Administracinė byla Nr. I-2537-171/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00764-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 38; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui G. G., trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros atstovui G. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „PVCH“ skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl leidimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra ir UAB „Daigai“).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus išduotus 2010-03-22, 2010-03-29 leidimus (duomenys neskelbtini), 20 iškirsti 14 vnt. medžių trečiajam asmeniui UAB „Daigai“ priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r.

Paaiškino, kad direktorius R. S. 2010-11-15 pastebėjo, kad iš pareiškėjai nuosavybės teise priklausiančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., be savininko žinios buvo iškirsta apie 16 vnt. medžių. Apie įvykį tą pačią dieną pareiškėja raštu pranešė atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Atsakovė nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Daigai“ iš atsakovės 2010-03-22 ir 2010-03-29 gavo du leidimus iškirsti 14 vnt. medžių UAB „Daigai“ priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. Vėliau dėl šio įvykio aplinkybių ištyrimo pareiškėja kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrą (toliau – Vilniaus RAAD Vilniaus r. agentūra), kurios vyresnysis inspektorius G. M. 2011-02-24 atvyko į įvykio vietą ir nustatė, kad medžiai buvo išpjauti ne 2010-03-22 ir 2010-03-29 leidimuose nurodytame UAB „Daigai“ priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bet pareiškėjai priklausančiame ir kitoje kelio pusėje esančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Paaiškino, kad 2011-02-28 Vilniaus RAAD Vilniaus r. agentūra faksu pareiškėjos įgaliotam asmeniui išsiuntė 2010-03-15 atsakovės Žemės ūkio skyriui adresuotą UAB „Daigai“ prašymą ir 2010-03-22, 2010-03-29 išduotus leidimus iškirsti 14 vnt. medžių.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad UAB „Daigai“ priklausančiame žemės sklype iš viso nebuvo šešių liepų, šešių beržų, vienos pušies ir vienos eglės, kuriems iškirsti atsakovė Žemės ūkio skyrius išdavė leidimus. Šie medžiai augo pareiškėjai priklausančiame žemės sklype.

Pareiškėja daro išvadą, kad atsakovė išdavė leidimus išpjauti 14 vnt. konkrečiai identifikuotų medžių, kurie augo ne trečiajam asmeniui UAB „Daigai“ priklausančiame žemės sklype, o pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Mano, kad 2010-03-22, 2010-03-29 leidimai buvo išduoti nukirsti tokius medžius, kokie apskritai neegzistavo.

Pažymėjo, kad dėl tos priežasties, jog atsakovė trečiajam asmeniui UAB „Daigai“ išdavė leidimus kirsti jam priklausančiame žemės sklype neegzistuojančius medžius, o iš tikrųjų buvo išduoti leidimai kirsti medžius, esančius pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, ir nesant pareiškėjos prašymo / sutikimo, ginčijami 2010-03-22, 2010-03-29 leidimai (duomenys neskelbtini), 20 pripažintini neatitinkančiais faktinės situacijos ir laikytini neteisėtais.

Teigia, kad  ginčijami leidimai Vilniaus RAAD Vilniaus r. agentūros faksu buvo išsiųsti ne tiesiogiai pareiškėjai, bet R. V., kuris turėjo teisę atstovauti pareiškėją tik dalyvaujant patikrinimo metu bei gaunant patikrinimo aktą, todėl darytina išvada, kad pareiškėja apie ginčijamus leidimus sužinojo tada, kai juos gavo direktorius R. S., t. y. 2011-03-01.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad leidimai realizuoti iškertant medžius trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Daigai“ priklausančiame sklype ir kad tie medžiai egzistavo jų sklype (b. l. 94–97).

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 35–37 ) nurodė, kad 2010-11-15 Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje buvo gauti UAB „PVCH“ raštai „Dėl sklypų ribų“ ir „Dėl išpjautų medžių“, į kuriuos atsakydama ji informavo pareiškėją, kad 2010-03-22, 2010-03-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius išdavė UAB „Daigai“ žemės   sklype (Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) g. 1, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., leidimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iškirsti 14 vnt. medžių. Pareiškėjai taip pat buvo pranešta, kad skundžiami leidimai galioja 1 metus nuo išdavimo dienos, taigi, apie skundžiamų leidimų egzistavimą ir apie jų turinį pareiškėja žinojo 2010 metų lapkričio mėn., o ne nuo 2011-03-01, kaip teigia. Atsakovės manymu, pareiškėja praleido įstatyme nustatytą skundo administraciniam teismui padavimo terminą.

Atsakovė paaiškino, kad ginčijamuose leidimuose numatyta, jog jie galioja 1 metus nuo jų išdavimo dienos, taigi, 2010-03-22 leidimas (duomenys neskelbtini) neteko galios 2011-03-22, o 2010-03-29 leidimas (duomenys neskelbtini) – 2011-03-29. Daro išvadą, kad skundžiami leidimai skundo padavimo administraciniam teismui dieną jau nebegaliojo, taigi jie negali sukurti teisinių pasekmių, yra išnykęs pareiškėjos teises ir teisėtus interesus tariamai pažeidęs administracinis aktas.

