Administracinio nusižengimo byla Nr. A13.-199-799/2021
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00007-2021-9
ROIK: 20126748811
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.2.; 14.14.; 21.9.10.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2021 m. balandžio 27 d.
Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Vida Butanavičiūtė,
sekretoriaujant N. N.,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Š.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, ūkininkė, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 127 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 16 dalį, 346 straipsnio 18 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
2020-09-05 19.00 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad tęstiniu laikotarpiu vykdyta verslinio šunų veisimo veikla dideliu mastu, veikta organizuotai ir pasiruošus, tačiau neturint šiai veiklai vykdyti būtinų leidimų, t. y. nebuvo registravusi savo, kaip gyvūnų augintinių veisėjo veiklos VMVT ir taip pat neturėjo suteikto veterinarinio patvirtinimo numerio patalpoms, kuriose vykdė verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklą, todėl padarė ANK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, už kurį, pagal ANK 127 straipsnio 4 dalį yra privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą. Be to, pažeidė gyvūnų sveikatą ir gerovę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir žiauriai elgėsi su gyvūnais ir taip pat ANK 346 straipsnio 1, 16 ir 18 dalyse nurodytus administracinius nusižengimus, už kuriuos pagal ANK 346 straipsnio 20 dalį gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė - gyvūnų konfiskavimas.
Dėl ANK 346 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų:
1. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamentas (toliau - Tauragės departamentas), gavęs 2020-09-05 Pranešimą apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaudamasis ANK 590 straipsnio 2 dalimi, pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, dėl galimo ANK 346 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo, susijusio su vertimusi gyvūnų augintinių veisimo verslo tikslais veikla ir tokios veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams.
2. Atliekant 593 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytus tyrimo veiksmus, Tauragės departamento vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė S. J., dalyvaujant Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiajam patruliui A. L. ir tyrėjai J. Š., Tauragės rajono savivaldybės Lauksargių seniūnijos seniūnui M. G., privačiai veterinarijos gydytojai L. B. (toliau - Pareigūnai), atliko neplaninį patikrinimą ((duomenys neskelbtini) (toliau - Patikrinimo vieta) kur, pagal Pranešimo duomenis, laikomi ir veisiami gyvūnai augintiniai (šunys) (toliau — Patikrinimas).
3. Patikrinimo metu, Tauragės departamento pareigūnė, vadovaudamasi ANK 594 straipsnio 1 dalimi, tyrimo veiksmų eigą tr rezultatus užfiksavo VMVT Tauragės departamento 2020-09-05/07 Gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Patikrinimo aktas).
4. Patikrinimo metu dalyvavo ir informaciją Pareigūnams suteikė J. G., kuris Pareigūnams prisistatė esantis Patikrinimo vietoje laikomų gyvūnų augintinių savininkas. Nustatyta, kad tuo pačiu adresu gyvena ir J. G. motina D. Š., kuri faktiškai irgi rūpinosi šunimis ir skelbė skelbimus apie šuniukų pardavimą. 2020-09-21 J. G. ir D. Š. vardu pateiktas prašymas dėl veterinarinio patvirtinimo suteikimo verslinio šunų veisimo vietai adresu (duomenys neskelbtini).
5. Patikrinimo metu nustatyta, kad Patikrinimo vietoje iš viso laikoma 16 suaugusių (šunys nuo 2 iki 5 - 6 metų (pasak laikytojo ir kiek Pareigūnai Įvertino prie silpno patalpos apšvietimo)) šunų, kurių išvaizda atitinka skirtingų veislių šunų išvaizdą (8 labradoro retriveriai, 7 prancūzų buldogai ir 1 maltos bišonas). Šunys skirtingų lyčių, yra vaikingų patelių ar patelių ar su požymiais, kad turėjo jauniklių kurie gimė cezario pjūvio pagalba.
6. Šunys laikomi 3 skirtingose vietose (ūkiniame pastate ir dviejuose lauko aptvaruose):
1) lauko aptvare prie namo laikomas 1 labradoro retriveris;
2) lauke dideliame aptvare laikomi 5 labradoro retriveriai;
3) ūkiniame pastate laikoma 10 gyvūnų augintinių (7 prancūzų buldogai (1 patinas ir 6 patelės), 2 labradoro retriveriai (patelės) ir 1 maltos bišonas (patinas));
7. Lauko aptvare prie namo laikoma 1 labradorų retriverių veislės kalytė, galimai besilaukianti, aptvare turi paklotą gulėjimui, apžiūrima nesileido (lojo).
8. Lauko dideliame aptvare laikomi 5 labradorų retriverių veislės šunys, kurie gali laisvai lakstyti, turi pastogę, grindys lentinės, neturi guolių ar pakratų.
9. Ūkiniame pastate laikoma 10 gyvūnų augintinių (7 prancūzų buldogai, 2 labradoro retriveriai ir 1 maltos bišonas). Patikrinimo metu nustatyta kad gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis: Ūkiniame pastate Patikrinimo metu buvo jaučiamas stiprus išmatų ir šlapimo kvapas (amoniako kvapas). Patikrinimo vietoje Pareigūnai net neilgai buvę patalpoje pajuto, kad amoniako kvapas graužia akis, sunku kvėpuoti, graužia gerklę, nėra jokios ventiliacijos). Atsižvelgiant į tai, kad šunų uoslė yra daug kartų jautresnė nei žmogaus ir j šunų laikymo laikotarpį, tokios šunų laikymo sąlygos Pareigūnų įvertintos, kaip akivaizdžiai netinkamos šunų laikymui net trumpu laikotarpiu, o nuolatinis šunų laikymas tokiomis sąlygomis laikytinos tiesiogiai kenksmingos ten laikomų gyvūnų sveikatai, dėl ko gyvūnai patiria nepatogumus ir kenčia dėl nuolatinio akių ir kvėpavimo takų gleivinės dirginimo, todėl tokiais veiksmais šunų laikytojas šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 straipsnio gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.
Be to, gyvūnų laikytojas, laikantis ir veisiantis gyvūnus augintinius, pažeidė ir specialiuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ (toliau - Veisėjų reikalavimai) 17 punkte nustatytas pareigas užtikrinti, kad „Jeigu veisimo vieta yra negyvenamoji patalpa, joje turi būti įrengta atskira patalpa (-os) gyvūnų augintinių laikymui, kurioje (-iose) turi būti įrengta vėdinimo sistema, prireikus ir šildymo sistema. Vėdinimo sistema turi būti įrengta taip, kad būti} išvengta skersvėjų” ir 24 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad „Patalpoje, kurioje laikomi gyvūnai augintiniai, <...> palaikoma gyvūnų fiziologinius ir etologinius poreikius tenkinanti aplinkos temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir kitos būtinos mikroklimato sąlygos.“.
Patikrinimo metu nustatytas šunų laikymo sąlygos, susijusios su tinkamu mikroklimatu laikymo vietoje, vertintos kaip Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 ir 15 punktuose nurodyti žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmai (t. y. 11 p. gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas; 15) gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis;), kurie užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį.
9.1. Ūkiniame pastate Patikrinimo metu buvo sunku apžiūrėti visus gyvūnus, nes nebuvo įrengto tinkamo apšvietimo (apšvietimas buvo blankus ir jo nepakako apšviesti viso patapos ploto), todėl siekiant apžiūrėti kai kuriuos gyvūnus aptvaruose Patikrinimą atliekantys Pareigūnai buvo priversti naudoti savo mobiliuosius telefonus ir žibintuvėlius. Gyvūnų laikytojas neužtikrino tinkamo patalpos apšvietimo ir tokiu būdu pažeidė Veisėjų reikalavimų 17.6. papunktyje nurodytą pareigą, kad veisimo patalpoje turi būti “įrengtas tinkamas apšvietimas. Šunų <...> laikymo patalpoje turi būti įrengtas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Jei gyvūnų augintinių, išskyrus šunis, kates ir šeškus, laikymo patalpoje naudojamas tik dirbtinis apšvietimas, jo trukmė turi atitikti natūralaus apšvietimo trukmę, o jei naudojamas tik natūralus apšvietimas, turi būti sudalyta galimybė apžiūrėti gyvūnus augintinius bet kuriuo paros metu;” Tokie gyvūnų laikytojo veiksmai užtraukia atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.
