Administracinė byla Nr. eA-831-525/2023

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą pareiškėjui M. G. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 21R-145(AG-95/02-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir palikti galioti Departamento 2022 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 5-S-376 (toliau – ir Departamento sprendimas). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Advokatas M. G. (toliau – ir advokatas) 2022 m. sausio 4 d. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatą, nurodydamas, kad atstovauja A. B. civilinėje byloje Nr. e2-2520-1024/2021 dėl vaiko bendravimo su tėvu ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsniu, advokatas prašė pateikti byloje reikalingus duomenis apie bylos šalį, atsakovę L. N.: ar L. N. yra bausta administracine tvarka laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d.? Jei taip, tai už kokius nusižengimus?; ar L. N. buvo nubausta administracine tvarka už maisto prekių vagystę iš parduotuvės 2019 m. rugsėjo 19 d.?; prašė leisti susipažinti su L. N. administracinių nusižengimų bylomis, susijusiomis su vagystėmis iš parduotuvių, nes yra duomenų, kad nusižengimai buvo padaryti kartu su vaiku, vaikui matant.

1.2.                      Advokatas nurodė, jog duomenys yra būtini civilinėje byloje siekiant išspręsti ginčą dėl vaiko interesų gynimo, nes yra duomenų, kad nusižengimai buvo padaryti jos kartu su vaiku, jam matant.

1.3.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 570 straipsnio 3 dalimi, teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu, turi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai. Kiti asmenys teisę susipažinti su administracinių nusižengimų bylomis ar jų dalimi įgyja tik tuo atveju, jei nustatoma, kad tam yra kitas teisės aktuose įtvirtintas teisinis pagrindas. Pareiškėjas prašė su L. N. administraciniais nusižengimais susijusių duomenų, reikalingų atstovaujant kliento interesams civilinėje byloje, todėl prašymas dėl asmens duomenų pateikimo vertinamas atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) ir Advokatūros įstatymo nuostatas.

1.4.                      Departamento Duomenų apsaugos skyrius sutinka, kad, atstovaudamas klientą, advokatas susijusius trečiųjų asmenų asmens duomenis tvarko vadovaudamasis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, kai tokių duomenų tvarkymas yra būtinas siekiant teisėtų atstovaujamo kliento interesų. Vis dėlto duomenų tvarkymas šiuo teisiniu pagrindu bus teisėtas tik tuo atveju, jei duomenų valdytojas galės įrodyti, kad teisėti kliento interesai yra viršesni už duomenų subjekto, kurio asmens duomenis siekiama tvarkyti, interesus ar pagrindines teises ir laisves, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Tai reiškia, kad su L. N. susiję duomenys gali būti pateikiami, tik jei yra tenkinama ši sąlyga.

1.5.                      Vertindamas advokato teisės gauti informaciją pagal Advokatūros įstatymo 44 straipsnį ribas, Duomenų apsaugos skyrius taip pat vadovavosi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 9 d. pateiktomis Prašymų dėl asmens duomenų teikimo vertinimo gairėmis (toliau – ir Gairės), kuriose, remiantis teismų praktika, dėstoma, kad advokato teisė gauti asmens duomenis gali būti įgyvendinama, kai prašoma pateikti asmens duomenis, kuriuos gali gauti pats atstovaujamas asmuo (advokato klientas), ir kai prašoma pateikti asmens duomenis, be kurių apskritai negali būti įgyvendinta advokato atstovaujamo asmens teisė kreiptis į teismą.

1.6.                      Prašymas atstovaujant kliento interesams, pateikti informaciją apie atsakovei L. N. taikytą administracinę atsakomybę už bet kokius administracinius nusižengimus ir leisti susipažinti su L. N. administracinių nusižengimų bylomis, neatsižvelgiant į tai, ar ši informacija gali būti kaip nors susijusi su civilinės bylos dalyku, negali būti vertinamas proporcingu palyginti su žala, kuri dėl atskleistos informacijos būtų daroma L. N. interesams, teisėms ir laisvėms, todėl vertintina, kad prašomų asmens duomenų gavimo teisėtumas negali būti pagrįstas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu. Šios informacijos nepateikimas neužkerta kelio atstovaujamam asmeniui įgyvendinti jo teisės kreiptis į teismą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, prašyti teismo išreikalauti civilinei bylai nagrinėti būtiną informaciją apie atsakovei L. N. taikytą administracinę atsakomybę ar kitą su galbūt padarytais administraciniais nusižengimais susijusią informaciją.

