Civilinė byla  Nr. e2-1870-852/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01120-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.; 2.6.1.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas,

sekretoriaujant Giedrei Katinaitei,

dalyvaujant ieškovui V. M. ir jo atstovui advokatui Deividui Poškai,

atsakovei R. T.,

atsakovės R. T. ir atsakovo L. T. atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

atsakovo M. T. atstovei advokatei Rasai Šarkauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams R. T. ir M. T., trečiajam asmeniui L. T. dėl kreditoriaus teisių gynimo (actio Pauliana).

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas V. M. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindais šiuos mokėjimus kaip vienašalius sandorius: R. T. 2015 m. kovo 12 d. 18 000 EUR mokėjimą M. T.; R. T. 2015 m. kovo 19 d. 29 000 EUR mokėjimą M. T.; R. T. 2015 m. kovo 19 d. 2 300 EUR mokėjimą M. T.; R. T. 2015 m. kovo 19 d. 71 000 EUR mokėjimą M. T.; R. T. 2015 m. kovo 20 d. 19 150 EUR mokėjimą M. T.; taikyti restituciją - įpareigoti ginčijamus mokėjimus gavusį atsakovą M. T. grąžinti tokius mokėjimus sudariusias 139450 EUR pinigines lėšas atsakovei R. T.. Taip pat ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas paaiškina, kad 2008 m. gruodžio 23 d. ieškovas, atsakovė R. T. ir jos sutuoktinis L. T. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas paskolino 3 300 000 Lt. R. T. ir L. T. paskolos ieškovui negrąžino, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis teisminės gynybos. Ieškovas 2015 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš R. T. ir L. T. paskolintus pinigus bei skaičiuotinas pagal sutartį palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 18 d. taikė laikinąsias apsaugos priemones iškeltoje byloje ir areštavo R. T. ir L. T. turtą. 2015 m. kovo 19 d. antstolis Irmantas Gaidelis priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atliko vykdymo veiksmus - priėmė patvarkymus dėl informacijos pateikimo apie turimą turtą, turtinių teisių arešto, lėšų iš banko sąskaitų apmokėjimo stabdymo, taip pat surašė turto aprašą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017 tenkino ieškovo V. M. reikalavimus atsakovų L. T. ir R. T. atžvilgiu. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-141-370/2018 minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovo V. M. naudai priteista solidariai iš atsakovų L. T. ir R. T. 1571306,01 EUR suma, 5 (penkių) procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat po 6307,50 EUR sumą bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017, pagrindu išdavė vykdomąjį raštą. Ieškovas nurodo, kad iš R. T. ir L. T. banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. sužinojo, kad dar prieš pateikiant 2015 m. kovo 12 d. ieškinį atsakovė R. T. nusiėmė nuo banko sąskaitų pinigus grynais, atliko eilę pavedimų sutuoktiniui, sūnui, dukrai, tretiesiems asmenimis, taip, akivaizdu, nesąžiningai siekdama išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo ieškovo atžvilgiu. Banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovė R. T. dar prieš bylos 2105 m. kovo 12 d. iniciavimą ir iš karto po ieškinio pateikimo ir netgi po 2015 m. kovo 18 d. teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo, ne kartą pervedė itin dideles pinigų sumas sutuoktinio L. T. naudai, taip pat sūnaus M. T. naudai. Laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2015 m. kovo 19 d. imtinai R. T. buvo pervestos atitinkamai 40 000 EUR (2015 m. kovo 5 d.), 13 502,32 EUR (2015 m. kovo 6 d.), 7 497,68 EUR (2015 m. kovo 6 d.), 60 000 EUR (2015 m. kovo 12 d.), 60 000 EUR (2015 m. kovo 16 d.), 91 400 EUR (2015 m. kovo 19 d.), viso net 272 400 EUR. Kaip rodo toliau sekančios bankinės operacijos, minėti pinigai buvo pervedami į kitas R. T. banko sąskaitas, į sutuoktinio L. T. banko sąskaitas (pavyzdžiui, 2015 m. kovo 6 d. pervesta 28 000 EUR suma, 2015 m. kovo 16 d. 55 000 EUR suma ir taip toliau), išmokami grynais pinigais (pavyzdžiui, 2015 m. kovo 6 d. R. T. išmokėta 11090 EUR suma ir pan.), o galiausiai pervedami sūnui - M. T. arba dukrai M. T.. Banko sąskaitų išrašų nurodytu laikotarpiu analizė patvirtina, kad sūnui M. T. iš Atsakovės R. T. banko sąskaitos minėtu laikotarpiu buvo pervesta net 139 450 EUR suma, sutuoktiniui L. T. pervesta viso 105 200 EUR suma, dukrai M. T. pervesta 2 470 EUR suma. Sutuoktinis L. T., gavęs iš R. T. lėšas, išėmė didžiąją dalį gautų pinigų grynais, viso L. T. išėmė grynais pinigais 88800 EUR, o grynųjų pinigų išėmimo operacijas ypatingai intensyviai atlikinėjo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. kovo 20 d., t.y. po to, kai teismui 2015 m. kovo 12 d. buvo pateiktas ieškinys ir net po to, kai 2015 m. kovo 18 d. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki faktinio banko sąskaitų arešto. Tuo tarpu atsakovė R. T. grynais pinigais minėtu laikotarpiu pasiėmė 25 500 EUR. Atsakovė R. T. laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. (ieškovo ieškinio pateikimo teismui diena) iki 2015 m. kovo 20 d. atliko penkis bankinius mokėjimo pavedimus sūnaus M. T. naudai: 2015 m. kovo 12 d. 18 000 EUR mokėjimas; 2015 m. kovo 19 d. 29 000 EUR mokėjimas; 2015 m. kovo 19 d. 2 300 EUR mokėjimas; 2015 m. kovo 19 d. 71 000 EUR mokėjimas; 2015 m. kovo 20 d. 19 150 EUR mokėjimas. Ieškovo įsitikinimu, šie mokėjimai kaip vienašaliai sandoriai yra neteisėti, atlikti siekiant išvengti ieškovo kaip kreditoriaus reikalavimų vykdymo bei atitinkamo lėšų arešto. Viso R. T. šiais keturiais mokėjimais sūnui M. T. pervedė 139 450 EUR. Pripažinus mokėjimus neteisėtais, paminėta pinigų suma turi būti grąžinta atsakovei R. T., taip sudarant galimybę ieškovui nukreipti išieškojimą į atsakovo M. T. atsakovei R. T. grąžintinas 139 450 EUR lėšas. Ieškovas taip pat nurodo, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovė R. T. bei jos sutuoktinis L. T. dar 2014 m. spalio 10 d. perleido (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą; 2010 m. sausio 20 d. perleido visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini); 2010 m. gegužės 25 d. perleido dujų tinklus; 2013 m. rugpjūčio 22 d. perleido (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą; 2014 m. gegužės 15 d. įkeitė, o 2015 m. vasario 12 d sudarė nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, 2015 m. vasario 12 d. perleido UAB „Antarija“ naudai turimą vertingą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) (įrašas registre atliktas 2015 m. vasario 26 d.). UAB „PI Vilnius“ (kurios akcijos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso R. ir L. T.) 2014 m. rugpjūčio 5 d sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Korlena“, kuria nuosavybės teise perleido nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini); kartu su ieškiniu pateikti VĮ „Registrų centras“ išrašai taip pat patvirtina, kad 2015 m. vasario 12 d. perleisti dvylika butų UAB „Carautas“ naudai. Be to, visi perleisti butai 2015 m. liepos mėnesį arba atitinkamai dar kovo mėnesį buvo įkeisti. Ieškovo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė R. T. bei jos sutuoktinis L. T. ieškovo pareikšto ieškinio nagrinėjimo metu arba prieš pat 2015 m. kovo 12 d. pareiškiant ieškinį, tyčia perleidinėjo nuosavybės teise turimą, valdomą nekilnojamąjį turtą, pervedinėjo pinigines lėšas bei išgrynino jas taip, kad ieškovas neturėtų galimybės po iškeltos bylos išnagrinėjimo nukreipti išieškojimą į atsakovės R. T. bei jos sutuoktinio turtą. Ieškovo vertinimu, šiame ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja CK 6.66 str. nustatytos actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl ginčijami mokėjimai yra neteisėti ir negalioja ab initio. Ieškovas tvirtina, kad jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kad ginčijami mokėjimai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes R. T. ginčijamais mokėjimais neteisėtai sumažino turimo turto apimtį ir kad tokių sandorių atsakovė neprivalėjo sudaryti, be to juos sudarė per 8 dienas nuo to momento, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovo nuomone, šiuo atveju vertinant atsakovų veiksmus taikytina nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str.), nes sandoriai sudaryti tarp artimų giminaičių.  Ieškovas nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2013) „nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo“. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pagrįstai ir teisėtai šiuo ieškiniu prašo inter alia nukreipti išieškojimą pagal ieškovo V. M. 139 450 Eur dydžio reikalavimą į 139 450 EUR atsakovės R. T. pinigines lėšas, kurios atsakovo M. T. grąžintinos nuosavybės teise atsakovei R. T..

