VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei I. K. dėl žalos atlyginimo, priimdamas sprendimą už akių.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė pareikštu ieškinio prašo priteisti iš atsakovės 785,24 Eur žalą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nurodo, kad ieškovė, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, nustatė, kad atsakovei 2017-07-01 – 2017-07-05 buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainą sudarė 785,24 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2017-06-30, o sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2017 m. liepos mėnesį nebuvo sumokėta.
Atsakovei ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose atsakovei per laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-07-05 buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kainą sudarė 785,24 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2017-06-30. Byloje nėra rašytinių įrodymų, jog sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2017 m. liepos mėnesį buvo sumokėta, o žala dėl suteiktų paslaugų būtų atlyginta.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos ir vaistai, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1–13 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie SAM. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. VA-103 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė neįvykdė Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino PSDF biudžeto išlaidų (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), todėl konstatuotina, kad tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovės gauta nauda). Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina (785,24 Eur) sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovės naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Taigi byloje nustatytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovei atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atlyginusi PSDF biudžetui padarytą žalą (CPK 178 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 785,24 Eur suma padarytai žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 785,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista iš atsakovės valstybės naudai priteistina 18 Eur žyminio mokesčio, taip pat 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 21,58 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288 straipsniais
n u s p r e n d ž i a :
patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, j. a. k. 188783796, iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 785,24 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur 24 ct) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 785,24 Eur sumą nuo 2019-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 21,58 Eur (dvidešimt vieną Eur 58 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas