atlyginimą, tačiau nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

16.       Trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „Glassbel Baltic“ atsiliepimu prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, palaiko atsakovės atsiliepime į ieškinį išsakytą poziciją.

17.       Teigia, kad ieškinyje iš esmės yra iškraipoma 2020 m. liepos 3 d. stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir „Antirasojimo“ sistemų įrengimo patikros akte pateikta informacija.

18.       Dėl sniego tirpinimo ir antirasojimo sistemos įrengimo trūkumų UAB „Glassbel Baltic“ nurodo, kad anot ieškovės „2020-07-03 aktu ekspertas D. L. aiškiai nustatė, kad sniego tirpinimo ir antirasojimo sistemos įrengtos tinkamai (Akto 14 lapas)“. Iš tiesų akto 14 lape ekspertas konstatavo, kad tinkamai įrengta ne sniego tirpinimo ir antirasojimo sistema, o „elektros jėgos tiekimo sistema (EL) Sniego tirpinimo ir „Antirasojimo“ (Kondensato šalinimo) sistemų reikmėms“. T. y. sniego tirpinimo ir antirasojimo sistemose sumontuotų elektros prietaisų, įrengimų, kabelių ir laidų galingumai atitinka tuos, kurie numatyti techniniame projekte. Tačiau tam, kad visa ši tinkamai sumontuota EL sistema veiktų, tinkamai turi būti sumontuoti kiti sniego tirpinimo ir „Antirasojimo“ sistemų elementai, kurių veikimo analizei skirtas visas akto 4 skyrius. Vienas tokių elementų, esminis šildomų stiklo paketų tinkamam eksploatavimui, yra temperatūros davikliai, kurie perduoda signalą įjungti / išjungti elektros srovės tiekimą į stiklo paketus. Akto 15 psl. (4.2 p.) ekspertas nurodo, kad „Objekte temperatūros davikliai sumontuoti ne tose, netinkamose stiklo paketų vietose, 16 psl. (4.3 p.) – kad „Dalis „Antirasojimo“ (Kondensato šalinimo) sistemos temperatūros daviklių yra atsiklijavę / atšokę nuo stiklo, todėl ši inžinerinė sistema tinkamai neveiks, taip pat kad „Demontavus sutrūkusius / sudužusius stiklo paketus matyti, kad elektros laidai buvo prispausti stiklo paketu. Jie buvo netinkamai sumontuoti ir gali būti pažeisti“ (4.4 p.). Pabrėžia, kad sniego tirpinimo ir antirasojimo sistemos įrengimo trūkumai yra įvardijami neabejotinai, be išlygų – ekspertas konstatuoja akivaizdžius, bandymais patikrintus ar plika akimi patikrinimo metu pastebėtus ir nuotraukomis užfiksuotus faktus, neabejotinai patvirtinančius, kad sistemos elementai yra įrengti netinkamai. Aprašomojoje akto dalyje nurodyti teiginiai apie nustatytus sniego tirpinimo ir antirasojimo sistemos defektus, kaip akivaizdus faktas, yra pakartoti ir Akto išvadose: „9.3 Stiklo temperatūrą matuojantys davikliai, įrengiant Sniego tirpinimo ir „Antirasojimo“ (Kondensato šalinimo) inžinerines sistemas, sumontuoti / įrengti netinkamose vietose. Temperatūros daviklius reikia permontuoti. 9.4. Kai kuriose vietose Sniego tirpinimo ir „Antirasojimo“ (Kondensato šalinimo) inžinerinių sistemų elektros laidai sumontuoti netinkamai.“ Taigi, iš tiesų akte ekspertas aiškiai konstatavo, kad sniego tirpinimo ir antirasojimo sistemos įrengtos netinkamai. Be to, patikros akto 8.2 p. akcentuojama, kad patikrinimo metu nustatyti nukrypimai, pažeidimai ir klaidos buvo aptikti atsitiktinai. Negalima atmesti, kad gali būti ir kitų netikslumų, nukrypimų ir klaidų“, o 8.3. p. patikslinama, kad „Stiklo konstrukcijų fizikinių skaičiavimų (konstrukcijų statika, šiluminė technika ir pan.) patikrinimas nebuvo šio vertinimo dalis.“. Pabrėžia, kad pati ieškovė ieškinyje patvirtina, kad vis dėlto sniego tirpinimo ir antirasojimo sistema buvo netinkama ir turėjo būti remontuojama, nes įvardija, kad tas pats ekspertas dar kartą tikrino sniego tirpinimo sistemą, ir kad tik 2021 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad po atliktų remonto darbų, anot ieškovės, „visi sniego tirpinimo sistemos temperatūros davikliai yra sumontuoti reikiamose stiklo paketo vietose, o pati sistema veikia tinkamai“. Tačiau iš prie ieškinio pridėto 2021 m. rugpjūčio 10 d. remonto darbų baigiamojo akto matyti, kad ir šiuo atveju ieškovė neteisingai apibendrina šiame akte pateiktas išvadas. 2021 m. rugpjūčio 10 d. – remonto darbų baigiamajame akte konstatuojamas tik faktas, kad davikliai sumontuoti reikiamose vietose ir visi, išskyrus vieną, veikia tinkamai – būtina nustatyti daviklio neveikimo priežastį, taip pat konstatuojama, kad 4-ojoje grupėje nekaista du stiklo paketai ir būtina nustatyti jų neveikimo priežastis („Rangovai UAB „Ekreta“ ir UAB „Eltalis“ turi nustatyti stiklo paketų, parodytų pav. Nr. 20, nekaitimo priežastį ir defektą pašalinti. Visi stiklo paketai turi būtinai kaisti“). Be to, išvadose griežtai nurodoma, kad rangovai „Sniego tirpinimo sistemą privalo dar kartą išbandyti sningant šaltuoju metų laiku“ / „Rangovai Kondensato šalinimo sistemą privalo dar kartą išbandyti šaltuoju metų laiku, kai atsiranda kondensatas“. Apie tai, ar šios bandomojo akto rekomendacijos buvo įvykdytos, ieškovė neužsimena. Trečiojo asmens teigimu, tiek iš 2020 m. liepos 3 d. akto, tiek iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. remonto darbų baigiamojo akto duomenų yra matyti, kad ekspertas konstatavo aiškų faktą – sniego tirpinimo ir antirasojimo sistemos buvo įrengtos netinkamai, ir net po atlikto remonto, 2021 m. rugpjūčio 10 d., šios sistemos turėjo trūkumų, kuriuos buvo būtina pašalinti siekiant tinkamo sistemų veikimo, be to, prieš pradedant jas naudoti pagal paskirtį sningant / prasidėjus šaltajam sezonui, būtina dar kartą išbandyti.

19.       Dėl stiklo paketų gamybinių defektų nebuvimo trečiasis asmuo nurodo, kad akto išvados dėl stiklo skilimo priežasčių nėra vienareikšmės. Šios išvados pateiktos vadovaujantis tik prielaidomis – teoriniais samprotavimais ir tikimybėmis, t. y. šios priežastys nurodomos tik kaip galimos, atsižvelgiant į teoriškai sumodeliuotą situaciją. Akte yra tik daroma prielaida, kad stiklo paketai galėjo skilti dėl mikropažeidimų, tačiau nepateikiama jokių šį spėjimą pagrindžiančių įrodymų (spėjimas grindžiamas iš esmės tik tuo, kad nėra išlikę rašytinių įrodymų, jog mikropažeidimų nebuvo). Akto 2 skyriuje (2.3 p.) nurodoma, kad, siekiant išvengti atsitiktinio stiklo trūkimo / sudužimo, stiklo lakšto briaunos stiklo pakete yra mechaniškai apdirbamos – bukinamos, šlifuojamos, poliruojamos. Tai daroma tam, kad būtų išvengta mikroplyšių ir kriauklių pjaunant stiklą. Bukinimas yra žemiausias / prasčiausias, o poliravimas – aukščiausias / geriausias stiklo briaunų mechaninio apdirbimo būdas, eliminuojantis mikroplyšių ir kriauklių buvimą stiklo lakšto briaunoje / kraštinėje. Kadangi šiuo atveju stiklo briaunos / kraštinės yra tik bukintos, rizika stiklo lakštui sutrūkti / sudužti dėl skirtingų paviršiaus temperatūrų yra didžiausia [...] „Stiklo lakšto paviršius galėjo būti mechaniškai pažeistas ir montuojant Elektrodus bei laidus ant stiklo“, „mechaniniai mikro pažeidimai frezuojant metalo dulkių dangą ant stiklo Elektrodams ir laidams salėjo būti viena iš salimų priežasčių stiklo trūkimui/sudužimui, šildant stiklą elektros srove“. Taigi, patikrą atlikęs ekspertas tik teoriškai įvardijo, kad yra galimybė, jog stiklas trūko / skilo dėl jame galėjusių būti mikroįtrūkimų, tačiau čia pat patvirtina, jog stiklo lakšto briaunų apdirbimo būdas – bukinimas – visiškai atitinka techninius tokio tipo stiklo apdirbimo reikalavimus, nes, nors ir žemiausio lygmens, tačiau vis vien yra vienas iš trijų galimų, pripažįstamų tinkamais, mechaninio apdirbimo, padedančio išvengti mikroplyšių ir kriauklių atsiradimo, būdų. Pabrėžia, kad UAB „Glassbel Baltic“ stiklo paketus gamino griežtai pagal UAB „Kota“ pateiktas technines specifikacijas. Stiklo lakšto briaunų apdirbimo būdas – bukinimas – taip pat buvo pasirinktas ir užsakytas užsakovo UAB „Kota“. Patikros akte nėra minima nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad skilusiuose stiklo paketuose iš tiesų buvo mikroįtrūkimų, ar kad tokie mikroįtrūkimai atsirado būtent stiklo paketų gamybos metu. Dėl šios priežasties patikros akto galutinė išvada, kad „Pagrindine priežastimi, kodėl sutrūko / sudužo elektros srove šildomi stiklo paketai (ELŠSP) 2019-10-09 sniego tirpinimo sistemos bandymo metu, reikia laikyti netinkamą stiklo lakštų mechaninį apdirbimą stiklo paketų gamybos metu“, yra klaidinanti. Ekspertas neįvardija, kad stiklo mechaninis apdirbimas buvo netinkamas, pasirenka dviprasmę formuluotę „pagrindine priežastimi reikia laikyti“, tačiau akto aprašomojoje dalyje nėra nė vieno aiškaus argumento, leidžiančio teigti, kad stiklo paketų kraštinėse iš tiesų buvo mikropažeidimų, taip pat nėra nė vieno argumento, patvirtinančio, kad bukinimas yra netinkamas, standartų neatitinkantis, stiklo briaunų apdirbimo būdas.

20.       Dėl gamintojo atsakomybės už stiklo paketų pažeidimus UAB „Glassbel Baltic“ nurodo, kad 2017 m. spalio 25 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „Glassbel Baltic“ ir UAB „Kota“ dėl stiklų pirkimo, 7.10 p. nustatyta: „pardavėjas neatsako už prekės trūkumus atsiradus netinkamai prekę montuojant ir (arba) eksploatuojant, galioja tos pačios sąlygos mechaniniams bei agresyvaus elgesio sukeltiems pažeidimams, jeigu nesusitarta kitaip“. 2018 m. balandžio 19 d. užsakymo patvirtinime – specifikacijoje Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, vadovaudamasis sutarties 2.8 p. nuostata, užsakovas UAB „Kota“ pasirašė kaip atskirą priedą prie sutarties dėl elektra šildomų stiklo paketų įsigijimo iš UAB „Glassbel Baltic“, be kitų pastabų šildomų stiklo paketų naudojimui, saugojimui ir montavimui, nustatyta: „izoliuoti stiklo paketai (ISP) su elektriniu šildymu yra elektrinis įrenginys, kuriam reikalinga speciali valdymo sistema, sudaryta iš saugos įrangos, jutiklių ir kitų reikalingų prietaisų. Didžiausia leistina stiklo paviršiaus temperatūra yra 60 °C. Stiklo paviršiaus temperatūra turi būti kontroliuojama temperatūros jutikliais. ISP laikymas ir montavimas turi būti atliekamas laikantis toliau pateiktų taisyklių. [...] 3. Be specialios valdymo sistemos su stiklo paviršiaus temperatūros jutikliais, ISP su elektriniu šildymu naudoti draudžiama, [...] Montuodami nepažeiskite ISP sandariklio. Saugokite ISP nuo sąlyčio su metaliniais statybinių konstrukcijų elementais. Būtina naudoti tik elektrai nelaidžias sandarinimo ir tarpiklių medžiagas. Mažiausias atstumas tarp ISP ir metalinių konkstrukcijų turi būti didesnis nei 6,5 mm. 17. Elektros laidus būtina apsaugoti nuo drėgmės ir mechaninių pažeidimų. 18. Elektros laidai negali būti įtempti. Nestačiakampių formų šildymas bus netolygus, trikampio formos blokuose yra zonų, kurios yra nešildomos.“. Šiuo atveju byloje esantys dokumentai labai akivaizdžiai patvirtina, kad nurodytos elektra šildomų stiklo paketų naudojimo taisyklės buvo nuolat labai grubiai pažeidžiamos, todėl, net jei paaiškėtų, kad stiklo paketai skilo dėl juose atsiradusių pažeidimų, UAB „Glassbel Baltic“ nėra ir negali būti laikoma atsakinga už tokius defektus. Ieškovės samdytas ekspertas akto išvadose aiškiai, remdamasis ne prielaidomis, o faktais, fiksuotais nuotraukomis, įvardijo, kad yra padaryti konkretūs ir plika akimi aiškiai matomi stiklo paketų montavimo / sniego tirpinimo ir „Antirasojimo“ (Kondensato šalinimo) inžinerinių sistemų reikalavimų pažeidimai: 1 „4.4. Demontavus sutrūkusius / sudužusius stiklo paketus matyti, kad elektros laidai buvo prispausti stiklo paketu. Jie buvo netinkamai sumontuoti ir gali būti pažeisti“ (pav. Nr.32); 2) „5.4. Stiklo paketo atrėmimo konsolės įrengtos netinkamai – stiklo paketas į konsoles atsiremia ne visu storiu. Stiklo atrėmimo konsolės turi būti įrengtos per visą stiklo paketo storį. Išorinis stiklo paketo stiklas turi atsiremti ant konsolės bent puse storio“ (pav. Nr. 38); 3) „5.5. Stiklo paketo pritvirtinimo kronšteinai sumontuoti netinkamai – jie yra pavirtę, stiklą prispaudžia ne visu savo ilgiu. Stiklo pritvirtinimo kronšteinai turi pilnai ir tvirtai atsiremti į aliuminio profiliuotį. Jie negali būti pavirtę ir turi prispausti stiklą visu kronšteino ilgiu“ (pav. Nr.39); 4) „5.6. Bandymai įrodė, kad siūlių tarp stiklo paketų silikonavimo darbai atlikti nekokybiškai, o atsitiktinio vandens išdrenavimo iš stogo konstrukcijų sistema neveikia“; 5) „5.7. Kai kuriose vietose termoizoliacinės juostos siūlėje tarp stiklo paketų sumontuotos nekokybiškai. Struktūrinio silikono sluoksnio storis siūlėje per mažas“ (pav. Nr. 43); 6) „9.3. Stiklo temperatūrą matuojantys davikliai, įrengiant Sniego tirpinimo ir „Antirasojimo“ (Kondensato šalinimo) inžinerines sistemas, sumontuoti / įrengti netinkamose vietose. Temperatūros daviklius reikia permontuoti“. Vien iš patikros akte pateiktų nuotraukų matyti, kad bet kuris iš išvardintų pažeidimų galėjo turėti ir turėjo įtakos stiklo paketams, dėl ko ant stiklo galėjo atsirasti mechaninių pažeidimų (galbūt net ne mikro), o dėl netinkamos izoliacijos bei prispaustų elektros laidų galėjo būti pakenkta ir atskirų stiklo paketų elektros perdavimo sistemai. Pabrėžia, kad tokią galimybę pripažįsta ir aktą surašęs ekspertas („Stiklo lakšto paviršius galėjo būti mechaniškai pažeistas ir montuojant Elektrodus bei laidus ant stiklo“ – Akto 7 psl. 1 pastraipa). Kraštinės galėjo būti pažeistos tiek sumontavimo, tiek ir vėliau atliktų trūkumų taisymo darbų metu. Taigi, montuojant / sumontavus stiklo paketus bei jungiant juos prie elektros sistemos buvo pažeista didelė dalis užsakymo patvirtinime – specifikacijoje Nr. LT-03-12/009-194 nurodytų griežtų reikalavimų stiklo paketų montavimui. Akcentuoja, kad žiemos sodo stogo konstrukcijų įstiklinimui panaudotų stiklo paketų patikra, kurią užbaigus surašytas patikros aktas, buvo atlikta vadovaujantis „bendraisiais stiklo paketų, naudojant laminuotą (VSG), termiškai sustiprintą (TVG) ir grūdintą (ESG) stiklą, gamybos reikalavimais“, pagal kuriuos „termiškai sustiprintas stiklas (TVG) gali „atlaikyti“ (nesutrūkti / nesudužti), kai jo paviršiaus temperatūrų skirtumas yra iki At = 150°C. Grūdintas stiklas (ESG) “atlaiko“ paviršiaus temperatūrų skirtumus iki At = 250°C“ (patikros akto 2.3 p.). Tačiau šiuo atveju UAB „Kota“ užsakė, kad UAB „Glassbel Baltic“ pagamintų ne standartinius, monolitinius TVG/ESG stiklo lakštus, bet konkrečiai pagal UAB „Kota“ reikalavimus sukurtus individualius kombinuotus produktus su laminuotais stiklais ir danga, perduodančia elektros srovę. Šių produktų techninės specifikacijos ir maksimalios normos, įskaitant ir maksimalią leistiną stiklo paviršiaus temperatūrą, buvo suderintos su užsakovu nustatytos gamybos proceso eigoje atliktų bandymų metu ir aiškiai nurodytos užsakymo patvirtinime – specifikacijoje (OC). Maksimali leistina šių gaminių stiklo paviršiaus temperatūra yra tik 60°C. Ši temperatūra nustatyta atsižvelgus į tai, kad gaminį sudaro laminuoti stiklai, tad esant itin aukštai temperatūrai galima laminuoto stiklo delaminacija, laminacijos plėvelės perkaitinimas ar net lokalinis išlydymas / padegimas. Akivaizdu, kad produktui, kurio specifikacijoje yra griežtai nurodyta naudoti jį įkaitinus ne daugiau kaip iki 60°C, negali būti taikomi bendrieji, tik termiškai stiprinto ar grūdinto stiklo gaminiui priskiriami, reikalavimai. Dėl kokių priežasčių patikrą atlikęs ekspertas nesivadovavo užsakymo patvirtinime – specifikacijoje nurodytais techniniais reikalavimais konkrečiam, pagal individualų užsakymą pagamintam produktui, ir kodėl patikros akte nėra net užsimenama apie šiuos techninius reikalavimus, nėra žinoma. Juo labiau neaišku, kodėl patikros metu eksperto buvo atliekamas bandymas, kurio metu stiklo paketai buvo kaitinami net iki 154 °C (patikros akto pav. Nr. 7 ir 8). Tokia temperatūra daugiau nei 2,5 karto viršija leistiną elektra šildomo stiklo paketo temperatūrą ir neabejotinai galėjo sukelti stiklo paketą sudarančių komponentų pažeidimą, lemti netinkamą tolesnį stiklo paketų veikimą, o gal ir vėlesnį jų skilimą. Pabrėžia, kad 2019 m. spalio 9 d. UAB „Glassbel Baltic“ atstovas dalyvavo atliekant bandymus ir išbandymo rezultatus aprašė 2019 m. spalio 16 d. rašte Nr. Q2019082 „Dėl šildomų paketų objekte „(Duomenys neskelbtini)“. Šiame rašte taip pat akcentuojama, kad maksimali leistina stiklo paviršiaus temperatūra yra 60 °C, tačiau siekiant užtikrinti optimalų gaminio veikimą, šildymas turėtų būti sustabdomas pasiekus 35 °C temperatūrą labiausiai kaistančiose vietose. Atliekant bandymus paaiškėjus, kad stiklo davikliai fiksuoja neteisingą (daugiau nei trigubai mažesnę nei reali) temperatūrą, bandymas buvo nutrauktas pasiekus 49,2 °C temperatūrą pagal termovizoriaus duomenis. Iš šių duomenų yra akivaizdu, kad elektra šildomi stiklo paketai ne kartą ir gana ilgą laiką buvo naudojami labai grubiai pažeidžiant techninius stiklo paketų gamintojo reikalavimus. Neaišku, kiek kartų ir iki kokios temperatūros stiklo paketai buvo kaitinami, kol valdymo ir temperatūros matavimo sistema buvo sutvarkyta, ir kokio lygio pažeidimai dėl to šiems paketams buvo padaryti. Pats faktas, kad stiklo paketas neskilo tuo metu, kai buvo eksploatuojamas ne pagal taisykles, dar nereiškia, kad tokiam stiklo paketui nebuvo iš esmės pakenkta, ir kad jo naudojimo galimybės po grubaus naudojimo pažeidimo iš esmės pakito. Todėl tikėtina, kad vėlesni, po 2019 m., įvykę stiklo skilimo atvejai buvo ankstesnio netinkamo šių paketų naudojimo / bandymų pasekmė, todėl už juos gamintojas tikrai negali prisiimti atsakomybės.