9.2. Patikrinimo metu ūkiniame pastate ant grindų rasta laisvai pribarstytų žiurkių nuodų, prie kurių gali lengvai prieiti toje patalpoje laikomi gyvūnai augintiniai. Taip pat gyvūnų laikymo aptvare ir visoje ūkinio pastato patalpoje rasta ir žiurkių gaišenų, kurios taip pat kaip ir laisvai pribarstyti žiurkių nuodai kelia mirtino gyvūnų apsinuodijimo jais grėsmę, nes daugelis vartotojams prieinamų pirkti žiurkių nuodų (rodenticidai) sutrikdo gyvūnų kraujo krešėjimą, o apnuodyti gyvūnai mirtinai nukraujuoja. Kraujavimui sukelti užtenka ir nedidelio nuodų kiekio, kurį ūkiniame pastate laikomi šunys gali gauti tiesiogiai suėdę žiurkių nuodų ar jei į jų virškinimo traktą patektų nuo žiurknuodžių nugaišusios žiurkės kraujo (pvz., suėstų nugaišusią žiurkę ar ją kramtytų žaidžiant/domintis žiurkės gaišena). Ūkiniame pastate ant grindų taip pat visur mėtosi pašaliniai daiktai, kurie nesusiję su ūkine veikla ir gali kelti pavojų gyvūnams susižeisti ar apsinuodyti kitomis cheminėmis medžiagomis. Patikrinimo metu nustatytas šunų laikymo sąlygos ir gyvūno laikytojo veiksmai vertinami, kaip atitinkantys Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus, dėl kurių gyvūnams kyla pagrįsta grėsmė apsinuodyti žiurkių nuodais ir dėl to nugaišti (t. y. 11 p. gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei naudojimas), todėl tokie gyvūnų laikytojo veiksmai vertinami kaip realiai, tiesiogiai ir akivaizdžiai keliantys grėsmę gyvūnų gyvybei ir užtraukiantys administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas.
9.3. Ūkiniame pastate suręsti keli aptvarai kuriuose laikomi šunys. Aptvarai suręsti naudojant medžio plokštes, lentas ir vielinės tvoros lakštus iš kurių padaryta aptvarų priekinė pusė su varteliais.
Pirmame nedideliame aptvare, kurio plotas yra apie 2m2, laikomi du labradoro retriveriai. Labradoro retriverių veislės šunų svorio ribos amžiaus ribose nuo 4 mėn. iki suaugusio šuns svyruoja nuo ~17 kg iki ~40 kg. Pagal Veisėjų reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos ploto normas šunims (skaičiuotos reikšmės šunims nuo 11 kg iki 40 kg) privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 m2, o kiekvienam papildomam gyvūnui prie minėto minimalaus ploto turi būti skaičiuojamas ir pridedamas ne mažesnis kaip 2m2 plotas. Apibendrinant, darytina išvada, kad laikant 2 suaugusius labradorus jiems privalo būti skiriamas ne mažesnis kaip 6 m2 grindų plotas laikymo vietoje.
Kiti ūkiniame pastate rasti aptvarai taip pat apie 2 kv. m ploto ir juose laikomi mažų veislių šunys (po 1 ar po 2 vnt. prancūzų buldogų veislės šunis (suaugusio šuns svorio ribos 8-14 kg) ir 1 maltos bišono veislės šuo (suaugusio šuns svorio ribos 2-5 kg). Pagal Veisėjų reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos ploto normas šunims (skaičiuotos reikšmės šunims iki 10 kg ir iki 20 kg) privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 kv. m., o kiekvienam papildomam gyvūnui prie minėto minimalaus ploto turi būti skaičiuojamas ir pridedamas ne mažesnis kaip 2 kv. m plotas.
Atsižvelgiant į tai, Patikrinimo metu konstatuota, kad visiems ūkiniame pastate laikomiems šunims (ir mažų veislių ir didelių veislių šunims) skirtas laikymo įrangos plotas laikymo vietoje yra per mažas ir tokios šunų laikymo sąlygos yra netinkamos, varžo gyvūnų judėjimo laisvę, be to, dėl judėjimo laisvės ir ploto stygiaus kelia riziką grupėje laikomų gyvūnų konkurenciją ir dėl prieigos prie vandens ir pašaro, konkurenciją dėl vietos stokos ir dėl to galimą agresiją, pasireiškiančią kūno sužalojimais sukeltais Įkandimų, o tai tiesiogiai kelia grėsmę, kad nedominuojantis (silpnesnis) gyvūnas nuolatos jaus stresą dėl buvimo mažoje patalpoje su jo atžvilgiu dominuojančiu (stipresniu) gyvūnu. Pastebėtina, kad nesenas įkandimas vienam iš paimtų šunų, nustatytas veterinarijos gydytojo atliktos apžiūros metu. Todėl Patikrinimo metu tokie šunų laikytojo veiksmai laikyti pažeidžiančiais Įstatymo 6 straipsnyje nustatytą pareigą gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti <...> užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Be to tokiais veiksmais gyvūnų laikytojas pažeidė Veisėjų reikalavimų 22 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad „Kai grupė gyvūnų augintinių laikoma įrangoje ar patalpoje kartu, turi būti sudaromos sąlygos šiems gyvūnams laisvai judėti, prireikus pasislėpti.“. Tokie gyvūnų laikytojo veiksmai užtraukia atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.
9.4. Ūkiniame pastate aptvaruose kuriuose laikomi gyvūnai grindys betoninės, gausu išmatų (grindys padengtos išmatų sluoksniu), telkšo šlapimo balos. Gyvūnų laikymo vietos nevalytos ne vieną dieną, bet ir esamų išmatų kiekio ir bendros grindų Švaros būklės spręstina, kad nevalyta galimai net keletą savaičių. Patikrinimo metu nei Pareigūnai, nei pats gyvūnų laikytojas net negalėjo atidaryti vienos laikymo įrangos vartelių, nes jų vyriai buvo surūdiją ir akivaizdu, kad nebuvo darinėjami bent kelis kartus per dieną, kaip reikalauja Veisėjų reikalavimų 19 ir 50 punktuose nustatytos pareigos t. y. kad “Kiekvieną dieną, ryte ir vakare, turi būti valomos gyvūnų augintinių tuštinimosi vietos, prireikus keičiami pakratai.
Šunų, kačių ir šeškų laikymo įrangoje ar patalpoje ir šunų pasivaikščiojimui skirtame aptvare ekskrementai turi būti pašalinami nedelsiant.”; 19 p. „Siekiant išvengti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimo, gyvūnų augintinių laikymo įranga ir patalpos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos autorizuotais biocidais”. Už tokius pažeidimus, gyvūno laikytojui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.
9.5. Aptvaruose laikomiems šunims nėra įrengta jokių tinkamų poilsio vietų (gultų). Keletoje šunų laikymo vietų yra likučiai nuo sutrešusio medinio padėklo (panašu į euro paletę), kituose nėra įrengta jokios poilsio vietos, todėl gyvūnai gali gulėti tik ant išmatomis ir šlapimu padengtų betoninių grindų dangos. Veisėjų reikalavimų 23 punktas nustato pareigą gyvūnų laikytojui užtikrinti, kad “gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje nuošaliau nuo šėrimo, girdymo ir tuštinimosi vietų turi būti įrengta gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius tenkinanti poilsio vieta (gultai, nameliai, lizdai ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų aptvarų plotas nesiekia minimalių ploto normų, bei į tai, kad gyvūnų tuštinimosi vieta ar potenciali šėrimo ir girdymo vieta, dėl per mažo ploto negali atitikti reikalavimo “būti nuošaliau”, ir į tai, kad dalyje aptvaruose nebuvo įrengta jokių poilsio vietų ir šunys buvo priversti stovėti, tupėti ir gulėti ant pagrindo, kuris padengtas išmatų sluoksniu, vietomis su šlapimo balomis laikytina ir dėl to negali minimaliai patogiai ilsėtis ir dėl to jaučia nepatogumą, tai toks gyvūnų laikymas laikytinas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu ir pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 18 punktą, kaip “poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius” ir pažeidžia Veisėjų reikalavimų 23 punkte nustatytas pareigas (23.2 p. “gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengtos grindys taip, kad atitiktų laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius, nekeltų pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei”;. Už tokius veiksmus gyvūnų laikytojui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 1 ir 16 dalis.
