Civilinė byla Nr. e2A-101-302/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01619-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 11.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Žemaitijos keliai“ ir atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos keliai“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos bei procesinių palūkanų priteisimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Problematika“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ ir viešoji įstaiga „Transporto kompetencijų agentūra“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I.         Ginčo esmė

1.       Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB, ieškovė) „Žemaitijos keliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovė) atliktą įskaitymą neteisėtu ir priteisti ieškovės naudai 268 318,44 Eur skolą už darbus, atliktus pagal 2016 m. lapkričio 14 d. pirkimo sutartį Nr. 1092; priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė dalyvavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos paskelbtame viešajame pirkime „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A11 Šiauliai – Palanga ruožo nuo 134,53 iki 135,93 km rekonstravimas“. Ieškovė viešąjį pirkimą laimėjo ir 2016 m. lapkričio 14 d. buvo sudaryta pirkimo sutartis dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A11 Šiauliai – Palanga ruožo nuo 134,53 iki 135,93 km rekonstravimo darbų pagal užsakovo pateiktą techninį darbo projektą atlikimo bei vykdomų darbų darbo projektinės dokumentacijos parengimo (toliau – Sutartis).

3.       Šalys susitarė, kad Sutarties objektą sudarančių statybos darbų kaina yra lygi 3 373 165,45 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Vadovaujantis Sutarties 5, 6 punktų nuostatomis, vėliau (t. y. 2017 m. gruodžio 15 d.) Sutarties kaina buvo perskaičiuota (koreguota) atsižvelgiant į bendrą kainų lygio kitimą. Tokiu būdu perskaičiuota Sutarties kaina sudarė 3 426 789,59 Eur (su PVM). Sutartis turėjo būti įvykdyta per 14 mėnesių nuo jos įsigaliojimo dienos.

4.       Pažymėjo, kad šalys Sutarties 7 punkte, kuris apibrėžė Sutarties įvykdymo terminą, numatė, jog į Sutarties vykdymo laikotarpį nėra įskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. bei baigiasi kitų metų kovo 15 d. (toliau – Žiemos laikotarpis ir / arba Technologinė pertrauka). Taigi, Sutartis, neįtraukus į termino skaičiavimą šalių sutarto Žiemos laikotarpio, turėjo būti įvykdyta iki 2018 m. liepos 16 d. Be to, Sutartyje buvo numatyta darbų įvykdymo terminų pratęsimo galimybė.

5.       Nurodė, kad pasirašius Sutartį ieškovė ėmėsi nuo jos priklausančių veiksmų, jog rekonstruojamame kelio Šiauliai – Palanga ruože būtų iškeltos elektros perdavimo linijos (0,4 kV ir 10 kV tinklus). Tuo tikslu ieškovė kreipėsi į elektros tinklų operatorių / savininką akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) su 2016 m. lapkričio 21 d. prašymu pasirašyti sutartį dėl elektros perdavimo linijų rekonstravimo. Analogiško pobūdžio prašymas ESO buvo pateiktas ir 2016 m. gruodžio 16 d. Atitinkamus raštus dėl kuo operatyvesnio kliūčių statybos darbų vykdymui pašalinimo ESO teikė ir pati atsakovė. Galiausiai, ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių sutartis dėl operatoriui priklausančių elektros įrenginių iškėlimo (rekonstravimo) tarp ieškovės ir ESO buvo pasirašyta tik 2017 m. sausio 13 d., tačiau ir po šios sutarties sudarymo iš ESO pusės darbai, susiję su elektros tinklų iškėlimu, ilgą laiką nebuvo pradėti vykdyti. Ieškovė, matydama tokią susidariusią situaciją, apie atsiradusias kliūtis, trukdančias vykdyti prievoles pagal Sutartį, 2017 m. gegužės 23 d. raštu pranešė atsakovei, kuri pripažino, kad dėl trečiojo asmens (t. y. ESO) veiksmų, delsiant iškelti elektros tinklus iš rekonstruojamo kelio ruožo, Sutartis gali būti laiku neįvykdyta. Tuo pačiu atsakovė pavedė statybos techninę priežiūrą vykdančiai AB „Problematika“ užfiksuoti ESO uždelsimo, susijusio su elektros tinklų iškėlimu, laikotarpį.

6.       2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo įvykdyti (užbaigti) darbai, susiję su elektros tinklų iškėlimu iš rekonstruojamo kelio ruožo, ko pasėkoje ieškovė kreipėsi tiek į atsakovę, tiek į statinio statybos techninę priežiūrą vykdančią AB „Problematika“ su prašymu užfiksuoti ESO uždelsimo laikotarpį (t. y. 5 mėnesius). AB „Problematika“ pripažino minėtą problemą bei patvirtino, kad ESO uždelstas laikotarpis yra 5 mėnesiai, tačiau atsakovė nors ir pripažino, jog elektros perdavimo linijų iškėlimo darbai užtruko dėl ESO kaltės, tačiau pasiūlė Sutarties darbų termino pabaigą nukelti tik 2 mėnesiams. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutiko ir paprašė imtis veiksmų pakeisti Sutarties 8 punktą, nustatant galimybę nukelti darbų atlikimo termino pabaigą iki 5 mėnesių. Atsakovė nurodė, kad riziką už ilgesnį nei 2 mėnesių trečiųjų asmenų neveikimo laikotarpį prisiėmė būtent ieškovė, o Sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas (įskaitant galimybę pratęsti terminą 2 mėnesių laikotarpiui) yra pakankamas tinkamai įvykdyti Sutartį. To pasėkoje tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. birželio 22 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 4 prie Sutarties, kuriuo šalys susitarė darbų atlikimo terminą nukelti 2 mėnesiams.

7.       Ieškovė matydama, kad iki numatyto termino pabaigos nespės įvykdyti darbus, kreipėsi į atsakovę, prašydama jai netaikyti atsakomybės už įsipareigojimų neįvykdymą laiku 3 mėnesius, tačiau atsakovė tai vertino kaip Sutarties pažeidimą ir nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. pradėjo skaičiuoti delspinigius. Ieškovei pateikus atsakovei duomenis iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos apie 2017 m. rudenį (rugsėjo, spalio, lapkričio mėn.) iškritusį kritulių kiekį, kuris daugiau nei du kartus viršijo standartinę klimato normą, kas neabejotinai turėjo neigiamą įtaką kelio ruožo rekonstrukcijos darbų vykdymui pagal grafiką, atsakovė nusprendė sumažinti netesybas – 1 mėnesį netaikyti / neskaičiuoti delspinigių.

8.       Ieškovė taip pat nurodė, kad Sutarties 31 punkte buvo nustatytos sąlygos dėl netesybų (delspinigių) taikymo, t. y. jog rangovas, neužbaigęs darbų Sutartyje numatytu laiku ir neįgijęs teisės į terminų pratęsimą, ar neužbaigęs darbų per pratęsimo laikotarpį arba nesilaikęs pagal darbų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigoja atsakovei sumokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos. Atitinkamai dalis priskaičiuotų delspinigių (t. y. 145 438,37 Eur) buvo išskaičiuota iš ieškovės pateiktų apmokėti PVM sąskaitų faktūrų. Likusią delspinigių dalį (t. y. 122 880,07 Eur) atsakovė nurodė išskaitysianti iš sumų, kurias ji buvo sulaikiusi pagal Sutartį.

9.       Ieškovės vertinimu, Technologinė pertrauka Sutarties vykdymo metu apėmė ne tik laikotarpį nuo gruodžio 15 d. iki kitų metų kovo 15 d., bet ir nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. kovo 15 d. Taigi, šis laikotarpis, vadovaujantis Sutarties 7 punktu, neįsiskaitė į Sutarties vykdymo terminą. Nepaisant šios Sutarties sąlygos, atsakovė akivaizdžiai nepagrįstai priskaičiavo ieškovei delspinigius ir už minėtą laikotarpį.

10.       Pažymėjo, kad Sutartis yra įvykdyta, tačiau po 2 mėn. buvo gauti duomenys iš AB „Problematika“, jog atlikus kelio nelygumo matavimą buvo nustatyta, jog neva IRI nelygumo 7  | 18 ribinė vertė (2,5 m / km) viršijama penkiose matavimų atkarpose ir dėl šios priežasties darbų perduoti statytojui negalima. Ieškovė su tokiomis pateiktomis išvadomis nesutiko.  Galiausiai, ieškovė ištaisė aptiktą nelygumą ir darbus iki 2019 m. liepos 4 d. užbaigė, ko pasėkoje tarp šalių 2019 m. liepos 26 d. buvo pasirašytas atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas.

11.       Ieškovės vertinimu, atsakovės priskaičiuoti 268 318,44 Eur delspinigiai yra nepagrįsti, nes Sutartyje numatyti darbai nebuvo užbaigti iki 2018 m. rugsėjo 16 d. dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo jos valios ir kurioms ji negalėjo daryti jokios įtakos. Dėl to ieškovės atžvilgiu negali būti taikoma civilinė atsakomybė už termino užbaigti Sutartyje numatytus darbus praleidimą. 