3.       Atsakovas M. T. atsiliepimu prašo taikyti ieškinio senatį (CK 6.66 str. 3 d.) ir ieškinį atmesti todėl, kad yra praleista ieškinio senatis, ir be to, ieškinį atmesti dėl to, kad jis yra nepagrįstas iš esmės. Atsakovas paaiškina, kad ieškovas dar 2015 metais žinojo apie L. T. ir R. T. turtinę padėtį (lėšas sąskaitose, turimą turtą ir kt.). Ieškovas šiuos duomenis turėjo, nes Vilniaus m. apygardos teismui teikė ieškinį dėl skolos priteisimo (c. b. Nr. 2-55-577/2017). Ieškinys buvo patenkintas 2017-04-07 sprendimu, o 2018-05-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi c. b. Nr. 2A-141-370/2018 šis sprendimas paliktas nepakeistu. Todėl atsakovas prašo ieškinį atmesti remiantis vien tuo, kad praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 str. 3 d.). Be to, atsakovas pažymi, kad jis nežinojo apie jokius ieškovo teisių pažeidimus, nežinojo, kad ginčijami sandoriai pažeis ieškovo teises, nežinojo, kad L. ir R. T. turi kreditorių – ieškovą. Aplinkybę, jog ieškovas pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo L. ir R. T., sužinojo iš tėvų L. ir R. T. tik po 2015 m. kovo 20 d. datos, kai lėšos jau buvo pervestos. Todėl atsakovo įsitikinimu ieškovas neįrodė jo nesąžiningumo ir tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės. Be to, atsakovas nurodo, kad atsakovė R. T. jam privalėjo pervesti pinigus, nes turėjo grąžinti paskolą, kurią jis buvo suteikęs pagal 2014 m. kovo 24 d. paskolos sutartį.

4.       Atsakovė R. T. ir tretysis asmuo L. T. atsiliepimu prašo taikyti ieškinio senatį (CK 6.66 str. 3 d.) ir ieškinį atmesti todėl, kad yra praleista ieškinio senatis, ir be to, ieškinį atmesti dėl to, kad jis yra nepagrįstas iš esmės. Paaiškina, kad atsakovas M. T. savo tėvams L. ir R. T. buvo paskolinęs pinigines lėšas. Tai patvirtina pridedama 2014-03-24 paskolos sutartis tarp M. T. ir L. T. bei R. T. (toliau – Paskolos sutartis). Teigia, kad vykdydami paskolos sutartį atsakovė R. T. ir tretysis asmuo L. T. buvo sąžiningi ir privalėjo sudaryti ieškovo ginčijamus sandorius, nes ieškovo ginčijamais sandoriais atsakovė R. T. grąžino iš M. T. pasiskolintas lėšas atsakovui M. T.. Todėl nėra jokio actio Pauliana sąlygų viseto, dėl ko ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas (CK 6.66 str., CPK 178 str., CPK 12 str.). Paaiškina, kad M. T. buvo paskolinęs 518000 Lt grynais pinigais ir kad pagal paskolos sutartį atsakovė R. T. šią sumą jam turėjo grąžinti iki 2015 m. kovo 31 d. L. ir R. T. žiniomis M. T. pats skolinosi pinigus, kad juos galėtų paskolinti savo tėvams. Taip pat atsakovė ir tretysis asmuo prašo taikyti CK 6.66 str. numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teigia, kad ieškovas dar 2015 metais žinojo apie L. T. ir R. T. turtinę padėtį (lėšas sąskaitose, turimą turtą ir kt., įskaitant Ieškovo ginčijamus sandorius). Ieškovas šiuos duomenis turėjo, nes jie buvo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017. Išrašuose nurodyta, kad jie atspausdinti 2015 m. gegužės 20 d.