2.       Pareiškėjas advokatas atsiliepime į skundą prašė atmesti atsakovo Departamento skundą.

3.       Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju prašyti duomenys yra būtini civilinėje byloje siekiant išspręsti ginčą dėl vaiko interesų gynimo, nustatant vaiko gyvenamąją vietą bei mamos netinkamą elgesį. Šiuo metu yra duomenų, kad nusižengimai buvo padaryti L. N. kartu su vaiku, vaikui matant. Tokiu būdu akivaizdžiai pažeidžiamos vaiko teisės ir duomenys yra reikalingi tiek klientui E. B., tiek ginant vaiko interesus. Atsisakymas teikti duomenis, yra susijęs ir su tuo, kad galimai policijos pareigūnai netinkamai atliko pareigas ir tokiu būdu bandoma išvengti atsakomybės. Tokie veiksmai yra akivaizdus bandymas advokatui neleisti atlikti jo tiesioginių funkcijų, jo darbinės veiklos trukdymas. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostata yra skirta reguliuoti teisinius santykius tarp specialaus teisine veikla užsiimančio subjekto (advokato) ir kitų institucijų, galinčių pateikti jam šiai veiklai vykdyti būtiną informaciją. Advokato prašyme konkrečiai nurodytas tiesioginis ryšys su klientu ir papildomas būtinumas – ginti kliento nepilnamečio vaiko interesus.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu atmetė atsakovo skundą.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė šias reikšmingas ginčo faktines aplinkybes:

5.1.                      Pareiškėjas advokatas 2021 m. gruodžio 22 d. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatą ir, remdamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, prašė pateikti duomenis, ar L. N. yra bausta administracine tvarka laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d.? Jei taip, už kokius nusižengimus?; ar L. N. buvo nubausta administracine tvarka už maisto prekių vagystę iš parduotuvės 2019 m. rugsėjo 19 d.?; leisti susipažinti su L. N. administracinių nusižengimų bylomis, susijusiomis su vagystėmis iš parduotuvių, nes yra duomenų, kad nusižengimai buvo padaryti kartu su vaiku, vaikui matant.

5.2.                      Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas 2021 m gruodžio 28 d. raštu Nr. 30-S-14284 informavo advokatą, kad prašoma pateikti informacija neturi ryšio su atstovavimo sutartyje numatytu teisinių paslaugų teikimu, be to, ją galima gauti pasinaudojant kitais rašytinių įrodymų rinkimo būdais, numatytas Civilinio proceso kodekse. Pareiškėjas 2022 m. sausio 4 d. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatą, nurodė, kad atstovauja A. B. civilinėje byloje Nr. e2-2520-1024/2021 dėl vaiko bendravimo su tėvu ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Remdamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, prašė pateikti duomenis: ar L. N. yra bausta administracine tvarka laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d.? Jei taip, už kokius nusižengimus?; ar L. N. buvo nubausta administracine tvarka už maisto prekių vagystę iš parduotuvės 2019 m. rugsėjo 19 d.?; prašė leisti susipažinti su L. N. administracinių nusižengimų bylomis, susijusiomis su vagystėmis iš parduotuvių, nes yra duomenų, kad nusižengimai buvo padaryti kartu su vaiku, vaikui matant. Nurodė, kad duomenys yra būtini civilinėje byloje siekiant išspręsti ginčą dėl vaiko interesų gynimo, nes yra duomenų, kad nusižengimai buvo padaryti L. N. kartu su vaiku, vaikui matant.