12.       Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė 0,03 proc. delspinigius visiškai nepagrįstai ir neteisėtai skaičiavo nuo bendros Sutarties kainos su PVM, nes Sutarties 31 punkte yra nurodyta, jog 0,03 proc. delspinigiai yra skaičiuojami nuo visos priimtos sutarties sumos, tačiau tame pačiame punkte yra nurodyta, kad delspinigiai yra išskaičiuojami iš rangovui pagal sutartį mokėtinų sumų be PVM. Be to, atsakovė nepagrįstai paskaičiavo 268 318,44 Eur delspinigius už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį. Delspinigiai faktiškai buvo paskaičiuoti už 261 kalendorinę dieną (t. y. už daugiau nei 8 mėnesius). Dėl to atsakovės atlikti įskaitymai turėtų būti pripažinti neteisėtais bei ieškovei apmokėta už tinkamai atliktus darbus.

13.       Ieškovės vertinimu, šiuo atveju taip pat egzistuoja pagrindas mažinti rangovui paskaičiuotas netesybas (delspinigius) kaip neproporcingai didelius. Nurodė, kad atsakovė nepatyrė jokių nuostolių dėl darbų vėlavimo, jos atsakymuose į ieškovės raštus išreikšta pozicija būdavo nepagrįsta, atsakovė atsisakydavo bendradarbiauti su ieškovė Sutarties vykdymo metu, nors tam egzistavo objektyvios ir jai puikiai žinomos aplinkybės. Negana to, atsakovė į ieškovės jai siunčiamą komunikaciją  atsakydavo per labai ilgus terminus arba išvis neatsakydavo. Be to, pats 0,03 proc. delspinigių dydis, atsižvelgiant į Sutarties vertę, yra neprotingai didelis ir taip sudaro nepagrįstas sąlygas atsakovei praturtėti ieškovės sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – pripažino atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vienašalį įskaitymą iš dalies neteisėtu ir priteisė iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškovės RUAB „Žemaitijos keliai“ naudai 113 688,13 Eur skolos už atliktus darbus, 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 563,39 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

15.       Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė nepagrįstai paskaičiavo 268 318,44 Eur dydžio delspinigius už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį. Nurodė, kad delspinigiai faktiškai buvo paskaičiuoti už 261 kalendorinę dieną, nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad nors įstatymas nedraudžia kreditoriui apskaičiuoti netesybas už didesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, kadangi ieškinio senatis taikoma esant priešingos šalies prašymui, tačiau ieškovei ginčijant apskaičiuotų netesybų pagrįstumą ir teisėtumą bei prašant taikyti ieškinio senatį, atsakovės apskaičiuotos ir įskaitytos už ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį, negali būti įskaitytos į ieškovei mokėtinas sumas.

16.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių ieškinio pateikimo (senaties) terminą ir nurodė, jog ieškovė į teismą kreipėsi ne dėl netesybų priteisimo, o dėl vienašalio įskaitymo nuginčijo (vienašalio sandorio nuginčijimo) bei skolos už atliktus rangos / atlygintinių paslaugų teikimo darbus priteisimo, kuriems atitinkamai taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju delspinigius paskaičiavo ne ieškovė, o atsakovė, todėl taip pat nėra pagrindo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas.    

17.       Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ji negalėjo nustatytu terminu įvykdyti sutarties dėl ESO kaltės, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė neturėjo pagrindo skaičiuoti netesybas, nes tai paneigia Sutartyje įtvirtintos nuostatos. Kadangi ieškovė pasirašė Sutartį, kurioje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos visos galimos darbų atlikimui nepalankios sąlygos, teismas konstatavo, jog ieškovė neabejotinai suprato ir turėjo įvertinti galimas neigiamas rizikas, įskaitant ir visą 0,4 – 10 kV linijų rekonstravimo galimą trukmę, rangovo parinkimą ir kt., susijusias su Pirkimo objektu. Dėl to negali būti taikomas ir CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatytas specialus atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas – trečiojo asmens veiksmai. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė neginčijo Sutarties 8 punkto, pagal kurį dėl trečiųjų šalių neveikimo 1 kartą gali būti nukelta darbų atlikimo termino pabaiga, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams, termino pabaigos nukėlimą fiksuojant papildomu susitarimu.

18.       Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad bendradarbiaudama su atsakove, ji apie negalėjimą laiku įvykdyti prievoles buvo informavusi atsakovę, savaime nėra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės netesybų forma. Sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymas iš esmės priklausė nuo ieškovės valios, jos gebėjimo kontroliuoti savalaikį sutartinių įsipareigojimų vykdymą, bendradarbiaujant su ESO bei vykdant elektros tinklų iškėlimo darbus, o ne nuo atsakovės trukdymo vykdyti sutartį. Teismas taip pat atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad ESO tariamas neveikimas galėtų būti prilyginamas force majeure (nenugalima jėga) aplinkybėms.

19.       Teismas, įvertinęs AB „Problematika“ ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Transporto kompetencijų agentūra“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, dėl kurių tarp šalių nekilo ginčo, susirašinėjimo, atliktų veiksmų intensyvumą, nustatė, kad VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“, sulaukusi palankių oro sąlygų, atliko rato sukibimo su kelio danga ir kelio nelygumų matavimus, ir pateikė juos AB „Problematika“, todėl konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, kad buvo vilkinama priimti darbus, nebendradarbiaujama su ieškove. Byloje esančiais duomenimis teismas taip pat nustatė, kad kelių dangos nelygumų matavimo metu 2019 m. gegužės 6 d. ir 2019 m. gegužės 24 d. buvo nustatyti defektai, tačiau trūkumai ištaisyti tik 2019 m. liepos 4 d. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors darbai buvo priduoti 2019 m. liepos 26 d., tačiau delspinigiai apskaičiuoti iki 2019 m. liepos 4 d. Dėl to atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ne dėl atsakovės, o dėl pačios ieškovės veiksmų užsitęsė darbų priėmimas. Taigi, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad ne darbų perdavimas – priėmimas sąlygojo netesybų skaičiavimą, o tai, jog ieškovė laiku nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. 

20.       Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl delspinigių nepagrįsto apskaičiavimo už Žiemos laikotarpį, nes šalių Sutartyje buvo numatytas darbų atlikimo laikotarpis – per 14 mėn. nuo jos įsigaliojimo dienos. Pažymėjo, kad į šį laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 dieną ir baigiasi kitų metų kovo 15 dieną, taip pat, jog šalys pasinaudojo Sutartyje numatyta galimybe vieną kartą pratęsti darbų pabaigos terminą ir papildomu susitarimu pratęsė šį terminą iki 2018 m. rugsėjo 16 d. Jokių susitarimų dėl šios datos negaliojimo Žiemos laikotarpiu šalys nesudarė ir negalėjo sudaryti.

21.       Teismas nurodė, kad ieškovė, įrodinėdama nenugalimos jėgos aplinkybės egzistavimo faktą, rėmėsi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma, kurioje nurodyta, jog 2017 metų rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais iškritęs kritulių kiekis standartinę kritulių normą viršijo 2 – 2,4 karto, tačiau, teismo vertinimu, šios pažymos pateikimas, savaime neįrodo, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės vėlavimą atlikti darbus pagal Sutartį sąlygojo būtent iškritęs kritulių kiekis. Priešingai, iš byloje esančių statybos darbų žurnaluose užfiksuoti duomenų, teismas nustatė, kad tuose objektuose, kuriuose 2017 metų rugsėjo – lapkričio mėnesiais, buvo vykdomi rangos darbai, vyravo palankios meteorologinės sąlygos, be to, žurnalo įrašai patvirtina, jog ieškovei vykdyti tam tikrus statybos darbus nesutrukdė ir Žiemos laikotarpis. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo pagrindą taikyti civilinę atsakomybę netesybų forma, o ieškovės nurodyti argumentai bei subjektyvus situacijos interpretavimas, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

22.       Spręsdamas klausimą dėl delspinigių apskaičiavimo nuo bendros sutarties kainos su PVM pagrįstumo, teismas atsižvelgdamas į teismų suformuotą praktiką, sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė nepagrįstai skaičiavo 0,03 proc. dydžio delspinigius nuo bendros Sutarties kainos su PVM. Teismas taip pat pažymėjo, kad Sutarties 31 punkte nurodyta, jog delspinigiai yra išskaičiuojami iš rangovui pagal Sutartį mokėtinų sumų be PVM, kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus.

23.       Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadai, kad šalių sutartas delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir turėtų būti mažinamas. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovė neįrodė tikslaus nuostolių dydžio, tačiau pažymėjo tai, jog šioje byloje tikslus nuostolių dydis nesudaro ginčo dalyko, nes šalys susitarė dėl netesybų dydžio ir atsakovė neturi pareigos įrodinėti nuostolius, tuo labiau, kad ieškovė yra verslininkė prisiimanti verslo neigiamų padarinių rizikas.

24.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, pripažino atsakovės netesybų vienašalį įskaitymą iš dalies neteisėtu ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 113 687,60 Eur skolos (neteisėtai įskaityta suma, kuri atsakovės buvo priskaičiuota delspinigius skaičiuojant nuo bendros Sutarties kainos su PVM, 46 567,62 Eur (268 318,44 Eur – 221 750,82 Eur (2 832 057,51 Eur x 0,03 proc. x 261 dienos)) + delspinigiai už 6 mėnesius viršijantį laikotarpį (79 dienas) 67 119,98 Eur (0,03 procentai x 2 832 057,51 Eur x 79 dienos).

