Civilinė byla Nr. 2A-1599-431/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-13948-2009-3
Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 35.5.; 42.3. ; 45.5.; 121.; 121.9.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus,
sekretoriaujant Dovilei Masiliauskytei
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Hefestas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Hefestas“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“ dėl įpareigojimo tiekti šilumos energiją ir atsakovo UAB „Vilniaus energija“ priešieškinį ieškovui UAB „Hefestas“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Hefestas“ prašė pripažinti šilumos energijos tiekimo sustabdymą neteisėtu. 2009-2010 metų šildymo sezonas Vilniuje prasidėjo 2009 m. spalio 6 d., tačiau atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. iki 2009-10-30, nebuvo pradėjęs tiekti šilumos energijos ieškovui priklausančiam pastatui (duomenys neskelbtini). 2009-09-22 raštu atsakovas informavo ieškovą, jog skola už suvartotą energiją yra 7692,95 Lt ir jos nepadengus iki 2009-09-30 bus sustabdytas šilumos energijos tiekimas. Ieškovas telefonu informavo atsakovo darbuotojus, kad įsiskolinimo nėra. Jokio pranešimo ar rašto daugiau iš atsakovų negavo. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patiria nuostolius.
Atsakovas su pareikštų ieškiniu nesutiko, ir nurodė, kad tarp šalių pasirašyta Šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo tiekti energiją, o ieškovas už ją laiku atsiskaityti kiekvieną mėnesį. Ieškovas laiku neatsiskaitydavo, todėl jam buvo priskaičiuoti delspinigiai. Po atsakovo rašto ieškovas skolą apmokėjo, tačiau nepadengė delspinigių, todėl pagal šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles atsakovas nutraukė šilumos energijos tiekimą. UAB „Vilniaus energija“ pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš UAB „Hefestas“ 1586,61 Lt delspinigių, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinys buvo grindžiamas tuo, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė centralizuotą šilumos energija patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini) pagal šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartį Nr. 95344. UAB „Hefestas“ atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą sutartyje nustatyta tvarka ir tarifais. Kadangi įmonė už paslaugas atsiskaitydavo tik iš dalies, jai paskaičiuoti pagal sutartį nustatyti delspinigiai.
UAB „Hefestas“ su priešieškiniu nesutiko, kadangi tarp UAB „Hefestas“ ir UAB „Vilniaus energija“ jokios sutarties nėra pasirašytos, todėl atsakovas nepagrįstai ją taiko šalių santykiams apibrėžti. Kadangi šalys nėra sudariusios sutarties, UAB „Vilniaus energija“ neturi pagrindo skaičiuoti delspinigius. Pažymėjo, kad nėra aiškus delspinigių paskaičiavimo būdas bei laikotarpis. Dėl šios priežasties prašė teismo priešieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad 2002 m. sausio 10 d. SP AB Vilniaus šilumos tinklai su Bendra Lietuvos ir Rusijos įmone UAB „Hefestas“ sudarė Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartį Nr. 95344. Ši sutartis yra neterminuota (sutarties 16 p.). Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad tarp ieškovo ir atsakovo nėra sudaryta rašytinė sutartis, nes pagal 2002-02-01 tarp SP AB Vilniaus šilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB Vilniaus energija ir Dalkia sudarytos nuomos sutarties sąlygas atsakovas UAB „Vilniaus energija“ perėmė visas sutartines teises ir pareigas iš SP AB Vilniaus šilumos tinklai. Teisių perėmimą įrodo ir tai, kad daugiau kaip penkis metus buvo vykdomas šilumos energijos tiekimas, siunčiamos ieškovui sąskaitos, šios sąskaitos buvo apmokamos. Teismas nustatė, kad iš pateiktos UAB Vilniaus energija sąskaitos faktūros Nr. I0909 Nr. 1343 (b. l. 19) matyti, kad 2009-09-30 d. ieškovas nebuvo visiškai atsiskaitęs su ieškovu, todėl pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles atsakovas pagrįstai nepradėjo laiku šildymo sezono ieškovo patalpoms. Dėl nurodytų motyvų teismas ieškovo ieškinį dėl šilumos energijos tiekimo sustabdymo pripažinimo neteisėtu atmetė.
