Baudžiamoji byla Nr. M1-36-1010/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53627-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.27.1; 2.8.

ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 25 d.

Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šakarnienė,

sekretoriaujant R. J.,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilalė) prokurorui Mindaugui Stonkui,

asmens, kuriam prašoma taikyti priverstines medicinines priemones A. M. atstovui advokatui Valdui Raudoniui,

nukentėjusiajai V. M.,

ekspertėms L. Š., I. K. - Karnackienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilalė, turinčiam 4 klasių išsilavinimą, pensininkui, našliui, neteistam, už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje prašoma taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones.

Teismas

n u s t a t ė:

A. M. 2016 m. lapkričio 14 d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini), A. M. gyvenamosiose patalpose, pasipriešino Šilalės rajono savivaldybės administracijos teisės ir viešosios tvarkos skyriaus sanitarijos inspektorei V. M., tuo metu atliekančiai viešojo administravimo funkcijas, tai yra nuvykus į minėtą butą akto surašymui, V. M. tyčia  kumščiu trenkė vieną kartą į veido sritį, taip parydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pasipriešino valstybės tarnautojai V. M..

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nieko jis nemušė nei savo bute nei kur kitur. Jokio konflikto su niekuo neturėjo ir M. jis nepažįsta (b. l. 60). 

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, jog šią     baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė A. M..

Nukentėjusioji V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. gegužės mėnesį buvo gautas M. kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) name skundas dėl A. M. higienos reikalavimų nesilaikymo, kylančios grėsmės infekcijai, užkrečiamosioms ligoms, kylančių keblumų dėl neadekvataus jo elgesio. Patiems kaimynams susitarti su juo nepavyko, todėl jie kreipėsi į savivaldybę. Atsižvelgiant į gyventojų amžių, savivaldybėje buvo suorganizuotas susirinkimas dėl šios problemos sprendimo. Nuspręsta, kad ji, kaip sanitarijos inspektorė, turi apsilankyti ir atlikti tyrimą dėl kaimynų išdėstyto skundo. Pirmų dviejų apsilankymų pas A. M. metu jis elgdavosi agresyviai. Ji jautėsi nesaugi, jautė potencialią fizinę grėsmę, tačiau tuomet smurto nepatyrė. 2016 m. lapkričio 14 d. pas M. ji vyko trečią kartą. Su ja vyko seniūnas A. P., policijos pareigūnai P. D. ir G. M., todėl kad ankstesnių apsilankymu metu A. M. elgėsi agresyviai. Tikslas atlikti sanitarinį patikrinimą, pasižiūrėti ar įvykdytas įpareigojimas susitvarkyti. Atvykus jie pasibeldė ir buvo įleisti. Tačiau tiek Zenonas, tiek Albinas įeinant į butą elgėsi agresyviai, keikėsi, vadino įvairiais epitetais ją, seniūną ir kitus dalyvius. Kol ji žvalgėsi po butą, visada šalia jos stovėjo arba seniūnas, arba policijos pareigūnai. Jai pasilenkus pildyti protokolą A. M. smogė jai į smakrą. Policininkai tuo metu fotografavo, gal vieno metro atstumu. Įvykį matė seniūnas P., kuris stovėjo jai už nugaros. O ir policininkai tuoj atsisuko. Jie apramino A. M.. M. atsisakė pasirašyti protokolą ir jie visi išvyko. Tuo metu ji buvo efekto būsenoje. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jai reikėjo psichologiškai apsiraminti. Grįžus namo nusiramino, ir po kurio laiko nusprendė, kad tai negali būti toleruojama, todėl kreipėsi į policiją ir į gydymo įstaigą. Buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, mėlynė, sutrenkimas veido srityje. A. M. jos neatsiprašė. Daugiau ji nebebuvo pas jį nuvykusi. Ankstesnių apsilankymų metu ji pastebėjo, kad jo elgesys būdavo neadekvatus. Toks jausmas, kad nepažįsta žmonių, kalba apie seniūną, kuris šalia, bet šneka apie du asmenis, jos kartais neatpažindavo. Su A. M. gyvena dar sūnus, kuris klauso tėvo, ką liepia daryti, tą ir daro.