21.       Atkreipia dėmesį, jog UAB „Glassbel Baltic“ nėra žinoma, kiek ir kokių subrangovų dalyvavo montuojant stiklo paketus, įrenginėjant sniego tirpinimo ir „Antirasojimo“ ar kitas tinkamam šildomų stiklų tinkamam veikimui būtinas sistemas. Iš byloje esančios informacijos bei ankstesnio bendravimo su BUAB „Kota“ atstovais daro išvadą, kad labiausiai tikėtina stiklo paketų skilimo priežastis yra netinkamai atlikti elektros instaliacijos darbai (netinkamai įrengti temperatūros davikliai, netinkamai sumontuoti sniego tirpinimo ir „antirasojimo“ sistemų elektros laidai) bei stiklo paketų veikimo bandymai, kurie buvo atlikti labai grubiai pažeidžiant jų eksploatacijos reikalavimus, daugiau nei dvigubai viršijant maksimalią leistiną temperatūrą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigia, kad elektros instaliacijos darbus atliko ir stiklo paketus prie elektros sistemos jungė ne atsakovės, bet ieškovės samdyti rangovai, pvz. UAB „Ekreta“. Jei šis teiginys yra tiesa, palaiko atsakovės poziciją ir prašo ieškinį atmesti.

22.       Trečiasis asmuo ieškovės pusėje UAB „Ekreta“ atsiliepimu su UAB „Klaipėdos statyba“ pareikštu ieškiniu sutinka ir išreiškia nuomonę, kad rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas privalo atlyginti tie asmenys, dėl kurių kaltės atsirado darbų trūkumų šalinimo išlaidos (žala).

23.       Nurodo, kad 2017 m. kovo 29 d. užsakovas I. U. ir ieškovė UAB „Klaipėdos statyba“ sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti sutartus gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus, o užsakovas įsipareigojo atliktus statybos darbus priimti ir už juos su ieškove atsiskaityti. Vieni iš ieškovės ir užsakovo sutartų atlikti statybos darbų buvo žiemos sodo statyba. 2017 m. birželio 22 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Domesfera“ sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė UAB „Domesfera“ įsipareigojo atlikti žiemos sodo stiklo paketų gamybos ir montavimo darbus, o ieškovė įsipareigojo tinkamai atliktus darbus priimti ir už juos atsakovei sumokėti. 2018 m. balandžio 5 d. ieškovė UAB „Klaipėdos statyba“ (rangovė) su trečiuoju asmeniu UAB „Ekreta“ (subrangove) sudarė statybos rangos sutartį KLS Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Ekreta“ įsipareigojo atlikti tokius gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbus: vandentiekio ir nuotekų vamzdynų montavimas, oranžerijos drenažas, žaibosauga, jėgos skydai, elektros kabelių, vamzdynų montavimas, kopėtėlių montavimas, lauko apšvietimas, magistralės tarp pastatų įrengimo darbai. 2018 m. balandžio 23 d. ieškovė UAB „Klaipėdos statyba“ (rangovė) su trečiuoju asmeniu UAB „Ekreta“ (subrangove) sudarė statybos rangos sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Ekreta“ įsipareigojo atlikti tokius gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbus: procesų valdymas ir automatizacija, šildymas, šiluminis punktas, mazgai, vėdinimas, vėdinimo mazgai, kondicionavimas, projektavimas. Vykdydama šią sutartį, UAB „Ekreta“ numatytus darbus atliko, gyvenamojo namo elektros įvado rekonstrukcija ir pastato vidaus įrenginiai buvo tinkamai sumontuoti, išbandyti ir atitiko projekto, norminių aktų reikalavimus. Tai patvirtina 2019 m. balandžio 29 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 14ĮP-262600, išduota Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos.

24.       Trečiasis asmuo UAB „Ekreta“ pabrėžia, kad su ieškovei UAB „Klaipėdos statyba“ atsiradusia žala nėra niekaip susijusi, todėl UAB „Ekreta“ neturi jokios pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Trečiojo asmens manymu, ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą atsakovei arba jos subrangovams atlyginti statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas (žalą). Šiuo atveju ieškovės UAB „Klaipėdos statyba“ ir atsakovės UAB „Domesfera“ sudarytos Rangos darbų sutarties pagrindu atsakovė UAB „Domesfera“ įsipareigojo atlikti žiemos sodo stiklo paketų gamybos ir montavimo darbus, todėl UAB „Domesfera“ ar jos pasitelkti subrangovai ir privalo atsakyti už atliktų darbų trūkumus. Ji, UAB „Ekreta“, nėra ir negali būti atsakinga už tai, kad UAB „Domesfera“ sudarytų subrangos sutarčių pagrindu subrangovo trečiojo asmens UAB „Glassbel Baltic“ pagaminti ir BUAB „Kota“ sumontuoti langai neatitiko kokybės reikalavimų ir suskilinėjo. Trečiojo asmens įsitikinimu, tokia atsakovės pozicija yra tik proceso vilkinimas ir nepagrįstas tariamai kaltų asmenų ieškojimas. Pagal sutartis, UAB „Klaipėdos statyba“ sudarytas su UAB „Ekreta“ dėl gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų, UAB „Ekreta“ atliko elektros kabelių montavimo darbus. Darbai buvo atlikti tinkamai. Atkreipia dėmesį, kad svarbią įrodomąją reikšmę, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, turi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir „antirasojimo“ sistemų įrengimo patikros 2020 m. liepos 3 d. aktas, kurį surašė UAB „Stiklo vokai“ fasadų inžinierius ekspertas D. L.. Pažymi, kad patikrinimas buvo atliktas ir aktas surašytas nepriklausomo asmens, užsakovo, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininko I. U. užsakymu, o atliekant patikrą skirtingu jos metu, dalyvavo šie statinio statybos dalyviai: statytojo atstovas – R. A., statinio statybos rangovas – UAB „Klaipėdos statyba“ direktorius S. B., statinio stiklo konstrukcijų subrangovas – UAB „Domesfera“ direktorius O. K., statinio stiklo konstrukcijų subsubrangovas (montuotojai) – UAB „Kota“ direktorius V. Z., stiklo paketų / sistemų tiekėjo / gamintojo atstovas – UAB „Glassbel Baltic“ atstovas B. M., statinio elektros dalies subrangovas – UAB „Ekreta“ direktorius G. M. bei statinio statybos techninės priežiūros vadovas – A. T.. Kadangi aktas buvo surašytas kompetentingo nepriklausomo asmens, visi suinteresuoti asmenys buvo tinkamai informuoti apie patikrą ir joje dalyvavo, šiuo metu proceso dalyviai neturėtų pagrindo reikšti nesutikimo su patikros aktu motyvais.

25.       Pažymi, kad akto 9.1 punkte nurodyta, jog pagrindine priežastimi, kodėl sutrūko / sudužo elektros srove šildomi stiklo paketai (ELŠSP) 2019 m. spalio 9 d. sniego tirpinimo sistemos bandymo metu, reikia laikyti netinkamą stiklo lakštų mechaninį apdirbimą stiklo paketų gamybos metu. Stiklo lakštuose liko mikropažeidimų. Netolygiai ir nevienodai kaistant / šylant stiklo lakšto paviršiui, šie mikropažeidimai „iššaukė“ stiklo lakšto trūkimą / sudužimą. Nustatyti, ar stiklo lakštuose yra mikropažeidimų, galima tik stiklo paketo gamybos metu. Stiklo lakštus / ESŠSP po jų pagaminimo būtina išbandyti stiklą šildant elektros srove projekte numatytu temperatūros režimu. Ar tokie bandymai gamykloje buvo atlikti, duomenų nėra. Techniniai pasai ELŠSP, kaip elektros įrengimui, nesurašyti ir nepateikti. Patikrinimo metu buvo siekiama nustatyti ir aplinkybę, ar tinkamai atlikti darbai, susiję su elektros jėgos tiekimo sistema. Patikrinimo akto 4.1. punkte konstatuota, kad „Elektros jėgos tiekimo sistema (EL) Sniego tirpinimo ir „Antirasojimo“ (Kondensato šalinimo) sistemų reikmėms objekte sumontuota taip, kaip numatyta Techniniame projekte (TP). Šiose sistemose sumontuotų elektros prietaisų, įrengimų, kabelių ir laidų galingumai atitinka (neviršija) TP numatytus galingumus. Siekiant patikrinti ar teisingai elektros grandinėse sujungti ELŠSP, patikrintos / išmatuotos Sniego tirpinimo ir „Antirasojimo“ (Kondensato šalinimo) sistemų ELŠSP grupių mažiausios elektros varžos. (...). Elektros jėgos tiekimo sistema (EL) Sniego tirpinimo ir „Antirasojimo“ (Kondensato šalinimo) sistemų reikmėms objekte sumontuota tinkamai. Taigi, nepriklausomo eksperto išvada yra pagrindas atmesti nepagrįstus kai kurių proceso dalyvių samprotavimus, pareikštus procesiniuose dokumentuose, apie tariamą UAB „Ekreta“ kaltę ir atsakomybę. 2020 m. liepos 3 d. aktu ekspertas D. L. aiškiai nustatė, kad sniego tirpinimo ir antirasojimo sistemos įrengtos tinkamai, o UAB „Glassbell Baltic“ pagaminti stiklų paketai skyla ne dėl perkaitimo ar netolygaus kaitimo, o dėl mikroįskilimų, kuriuos galimai sąlygojo: i) netinkamas stiklo briaunų mechaninis apdirbimas; ir / arba ii) netinkamas stiklo šildymo takų išfrezavimas; ir / arba iii) netinkamų vietų elektrodams ir laidams išfrezavimas, ir / arba iv) netinkamas stiklo konstrukcijų montavimas. UAB „Ekreta“ stiklo paketų negamino, nemontavo, o tik nepažeisdama reikalavimų prijungė gamintojo iš stiklo paketo išvestus laidus prie elektros tinklo. Be to, stiklo paketai suskilinėjo ne iš karto po darbų atlikimo ar pridavimo, o vėlesniu laikotarpiu, todėl elektros prijungimas prie stiklo paketų nėra susijęs su jų suskilimu.

26.       Trečiasis asmuo UAB „Ekreta“ pritaria ieškovės pozicijai ir dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Pagal suformuotą teismų praktiką atsakovė ir jos subrangovai privalėtų pripažinti ieškinį arba sąžiningai įrodyti jų atsakomybę šalinančias priežastis, o ne teikti teismui niekuo nemotyvuotas ir nepagrįstas abejones dėl su defektų atsiradimu nesusijusių asmenų.

27.       Ieškovė UAB „Klaipėdos statyba“ pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovė savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį vykdymui pasitelkė subrangovę UAB „Kota“, su kuria 2017 m. birželio 29 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. 2017-06. Subrangos sutartimi UAB „Kota“ įsipareigojo atlikti žiemos sodo stogo ir fasado stiklo paketų pagaminimo ir sumontavimo statybos darbus. Žiemos sodo stogo ir fasado stiklo paketų pagaminimo ir sumontavimo statybos darbus UAB „Kota“ turėjo atlikti vadovaudamasi atsakovės UAB „Domesfera“ projektuotojo / konstruktoriaus I. M. parengta Techninio darbo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) stiklo konstrukcijų dalimi (SKD). Vykdydama subrangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, UAB „Kota“ 2017 m. spalio 25 d. sudarė stiklo paketų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Glassbel Baltic“, kurios pagrindu UAB „Glassbel Baltic“, be kita ko, įsipareigojo pagaminti ir perduoti UAB „Kota“ nuosavybėn 96 elektros prietaisus – elektra šildomus stiklo paketus. UAB „Kota“ sumontavus UAB „Glassbel Baltic“ pagamintus stiklo paketus ir daliai elektra šildomų stiklo paketų suskilus, užsakovas I. U. kreipėsi į UAB „Stiklo vokai“, kurios vadovas, stiklo fasadų inžinierius ekspertas D. L. atliko pastato projektinės dokumentacijos analizę ir 2020 m. gegužės 14 d. parengė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir „antirasojimo“ sistemų projektinės dokumentacijos patikros aktą (SKD patikros aktas). Nurodytu SKD patikros aktu buvo konstatuota, kad: 1. Techninio darbo projekto dalį „Stiklo konstrukcijų dalis“ (SKD) paruošė UAB „Domesfera“ projektuotojas / konstruktorius I. M., kurio kvalifikaciją įrodantys dokumentai projektinėje dokumentacijoje nepateikti (SKD patikros akto 3.1 punktas); 2. SKD nurodyta tokia stiklo paketų sandara / struktūra (principinės stiklo paketų formulės), kurias pasiūlė stiklo paketų gamintojas UAB „Glassbel Baltic“, tačiau SKD pateiktose stiklo paketų principinėse formulėse nenurodytas stiklo lakštų terminio apdirbimo būdas – ESG (grūdintas stiklas) ar TVG (termiškai sustiprintas stiklas), taip pat SKD nenurodyta, ar grūdintiems stiklo lakštams atliekamas karščio streso testas (Heat Soak Test – HST), galiausiai SKD taip pat nenurodyta, kaip mechaniškai turi būti apdirbamos stiklo lakštų briaunos – bukinamos, šlifuojamos ar poliruojamos (SKD patikros akto 3.2 punktas); 3. Stiklo paketų sumontavimui SKD numatyta panaudoti aliuminio profiliuočių sistemas, tačiau pateikti tik principiniai techniniai sprendimai, kas laikytina projekto SKD trūkumu. SKD buvo būtina pateikti detalius įstiklinimo aliuminio profiliuočiais įrengimo brėžinius arba nurodyti, kokiais sisteminiais darbo brėžiniais ir montavimo instrukcijomis rangovas privalo vadovautis. SKD tai nebuvo nurodyta. Aliuminio profiliuočių sistemos montavimo instrukcijos ir techninės rekomendacijos gali būti pateiktos ir aliuminio-stiklo konstrukcijų įrengimo technologijos projekte, tačiau toks projektas žiemos sodo statiniui nebuvo paruoštas. Patikrinimo metu nustatyta, kad įstiklinimui panaudotos „Reynaers CW 50“ ir „Reynaers CW 50-WS“ aliuminio profiliuočių sistemos (SKD patikros akto 3.3 punktas); 4. SKD paruošęs UAB „Domesfera” konstruktorius (I. M.) nepatikrino, ar stiklo konstrukcijų esminės techninės charakteristikos atitinka projekte nurodytus Techninių specifikacijų reikalavimus. 5. SKD suprojektuotų (ir sumontuotų) žiemos sodo stogo stiklo paketų esminės techninės charakteristikos yra nurodytos stiklo paketų eksploatacinių savybių deklaracijose (toliau tekste –ESD), kurios stiklo paketų gamintojo UAB „Glassbel Baltic“ buvo parengtos pavėluotai, t. y. 2019 m. lapkričio 4 d. – praėjus daugiau nei metams po stiklo paketų pardavimo UAB „Kota“ sumontavimo objekte ir paaiškėjus elektra šildomų stiklo paketų skilimo faktams (SKD patikros akto 3.4 punktas); 6. SKD suprojektuota kai kuriuos žiemos sodo stiklo paketus šildyti elektros srove. Stiklo paketų šildymui projekte pasiūlyta UAB „Glassbel Baltic“ technologija („know-how“). Deja, SKD pateikta tik principinė šildomų stiklo paketų „užmaitinimo“ elektros srove ir automatizuoto valdymo schema. Pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimus šioje techninio darbo projekto dalyje (SKD) turėjo būti pateiktos pilnos instrukcijos, rekomendacijos ir reikalavimai dėl šildomų stiklo paketų įrengimo arba pateiktos nuorodos į atitinkamus sistemos gamintojo / tiekėjo dokumentus. SKD šie dokumentai nepateikti / nenurodyti. SKD suprojektuota / numatyta elektros srove šildyti kai kuriuos žiemos sodo stogo stiklo paketus tam, kad būtų tirpinamas sniegas (Sniego tirpinimo sistema). Tačiau SKD pateikta taip pat tik principinė sniego tirpinimo sistemos valdymo algoritmas / schema. Aiškios instrukcijos, rekomendacijos, reikalavimai arba nuorodos į dokumentus, kaip įrengti sniego tirpinimo sistemą, SKD nepateiktos. Sniego tirpinimui numatyta šildyti tik kai kuriuos stiklinio stogo stiklo paketus, t. y. stiklo paketus, išdėstytus šachmatine tvarka, o ne pilnai visą stiklinį stogą. Tarpuose esantys stiklo paketai nėra šildomi. Be to, stiklo paketus numatyta šildyti atskiromis zonomis – pakaitomis šildoma tik viena stogo zona iš keturių. Jokių skaičiavimų ir techninio pagrindimo, kad sniego tirpinimo sistema veiks efektyviai ir visiškai nutirpins sniegą nuo viso žiemos sodo stogo, SKD nėra pateikta (SKD patikros akto 3.5 punktas); 7. Šildomų stiklo paketų technologijos („know-how“) gamintojas, UAB „Glassbel Baltic“, stiklo konstrukcijų projektuotojui (o kartu ir rangovui), UAB „Domesfera“, pateikė tik labai apibendrintas rekomendacijas ir instrukcijas (dokumentas: „Glass-HEAT. Innovative solution for your comfort“; iš viso 20 skaidrių). Reikiamą informaciją, techninius parametrus, nurodymus ir reikalavimus, susijusius su sniego tirpinimo ir antirasojimo maitinimo elektros srove ir automatizuoto valdymo inžinerinėmis sistemomis, projektuotojams pateikė statinio stiklo konstrukcijų rangovas UAB „Domesfera“. Projektuotojams pateikta tik bendro pobūdžio / principinė technologinė informacija. Tam, kad būtų galima tiksliai apibrėžti statinio statybos dalyvių pareigas ir atsakomybę, visą informaciją, techninius parametrus, instrukcijas, nurodymus ir reikalavimus rangovas privalėjo pateikti ne stiklo konstrukcijų rangovas UAB „Domesfera“, o elektros srove šildomų stiklo paketų įrengimo technologijos ir gaminių gamintojas UAB „Glassbel Baltic“ (SKD patikros akto 4.2 punktas); 8. Elektros srove šildant trikampius stiklo lakštus / paketus, stiklo lakštas savo plotu įkaista nevienodai. Tam, kad būtų galima išvengti didesnių temperatūros skirtumų tame pačiame stiklo lakšte, kontaktinius temperatūros daviklius reikia sumontuoti tose stiklo lakšto vietose, kurios daugiausia įkaista greičiausiai. Tokias kontaktinių temperatūros daviklių sumontavimo vietas turėjo tiksliai nurodyti stiklo paketų gamintojas UAB „Glassbel Baltic“. Nepaisant to, UAB „Glassbel Baltic“ stiklo konstrukcijų rangovui (UAB „Domesfera“) pateikė tik orientacines kontaktinių temperatūros daviklių sumontavimo vietas. Savo ruožtu, UAB „Domesfera“ sniego tirpinimo ir antirasojimo inžinerinių sistemų generaliniam projektuotojui („VINCENTS“ Ltd.) taip pat pateikė tik orientacines kontaktinių temperatūros daviklių sumontavimo vietas. Todėl automatizuoto valdymo inžinerinių sistemų darbo projekto dalyje „Building Management Systems“ (BMS) kontaktinių stiklo paketo paviršiaus temperatūros daviklių montavimo vietos nebuvo tiksliai nurodytos (SKD patikros akto 4.4 punktas).