5.       Ieškovas V. M. dubliku prašo ieškinį tenkinti. Mano, kad atsakovai dirbtinai teigia, kad ginčo mokėjimai buvo atlikti siekiant gražinti M. T. pinigus, gautus 2014 m. kovo 24 d. paskolos sutarties pagrindu. Ieškovo vertinimu, teisinga ir pagrįsta šios bylos nagrinėjimo metu nustatyti, ar M. T. apskritai turėjo galimybę 2014 m. kovo 24 d. paskolinti grynais pinigais tėvams 518000,00 Lt. Ieškovas pažymi, kad visų atliktų mokėjimų paskirtis – sąskaitos papildymas. Duomenys apie paskolos grąžinimą mokėjimo paskirtyje nenurodomi, nors kitų atsakovės R. T. mokėjimų paskirtis yra apibrėžiama tiksliai. Be to, kaip buvo atskleista ir ieškiniu, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2015 m. kovo 19 d. imtinai R. T. buvo pervestos atitinkamai 40 000 EUR (2015 m. kovo 5 d.), 13502,32 EUR (2015 m. kovo 6 d.), 7497,68 EUR (2015 m. kovo 6 d.), 60 000 EUR (2015 m. kovo 12 d.), 60 000 EUR (2015 m. kovo 16 d.), 91 400 EUR (2015 m. kovo 19 d.), viso net 272400 EUR. Kaip rodo vėlesnės bankinės operacijos, minėti pinigai buvo pervedami į kitas R. T. banko sąskaitas, į sutuoktinio L. T. banko sąskaitas (pavyzdžiui, 2015 m. kovo 6 d. pervesta 28 000 EUR suma, 2015 m. kovo 16 d. 55 000 EUR suma ir taip toliau), išmokami grynais pinigais (pavyzdžiui, 2015 m. kovo 6 d. R. T. išmokėta 11090 EUR suma ir pan.), o galiausiai pervedami sūnui – M. T. arba dukrai M. T.. Atsakovė R. T. minėtu laikotarpiu gavo dideles sumas iš UAB „PI Vilnius“, lėšų įskaitymo paskirtyje numatant „Grąžinimas pagal 2014-05-13 paskolos sutartį, dok. Nr. 805“, taip pat „dalinis grąžinimas pagal 2015-05-14 paskolos sutartį, dok. Nr. 807“ ir pan., sąskaitų išrašai patvirtina ir lėšų grąžinimą pagal paskolos sutartis Nr. 806, Nr. 809, Nr. 823, Nr. 828 ir kt. Iš UAB „PI Vilnius“ ieškovo skaičiavimais atsakovė R. T. laikotarpiu nuo 2014 m. kovo iki 2015 m. kovo imtinai gavo viso 264 902 EUR. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad atsakovai teigia, kad M. T. skolino tėvams 518000 Lt, kita vertus, ieškovo surinkti duomenys parodo, kad R. T. turėjo pakankamai lėšų ir kartu su sutuoktiniu L. T. patys skolino dideles pinigų sumas tretiesiems asmenims. Ieškovas teigia, kad M. T. aktyviai dalyvavo ir iki šiol aktyviai dalyvauja su R. ir L. T. susijusių bendrovių valdyme, yra UAB „Korlena“ ir UAB „Antarija“, UAB „Žvėryno investiciniai projektai“ akcininkas ir vadovas, kurios suinteresuotos projekto, esančio (duomenys neskelbtini), vystymu. Atsižvelgiant į tai, itin kritiškai vertintini atsakovų ir trečiojo asmens teiginiai, jog atsakovai elgėsi ir elgiasi sąžiningai. Ieškovo nuomone, taip pat nepagrįstas atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį. Paaiškina, kad jis susijusioje byloje kreipėsi teisminės gynybos 2015 m. kovo 12 d. Toje byloje atsakovė R. T. ir L. T. aktyviai neigė savo įsipareigojimus, reiškė priešieškinį, atitinkamai teisminis procesas užsitęsė. Ieškovas iš karto po 2018 m. gegužės 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo, t.y. įsiteisėjus teismo sprendimui, kreipėsi į antstolį, paprašė priimti procesinius teismo sprendimus vykdyti. Antstoliui atlikus vykdymo veiksmus ir surinkus informaciją apie R. T. ir L. T. turtinę padėtį, paaiškėjo, kad R. ir L. T. negali įvykdyti teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, suvokus savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, buvo pateiktas ieškinys šioje byloje. Akivaizdu, kad ieškovas, sulaukęs kol bus galutinai išspręstas šalių ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas susijusioje byloje, laiku ir tinkamai realizavo teisę į teisminę gynybą, todėl nepraleido ieškinio senaties termino. Teismai išnagrinėjo bylą pagal Ieškovo ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo Atsakovei R. T. ir L. T., taip pat atmetė Atsakovės R. T. ir L. T. priešieškinį, kuriuo buvo ginčijama paskolos sutartis. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimams įsiteisėjus, ieškovo reikalavimai tapo akivaizdžiai neabejotini ir galiojantys. Pastebėtina, kad pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas Actio Pauliana gali būti reiškiamas tik tada, kai ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Neabejotina ir galiojanti Ieškovo reikalavimo teisė fiksuota susijusią bylą išnagrinėjus ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Ieškovas pastebi, kad teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu tik, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Kaip minėta, ieškovas ieškinį šioje byloje pateikė teismo sprendimui įsiteisėjus, pradėjus vykdymo procesą pagal įsiteisėjusį sprendimą. CK 1.131 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Todėl, jei teismui kyla ar kils abejonių dėl aukščiau išdėstytų ieškovo argumentų, patvirtinančių, kad ieškovas tinkamai ir laiku kreipėsi teisminės gynybos, ir teismo vertinimu ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, ieškovas prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti.

6.       Atsakovas M. T. tripliku prašo ieškinio netenkinti. Nurodo, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Papilomai paaiškina, kad ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo bei sužinojimą apie juos faktą grindžia kartu su ieškiniu pateikiamais atsakovės R. T. banko sąskaitų išrašais. Ieškovo byloje pateikti minėti atsakovės banko sąskaitų išrašai nenuginčijamai patvirtina, kad jie buvo parengti ir ieškovui tapo žinomi dar 2015 m. gegužės 20 d. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ieškovas apie atsakovės R. T. turtinę padėtį ir 2015 m. kovo mėn. atliktus bankinius pavedimus žinojo jau 2015 m. gegužės 20 d. Taigi, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios datos. Atsakovas taip pat paaiškino, kad minėto dydžio lėšas, kurias paskolino savo tėvams, grynaisiais pinigais gavo 2011 m. gruodžio mėn. – 2012 m. sausio mėn. (tikslios datos nepamena) iš savo močiutės J. T.. J. T. mirė (duomenys neskelbtini) dėl onkologinės ligos.

7.       Atsakovė R. T. ir tretysis asmuo L. T. tripliku prašo ieškinio netenkinti. Paaiškina, kad R. T., vykdydama paskolos sutartį, atliko ieškovo ginčijamus bankinius pavedimus, kad M. T. laiku (iki 2015-03-31) grąžinti paskolą. Konkrečiai, iš pridedamo atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašo matyti, jog R. T. M. T. 2015-03-13 pervedė 18 000 Eur (mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas), taip pat 2015-03-20 atliko 4 (keturis) bankinius pavedimus – 19 150 Eur (mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas); 2 300 Eur (mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas); 71 000 Eur (mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas); 29 000 Eur (mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas). Paskolos sutartyje M. T. yra pažymėjęs, kad: „Aš M. T. atgavau paskolą pagal 2014 kovo 24 d. paskolos sutartį – 150 000 Eur (šimtą penkiasdešimt tūkstančių eurų). Atsiskaityta pavedimais į mano Danske Bank sąskaitą: (duomenys neskelbtini) sekančiai: 2015-03-13 – 18 000 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų); 2015 03 20 – 19 150 Eur (devyniolika tūkstančių šimtas penkiasdešimt eurų); 2 300 Eur (du tūkstančiai trys šimtai eurų); 71 000 Eur (septyniasdešimt vieną tūkstantį eurų); 29 000 Eur (dvidešimt devyni tūkstančiai eurų) ir dešimt tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt eurų grynaisiais pinigais“. Viso – 150 000 Eur. Taigi, R. T. bendrąja jungtine nuosavybės teise su L. T. priklausančiomis lėšomis Paskolos sutartyje nustatytais terminais (iki 2015 m. kovo 31 d. – Paskolos sutarties 3 punktas) grąžino paskolos sutartimi pasiskolintas lėšas (150 000 Eur) M. T. ir šiame kontekste nei atsakovai, nei tretysis asmuo negali būti laikomi nesąžiningais, nes ieškovo ginčijamais pavedimais buvo vykdoma Paskolos sutartis ir grąžinama paskola M. T.. Atsakovė teigia, kad ji atlikdama ginčo bankinius pavedimus nežinojo, kad jie pažeidžia ieškovo teises. Paaiškina, kad ieškovas dar 2015 metais kreipėsi į teismą dėl paskolos priteisimo (Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta c. b. Nr. 2-55-577/2017). Iš LITEKO duomenų matyti, jog ieškinys teisme gautas 2015-03-12, ieškinys priimtas 2015-03-18 ir tą pačią dieną pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tuo tarpu ginčo pavedimai atlikti 2015 03 12 – 2015 03 19 laikotarpiu, t.y. kai T. nebuvo žinoma apie jokį V. M. ieškinį, kurį T. gavo dar vėliau, negu kad jis buvo priimtas Vilniaus apygardos teisme (tai patvirtina, jog atstovavimo sutartis su T. sudaryta 2015-03-26). Šios aplinkybės patvirtina, jog L. ir R. T., o tuo labiau – M. T., nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kad ginčijami sandoriai pažeis V. M. teises, kas sudaro pagrindą atmesti ieškinį nesant actio Pauliana sąlygų visetui. Taip pat atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Pažymi, kad ieškovas yra profesionalus teisininkas, advokatas, procese atstovaujamas taip pat profesionalaus teisininko, mokslų daktaro, todėl negalėjo nežinoti, jog galioja ieškinio senaties terminas jo ginčijamiems sandoriams, ir todėl turi prisiimti visą su ieškinio senaties termino praleidimu susijusią padarinių riziką.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas visiškai.