Liudytojas Šilalės miesto seniūnijos seniūnas A. P. teismo posėdžio metu parodė, jog 2016 metų pabaigoje pagal gyventojų skundą kartu su sanitarijos inspektore V. M. teko vykti į A. M. butą (duomenys neskelbtini) name. Apsilankymo metu, tai buvo ne pirmas kartas, A. M. elgėsi agresyviai, koliojosi necenzūriniais žodžiais. Bekalbant, A. M. smūgiavo V. į dešinę veido pusę, t. y. žandą, žandikaulį. Ant veido matėsi paraudimai. V. M. surašė protokolą ir jie išvyko. A. M. butas apleistas, jis turi savotišką požiūrį. Nuvykus pas jį namus jis elgdavosi agresyviai, įvairiai išvadindavo. Kai atvykdavo į savivaldybę elgdavosi normaliai. Mieste jis ramus, tačiau į namus nenorėdavo įsileisti. Policijai pavykdavo jį prikalbinti įsileisti į butą. Jis gyvena su sūnumi, kuris yra pasiligojęs. Nežino ar jis turi kitų giminių, jo žmona mirusi. Keistas jo gyvenimo būdas, sudėtinga situacija, keistai elgiasi. Po įvykio su A. M. jam neteko bendrauti.

Liudytojas Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK Veiklos skyriaus tyrėjas G. M. teisme parodė, kad 2016 m. lapkričio viduryje, su tyrėju T. D. gavo užduotį vykti su savivaldybės darbuotoja V. M. pas A. M. dėl švaros taisyklių nesilaikymo. Nuvykus pas M. jie beldėsi į duris. M. nenorėjo įsileisti, tačiau po kurio laiko atidarė duris. Įsileido su agresyvumu. Pagal jų elgesį jis suprato, kad jie psichiškai nesveiki. Jie bandė M. apraminti. Pasakė ko atvyko, kad pažiūrėt kaip gyvena. Visi įėjo į buto vidų, nors ten sunku įeiti, mažai vietos, viskas suversta. M. tarpusavyje elgėsi neadekvačiai, mosikavo rankomis, sklaidėsi. Jie vienas kitą ramino, baksnojo per šonus, keiksnojosi. Nors M. visada būna agresyviai nusiteikę, leksikone keiksmažodžiai, nepatenkinti kaimynais. Jie keikėsi, bet ant jų nepuolė, nestumdė ir nesiėmė jokių veiksmų. Jų patys veiksmai keisti, elgesys keitėsi kas 10 sekundžių, tai geri, tai blogi santykiai, patys nieko nesuvokia. Daugiau agresyvus buvo sūnus, kurį jis ir ramino. V. M. jam už nugaros bendravo su tėvu A. M., kuris reiškė nepasitenkinimą. V. M. paprašė kolegos, su jos telefonu nupaveiksluoti kambario stovį. Buvo triukšmas, V. M. pasiūlė susipažinti su protokolu, tačiau jie atsisakė. Tuomet jie visi išėjo. Automobilyje parašė, jog A. M. atsisakė pasirašyti ant protokolo. Kad A. M. buvo sumušta, jis su kolega sužinojo tik kitą dieną. Jeigu su kolega būtų matę, kad A. M. smurtauja prieš A. M., jie būtų ėmęsi veiksmų. A. M. bute M. stovėjo jam už nugaros. Jis ramino Z. M., o M. kalbėjo su A. M.. A. M. sklaidėsi, tai gal ir galėjo bakstelėti.

Liudytojas Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK Veiklos skyriaus tyrėjas T. D. teisme parodė, kad 2016 m. lapkričio 14 d. jų paprašė, kad jie nuvažiuotų į V. M. butą užtikrinti viešąją tvarką. Nuvyko su V. M., seniūnu ir kolega. Įėjus į vidų, M. pradėjo šūkauti, mosikuoti rankomis, triukšmas. V. M. jo paprašė, kad jis nufotografuotų apleistus kambarius. Jis fotografavo. Nematė, kaip A. M. sudavė V. M., nors mosikuodamas ir galėjo užduoti. A. M. yra nelabai adekvatus, neišėjo suprasti sakinių, kalbėjo neaiškiai. Jis piktinosi dėl visų. Grasinimų nebuvo. Jis nematė, kad M. buvo sumušta. Sužinojo tik kitą dieną, kai M. kreipėsi į policiją.

Atlikus V. M. medicininį tyrimą, specialistas pateikė išvadą Nr. G273/2016(11), kad V. M. buvo padaryti daugybiniai veido sumušimai, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 27).