10. Pareigūnai Patikrinimo metu apžiūrėję laikomus gyvūnus nustatė, kad gyvūnai yra su vizualiai aiškiai matomais klinikiniais sveikatos sutrikdymo požymiais (t. y. daugiausia akių ir ausų pažeidimais), kuriuos privalo pastebėti vidutinis rūpestingas gyvūnų laikytojas, net neturintis specialiųjų žinių apie gyvūnų sveikatą, tačiau tinkamai kasdien besirūpinantis savo laikomais gyvūnais.
Atsižvelgiant į tai, Patikrinimo metu įvertinus laikomų gyvūnų sveikatos būklę, gyvūnų laikytojo veiksmai ir atsakomybė dėl gyvūnų sveikatos netinkamos priežiūros vertinti tik remiantis kriterijais iš kurių visumos galima konstatuoti ar gyvūne laikytojas tinkamai rūpinosi gyvūnų sveikatos priežiūra ar ne. Šiuo aspektu pagrindiniai vertinti kriterijai yra šie 1) ar gyvūnų laikytojas galėjo-vizualiai pastebėti gyvūnų sveikatos sutrikdymo požymius ir 2) ar gyvūno laikytojas ėmėsi veiksmų pasirūpinti gyvūnų sveikata (pvz., kreipėsi ar nesikreipė j veterinarijos gydytoją, ar taikė gydymą, ar nepagrįstai delsė imtis veiksmų). Be to vertinta ar gyvūnų laikytojas taikė profilaktines gyvūnų sveikatos saugojimo priemones (vaistai nuo išorinių ir vidinių (helmintai) parazitų), ypač atsižvelgiant į veisiamų gyvūnų sveikatos palaikymą.
Akių pažeidimai - visiems ūkiniame pastate laikytiems šunims nustatyti akių uždegimo požymiai (akių sudirgimas pasireiškęs junginės paraudimu ir paburkimu, daugeliui šunų pastebėtos pūlingos išskyros iš akių). Atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų laikymo patalpoje nustatyta, kad dėl nešalintų išmatų ir šlapimo susidarė didelis kiekis agresyviai veikiančių amoniako garų, yra pagrindas konstatuoti, kad tokios šunų laikymo sąlygos tiesiogiai kenkė gyvūnų sveikatai ir pasireiškė minėtais šunų akių pažeidimais.
Vienam šuniui (prancūzų buldogų veislės šuniui) Patikrinimo dieną nustatyta, kad yra dešinės akies trečio voko liaukos prolapsas (t. y. akies junginės klostės išvirtimu pasireiškianti akies patologija, dėl negydymo galinti sukelti sunkesnius akies funkcijos sutrikimus). Ši šuns akies sveikatos būklė nepasikeitė ir praėjus keletui dienų po Patikrinimo datos, todėl laikytina chroniška būkle, kuris negali savaime praeiti. Paėmus iš laikytojo šio gyvūno sveikatos būklę įvertinęs privatus veterinarijos gydytojas konstatavo, kad šio šuns atveju, ši akies patologija gali būti išgydoma tik taikant chirurginį gydymo būdą, priešingu atveju, negydant keliama sunkesnio masto akies funkcijos pažeidimo rizika (regos susilpnėjimas ar net aklumas) (2020-09-11 Individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktas Nr. 1).
Vienam šuniui (prancūzų buldogų veislės šuniui) nustatytas kairės akies ragenos papilkėjimas. Paėmus iš laikytojo šio gyvūno sveikatos būklę įvertinęs privatus veterinarijos gydytojas konstatavo, diagnozę - lėtinis keratokonjungtyvitas, kurio sunkumo lygį privatus veterinarijos gydytojas įvertino, kaip neišgydomą akies sveikatos būklę sukeliančią sumažėjusį pažeistos akies regėjimo lauką. (2020-09-12 Individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktas Nr. 6).
Patikrinimo metu nustatyti gyvūnų akių pažeidimai yra akivaizdūs ir lengvai pastebimi net ir ne veterinarijos gydytojui. Gyvūnų laikytojas tinkamai prižiūrintis savo gyvūnus augintinius kasdien negalėjo nepastebėti tokius laikomų gyvūnų augintinių akių sveikatos pažeidimo požymių. Atsižvelgiant į tai, užtenka informacijos konstatuoti, kad gyvūno laikytojas, net neturintis specialiųjų veterinarijos mokslo srities žinių, turintis pareigą tinkamai rūpintis savo gyvūnais, įskaitant rūpinimąsi jų sveikata, buvo abejingas šunų sveikatos būklei ir nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į veterinarijos gydytoją, siekiant išsiaiškinti akių sveikatos sutrikimų rimtumo. Tokie gyvūno laikyto veiksmai laikytini neveikimu, dėl veterinarijos pagalbos gyvūnams suteikimo, ir negali būti objektyviai pateisinami. Todėl toks gyvūno laikytojo neveikimas laikytinas atitinkančiu Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus “ 2) veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina;) už kuriuos gyvūnų laikytojui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, nes akivaizdžios akių patologijos jau yra sukėlusios tam tikro lygio akies f-jų sumažėjimą ir dėl negydymo kelia grėsmę gyvūnui būti suluošintam dėl negrįžtamai pažeistos regėjimo funkcijos.
Ausų pažeidimai - ūkiniame pastate laikytiems šunims nustatyti ausų uždegimo požymiai, ausų kanalai paraudę, paburkę, jaučiamas nemalonus kvapas. Keletui šunų diagnozuotas ūmus ausų uždegimas, ausys skausmingos, išorinės ausies zonoje (ausies kaušelyje) aiškiai matomos tamsios spalvos sekretas, ausys nukasytos, išoriškai matomos žaizdos. Tokia gyvūnų ausų pažeidimai sukelia gyvūnams skausmą ir nepatogumo jausmą dėl nuolatinio ausų dirginimo (niežėjimo), dėl to gyvūnai priversti kasytis ausis ir taip palaipsniui sukelia papildomus mechaninius ausų odos pažeidimus, galinčius komplikuotis papildomais uždegimais dėl antrinių infekcijų. Todėl tokių ausų pažeidimų atvejais būtina nedelsiant taikyti gydymą veterinariniais vaistais. Nepaisant išoriškai matomų ausų pažeidimų (nukasymo iki žaidi; požymiai) gyvūnų laikytojas nesiėmė veiksmų gydyti gyvūnus, todėl toks gyvūno laikytojo neveikimas laikytinas atitinkančiu Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus (“ 2) veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina”) ir užtraukia gyvūno laikytojui administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį.
Tauragės VMVT surinkti įrodymai apie šunų sveikatos būklę leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad gyvūnų laikytojas ilgu laikotarpiu netinkamai rūpinosi savo laikomais šunimis, dėl gyvūno laikytojo neveikimo šunų laikymo sąlygos buvo kenkiančios gyvūnų sveikatai ir dėl to atsirado aukščiau nurodyti įvairaus masto šunų sveikatos surikdymo požymiai, kurie kėlė šunims nuolatinį nepatogumą ir kančią todėl tokie gyvūnų laikytojo veiksmai vertintini, kaip atitinkantys Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus veiksmus laikytinus žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu t. y. „veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina14 ir už tokius veiksmus gyvūnų laikytojui administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 16 ir 18 dalis;
Dėl ANK 127 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo:
Įvertinus administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktą informaciją gyvūnų augintinių veisimo verslo tikslais požymiai:
-Patikrinimo vietoje rastas didelis kiekis šunų, iš viso laikoma 16 suaugusių šunų, pagal išvaizdą priskiriamų 3 skirtingų veislių šunims (8 labradoro retriveriai, 7 prancūzų buldogai ir 1 maltos bišonas). Šunų veislės nėra priskiriamos darbui ar sportui naudojamų šunų veislėms ir gyvūnų laikytojas negali pagrįsti tokio didelio kiekio šunų poreikio, ypač atsižvelgiant, kad didžioji dalis šunų laikyti ne gyvenamojoje patalpoje, šiurkščiai pažeidžiant šunų laikymą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl neatitinka gyvūno augintinio („šeimos nario“), kurį Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia, kaip - gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, požymio.