28.       Ieškovė nurodo, kad iš SKD patikros akto išvadų matyti, jog techninio darbo projekto dalį „Stiklo konstrukcijų dalis“ (SKD) paruošė tinkamos kvalifikacijos galimai neturintis UAB „Domesfera“ darbuotojas I. M.. Savo ruožtu stiklo paketų gamintojas UAB „Glassbel Baltic“ SKD rengimui pateikė tik neinformatyvias ketinamų gaminti stiklo paketų formules, kuriose nebuvo nurodytas stiklo lakštų terminio apdirbimo ir stiklo lakštų briaunų apdirbimo būdas, taip pat nenurodyta, ar grūdintiems stiklo lakštams atliekamas karščio streso testas. Šios informacijos nepateikimas UAB „Glassbel Baltic“ leido laisvai pačiam pasirinkti, kokius elektra šildomus stiklo paketus gaminti ir parduoti pagal savo paties iš anksto parinktas ir pateiktas neinformatyvias technines charakteristikas. Faktai rodo, kad UAB „Glassbel Baltic“, neatsižvelgdama į tai, ar jos pagaminti elektros prietaisai galės būti tinkamai eksploatuojami juos sumontavus žiemos sode, pagamino nekokybiškus elektra šildomus stiklo paketus, kombinuodama ESG (grūdinto stiklo) ir TVG (termiškai sustiprinto stiklo) lakštus bei parinkdama patį pigiausią stiklo lakštų kraštinių apdirbimo būdą – bukinimą, dėl kurio kyla didžiausia stiklo lakšto mikroįskilimų atsiradimo tikimybė. Negana to, UAB „Glassbel Baltic“, būdama elektros prietaisų – elektra šildomų stiklo paketų – gamintoju, parduodama elektros gaminius neatliko karščio streso testo grūdintiems stiklo lakštams, parduodama elektros gaminius neparengė ir nepateikė stiklo paketų eksploatacinių savybių deklaracijų, parduodama stiklo paketus jų galimai neištestavo ir nenustatė, kurios stiklo paketų vietos įkaista labiausiai, todėl SKD nurodė netikslias kontaktinių temperatūros daviklių sumontavimo vietas, kuriomis vadovaudamasi UAB „Kota“ temperatūros daviklius sumontavo netinkamose elektra šildomų stiklo paketų vietose. Ieškovės teigimu, net atsakovei ir / ar UAB „Glassbel Baltic“ įrodžius savo deklaratyvius teiginius, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. sausio 18 d. 7 (septyni) elektra šildomi stiklo paketai galėjo skilti dėl jų perkaitinimo 2019 m. vykusio sniego tirpinimo sistemos bandymo metu, už tai atsakomybė išimtinai kiltų tik pačiai atsakovei (trečiajam asmeniui UAB „Glassbel Baltic“).

29.       Dėl ginčo objektu byloje esančių 7 elektra šildomų stiklo paketų skilimo priežasčių ir atsakovės atsakomybės ieškovė nurodo, kad iki 2019 m. spalio mėn. skilę stiklo paketai buvo pakeisti atsakovės UAB „Domesfera“ ir jos samdyto subrangovo UAB „Kota“ jėgomis ir sąskaita. Paaiškėjus pirminiams elektra šildomų stiklo paketų skilimo faktams, automatinė stiklo paketų šildymo sistema buvo atjungta, t. y. neveikė. Vėliau, 2019 m. spalio mėn., atsakovei ir UAB „Kota“ ištaisius paaiškėjusius darbų trūkumus, t. y. pakeitus skilusius elektra šildomus stiklo paketus naujais, 2019 m. spalio 9 d. žiemos sodo stogo sniego tirpinimo sistema buvo vėl išbandyta. Įjungus elektros srovę stiklinio stogo I-oje, II-oje ir V-oje zonose po 11 minučių sutrūko / įskilo dar 6 stiklo elektra šildomi stiklo paketai, po ko sniego tirpinimo sistema buvo vėl atjungta ir neveikė iki pat 2021 m. rugpjūčio mėn. Pažymi, kad 2019 m. spalio 9 d. skilusių 6 (šešių) elektra šildomų stiklo paketų galimoms skilimo priežastims nustatyti užsakovas I. U. kreipėsi į stiklo fasadų inžinierių ekspertą D. L., kuris 2020 m. liepos 3 d. parengė žiemos sodo stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir antirasojimo sistemų įrengimo patikros aktą. Pastaruoju 2020 m. liepos 3 d. aktu, užsakovo samdytas ekspertas D. L. nustatė, kad: 1. pagrindinė priežastis, kodėl 2019 m. spalio 19 d. sutrūko / sudužo elektros srove šildomi stiklo paketai (ELŠSP), yra netinkamas stiklo lakštų mechaninis apdirbimas stiklo paketų gamybos metu, nes stiklo lakštuose liko mikropažeidimų. Netolygiai ir nevienodai kaistant / šylant stiklo lakšto paviršiui, šie mikropažeidimai „iššaukė“ stiklo lakšto trūkimą / sudužimą. Nustatyti, ar stiklo lakštuose yra mikropažeidimų galima tik stiklo paketo gamybos metu. Stiklo lakštus / ESŠSP po jų pagaminimo būtina išbandyti stiklą šildant elektros srove projekte numatytu temperatūros režimu. Ar tokie bandymai gamykloje buvo atlikti, duomenų nėra, nes techniniai pasai ELŠSP nesurašyti ir nepateikti; 2. stiklinio stogo įstiklinimo karkasas subrangovo UAB „Kota“ įrengtas netinkamai panaudojant tik vieno tipo („Transom“) aliuminio profiliuočius, todėl techniškai nebuvo išspręsti profiliuočių sujungimai / sandūros. Montavimo metu naudotų aliuminio profiliuočių sistemos tiekėjas „Reynaers“ rekomenduoja naudoti dviejų nešančiųjų profiliuočių derinį: 1) „Suspension profile” ir 2) „Transom profile“. Naudojant dviejų tipų aliuminio profiliuočių derinį jų sujungimai techniškai išspręsti – atsitiktinis vanduo / kondensatas lengvai nuteka nuo vieno profiliuočio ant kito; 3. stiklinio stogo įstiklinimo karkase nebuvo įrengtos atsitiktinio vandens ir kondensato išdrenavimo ir slėgio išlyginimo sistemos. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl stiklinis stogas yra nesandarus (prateka / prabėga vanduo lietaus metu). Rangovas UAB „Domesfera“ nesivadovavo sistemos tiekėjo (Reynaers) reikalavimais ir rekomendacijomis. Pagrindinė priežastis, kodėl stiklinis stogas nesandarus, yra netinkamas siūlių tarp stiklo paketų įrengimas. Vandens nutekėjimo kanalai siūlėse užteršti, neišvalyti. Termoizoliacinės juostos ne visose vietose įrengtos tinkamai. Struktūrinis siūlių silikonavimas atliktas nekokybiškai; 4. varstomi stoglangiai pagaminti ir įrengti pažeidžiant „Reynaers“ reikalavimus. Stoglangiuose trūksta kai kurių konstrukcinių elementų. Kai kuriose stoglangiuose varčios išmatavimai neatitinka rėmo (staktos) išmatavimų. Vandens / kondensato išdrenavimo ir slėgio išlyginimo angos stoglangiuose įrengtos netinkamai / neteisingai arba iš viso neįrengtos; 5. stiklo paketo pritvirtinimo kronšteinai sumontuoti netinkamai – jie yra pavirtę, stiklą prispaudžia ne visu savo ilgiu; 6. stiklo paketo atrėmimo konsolės įrengtos netinkamai – stiklo paketas į konsoles atsiremia ne visu storiu.

30.       Ieškovė nurodo, kad aktu nustačius, jog 2019 m. spalio 9 d. skilę 6 stiklų paketai buvo atsakovės (jos pasirinktų kitų subrangovų / tiekėjų) netinkamai atliktų darbų rezultatas, užsakovo samdytas ekspertas D. L. parengė: i) 2020 m. liepos 4 d. technines rekomendacijas žiemos sodo stogo aliuminio-stiklo konstrukcijų remontui bei 2020 m. rugpjūčio 21 d. technines rekomendacijas sniego tirpinimo ir antirasojimo sistemų remontui. Atsakovei pripažįstant akto išvadas dėl netinkamo stiklo paketų montavimo darbų atlikimo bei netinkamo atsakovės užsakytų stiklo paketų mechaninio apdirbimo, atsakovė (jos samdytas subrangovas UAB „Kota“) 2019 m. spalio mėn. sniego tirpinimo sistemos bandymų metu skilusius 6 elektra šildomus stiklo paketus, vadovaudamasi 2020 m. liepos 24 d. rekomendacijomis, neatlygintinai pakeitė naujais, kito tiekėjo UAB „Kaziukas“ gamintais stiklo paketais, taip pat, vadovaudamiesi 2020 m. rugpjūčio 21 d. rekomendacijomis, permontavo elektra šildomų stiklo paketų temperatūros daviklius. Atsakovei ir UAB „Kota“ užbaigus žiemos sodo stogo stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo sistemų remonto darbus, užsakovo samdytas inžinierius ekspertas D. L. parengė 2021 m. rugpjūčio 10 d. žiemos sodo stogo stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo sistemų remonto darbų patikrinimo baigiamąjį aktą. Baigiamajame akte buvo nurodyta, kad vykdant žiemos sodo stogo stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo sistemų remonto darbus, vadovaujantis rekomendacijomis buvo pašalinti visi aktu nustatyti žiemos sodo statybos rangos darbų trūkumai, o būtent: 1. visi sutrūkę / sudužę stogo stiklo paketai buvo pakeisti naujais, 2. atliktas silikoninių siūlių tarp stogo stiklo paketų (SSP) demontavimas / išardymas, atsitiktinio vandens / kondensato išdrenavimo kanalų suformavimas ir jų išvalymas, aliuminio profiliuočių sandūrų hermetizavimas jų susikirtimo mazguose, 3. atliktas stogo stiklo paketų (SSP) permontavimas, juos tinkamai / teisingai atremiant ir pritvirtinant, 4. atliktas vandens / kondensato išdrenavimo angų ir slėgio išlyginimo angų įrengimas stogo konstrukcijoje, 5. atlikti varstomų stoglangių remonto darbai, 6. atlikti siūlių tarp stogo stiklo paketų (SSP) apšiltinimo ir hermetizavimo darbai, 7. visi sniego tirpinimo sistemos temperatūros davikliai permontuoti reikiamose stiklo paketo vietose, ištestuota sniego tirpinimo sistema, nustatant, kad ji veikia tinkamai.