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-19/2017 matyti, kad A. M. nuo 2009 m. objektyviai fiksuota psichozinė simptomatika, nuo 2009 m. kovo 4 d. iki 2009 m. balandžio 5 d. buvo gydytas stacionare dėl laikino psichikos sutrikimo - organinio kliedesinio sutrikimo. Medicininėje dokumentacijoje 2016 m. birželio 8 d. soc. darbuotojo rašte fiksuotas neadekvatus A. M. elgesys. A. M. mąstymas konkretus, smulkmeniškas, aplinkybiškas. Jis nekritiškas savo išsakomiems skundams aplinkinių kenkimu, nuodijimu, jaučiasi nesaugus, persekiojamas. Šiuo metu A. M. diagnozuojamas laikinas psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti su kliedesine simptomatika susijusiose situacijose. A. M. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo laikino psichikos sutrikimo – organinio kliedesinio (panašaus į šizofreniją) sutrikimo būsenoje, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. M. gali dalyvauti teismo posėdyje, tačiau dėl išreikštų kokybinių mąstymo (kliedesių) sutrikimų jo parodymai apie jam inkriminuojamą veiką yra įtakoti liguistų psichozinių išgyvenimų. Su A. M. negalima atlikti tyrimo veiksmų. Dėl šiuo metu stebimos laikinam psichikos sutrikimui (organiniam kliedesiniam sutrikimui) būdingos išreikštos kliedesinės simptomatikos, visiškai nesant kritikos susirgimo atžvilgiu A. M. rekomenduoja taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – stacionarinį gydymą bendro tipo stebėjimo sąlygomis, specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teismo psichiatrė ekspertė L. Š. teismo posėdžio metu patvirtino atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadas ir parodė, kad ekspertizė buvo atlikta sausio pradžioje. Atvykęs į ekspertinę įstaigą A. M. buvo palydėtas policijos pareigūnų. Tyrimo stebėta išreikšta kliedesinė simptomatika būdinga ir organiniam centrinės nervų sistemos sutrikimui. Diagnozavo organinį kliedesinį sutrikimą, tai reiškia, kad yra tam tikri pakenkimai galvos smegenyse, jau yra įtakoti kažkokių organinių, senatvinių ar kraujagyslinių procesų ir todėl atsiradę mąstymo turinio sutrikimai susiję su neadekvačiu savęs ir aplinkos vertinimu ir suvokimu. Tiriamojo aiškinimas apie jam inkriminuojamą veiką, taip pat buvo įtakotas kliedesinės simptomatikos. Todėl ji vertino jo būseną jam inkriminuojamo įvykio metu kaip buvus laikino psichikos sutrikimo būsenai, ir kad jis tuo metu negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. 2009 m. jis gydėsi, nuo tada jokių duomenų apie jo gydymąsi nėra. Jis turėtų gerti vaistus. Tačiau kadangi nėra jokių duomenų apie jo gydymąsi, todėl niekas vaistų jam ir neišrašė. 2009 m. jis buvo išrašytas iš stacionaro nurodant, kad kliedesinė simptomatika tapo neaktuali. Nerašoma kad ji išnyko, bet kad ji buvo neaktuali vaistų fone. Turi būti gydoma ir pati organinė patologija, dėl kurios yra tie pažeidimai, ir koreguojama pati simptomatika jau psichozinė, atsiradusi kliedesinė simptomatika. Gydant priklausomai nuo priežasties sukėlusios organinį smegenų pažeidimą, galima tikėtis neblogos remisijos, t. y. simptomų sumažėjimo ar išnykimo. Tyrimo metu jis buvo piktas, priešiškas, savo kaltę neigė, viską pasakojo nenoriai. Rekomenduoja gydyti specializuotoje psichikos ligoninėje. Buvo įvertinta ir aplinkybė, kad jis pristatytas priverstinai, ne savo noru. Tam kad žmogus gydytųsi, jis turi turėti kritiką, suvokti, kad jis serga, gertų vaistus. Kitu atveju jis tiesiog vaistų nevartos. Turi būti nors dalinė kritika ir artimieji turi tikėti, kad tas žmogus serga. A. M. reikia užtikrinti pagalbą, nes jam blogai.