Nurodo, kad pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, grindžiančių teiginį, kad leidimai išduoti iškirsti medžius, kurie neegzistavo. Teigia, kad pareiškėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d., turi nurodyti ne tik skundžiamą aktą, bet ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė mano, kad pareiškėja klaidina teismą. Paaiškino, kad 2010-03-16 Vilniaus rajono savivaldybės administracija gavo UAB „Daigai“ prašymą nugenėti liepas ir iškirsti keturis beržus žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos nariai, 2010-03-29 nuvykę į UAB „Daigai“ priklausantį sklypą, nustatė, kad gali būti iškirsti 6 sergantys beržai, iškirsti skirti medžiai buvo paženklinti. Daro išvadą, kad ginčijami leidimai buvo išduoti faktiškai egzistuojantiems medžiams, kurie augo trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančiame sklype.

Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str., o pagal šio įstatymo 22 str. 1 d., skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija pareiškėjos teisių nepažeidė, nes buvo leidusi UAB „Daigai“ jai nuosavybės teise priklausančiame sklype, o ne pareiškėjai priklausančiame sklype, kirsti medžius. Teigia, kad nėra jokio ryšio tarp UAB „Daigai“ išduotų leidimų ir savavališkų kirtimų, atliktų UAB „PVCH“ priklausančiame sklype.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 87).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Daigai“ atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 49–51), kad 2010-03-15 UAB „Daigai“ kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių, prašydama išduoti leidimą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nugenėti liepas ir iškirsti medžius, taigi prašyme aiškiai suformulavo jo dalyką. Numatyti kirsti medžiai buvo atitinkamai pažymėti Žemės ūkio specialistų.

Teigia, kad 2010-03-22 ir 2010-03-29 leidimai buvo išduoti reikalingiems iškirsti medžiams, kurie ir buvo iškirsti. Paaiškino, kad iš pareiškėjos skundo nėra aišku, nei kiek vienetų, nei kokių, anot jos, buvo iškirsta medžių. Skunde nurodoma, jog buvo iškirsta apie 16 vnt. medžių, tačiau leidimuose buvo leista kirsti tik 14 medžių, nėra aišku, kodėl pareiškėja teigia, jog medžiai buvo iškirsti iš jos sklypo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pati pareiškėja kartu su skundu pateikia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-12-28 rašto Nr. A33-7234-29.5 kopiją, kurioje konstatuota, jog pati pareiškėja neteisėtai jai priklausančio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas yra išplėtusi iki pat važiuojamosios dalies su magistralinių inžinerinių tinklų atkarpomis bei medžių alėja, taigi pati pareiškėja yra pažeidusi teisės aktų reikalavimus.

Mano, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl individualaus administracinio akto ginčijimo, kadangi apie skundžiamus leidimus sužinojo dar 2010 metų lapkričio mėnesį. Informacija taip pat buvo pateikta ir tiesiogiai pareiškėjos direktoriui R. S. 2010 m. gruodį.

Nurodo, kad skundžiami leidimai niekaip nepažeidžia pareiškėjos teisių, nesukuria jai pareigų ir nekeičia jos teisinės padėties. 2010-03-22 ir 2010-03-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus leidimai yra individualūs teisės aktai, kurie išduoti ir skirti UAB „Daigai“, todėl mano, kad pareiškėja neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti leidimus.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Daigai“ atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 88).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus RAAD Vilniaus r. agentūra atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad bylą prašo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad patikrinimo metu rado vieną išverstą kelmą pareiškėjos sklype ir du išverstus kelmus UAB „Daigai“ sklype. Nurodė, kad negalėjo apskaičiuoti žalos, nes iškirstų medžių kelmų nerado,  todėl kovo 29 d. kreipėsi į Maišiagalos policijos nuovadą su prašymu nustatyti, kas ir kokiems tikslams galėjo iškirsti medžius. Pareiškėja skunde klaidina teismą dėl faktinių aplinkybių (b. l. 94–97).

Skundas atmestinas.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad pareiškėja 2010-11-15 kreipėsi su prašymais į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (b. l. 8, 9), kuriuose nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kažkas savavališkai, be jos leidimo, išpjovė šešiolika medžių.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija, atsakydama į minėtus pareiškėjos prašymus, 2010-11-24 raštu Nr. A33-6624-(4.9) atsakė (b. l. 10), kad leidykla–spaustuvė „Daigai“ žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) g. 1, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., 2010-03-22 ir 2010-03-29 gavo iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus leidimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iškirsti 14 vnt. medžių. Buvo nurodyta, kad leidimai galioja 1 metus nuo išdavimo dienos. Dėl iškirstų medžių, jei nežinomas juos iškirtęs asmuo, pasiūlyta kreiptis į policiją. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pareiškėjos direktorių R. S. 2010-12-28 raštu Nr. A33-7254-(25.51) (b. l. 11) informavo apie pareiškėjai priklausančio bei kitų  (duomenys neskelbtini) g. pusėje esančių sklypų ribas.