5.3.                      Duomenų apsaugos skyrius 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. 5-S-376 informavo, kad pareiškėjo 2022 m. sausio 4 d. prašymas pagal kompetenciją perduotas nagrinėti Duomenų apsaugos skyriui. Pareiškėjas prašė su L. N. administraciniais nusižengimais susijusių duomenų, reikalingų atstovaujant kliento interesams civilinėje byloje, todėl prašymas dėl asmens duomenų pateikimo vertinamas atsižvelgiant į BDAR ir Advokatūros įstatymo nuostatas. Policijos departamentas sutiko, kad, atstovaudamas klientą, advokatas susijusius trečiųjų asmenų asmens duomenis tvarko vadovaudamasis BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, kai tokių duomenų tvarkymas yra būtinas siekiant teisėtų atstovaujamo kliento interesų. Vis dėlto asmens duomenų tvarkymas šiuo teisiniu pagrindu bus teisėtas tik tuo atveju, jei duomenų valdytojas galės įrodyti, kad teisėti kliento interesai yra viršesni už duomenų subjekto, kurio asmens duomenis siekiama tvarkyti, interesus ar pagrindines teises ir laisves, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Tai reiškia, kad su L. N. susiję asmens duomenys gali būti pateikiami, tik jei yra tenkinama ši sąlyga.

5.4.                      Vertindamas advokato teisės gauti informaciją pagal Advokatūros įstatymo 44 straipsnį ribas, atsakovas taip pat vadovavosi Gairėmis, kuriose, remiantis teismų praktika, dėstoma, kad advokato teisė gauti asmens duomenis gali būti įgyvendinama, kai prašoma pateikti asmens duomenis, kuriuos gali gauti pats atstovaujamas asmuo (advokato klientas), ir kai prašoma pateikti asmens duomenis, be kurių apskritai negali būti įgyvendinta advokato atstovaujamo asmens teisė kreiptis į teismą. Prašymas, atstovaujant kliento interesams, pateikti informaciją apie atsakovei L. N. taikytą administracinę atsakomybę už bet kokius administracinius nusižengimus ir leisti susipažinti su L. N. administracinių nusižengimų bylomis, neatsižvelgiant į tai, ar ši informacija gali būti kaip nors susijusi su civilinės bylos dalyku, negali būti vertinamas proporcingu palyginti su žala, kuri dėl atskleistos informacijos būtų daroma L. N. interesams, teisėms ir laisvėms, todėl vertintina, kad prašomų asmens duomenų gavimo teisėtumas negali būti pagrįstas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu. Šios informacijos nepateikimas neužkerta kelio atstovaujamam asmeniui įgyvendinti jo teisės kreiptis į teismą ir, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, prašyti teismo išreikalauti civilinei bylai nagrinėti būtiną informaciją apie atsakovei L. N. taikytą administracinę atsakomybę ar kitą su galbūt padarytais administraciniais nusižengimais susijusią informaciją. Atsakovas informavo, kad prašymas negali būti patenkinamas.

5.5.                      Pareiškėjas 2022 m. sausio 12 d. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatą, pateikė analogiškus 2021 m. sausio 4 d. raštui prašymus. Nurodė, kad advokatui tvarkant kliento asmens duomenis, tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas, kaip tai numatyta BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte. Nepagrįstai siaurinančiai ir netinkamai yra taikomas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas, neatsižvelgiant į kitas taikymo galimybes. Duomenys yra būtini civilinėje byloje siekiant išspręsti ginčą dėl vaiko interesų gynimo. Yra duomenų, kad nusižengimai buvo padaryti L. N. kartu su vaiku, vaikui matant. Tokiu būdu akivaizdžiai pažeidžiamos vaiko teisės ir duomenys yra reikalingi tiek klientui E. B., tiek ginant vaiko interesus.

5.6.                      Atsakovas 2022 m. sausio 19 d. raštu Nr. 5-S-1183 informavo pareiškėją, jog pagal kompetenciją išnagrinėjo prašymą. Nurodė, kad iš esmės tokio paties turinio prašymus kaip 2022 m. sausio 12 d. prašymas pareiškėjas teikė 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. sausio 4 d., į kuriuos pareiškėjui buvo pateikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2021 m. gruodžio 28 d. raštas Nr. 30-S-14284 „Dėl Jūsų 2021-12-22 prašymo“ ir Duomenų apsaugos skyriaus 2022 m. sausio 10 d. raštas Nr. 5-S-376 „Dėl Jūsų 2022-01-04 prašymo“. Išnagrinėjus prašymuose nurodytus argumentus, buvo priimti sprendimai atsisakyti teikti prašomus duomenis ir pateikti išsamūs atsisakymo teikti prašomus duomenis pagrindai bei šių sprendimų apskundimo tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. sausio 12 d. pateiktame prašyme nenurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjo teisę gauti prašomus asmens duomenis, remdamasis ankstesniuose raštuose išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Departamentas informavo, kad neįžvelgia pagrindo pakartotinai nagrinėti prašymą ir jį tenkinti.