25.       Kadangi šalių Sutartis atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nurodytus komercinių sandorių požymius ir nepatenka į Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išvardytas išimtis, kai Įstatymas netaikomas, teismas tenkino ir ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio procesines palūkanas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

26.       Apeliaciniame skunde ieškovė RUAB „Žemaitijos keliai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atliktą įskaitymą neteisėtu 154 630,31 Eur dalyje bei priteisti ieškovės naudai papildomai 154 630,31 Eur dydžio skolą už darbus, atliktus pagal 2016 m. lapkričio 14 d. pirkimo sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

26.1.       Nepaisant formalaus Sutarties objektą sudariusių kelio ruožo rekonstravimo darbų atlikimo termino praleidimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė pagrindų ieškovės atžvilgiu netaikyti civilinės atsakomybės netesybų forma dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (priežasčių) arba mažinti priskaičiuotas netesybas, kaip neproporcingai dideles.

26.2.       Sutartyje numatyti darbai nebuvo užbaigti iki 2018 m. rugsėjo 16 d. dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo ieškovės valios ir kurioms minėtas subjektas negalėjo daryti jokios įtakos (jų kontroliuoti). Todėl ieškovės atžvilgiu negali būti taikoma civilinė atsakomybė už termino užbaigti Sutartyje numatytus darbus praleidimą, ko nepagrįstai nenustatė pirmosios instancijos teismas.

26.3.       Sutarties vykdymo metu ieškovė susidūrė su nenumatytomis aplinkybėmis, kurios darė esminę neigiamą įtaką jos galimybėms laiku užbaigti statybos darbus – užsitęsė elektros tinklų iškėlimas iš rekonstruojamo kelio ruožo. Apie atsiradusias kliūtis, keliančias grėsmę pažeisti Sutarties vykdymo terminus, atsakovė žinojo, nes šiuo klausimu ieškovė su ja nuolat komunikavo. Elektros įrengimai iš rekonstruojamo kelio ruožo buvo iškelti praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams nuo Sutarties pasirašymo. Dėl šios priežasties nusikėlė Sutarties darbų vykdymas pagal suplanuotą grafiką. Neiškėlus elektros tinklų, ieškovė galėjo atlikti tik paruošiamuosius darbus, tačiau negalėjo pradėti statyti naujo tilto. Nepastačius naujo tilto, nebuvo galimas senojo tilto rekonstravimas. Atsakovės pasitelktas subjektas vienareikšmiškai konstatavo, kad ieškovė dėl ESO veiksmų / neveikimo negalėjo vykdyti Sutartyje numatytų darbų net 5 mėn. Nepaisant šios aplinkybės, atsakovė laikėsi pozicijos, kad Sutarties darbų atlikimo terminas gali būti pratęsiamas (nukeliamas) tik 2 mėnesiams. Tuo tarpu likusių dėl ESO veiksmų / neveikimo uždelstų 3 mėnesių, būtent ir pritrūko, kad Sutartyje numatyti statybos darbai būtų atlikti bei užbaigti Sutartyje nustatytu terminu.

26.4.       Pažymi, kad elektros tinklų iškėlimo darbų poreikį bei preliminarią jų trukmę įsivertino ir tikėjosi, jog jie neužtruks ilgiau nei įprasta. Sutarties vykdymo kliūtys išaiškėjo tik po jos sudarymo. Ieškovė negalėjo prognozuoti ir numatyti, kad elektros tinklų iškėlimo iš rekonstruojamo kelio Šiauliai – Palanga ruožo procesas faktiškai truks ilgiau nei 8 mėnesius.

26.5.       Vien ta aplinkybė, kad elektros įrenginių iškėlimo (rekonstrukcijos) paslaugos sutartį su ESO pasirašė ieškovė, savaime nereiškia, jog ji besąlygiškai turi patirti neigiamus padarinius, susijusius su Sutarties vykdymo termino praleidimu, kurį sąlygojo ne nuo jos valios priklausančios priežastys. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės sutartinės atsakomybės apimties (ribų), visiškai atsiribojo nuo aplinkybių, kurios yra svarbios CK 6.253 straipsnio 3 dalies taikymui, tyrimo bei vertinimo.

26.6.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sutartį (7 punktą) aiškino taip, kad atsakovė neva turėjo pagrindą netesybas (delspinigius) skaičiuoti už laikotarpį, kuris apėmė Technologinę pertrauką (t. y. nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. kovo 15 d.). Kaip matyti, delspinigiai, inter alia (be kita ko), buvo paskaičiuoti ir už minėtą laikotarpį (iš viso 91 kalendorinė diena). To pasėkoje ieškovei nepagrįstai buvo priskaičiuoti 77 315,17 Eur dydžio delspinigiai. Pažymi, kad Sutarties 7 punkte aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, jog į Sutarties vykdymo laikotarpį nėra įskaitomas Technologinės pertraukos laikotarpis. Be to, šiuo atveju Sutartis buvo sudaryta būtent prisijungimo būdu, o ieškovė Sutarties turinį suprato taip, kaip jis buvo parašytas, t. y. kad Technologinės pertraukos laikotarpis taikomas visais Sutarties vykdymo metais bei darbų stabdymo laikotarpiu dėl Technologinių pertraukų netesybos (delspinigiai) nėra skaičiuojami. Dėl šios sutarčių aiškinimo taisyklės taikymo ginčo situacijoje pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apskritai nieko nepasisakė.

26.7.       Nurodo, kad tik praėjus beveik 2 mėnesiams iš AB „Problematika“ buvo gautas pranešimas apie atliktus kontrolinius matavimus. Taigi šalys iš esmės tik 2019 m. gegužės 24 d. ir ne dėl ieškovės kaltės išsiaiškino dėl atliktų darbų atitikties kokybės reikalavimams. Ieškovės vertinimu, kaltė dėl užsitęsusio darbų perdavimo po to, kai jie iš ieškovės pusės faktiškai buvo atlikti, tenka būtent atsakovei. Pati atsakovė atliktų darbų perdavimo priėmimo procese neveikė taip, kad šis klausimas tarp šalių būtų išspręstas be nepagrįsto uždelsimo. Ieškovės įsitikinimu, tol, kol užsakovas tikrina (vertina) darbų atitiktį kokybės reikalavimams, apskritai nėra jokio pagrindo spręsti dėl netesybų taikymo, nes tuo metu net nėra aišku, ar kokie nors trūkumai bus / nebus nustatyti.

26.8.       Pažymi, kad pati atsakovė buvo pripažinusi, jog Sutarties vykdymo laikotarpiu egzistavo nepalankios oro sąlygos, kliudžiusios ieškovei vykdyti sutartinius darbus. Būtent dėl šios priežasties atsakovė netaikė delspinigių už 1 mėnesio laikotarpį. Šiuo atveju oficialios valstybės institucijos patvirtino, kad nepalankios oro sąlygos tęsėsi visą 2017 m. rudenį. Sutarties nuostatos nenumatė, kad egzistuojant nenugalimos jėgos aplinkybėms atleidimas nuo įsipareigojimų vykdymo (atsakomybės) galimas tik konkretų laikotarpį. Tai reiškia, kad šalys yra atleidžiamos nuo atsakomybės visą terminą, kurį trunka force majeure (nenugalima jėga) aplinkybės, trukdančios vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Todėl ir šiuo pagrindu ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį netesybos ieškovės atžvilgiu neturėjo būti taikomos.  

26.9.       Ieškovės įsitikinimu, neženklus termino praleidimas, kai kelio ruožas galėjo būti eksploatuojamas, tikrai negalėjo sukelti didelių (reikšmingų) nepatogumų eismo dalyviams bei sąlygoti ženklių atsakovės nuostolių. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino atsakovės priskaičiuotų netesybų (jų dydžio).

27.       Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovės RUAB „Žemaitijos keliai“ ieškinio reikalavimai, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

27.1.       Ieškinyje ieškovė rėmėsi ne senatimi, o ginčijo apeliantės teisę taikyti ir prisiteisti netesybas už ilgesnį nei 6 mėnesių trukmės pažeidimą, tokiu būdu siekdama pakeisti Sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Ieškovė ieškinyje pateikė lentelę, kurioje pati išskyrė atskirais atsakovės raštais atliktus įskaitymus už atskirus laikotarpius bei pritaikytas netesybų sumas. Ieškovė net paaiškino teismui, iš kurių PVM sąskaitų faktūrų buvo išskaičiuoti pritaikyti delspinigiai. Be to, pati ieškovė pateikė į bylą atsakovės pranešimus apie atliekamus įskaitymus (raštus) ir savo teiktas PVM sąskaitas faktūras, iš kurių šie delspinigiai buvo išskaityti. Teismas taip pat konstatavo, kad įskaitymai atlikti atskirais raštais iš konkrečių sąskaitų faktūrų. Atsakovė pabrėžia, kad dėl šių aplinkybių byloje nėra ginčo, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kadangi šios aplinkybės bylos šalių nebuvo ginčijamos, nėra pagrindo tvirtinti, kad apeliantė atbuline tvarka įskaitė delspinigius už ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį.