Iš byloje esančio 2011-02-24 Patikrinimo akto Nr. VR-810-09 (b. l. 71–72) matyti, kad buvo patikrintas UAB „PVCH“ žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 20, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ir nustatyta, kad minėtame sklype yra nukirsto beržo kelmas, kurio skersmuo 67 cm. Kitoje (duomenys neskelbtini) g. pusėje prieš minėtą sklypą rasti su nukirstų beržų kelmai, kurių skersmenys 46 cm ir 27 cm.

Nustatyta, kad UAB „Daigai“ 2010-03-22 ir 2010-03-29 buvo išduoti leidimai „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitiems pašalinimo darbams“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 15), kuriais leista žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., kirsti 14 vienetų medžių. Nurodyta, kad leidimai galioja vienerius metus nuo jo išdavimo.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Išvardintos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos  garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124–131).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl teisės, todėl svarbu nustatyti, ar UAB „Daigai“ išduotas leidimas kirsti medžius jam nuosavybės teise priklausančiame sklype  pažeidžia pareiškėjos teises. Iš bylos medžiagos matyti, kad leidimai kirsti medžius yra išduoti ne pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype, todėl jų išdavimas nesusijęs su pareiškėjos teisių pažeidimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad šios bylos dalykas nėra savavališko miško kirtimo fakto ir atsakingo už jį asmens nustatymas. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas, ar leidimai buvo išduoti teisėtai ir  pagrįstai.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiami leidimai niekaip nepažeidžia pareiškėjos teisių, nesukuria jai pareigų ir nekeičia jos teisinės padėties. 2010-03-22 ir 2010-03-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus leidimai yra individualūs teisės aktai, kurie išduoti ir skirti UAB „Daigai“.

Taigi teismas konstatuoja, kad ginčijami leidimai nepažeidžia pareiškėjos teisių, todėl jos skundas atmestinas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad skundžiamas aktas nesukelia teisinių pasekmių, neturi įtakos asmens teisėms ir tokiu būdu šių teisių nepažeidžia, gali būti pagrindas atmesti suinteresuoto asmens skundą, bet ne nutraukti bylą (2007 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-583/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS575-235/2009, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-414/2009, 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-270/2011 ir kt.).

Be kita ko, teismas pažymi, kad pareiškėjos prašomi panaikint leidimai buvo išduoti 2010-03-22 ir 2010-03-29 ir galiojo 1 metus. Taigi skundo padavimo dieną (2011-04-01) pareiškėjos prašomi panaikinti aktai jau buvo netekę galios, vadinasi, neliko ginčo dalyko, todėl ir dėl šios priežasties pareiškėjos skundas yra atmestinas (tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pvz., 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis adm. byloje Nr. A858–1001/2010).

Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei pareiškėja turėtų reikalavimo teisę šioje byloje, ji būtų praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatytą skundo padavimo terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo, o tais atvejais, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Administracinių bylų  teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis adm. byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis adm. byloje Nr. AS4-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis adm. byloje Nr. AS2-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. AS7-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. AS5-132/2006; 2011 m. gegužės 20 d. nutartis adm. byloje Nr. AS492-429/2011). Taigi, sprendžiant klausimą, ar skundas buvo paduotas laikantis teisės aktuose nustatytų terminų, svarbu nustatyti datą, nuo kada skaičiuojamas vieno mėnesio terminas skundui paduoti, t. y. kada asmuo sužinojo apie atitinkamą aktą.

Iš pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad ji iš esmės neginčija to, jog jos įgaliotam atstovui R. V. apie ginčijamus leidimus ir jų turinį buvo pranešta 2010 metų lapkritį, tačiau pareiškėja sužinojimo apie skundžiamus leidimus momentą sieja su 2011-03-01, kai ginčijamus leidimus gavo jos direktorius R. S. (b. l. 12).

Tai, kad pareiškėjai dar 2010-11-24 pranešta apie ginčijamus leidimus ir jų turinį, matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. A33-6624-(4.9), kuris adresuotas direktoriui R. S. (b. l. 10).

Kaip jau minėta, Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis skundo padavimo terminą sieja su momentu, kai suinteresuotas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas), o ne su paties skundžiamo akto įteikimo momentu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad 2010-11-24 bei 2010-12-28 raštai (b. l. 10, 11) buvo adresuoti pačiam pareiškėjos direktoriui, teismas daro išvadą, kad apie ginčijamų leidimų turinį, juos priėmusį subjektą, jų priėmimo datą pareiškėjai tapo žinoma dar 2010 m. lapkritį, taigi pareiškėja akivaizdžiai praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo padavimo terminą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos UAB „PVCH“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                Irena Paulauskienė    

Ina Kirkutienė

Nijolė Šidagienė