31.       Nepaisant to, jog buvo pašalinti visi aktu nustatyti žiemos sodo statybos rangos darbų trūkumai ir automatinė sniego tirpinimo ir antirasojimo sistema veikė tinkamai, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio iki 2022 m. sausio paaiškėjo nauji elektra šildomų stiklo paketų skilimo faktai. Laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio iki 2022 m. sausio paaiškėjusių elektra šildomų stiklo paketų skilimo priežastims nustatyti inžinierius ekspertas D. L., vadovaudamasis 2022 m. sausio 7 d. ir 2022 m. gruodžio 1 d. atliktomis apžiūromis, parengė 2022 m. gruodžio 15 d. žiemos sode sutrūkusių elektros srove šildomų stiklo paketų apžiūros aktą. 2022 m. gruodžio 15 d. aktu nustatyta, kad 2021 m. gruodžio mėn. užsakovui I. U. eksploatuojant stiklinį žiemos sodo stogą buvo įjungtos sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo inžinerinės sistemos. 2021 m. gruodžio mėn. eksploatuojant šias inžinerines sistemas sutrūko 6 elektros srove šildomi stiklo paketai (pažymėti schemose Nr. 1 – 7, stiklo paketų numeriai S5-17, S5-14, S5-10, S5-08, S3-06, S2-12 ir S1-08/17). Sutrūkus šiems 7 stiklo paketams, sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo inžinerinės sistemos buvo išjungtos. Pirminė sutrūkusių 7 elektros srove šildomų stiklo paketų apžiūra ir fotografavimas atliktas 2022 m. sausio 7 d. Laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki lapkričio 30 d. užsakovas vėl įjungė sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo inžinerines sistemas. Šiuo laikotarpiu eksploatuojant minėtas inžinerines sistemas sutrūko dar du šie elektros srove šildomi stiklo paketai (S5-18 ir S1-09/3). Sutrūkus šiems stiklo paketams sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo inžinerinės sistemos vėl buvo išjungtos. Sutrūkusių elektros srove šildomų stiklo paketų apžiūra ir fotografavimas atliktas 2022 m. gruodžio 1 d. Inžinieriui ekspertui D. L. nustatinėjant galimas laikotarpiu nuo 2021 lapkričio iki 2022 m. sausio mėn. skilusių 7 elektra šildomų stiklo paketų priežastis 2022 m. gruodžio 15 d. aktu, be kita ko, buvo konstatuota, kad: 1. žiemos sodo stiklo konstrukcijų projektas (SKD), kurį projektavo UAB „Domesfera“, taip pat sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo inžinerinių sistemų projektai (projektavo VINCENTS Ltd.) buvo paruošti vadovaujantis UAB „Glassbel Baltic“ techninėmis rekomendacijomis ir principinėmis schemomis (2022 m. gruodžio 15 d. akto 3.1 punktas); 2. sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo inžinerinių sistemų projekte buvo nurodytos tik orientacinės kontaktinių temperatūros daviklių, montuojamų ant elektros srove šildomų stiklo paketų, sumontavimo vietos. Tikslus temperatūros daviklių išdėstymo planas nepateiktas. Tikslias kontaktinių temperatūros daviklių sumontavimo vietas ant kiekvieno stiklo paketo tiksliai nurodyti galėjo ir privalėjo tik stiklo paketų gamintojas UAB „Glassbel Baltic“. UAB „Glassbel Baltic“ tokių duomenų (temperatūros daviklių, montuojamų ant stiklo paketo paviršiaus, montavimo vietų) prieš stiklo paketų ir temperatūros daviklių montavimą nepateikė (2022 m. gruodžio 15 d. akto 3.2 punktas); 3. UAB „Glassbel Baltic“, būdamas elektros srove šildomų stiklo paketų gamintojas ir tiekėjas, šiuos stiklo paketus pardavė be jų techninių pasų. Kiekvienam elektros ar kitokiam prietaisui / įrenginiui būtinas techninis pasas. Įrodymų, kad stiklo paketai, kaip elektros prietaisai / įrenginiai, numatytu darbo režimu išbandyti UAB „Glassbel Baltic“ gamykloje, nėra / nepateikta. Stiklo paketų gamybos metu UAB „Glassbel Baltic“ galimai nesilaikė elektros prietaisų gamybos technologinių reikalavimų, taip pat galėjo mechaniškai pažeisti stiklo paviršių arba įvykdyti kitas elektra šildomų stiklo paketų gamybos technologines klaidas. Šie technologiniai pažeidimai ir klaidos labiausiai tikėtina yra vėlesnio šių stiklo paketų sutrūkimo / dūžio priežastis. Reikia pabrėžti, kad šie stiklo paketų gamybos technologiniai pažeidimai / klaidos, stiklo dūžio pavidalu gali atsirasti nebūtinai iš karto, o ir po neapibrėžto laikotarpio elektros srove šildomų stiklo paketų eksploatacijos (2022 m. gruodžio 15 d. akto 3.3 punktas); 4. įrengiant sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo sistemas subrangovas UAB „Kota“ kontaktinius temperatūros daviklius sumontavo netinkamose elektros srove šildomų stiklo paketų paviršiaus vietose. 2019 m. spalio 19 d., bandant / testuojant žiemos sodo stogo sniego tirpinimo sistemą, sutrūko 6 UAB „Glassbel Baltic“ pagaminti elektros srove šildomi stiklo paketai. Sutrūkus šiems stiklo paketams, sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo sistemos buvo išjungtos ir nebuvo eksploatuojamos iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. (2022 m. gruodžio 15 d. akto 3.4 punktas); 5. UAB „Stiklo vokai“, 2020 m. gegužės mėn. atlikdama žiemos sodo stogo stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo inžinerinių sistemų įrengimo patikrą, nustatė galimas elektros srove šildomų stiklo paketų sutrūkimo priežastis, kurias užfiksavo 2020 m. liepos 3 d. akte (2022 m. gruodžio 15 d. akto 3.5 punktas); 6. Patikros metu UAB „Stiklo vokai“ atliko termovizinius bandymus / matavimus ir nustatė UAB „Glassbel Baltic“ pagamintų elektros srove šildomų stiklo paketų paviršiaus vietas, kurios tekant elektros srovei įkaista daugiausiai. Šiuo pagrindu rangovams UAB „Domesfera“ ir UAB „Kota“ 2020 m. liepos 24 d. ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. buvo paruoštos techninės rekomendacijos, kuriose vietose ir kaip teisingai / tinkamai sumontuoti kontaktinius temperatūros daviklius ant elektros srove šildomų stiklo paketų paviršiaus. Rangovai, vadovaudamiesi šiomis rekomendacijomis, 2020 ir 2021 metais suremontavo žiemos sodo stogo stiklo konstrukcijas, sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo inžinerines sistemas. Remonto metu 6 anksčiau (2019 m. spalio 9 d.) sutrūkę elektros srove šildomi stiklo paketai buvo pakeisti naujais. Taip pat buvo pakeisti ir dar 3 (trys) elektros srove šildomi stiklo paketai, sutrūkę / sudužę dėl mechaninių pažeidimų remonto metu. Naujus elektros srove šildomus stiklo paketus pakeitė UAB „Kaziukas“. Likę, iki 2021 m. rugpjūčio mėn. nesutrūkę / nesudužę, UAB „Glassbel Baltic“ pagaminti ir techninių pasų neturintys elektros srove šildomi stiklo paketai pakeisti naujais nebuvo. Remonto metu kontaktiniai temperatūros davikliai buvo sumontuoti reikiamose, UAB „Stiklo vokai“ nurodytose, vietose. Elektros laidų sujungimai atlikti teisingai / tinkamai. Po to sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo sistemos buvo išbandytos ir surašytas 2021 m. rugpjūčio 10 d. baigiamasis remonto darbų aktas (2022 m. gruodžio 15 d. akto 3.6 punktas); 7. 2020 ir 2021 metais vykdytų žiemos sodo stogo stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo remonto darbų metu buvo pašalintos visos kitos 2020 m. liepos 3 d. aktu nustatytos priežastys elektros srove šildomų stiklo paketų galimam sutrūkimui / dūžiui eksploatacijos metu, išskyrus priežastis, susijusias su technologiniais pažeidimais ir klaidomis elektros srove šildomų stiklo paketų, pagamintų UAB „Glassbel Baltic“, gamybos metu (2022 m. gruodžio 15 d. akto 3.7 punktas); 8. žiemos sodo stogo konstrukcijose iš viso yra įrengti 96 elektros srove šildomi stiklo paketai. 2020 ir 2021 metais vykusio žiemos sodo stogo remonto metu 9 UAB „Glassbel Baltic“ pagaminti ir techninių pasų neturintys elektros srove šildomi stiklo paketai buvo pakeisti naujais (tiekėjas UAB „Kaziukas“), turinčiais reikiamus atitikties dokumentus. Vėlesnės (po 2020 ir 2021 metais vykdyto remonto) sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo sistemų eksploatacijos metu nė vienas iš šių 9, pateiktų UAB „Kaziukas“, stiklo paketų nesutrūko / nesudužo, visi po 2021 m. sutrūkę stiklo paketai yra pagaminti UAB „Glassbel Baltic“ (2022 m. gruodžio 15 d. akto 3.8 punktas); 9. patikrinus ir apžiūrėjus laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio iki 2022 m. sausio mėn. sutrūkusius UAB „Glassbell Baltic“ pagamintus elektra šildomus stiklo paketus nustatyta, kad sudužimo pobūdis labai panašus, visuose 7 stiklo paketuose yra sutrūkę išoriniai laminuoti (VSG) stiklo lakštai (sniego tirpinimo sistemai priklausantys stiklo lakštai). Stiklo lakštai yra sulaminuoti, t. y. suklijuoti, iš grūdinto stiklo (ESG) ir termiškai sustiprinto stiklo (TVG) lakštų. Nuotraukose matosi, kad sutrūkę grūdinti (grūdintas stiklas sutrūkdamas suaižėja smulkiomis dalelėmis) stiklo lakštai. Labiausiai tikėtina, kad pirmiausiai sutrūko termiškai sustiprinto stiklo lakštai (TVG), nes būtent šio stiklo metalizuotu paviršiumi teka elektros srovė ir kaitina stiklą. TVG stiklas sutrūksta dideliais gabalais, trūkimo linijos ilgos, susidedančios iš kelių šakų. Šias TVG stiklo lakšto trūkimo linijas galima matyti iš didesnio atstumo. Grūdinto stiklo (ESG) lakštai sutrūko vėliau ir yra TVG stiklo trūkimo pasekmė. Norint tiksliau nustatyti stiklo lakštų trūkimo faktines aplinkybes stiklo paketą reikia demontuoti ir išardyti. Tai technologiškai galima atlikti tik šiltuoju metų laiku. Sutrūkusių stiklo paketų keitimo naujais darbai numatyti 2023 m. pavasarį. Labiausiai tikėtina stiklo „trūkimo židinių“ vieta (Ž) fotonuotraukose parodyta raudonomis rodyklėmis. Pagrindinio „tiesaus tako“ (takas skiria kaistančią stiklo lakšto dalį nuo nekaistančios dalies, t. y. stiklo lakšto dalį / paviršių, kuria teka elektros srovė, nuo lakšto dalies / paviršiaus, kuriuo elektros srovė neteka) vieta nuotraukose parodyta žalia linija. Kontaktiniai temperatūros davikliai (TD – nuotraukose pažymėti mėlyna rodykle) sumontuoti tinkamai, labiausiai kaistančiose stiklo lakšto vietose, todėl skilę stiklo paketai negalėjo būti perkaitinti. Labiausiai tikėtina stiklo paketų trūkimo priežastis – technologiniai pažeidimai arba klaidos elektros srove šildomo stiklo paketo gamybos metu (2022 m. gruodžio 15 d. akto punktai); 10. elektros srovė visada teka trumpiausiu keliu (ten, kur mažiausia elektros varža). Kadangi UAB „Glassbel Baltic“ pagaminti žiemos sodo stiklo paketai yra trikampiai, elektros srovę nukreipti taip, kad stiklo lakštas visu savo plotu šiltų vienodai, yra sudėtinga ir beveik neįmanoma. Tam, kad elektros srovę būtų galima nukreipti ten, kur reikia, stiklo lakšto metalo dulkių dangoje lazeriu buvo išfrezuoti „takai“, neleidžiantys elektros srovei tekėti trumpiausiu keliu. Taip buvo užtikrintas didesnio ploto ir vienodesnės temperatūros stiklo lakšto paviršiaus įkaitimas. Gamindama stiklo paketus UAB „Glassbel Baltic“ pasirinko tokį „takų“ išdėstymo trikampiame stiklo lakšte būdą, pagal kurį viename iš trikampio lakšto kampų, esančiame prie trumpiausio „tiesaus tako“, elektros srovė iš viso neteka ir ši stiklo lakšto dalis nekaista; likusioje stiklo lakšto dalyje išfrezuotas „takas – korys“, nukreipiantis elektros srovę tekėti metalo dulkių dangoje ilgesniu keliu ir platesniu stiklo plotu. Stiklo lakšto dalims įkaistant nevienodai, vidiniai stiklo įtempimai tokiose stiklo lakšto vietose taip pat yra nevienodi. Vidiniai stiklo įtempimai yra didesni toje stiklo lakšto vietoje, kuri yra įkaitusi daugiau. Kuo didesnis stiklo lakšto paviršiaus temperatūros skirtumas, tuo didesnis ir vidinių stiklo įtempimų skirtumas. Stiklui esant tokio būvio / būsenos, net ir mažiausi (mikro) stiklo lakšto pažeidimai gali sukelti jo sutrūkimą / sudužimą. Esant tokiam dideliam frezuojamų „takų“ skaičiui UAB „Glassbel Baltic“ gamintuose elektra šildomuose stiklo paketuose, nepažeisti stiklo lakšto paviršiaus gamybos metu buvo beveik neįmanoma. Todėl eksploatuojant sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo inžinerines sistemas šie gamybos metu atsiradę mikropažeidimai yra labiausiai tikėtina stiklo lakštų trūkio priežastis (2022 m. gruodžio 15 d. akto 14.5 punktas).

32.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė UAB „Domesfera“, sudarydama Rangos sutartį ir patikėdama jų vykdymą subrangovams (įsigydama techninių pasų neturinčius ir po pagaminimo galimai neištestuotus elektra šildomus stiklo paketus su pigiausia ir netinkama briaunų apdirbimo technologija iš UAB „Glassbell Baltic“ bei samdydama subrangovą UAB „Kota“ stiklo konstrukcijų montavimui), žinojo, jog pagal Rangos sutartį montuojami stiklo paketai taps žiemos sodo sienomis ir stogu. Todėl atsakovė UAB „Domesfera“, žinodama užsakovo poreikius ir statomo statinio paskirtį, statybos darbams atlikti turėjo naudoti tokias medžiagas ir pačius statybos darbus atlikti taip, kad statybos darbų rezultatą pagal paskirtį būtų galima naudoti visą kokybės garantijos terminą ir kad žiemos sodo sudėtiniai elementai (stiklo paketai) atitinkamo statinio naudojimo pagal paskirtį metu neskilinėtų (netrūkinėtų). Faktai rodo, kad žiemos sodo sudėtiniai elementai (UAB „Glassbel Baltic“ elektra šildomi stiklo paketai) veikiant sniego tirpinimo sistemai (t. y. žiemos sodo naudojimo pagal paskirtį metu) reguliariai skyla. Ieškovės įsitikinimu, užsakovui reguliariai naudojant sniego tirpinimo sistemą, galimai skiltų visi UAB „Glasbell Baltic“ pagaminti elektra šildomi stiklo paketai, nes nauji stiklo paketų skilimai atsiranda kaskart įjungus sniego tirpinimo sistemą.

33.       Rangos sutartis suteikė teisę atsakovei UAB „Domesfera“ įsipareigojimų pagal Rangos sutartį vykdymui pasitelkti subrangovus. Tačiau tiek pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį, tiek pagal Rangos sutarties 15 p. būtent atsakovė UAB „Domesfera“ atsako už jos samdytų subrangovų (tiekėjų) pareigų netinkamą vykdymą (įskaitant netinkamą darbų atlikimą ir prievolių, susijusių su darbų kokybės garantija, nevykdymą). Atsakovė UAB „Domesfera“, sudarydama Rangos sutartį, veikė kaip profesionalė, užsiimanti statybos darbų atlikimo verslu. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kaip darbai turi būti atliekami ir kokios medžiagos naudojamos, kad galutinis darbų rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus ir užsakovo lūkesčius. Vykdant Rangos sutartį, atsakovės sumontuotų stiklo paketų pasikartojantis skilinėjimas liudija stiklo paketų nekokybiškumą. Trūkumai, paaiškėję darbų kokybės garantijos termino metu, reiškia, jog atsakovė UAB „Domesfera“ savo pareigų pagal Rangos sutartį ir CK ieškovės atžvilgiu tinkamai nevykdė. Taigi, nustatyti statybos darbų trūkumai yra atsakovės UAB „Domesfera“ prievolių netinkamo vykdymo pasekmė.

34.       UAB „Glassbel Baltic“ pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose pateikė laminato su šildymo funkcija patikros eigą: multimetru išmatuojama gaminio varža; naudojant išvestus laidus, laminatas prijungiamas prie reikiamus parametrus atitinkančio elektros srovės šaltinio. Reikiamos elektros srovės parametrai pateikiami užduotyje; įjungus elektros srovę patikrinamas gaminio veikimas (ar elektros srovė teka, ar kur nors nenutrūkusi elektros grandinė); užfiksuojamos srovės stiprio, įtampos ir varžos reikšmės; naudojant termovizorių patikrinama, ar gaminys atlieka savo funkciją, ar stiklas šyla visose numatytose zonose. Elektros srovė leidžiama tol, kol termovizoriumi užfiksuojamas stiklo šilimas, bet ne ilgiau nei 5 minutes. Jei galutinis gaminys yra stiklo paketas, po gaminio surinkimo atliekamas papildomas patikrinimas, ar stiklo paketo gamybos metu nebuvo nutraukti įeinantys laidai ar pažeisti kontaktai. Antrinio patikrinimo metu išmatuojama varža ir, prijungus išvestus laidus prie anksčiau naudoto elektros srovės šaltinio, patikrinama, ar nepakito išmatuotos srovės stiprio reikšmės. Jei pakitimai nenustatomi, gaminys yra tinkamas naudoti. Patikrinimų metu išmatuotos faktinės elektros srovės įtampos ir varžos reikšmės vėliau nurodomos sudarant klientui pateikiamą „Glass-HEAT Control List“ (liet. „Stiklo ŠILDYMO kontrolės sąrašas“) dokumentą, kuriame pateikiamos gaminio charakteristikos ir patikros testo duomenys.

35.       Dėl stiklo dangos apdirbimo lazeriu UAB „Glassbel Baltic“ papildomai paaiškino, jog siekiant nukreipti elektros srovę norima kryptimi „takai“ buvo formuojami lazeriu apdirbant stiklo dangą. Pati danga nėra iš stiklo – danga susideda iš mažiausiai vieno metalo oksido ir keleto papildomų funkcinių sluoksnių, kuriais stiklas padengiamas siekiant pagerinti jo savybes. Šiuo atveju lazeriu buvo apdirbama ant stiklo esanti danga, o ne stiklo masė. Stiklo danga gali būti apdirbama lazeriu ir prieš grūdinimą ir po jo specialiai dangos apdirbimui pritaikytu lazeriu. Kadangi stiklas ir stiklo danga yra visiškai skirtingos cheminės sudėties medžiagos, stiklo graviravimo ir dangos apdirbimo darbams turi būti naudojami skirtingų parametrų ir galių lazeriai. Trečiojo asmens žiniomis, dangos apdirbimo metu stiklo paviršius negali būti pažeidžiamas, kadangi dangai apdirbti skirto lazerio galia tam nepakankama. Dangai apdirbti naudojamas lazeris negali paveikti stiklo masės, ir atvirkščiai – stiklui graviruoti skirtas lazeris negali apdirbti dangų.