Teismo psichologė – ekspertė  I. K. – K. teisme parodė, kad patvirtina ekspertizės išvadas. Ji atliko psichologinį žmogaus ištyrimą, jo mąstymą, jo pažintines funkcijas. Pirmoje dalyje buvo vertinama psichikos būsena. Jie visi kartu kalbėjosi, o vėliau ji dirbo viena su juo. Per tą laiką jis jau buvo nurimęs. Ji vertina tą kontaktą su juo kaip neblogą. Jis atliko visas jos duotas užduotis, todėl rezultatai patikimi. Psichologinio tyrimo rezultatai ir parodė, tam tikrus organiniams centrinės nervų sistemos pakenkimams būdingus požymius, dėl ko yra kritęs jo protinis darbingumas ir tam tikri būdingi mąstymo ypatumai: konkretumas, smulkmeniškumas, žmogui labai sunku išskirti esmę, jis reaguoja į visiškai neesmines aplinkybes ir jas labai sureikšmina. Viso tyrimo metu buvo akivaizdūs jo mąstymo turinio sutrikimai. Jis kalbėjo apie patiriamą skriaudą, kad jam kenkiama. Jis tikrai gyvena didžiulėje psichologinėje psichinėje įtampoje dėl savo mąstymo sutrikimų. Jam reikia artimųjų pagalbos. Jis jaučiasi labai nesaugus, persekiojamas. Tai nelaimingas žmogus. Priežastis jis mato aplinkoje. Jis nesupranta, jog tai yra jo psichikos sutrikimo pasekmė. Žmogus nepajėgus pažvelgti tarsi iš šalies, neturi to stebėjimo, kritikos, vertinimo. Jis nesvarsto ar tai realu, ar tai galėtų būti. Jis turi ir suvokimo sutrikimus, nes renovacija jam atrodo kaip jo buto draskymas ir pan. Apie tiriamą įvykį jis traktuoja kaip kenkimą jam. Jis kaltės nepripažino. Ar žmogus meluoja ar ne, ji nevertina. Kaip jis vertina visus įvykius, tai yra sąlygota kliedesinės simptomatikos.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad A. M., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Jis pasipriešino valstybės tarnautojai – Šilalės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus sanitarijos inspektorei (vyriausiajai specialistei) V. M., vykdančiai tiesiogines savo pareigas, panaudojo fizinį smurtą – kumščiu trenkė vieną kartą į V. M. veido sritį, taip padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors A. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę neigė, tačiau nukentėjusioji V. M. teismo ekspertui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad jai atvykus į A. M. butą, pastarasis buvo agresyviai nusiteikęs, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino, o jai pasilenkus pildyti dokumento kumščiu trenkė jai į smakrą. Nukentėjusiosios parodymus apie kaltinamojo A. M. veiksmus patvirtino ir liudytojas Šilalės miesto seniūnijos seniūnas A. P., kuris matė, kaip A. M. smūgiavo V. M. į dešinę veido pusę, t. y. žandą, žandikaulį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Tauragės poskyrio specialisto išvados, kuriose nurodyti padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes: V. M. padarytas sužalojimas:  daugybiniai veido sumušimai, kuris galėjo būti padarytas į veido sritį suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas, turintis panašias savybes. Nors policijos pareigūnai tvirtino, jog nematė, kaip A. M. sudavė V. M., nes vienas jų  - T. D., nusikalstamos veikos metu fotografavo A. M. butą, o kitas – G. M. ramino A. M. sūnų Z. M., tačiau iš esmės abu pripažino, jog A. M. buvo agresyvus, sklaidėsi, mosikavo rankomis, todėl galėjo suduoti V. M.. Esant aptartų aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad A. M., būdamas nepakaltinamas, pasipriešino valstybės tarnautojai V. M. padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. A. M. kaltė įrodyta, veika kvalifikuojama pagal BK 286 straipsnį.  

Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl organinio kliedesinio (panašaus į šizofreniją) sutrikimo A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu A. M. diagnozuojamas laikinas psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas. Jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti su kliedesine simptomatika susijusiose situacijose. Su A. M. negalima atlikti tyrimo veiksmų. A. M. reikia taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis. Ekspertizės aktui paaiškinti ir papildyti teisme apklausta ekspertė L. Š. parodė, kad A. M. rekomenduojamas stacionarinis gydymas ir stebėjimas, nes savarankiškam ambulatoriniam gydymui reikalinga kritika, o savo liguistu elgesiu A. M. negali savo veiksmų valdyti.  

Lietuvos Respublikos BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamųjų medicinos priemonių pagrindinis tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo nepakaltinamų asmenų pavojingų veikų, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti pavojingą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas, į tai, kad A. M. yra neteistas, bet anksčiau gydytas psichiatrijos stacionare dėl laikino psichikos sutrikimo – organinio kliedesinio sutrikimo, į ligos eigą, susirgimo sunkumą, į patologinę būklę, ekspertų išvadą, mano, kad A. M. yra pavojingas ir keliantis grėsmę visuomenės saugumui, dėl to jam reikia priverčiamojo gydymo. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu A. M. perduodamas stacionariniam stebėjimui bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Kitaip vertinti teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas, neturint kitokių duomenų, pagrindo nėra. Todėl, atsižvelgiant į A. M. padarytos veikos pobūdį, susirgimo sunkumą, bei vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, jam taikytina ekspertizės akte nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė  - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Esant minėtam susirgimui, būtinumui teikti kaltinamajam efektyvią medicinos pagalbą bei atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, skirti kitokio stebėjimo sąlygas pagrindo nėra. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, teismas

n u t a r i a:

A. M. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilalės rajono apylinkės teismui.

Teisėja                                                                                                                        Lina Šakarnienė