27.2.       Teismas, net ir nurodydamas, kad pritaria ieškovės argumentams, nusprendė pritaikyti senatį apeliantės 9 atliktiems įskaitymams ex officio (savo iniciatyva), ieškovei nesuformulavus ir negalėjus suformuoti tokio reikalavimo. Teismas apjungė visus 9 įskaitymo sandorius į vieną, nors objektyviai visos sumos buvo išskaitytos skirtingu metu ir iš skirtingų mokėjimo dokumentų, o kiekvienas naujas įskaitymas buvo atliktas ieškovei vykdant tęstinį Sutarties pažeidimą. Dėl to kiekvienas įskaitymas privalėjo būti vertinamas atskirai. Kadangi apeliantė atliko ne vieną, o devynis įskaitymo sandorius, kurie buvo įvykdyti atitinkamų pranešimų pagrindu ir metu, todėl teismo išvada dėl vieno (vieningo) įskaitymo sandorio atlikimo yra nepagrįsta. Ši klaidinga faktinių santykių kvalifikacija lėmė ir senaties pritaikymą apeliantės atliktiems įskaitymams ex officio, ieškovei to nereikalaujant, kas yra grubi įstatymo ir teismų praktikoje nustatytų taisyklių taikymo klaida.

27.3.       Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju ieškovės reikalavimams taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas. Nurodo, kad ieškovė, būdama verslininke, kuriai taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, apie tai, jog jai atsakovė taiko netesybas, sužinojo atitinkamų raštų (įskaitymo pranešimų) gavimo metu, tačiau nesikreipė į teismą su ieškiniu, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė pripažino delspinigių pagrįstumą ir atsisakė savo teisės juos skųsti. Pasibaigus ieškinio senaties terminui (šeši mėnesiai nuo įskaitymo), ieškovė nebeteko teisės juos ginčyti. Atsakovės vertinimu, formaliu teisiniu reguliavimu grindžiama teismo išvada, kad įskaitymams ginčyti taikytinas ne sutrumpintas šešių mėnesių (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), nepagrįsta. Atsakovės vertinimu, ginčo santykiams abiejų ieškinio senaties terminų (dešimties metų ir šešių mėnesių) taikymas to paties (įskaitymų) teisinių santykių atveju reiškia, kad ieškovė, nepasibaigus 10 metų ieškinio senaties terminui, gali ginčyti įskaitymus, kaip neatitinkančius nurodytų sąlygų. Tačiau tuo atveju, jeigu ieškovė ginčija įskaitymo turinį (vykdytinumo sąlygą), o priešinga šalis (atsakovė) šio turinio peržiūrai prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, įskaitymo sandorių turinys (konkrečiai delspinigių skaičiavimo pagrįstumas) negali būti peržiūrimas.

27.4.       Ieškovės elgesys Sutarties vykdymo eigoje patvirtina, jog jai buvo žinoma apie delspinigių skaičiavimą, apie atliktas išskaitas (delspinigių įskaitymą), tačiau ji, iš esmės pripažinusi savo kaltę dėl Sutarties pažeidimo, dėjo pastangas darbus užbaigti, tokiu būdu išvengiant vienašalio sutarties nutraukimo, o faktiškai įvykdyta prievolė mokėti netesybas pradėta kvestionuoti tik atlikus darbus, siekiant pakeisti Sutartyje sulygtą šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tokios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė tariamai pažeistas teises ėmėsi ginti nesąžiningai ir ne laiku, todėl praleistas ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju negali būti atnaujintas.

28.       Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

28.1.       Teismas išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, jomis rėmėsi, vertino ieškovės, atsakovės ir trečiųjų asmenų teiktus paaiškinimus ir aiškiai nurodė motyvus, kuriais vadovaujantis nusprendė, kad ieškovės atleisti nuo netesybų taikymo nebuvo pagrindo, kaip ir nebuvo pagrindo pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir jas mažinti. Atsakovės vertinimu, kitoks Sutarties nuostatų, teisės normų ir teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų taikymas, nei nurodytas sprendime, būtų aiškiai neteisėtas ir nesąžiningas, pažeistų Sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, viešojo pirkimo principus bei kitų tiekėjų teises ir lemtų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą atsakovės ir valstybės sąskaita.

28.2.       Sutarties 31 punktas numatė atsakomybę už Sutarties vykdymo pažeidimus, todėl atsakovė turėjo teisę ieškovei taikyti delspinigius nuo Sutartyje numatyto termino darbams atlikti pabaigos iki faktinės darbų pagal Sutartį pabaigos ir išskaičiuoti delspinigius iš ieškovei mokėtinų sumų. Ieškovė, kaip verslininkė, už tokį pažeidimą atsako visais atvejais, nebent pati pagrindžia Sutartyje ar įstatyme nustatytas atleidimo nuo netesybų ar jų sumažinimo sąlygas.

28.3.       Sutartis su ieškove buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu. Techninė specifikacija, sutarties projektas ir kiti pirkimo dokumentai buvo pateikti tiekėjams iš anksto. Pirkimo metu tiekėjai dėl Sutartimi prisiimtinų įsipareigojimų teikė klausimus. Atsakovė paaiškino, kad tiekėjai turi įsivertinti 0,4 – 10 kV linijų rekonstravimo darbus ir kad juos atliks ESO paskirtas rangovas. Pirkimo metu tiekėjai neginčijo Sutarties 8 punkto, pagal kurį dėl trečiųjų šalių neveikimo 1 kartą gali būti nukelta darbų atlikimo termino pabaiga, bet ne ilgiau kaip 2 mėn., termino pabaigos nukėlimą fiksuojant papildomu susitarimu. Ieškovė prisiėmė įsipareigojimus atlikti 0,4 – 10kV linijų rekonstravimo darbus, kurie yra pirkimo objekto dalis. Dar prieš Sutarties sudarymą buvo aišku, kad į šį įsipareigojimą aiškiai įeina tiek ikisutartiniai, tiek sutartiniai santykiai su ESO bei darbas su ESO paskirtu rangovu. Teikdama pasiūlymą pirkime ir pasirašydama Sutartį ieškovė privalėjo įsivertinti visą 0,4 – 10kV linijų rekonstravimo trukmę.

28.4.       Bylos duomenys parodo, kad visus darbus ESO rangovas atliko ieškovės suplanuotu laiku. Nors ieškovė nurodė, kad ESO paskirtas rangovas 0,4 – 10 kV linijų rekonstravimo darbus vykdė nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., pati ieškovė savo tinkliniame grafike yra nusimačiusi šiems darbams laikotarpį nuo 2017 m. kovo pradžios iki 2018 m. gegužės pabaigos, paraleliai kitiems statybos rangos darbams, įskaitant ir tilto statybą. Pagal ieškovės užpildytus statybos darbų žurnalus, statybos darbai objekte vyko nuo 2017 m. kovo 20 d. ir vyko paraleliai 0,4 – 10 kV linijų rekonstravimo darbams, todėl ESO veiksmai realiai nesutrukdė apeliantei vykdyti Sutartį.

28.5.       Pažymi, kad darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis neįeina į darbų atlikimo terminą, t. y. 14 mėnesių. Jokios užuominos, kad darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis yra susijęs su ieškovės sutartine atsakomybe, kuri aptariama visai kitame Sutarties skyriuje, nėra. Atsakovė viešųjų pirkimų sutartyse analogišką nuostatą dėl Technologinės pertraukos naudoja itin seniai. Ieškovė nuolat dalyvaudama atsakovės projektų įgyvendinime, puikiai žino šios nuostatos turinį ir taikymo sritį, o pažodinei 7 punkto formuluotei prieštaraujantį aiškinimą teikia tik siekdama sumažinti jai taikytinas netesybas.

28.6.       Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą susirašinėjimą ir trečiųjų asmenų, vykdžiusių kontrolinius bandymus paaiškinimus, nustatė, kad kontroliniai bandymai nebuvo vilkinami ir esant tinkamoms oro sąlygoms jie buvo atlikti. Ieškovė proceso metu šios aplinkybės neginčijo ir kitokių įrodymų nepateikė. Ji rėmėsi išimtinai kontrolinių bandymų atlikimo trukme, nepaisant to, kad, jeigu ji būtų tinkamai ir kokybiškai atlikusi darbus iki darbų atlikimo termino pabaigos dar ankstyvą rudenį, sąlygos atlikti kontrolinius matavimus nebūtų buvusios apsunkintos ir jie būtų atlikti greičiau, o jeigu darbai būtų buvę atlikti kokybiškai (be defektų), netesybos būtų taikytos tik iki faktinės darbų pabaigos datos.

28.7.       Atsakovė dėl 2017 m. rudenį iškritusio didesnio kritulių kiekių gavo daug rangovų pretenzijų, tačiau visų rangovų pretenzijas dėl nepalankių oro sąlygų teismų praktikoje suformuotų kumuliatyvių sąlygų atžvilgiu vertino vienodai – nenugalimos jėgos aplinkybės neegzistavo. Rangovai, tame tarpe ir ieškovė, vykdė darbus keliuose ir objektyviai galėjo juos vykdyti. Apeliantės nurodomas nenugalimos jėgos aplinkybes paneigia jos pildyti statybos darbų žurnalai, kuriuose deklaruotos hidrometeorologinės sąlygos buvo tinkamos darbams vykdyti 

28.8.       Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės ieškovei pritaikyti delspinigiai nėra nei neprotingai dideli, nei aiškiai per dideli. Šalių Sutartimi numatytos ir atsakovės taikytos 0,03 proc. dydžio netesybos (delspinigiai) yra tinkama kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti atsakovės teisėtus interesus. Sumažinus netesybas būtų paneigtas tiek sutarčių laisvės principas, tiek šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat paneigti protingos, sąžiningos verslo praktikos reikalavimai.