36.       Dėl UAB „Glassbel Baltic“ vaidmens nustatant techninio darbo projekto sprendinius, susijusius su žiemos sodo konstrukcijų įrengimu ir pasirenkant stiklo paketų galutines formules / technines specifikacijas, trečiasis asmuo UAB „Glassbel Baltic“ paaiškino, jog ieškovės teiginiai, dėl to, kad UAB „Glassbel Baltic“ kombinavo ESG ir TVG stiklo lakštus ir pasirinko pigiausią stiklo lakštų kraštinių apdirbimo būdą – bukinimą, dėl kurio atsiranda didžiausia stiklo lakšto mikroskilimų atsiradimo tikimybė, yra iš esmės neteisingi. UAB „Glassbel Baltic“ jokia apimtimi nedalyvavo rengiant SKD. Apie tai, kad UAB „Glassbel Baltic“ įmonei UAB „Kota“ siųstos reklaminės skaidrės apie „Glass-HEAT“ produktą buvo panaudotos kaip stiklo konstrukcijų dalies (SKD) techninis pagrindas, tapo žinoma tik susipažinus su ieškovės 2022 m. gruodžio 29 d. rašytiniais paaiškinimais bei kartu su jais pateiktais priedais. Peržiūrėjus patikros aktą, nėra aišku, kokiu pagrindu daromos akte išdėstytos išvados, kaip ir kuo remdamasis „ekspertas“ konstatavo, kad „stiklo paketų sandarą / struktūrą (principines stiklo paketų formules) pasiūlė stiklo gamintojas UAB „Glassbel Baltic“. D. L. savo išvadas padarė tik remdamasis tuo, kad buvo panaudoti duomenys iš reklaminių produkto „Glass-HEAT“ skaidrių. D. L. SKD patikros akte visiškai nepagrįstai šias reklamines skaidres vadina „rekomendacijomis ir instrukcijomis“. Pabrėžia, kad ir visos paskesnės D. L. išvados SKD patikros akte yra grindžiamos tik tuo, kad neva UAB „Glassbel Baltic“ realiai dalyvavo rengiant SKD ir kažkokiu būdu darė įtaką SKD sprendimams, ir dėl tos priežasties neva turėtų būti atsakinga už nepakankamus duomenis. 2017 m. birželio 23 d. UAB „Kota“ kreipėsi į UAB „Glassbel Baltic“, prašydama atsiųsti šildomo stiklo techninę dokumentaciją, nes „mus domina kaip išeina laidai iš stiklo ir kaip pajungiamas maitinimas“. 2017 m. birželio 26 d. UAB „Glassbel Baltic“ pateikė atsakymą, kad „Kiekvienu atveju laidų išėjimo vieta ir sistemos pajungimo vieta yra projektuojama individualiai, nes laidų išėjimo vieta priklauso nuo konstrukcijos, į kurią bus montuojami stiklai, o schema priklauso nuo to, kokių matmenų bus stiklai ir kokia yra šildomų stiklų paskirtis. Galime susitarti dėl susitikimo pas mūsų gamykloje – ir aptarti projekto sprendinius. Galima bus ir gyvai pamatyti kaip atrodo tas šildomas stiklas ir kaip jis veikia“. Papildomai UAB „Glassbel Baltic“ prie laiško pridėjo reklamines produkto „Glass-HEAT“ skaidres, kuriose labai glaustai pateikiami siūlomo produkto, kurio gamybai kaip vienas iš svarbių sudėtinių elementų naudojami UAB „Glassbel Baltic“ stiklo paketai, techniniai duomenys. Reklaminėse produkto „Glass-HEAT“ skaidrėse labai aiškiai įvardinta, kad „Glass-HEAT“ – tai stiklo gaminys, turintis elektrinio šildymo funkciją ir valdymo sistemą. UAB „Glassbel Baltic“ siūlė UAB „Kota“ projekto vykdymui užsakyti UAB „Glassbel Baltic“ kartu su partneriais, atsakingais už elektros dalį, gaminamą „Glass-HEAT“ produktą, tačiau UAB „Kota“ šio produkto projekto vykdymui nepasirinko ir į UAB „Glassbel Baltic“ rekomenduotą įmonę dėl elektra valdomos automatinės sistemos kūrimo / įsigijimo nesikreipė. Iš UAB „Glassbel Baltic“ UAB „Kota“ užsakė ne galutinį („gatavą“) produktą, kaip elektros įrenginį, o tik vieną iš jo sudedamųjų dalių – stiklo paketus, pagal pačios UAB „Kota“ suformuotą užduotį, pagal UAB „Kota“ pateiktas produkto formules, o likusią šildomų stiklo paketų, kaip užbaigto elektros įrenginio, dalį UAB „Kota“ nusprendė įrengti savo (ar kitų subrangovų) jėgomis. Pabrėžia, kad UAB „Glassbel Baltic“ ne kartą akcentavo, kad UAB „Kota“ pageidaujamas produktas (stiklo paketai pagal UAB „Kota“ pateiktas technines specifikacijas) gali netikti planuojamai paskirčiai, ne kartą siūlė persvarstyti savo sprendimus, suderinti juos su galutiniu užsakovu, prašė pakviesti gaminių aptarimui galutinį užsakovą, kad būtų užtikrinta, jog UAB „Kota“ pateiktas užsakymas / gaminio specifikacijos tikrai atitinka užsakovo poreikius, tačiau į šiuos siūlymus nebuvo atsižvelgta. Dėl šios priežasties UAB „Glassbel Baltic“ pagamino būtent tokius stiklo paketus, kokius konkrečiai, nurodydami gaminio formules ir kitas specifikacijas, užsakė UAB „Kota“. El. laiškais UAB „Glassbel Baltic“ atkreipė UAB „Kota“ dėmesį, jog „visos kraštinės – bukintos. Paketų su prasislinkimu (STEP'u), išorinio stiklo kraštinės – šlifuotos“. Didelė dalis pirmojo pasiūlymo sprendinių UAB „Kota“ pageidavimu buvo pakeista, tačiau dėl kraštinių apdirbimo būdo jokių papildomų reikalavimų nebuvo. Konkrečias stiklo sudedamąsias dalis rinkosi UAB „Kota“, UAB „Glassbel Baltic“ skaičiavo komercinio pasiūlymo kainą pagal UAB „Kota“ pasirinkto produkto specifikacijas ir pasiūlė korekcijas tik tiems elementams, kurių techniškai išpildyti pagal UAB „Kota“ pageidavimus neturėjo galimybės: „SVARBU: prašau pasitikrinti mūsų pasiūlymą su Jūsų paklausimu kruopščiai, nes ne viską, ko Jūs pageidaujate, galime išpildyti technologiškai“. UAB „Kota“ el. laišku atsiuntė UAB „Glassbel Baltic“ pageidaujamas stiklų specifikacijas. Pateiktos specifikacijos – tik stiklui, ne „Glass-HEAT“ produktui. UAB „Kota“ nurodė, kad „Dėl tikslios stogo stiklu struktūros, šiuo metu vyksta diskusijos su užsakovu. Tikimės kita savaite turėti atsakymą.“. UAB „Kota“ buvo įspėta, kad negalima garantuoti, kad bus nutirpdomas sniegas visu 100 proc., nes figūros nešyla tolygiai. UAB „Glassbel Baltic“ nėra atsakinga už stiklo paketu elektros dalies jungimą: susitikimo metu UAB „Kota“ buvo pademonstruota, kokią įtaką laminuotam stiklui gali turėti perkaitimas ir neteisingas elektros jungimas. UAB „Kota“ el. laišku UAB „Glassbel Baltic“ atsiuntė „Excel“ lentelę „stiklo paketų technologija“, kurioje aiškiai apibrėžta UAB „Glassbel Baltic“ darbų apimtis gaminant šildomus stiklo paketus. UAB „Glassbel Baltic“ užduotis buvo labai aiškiai apribota tik paties stiklo paketo pagaminimu. Apie tai, kad turėtų būti atlikti kokie nors skaičiavimai dėl daviklių ar kitos elektros įrangos, nėra jokios užuominos. Dėl šildomų stiklo paketų buvo sutarta, kad bus pasirašytas atskiras susitarimas. 2018 m. balandžio 19 d. pasirašytas užsakymas Nr. LT03-12/009-194 tarp UAB „Glassbel Baltic“ ir UAB „Kota“ šildomiems stiklo paketams. Užsakyti tik konkretūs stiklo paketai, pagal su užsakovu suderintas specifikacijas. Dar kartą, pabrėžiant, kad stiklo paketai gali būti naudojami tik kaip sudedamoji bendros UAB „Kota“ sukurtos šildomo stogo sistemos dalis, įtraukta pastaba, kad „Be specialios valdymo sistemos su stiklo paviršiaus jutikliais, ISP su elektriniu šildymu naudoti draudžiama“. Taip pat, siekiant užtikrinti, kad stiklo paketai, pagaminti pagal UAB „Kota“ parinktas technines specifikacijas, atliktų jiems numatytą funkciją, įtraukti konkretūs, griežti reikalavimai dėl stiklo paketų laikymo sąlygų (iki montavimo), reikalavimai montavimui ir kt. sąlygos, kurias UAB „Glassbel Baltic“ laikė esminėmis asmenims, kurie bus atsakingi už kitų šildomo stogo, kaip galutinio elektros įrenginio, gamybą / montavimą. Taip pat šie užsakyme išdėstyti reikalavimai aiškiai įvardija, kad UAB „Kota“, pasirašydama užsakymą, gerai žinojo visus pagal jų pateiktas specifikacijas užsakytų stiklo paketų ypatumus, jų naudojimo / montavimo rizikas, suprato, kad stiklo paketų negali naudoti be specialios, konkrečiai šiems stiklo paketams pritaikytos valdymo sistemos ir siekė, kad UAB „Glassbel Baltic“ pagamintų būtent tokį produktą. Taip pat nori atkreipti dėmesį, kad, derinant užsakymus, visada ypatingas dėmesys yra skiriamas papildomai suderintoms sąlygoms, kurios laikomos esminėmis sandorio sąlygomis ir jos išskiriamos paryškintu šriftu: tai mokėjimo sąlygos, pristatymo data, pristatymo sąlygos – dėl jų visais atvejais yra tariamasi atskirai. Šiuo konkrečiu atveju šalia išvardintų standartiškai užsakymuose išskirtų paryškintų, esminių sąlygų yra papildomai nurodyta „Kraštinių apdorojimas: bukintos kraštinės (pagal EN12150-1; 2000)“. Nors pats kraštinių apdirbimo būdas yra nurodomas ir ties kiekvieno stiklo, naudojamo stiklo paketuose, formule (sutrumpinimas „AE“), tačiau šis kraštinių apdirbimo būdas dar kartą yra akcentuojamas ir prie esminių sutarties sąlygų. Tai dar kartą įrodo, kad UAB „Kota“ labai aiškiai žinojo ir suprato, kokį kraštinių apdirbimo būdą jie užsako, kad ši sąlyga buvo aptarta ir suderinta atskirai, kartu su mokėjimo ir pristatymo sąlygomis.

37.       Dėl ginčo, kad UAB „Glassbel Baltic“ dalyvavo rengiant SKD dokumentaciją UAB „Glassbel Baltic“ nurodo, kad ieškovė, įrodinėdama, kad UAB „Glassbel Baltic“ yra atsakinga už stiklo paketų skilimą, vadovaujasi tik D. L. išvadomis ir jo niekuo nepagrįstais teiginiais apie tai, kad neva UAB „Glassbel Baltic“ dalyvavo rengiant sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo inžinerinių sistemų projektus ir turėjo pateikti temperatūros daviklių sumontavimo planus, taip pat, kad UAB „Glassbel Baltic“ pagal UAB „Kota“ parinktas ir UAB „Kota“ patvirtintas specifikacijas pagaminti stiklo paketai yra užbaigti elektros prietaisai / įrenginiai, kuriems UAB „Glassbel Baltic“ turėjo pateikti techninius pasus. Tačiau šie D. L. teiginiai yra iš esmės neteisingi. UAB „Glassbel Baltic“ jokiu statusu nedalyvavo sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo inžinerinių sistemų projektų rengimo procese. Kiekviename projekte ar jo dalyje yra (turi būti) aiškiai ir konkrečiai įvardinti tą projektą rengę asmenys. UAB „Glassbel Baltic“, kaip dokumento rengimo procese dalyvaujantis asmuo, nėra (ir negali būti) minimas jokiame projektiniame dokumente. Pabrėžia, kad šį faktą UAB „Glassbel Baltic“ labai aiškiai įvardijo D. L. 2020 m. balandžio 29 d. siųstame laiške, kuriuo atsakė į jo užduotus klausimus jam atliekant statinio stiklo konstrukcijų projekto ir įrengimo, įskaitant sniego / ledo tirpinimo ir „antirasojimo“ sistemas, ekspertizę. Laiške nurodyta: „1. Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad mūsų įmonė niekad nebuvo atsakinga už šildomų paketų įrengimo technologiją. Su mūsų įmone buvo susisiekta prašymu pagaminti šildomus stiklo paketus ir kiek leido mūsų žinios mes klientą konsultavome pateikdami kiek galėdami daugiau informacijos apie tokio produkto „know-how“. Tačiau mes niekada nebuvome atsakingi už sistemos įrengimo sprendimą ar technologiją. Kliento prašymu mes rekomendavome įmonę kuri galėtų sukurti ir įrengti valdymo sistemą, tačiau šis nusprendė pasirinkti kitą tiekėją. Prisegame 2017 metų rugsėjo 9 d. mūsų įmonėje vykusio susitikimo su kliento „UAB Kota“ atstovais apibendrinimą, kuriame aiškiai nurodoma, kad Glassbel nėra atsakinga už stiklo paketų elektros dalies jungimą; susitikimo metu buvo pademonstruota, kokią įtaką laminuotam stiklui gali turėti perkaitimas ir neteisingas elektros jungimas“. Taip pat laiško pabaigoje nurodyta „Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad į daugelį Jūsų užduotų klausimų mes atsakyti negalime, kadangi projektavimo darbus atlikome ne mes. Mūsų įmonė tik gamino ir tiekė užsakytus stiklo paketus, bei konsultavo klientą su šiais gaminiais susijusiais klausimais“. Taigi, „ekspertui“ D. L. buvo pateikta aiški informacija, kad UAB „Glassbel Baltic“ neturi nieko bendro su projektavimo sprendimais.

38.       Dėl prievolės pateikti stiklo paketų (vienos iš sudėtinio elektros įrenginio dalių) techninius pasus UAB „Glassbel Baltic“ nurodo, jog nesutinka su D. L. teiginiais, neva UAB „Glassbel Baltic“ privalėjo pagal UAB „Kota“ sukurtas specifikacijas ir gamybai pateiktas formules pagamintiems stiklo paketams – vienai iš sudedamųjų šildomo stogo dalių, kurią vieną, be kitų užsakovo UAB „Kota“ (ar jo samdytų subrangovų suplanuotos sistemos elementų), naudoti yra griežtai draudžiama – pateikti techninius pasus. UAB „Glassbel Baltic“ pagaminti šildomi stiklo paketai buvo tik dalis galutinio („gatavo“) produkto – galutinis statybos projektas buvo automatiniu būdu šildomas stogas, t. y. vientisa, automatiniu būdu valdoma sistema su tinkamais temperatūros davikliais, apsauginiais jungikliais ir kt. Būtent tokia sistema buvo UAB „Glassbel Baltic“ pradinėse derybų dėl darbų apimties stadijose rekomenduotas „Glass-HEAT“ produktas, tačiau UAB „Kota“ nusprendė šios visos sistemos neužsakinėti, o sukurti patys (ar rangovų / subrangovų pagalba) atskirą, unikalią sistemą. UAB „Glassbel Baltic“ nebuvo atsakinga už daviklių vietų / kiekio paskaičiavimą ar jų montavimą, taip pat ir nedalyvavo sprendžiant, koks bus galutinis iš stiklo paketų suformuotas elektros įrenginys – ar tai bus daugybė atskirų elektros įrenginių, prijungus atskiras valdymo sistemas kiekvienam stiklo paketui, ar tai bus vienas sudėtingas įrenginys, sujungiantis visus šildomus paketus į vieną sistemą. Tai palikta spręsti atsakingiems už tą dalį asmenims. Siekiant užtikrinti aukštą klientų aptarnavimo lygį, buvo geranoriškai pasidalinta bendro pobūdžio, patariamąja informacija: „e. Dėl daviklių kiekio – mes rekomendavome tokį daviklių kiekį, kurį naudotume patys projektuodami valdymo sistemą, kadangi kiekvieną stiklą atskirai galima suprasti kaip savarankišką prietaisą. [...] Jeigu neturit galimybės įdėti didesnio daviklių kiekio, skaidant paketus zonomis – turėtumėt iš kiekvienos zonos išsirinkti paketą, kuris reprezentuotu vidutinį zonoje esantį paketą (turėtų panašų išsidėstymo kampą, apšvietimą ir t. t.) bei užduoti atitinkamus parametrus valdymo sistemai. Mes prašėme savo sistemos tiekėjo nurodyti jo naudojamų daviklių markę, bet jis atsisakė tą daryti, motyvuodamas tuo, kad sistemą projektavo ne jų įmonė“. Taigi, iš šio laiško aiškiai matyti, kad, net tiekiant „Glass-HEAT“ produktą, daviklių vietas / kiekį / ypatumus būtų parinkusi ne UAB „Glassbel Baltic“, o jų įmonės partneris, tiekęs valdymo sistemą – „Glass-HEAT“ produktus, nes tokiai sistemai ir jos sudedamosioms dalims yra būtinos specialiosios žinios, kurių UAB „Glassbel Baltic“, būdama ne elektros įrenginių, o stiklo apdirbimo įmonė, neturėjo ir negalėjo turėti. UAB „Kota“ tai buvo žinoma, jiems ne kartą rekomendavo kreiptis dėl valdymo sistemos į minėtą tiekėją, tačiau UAB „Kota“ šiuo siūlymu nepasinaudojo. Trečiojo asmens teigimu, galutinis šildomo stogo sistemos, kaip visumos, kaip vartotojo naudojimui tinkamo elektros įrenginio gamintoju, šiuo atveju turi būti laikoma UAB „Kota“.

39.       UAB „Glassbel Baltic“ taip pat nurodo, kad šildomi stiklo paketai buvo sujungti su kitomis elektrinio šildymo sistemos dalimis stiklo paketus užsakiusios ir jiems specifikaciją paruošusios UAB „Kota“, kaip komplektas. Šis statybos produktas (šildomų stiklų ir jų valdymo sistema) buvo parduotas statybos rangovui ne UAB „Glassbel Baltic“, bet UAB „Kota“ (ar jos rangovų / subrangovų) vardu. UAB „Glassbel Baltic“ 2017 m. rugsėjo 9 d. susitikimo protokole aiškiai įvardino, kad neprisiima atsakomybės už elektros dalies jungimą. Šiuo atveju būtent UAB „Kota“ yra laikoma šildomo stiklo konstrukcijų, kaip statybos produkto (komplekto), gamintoju ir esant poreikiui pateikti šio statybos produkto techninį pasą, būtent UAB „Kota“, kaip galutinio produkto (komplekto) gamintojas, turėtų paruošti tokį pasą. UAB „Glassbel Baltic“ pateikė visą privalomą informaciją apie savo pagamintą produktą: gaminio formulė ir jo naudojimo reikalavimai yra aiškiai įvardinti užsakymo patvirtinimuose – specifikacijose. Stiklo paketams buvo pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos, o visi techniniai duomenys, reikalingi stiklo paketo, kaip vienos iš sudedamųjų elektrinio šildymo sistemos komplekto dalių, eksploatavimui buvo pateikti šildomų stiklų kontroliniuose sąrašuose stiklo paketų pristatymo laikotarpiu (2018 m. gegužės 3 d. pateikti pirmosios stiklo paketų partijos techniniai duomenys, 2018 m. gegužės 17 d. – antrosios, dar nepristatytos, stiklo paketų partijos techniniai duomenys). Pabrėžia, kad kontroliniai sąrašai buvo parengti pagal praktiškai atliktus kiekvieno stiklo gaminio patikros rezultatus. Stiklo paketų eksploatacinių savybių deklaracijos buvo paruoštos ir pateiktos iškart, kai tik dėl jų buvo pasiteirauta. 2020 m. gegužės 14 d. SKD akto 3.4 p. D. L. konstatuoja, kad „stiklo paketų ESD surašytos per vėlai, t. y. 2019-11-04 - praėjus daugiau nei metams po stiklo paketų sumontavimo. Tačiau deklaruojamų techninių charakteristikų reikšmės ESD nurodytos teisingai ir atitinka SKD suprojektuotų stiklo paketų technines charakteristikas“. Trečiojo asmens teigimu, net ir „ekspertas“, kurio išvadomis remiasi ieškovė, pripažįsta, kad ESD nepateikimas laiku iš tiesų neturėjo jokios įtakos stiklo paketų kokybei. Dėl kokių priežasčių priimant atliktus darbus iš UAB „Kota“ nebuvo pareikalauta šildomo stogo sistemos, kaip elektros prietaiso, techninio paso, nėra žinoma.

40.       Dėl statinio statybos techninio prižiūrėtojo vaidmens vertinant ir priimant žiemos sodo konstrukcijų įrengimo darbus UAB „Glassbel Baltic“ nurodo, kad statinio statybos techninės priežiūros vadovu buvo paskirtas A. T. (MB „Ekspertų biuras“). 2020 m. gegužės 15 d. stiklo konstrukcijų projekto patikros aktą ir 2020 m. liepos 3 d. žiemos sodo stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir „antirasojimo“ sistemų įrengimo patikros aktą surašęs „ekspertas“ D. L., nurodė, kad statybos techninės priežiūros vadovas dalyvavo atliekant patikras. Jei pripažinsime D. L. (ir atitinkamai – jį cituojančios ieškovės) teiginį, kad stiklo paketų skilimo pagrindinė priežastis yra ta, kad jiems nebuvo pateikti techniniai pasai, tuomet turi būti keliamas klausimas, dėl kokių priežasčių tokie stiklo paketai be jiems privalomų dokumentų buvo priimti ir panaudoti statinio konstrukcijoms, kodėl statybos techninės priežiūros vadovas leido vykdyti inžinerinių sistemų bandymus, neįsitikinęs, kad visi dokumentai pateikti.

41.       Be to, UAB „Glassbel Baltic“ nurodo, kad atskiras klausimas kyla dėl žiemos sodo stiklo konstrukcijų dalies patvirtinimo ir statinio dalies pagal šį dokumentą statybos darbų vykdymo / priėmimo. SKD patikros akte nurodyta: 8.2 p. „Techninio darbo projektą „Stiklo konstrukcijų dalis“ (SDK) paruošė tinkamos kvalifikacijos neturintys inžinieriai. SKD nėra patvirtinusi Statinio konstrukcinės dalies vadovė (V. M.)“; 8.4 p. „SKD pateikti tik principiniai stiklo konstrukcijų techniniai sprendimai. Detalūs technologijos ir statybos produktų Tiekėjo / Gamintojo (Glassbel ir Reynaers) brėžiniai, nurodymai, reikalavimai ir instrukcijos nėra pateikti. SKD nepateiktos ir nuorodos į šių Tiekėjų / Gamintojų atitinkamus dokumentus. Stiklo konstrukcijų įrengimui nebuvo paruošti ir Technologijos projektai. Projektinė dokumentacija paruošta netinkamai. Tokia dokumentacija tinkamai vadovautis negalėjo nei Rangovai, nei Statinio statybos techninės priežiūros vadovas“; 8.5. p. „Projektinėje dokumentacijoje, susijusioje su Sniego tirpinimo ir „Antirasojimo“ inžinerinėmis sistemomis (SKD, EL ir BMS dalyse), nenurodytos tikslios kontaktinių temperatūros daviklių sumontavimo vietos (daviklių išdėstymo planas)“; 8.8. „Ant projektinės dokumentacijos nėra žymos „Pritariu statyti“. Statinio projektinę dokumentaciją turėjo patikrinti, pažymėti „Pritariu statyti“ ir pasirašyti Statinio statybos techninės priežiūros vadovas A. T. (kvalifikacijos atestatas Nr.1020)“. 2020 m. liepos 3 d. žiemos sodo stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir „antirasojimo“ sistemų įrengimo patikros akto 8.4 p. nurodoma: „Statinio statybos techninė priežiūra buvo vykdoma nesilaikant statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ reikalavimų: 1) Ant projektinės dokumentacijos nėra statybos techninės priežiūros vadovo žymos „Pritariu statyti“; 2) Subrangovams buvo leidžiama montuoti/naudoti medžiagas, gaminius ir įrengimus, kurie neturėjo eksploatacinių savybių deklaracijų (ESD) ir/ar techninių pasų. Nebuvo tikrinama ar medžiagos, gaminiai ir įrengimai atitinka technines specifikacijas (TS); 3) Stiklo konstrukcijų subrangovui/s montavimo darbai buvo leisti vykdyti nepateikus technologijos projektų ir/ar kortelių. Todėl buvo neprižiūrima darbų technologijos eiga; 4) Techninis prižiūrėtojas nereikalavo patikslinti neaiškius projektinius sprendimus; 5) Svarbių konstrukcijų montavimo/įrengimo darbai buvo priimami nesurašant paslėptų darbų aktų; 6) Sniego tirpinimo ir „Antirasojimo“ (Kondensato šalinimo) inžinerinės sistemos priimtos nustatyta tvarka jų net neišbandžius. Iš esmės, stiklo konstrukcijų statybos techninė priežiūra buvo vykdoma netinkamai“. Ta pati išvada pakartojama ir 9.14 p., baigiamajame akto apibendrinime.

42.       UAB „Glassbel Baltic“ teigimu, akivaizdu, kad Statinio statybos techninės priežiūros vadovui tinkamai atliekant savo pareigas ir neleidus vykdyti statybos darbų, kol nebus tinkamai parengta techninio darbo projekto SKD, būtų išvengta absoliučios daugumos šiuo metu kylančių neaiškumų (tikėtina – ir stiklų skilimo). Yra įsitikinę, kad stiklo paketai skilo dėl jų netinkamos eksploatacijos, netinkamai parinktos / pajungtos jų valdymo sistemos ar šios sistemos elementų. Esant tinkamiems projektavimo dokumentams elektra šildomo stogo sistemos elementai turėjo būti suderinti ir patvirtinti iš anksto prieš pradedant juos tikrinti. Šiuo atveju, kadangi SKD projektas, kaip galima suprasti iš pateikto SKD patikros akto, buvo visiškai abstraktus, o šildomo stogo sistema buvo įrenginėjama tiesiog atliekant praktinius bandymus su jau realiai pagamintais ir sumontuotais (kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pažeidžiant ir UAB „Glassbel Baltic“ produkto montavimo / eksploatavimo reikalavimus, ir daugybę bendrųjų statybos reikalavimų) stiklo paketais. Bandymų metu buvo keletą kartų keistos temperatūros daviklių vietos, stiklai buvo sumontuoti, vėliau, „ekspertui“ konstatavus montavimo pažeidimus, demontuoti, vėl sumontuoti. Neaišku, kiek ir kaip stiklo paketai buvo fiziškai pažeisti daugybės netinkamai atliekamų testavimų ir montavimų / permontavimų metu, kiek kartų jie buvo perkaitinti, kiek drėgmės jie gavo, kol nebuvo ištaisyti montavimo pažeidimai, kaip tai juos paveikė. Mano, kad nors tiesioginę žalą stiklo paketų kokybei padarė UAB „Kota“ ar kiti stiklo konstrukcijų montavime dalyvavę / netinkamai elektros sistemos bandymus atlikę asmenys, tačiau visų pirma šiai žalai atsirasti visas prielaidas sukūrė netinkamai savo pareigas atlikęs statinio statybos techninės priežiūros vadovas.

43.       UAB „Glassbel Baltic“ prašo atmesti ieškinį, taip pat teismo sprendime pripažinti, kad UAB „Glassbel Baltic“ nebuvo ir nėra atsakinga už šildomo stogo konstrukcijos elementų (įskaitant elektros daviklius ir kt. elektros dalies elementų) parinkimą / jungimą ar montavimą. UAB „Glassbel Baltic“ darbų apimtis buvo aiškiai apribota tik stiklo paketo (kaip vienos iš elektros įrenginio elementų) pagaminimu pagal konkrečiai suformuotą techninę užduotį; stiklo paketų formulės / techninė specifikacija, įskaitant kraštinių apdirbimo būdą, buvo parinkti tiesioginio užsakovo UAB „Kota“; UAB „Glassbel Baltic“ pagaminti stiklo paketai buvo eksploatuojami grubiai pažeidžiant gamintojo nurodytus reikalavimus: šildomo stogo sistema buvo bandoma neparuošus šiai sistemai tinkamos techninės dokumentacijos, neįsitikinus, kad visi elektros sistemos elementai yra tinkamai pritvirtinti, kad jie tinkamai veikia ir ši netinkama eksploatacija galėjo turėti esminės įtakos vėlesniems stiklo paketų skilimams.

44.       Trečiasis asmuo UAB „Eltalis“ pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad 2018 m. balandžio 26 d. UAB „Ekreta“ ir UB „Eltalis“ buvo sudaryta statybos rangos darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos darbų, o būtent procesų valdymo ir automatizacijos atlikimo. Darbus UAB „Eltalis“ pagal sutartį atliko tinkamai, UAB „Eltalis“ atlikti automatikos darbai objekte (adresu (duomenys neskelbtini)) buvo inspektuoti bei apmokyti užsakovo paskirti specialistai (2019 m. rugpjūčio 7 d. surašytas užsakovo apmokymo aktas). Aplinkybę, kad darbai buvo atlikti tinkamai, patvirtina ir 2019 m. balandžio 29 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 14JP-262600, išduota Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos. UAB „Ekreta“ nurodymu prieš priimant darbų rezultatus, UAB „Eltalis“ 2019 m. spalio 9 d. atliko procesų valdymo ir automatizacijos bandymus. Bandymų metu buvo nustatyta, kad langų, sumontuotų objekte, šildymas buvo problematiškas, t. y. UAB „Elatlis“ paleidus sistemą, jutikliai nefiksuodavo, jog langų temperatūra kinta. Jie tiesiog nešilo. Bandymo metu įjungus lango šildymą, langų gamintojas ir tiekėjas termovizoriumi stebėjo langą ir jis šilo iš kraštų, tačiau gamintojo sumontuotas jutiklis viduryje lango savo parodymo nekeitė. Tik nurodžius, kad reikia atjungti šildymą, jis buvo išjungtas ir po kokių 3–5 sekundžių langas skilo. Pažymi, kad lango šildymas iš kraštų sukėlė didelį temperatūros skirtumą stikle, dėl ko stiklas neatlaikė ir jis skilo. Ši pasekmė atsirado dėl netinkamo lango veikimo. Tai buvo pripažinta ir paties langų gamintojo ir tiekėjo bandymo metu. Nurodo, kad tai, jog langai, sumontuoti objekte, buvo netinkamos kokybės, patvirtina ir 2020 m. liepos 3 d. Žiemos sodo stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir antirasojimo sistemų įrengimo patikros aktas, kurį surašė nepriklausomas ekspertas D. L.. Šio akto 9.1. punkte aiškiai ir nevienareikšmiškai nurodyta, kad pagrindine priežastimi, kodėl sutrūko / sudužo elektros srove šildomi stiklo paketai (ELŠSP) 2019 m. spalio 9 d. sniego tirpinimo sistemos bandymo metu, reikia laikyti netinkamų stiklo lakštų mechaninį apdirbimų stiklo paketų gamybos metu. Akto 4.1. punkte konstatuota, kad „<...> Elektros jėgos tiekimo sistema (EL) Sniego tirpinimo ir „Antirasojimo“ (Kondensato šalinimo) sistemų reikmėms objekte sumontuota taip, kaip numatyta Techniniame projekte (TP). Šiose sistemose sumontuotų elektros prietaisų, įrengimų, kabelių ir laidų galingumai atitinka (neviršija) TP numatytus galingumus. Siekiant patikrinti ar teisingai elektros grandinėse sujungti ELŠSP, patikrintos / išmatuotos Sniego tirpinimo ir „Antirasojimo“ (Kondensato šalinimo) sistemų ELŠSP grupių mažiausios elektros varžos. Varžas išmatavo statinio elektros dalies subrangovas UAB „Ekreta“... Taigi, elektros jėgos tiekimo sistema (EL) Sniego tirpinimo ir „Antirasojimo" (Kondensato šalinimo) sistemų reikmėms objekte sumontuota tinkamai <...>“.

45.       Atsižvelgiant į faktinę situaciją, trečiasis asmuo daro išvadą, kad ji, UAB „Eltalis“, nėra ir negali būti atsakinga už tai, kad atsakovės sudarytų sutarčių pagrindu su subrangovais UAB „Glassbel Baltic“ pagaminti ir BAUB „Kota“ sumontuoti stiklo paketai (langai) neatitiko kokybės reikalavimų ir suskilinėjo. UAB „Eltalis“ stiklo paketų (langų) negamino, nemontavo, o tik, laikydamasis projektinės dokumentacijos reikalavimų, prijungė gamintojo iš stiklo paketo išvestus laidus prie elektros tinklo. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Eltalis“ atlikti darbai niekaip nebuvo ir nėra susiję su stiklo paketų (langų) suskilimu, todėl ji neturi jokios pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį.

46.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslintą ieškinį palaikė, rėmėsi jame nurodytais motyvais. Ieškovės teigimu, ekspertas nustatė stiklų skilimo priežastį – netinkami stiklo paketai, netinkamas jų apdirbimo būdas. Pažymėjo, kad ji įrodė darbų defektus, kurių atsiradimo priežasties pagal įrodinėjimo pareigą atsakovė nepaneigė.

47.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepime nurodytais motyvais. Teigė, kad byloje neįrodytas pats defektų faktas, neįrodyta, kad stiklo paketai yra su defektais. Byloje nėra nustatyta tikslių priežasčių, kodėl stiklas galėjo skilti, stiklai buvo eksploatuojami dvejus metus. Dėl žalos dydžio pažymėjo, kad, jeigu būtų nustatyta atsakovės atsakomybė, ieškovei turėtų būti priteista žala be PVM, nes ji yra PVM mokėtoja, jį galėtų susigrąžinti, todėl tokiu būdu ieškovė praturtėtų atsakovės sąskaita. Be to, ieškovei neturėtų būti priteista prašoma priteisti suma už langų keitimą, kadangi neaišku, kas ir kada keis langus ir kokios tam bus patirtos išlaidos.

48.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Glassbel Baltic“ atstovė nurodė, kad gavus užsakymą dėl elektra šildymų stiklo paketų darbuotojai žinojo ką daro, turėjo brėžinius ir formą. Užsakymą gavo per prekybos agentą B. M.. Jų įmonėje nėra specialistų, kurie dirbtų su inžineriniais statiniais, įmonė dirba tik su stiklais. „Glassbel“ užsakovui buvo nurodžiusi, kad trikampio formos langus yra labai sunku apšildyti. Stiklo paketą pagamino „Glassbel Baltic“, pagrindinius stiklus pagamino Baltarusijos įmonė. Dėl Baltarusijos gamyklos nežino, ar ji turėjo sertifikatą, patikrą dėl elektra šildomų stiklų gaminimo. Pažymėjo, kad šildymo stiklo paketas be elektros nėra elektrinis prietaisas. Įmonė žinojo, kad stiklai bus šildomi, tačiau ne kartą užsakovui akcentavo dėl techninių sprendimų ir sunkumų juos eksploatuoti. Atstovė teigė, kad „Glassbel Baltic“ nesurinkinėja ir netiekia „Glass heat“ gaminių. „Glassbell“ yra stiklo paketų gamintojas, bet ne elektra šildomų stiklo paketų gamintojas. „Glassbel“ iš karto pasakė, kad tai yra elektrinio šildymo produktas, bei rekomendavo elektros montuotojus, tačiau užsakovas nepasirinko nurodyto montuotojo. Akcentavo, kad „Glassbel“ neturėjo nurodyti, kur turi būti elektros sistema (davikliai) stiklo pakete. Stiklo paketas turėjo ir galėjo įšilti iki 60 laipsnių, tačiau stiklo paketai buvo perkaitinti testavimų metu. Teigė, jog yra daugybę priežasčių, dėl kurių stiklo paketai suskilo, gal tai buvo perkaitinimas, gal pažeidimai montavimo ar demontavimo metu. Bet tai nėra gamintojo (Glassbel) kaltė. Kiekvieną stiklą galima suprasti kaip atskirą paketą, tačiau taip pat galima suprasti kaip ir kelių paketų grupę, tai priklauso nuo sistemos gamintojo. Jeigu būtų pasirinktas „Galssbel“ siūlomas elektronikos tiekėjas (montuotojas), tada būtų „Glassbel“ atsakinga už stiklų suskilimą. Papildomai paaiškino, kai stiklai yra pagaminami, jie yra išbandomi. Bandymo metu viskas fiksuojama termovizoriumi; jeigu būtų brokuoti stiklai, jie būti nurašyti. Trikampio formos stiklai yra sudėtingi, jie nevienodai šyla, UAB „Kota“ prisiėmėme riziką, UAB „Kota“ žinojo, kad gali būti rizikinga eksploatuoti trikampio formos stiklus. Pagal pagamintus paketus UBA „Kota“ turėjo sudėlioti tinkamus jutiklius ir daviklius. Daviklis yra elektros sistemos dalis. UAB „Kota“ užsakė ne tik šildomus stiklus, tačiau ir viso pastato stiklus, kurie yra kokybiški.

49.       Trečiojo asmens UAB „Ekreta“ atstovai prašė tenkinti ieškinį, rėmėsi atsiliepime nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad atsakovė bei jos samdyti subrangovai nepaneigė, kad nėra atsakingi už nustatytus darbų trūkumus. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ji darbus atliko pagal projektinę dokumentaciją, po bandymų darbai buvo priimti, išduota Energetikos inspekcijos pažyma.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

faktinės bylos aplinkybės

50.       2017 m. kovo 29 d. ieškovė UAB „Klaipėdos Statyba“ ir I. U. (užsakovas) sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą projektą atlikti gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), bendrastatybinius darbus, kurie detaliai apibrėžti sąmatose – (sutarties priedas Nr. l), ir perduoti tinkamai atliktus darbus užsakovui bei vykdyti kitus šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o užsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už tinkamai atliktus darbus sutartyje nustatytomis sąlygomis bei tvarka (sutarties 1.1 p.). 

51.       2017 m. birželio 22 d. ieškovė UAB „Klaipėdos Statyba“ ir I. U. (užsakovas) sudarė papildomą susitarimą Nr. 2 prie rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą projektą atlikti gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), žiemos sodo stiklo paketų gamybos ir sumontavimo darbus – (sutarties priedas Nr. l), ir perduoti tinkamai atliktus darbus užsakovui.

52.       2017 m. birželio 22 d. ieškovė ir atsakovė sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Rangos sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), žiemos sodo stiklo paketų pagaminimo ir sumontavimo statybos darbus (Rangos sutarties 1 p.). Sutartimi atsakovė įsipareigojo griežtai laikantis techninio ir darbo projektų, pateiktos techninės užduoties, kitų statybos techninių dokumentų reikalavimų savo rizika atlikti statybos darbus objekte, nurodytus Rangos sutarties 1 punkte, ir perduoti atliktus darbus ieškovei, o ieškovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti Rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Statybinės medžiagos (produktai) ir naudojamos darbo priemonės ar įrengimai visais atvejais turi atitikti projekto techninius reikalavimus (Rangos sutarties 2 p.).