8.       Ieškovas V. M. reiškia ieškinį gindamas savo kaip kreditoriaus teises actio Pauliana pagrindu. Tokio ieškinio esmę sudaro ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu skolininko sandorį ir nukreipti išieškojimą į lėšas, pagal šį sandorį perduotas trečiajai šaliai.

9.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.).

Dėl ieškovo, kaip kreditorius, teisės reikšti actio Pauliana ieškinį

10.       Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas V. M. yra atsakovų R. T. ir L. T. kreditorius. Ieškovo kreditorinio reikalavimo teisė yra atsiradusi iš 2008 m. gruodžio 23 d. paskolos sutarties, kuria ieškovas V. M. paskolino atsakovei R. T. ir jos sutuoktiniui L. T. 3300000 Lt.

11.       Ieškovo reikalavimo teisė yra patvirtinta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017, kuriuo ieškovui V. M. iš atsakovų R. T. ir L. T. solidariai priteista 1571306,01 EUR skola su palūkanomis iš 2008 m. gruodžio 23 d. paskolos sutarties ir procesinės palūkanos (e. bylos t. 1, b.l. 78). Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis teismo sprendimas, bylą išnagrinėjus apeliacine ir kasacine tvarka, nebuvo keičiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-141-370/2018 (e. bylos t. 1, b.l. 79), bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-524-701/2018).

12.       Pastebėtina, kad teismo sprendimuose yra konstatuota, jog ieškovo V. M. reikalavimo teisė į solidarius skolininkus R. T. ir L. T. yra atsiradusi nuo 2011 m. gruodžio 31 d., t.y. suėjus paskolos grąžinimo terminui. Nors skolininkai R. T. ir L. T. ginčija šią aplinkybę, teigdami, kad paskolos grąžinimo terminas nebuvo nustatytas ir kad ieškovo teisė reikalauti atlygio gali atsirasti tik po to, kai bus užbaigtas atsakovų vykdytas investicinis projektas, tačiau šios aplinkybės yra detaliai įvertintos paminėtuose teismo sprendimuose ir atmestos kaip nepagrįstos ir neįrodytos. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutarties 77 punkte yra aiškiai nurodęs, kad paskolos sutartyje šalys sulygo dėl paskolos grąžinimo termino, o paskolos sutarties 1.7 punkte nurodyta alternatyva tik įtvirtino paskolos davėjo teisę rinktis skolos atgavimo būdą (e. bylos t. 1, b.l. 102).