29.       Ieškovė RUAB „Žemaitijos keliai“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškinys buvo iš dalies patenkintas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

29.1.       Nors atsakovė skunde teigia, kad teismas neva neturėjo tenkinti ieškovės reikalavimų jokia apimtimi, ji nepateikia visiškai jokių paaiškinimų ar argumentų, kodėl skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas toje dalyje, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtą netesybų (delspinigių) įskaitymą dėl jų skaičiavimo nuo visos Sutarties kainos su PVM (o ne be PVM). Ši aplinkybė aiškiai liudija, kad atsakovė faktiškai pripažįsta tai, jog ji neturėjo teisės netesybų skaičiuoti nuo visos Sutarties kainos su PVM ir to neginčija (nekvestionuoja).

29.2.       Ieškovė nesutinka, kad neprašė taikyti įstatyme įtvirtinto senaties termino netesybų išieškojimui. Pažymi, kad 2020 m. balandžio 1 d. į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose aiškiai ir nedviprasmiškai buvo išreiškusi prašymą netesyboms, viršijančioms 6 mėnesių laikotarpį, taikyti senatį. Dėl to akivaizdu, kad ieškovė ginčijo atsakovės atliktą netesybų (delspinigių) skaičiavimą bei vėliau sekusį jų įskaitymą, remdamasi ieškinio senaties terminu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovės teisių gynimo šiuo pagrindu.

29.3.       Rangos sutarčių vykdymas yra tęstinis, todėl ir konkretaus termino praleidimas vertinamas kaip tęstinis pažeidimas, kurį, atsakovės įsitikinimu, neva atliko ieškovė. Šį teiginį pagrindžia ir aplinkybė, kad Sutarties atveju delspinigiai atsakovės buvo paskaičiuoti nuo visos priimtos Sutarties kainos, t. y. jokie darbai nebuvo skaidomi į mėnesines darbų grupes ir delspinigiai nebuvo skaičiuojami nuo atitinkamų darbų grupių.

29.4.       Pažymi, kad įskaitymo periodiškumas nepaneigia ieškovės teisės prašyti taikyti ieškinio senatį, nes kad ir kaip būtų vertinami įskaitymai (ar kaip vienas įskaitymas ar dalinis įskaitymas), jie buvo išimtinai dėl tos pačios aplinkybės – galutinio Sutarties įvykdymo termino. Atsakovė nebuvo numačiusi ir atitinkamai netaikė netesybų už atskirus darbų įvykdymo terminus, patenkančius ir neviršijančius bendro Sutarties įvykdymo termino.

29.5.       Atsakovė ignoruoja ginčo esmę bei konstruoja visus įmanomus formalius bei visiškai nepagrįstus argumentus, siekdama pateisinti neproporcingai didelių netesybų paskaičiavimą, kas savaime reikštų neteisėtą ir nepagrįstą minėto subjekto praturtėjimą ieškovės sąskaita. Atsakovės veiksmai ir atsisakymas apmokėti sumas už tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus neabejotinai prisidėjo prie ieškovės finansinių sunkumų atsiradimo, kas sąlygojo poreikį pradėti šio ūkio subjekto restruktūrizavimo procedūrą (procesą).

29.6.       Nagrinėjamu atveju ieškinys nebuvo reiškiamas dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo iš atsakovės. Ieškinys buvo pareikštas dėl atsakovės neteisėtų įskaitymų, 268 318,44 Eur skolos už atliktus darbus pagal Sutartį priteisimo. Ieškovė prašė jos atžvilgiu netaikyti civilinės atsakomybės netesybų (delspinigių) forma bei kvestionavo delspinigių paskaičiavimo metodiką, jų dydį neteisėtų įskaitymų ir skolos už atliktus darbus kontekste. Taigi ieškovės reikalavimams CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas senaties terminas nėra taikomas.

29.7.       Atsakovė be pagrindo akcentuoja ir delspinigių išieškojimo formos reikšmę ieškinio senaties taikymui, nes nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra sprendžiamas teisme, todėl ieškovė gali naudotis visomis pažeistų teisių gynybos priemonėmis, taip pat ir teise reikalauti taikyti ieškinio senatį. Traktavimas, kad, atsakovei įskaitymo būdu patenkinus savo reikalavimą dėl delspinigių atlyginimo, ieškovė neteko galimybės ginti pažeistas teises, nepagrįstai apribotų ieškovės teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Be to, atsakovė įskaitymus atlikdavo jau egzistuojant ginčo situacijoms ir niekuomet nesulaukusi ieškovės pritarimo bei sutikimo tokiems įskaitymams.

30.       Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovės RUAB „Žemaitijos keliai“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys, palikti nepakeistą; atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

30.1.       Teismas visiškai pagrįstai bei teisingai konstatavo, kad ieškovė yra profesionalus verslo subjektas, veikiantis savo rizika, taip pat jog jai buvo žinoma ir ji turėjo įsivertinti tai, kad reikės atlikti 0,4 – 10 kV linijų rekonstravimo darbus ir, jog juos atliks ESO paskirtas rangovas. Be to, ieškovė sutikdama dalyvauti atsakovės paskelbtame Pirkime ir sudarydama Sutartį joje nurodytomis sąlygomis, savo rizika prisiėmė su tinkamu Sutarties įvykdymu susijusias prievoles, o bandymas atsakomybę dėl netinkamo Sutarties įvykdymo perkelti trečiajam asmeniui yra nepagrįstas ir atmestinas.

30.2.       Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovės ESO atžvilgiu reiškiamos pretenzijos yra siejamos išskirtinai su Sutartyje įtvirtintais ir tik ją bei atsakovę, bet ne ESO, saistančiais Sutarties įvykdymo terminais. Tačiau tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis, ja prisiimti tarpusavio įsipareigojimai, nustatyti Sutarties įvykdymo terminai bei kitos sąlygos nėra ir negali būti privalomai primestos ESO, nesančiai tos Sutarties šalimi. Ieškovės ir trečiojo asmens santykius reguliavo kita sutartis, kuri buvo įvykdyta tinkamai bei laiku.

30.3.       Pažymi, kad rangos sutartis tarp ESO ir ieškovės buvo pasirašyta 2017 m. gegužės 26 d. ir ESO įsipareigojimai turėjo būti įvykdyti iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. Nepaisant to, sutartis buvo įvykdyta anksčiau, ką iš esmės nurodo ir pati ieškovė savo ieškinyje įvardindama 2017 m. rugpjūčio 4 d., kaip galutinę elektros tinklų iškėlimo datą. Dėl to, trečiasis asmuo 90 kalendorinių dienų termino nepažeidė.

30.4.       Nors ieškovė deklaratyviai teigia, kad visas rizikas įsivertino, šio savo teiginio nedetalizuoja, nėra aišku, kokias rizikas ir kokiais konkrečiai terminais ji buvo įsivertinusi, kokia įprasta praktika ir kokie objektyvūs faktiniai duomenys, koks teisinis reguliavimas tokias ieškovės prielaidas pagrindžia.

30.5.       Nurodo, kad ESO nuosavybės teise priklausantys elektros įrenginiai, kliudantys statinių statybai, yra rekonstruojami ar perkeliami teisės aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis. Taigi vien aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovė sudarė Sutartį, nereiškia, jog ESO gali ignoruoti aktualų teisinį reguliavimą ir pradėti elektros įrenginių iškėlimo darbus nesant paraiškos bei galiojančių sąlygų, nepaskelbus viešojo pirkimo, kurio metu parenkamas darbus atliksiantis rangovas.

30.6.       Kadangi atsakovės apeliaciniame skunde keliami klausimai savo esme yra susiję su faktinių bylos aplinkybių tinkamu nustatymu, ginčo teisiniams santykiams taikytino teisinio reguliavimo identifikavimu, teisės normų aiškinimu bei taikymu, trečiasis asmuo, nežinodamas tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių, faktinės situacijos bei šalių tikrosios valios, nevertina teismo prerogatyvai priskirtų klausimų ir dėl atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų prašo spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatė.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

32.       Nagrinėjamu atveju ieškovei ieškinyje nurodžius, kad atsakovė nepagrįstai paskaičiavo 268 318,44 Eur dydžio delspinigius už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, pirmosios instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais sutiko ir nurodė, jog tuo atveju, kai sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, už kurį skaičiuojami delspinigiai, trunka ilgiau nei 6 mėnesius, teismai, reikalaujant taikyti ieškinio senatį, turi priteisti delspinigius už laikotarpius, ne ilgesnius nei 6 mėnesius.

33.       Atsakovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai jos apskaičiuotiems delspinigiams taikė ieškinio senatį. Pažymi, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose nesuformulavo prašymo taikyti senatį už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį apskaičiuotoms netesyboms, tačiau ginčijo atsakovės teisę taikyti ir prisiteisti netesybas už ilgesnį nei 6 mėnesių trukmės pažeidimą, tokiu būdu siekdama pakeisti Pirkimo sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.