-Pagal Veisėjų reikalavimų 4 punktą turi būti registruoti veisėjai, „kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles“, o Patikrinimo metu nustatyta, kad šunys skirtingų lyčių, daugiausia patelių (13 patelių ir 3 patinai,). Įvertinus 10 šunų, kurie po Patikrinimo buvo paimti iš laikymo vietos, nustatyta, kad visi šunys gali daugintis (nekastruoti). Gyvūnų laikytojas šunis poromis ar grupėmis laikė neatskyręs jų pagal lytis. Be to, skirtingų lyčių šunys laikyti poromis ar grupėje buvo priskiriami vienai veislei. Tai leidžia daryti išvadą, kad gyvūnų laikytojas nesiekė išvengti neplanuoto šunų dauginimosi, nesiekė to išvengti ir leido tos pačios veislės šunims daugintis tarpusavyje.
-Patikrinimo metu nustatyta, kad keletas patelių gali būti šuningos. Įvertinęs 10 šunų, kurie Patikrinimo metu buvo paimti iš laikymo vietos, privatus veterinarijos gydytojas patvirtino, kad atlikus echoskopiją, 2 patelės tikrai šuningos, ir dar vienai patelei įtariamas šuningumas, tačiau dar anksti vertinti ir reikėtų papildomų tyrimų vėliau (2020-09-11 Individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktai Nr. 3, Nr. 9, Nr. 10). Pagal privatus veterinarijos gydytojo pateiktą informaciją, 2020-09-22 viena iš gyvūno paimtų labradorų veislės kalyčių atsivedė 8 šuniukus, kurių sveikatos būklė atvedimo dieną buvo nepatenkinama (jaunikliai silpni, kalytė turėjo mažai pieno), kurie po dviejų dienų visi nugaišo, ir kalytei diagnozuota helmintozė (užsikrėtimas helmintais, kai nenaudojama antihelmintų profilaktikos priemonės), kuri tikėtina šuniukų gaišimo priežastis.
-Patikrinimo vietoje įrengtos 3 skirtingos vietos šunų laikymui, 2 lauko aptvarai ir keletas aptvarų ūkiniame pastate. Ūkiniame pastate įrengtų aptvarų būklė ir priežiūra leidžia daryti išvadą, kad šunims laikyti skirtas vietas gyvūnų laikytojas įrengęs jau senai (įrengtų aptvarų medžiagos nudėvėtos, metalinės dalys vietomis smarkiai surūdiję). Tokie gyvūnų laikytojo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad gyvūnų laikytojas atliko parengiamuosius darbus gyvūnų veisimo veiklai vykdyti ir darbų rezultatą faktiškai naudojo laikyti veisiamiems šunims.
-Patikrinimo metu rastus šunis apžiūrėjus privačiam veterinarijos gydytojui, nustatyta, kad kelios patelės turi Cezario pjūvio randus pilvo srityje likusius po ankstesnių šuniukų atsivedimo atvejų. Atlikta privataus veterinarijos gydytojo dokumentinė analizė, kurios metu nustatyta, kad pagal Gydomų gyvūnų registracijos žurnalą gyvūnų laikytoja D. Š. pas privatų veterinarijos gydytoją buvo kreiptasi dėl cezario pjūvių atlikimų: 2019-11-14 (prancūzų buldogų patelė, 3 m.), 2018- 10-17 (prancūzų buldogas, patelė, 3 m.), 2020-03-05 (prancūzų buldogas, patelė, 4 m.). Todėl darytina išvada, kad laikomi šunys dauginosi, kai kurie atsivedė ne mažiau kaip po vieną šuniukų vadą. Pagal Patikrinimo metu nustatytus faktus ir Patikrinimo metu laikomi šunys buvo veisiami. Todėl aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad gyvūno laikytojas laikydamas didelį šunų skaičių vykdė didelio masto šunų veisimą kuris atitinka gyvūnų augintinių veisimą verslo tikslais.
-Patikrinimo metu siekiant išsiaiškinti kiek gyvūnų augintinių yra Gyvūnų augintinių registre registruota J. G. vardu, remiantis minėto registro duomenimis nustatyta, kad per 5 metų laikotarpį (2016 -2020 m.) J. G. vardu yra Įregistruota 15 vnt. gyvūnų augintinių (14 prancūzų buldogų veislės šunų ir 1 katė), kurių Patikrinimo vietoje nerasta. Atkreiptinas dėmesys, kad visi Gyvūnų augintinių registre registruoti šunys yra priskiriami vienai tai pačiai kaip Patikrinimo metu rastai šunų veislei (Prancūzų buldogai). Be to 2019 m. ir 2020 m. buvo registruotos 3 vados prancūzų buldogų veislės šunų (t. y. po 3 vnt. šunų, gimusių tą pačią dieną). 2020 m. gimusių šuniukų vados laikytoju jų gimimo dieną patapo J. G., todėl, įvertinus tyrimo metu surinktos informacijos visumą, darytina vienareikšmiška išvada, kad šie trys šunys buvojau turimų J. G. šunų palikuonys, kuriuos išveisė J. G.. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta daryti išvadą, kad J. G. tęstiniu kelių metų paeiliui laikotarpiu iki Patikrinimo ir patikrinimo metu vykdė rinkoje paklausios veislės prancūzų buldogų veislių šunų veisimą ir tokie J. G. veiksmai rodo vykdytos gyvūnų augintinių veisimo, kaip ūkinės veikios sistemingą organizavimą ir tęstinumą.
-Tyrimo metu išsiaiškinta, kad pas Klaipėdos apskrityje veiklą vykdančius privačius veterinarijos gydytojus 2019 m. J. G. vardu 4 šunų jaunikliams iki 4 mėn. amžiaus (Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) buvo išimti Gyvūnų augintinių pasai, kurie yra privalomi dokumentai, išvežant šunis iš Lietuvos Respublikos. Atitinkamai 2020 m. J. G. vardu 8 šunų jaunikliams iki 4 mėn. amžiaus (Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) buvo išimti gyvūnų augintinių pasai. Atsižvelgiant į tai, kad J. G. per 2 metus išėmė Gyvūno augintinio pasus 12 šunų jauniklių iki 4 mėnesių, kurie pagal būtent tokio amžiaus yra paklausiausia prekė gyvūnų augintinių rinkoje ir tai, kad būtinybė šunims išimti Gyvūno augintinio pasus yra susijusi tik su jų judėjimu už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, bei į tai, kad J. G. ir jo artimieji internete viešai siūlė įsigyti išveistus šuniukus, nurodydami šuniukų veislę, lytį, kainą.
Gyvūnų augintinių veisimas verslo tikslais priskiriama veikloms, kurioms reikalinga gauti VMVT, kaip kompetentingos institucijos leidimus, o Patikrinimo metu nustatyta, kad šunų veisimu užsiimantis asmuo (-ys) tokių leidimų nėra gavę. Gyvūnu gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis, o asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą. Veisėjų reikalavimai priklausomi nuo veiklos pobūdžio ir masto, gyvūnų augintinių veisėjams nustato dviejų lygių leidimų suteikimo sistemą. Veisėjų reikalavimų 4 punktas nustato prievolę, gyvūnų augintinių veisėjams, kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles, registruotis VMVT ir gauti veisėjo registracijos numerį, o tuo atveju, jei gyvūnų augintinių veisimas vykdomas ir ne gyvenamosiose patalpose, Veisėjų reikalavimų 8 punktas nustato papildomą prievolę t. y. gauti veterinarinį patvirtinimą veisimo veiklai naudojamoms patalpoms.