5.7.                      Komisija iš dalies patenkino pareiškėjo advokato skundą, panaikino Departamento sprendimą, likusią skundo dalį atmetė. Atsakovas teismui apskundė Komisijos sprendimo dalį, kuria panaikintas Departamento sprendimas.

6.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog dėl informacijos pateikimo kreipėsi specialus subjektas – advokatas, kuris prašė atsakovo pateikti informaciją ir leisti susipažinti su duomenimis, susijusiais su L. N. taikyta administracine atsakomybe, nurodė, kad šie duomenys yra būtini civilinėje byloje siekiant išspręsti ginčą dėl vaiko interesų gynimo, pateikė atstovavimo sutarties su E. B. kopiją. Prašymas grindžiamas Advokatūros įstatymo 44 straipsniu. Atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė pateikti advokatui prašytą informaciją, motyvuodamas tuo, kad advokato prašymas nelaikytinas proporcingu palyginti su žala, kuri dėl atskleistos informacijos būtų daroma L. N. interesams, teisėms ir laisvėms ir negali būti pagrįstas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu.

7.       Teismas akcentavo, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę: gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti (1 p.). Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu.

8.       Teismas konstatavo, jog pareiškėjas 2022 m. sausio 4 d. prašyme akcentavo, kad prašomi pateikti duomenys būtini siekiant išspręsti ginčą dėl vaiko interesų gynimo, taigi Departamentas turėjo įvertinti prašomos pateikti informacijos tikslą ir L. N. teisę į privatumą ir duomenų apie padarytus administracinius nusižengimus neatskleidimą. Teismo vertinimu, atsakovas neįvertino, kad pareiškėjo prašomi pateikti duomenys yra susiję su vaiko interesų gynimu, neatsižvelgė į pareiškėjo prašyme nurodytą informaciją, kad galimai L. N. padarė administracinius nusižengimus vaiko akivaizdoje. Teismas sutiko su Komisijos sprendime nurodytais argumentais, jog atsakovas savo Sprendime nepasisakė dėl visų BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintų duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų, taip pat dėl pareiškėjo prašymo atitikimo Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatoms, nevertino, ar advokatas nurodė tinkamą ir pakankamą informaciją, ar pateikė duomenis, įrodančius prašomų pateikti duomenų ryšį su paslaugų teikimu

9.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsisakymas pateikti duomenis pareiškėjui nelaikytinas tinkamai pagrįstu ir pakankamai motyvuotu, t. y. pripažintinas pilnai neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Be to, ginčijamame Sprendime nepasisakyta dėl pareiškėjo prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis jis grindė duomenų pateikimo būtinumą, prašymas neįvertintas jo (ne)atitikimo BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytų duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų aspektu. Teismo vertinimu, pagrindinis motyvas, kad prašymo tenkinimas neproporcingas palyginti su žala, kuri dėl atskleistos informacijos būtų daroma L. N. interesams, teisėms ir laisvėms, nelaikytinas pakankamu ir išsamiu.

III.