34.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme nustatytą taisyklę netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba įvykdo netinkamai. CK 1.127 straipsnio 5 dalis nustatyta, kad tuo atveju, kai pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

35.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvieną praleistą dieną (arba kitą sutartyje nustatytą laikotarpį) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014).

36.       Įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį, ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismo tvarka, skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl prievolės panaikinimo ar sumažinimo, taikant ieškinio senaties terminą. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi CK normų nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas savarankišką ieškinį ir prašydamas taikyti ieškinio senaties normas kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismo tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017).

37.       Sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties taikymo turi būti užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra ir atsižvelgta į tai, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad šių principų turi laikytis tiek skolininkas, tiek kreditorius. Be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį išieškojimą, ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

38.       Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, delspinigius skaičiuojant už paskutiniuosius 6 mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo, teisėjų kolegija prieina išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, nors ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimas, už kurį apskaičiuoti delspinigiai, truko žymiai ilgiau. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog ieškovė neprašė taikyti senaties termino netesybų išieškojimui. Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų, ji inicijavusi šį ginčą ir įrodinėdama, kad atsakovė nepagrįstai netesybas paskaičiavo už 6 mėnesius viršijantį laikotarpį, t. y. už 79 kalendorines dienas, savo poziciją grindė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

39.       Atsakovė skunde taip pat nurodo, kad ji, ieškovės reikalavimų daliai, pirmosios instancijos teismo prašė taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Tokia atsakovės pozicija buvo grindžiama tuo, kad ieškinys teisme buvo gautas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo raštų, kuriais atlikti įskaitymai gavimo dienos, t. y. dienos, kurią ieškovė, būdama verslininkė, sužinojo apie savo teisės galimą pažeidimą. Atsakovės vertinimu, ieškovė praėjus 6 mėnesiams nuo delspinigių apskaičiavimo ir įskaitymo, netenka teisės tokio neteismine tvarka realizuoto atsakovės reikalavimo ginčyti.

40.       Pirmosios instancijos teismas tokį atsakovės prašymą atmetė, konstatuodamas, kad ieškovė į teismą kreipėsi ne dėl netesybų priteisimo, o dėl vienašalio įskaitymo nuginčijimo bei skolos už atliktus rangos / atlygintinių paslaugų teikimo darbus priteisimo, kuriems taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos skirtos skolininko teisių apsaugai, todėl atsakovė paskaičiavusi netesybas, negali remtis aptariama CK nuostata, įrodinėjant, jog skolininkas praleido terminą ginčyti tokią kreditoriaus skaičiuojamų netesybų nustatymo tvarką.

41.       Atsakovė nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad ieškovės pozicija patvirtina, jog ji siekė atsakovės reikalavimo teisės į įskaitytus delspinigius paneigimo (nuginčijimo) arba tokio teisinio rezultato, kuomet šios reikalavimo teisės apimtis būtų sumažinta, todėl ta aplinkybė, kad ieškinio dalykas suformuluotas kaip įskaitymo sandorio ginčijimas ir skolos už darbus priteisimas nepaneigia esminės aplinkybės, jog ieškiniu ginčijamas vien delspinigių nepagrįstumas. Tokią savo poziciją atsakovė grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2A-553-798/2018, kurios, jos manymu, esminės faktinės aplinkybės labai panašios su šia nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

42.       Visų pirma pažymėtina tai, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas yra taikomas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo ir kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jis yra skirtas būtent skolininko interesų apsaugai, t. y. atvejams, kad kreditorius po neprotingo termino neteiktų ieškinio ir neprašytų teismo iš skolininko priteisti netesybas.

43.       Antra, kaip jau minėta, ieškinio senaties instituto paskirtis ir tikslas yra užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą.

44.       Trečia, kaip šiuo atveju pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nebuvo reiškiamas ieškinys dėl netesybų išieškojimo, o dėl atliktų įskaitymų bei skolos už atliktus darbus pagal Pirkimo sutartį priteisimo. Tai, kad netesybos buvo ieškinio priežastis, nes ieškovė prašė jos atžvilgiu netaikyti civilinės atsakomybės netesybų forma bei kvestionavo jų apskaičiavimą bei dydį, nesudaro pagrindo sutikti su atsakovės argumentais ir konstatuoti, jog šiuo atveju ieškovės reikalavimui turi būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

45.       Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad šalys atsiduria nelygioje padėtyje, kai neva tiems patiems santykiams yra taikomi du senaties terminai, t. y. atsakovei sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, ieškovei bendrasis ieškinio senaties terminas. Kaip jau minėta, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytos taisyklės yra skirtos apsaugoti skolininką nuo situacijų, kai kreditorius skaičiuoja delspinigius už ilgą laikotarpį bei, kaip šiuo atveju, įskaito pinigines lėšas. Ieškovei prašant netaikyti jos atžvilgiu civilinės atsakomybės už Pirkimo sutarties pažeidimą, kuri pasireiškė delspinigių, už jos ne laiku atliktus darbus, įskaitymu bei ginčijant tokį įskaitymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė bendrąjį CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą, o spręsdamas dėl delspinigių dydžio, ieškovei prašant, taikė sutrumpintą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą ieškinio senaties terminą.  

46.       Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai išsprendė klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo ginčo situacijoje, o atsakovės skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti apie teismo padarytų išvadų nepagrįstumą.

47.       Nagrinėjamu atveju atsakovė taip pat tvirtina, kad teismas nepagrįstai apjungė visus 9 įskaitymo sandorius į vieną, nors objektyviai visos sumos buvo išskaitytos skirtingu metu ir iš skirtingų mokėjimo dokumentų, o kiekvienas naujas įskaitymas buvo atliktas ieškovei vykdant tęstinį Sutarties pažeidimą. Dėl to kiekvienas įskaitymas privalėjo būti vertinamas atskirai.

48.       Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

49.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė vieną Sutartį, kurios 31 punkte buvo nustatytos sąlygos dėl netesybų (delspinigių) taikymo. Sutarties 31 punktas įtvirtino, kad rangovas, neužbaigęs darbų Sutartyje numatytu laiku ir neįgijęs teisės į terminų pratęsimą ar neužbaigęs darbų per pratęsimo laikotarpį arba nesilaikęs pagal darbų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigoja atsakovei sumokėti 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos. Ieškovei netinkamai vykdant Sutartį, atsakovė apie apskaičiuotus delspinigius ir delspinigių sumų išskaičiavimą iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ją informavo atskirais raštais, t. y. 2018 m. lapkričio 9 d. raštu (už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. spalio 31 d. (45 dienos) – 46 261,80 Eur sumai), 2018 m. gruodžio 19 d. raštu (už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. (14 dienų) – 14 392,56 Eur sumai), 2019 m. sausio 4 d. raštu (už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (17 dienų) – 17 476,68 Eur sumai), 2019 m. vasario 6 d. raštu (už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. (31 diena) – 31 869,24 Eur sumai), 2019 m. kovo 8 d. raštu (už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (28 dienos) – 28 785,12 Eur sumai), 2019 m. balandžio 9 d. raštu (už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 15 d. (15 dienų) – 15 420,60 Eur sumai), 2019 m. gegužės 10 d. raštu (už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. (46 dienos) – 47 289,84 Eur sumai), 2019 m. birželio 10 d. raštu (už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. (31 diena) – 31 869,24 Eur sumai), 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu (už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 4 d. (34 diena) – 34 953,36 Eur sumai). Iš viso delspinigiai buvo skaičiuoti už 261 dieną, kas sudaro didesnį nei 8 mėnesių laikotarpį. 

50.       Byloje taip pat nustatyta, kad 145 438,37 Eur priskaičiuotų delspinigių dalis buvo išskaičiuota iš ieškovės pateiktų apmokėti PVM sąskaitų faktūrų (2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros; 2018 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros; 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitos faktūros; 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros; 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitos faktūros), o likusią 122 880,07 Eur delspinigių dalį atsakovė nurodė išskaitys iš sumų, kurias ji buvo sulaikiusi pagal Sutarties 14 punktą, viso 268 318,44 Eur.

51.       Nustačius šias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tikslus nuostolių dydis nesudaro ginčo dalyko, nes šalys iš anksto susitarė dėl jų dydžio (netesybų taikymo), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai 6 mėnesių laikotarpį viršijančius delspinigius išskaičiavo bei šią sumą priteisė ieškovei. 

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

52.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jos reikalavimus ir pažymi, kad šalių sudarytoje sutartyje numatyti darbai nebuvo užbaigti iki 2018 m. rugsėjo 16 d. dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo jos valios ir kurioms ji negalėjo daryti įtakos, t. y. ESO uždelsė atlikti elektros tinklų iškėlimo iš rekonstruojamo kelio ruožo darbus daugiau kaip 8 mėnesius; delspinigių skaičiavimas už Technologinės pertraukos laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. kovo 15 d.; atsakovės netinkamas veikimas, organizuojant darbų perdavimo – priėmimo procesą; neįprastos meteorologinės sąlygos, vyravusios 2017 m. rudenį, darė neigiamą įtaką Sutarties vykdymo eigai (force majeure (nenugalima jėga)).

53.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus, šalių argumentus, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės skundo argumentais, nes jie yra nepagrįsti bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų.

54.       Pažymėtina, kad CK 6.256 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

55.       Kaip minėta, ieškovė, kaip aplinkybę, sukliudžiusia jai laiku užbaigti Sutartyje nurodytus darbus, nurodo aplinkybę, susijusia su trečiojo asmens veiksmais vykdant elektros tinklų iškėlimą iš rekonstruojamo kelio ruožo, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta ar ieškovė, sudarydama Sutartį, galėjo ją numatyti ir prisiėmė riziką.

56.       Nustatyta, kad šalys Sutarties 31 punktu numatė atsakomybę už Sutarties vykdymo pažeidimus – rangovas, neužbaigęs darbų Sutartyje numatytu laiku ir neįgijęs teisės į terminų pratęsimą, ar neužbaigęs darbų per pratęsimo laikotarpį taip pat nesilaikęs pagal darbų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos  Sutarties sumos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią Sutartį mokėtinų sumų (be PVM), kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Delspinigių suma apskaičiuojama už apmokėjimui pateiktą laikotarpį. Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą.

57.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei laiku neatlikus darbų, atsakovė turėjo pagrindą išskaičiuoti delspinigius iš ieškovei mokėtinų sumų, nuo Sutartyje numatyto darbams atlikti termino pabaigos iki faktinės darbų pagal Sutartį pabaigos.

58.       Byloje taip pat nustatyta, kad Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo metu, o techninė specifikacija, Sutarties projektas ir kiti Pirkimo dokumentai tiekėjams buvo pateikti iš anksto. Atsakovė Pirkimo metu taip pat paaiškino, kad tiekėjai turi įsivertinti 0,4 – 10 kV linijų rekonstravimo darbus ir, jog juos atliks ESO paskirtas rangovas.

59.       Kaip minėta, šiuo atveju ieškovė įrodinėja, kad jos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės, nes ji negalėjo įvykdyti Sutarties dėl ESO neveikimo, iš rekonstruojamo kelio neiškeliant elektros tinklų. Ieškovė nurodo, kad elektros įrengimai iš rekonstruojamo kelio ruožo buvo iškelti praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams nuo Sutarties pasirašymo, o neiškėlus elektros tinklų, ieškovė galėjo atlikti tik paruošiamuosius darbus. Pažymi, kad šią aplinkybę, patvirtino ir statinio statybos techninę priežiūrą vykdžiusi AB „Problematika“, kuri užfiksavo, jog ieškovė dėl ESO veiksmų / neveikimo negalėjo vykdyti Sutartyje numatytų darbų 5 mėnesius.

60.       Visų pirma pažymėtina tai, kad pagal Sutarties 8 punktą, dėl trečiųjų asmenų neveikimo darbų atlikimo termino pabaiga galėjo būti nukelta vieną kartą, bet ne ilgesniam nei 2 mėnesių terminui. Antra, Pirkimo metu ieškovė šios sąlygos neginčijo ir su ja sutiko. Be to, į sutartinių įsipareigojimų apimtį įėjo tiek ikisutartiniai, tiek sutartiniai santykiai su ESO, taip pat darbas su ESO paskirtu rangovu.

61.       Išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia, kad ieškovė, dar dalyvaudama atsakovės vykdytame pirkime, žinojo arba neabejotinai turėjo žinoti, jog vykdydama darbų dalį, susijusią su elektros įrenginių iškėlimu, ji turės sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu, taip pat ji turėjo žinoti, kad trečiasis asmuo ieškos rangovo elektros tinklų rekonstravimo darbams atlikti, kas taip pat gali užtrukti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė, būdama profesionali verslininkė, ne pirmą kartą dalyvaujanti atsakovės skelbiamuose pirkimuose, sutikusi su tokia Sutarties sąlyga, ją tinkamai įsivertino bei prisiėmė visus įsipareigojimus ir iš to kilsiančias pasekmes.

62.       Pažymėtina, kad CK 6.253 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas specialus atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas – trečiojo asmens veiksmai. Aptariamo straipsnio 4 dalyje detalizuota, kad trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju šis atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas negali būti taikomas ieškovės atžvilgiu, kadangi ji, kaip minėta, žinojo (turėjo žinoti), kad elektros įrenginių iškėlimo darbai turės būti vykdomi trečiojo asmens išduotose sąlygose nustatyta tvarka sudarius su trečiuoju asmeniu iškėlimo paslaugų sutartį, pasirašė Sutartį ir prisiėmė riziką dėl elektros įrenginių iškėlimo darbų atlikimo. Be to, šalių pasirašytos Sutarties 8 punkte nustatyta, kad, esant jame nurodytoms aplinkybėms, be kita ko, dėl trečiųjų asmenų neveikimo arba netinkamo veikimo, Sutarties vykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam nei 1 mėnesio terminui. Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 22 d. papildomu susitarimu, šalys, dėl ESO neveikimo arba netinkamo veikimo, susitarė darbų atlikimo terminą remiantis Sutarties 8 punktu nukelti 2 mėnesiams, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. Tai reiškia, kad šalys jau buvo išnaudojusios Sutarties 8 punkte nurodytą galimybę ją pratęsti ir negalėjo nustatyti papildomo termino Sutartyje nurodytiems darbams atlikti atsižvelgdamos į trečiojo asmens veiksmus ar neveikimą. Ieškovė, žinodama apie tokias Sutarties sąlygas, dalyvavo pirkime ir pasirašė Sutartį.

63.       Ieškovė skunde taip pat įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sutarties 7 punktą aiškino taip, jog atsakovė neva turėjo pagrindą netesybas skaičiuoti už laikotarpį, kuris apėmė Technologinę pertrauką, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. kovo 15 d.

64.       Sutarties 7 punktas nustato, kad rangovas darbus pradeda tik įsigaliojus Sutarčiai ir baigia per 14 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Į šį laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d.

65.       Ieškovės vertinimu, Technologinės pertraukos laikotarpis turėjo būti taikomas ir laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. kovo 15 d., nes šis Sutarties punktas nenumatė, kad Technologinės pertraukos laikotarpis taikomas tik konkrečiais metais. Su tokiais ieškovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

66.       Priešingai nei skunde teigia ieškovė, minėtas Sutarties punktas nenustato, kad Technologinė pertrauka taikoma visam Sutarties vykdymo laikotarpiui. Be to, šalys susitarė, kad darbai bus atlikti per 14 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos (2016 m. lapkričio 16 d.) ir turės būti baigti 2018 m. rugsėjo 16 d. Būtent į šį laikotarpį ir buvo neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasidėjo 2017 m. gruodžio 15 d. ir baigėsi 2018 m. kovo 15 d. Pažymėtina, kad visi darbai turėjo būti užbaigti iki sekančios Technologinės pertraukos. Byloje nenustatyta, kad šalys būtų sutarusios kitaip. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, ieškovei neįvykdžius Sutarties iki 2018 m. rugsėjo 16 d., Technologinė pertrauka po Sutartyje numatytos darbų užbaigimo datos nesudaro pagrindo pripažinti, jog Sutartis nebuvo pažeista bei atleisti ieškovę nuo delspinigių mokėjimo prievolės. Be to, pastebėtina ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė darbus laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. kovo 15 d. vykdė.

67.       Ieškovė taip pat nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė atsakovės netinkamo veikimo, organizuojant darbų perdavimo priėmimo procesą. Pažymi, kad 2019 m. kovo 15 d. ieškovė statybos techniniam prižiūrėtojui AB „Problematika“ pateikė pranešimą apie Sutartyje numatytų darbų atlikimą ir prašė organizuoti jų priėmimą, tačiau tik praėjus 2 mėnesiams gavo 2019 m. gegužės 8 d. pranešimą apie atliktus kontrolinius matavimus, kurių metu buvo nustatyti atliktų darbų defektai.

68.       CK 6.694 straipsnio 5 dalis numato, kad įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams.

69.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atliktų darbų kontroliniai tyrimai ir jų tikslumas priklausė nuo oro sąlygų. Į bylą taip pat buvo pateikti tiek statybos techninę priežiūrą AB „Problematika“, tiek kontrolinius matavimus atlikusios VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“ rašytiniai paaiškinimai, kuriais nustatytas atliktų veiksmų intensyvumas bei kurie paneigia ieškovės argumentus, kad buvo delsiama priimti darbus. Kaip matyti, VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“ sulaukusi palankių oro sąlygų, atliko rato sukibimo su kelio danga ir kelio nelygumų matavimus ir savo pastabas pateikė AB „Problematika“. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nenustatė atsakovės veiksmuose delsimo priimti darbus. Priešingai, būtent ieškovė, turėjusi įvykdyti Sutartį iki 2018 m. rugsėjo 16 d., ją vykdė iki 2019 m. kovo 15 d., o tuo metų laiku nebuvo tinkamų sąlygų atikti kontrolinius matavimus. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad tuo atveju, jeigu Sutartis būtų įvykdyta laiku, sąlygos atlikti kontrolinius matavimus, tikėtina, nebūtų buvusios apsunkintos ir jie galimai būtų atlikti greičiau, o tuo atveju, jeigu darbai būtų atlikti be defektų, delspinigiai būtų taikyti tik iki faktinės darbų pabaigos dienos. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad nors defektai buvo užfiksuoti 2019 m. gegužės 24 d. apžiūros aktu, tačiau ištaisyti buvo tik 2019 m. liepos 4 d. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ne dėl atsakovės, o pačios ieškovės veiksmų užsitęsė darbų priėmimas, ko pasėkoje ir buvo paskaičiuoti delspinigiai.