Atsakovo priešieškinyje pateiktą reikalavimą dėl delspinigių priteisimo teismas tenkino iš dalies. Teismas konstatavo, kad ieškovo su atsakovu sudarytoje sutartyje (t.y. atsakovui perėmus teises ir pareigas pagal sutartį su SP AB Vilniaus šilumos tinklai) buvo susitarta, kad atsakovui pažeidus mokėjimo terminus, ieškovas turi teisę pareikalauti po 0,5 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ši sutartis yra galiojanti, priešieškinio padavimo teismui dieną ieškovas yra įvykdęs pagrindinę prievolę atsiskaityti su ieškovu, tačiau tai padarė pavėlavęs, todėl atsakovas turi teisę reikalauti netesybų priteisimo. Atsakovas turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 straipsnis). Pagal LR CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, bet tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų dėl nuostolių atstovui vėluojant atsiskaityti buvimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pasirašė SP AB Vilniaus šilumos tinklai parengtos sutarties standartines sąlygas, į tai, kad ieškovas faktiškai negalėjo įtakoti delspinigių dydžio ir dėl jo derėtis laiko, kad 0,5 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli (sudarytų 182,5 proc. metines palūkanas), bei atsižvelgdamas į tai, kad skola atsakovui visiška padengta, delspinigių dydį sumažino ir iš ieškovo atsakovui priteisė 396,65 Lt delspinigių (kas sudarė ketvirtadalį reikalaujamų priteisti delspinigių). Teismas sprendė, kad toks dydis yra protingas, atsižvelgiant į delsimo atsiskaityti trukmę (uždelsta mažiau nei vieneri metai), į tai, kad ieškovas dengė įsiskolinimą geruoju, į tai, kad priešieškinio padavimo dieną skola padengta, į tai, kad ieškovas yra vartotojas atsakovo UAB Vilniaus energija atžvilgiu, t.y. silpnesnė šalis. Teismas tenkino atsakovo reikalavimą priteisti šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Hefestas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliacinį skundą ieškovas grindė aplinkybe, kad kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktos atsiskaitymų su UAB „Vilniaus energija“ 2009 metais lentelės, ieškovas už atsakovo patiektą šilumos energiją 2009 m. rugsėjo 22 d. su UAB „Vilniaus energija“ buvo pilnai atsiskaitęs ir įsiskolinimo neturėjo. Atsakovas ieškovo pateiktos atsiskaitymų su UAB „Vilniaus energija“ 2009 metais lentelės ir joje pateiktų duomenų neginčijo, t.y. sutiko su tuo, kad joje pateikti duomenys yra teisingi. UAB „Vilniaus energija“ pateiktoje sąskaitoje – faktūroje Nr. I0909 1343 nurodytas 2974,66 Lt likutis yra ne įsiskolinimas už patiektą šilumos energiją, o UAB „Vilniaus energija“ priskaičiuoti delspinigiai už nesavalaikius mokėjimus, kurių skaičiavimo pagrįstumą ir teisingumą ieškovas ginčija. Apeliantas pažymi, kad dėl delspinigių nemokėjimo atsakovas neturi teisės sustabdyti ar apriboti paslaugų teikimą ieškovui. Vadovaujantis 2008-12-04 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 340.1 punktu sustabdyti ar apriboti paslaugų teikimą šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojui šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas gali tik tuo atveju kai yra neapmokėtos sąskaitos už šilumą ir karštą vandenį, o ne neapmokėtos sąskaitos už priskaičiuotus delspinigius. Be to, atsakovas papildomai prieš 24 valandas neįspėjo pastato savininko