Dėl ieškovo kaip kreditoriaus teisių pažeidimo

13.       Ieškovas nurodo, kad atsakovė R. T. laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. kovo 20 d. atliko penkis bankinius mokėjimo pavedimus sūnaus M. T. naudai: 2015 m. kovo 12 d. 18 000 EUR mokėjimas; 2015 m. kovo 19 d. 29 000 EUR mokėjimas; 2015 m. kovo 19 d. 2 300 EUR mokėjimas; 2015 m. kovo 19 d. 71 000 EUR mokėjimas; 2015 m. kovo 20 d. 19 150 EUR mokėjimas, iš viso pervesta 139 450 EUR. Ieškovo įsitikinimu, šie mokėjimai kaip vienašaliai sandoriai yra neteisėti, atlikti siekiant išvengti ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalavimų vykdymo bei atitinkamo lėšų arešto.

14.       Actio Pauliana aspektu, pagal CK 6.66 str. 1 d. nuostatas, sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

15.       Ieškovas teigia, kad atsakovė R. T. sudarydama vienašalius sandorius, t.y. neatlygintinai pervesdama pinigų sumas savo sūnui M. T., tyčia dar labiau pablogino savo turtinę padėtį, siekdama išvengti prievolės įvykdymo ieškovui. 

16.       Teismas sutinka su ieškovu, jog byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė R. T. 2015 m. kovo 12 - 19 dienomis, t.y. pinigų pervedimo savo sūnui M. T. metu ir iš karto po to, neturėjo realių finansinių galimybių padengti visą pradelstą skolą ieškovui. Šį faktą įrodo ieškovo nurodytos aplinkybės, jog antstoliui Irmantui Gaideliui vykdant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo surasta ir aprašyta skolininkų R. T. ir L. T. turto už 281209 EUR sumą (t.y. žemės sklypas ir statiniai adresu (duomenys neskelbtini) (vertė 205329 EUR ir vertybiniai popieriai 75880 EUR sumai – įmonių UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, UAB „PI Vilnius“, UAB „FSBO“ akcijos) (e. bylos t. 1, b.l. 45-46). Kaip jau minėta, tuo metu skolininkės R. T. pradelsti įsipareigojimai ieškovui sudarė 1571306,01 EUR. Tai reiškia, kad tuo metu atsakovė R. T. buvo faktiškai nepajėgi padengti ieškovo skolos. Be to, atsakovė buvo nemoki pagal fizinio asmens nemokumo sampratą, apibrėžtą Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ir todėl su ieškovu bei kitais kreditoriais, neturinčiais vykdomųjų raštų, privalėjo atsiskaityti penktąją eile kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnis).

17.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovės R. T. atlikti mokėjimo pavedimai savo sūnui M. T. pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises.

Dėl būtinybės sudaryti sandorį ir atsakovų nesąžiningumo

18.       CK 6.66 str. 2 d. nustato, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu (aktio Pauliana) galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

19.       Be to, CK 6.67 str. 1 d. 1 p. nustato, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

20.       Atsakovai ginčija, kad pinigų pervedimas nėra vienašalis neatlygintinas sandoris, ir teigia, kad šis pinigų pervedimas reiškia skolos grąžinimą pagal 2014 m. kovo 24 d. paskolos sutartį, kuria paskolos davėjas M. T. paskolino 518000 Lt sumą R. T., o paskolos gavėja R. T. įsipareigojo šiuos pinigus grąžinti iki 2015 m. kovo 31 d. Atsakovai teigia, kad R. T. privalėjo atlikti mokėjimo pavedimus pagal šį dvišalį sandorį.

21.       Tačiau teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovų paaiškinimai ir pateikta paskolos sutartis įrodo tikruosius santykius ir tikrąjį sandorį. Atsakovų pateikta paskolos sutartis yra sudaryta tarp artimų giminaičių, turinčių vienodą procesinį suinteresuotumą šioje byloje, todėl tokio dokumento įrodomoji galia ginčo santykiams yra abejotina. R. T. teisme patvirtino, kad ir anksčiau pervesdavo pinigines lėšas savo sūnui, tačiau iki tol rašytinių paskolos sutarčių su savo sūnumi nesudarinėdavo. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės R. T. atliktuose mokėjimo pavedimuose mokėjimo paskirtimi nurodyta „sąskaitos papildymas“ (e. bylos t. 3, b.l. 6), o ne paskolos grąžinimas. Be to, tokių paskolos santykių tikrumo nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys, įskaitant ir tai, jog byloje neįrodyta M. T. finansinė galimybė 2014 m. kovo mėnesį suteikti mamai R. T. tokio dydžio paskolą. Teismas negali remtis atsakovų paaiškinimais, kad tokią pinigų sumą M. T. prieš mirtį paliko močiutė J. T.. Šią aplinkybę atsakovai įrodinėja tik mirties liudijimu, o toks dokumentas akivaizdžiai nėra tinkamas įrodymas siekiamiems faktams, t.y. palikimo priėmimui, įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis yra realinė (CK 6.870 str. 2 d.), teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovo ginčijami R. T. vykdyti mokėjimo pavedimai iš tikrųjų susiklostė tarp atsakovų sudarytos paskolos sutarties, kaip dvišalio sandorio, pagrindu, kurį atsakovė R. T. privalėjo įvykdyti ir įvykdė ginčijamais bankiniais mokėjimo pavedimais.