10.       Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Departamento sprendimą palikti galioti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Departamentas, nagrinėdamas trečiųjų asmenų prašymus pateikti asmens duomenis, turi nustatyti ne tik tai, kad policijos įstaiga turi teisėtą pagrindą asmens duomenis teikti, bet ir tai, kad į ją pasikreipęs asmuo turi teisėtą pagrindą asmens duomenis gauti. Jei policijos įstaiga nustato, kad asmens duomenų teikimo arba gavimo negalima pagrįsti bent viena BDAR 6 straipsnio 1 dalies a–f punktuose nustatyta teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, toks asmens duomenų tvarkymas yra neteisėtas ir asmens duomenys negali būti teikiami, nepriklausomai nuo to, ar tenkinamos kitos asmens duomenų tvarkymo sąlygos. Net ir hipotetiniu atveju, jei būtų galima nustatyti, kad yra tenkinamos Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatos ir asmens duomenų teikimą būtų galima pagrįsti BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu, to neužtektų, kad būtų galima pateikti asmens duomenis, nes turi būti nustatytas ir asmens duomenų gavimo pagrindas, kurį nagrinėjamu atveju pareiškėjas grindžia BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, tačiau nepateikia argumentų, kurie įrodytų jo kliento, kurio interesams atstovauja civilinėje byloje ir prideda tai patvirtinančius dokumentus (atstovavimo sutartį), teisėtų interesų viršenybę palyginti su L. N. interesais.

10.2.                      Taigi, jei negali būti nustatomas asmens duomenų gavimo teisinis pagrindas (kuris nagrinėjamu atveju grindžiamas BDAR 6 str. 1 d. f p. nuostatomis), nėra poreikio ir prasmės išsamiau vertinti asmens duomenų teikimo teisinio pagrindo, kuris nagrinėjamu atveju galėtų būti grindžiamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu, jei būtų tenkinamos Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatos, arba atvirkščiai.

10.3.                      Nagrinėjant pareiškėjo prašyme nurodytą informaciją, svarbu pažymėti, kad pareiškėjas civilinėje byloje pagal atstovavimo sutartį atstovauja savo kliento, o ne jo vaiko interesams. Pareiškėjas rašte nurodo tik tai, kad duomenys yra būtini civilinėje byloje siekiant išspręsti ginčą dėl vaiko interesų gynimo

10.4.                      Departamentas nustatė akivaizdų neatitikimą tarp nurodomo tikslo, kuriam reikalingi prašomi duomenys (duomenys yra būtini civilinėje byloje siekiant išspręsti ginčą dėl vaiko interesų gynimo), ir prašomų duomenų apimties (visų 2019 m. sausio 1 d.– 2021 m. gruodžio 1 d. L. N. padarytų nusižengimų, leidžiant susipažinti su visomis administracinių nusižengimų bylomis), todėl atsakyme akcentavo, kad „prašymas, atstovaujant kliento interesams, pateikti informaciją apie atsakovės L. N. baustumą administracine tvarka už bet kokius administracinius nusižengimus ir leisti susipažinti su L. N. administracinių nusižengimų bylomis, neatsižvelgiant į tai, ar ši informacija gali būti kaip nors susijusi su civilinės bylos dalyku, negali būti vertinamas proporcingu palyginti su žala, kuri dėl atskleistos informacijos būtų daroma L. N. interesams, teisėms ir laisvėms, todėl vertintina, kad prašomų asmens duomenų gavimo teisėtumas negali būti pagrįstas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu“.

10.5.                      Kadangi pareiškėjas nepagrindė, jog visi prašomi duomenys yra reikalingi prašyme nurodytam tikslui, nepateikė argumentų, pagrindžiančių kliento teisėtų interesų viršenybę, palyginti su L. N. interesais, vertintina, kad prašymas nėra proporcingas, nes tokios apimties duomenų pateikimas darytų pernelyg didelę žalą L. N. interesams, teisėms ir laisvėms, atsižvelgiant ir į prašomų pateikti duomenų pobūdį (administracinių nusižengimų duomenys neskelbtini, išskyrus proceso dalyvius), ir į kontekstą (prašomų duomenų panaudojimas civilinėje byloje galėtų pakenkti L. N., kaip kitos civilinės bylos šalies, galimybėms laimėti civilinį ginčą, galimai susilpnintų jos poziciją).

10.6.                      Taigi duomenų teikimas, esant tokioms aplinkybėms, yra negalimas, tačiau pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias pateikti patikslinantį prašymą, nurodant prašymui tinkamai išnagrinėti reikalingą informaciją, arba kreiptis dėl duomenų išreikalavimo į teismą pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, kurios ir reglamentuoja duomenų, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti patys, gavimą. Detalios informacijos apie asmens baustumus administracine tvarka ir administracinių nusižengimų aplinkybes atskleidimas, visų pirma, daro didelį neigiamą poveikį asmens teisei į privatumą, jo reputacijai, garbei ir orumui, todėl Administracinių nusižengimų kodekse yra apibrėžti konkretūs subjektai, kurie turi teisę susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga.

11.       Pareiškėjas advokatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo Departamento apeliacinį skundą.

12.       Pareiškėjo teigimu, Departamentas nepagrįstai atsisakė priimti sprendimą, kai jis papildomai patikslino prašymą, nurodydamas plačiau įrodymų būtinumą, nors tokio reikalavimo Departamentas nekėlė, o į naują patikslintą prašymą atsakė, kad tai yra pakartotinis prašymas ir jis neprivalo atsakyti, nors apeliaciniame skunde teigia, kad Departamentui kilo neaiškumų dėl atstovavimo apimčių, įrodymų būtinumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

13.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 5-S-376 pagrįstumo ir teisėtumo.

14.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15.       Byloje nustatyta, kad atsakovo 2022 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 5-S-376 priimtas reaguojant į pareiškėjo, atstovaujančio kitą asmenį civilinėje byloje, 2022 m. sausio 4 d. prašymą pateikti duomenis apie L. N. administracine tvarka gautas nuobaudas bei duoti leidimą susipažinti su L. N. administracinių nusižengimų bylomis. Pareiškėjo prašymas grindžiamas Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, BDAR 6 straipsnio 1 dalimi bei nurodoma, jog prašomi pateikti duomenys reikalingi sprendžiant ieškinį dėl vaiko teisių gynimo.

16.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, informacijos gavimo iš valstybės institucijų sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas. Šis įstatymas taikomas: viešąsias funkcijas atliekančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė ir kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, taip pat šių subjektų asociacijoms ir regionų plėtros taryboms (2 str. 1 d. 1 p.). Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis BDAR, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą (2 str. 4 d.).

17.       Advokatūros įstatymas advokatams suteikia teisę gauti asmens duomenis, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji gali būti įgyvendinama tik laikantis Advokatūros įstatyme nustatytų sąlygų ir BDAR numatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų.

18.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl advokato teisės gauti informaciją, yra konstatavęs, jog advokato kreipimasis turi būti motyvuotas (2011 m. birželio 9 d. nutarimas). „Motyvuotas“ prašymas reiškia, kad abstraktus nurodymas, kad „duomenys reikalingi nagrinėjant civilinę bylą“ ar „duomenys reikalingi parengti bylą teisminiam nagrinėjimui“ nėra pakankamas, kadangi duomenų valdytojas, be kita ko, turi įvertinti ir prašomų pateikti duomenų būtinumą. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti.

19.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateikto 2022 m. sausio 4 d. prašymo turinys patvirtina, kad motyvuodamas savo prašymą advokatas nurodė, jog duomenys yra būtini civilinėje byloje siekiant išspręsti ginčą dėl vaiko interesų gynimo. Teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjo pateikta prašymo motyvacija yra pakankamai abstrakti, neinformatyvi ir nepaaiškina, kaip jo prašomi pateikti duomenys gali padėti išspręsti ginčą civilinėje byloje, tuo labiau, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas (advokatas) kokiu nors būdu atstovauja vaiko interesus civilinėje byloje. Todėl vien pakankamos ir pagrįstos motyvacijos nebuvimas 2022 m. sausio 4 d. prašyme suteikia pagrindą atsakovui atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą.

20.       Be to, kaip minėta, asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis BDAR.

21.       BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais (a punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį (b punktas); tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė (c punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus (d punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (e punktas); tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (f punktas).

22.       Nagrinėjamoje byloje aktuali BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtinta teisės norma. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą, yra konstatavęs, kad šios normos taikymui yra numatytos trys kumuliacinės asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos: pirma, tvarkyti asmens duomenis reikia dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo; antra, asmens duomenis tvarkyti būtina siekiant įgyvendinti nustatytą teisėtą interesą; ir, trečia, asmens, kurio duomenys turi būti apsaugoti, interesai ar laisvės bei pagrindinės teisės neturi būti viršesni (2023 m. liepos 4 d. sprendimas Meta platforms ir kt. byloje C-252/21; 2021 m. birželio 17 d. sprendimas Mircom International Content Management & Consulting (M.I.C.M.) Limited prieš Telenet BVBA byloje C-597/19).