apie numatomą šilumos tiekimo apribojimą ar sustabdymą, todėl net ir darant prielaidą, kad įsiskolinimas buvo, atsakovas, neatlikęs privalomųjų veiksmų dėl vartotojo įspėjimo apie paslaugų sustabdymą, neturėjo teisės nepardėti tiekti šilumos energijos ieškovui. Apeliantas skunde pažymi, kad teismo sprendimas dėl delspinigių pagal pareikštą priešieškinį yra nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais, nes Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartyje Nr. 95344 nėra sutarta, kad SP AB Vilniaus šilumos tinklai gali vienašališkai be UAB „Hefestas“ sutikimo perleisti savo teises ir pareigas pagal sutartį trečiajam asmeniui. Tai, kad daugiau kaip penkis metus UAB „Vilniaus energija“ siunčia UAB „Hefestas“ sąskaitas ir šios sąskaitos yra apmokamos, įrodo ne teisių perėmimą pagal sutartį Nr. 95344, o tai, kad tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo – vartojimo santykiai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvais ir prašo palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą. Nurodė, kad 2009-04-10, abonentui UAB „Hefestas“ prašant, įvadinės sklendės šilumos punkte (duomenys neskelbtini), buvo uždarytos ir užplombuotos. Tai patvirtina 2009-04-10 aktas. Po sklendžių užplombavimo šilumos energija pastatui nebuvo tiekiama. Remiantis PVM sąskaitomis – faktūromis už balandžio ir už gegužės mėnesį, UAB „Hefestas“ skola siekė 11 741,87 Lt, už rugpjūčio mėnesį ji sumažėjo iki 7414,31 Lt. Rugsėjo mėnesį UAB „Hefestas“ apmokėjo 4643,99 Lt, todėl sąskaitoje nurodyta skola sumažėjo iki 2974,66 Lt. Šias faktines aplinkybes teisingai nustatė teismas, konstatuodamas, kad 2009 metų rugsėjo mėnesį UAB „Hefestas“ nebuvo visiškai atsiskaitęs su UAB „Vilniaus energija“, todėl pagrįstai nepradėjo laiku šildymo sezono pastatui (duomenys neskelbtini), nes nebuvo sumokėtos praėjusio šildymo sezono skolos. Delspinigiai paskaičiuoti vadovaujantis 2002-01-10 neterminuota Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartimi Nr. 95344, kuri yra nenuginčyta, todėl galiojanti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Ieškovas apeliaciniu skundu nepagrįstai ginčijo atsakovo priskaičiuotus 2974,66 Lt delspinigius. Priešieškinio pareiškimu atsakovas nurodė, kad ieškovo skola yra susidariusi už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-04-30. Kadangi ieškovo prašymu po sklendžių užplombavimo nuo 2009-04-10 ieškovo pastatui šilumos energija nebuvo tiekiama, 2009-04-30 ieškovui buvo išrašyta sąskaita, kuri turėjo būti apmokėta iki 2009-05-31. Šioje sąskaitoje matyti, kad mėnesio pradžiai neapmokėtas skolos likutis buvo 10192,56 Lt, priskaičiuoti 467,17 Lt delspinigių, nes paskutinis ieškovo mokėjimas buvo atliktas 2009-01-07. Po sklendžių užplombavimo ieškovas mokėjimus atliko 2009-06-09, vėliau ieškovas mokėjo atsakovui 2009-07-14 ir 2009-09-22, dalimis dengdamas skolą, susidariusią iki šilumos energijos tiekimo nutraukimo. Delspinigiai ieškovui buvo skaičiuojami ir laikotarpiu nuo 2009-05-20 iki 2009 m. rugsėjo mėnesio, t.y. už laiku nesumokėtą fiksuotą skolą, kai jau nebuvo tiekiama šilumos energija. Kadangi ieškovas padengė tik pagrindinę skolą, nesumokant priskaičiuotų delspinigių, todėl atsakovas pagrįstai priešieškiniu prašė priteisti priskaičiuotus už pradelstą mokėjimą delspinigius.