Administracinio nusižengimo tyrimo meta nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo internete skelbimuose siūlė parduoti savo veisiamų šunų atvestus palikuonis. Nustatyta, kad J. G. savo faeebook.com paskyroje 2018-04-27 skelbėsi, kad pardavinėja prancūzų buldogų veislės šuniukus (amžius iki 4 mėn.), skelbime nurodyta, kad šuniukai greit bus pasiruošę keliauti į naujus namus, bus suženklinti ir suvakcinuoti pirma vakcina. Gratis- annonse.no tinklalapyje J. G. vardu įdėtas prancūzų buldogų jauniklių iki 4 mėn. amžiaus skelbimas kaina už šuniuką nurodyta 25000 kr. J. G. šuniukų jauniklius pardavinėjo Norvegijos rinkai. Internetiniame portale lenta.lt D. Š. įdėjus skelbimą parduodu anglų buldogų kalytę, kaina nenurodyta. 2020-03-30 D. Š. pardavinėjo labradoro retriverių veislės šuniukus, skelbimas pašalintas 2020-05-25. Tokiais savo veiksmais gyvūnų laikytoja D. Š. pažeidė Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-07-30 Įsakymu Nr. Bl-508, 4 punktą, 8 punktą, 17 punktą, 17.6 papunktį, 19 punktą, 22 punktą, 23 punktą, 24 punktą, 50 punktą.
D. Š. kaltės pagal jai surašytą administracinio nusižengimo protokolą nepripažino ir paaiškino, kad šunys yra jos sūnaus J. G., ji tik rūpinosi šunimis, šėrė, prižiūrėjo, kai sūnaus nebuvo Lietuvoje ir buvo išvykęs į Norvegiją. Ji šunų neveisia ir nepardavinėja. Institucijos pateikti duomenys ir šunims nustatyti sužalojimai yra neteisingi ir siekis juos apšmeižti, kadangi sūnus patikrinimo metu ginčijosi. Pripažino, kad padavė kelis skelbimus dėl šuniukų pardavimo ir pardavė, o tuos pinigus panaudojo pirkdama šunims maistą. Taip pat pripažino, kad tris kartus kreipėsi į veterinarą, kai kalytės turėjo atsivesti šuniukų.
Institucijos – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento, kurio pareigūnas atliko tyrimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nors D. Š. kaltės dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 127 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje, 346 straipsnio 18 dalyje, nepripažįsta, tačiau teismas konstatuoja, kad jos kaltę byloje patvirtina surinktų įrodymų visuma - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento 2021 m. sausio 5 d. administracinio nusižengimo protokolas (ROIK: (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota nusižengimų padarymo vieta, data, laikas, esmė (b. l. 3-6); Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento 2020 m. sausio 5 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, kuriame nurodyta, kad nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. sausio 5 d., iš D. Š. buvo paimti gyvūnai augintiniai (gyvi) – 21 vnt. (t. 1. b. l. 7); Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento 2021 m. sausio 5 d. sunkinančios aplinkybės (t. 1. b. l. 8-9); Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento 2021 m. sausio 5 d. gyvūnų augintinių sąrašas (t. 1. b. l. 10); UAB „Vetema“ individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktai (t. 1. b. l. 8-31); D. Š./J. G. 2020 m. rugsėjo 23 d. prašymas dėl veterinarinio patvirtinimo (t. 1. b. l. 33); Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento 2020 m. rugsėjo 25 d. tarnybinis pranešimas dėl ūkio subjekto veiklos patikrinimo (t. 1. b. l. 39); fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti pardavinėjami šunys (t. 1. b. l. 40); D. Š. rašytiniai paaiškinimai (t. 1. b. l. 65-69); Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo aktas (t. 1. b. l. 66); Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento pavedimas atlikti ūkio subjekto veiklos tikrinimą (t. 1. b. l. 70); pranešimas apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus (t. 1. b. l. 71).
ANK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Sąvoka „vertimasis veikla“ suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų, kuriais paprastai siekiama gauti pajamų; tai tokia veikla, kuriai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-648/2018). Pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį komercinės, ūkinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai.
D. Š., pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį traukiama administracinėn atsakomybėn dėl to, kad tęstiniu laikotarpiu, vykdydama verslinio šunų veisimo veiklą dideliu mastu, veikdama organizuotai ir pasiruošus, tačiau neturint šiai veiklai vykdyti būtinų leidimų nebuvo registravusi savo, kaip gyvūnų augintinių veisėjos veiklos VMVT ir taip pat neturėjo suteikto veterinarinio patvirtinimo numerio patalpoms, kuriose vykdė verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklą, o būtent: patikrinimo vietoje rastas didelis kiekis šunų, iš viso 16 suaugusių šunų, pagal išvaizdą priskiriamų 3 skirtingų veislių šunims (8 labradoro retriveriai, 7 prancūzų buldogai ir 1 maltos bišonas). Įvertinus 10 šunų, kurie po patikrinimo buvo paimti iš laikymo vietos, nustatyta, kad visi šunys gali daugintis (nekastruoti). Gyvūnų laikytojas šunis poromis ar grupėmis laikė neatskyręs jų pagal lytis.
Pati D. Š. teigė, kad paimtų šunų savininkas yra jos sūnus J. G., ji šunų neveisė, jų neįsigijo, tik prižiūrėdavo ir šerdavo jo šunis, kai sūnus būna išvykęs į Norvegiją. Ji pati turi kambarinių šuniukų – maltos bišonų ir jorkšyrų veislės. Tokia veikla niekada nesivertė, tiesiog kelis kartus kartu lakstydami labradoro retriveriai patys susikergė ir už gautus pinigus, pardavus šuniukus, nupirko jiems maisto. Tačiau tokia jos pozicija paneigtina byloje ištirtais įrodymais. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad D. Š. ir jos sūnus 2020-09-21 pateikė prašymą suteikti veterinarinį patvirtinimą verstis šunų veisimo veikla, kas patvirtina byloje surinktus faktinius duomenis, kad D. Š. ir iki prašymo pateikimo vertėsi šunų veisimo veikla – t. y. vertinant ir bylos duomenimis užfiksuotą patikrinimo metu rastą šunų kiekį, veislių bei lyčių įvairovę ir jų neatskyrimo faktą. Be to, iš 2020-10-01, 2020-10-06 ir 2020-11-06 D. Š. paaiškinimų matyti, kad juose ji pati nurodė, jog užsiima šunų kergimu ir prekyba šunimis bei jų priežiūra. Iš D. Š. internete patalpintų skelbimų kopijų matyti, kad patalpinti skelbimai susiję su prekyba šunų jaunikliais (t. 1. b. l. 33–60, 63–66). D. Š. ir teismo posėdžio metu neneigė, kad net keletą kartų kreipėsi į veterinarijos gydytoją dėl cezario pjūvio atlikimo laikomiems šunims.
Gyvūnų augintinių veisimas verslo tikslais priskiriama veikloms, kurioms reikalinga gauti VMVT, kaip kompetentingos institucijos leidimus, o patikrinimo metu nustatyta, kad šunų veisimu užsiimantis asmuo (-ys) tokių leidimų nėra gavę. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo internete skelbimuose siūlė parduoti savo veisiamų šunų atvestus palikuonis - iš 2020 m. rugsėjo 25 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento vyriausiosios veterinarijos gydytojos – inspektorės S. J. tarnybinio pranešimo dėl ūkio subjekto veiklos patikrinimo, matyti, jog internetiniame portale lenta.lt D. Š. įdėjo skelbimą - parduodu anglų buldogų kalytę, kaina nenurodyta; 2020-03-30 D. Š. pardavinėjo labradorodo retriverių veislės šuniukus, skelbimas pašalintas 2020-05-25.
Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad institucija – VMVT Tauragės departamentas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tai lėmė byloje netinkamą įstatymo taikymą. Nors pati D. Š. neigia, kad ji užsiėmė ar užsiima draudžiama veikla, tačiau gyvūnų veisimas vis tik privalo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis. Asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą (10 straipsnio 2 dalis). Gyvūnų augintinių savininkai, išskyrus asmenis, užsiimančius versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jie užtikrina gyvūnų augintinių jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant jų perdavimo gyvūnų globėjui) arba rūpinasi jais patys (10 straipsnio 3 dalis). Perduodant kates, šunis ar šeškus, taip pat šių gyvūnų jauniklius kitam savininkui, šie gyvūnai turi būti paženklinti mikroschema ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje (10 straipsnio 4 dalis).
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ji užsiėmė neteisėta veikla, pažeisdama Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Veterinarijos reikalavimuose gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508, nustatytų reikalavimų nuostatas. Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad D. Š., veisdama šunis, tame tarpe ir jų realizavimo tikslu, neturėdama tokiai veiklai leidimo, suvokė pavojingą veikos pobūdį (priešingumą teisei) ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia, todėl konstatuotina, kad ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje.
Be to, D. Š. traukiama administracinėn atsakomybėn, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 16 ir 18 dalyse. ANK 136 straipsnio 18 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, - užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 16 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimas, - užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Be to, už tokių veikų padarymą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas (ANK 364 straipsnio 20 dalis)
ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą; to paties straipsnio 18 dalyje numatytas žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas. Nagrinėjamoje byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad D. Š. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė gyvūnų gerovę žiauriai elgdamasis ir kankindama juos, taip sukeldama grėsmę žūti ar būti suluošintais, todėl D. Š. atžvilgiu taikoma kvalifikuota sudėtis, t. y. ANK 346 straipsnio 18 dalis, numatanti analogiškus veiksmus, kaip ir to paties straipsnio 16 dalis, tačiau numatanti padarinius - byloje buvo nustatyti žiauraus elgesio bei kankinimo padariniai, t. y. grėsmės gyvūnams žūti ar būti suluošintais.
Atsižvelgiant į tai, D. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį. D. Š. veiksmuose nustačius sunkesnio administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. nustatyti žiauraus elgesio bei kankinimo padariniai, todėl jos atžvilgiu ANK 346 straipsnio 16 dalies inkriminavimas yra perteklinis ir nesudarantis savarankiško nusižengimo sudėties. Tokia pozicija grindžiama dvigubo baudimo negalimumu, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, būtina atsižvelgti į tai, kokie veiksmai pripažįstami žiauriu elgesiu su gyvūnu pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išvardinti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, t. y. taip pat ir veiksmai, kuriais gyvūnas gąsdinamas, sužeidžiamas ar nužudomas (3 punktas). Tokiais veiksmais pripažįstamas veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnui tokia pagalba būtina (4 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taip pat gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas (4 straipsnio 2 dalies 11 punktas); taip pat gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis (4 straipsnio 2 dalies 15 punktas), taip pat poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius (4 straipsnio 2 dalies 18 punktas).
Iš byloje esančio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento 2021 m. sausio 21 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos ir atskleistos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (t. 1. b. l. 3-9); iš 2020 m. rugsėjo 5 d. pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog buvo pavesta atlikti neplaninį ūkio subjekto veiklos patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1. b. l. 69); iš 2020 m. rugsėjo 5/7 d. Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog patikrinimo tikslas atlikti gyvūnų užkrečiamų ligų, gerovės ir sveikatos kontrolės reikalavimų įgyvendinimo kontrolę – ūkio subjektas J. G. ir D. Š., adresu (duomenys neskelbtini), galimas savininkas J. G.. Gauta informacija jog nurodytu adresu laikomi gyvūnai antisanitarinėmis sąlygomis, šunys gali būti ir vogti, augintiniai mušami, laikomi netinkamomis sąlygomis, subjektas tikrinamas pirmą kartą, bei akte nurodyti nustatyti pažeidimai t. 1. (b. l. 65-70); iš nuotraukų matyti, jog užfiksuota šunų laikymo vieta adresu (duomenys neskelbtini), jų auginimo ir laikymo sąlygos patikrinimo metu (t. 1. b.l. 71-73); iš UAB ,,Vetema‘‘ 2020 m. rugsėjo 11 g. individualių gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktų matyti, kad detaliai apžiūrėti ir aprašyti gyvūnų tyrimo duomenys, jų sveikatos būklė tikrinimo metu (t. 1. b. l. 14-33).
Administracinėn atsakomybėn traukiama D. Š. teismo posėdžio metu kategoriškai teigė, kad šunimis rūpinosi, prižiūrėjo, juos įsigijo ir laikė jos sūnus J. G., todėl ji neorganizavo jų laikymo sąlygų ir nebuvo atsakinga už gyvūnų laikymo kokybę. Tačiau gyvūnai galėjo laisvai judėti dideliame aptvare, turėjo pastogę, grindys buvo lentinės. Jie buvo normaliai įmitę, turėjo pašaro, nebuvo baugštūs, dalis gyvūnų buvo laikomi namuose kur buvo šilta ir švaru, jie yra jų šeimos nariai, gyvūnus myli ir prižiūri. Šie D. Š. argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti jokiais faktiniais duomenimis. Jos kaltė dėl aptariamo nusižengimo patvirtinta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimo sąvokos ANK nėra pateiktos, tačiau jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Tokiais veiksmais pripažįstamas veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnui tokia pagalba būtina (4 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taip pat gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas (4 straipsnio 2 dalies 11 punktas); taip pat gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis (4 straipsnio 2 dalies 15 punktas), taip pat poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius (4 straipsnio 2 dalies 18 punktas).
Iš byloje pateikto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento 2020 m. rugsėjo 5/7 dienos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog patikrinimo metu adresu (duomenys neskelbtini), šunys laikomi 3 skirtingose vietose (ūkiniame pastate ir dviejuose lauko aptvaruose): 6 labradoro šunys laikomi voljere, 1 labradoro veislės patelė laikoma gyvenamojo namo terasoje, 7 prancūzų buldogų veislės šunys laikomi ūkiniame pastate, 1 maltos bišonas laikomas ūkiniame pastate, 2 šokoladiniai labradoro retriveriai ūkiniame pastate netinkamomis sąlygomis: ūkiniame pastate jaučiamas stiprus išmatų ir šlapimo kvapas (amoniako kvapas), kvapas graužia akis, sunku kvėpuoti, graužia gerklę, nėra ventiliacijos, todėl tokios šunų laikymo sąlygos įvertintos kaip netinkamos šunų laikymui net trumpu laikotarpiu, tiesiogiai kenksmingos ten laikomų gyvūnų sveikatai, dėl ko gyvūnai patiria nepatogumus ir kenčia dėl nuolatinio akių ir kvėpavimo takų gleivinės dirginimo. Todėl tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 straipsnio reikalavimai (gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia); be to, tokiais veiksmais pažeisti Veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams (toliau - Veisėjų reikalavimai) 17 punkto reikalavimus (kur numatyta, jog nustatytas pareigas užtikrinti, kad „Jeigu veisimo vieta yra negyvenamoji patalpa, joje turi būti įrengta atskira patalpa (-os) gyvūnų augintinių laikymui, kurioje (-iose) turi būti įrengta vėdinimo sistema, prireikus ir šildymo sistema. Vėdinimo sistema turi būti įrengta taip, kad būtų išvengta skersvėjų”, ir 24 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad „Patalpoje, kurioje laikomi gyvūnai augintiniai, <...> palaikoma gyvūnų fiziologinius ir etologinius poreikius tenkinanti aplinkos temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir kitos būtinos mikroklimato sąlygos.“
Patikrinimo metu nustatytos šunų laikymo sąlygos, susijusios su tinkamu mikroklimatu laikymo vietoje, vertintos kaip Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 ir 15 punktuose nurodyti žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmai (t. y. 11 p. gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas; 15 p. gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis). Byloje nustatyta, jog buvo rasta šunų su vizualiai matomais klinikiniais sveikatos sutrikdymo požymiais: įkandimais, pūlingomis išskyromis iš ausų, traškanomis akyse, ausų, akių uždegimais. Pas kelis šunis matosi žaizdos. Nebuvo tinkamo apšvietimo, patikrinimo metu rasta laisvai pribarstytų žiurkių nuodų, kurie kelia mirtiną pavojų gyvūnų apsinuodijimui. Todėl nustatyta, kad šunų psichinė būsena bloga, jie buvo nesocializuoti. Po šunų apžiūros vienam šuniui (prancūzų buldogų veislės) dešinės akės trečio voko liaukos prolapsas, šio šuns sveikata nepasikeitė ir po kelių dienų, vet. gydytojas konstatavo, kad jam reikalingas chirurginis gydymas, nes tai jau chroniška liga; kita vet. gydytojo nustatyta neišgydoma akies sveikatos būklė. Šunys buvo bailūs, be socializacijos. Dešimt iš J. G. paimtų šunų buvo pateikti apžiūrai veterinarijos gydytojui, nustatyti ir pateikti į bylą detalūs tyrimo duomenys. Pas 71 procentą šunų rasti rasti odos, kailio pažeidimai, plėštinės žaizdos, ausų pažeidimai – dėl to turėjo jausti didelius skausmus, rastas otitas, dermatitas, konjuktyvitas, ausų uždegimas, blusinis dermatitas, įtariamas pseudonėštumas. Nurodoma, kad visi šunys pasveiks tik gydant veterinariniais vaistais. Iš pateiktų veterinarijos gydytojo individualaus Gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktų darytina išvada, kad apžiūrėti gyvūnai visi turintys sveikatos problemų, žymių lėtinių sutrikimų, kurie būtini kuo skubiau gydyti; viena kalė šuninga, jai reikalinga ypatinga priežiūra, nurodyta, kad gyvūnams nustatytos lėtinės ligos kelia gyvūnams diskomfortą, vienai prancūzų buldogei nustatytas regos funkcinis sutrikdymas, lėtinės gretutinės ligos, gyvūnas laiku negydytas, pažeidimai negrįžtami; kitiems nustatyti virškinimo sistemos sutrikimai. Institucija, pateikusi išvadas dėl pažeidimų, atsakingam asmeniui nurodė tinkamai pasirūpinti augintiniais, įrengti kitų augintinių laikymo vietas, tinkamai išvalyti augintinių laikymo vietas, pagerinti pastato ventiliaciją, laiku kreiptis į veterinarijos gydytoją dėl med. pagalbos suteikimo.
Patikrinimo metu ūkiniame pastate ant grindų rasta laisvai pribarstytų žiurkių nuodų, prie kurių gali lengvai prieiti toje patalpoje laikomi gyvūnai augintiniai. Taip pat gyvūnų laikymo aptvare ir visoje ūkinio pastato patalpoje rasta ir žiurkių gaišenų, kurios taip pat kaip ir laisvai pribarstyti žiurkių nuodai kelia mirtino gyvūnų apsinuodijimo jais grėsmę, nes daugelis vartotojams prieinamų pirkti žiurkių nuodų (rodenticidai) sutrikdo gyvūnų kraujo krešėjimą, o apnuodyti gyvūnai mirtinai nukraujuoja. Kai tuo tarpu kraujavimui sukelti užtenka ir nedidelio nuodų kiekio, kurį ūkiniame pastate laikomi šunys gali gauti tiesiogiai suėdę žiurkių nuodų ar jei į jų virškinimo traktą patektų nuo žiurknuodžių nugaišusios žiurkės kraujo (pvz., suėstų nugaišusią žiurkę ar ją kramtytų žaidžiant/domintis žiurkės gaišena).
D. Š. teigia, kad šunys buvo laikomi tinkamomis sąlygomis, prižiūrimi ir šuniui sunegalavus iš karto vežami veterinarijos gydytojui. Teismo posėdžio metu pateikė 2 fotonuotraukas, iš kurių matyti prieš tai buvę voljerai ir jau sutvarkyti, tačiau akcentuotina, kad nusižengimams kvalifikuoti aktualūs tikrinimo metu nustatyti faktai. Pirminio patikrinimo metu nustatyta, kad laiku nesuteikta veterinarinė pagalba beveik visiems dešimt paimtiems augintiniams, kuriems nustatytos lėtinės ligos, ir kurias būtina kuo skubiau gydyti (t. 1. b. l. 14-33). Vien šių faktų pakanka konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai (neveikimas) atitinka 4 straipsnio 2 dalies 2, 11, 15, 18 ir punktų nuostatas.
Nors D. Š. teigia, kad patalpose kur laikomi šunys yra įrengta ventiliacija, kad šunys laikomi garduose, kuriems užtikrinta reikiamo ploto kvadratūra, kad patalpose yra nuolydžiai, tačiau šių aplinkybių byloje nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Institucijos tikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad augintiniams aptvaro ploto neužtenka, nesiekia ir minimalių normų, grindys, kuriuose laikomi gyvūnai, betoninės, gausu išmatų, galimai nevalytos keletą savaičių, kai kurių gardų varteliai surūdiją, todėl darytina išvada, kad varteliai nebuvo darinėjami dažnai, tai reiškia, kad gardai nebuvo valom ryte ir vakare, kaip to reikalauja Veisėjų reikalavimų 19 ir 50 punktuose nustatytos normos; laikomiems šunims aptvaruose nėra įrengta poilsio vietų (gultų), todėl nustatyta, jog šunų laikymo sąlygos netinkamos, varžo jų judėjimo laisvę, dėl judėjimo laisvės ir ploto stygiaus kelia riziką grupėje laikomų gyvūnų konkurenciją ir dėl prieigos prie vandens ir pašaro, dėl ko galima šunų agresija, pasireiškianti kūno sužalojimais sukeltais įkandimais.
Įstatymo 6 straipsnis nustato, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. Š. neabejotinai atlikto veiksmus, kurie sukėlė šunims pavojų jų sveikatai ar gyvybei, t. y. savo veikimu ar neveikimu sąlygojo žiaurų elgesį su gyvūnais, juos kankinant, nes šunys buvo laikomi jiems netinkamomis sąlygomis lauko aptvare bei ūkiniame pastate, garduose, neatitinkančiuose ploto reikalavimų, su neįrengtomis grindimis, be gultų (guolių), nebuvo sudarytos sąlygos šunims laisvai judėti, nebuvo įrengtos gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius tenkinanti poilsio vietos nuošaliau nuo šėrimo, girdymo ir tuštinimosi vietų; nebuvo įrengta grindų, atitinkančių laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius, nekeliančių pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei; gyvūnai buvo laikomi jų amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, jiems netinkamuose, žalinguose gyvūnų laikymo įrenginiuose, neužtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia; gyvūnų augintinių tuštinimosi vietos nebuvo kiekvieną dieną, ryte ir vakare valomos, nebuvo pašalinami nedelsiant ekskrementai; sergantys gyvūnai nebuvo atskiriami nuo kitų gyvūnų augintinių, užtikrinant jų fiziologinius ir etologinius poreikius; sergantiems gyvūnams augintiniams nebuvo suteikta veterinarinė pagalba, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, tokiais veiksmais (veikimu ir neveikimu) D. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 11, 15, 18 p., 6 str., 10 str.; Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. Bl-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 4 p., 8 p., 17 p., 17.6 p., 22 p., 23 p., 24 p., 50 p. reikalavimus. D. Š. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. atsakomybė kyla už patį nusižengimą, jei jis yra padarytas, nepaisant to, jog nekyla jokių padarinių.