70.       Teisėjų kolegija vertindama ieškovės skundo argumentų, susijusių su iškritusiu kritulių kiekiu 2017 m. rudenį, kurį ji prašo pripažinti force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybe, pagrįstumą, sprendžia, kad ieškovė neįrodė buvus tokiai aplinkybei, sutrukdžiusiai jai laiku įvykdyti Sutartį, ko pasėkoje būtų pagrindas atleisti ją nuo civilinės atsakomybės.

71.       Vadovaujantis CK 6.212 straipsnio 1 dalimi, šalis yra atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Pagal aptariamą nuostatą, nenugalima jėga nėra laikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. CK 6.253 straipsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės atvejus, 1 ir 2 dalyse taip pat nustatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti netaikoma, asmuo gali būti visiškai arba iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, kuri yra suprantama kaip neišvengiamos, skolininko nekontroliuojamos ir nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos.

72.       Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos aplinkybėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 (toliau – Taisyklės), 1 punkte nustatyta, kad nenugalimos jėgos sąvoka yra apibūdinamos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Pagal Taisyklių 2 punktą, šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad: nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties; negalima tikėtis, kad sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus; ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio. Kliūtis, nurodytas Taisyklių 2 punkte, gali sukelti karas (paskelbtas ar nepaskelbtas), pilietinis karas, maištai ir revoliucijos, piratavimas, sabotažas; stichinės nelaimės (smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai); sprogimai, gaisrai, mašinų, gamybinių pastatų ir kurių nors (arba visų) vidaus komunikacijų sunaikinimas; boikotai, streikai, lokautai, nespartus darbas kaip streiko forma, gamybinių ar administracinių pastatų užėmimas ir darbo sustabdymas šalies, prašančios atleisti nuo įsipareigojimų, įmonėje; teisėti ar neteisėti valstybės valdymo institucijų veiksmai (išskyrus tuos veiksmus, kurių, remdamasi kitomis sutarties nuostatomis, ėmėsi prašanti atleisti nuo atsakomybės šalis, ir tuos, kurie išdėstyti Taisyklių 4 punkte); kitos nenugalimos jėgos (Taisyklių 3 punktas).

73.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nenugalimos jėgos aplinkybės pripažįstamos egzistuojančiomis, kai yra nustatoma šių sąlygų visuma: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nenugalimos jėgos aplinkybe, kuri yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės už prievolių neįvykdymą, įstatymo leidėjas nelaiko aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių (jas pažeidžia) pačiam skolininkui, nepriklausomai nuo neįvykdymo priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

74.       Taigi, kaip matyti iš pirmiau išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos, tam, kad konkrečios aplinkybės būtų vertinamos kaip nenugalimos jėgos aplinkybės, turi būti nustatyta ne tik tai, kad jų atsiradimas ir kontrolė nepriklauso nuo sutarties šalių valios, tačiau ir tai, jog šalys negalėjo jų protingai numatyti sudarydamos sutartį ir neprisiėmė rizikos dėl jų atsiradimo.

75.       Byloje nustatyta, kad ieškovė siekdama pagrįsti savo argumentus, pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 6 d. raštą, kuris, jos vertinimu, patvirtina, jog 2017 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais iškritęs kritulių kiekis, standartinę kritulių normą viršijo 2 – 2,4 karto. Ši aplinkybė, ieškovės įsitikinimu, sudaro pagrindą atleisti ją nuo atsakomybės už visus tuos 3 mėnesius, nes šalys yra atleidžiamos nuo atsakomybės visą terminą, kurį trunka nenugalimos jėgos aplinkybės, trukdančios vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

76.       Visų pirma pažymėtina tai, kad atsakovė pripažino, jog Sutarties vykdymo laikotarpiu egzistavo nepalankios oro sąlygos, kliudžiusios ieškovei vykdyti sutartinius darbus ir netaikė delspinigių už vieno mėnesio laikotarpį. Antra, nors, kaip tvirtina ieškovė, 2017 m. rudenį buvo didelis kritulių kiekis, tačiau byloje esantys įrodymai (ieškovės pildyti statybos darbų žurnalai) patvirtina, kad tai jai nesutrukdė vykdyti darbus ir objekte buvo dirbama. Be to, jos pildytuose žurnaluose esantys įrašai patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais hidrometeorologinės sąlygos buvo tinkamos darbams vykdyti – orai saulėti arba debesuoti. Remiantis šiais duomenimis nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės vėlavimą atlikti darbus pagal Sutartį lėmė būtent iškritęs kritulių kiekis. Kitų įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

77.       Ieškovė skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų dydžio mažinimą. Pažymi, kad Sutarties vykdymo metu kilo daug objektyvių aplinkybių, nepriklausiusių nuo ieškovės valios, kurios darė įtaką galimybėms laiku įvykdyti Sutartį, taip pat tiek Sutarties vykdymo laikotarpiu ir po to, kai ieškovė pranešė apie statybos darbų užbaigimą, rekonstruojamas kelio ruožas galėjo būti eksploatuojamas. Be to, netesybos buvo skaičiuojamos nuo visos Sutarties sumos, nepaisant to, kad laiku nebuvo užbaigta itin maža kelio ruožo statybos darbų dalis.

78.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

79.       Nagrinėjamos bylos atveju Sutarties 31 punktu šalys numatė, kad rangovas neužbaigęs darbų Sutartyje numatytu laiku ir neįgijęs teisės į terminų pratęsimą, ar neužbaigęs darbų per pratęsimo laikotarpį taip pat nesilaikęs pagal darbų grafiką darbų atlikimo terminų įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos.

80.       Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).

81.       Taigi, minėta, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

82.       Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

83.       CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

84.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą ar šiuo atveju egzistuoja pagrindas sumažinti šalių Sutartimi sulygtas 0,03 proc. netesybas, konstatavo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog delspinigių dydis yra neprotingai didelis, todėl turėtų būti mažinamas. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir laiko ją pagrįsta.

85.       Byloje nustatyta, kad Sutartis sudaryta laisva šalių valia, ieškovė – verslo subjektas, turinti verslo patirties. Jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl laikytina, kad ieškovė, sudarydama Sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti jos nuostatas, įvertinusi savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas Sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog, sudarydama Sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl jos sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių), kad Sutarties sudarymo metu 0,03 proc. dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, neatitinkantys rinkoje taikytų netesybų normų. Be to, byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad ieškovė ne pirmą kartą dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, kuriuos vykdo atsakovė. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė darbus pabaigė 262 dienomis viršijusi Sutartimi sutartą 14 mėnesių darbų atlikimo terminą. Darbai buvo atlikti su defektais, kuriuos ji pripažino ir taisė. Dėl to atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasi tiek kasacinio teismo praktika, reglamentuojančia netesybų mažinimo galimybes, tiek civiliniame procese vyraujančiais sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog šalių sulygtas netesybų dydis nepagrįstas, neprotingas ar yra per didelis, dėl ko turėtų būti sumažintas. Kaip jau minėta, byloje nustatyta ir ieškovė tą pripažįsta, kad Sutartį ji įvykdė 9 mėnesiais pažeisdama nustatytą terminą, todėl akivaizdu, jog atsakovė, kuri tikėjosi Sutartyje nustatytu terminu priimti darbus, turėjo pagrindą skaičiuoti delspinigius, kurie laikytini tinkama kompensavimo ir skatinimo priemone, siekiant užtikrinti atsakovės teisėtus interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pripažinus, kad už Sutarties nesavalaikį įvykdymą yra kalta pati ieškovė ir nenustačius jokių atsakovės veiksmų neteisėtumo Sutarties vykdymo laikotarpiu, sumažinus jos paskaičiuotus delspinigius, būtų paneigtas ne tik sutarčių laisvės principas, bet ir šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Todėl, teisėjų kolegija ieškovės argumentus dėl netesybų sumažinimo atmeta, kaip nepagrįstus, o pirmosios instancijos teismo išvadą laiko teisėta ir pagrįsta.

Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų

86.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

87.       Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinius argumentus, patvirtinančius pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

88.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

89.       Nagrinėjamu atveju atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme priteisti neprašė, todėl dėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

90.       Ieškovė RUAB „Žemaitijos keliai“ prašo priteisti 3 267 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 1815 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 1452 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei RUAB „Žemaitijos keliai“ bylinėjimosi išlaidos patirtos už apeliacinio skundą pateikimą nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

91.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 381 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 795,3 Eur (1 381 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašoma priteisti 1 452 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Tačiau pastebėtina, kad teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atsižvelgia į bylos sudėtingumą, procesinio dokumento apimtį bei šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį bei apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškovei RUAB „Žemaitijos keliai“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188710638, ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos keliai“, juridinio asmens kodas 180264995, 1 000 Eur (tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                        Marius Bajoras

Romualda Janovičienė

Gintaras Pečiulis