Delspinigiai teisėtai buvo skaičiuojami pagal ieškovo ir SP AB Vilniaus šilumos tinklai 2002-01-10 pasirašytą Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartį Nr. 95344, kurios 9 punktu buvo nustatyti 0,2 procento delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Nors skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neteisingai įvardijo 0,5 procentų delspinigių dydį, tačiau vertino atsakovo priešieškinio pareiškime nurodytas paskaičiuotas delspinigių sumas, kurios, kaip matyti iš priešieškinio, buvo skaičiuojamos, vadovaujantis nustatyta 0,2 procentų dydžio už kiekvieną uždelstą dieną norma, todėl minėtas netikslumas skundžiamo sprendimo motyvuose iš esmės neįtakoja teismo nustatytos delspinigių sumos – 1586,61 Lt, ir atitinkamai sumažintos iki 396,65 Lt priteistos delspinigių sumos.
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258, 340.1. p. nustato, kad šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojui, nesumokėjusiam sąskaitos už šilumą ir (ar) karštą vandenį daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo vėliausios leistinos sąskaitos apmokėjimo dienos, nurodytos šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartyje, pagal pateiktą sąskaitą ar mokėjimo pranešimą, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas turi teisę, raštu įspėjęs prieš 10 darbo dienų pastato savininką – šilumos ir (ar) karšto vandens vartotoją arba pastato butų ir kitų patalpų savininką – buitinį šilumos ir (ar) karšto vandens vartotoją, sustabdyti visiškai arba apriboti šilumos (išskyrus daugiabučių namų šildymą), šilumnešio ir (ar) karšto vandens tiekimą. Kadangi minėtoje normoje yra įtvirtintas apmokėjimas pagal pateiktą sąskaitą, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog į mokėtiną sumą neturėtų būti įtraukti priskaičiuoti delspinigiai.
UAB „Vilniaus energija“ 2002-02-01 sudarytos tarp SP „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, paprastosios akcinės bendrovės Dalkia ir UAB „Vilniaus energija“ nuomos sutarties pagrindu pasirašė Trumpalaikio turto perleidimo sutartį, kuria perėmė reikalavimo teises į iš vartotojų ir kitų asmenų gautinas sumas. Pagal CK 6.101 straipsnio nuostatas, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį tiek esamam, tiek būsimam reikalavimui. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad jog be jo sutikimo nebuvo galimas reikalavimo teisės perleidimas naujam kreditoriui. Pagal CK 6.104 straipsnį, reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises. Minėtosios normos sudaro teisinį pagrindą atsakovui UAB „Vilniaus energija“ reikalauti iš ieškovo UAB „Hefestas“ vykdyti 2002-01-10 pasirašytos su SP AB Vilniaus šilumos tinklai“ sutarties nuostatas, tame tarpe ir dėl nustatytų delspinigių mokėjimo už uždelstą atsiskaityti laiką, nes reikalavimo teisė buvo perleista pagal pastarosios sutarties sąlygas. Todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovas neturi teisės reikalauti delspinigių mokėjimo.
Įvertinus byloje pateiktus šalių dokumentus, matyti, kad 2009-07-31 raštu atsakovas ieškovui pateikė pretenziją dėl nesumokėtos skolos, 2009-09-22 raštu atsakovas įspėjo ieškovą apie esamą skolą ir nurodė, kad nesumokėjus skolos bus sustabdytas šilumos energijos tiekimas ieškovo administraciniam pastatui (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto motyvais, kad atsakovas nesilaikė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimų įspėti vartotoją apie paslaugų teikimo sustabdymą. Pažymėtina, kad ieškovo prašymu 2009-04-10 įvadinės sklendės šilumos punkte (duomenys neskelbtini) buvo uždarytos, užplombuotos ir šilumos energija pastatui jau nebuvo tiekiama.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, pagal turėtus bylos duomenis teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai ieškinį atmetė o priešieškinį patenkino iš dalies. Apelianto argumentais nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš UAB „Hefestas“ 7,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Ona Gasiulytė
Laima Gerasičkinienė
Alvydas Poškus