Institucija nurodė, kad ūkiniame pastate patikrinimo metu buvo sunku apžiūrėti visus gyvūnus, nes nebuvo įrengto tinkamo apšvietimo (apšvietimas buvo blankus ir jo nepakako apšviesti viso patapos ploto), todėl siekiant apžiūrėti kai kuriuos gyvūnus aptvaruose patikrinimą atliekantys pareigūnai buvo priversti naudoti savo mobiliuosius telefonus ir žibintuvėlius. Gyvūnų laikytojas, nagrinėjamu atveju D. Š., neužtikrino tinkamo patalpos apšvietimo ir tokiu būdu pažeidė Veisėjų reikalavimų 17.6. papunktyje nurodytą pareigą, kad veisimo patalpoje turi būti “įrengtas tinkamas apšvietimas. Šunų <...> laikymo patalpoje turi būti įrengtas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Jei gyvūnų augintinių, išskyrus šunis, kates ir šeškus, laikymo patalpoje naudojamas tik dirbtinis apšvietimas, jo trukmė turi atitikti natūralaus apšvietimo trukmę, o jei naudojamas tik natūralus apšvietimas, turi būti sudalyta galimybė apžiūrėti gyvūnus augintinius bet kuriuo paros metu“.
D. Š. teigia, kad visi gyvūnai galėjo laisvai ir nevaržomai judėti, 2 šunims priklausė 16 m2 , o kitiems šunims buvo ne mažiau kaip po 6 m2 vienam gyvūnui. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad visiems ūkiniame pastate laikomiems šunims (ir mažų veislių ir didelių veislių šunims) skirtas laikymo įrangos plotas laikymo vietoje yra per mažas ir tokios šunų laikymo sąlygos yra netinkamos, varžo gyvūnų judėjimo laisvę, be to, dėl judėjimo laisvės ir ploto stygiaus kelia riziką grupėje laikomų gyvūnų konkurenciją ir dėl prieigos prie vandens ir pašaro, konkurenciją dėl vietos stokos ir dėl to galimą agresiją, pasireiškiančią kūno sužalojimais sukeltais Įkandimų, o tai tiesiogiai kelia grėsmę, kad nedominuojantis (silpnesnis) gyvūnas nuolatos jaus stresą dėl buvimo mažoje patalpoje su jo atžvilgiu dominuojančiu (stipresniu) gyvūnu, nesenas įkandimas vienam iš paimtų šunų, nustatytas veterinarijos gydytojo atliktos apžiūros metu. Tokiu būdu pažeista pareiga pažeista Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta pareiga ir gyvūno laikytojo prievolė kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti <...> užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Be to tokiais veiksmais gyvūnų laikytojas pažeidė Veisėjų reikalavimų 22 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad „Kai grupė gyvūnų augintinių laikoma įrangoje ar patalpoje kartu, turi būti sudaromos sąlygos šiems gyvūnams laisvai judėti, prireikus pasislėpti.“.
ANK 346 straipsnio 1 dalyje minėto straipsnio norma yra blanketinė, teismas sutinka su institucijos nustatytu vertinimu, jog patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, kuriais buvo pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyti reikalavimai, bet ir Veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams.
D. Š. neturėjo teisės vykdyti veiklą, nes neturėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento išduoto Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo numerio. Administracinėn atsakomybėn traukiama D. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad prašymą verstis šunų veisimo veikla pateikė po patikrinimo ne dėl to, kad nuolatinai vertėsi tokia veikla, tačiau tik dėl to, kad turi naminių ir mažų veislių šunų, t. y. jorkšyrų ir maltos bišonų. Teismas tokią versiją laiko D. Š. siekiu išvengti atsakomybės. D. Š. versdamasi gyvūnų laikymu, kaip nustatyta aukščiau ir veisimu, neturėjo teisės vykdyti tokios veiklos, nes neturėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento išduoto Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo numerio. Patikrinimo metu nustatyta, kad ji laikė palyginus didelį skaičių šunų (patikrinimo metu rasti 26 augintiniai).
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis, o asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą. Veisėjų reikalavimai priklausomi nuo veiklos pobūdžio ir masto, gyvūnų augintinių veisėjams nustato dviejų lygių leidimų suteikimo sistemą. Veisėjų reikalavimų 4 punktas nustato prievolę, gyvūnų augintinių veisėjams, kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles, registruotis VMVT ir gauti veisėjo registracijos numerį, o tuo atveju, jei gyvūnų augintinių veisimas vykdomas ir ne gyvenamosiose patalpose, Veisėjų reikalavimų 8 punktas nustato papildomą prievolę, t. y. gauti veterinarinį patvirtinimą veisimo veiklai naudojamoms patalpoms.
Byloje nustatyta, kad tokio registracijos numerio D. Š. patikrinimo metu, o ir anksčiau niekada nėra turėjusi ir neturėjo. Veisėjų tvarkos 57 punkte numatyta, jog ,,siekiant užtikrinti įsigyjamų, veisiamų ir parduodamų (perduodamų) gyvūnų augintinių atsekamumą, gyvūnų augintinių veisėjai turi tvarkyti gyvūnų augintinių apskaitą‘‘, o Reikalavimų 58 punkte numatyta, jog ,,gyvūnų augintinių veisėjai Gyvūnų augintinių registre ir (ar) atitinkamame žurnale, ir (ar) elektroninėje laikmenoje turi registruoti šiuos veisimui naudojamų gyvūnų augintinių ir jų palikuonių duomenis nepriklausomai nuo to, ar gyvūnai augintiniai parduodami (perduodami), ar toliau laikomi jų pačių (gyvūnų augintinių duomenys, kurių nėra galimybės registruoti Gyvūnų augintinių registre, turi būti registruojami atitinkamame žurnale ir (ar) elektroninėje laikmenoje)‘‘.
Iš visumos aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, jog D. Š., neturėdama Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo numerio, laikė skirtingų lyčių augintinius, ir tokiais savo veiksmais taip pat pažeidė ANK numatytą reglamentavimą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą D. Š., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti trys administraciniai nusižengimai susiję su žemės ūkio, veterinarijos veikla ir gyvūnų globa) ir tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą bei ištyrusi visą bylos medžiagą nurodo, kad D. Š. veikė bendrai ir susitarusi su kitu asmeniu, t. y. jos sūnumi J. G. ir nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog J. G. ir jo motinos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), t. y., kur buvo patikrinimo metu rastas laikomas ir veisiamas didelis kiekis šunų. Todėl šiuo adresu laikomus gyvūnus buvo atsakingi abu asmenys, kurie įrengė gyvūnų laikymo vietas. Teismas su tokiu institucijos vertinimu D. Š. atžvilgiu ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte taikytinos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (administracinį nusižengimą padarė du ar daugiau susitariusių asmenų) nesutinka, kadangi šioje byloje sprendžiami tik D. Š. atlikti neteisėti veiksmai ANK reglamentavimo kontekste.
Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad D. Š. už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau ji padarė tyčinius administracinius nusižengimus, dėl kurių nukentėjo nemažas skaičius gyvūnų (paimta 10 šunų), savo priešingo teisei elgesio neįvertino, o priešingai – savo kaltę neigė ir bandė išvengti atsakomybės, todėl už padarytus nusižengimus skirtinos nuobaudos atitinkančios straipsnių sankcijų vidurkį. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinė nuobauda skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 18 dalyse numatytus administracinius nusižengimą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Tai alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal analogiškas bylos aplinkybes Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A13.-43-377/2021, konkrečiu atveju aptarti konfiskuotini objektai, t. y. 10 šunų konfiskuoti nutarimu minėtoje byloje, papildomai tiems patiems gyvūnams nagrinėjamoje byloje ši administracinio poveikio priemonė netaikytina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 591 straipsnio 1 punktu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
n u t a r i a:
Administracinio nusižengimą bylą D. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalį nutraukti.
Pripažinti kalta D. Š. padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 127 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 18 dalyje ir paskirti:
pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį – 745 Eur baudą;
pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį – 75 Eur baudą;
pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį – 1025 Eur baudą;
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti D. Š. galutinę nuobaudą – 1025 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt penkių eurų) baudą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusio Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.
Teisėja Vida Butanavičiūtė