23.       Reikalavimas dėl kumuliacinių sąlygų taikymo reiškia, kad nenustačius nors vienos iš kumuliacinės asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos, asmens duomenų tvarkymas būtų neteisėtas.

24.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas, kaip asmens duomenų tvarkytojas, turėjo pareigą įvertinti, ar pareiškėjo 2022 m. sausio 4 d. prašymas bei jame pateikti duomenys, atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įvirtintas kumuliacines sąlygas, kurios suponuotų teisėtą L. N. asmens duomenų tvarkymą (jų perdavimą pareiškėjui). Šią atsakovo pareigą nustato BDAR 10 straipsnis, pagal kurį asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas arba susijusias saugumo priemones remiantis 6 straipsnio 1 dalimi tvarkomi tik prižiūrint valdžios institucijai arba kai duomenų tvarkymas leidžiamas Europos Sąjungos arba valstybės narės teise, kurioje nustatytos tinkamos duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemonės. Bet kuris išsamus apkaltinamųjų nuosprendžių duomenų registras tvarkomas tik prižiūrint valdžios institucijai.

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 5-S-376 turinys patvirtina, jog atsakovas savo pareigą įvertinti, ar pareiškėjo 2022 m. sausio 4 d. prašymas bei jame pateikti duomenys, atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įvirtintas kumuliacines sąlygas, įvykdė ir nustatė, kad pareiškėjo prašymas neatitinka trečiosios sąlygos, t. y. konstatavo, kad pareiškėjo civilinėje byloje atstovaujamo asmens teisėti interesai neturi viršenybės palyginant su L. N. interesais.

26.       Kaip minėta, BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte yra įtvirtintos trys kumuliacinės sąlygos, todėl nustačius, jog pareiškėjo prašymas neatitinka vienos iš būtinų sąlygų, kitų dviejų sąlygų buvimas ar nebuvimas nebėra aktualus, nes bet kokiu atveju asmens duomenų tvarkymas būtų neteisėtas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka tiek su Lietuvos administracinių ginčų komisijos, tiek su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog byloje ginčijamas atsakovo sprendimas yra ydingas dėl to, jog atsakovas savo sprendime nepasisakė dėl visų BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų.

27.       Įvertinusi pareiškėjo 2022 m. sausio 4 d. prašymo turinį, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, jog pareiškėjo, atstovaujančio klientą civilinėje byloje, prašymas pateikti informaciją apie atsakovės L. N. baustumą administracine tvarka už bet kokius administracinius nusižengimus ir leisti susipažinti su L. N. administracinių nusižengimų bylomis, nepateikiant pagrįstų argumentų kaip ši informacija gali būti susijusi su civilinės bylos dalyku, negali būti vertinamas proporcingu palyginti su žala, kuri dėl atskleistos informacijos būtų daroma L. N. reputacijai, jos interesams, teisėms ir laisvėms. Todėl konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas negalėjo būti patenkintas, nes nenustatytos visos būtinos BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos.

28.       Apibendrindama išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies dėl to, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija savo sprendimu dalį pareiškėjo skundo buvo atmetusi ir dėl šios ginčų komisijos sprendimo dalies skundas teismui nebuvo teikiamas. Dėl šios priežasties taip pat nenagrinėtini pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą teikti argumentai dėl atsakovo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 5-S-1183.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-95/02-2022) pakeisti. Panaikinti šio sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas pareiškėjo M. G. skundas ir panaikintas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 5-S-376, ir šioje dalyje pareiškėjo M. G. skundą atmesti. 

Likusioje dalyje Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. kovo 18 d. sprendimą Nr.21R-(AG-95/02-2022) palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                        Laimutis Alechnavičius

                                        Ramūnas Gadliauskas

                                        Arūnas Sutkevičius