53.       Pagal Rangos sutarties 15 p. subrangovas turi teisę samdyti subrangovus atskiriems statybos darbams atlikti. Subrangovas visiškai ir pilnai atsako už jo pasitelktų subrangovų atliktų darbų kokybę. Subrangovas privalo užtikrinti, jog subrangovai laikysis visų šioje sutartyje nustatytų reikalavimų subrangovui tokia pačia apimtimi ir už bet kokį subrangovo darbuotojų įvykdytą pažeidimą pilnai atsakys prieš Rangovą bei atlygins nuostolius.

54.       2017 m. birželio 29 d. UAB „Domesfera“ ir UAB „Kota“ sudarė statybos rangos darbų sutartį, pagal kurią UAB „Kota“ įsipareigojo atlikti gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), žiemos sodo stiklo stogo ir fasadų pagaminimo ir sumontavimo statybos darbus (Sutarties 1 p.) Sutartimi UAB „Kota“ įsipareigojo griežtai laikantis techninio ir darbo projektų, pateiktos techninės užduoties, kitų statybos techninių dokumentų reikalavimų savo rizika atlikti statybos darbus objekte, nurodytus Sutarties 1 punkte ir perduoti atliktus darbus UAB „Domesfera“, o UAB „Domesfera“ įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

55.       2017 m. rugsėjo 28 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą prie 2017 m. birželio 22 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (Rangos sutarties), pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą projektą atlikti gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), papildomus darbus: žiemos sodo stiklo paketų su vidinės dangos šildymu įrengimo darbus – (sutarties priedas Nr. l), ir perduoti tinkamai atliktus darbus užsakovui.

56.       2017 m. spalio 25 d. UAB „Glassbel Baltic“ ir UAB „Kota“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Glassbel Baltic“ įsipareigojo perduoti UAB „Kota“ nuosavybėn savo gamybos stiklo dirbinius, kurių perdavimo kiekis ir specifikacijos aptartos ir suderintos atskiru susitarimu – užsakymo patvirtinimu (kurio pagrindas yra pirkėjo paklausimas ir jo pagrindu UAB „Glassbel Baltic“ parengtas komercinis pasiūlymas-specifikacija LTO1-4/27758), o UAB „Kota“ priima prekes ir atsiskaito su UAB „Glassbel Baltic“ pagal sutartyje (arba papildome susitarime) nustatytas atsiskaitymo sąlygas (sutarties 1 .1 p.). 2018 m. balandžio 19 d. pateiktas užsakymas, prie kurio pateikti UAB „Glassbel Baltic“ nurodymai stiklų montavimui ir naudojimui.

57.       2018 m. balandžio 5 d. ieškovė UAB „Klaipėdos Statyba“ ir trečiasis asmuo UAB „Ekreta“ sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Ekreta“ įsipareigojo atlikti gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbus: vandentiekio ir nuotekų vamzdynų montavimas, oranžerijos drenažas, žaibosauga, jėgos skydai, elektros kabelių, vamzdynų montavimas, kopėtėlių montavimas, lauko apšvietimas, magistralės tarp pastatų įrengimo darbai (sutarties 1 p.).

58.       2018 m. balandžio 23 d. ieškovė UAB „Klaipėdos Statyba“ ir trečiasis asmuo UAB „Ekreta“ sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Ekreta“ įsipareigojo atlikti gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbus: procesų valdymas ir automatizacija, šildymas, šiluminis punktas, šildymo mazgai, vėdinimas, vėdinimo mazgai, kondicionavimas, projektavimas (sutarties 1 p). Sutartimi UAB „Ekreta“ įsipareigojo griežtai laikantis techninio ir darbo projektų, pateiktos techninės užduoties, kitų statybos techninių dokumentų reikalavimų savo rizika atlikti statybos darbus objekte, nurodytus sutarties 1 punkte ir perduoti atliktus darbus rangovui, o rangovas įsipareigoja atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Statybinės medžiagos (produktai) ir naudojamos darbo priemonės ar įrengimai visais atvejais turi atitikti projekto techninius reikalavimus (sutarties 2 p.). Taip pat pagal sutarties 13 p. UAB „Ekreta“ įsipareigojo darbus atlikti laiku, kokybiškai, laikydamasis esamų statybos normų ir taisyklių (sutarties 13.1 p.), darbus atlikti pagal rangovo pateiktą projektinę dokumentaciją (sutarties 13.3 p.).

59.       2018 m. balandžio 26 d. UAB „Ekreta“ ir UAB „Eltalis“ sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Eltalis“ įsipareigojo atlikti gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbus: procesų valdymas ir automatizacija (Sutarties 1 p). Sutartimi UAB „Eltalis“ įsipareigojo griežtai laikantis techninio ir darbo projektų, pateiktos techninės užduoties, kitų statybos techninių dokumentų reikalavimų savo rizika atlikti statybos darbus objekte, nurodytus sutarties 1 punkte ir perduoti atliktus darbus UAB „Ekreta“, o UAB „Ekreta“ įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

60.       2018 m. balandžio 30 d. ieškovė UAB „Klaipėdos Statyba“ ir I. U. (užsakovas) sudarė papildomą susitarimą prie rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą projektą atlikti gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), žiemos sodo stiklo paketų gamybos ir sumontavimo darbus – (sutarties priedas Nr. l), ir perduoti tinkamai atliktus darbus užsakovui.

61.       2019 m. balandžio 29 d. surašyta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. I4IP2-262600, kurioje pažymima, kad gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), elektros įvado rekonstrukcija, galios didinimas sumontuoti, išbandyti pastato vidaus įrenginiai 0,4 kV K L nuo KAS/SK.S16-331 iki MS-G, MS-B, skydai MS-G, MS-B iki vartotojo technologinių įrenginių, pagal pateiktą schemą, leistinoji galia P-150 kW. 18-02645, atitinka projekto, norminių teisės aklų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį.

62.       2019 m. liepos 25 d. ieškovė UAB „Klaipėdos Statyba“ ir I. U. (užsakovas) pasirašė galutinį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, pagal kurį darbai buvo priimti, užsakovas atliktiems darbams pretenzijų neturėjo.

63.       2019 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Eltalis“, suderinus su UAB „Ekreta“ ir O. U., surengė apmokymus objekte. Pasirašytas užsakovų apmokymų aktas. Apmokymų metu buvo išaiškinti pastato valdymo sistemos valdymo ir stebėjimo principai bei išaiškinti pultelių ir mygtukų valdymo ir stebėjimo principai. Apmokymų dalyviai sutiko, kad visa reikalinga informacija yra tinkamai pateikta ir išaiškinta, pretenzijų neturėjo.

64.       2021 m. lapkričio 10 d. užsakovas I. U. išsiuntė ieškovei pranešimą apie statinio defektus, kuriame nurodė, kad įjungus sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo sistemą statinyje adresu (duomenys neskelbtini), išryškėjo nauji statinio defektai. 2021 m. spalio 27 d. suskilo vienas stiklo paketas. Po to, 2021 m. lapkričio 8 d., skilo dar vienas stiklo paketas. Prašė kaip statybos rangovą pašalinti nurodytus statinio defektus, pakeičiant skilusius stiklo paketus. Kartu priminė, kad ankstesniais metais nustatytos stiklo paketų skilimo priežastys yra pašalintos (temperatūros davikliai sumontuoti reikiamose vietose, elektros srovė prie stiklo paketų prijungta pagal projektinių dokumentų reikalavimus). UAB „Stiklo vokai“ specialisto, stiklo fasadų inžinieriaus eksperto D. L. nuomone, dabar stiklo paketai suskilo galimai dėl jų gamybos broko – stiklo paketo briaunų ir „takų“ frezavimo mikropažeidimų, grūdinto stiklo testų neatlikimo. Šios priežastys aprašytos D. L. Žiemos sodo stiklo konstrukcijų, sniego tirpinimo ir „antirasojimo“ sistemų įrengimo patikros 2020 m. liepos 3 d. akto 9.1 punkte.

65.       2021 m. gruodžio 16 d. UAB „Kota“ išsiuntė pretenziją UAB „Glassbel Baltic“, kuria pareikalavo pagaminti ir pateikti stiklo paketus S5-14 ir S5-17, pateikti gaminiams techninius pasus ELŠSP, kaip elektros įrengimui.

66.       2021 m. gruodžio 28 d. užsakovas I. U. išsiuntė ieškovei pranešimą apie statinio defektus, kuriame nurodė, kad statinyje adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 20 d. suskilo dar du stiklo paketai. Tikėtina, kad šie stiklo paketai suskilo dėl tos pačios priežasties, kaip ir paketai, apie kuriuos informavo 2021 m. lapkričio 10 d. laiške. Prašė, kaip statybos rangovą, pašalinti nurodytus statinio defektus, pakeičiant skilusius stiklo paketus.

67.       2022 m. sausio 4 d. UAB „Glassbel Baltic“ atsakymu į 2021 m. gruodžio 16 d. pretenziją dėl nekokybiškų stiklo paketų UAB „Kota“ atsakė, kad su UAB „Kota“ argumentais ir teiginiais nesutinka.

68.       2022 m. sausio 18 d. užsakovas I. U. išsiuntė pranešimą ieškovei apie statinio defektus, kuriame nurodė, kad 2022 m. sausio 2 d. įvykusios apžiūros metu, statinyje adresu (duomenys neskelbtini), išryškėjo nauji statinio defektai – suskilo trys stiklo paketai. Apie anksčiau įvykusį keturių stiklo paketų skilimą jau buvo informavę 2021 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. gruodžio 28 d. pranešimais. Šiuo metu statinyje yra suskilę iš viso septyni stiklo paketai. Prašė, kaip statybos rangovą, pašalinti nurodytus statinio defektus, pakeičiant skilusius stiklo paketus.

69.       2022 m. vasario 4 d. ieškovė atsakovės raštu pareikalavo nedelsiant imtis darbų trūkumų šalinimo ir ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 11 d. UAB „Klaipėdos statyba“ pateikti darbų trūkumų pašalinimo grafiką ir pašalinti visus paaiškėjusius darbų trūkumus.

Dėl rangovo atsakomybės už defektus, atsiradusius garantiniu laikotarpiu ir pareigos atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas

70.       Statybos rangos sutartis reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato CK, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

71.       Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

72.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018).

73.       Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

74.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

75.       Taigi, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, šioje byloje ieškovė, kaip užsakovė, turi įrodyti tik defektų faktą, tuo tarpu atsakovė, kaip rangovė, siekdama išvengti atsakomybės, turi įrodyti jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

76.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

77.       Nagrinėjamu atveju ginčo byloje, jog atsakovė pagal Rangos sutartį įsipareigojo objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti žiemos sodo stiklo paketų gamybos ir montavimo darbus, nėra. Byloje taip pat nėra ginčo, jog Rangos sutartimi Rangos sutarties objektui nustatomas 5 metų, paslėptiems (objekto) elementams – 10 metų, o esant tyčia paslėptų defektų – 20 metų garantinis terminas (Rangos sutarties 33 p.). Pagal Rangos sutarties 34 p. Subrangovas (atsakovė) užtikrino, kad atlikti darbai per visą garantinį laiką atitiks projekto nustatytas savybes, pirkimo dokumentaciją, normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus ir yra atlikti be klaidų, kurios panaikintų arba sumažintųjų vertę arba tinkamumą panaudoti taip, kaip numatyta.

78.       Bylos rašytiniais duomenimis, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad po darbų priėmimo–perdavimo garantinio termino metu atsirado darbų defektai, skilo / sutrūkinėjo 7 žiemos sodo stiklo paketai, kas iš esmės apriboja darbo rezultato naudojimo tinkamumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad, nors atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek viso bylos nagrinėjimo metu neneigė fakto, jog yra suskilę / sutrūkinėję 7 žiemos sodo stiklo paketai, ir tik baigiamosiose kalbose nurodė, jog byloje nėra nustatytas darbų defektų faktas, tačiau tokių savo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).

79.       Iš į bylą pateiktų žiemos sodo foto nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog dalis stiklo paketų yra suskilę / sutrūkę. Kartu su fotonuotraukomis pateiktas žiemos sodo stiklo paketų išdėstymas, kuriame pažymėti skilę / sutrūkinėję stiklo paketai. Atsakovė jokių duomenų, kad pateiktos foto nuotraukos, kuriuose užfiksuoti skilę / sutrūkę stiklo paketai, yra ne Rangos sutarties objekte, nepateikė. Taip pat jokiais kitais būdais neginčijo šių duomenų. Byloje taip pat pateiktas žiemos sodo stoge sutrūkusių, elektros srove šildomų stiklo paketų aktas Nr. 1 (toliau Aktas Nr. 1), kuriame detaliai fiksuotas bei aprašytas objekte, adresu (duomenys neskelbtini), suskilusių / sutrūkusių langų pobūdis, jų vieta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, atsakovės teiginiai, jog nėra nustatytas pats defektų faktas, atmestini kaip niekuo nepagrįsti ir, įvertinus tai, jog Rangos sutarties objekto su žiemos sodu statybos darbų užbaigimas buvo įformintas 2019 m. liepos 11 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, konstatuotina, jog darbų defektai atsirado garantinio termino metu (CK 6.663 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

80.       Byloje konstatavus, jog ieškovė įrodė defektų faktą, atsakovė šiuo atveju turi įrodyti jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

81.       Atsakovė, neigdama atsakomybę dėl defektų atsiradimo priežasties, nurodė, jog visuotinai žinoma, kad stiklas yra trapi medžiaga, kuri gali suskilti dėl įvairių aplinkos poveikių, mechaninių pažeidimų ir netinkamo eksploatavimo. Taip pat teigė, kad stiklai buvo perkaitinti, temperatūros davikliai ir automatinė apsaugos sistema prijungti netinkamai ir atsižvelgiant į tai, kad darbus, susijusius su elektros instaliacijos įrengimu atliko ne ji, o ieškovės samdyti subrangovai, ji negali būti atsakinga už stiklo paketų skilimą / sutrūkimą. Analogiškos pozicijos laikėsi ir atsakovės pasitelktas subrangovas trečiasis asmuo UAB „Glassbel Baltic“, kuris gamino stiklo paketus.

82.       Kaip minėta, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

83.       Nagrinėjamu atveju nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB Glassbel Baltic“ nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių atsakomybę šalinančioms aplinkybėms pagrįsti. Tuo tarpu ieškovė į bylą pateikė 2020 m. gegužės 14 d. Žiemos sodo stiklo konstrukcijų dalies, sniego tirpinimo ir „Antirasojimo“ sistemų elektros ir valdymo dalių projektinės dokumentacijos patikros aktą, 2022 m. gruodžio 15 d. Žiemos sodo stoge sutrūkusių, elektros srove šildomų stiklo paketų apžiūros aktą Nr. 1.

84.       Apžiūrą atliko ir Aktą Nr. 1 surašė užsakovo samdytas UAB „Stiklo vokai“ stiklo fasadų inžinierius ekspertas D. L.. Dėl aktus surašiusio asmens kvalifikacijos teismas pažymi, jog nepaisant to, kad minimas asmuo nėra įrašytas į ekspertų sąrašą, tačiau byloje pateikta pakankamai jo kvalifikaciją ir žinias pagrindžiančių duomenų, t. y. byloje pateikti duomenys, jog D. L. yra įgijęs inžinieriaus-statybininko kvalifikaciją (magistro laipsnis), yra atestuotas eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, yra atlikęs ne vieną fasadinių konstrukcijų projekto ir įrengimo ekspertizę, stiklo fasadų įrengimo ekspertizę. Atsižvelgiant į paminėtus duomenis, teismas neturi jokio pagrindo abejoti UAB „Stiklo vokai“ stiklo fasadų inžinieriaus eksperto D. L. kvalifikacija. Pastebėtina, jog nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „Glassbel Baltic“ nepateikė duomenų, neigiančių D. L. kvalifikaciją, taip pat nepasitelkė savo specialisto, eksperto defektų priežasčiai nustatyti.

85.       Iš pateikto Akto Nr. 1 nustatyta, jog 2022 m. gruodžio 15 d. Aktas Nr. 1 surašytas vadovaujantis 2022 m. sausio 7 d. ir 2022 m. gruodžio 1 d. atliktomis apžiūromis. Aktu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio iki 2022 m. sausio mėn. Žiemos sode eksploatuojant šildomus stiklo paketus trūko 7 stiklo paketai. Apžiūrą atlikęs UAB „Stiklo vokai“ stiklo fasadų inžinierius ekspertas D. L. ir atskirai įvertinęs visus 7 stiklo paketus, dėl kiekvieno iš jų nustatė skilimo priežastį, t. y. D. L. padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina stiklo paketo trūkimo priežastis – technologiniai pažeidimai arba klaidos elektros srove šildomo stiklo paketo gamybos metu (Akto Nr. 1 5 – 13 psl.).

86.       Akte Nr. 1 taip pat nurodyta, jog patikrinus ir apžiūrėjus laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio iki 2022 m. sausio mėn. sutrūkusius UAB „Glassbel Baltic“ pagamintus elektra šildomus stiklo paketus nustatyta, kad sudužimo pobūdis labai panašus, visuose 7 stiklo paketuose yra sutrūkę išoriniai laminuoti (VSG) stiklo lakštai (sniego tirpinimo sistemai priklausantys stiklo lakštai). Stiklo lakštai yra sulaminuoti, t. y. suklijuoti, iš grūdinto stiklo (ESG) ir termiškai sustiprinto stiklo (TVG) lakštų. Nuotraukose matosi, kad sutrūkę grūdinti (grūdintas stiklas sutrūkdamas suaižėja smulkiomis dalelėmis) stiklo lakštai. Labiausiai tikėtina, kad pirmiausiai sutrūko termiškai sustiprinto stiklo lakštai (TVG), nes būtent šio stiklo metalizuotu paviršiumi teka elektros srovė ir kaitina stiklą. TVG stiklas sutrūksta dideliais gabalais, trūkimo linijos ilgos, susidedančios iš kelių šakų. Šias TVG stiklo lakšto trūkimo linijas galima matyti iš didesnio atstumo. Grūdinto stiklo (ESG) lakštai sutrūko vėliau ir yra TVG stiklo trūkimo pasekmė. Labiausiai tikėtina stiklo „trūkimo židinių“ vieta (Ž) fotonuotraukose parodyta raudonomis rodyklėmis. Pagrindinio „tiesaus tako“ (takas skiria kaistančią stiklo lakšto dalį nuo nekaistančios dalies, t. y. stiklo lakšto dalį / paviršių, kuria teka elektros srovė, nuo lakšto dalies / paviršiaus, kuriuo elektros srovė neteka) vieta nuotraukose parodyta žalia linija. Kontaktiniai temperatūros davikliai (TD – nuotraukose pažymėti mėlyna rodykle) sumontuoti tinkamai, labiausiai kaistančiose stiklo lakšto vietose, todėl skilę stiklo paketai negalėjo būti perkaitinti. Elektros srovė visada teka trumpiausiu keliu (ten, kur mažiausia elektros varža). Kadangi UAB „Glassbel Baltic“ pagaminti žiemos sodo stiklo paketai yra trikampiai, elektros srovę nukreipti taip, kad stiklo lakštas visu savo plotu šiltų vienodai, yra sudėtinga ir beveik neįmanoma. Tam, kad elektros srovę būtų galima nukreipti ten, kur reikia, stiklo lakšto metalo dulkių dangoje lazeriu buvo išfrezuoti „takai“, neleidžiantys elektros srovei tekėti trumpiausiu keliu. Taip buvo užtikrintas didesnio ploto ir vienodesnės temperatūros stiklo lakšto paviršiaus įkaitimas. Gamindama stiklo paketus UAB „Glassbel Baltic“ pasirinko tokį „takų“ išdėstymo trikampiame stiklo lakšte būdą, pagal kurį viename iš trikampio lakšto kampų, esančiame prie trumpiausio „tiesaus tako“, elektros srovė iš viso neteka ir ši stiklo lakšto dalis nekaista; likusioje stiklo lakšto dalyje išfrezuotas „takas – korys“, nukreipiantis elektros srovę tekėti metalo dulkių dangoje ilgesniu keliu ir platesniu stiklo plotu. Stiklo lakšto dalims įkaistant nevienodai, vidiniai stiklo įtempimai tokiose stiklo lakšto vietose taip pat yra nevienodi. Vidiniai stiklo įtempimai yra didesni toje stiklo lakšto vietoje, kuri yra įkaitusi daugiau. Kuo didesnis stiklo lakšto paviršiaus temperatūros skirtumas, tuo didesnis ir vidinių stiklo įtempimų skirtumas. Stiklui esant tokiame būvyje / būsenoje, net ir mažiausi (mikro) stiklo lakšto pažeidimai gali sukelti jo sutrūkimą / sudužimą. Esant tokiam dideliam frezuojamų „takų“ skaičiui UAB „Glassbel Baltic“ gamintuose elektra šildomuose stiklo paketuose, nepažeisti stiklo lakšto paviršiaus gamybos metu buvo beveik neįmanoma. Todėl eksploatuojant sniego tirpinimo ir kondensato šalinimo inžinerines sistemas šie gamybos metu atsiradę mikropažeidimai yra labiausiai tikėtina stiklo lakštų trūkio priežastis.

87.       Taigi UAB „Stiklo vokai“ stiklo fasadų inžinierius ekspertas D. L. po apžiūros konstatavo, jog labiausiai tikėtina, kad stiklo paketai skilo dėl technologinių pažeidimų arba klaidos elektros srove šildomo stiklo paketo gamybos metu. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. L. iš esmės patvirtino savo išvadas, kad dėl technologinių pažeidimų galimai skilo stiklo paketai. Taip pat atkreipė dėmesį, jog UAB „Kaziukas“ stiklo paketų formulė yra tokia pati, tačiau takai yra kitaip išraižyti ir UAB „Glassbel Baltic“ skilę stiklo paketai pakeisti UAB „Kaziukas“ stiklo paketais neskyla.

88.       Posėdžio metu liudytojas D. L. neneigė aplinkybės, jog išvadas padarė atmetimo būdu atmesdamas kitas galimas stiklo paketų skilimo priežastis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad į bylą nebuvo pateikta jokių kitų duomenų, pagrindžiančių kitas galimas stiklo paketų skilimo priežastis. Nei vienas iš proceso dalyvių, išskyrus ieškovą, į bylą neteikė nei kitų specialistų ar ekspertų išvadų, aktų ar kitų įrodymų galimai pagrindžiančių kitą stiklo paketų skilimo priežastį ar paneigiančių UAB „Stiklo vokai“ stiklo fasadų inžinieriaus eksperto D. L. padarytas išvadas (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Glassbel Baltic“ rėmėsi deklaratyviais teiginiais, jog galimai blogai sumontuoti temperatūrų davikliai, blogai pajungta valdymo sistema, tačiau tokiems savo teiginiams pagrįsti neteikė jokių įrodymų. Taip pat teigė, kad stiklo paketai galėjo skilti / trūkti dėl netinkamos eksploatacijos, perkaitinimo, tačiau vėl gi į bylą neteikė tai grindžiančių duomenų. Dėl nurodytos aplinkybės, kad stiklo paketai buvo perkaitinti, pastebėtina, jog iš bylos duomenų (aktų) nustatyta, jog aukštesne temperatūra stiklo paketai buvo kaitinami 2019 m., tačiau kokią įtaką tai turėjo ar galėtų turėti 2021 m. skilusiems stiklo paketams, trečiasis asmuo UAB „Glassbel Baltic“ duomenų nepateikė.

89.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad skilę / sutrūkę ginčo 7 stiklo paketai UAB „Glassbel Baltic“ pagaminti ir BUAB „Kota“ sumontuoti stiklo paketai yra ne pirmieji skilę / sutrūkę žiemos sodo stoge Rangos objekte. Bylos duomenimis, stiklo paketai buvo skilę / sutrūkę ir 2019 m., kurie buvo pakeisti UAB „Kaziukas“ pagamintais naujais stiklo paketais. Be to, šiuos stiklo paketus neatlygintinai pakeitė atsakovė pripažindama defektus. Duomenų, jog UAB „Kaziukas“ stiklo paketai skilo / sutrūko, nėra. Taigi, jeigu, kaip teigia atsakovė bei trečiasis asmuo UAB „Glassbel Baltic“, yra blogai sumontuoti temperatūrų davikliai, valdymo sistema ar produktas yra netinkamai eksploatuojamas, tikėtina, kad skiltų ir naujai sumontuoti UAB „Kaziukas“ stiklo paketai. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šią dieną trūkių jau yra atsiradę ir kituose, t. y. ne ginčo, stiklo paketuose, kuriuos gamino ir montavo atsakovės pasitelkti subrangovai.

90.       Teismas taip pat pažymi, kad byloje ne kartą siūlė skirti ekspertizę stiklo paketų skilimo priežasčiai nustatyti. Atsakovė tuo pagrindu prašė atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau prašymo dėl ekspertizės skyrimo nepateikė, eksperto kandidatūros nepateikė motyvuodama tuo, jog neranda šios srities ekspertų. Taigi, atsakovei buvo sudarytos pakankamos galimybės tinkamai pasinaudoti procesinėmis teisėmis savo atsikirtimams pagrįsti, tačiau atsakovė tuo nepasinaudojo. Teismas pastebi, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva.

91.       Apibendrindamas tai, kas paminėta, įvertinęs tai, jog byloje nepateikta objektyvių duomenų, paneigiančių UAB „Stiklo vokai“ stiklo fasadų inžinieriaus eksperto D. L. pateiktas išvadas, teismas, visapusiškai įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad stiklo paketai skilo / sutrūko ne dėl jų netinkamos eksploatacijos, daviklių ar valdymo sistemos, o dėl galimų pažeidimų padarytų stiklo paketų gamybos metu (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pagal Rangos sutartį įsipareigojo atlikti gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), žiemos sodo stiklo paketų pagaminimo ir sumontavimo statybos darbus, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė jos atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių (CK 6.697 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

92.       CK 6.665 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

93.       Pagal šalių sudarytos Rangos sutarties 35 p. rangovas (ieškovė), per garantinį laiką nustatęs darbų defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenzijas subrangovui (atsakovei). Subrangovas per garantijos terminą atsiradusius darbų defektus privalo neatlygintinai pašalinti per subrangovo ir rangovo tarpusavio susitarimu suderintą terminą, kuris nustatomas atsižvelgiant į darbų apimtis, bet ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą. Pagal Rangos sutarties 37 p., subrangovui atsisakius pašalinti defektus ar kitus darbo trūkumus, juos pašalina rangovas. Preziumuojama, kad subrangovas atsisako pašalinti defektus ar kitus darbo trūkumus, jei jų šalinti nepradeda per 30 kalendorinių dienų nuo rangovo pranešimo apie atsiradusius defektus pateikimo dienos.

94.       Bylos duomenimis, ieškovė 2022 m. vasario 4 d. raštu pareikalavo atsakovės nedelsiant imtis darbų trūkumų šalinimo ir ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 11 d. UAB „Klaipėdos statyba“ pateikti darbų trūkumų pašalinimo grafiką ir pašalinti visus paaiškėjusius darbų trūkumus. Nustatytais terminais darbų trūkumai pašalinti nebuvo, todėl, atsižvelgiant į šalių Rangos sutarties 37 p., ieškovė turi teisę darbų trūkumus pašalinti pati.

95.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė darbų šalinimo trūkumams pasitelkė UAB „Kaziukas“. Iš pateiktų duomenų matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė UAB „Klaipėdos statyba“ ir UAB „Kaziukas“ sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Kaziukas“ įsipareigojo perduoti UAB „Klaipėdos statyba“ nuosavybės teise prekes (šildomus stiklo paketus), o UAB „Klaipėdos statyba“ įsipareigojo prekes priimti ir sumokėti už jas prekių kainą (sutarties 2. 1 p.). Bendra pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tiekiamų prekių kaina (sutarties kaina) be PVM yra 42 900 Eur (sutarties 2.3 p.), PVM suma 9 009 Eur (sutarties 2.4 p.). 2022 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė UAB „Klaipėdos statyba“ pagal sutartį pervedė UAB „Kaziukas“ 25 000 Eur, 2022 m. spalio 28 d. – 26 909 Eur.

96.       Taigi, ieškovė pateikė duomenis, jog darbų šalinimo trūkumams pasitelkusi UAB „Kaziukas“ patyrė 51 909 Eur išlaidų (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog nepaisant to, kad atsakovė bei trečiasis asmuo UAB „Glassbel Baltic“ abejoja, ar tarp ieškovės ir UAB „Kaziukas“ sudaryta sutartis bus įvykdyta, tai nepaneigia ieškovės pateiktų duomenų, pagrindžiančių darbų šalinimo išlaidas. Pažymėtina, jog iš byloje pateiktos ieškovės ir UAB „Kaziukas“ prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog prekės gaminamos pagal individualų užsakymą, t. y. tai nėra masinio gaminimo standartiniai stiklo paketai. Iš to pagrįstai darytina išvada, jog ieškovė išlaidas darbų trūkumams patyrė užsakydama stiklo paketus būtent ginčo objektui. Byloje priešingų duomenų nepateikta. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad stiklo paketai yra pagaminti, tačiau dėl oro sąlygų jie nėra pakeisti, kadangi šių darbų atlikimui reikalinga pliusinė temperatūra.

97.       Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į tai, jog šalys Rangos sutartyje numatė užsakovo teisę savo jėgomis pašalinti trūkumus, ieškovė įgijo teisę į darbų trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

98.       Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 51 909 Eur su PVM naujų stiklo paketų išlaidas bei 15 911,53 Eur su PVM stiklo paketų transportavimo, montavimo medžiagų bei mechanizmų nuomos išlaidas.

99.       Kaip minėta, CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl šiuo atveju ieškovė, reikalaudama atlyginti darbų šalinimo išlaidas, turi jas įrodyti ir pagrįsti. Ieškovė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais pagrindė patyrusi 51 909 Eur, tačiau duomenų, pagrindžiančių stiklo paketų transportavimo, montavimo medžiagų bei mechanizmo nuomos išlaidas, nepateikė. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, UAB „Kaziukas“ pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasiūlė už 15 911,53 Eur atlikti stiklinės fasadinės konstrukcijos demontavimo ir montavimo darbus. Duomenų, kad ieškovė su pateiktu komerciniu pasiūlymu sutiko, nėra. Bylos duomenimis, ieškovė su UAB „Kaziukas“ sudarė tik prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nėra aptartas stiklo paketų montavimas.

100.       2023 m. vasario 8 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog su UAB „Kaziukas“ dėl stiklo paketų montavimo darbų nėra sutarta, kad šiuo metu dėl montavimo darbų yra deramasi su kita bendrove, kurios pasiūlyta kaina yra mažesnė, todėl šiuo pagrindu mažins ieškinio sumą, dėl ko, be kita ko, prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Iki 2023 m. kovo 30 d. paskirto teismo posėdžio patikslinto ieškinio ieškovė nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, ar yra priimtas UAB „Kaziukas“ komercinis pasiūlymas pagal nurodytą pasiūlyme darbų atlikimo kainą.

101.       Šiuo atveju teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, į pačios ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu realiai nėra žinoma stiklo montavimo darbų kaina, daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė 15 911,53 Eur darbų šalinimo išlaidų dydžio (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad iš dalies sutiktina su ieškove, kad, net realiai jai nepatyrus darbų šalinimo išlaidų, gali būti sprendžiamas klausimas ir dėl būsimų išlaidų priteisimo, tačiau šiuo atveju teismas, įvertinęs pačios ieškovės nurodytas aplinkybes daro išvadą, jog iš esmės prašomos priteisti išlaidos neatitiktų protingumo, sąžiningumo principų, kai pati ieškovė nurodo, kad realiai jos patiriamos išlaidos galimai bus mažesnės (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

102.       Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas konkretų išlaidų dydį, turi atsižvelgti į CK 1.5 straipsnyje nustatytus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, taikyti realumo kriterijų. Todėl tuo atveju, jeigu ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka teismo įsitikinimui dėl tikslaus išlaidų dydžio susiformuoti, įrodinėjimo prasme apsunkintame būsimų išlaidų priteisimo vienkartine išmoka procese, teismas gali sumažinti šias išlaidas, jei pripažintų, kad ne visos nurodytos išlaidos yra pagrįstos, tokiu būdu užtikrinant realų išlaidų atlyginimo principo įgyvendinimą ir užkertant kelią nepagrįstam praturtėjimui.

103.       Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad skilusių stiklo paketų demontavimo, montavimo darbams bus neišvengiamai patiriamos išlaidos ir šios išlaidos vertinamos kaip realiai tikėtinos. Teismas, įvertinęs UAB „Kaziukas“ komerciniame pasiūlyme nurydytas demontavimo, montavimo darbų išlaidas, kuriame, be kita ko, yra įtrauktos papildomos rekomenduojamos 653 Eur draudimo išlaidos, ieškovės nurodytas aplinkybes, kad su kita bendrove derėjosi dėl mažesnės stiklo paketų demontavimo, montavimo darbų kainos, daro išvadą, jog priteisiant 50 proc., t. y. 7 955,76 Eur (15 911,53 Eur : 2), UAB „Kaziukas“ komerciniame pasiūlyme nurodytos sumos, būtų užtikrintas realus išlaidų atlyginimas ir atitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis, CK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

104.       Atsakovė, nesutikdama su prašomomis priteisti darbų šalinimo išlaidomis, be kita ko nurodė, jog teismui padarius išvadą, kad yra pagrindas atlyginti darbų šalinimo išlaidas, priteistina suma turėtų būti priteista be PVM, t. y. 42 900 Eur.

105.       Pagal Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo (toliau – PVMĮ) 57 straipsnį, jei asmuo, kuris įsigyja prekes ar paslaugas, yra PVM mokėtojas, už paslaugas sumokėtą pirkimo PVM susigrąžina iš biudžeto. Tačiau ši jo teisė nėra absoliuti, ji priklauso nuo tam tikrų sąlygų. Pagal PVMĮ 2 straipsnyje pateiktus sąvokų apibrėžimus PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal PVM įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma. PVM atskaita gali pasinaudoti tik asmuo, įsiregistravęs PVM mokėtoju ir vykdantis PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą. Tokiu būdu per PVM atskaitą užtikrinama, kad PVM, sumokėtas (mokėtinas) tiekėjams už iš jų įsigytas prekes arba gautas paslaugas, taip pat importo PVM, sumokėtas už importuotas prekes, neturėtų įtakos savikainai tų PVM mokėtojo gaminamų ir parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų, kurios yra PVM objektas ir už kurias pats PVM mokėtojas turi mokėti į biudžetą nustatyto dydžio PVM, taip pat kitų prekių ir paslaugų, kurios nurodytos 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

106.       Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad juridinis asmuo, t. y. ieškovė, atitiktų nurodytas sąlygas ir būtų įgijusi teisę susigrąžinti sumokėtą PVM, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad ieškovei trūkumų šalinimo išlaidos turėtų būti priteistos be PVM. Taigi priteisiat darbų šalinimo išlaidas, į šią sumą įskaitomas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-417/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).

107.       Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog atliktų darbų trūkumai atsirado per garantinį terminą, ieškovė dėl to patyrė darbų trūkumų išlaidas, atsakovė neįrodė jos atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovei darbų šalinimo išlaidas, taigi, vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteistina 59 864,76 Eur darbų šalinimo išlaidų (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.663 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.697 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

108.       Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų ieškovės, atsakovės bei trečiųjų asmenų argumentų

109.       Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

110.       Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio ir atsiliepi

111.       mų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

112.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

113.       Bylos duomenimis ieškovė patyrė 10 021,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 242 Eur žyminis mokestis bei 8 779,49 Eur teisinės pagalbos išlaidos, atsakovė patyrė 2 520 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, trečiasis asmuo UAB „Ekreta“ – 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

114.       Iš dalies (88,27 proc.) tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 8 845,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteistina 295,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui ieškovo pusėje UAB „Ekreta“ iš atsakovės priteistina 882,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

115.       Teismas šioje byloje patyrė 33,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, iš dalies tenkinus ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, iš atsakovės priteistina 29,59 Eur valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš ieškovės jos dalį sudarančios 3,93 Eur išlaidos nepriteistinos, kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1K-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos statyba“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domesfera“ 59 864,76 Eur darbų šalinimo išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 59 864,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8 845,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domesfera“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos statyba“ 295,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekreta“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domesfera“ 882,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domesfera“ 29,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                    Diana Bučienė