22.       Be to, teismas pastebi, kad tarp artimų giminaičių sudaryto sandorio nesąžiningumo prezumpcija negalėtų būti paneigta net ir pripažinus, kad R. T. atlikdama ginčijamus mokėjimo pavedimus grąžino M. T. 518000 Lt skolą, kurią jis buvo suteikęs pagal 2014 m. kovo 24 d. paskolos sutartį. Kaip jau minėta, net ir esant šiam įsipareigojimui, atsakovė pirmiau turėjo grąžinti skolą atsakovui V. M., kurios terminas pagal kalendorinį eiliškumą buvo suėjęs pirmiau. Grąžindama vėlesnę skolą savo sūnui atsakovė elgėsi neteisėtai (nepaisė CK 6.9301 str. reikalavimų) ir nesąžiningai. Kita vertus, nėra pagrindo nesutikti su ieškovu, kad pinigų pervedimas yra vienašalis sandoris, todėl actio Pauliana taikymui nereikia nustatyti konkretaus M. T., kaip pinigų gavėjo, nesąžiningumo.

23.       Teismo posėdžio metu ieškovas V. M. papildomai pažymėjo, kad apie 2015 m. kovo 12 d. pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo jis informavo L. T. 2015 m. kovo 13 d., todėl mano, jog L. T. sutuoktinė atsakovė R. T. taip pat žinojo apie ieškinį ir turėjo motyvą skubiai pervesti pinigines lėšas iš savo sąskaitos siekiant išvengti realiai gręsiančio turto arešto. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į artimus ieškovo santykius su atsakovais ir trečiuoju asmeniu (pagal bylos duomenis atsakovė R. T. ir ieškovo sutuoktinė yra seserys), tikėtina, kad ieškovas galėjo nurodytomis aplinkybėmis informuoti atsakovus apie pareikštą ieškinį, o atsakovės mokėjimo pavedimai tikėtinai atspindi jos nesąžiningą elgesį, t.y. žinojimą apie pareikštą ieškinį ir siekį išvengti prievolės įvykdymo ieškovui.

Dėl teisinių pasekmių ir restitucijos taikymo

24.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra įrodyti actio Pauliana pagrindai, todėl ieškinys tenkinamas, atsakovės R. T. atlikti bankiniai mokėjimo pavedimai M. T., t.y. 2015 m. kovo 12 d. 18 000 EUR mokėjimas; 2015 m. kovo 19 d. 29 000 EUR mokėjimas; 2015 m. kovo 19 d. 2 300 EUR mokėjimas; 2015 m. kovo 19 d. 71 000 EUR mokėjimas; 2015 m. kovo 20 d. 19 150 EUR mokėjimas, panaikinami ir pervesta 139 450 EUR suma priteisiama atsakovei R. T..

25.       CK 6.66 str. 4 d. nustato, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Šiuo atveju atsakovės R. T. skola viršija ginčijamų sandorių sumą, todėl restitucija taikoma visoje prašomoje apimtyje.

Dėl ieškinio senaties

26.       CK 6.66 str. 3 d. nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

27.       Atsakovai ir tretysis asmuo prašo takyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti tuo pagrindu.

28.       Teismas įvertinęs ginčo aplinkybes konstatuoja, kad vienerių metų ieškinio senatis nėra praleista. Į bylą pateiktas atsakovės R. T. banko sąskaitos išrašas yra padarytas 2015 m. gegužės 20 d., tačiau ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, kad nuo to momento ieškovui tapo žinoma apie tai, kad atliktais mokėjimo pavedimais yra pažeidžiamos jo, kaip kreditoriaus, teisės. Teismas sutinka su ieškovu, kad teisė reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu jam atsirado tik nuo 2018 m. gegužės 8 d., kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017 dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Iki to laiko ieškovo reikalavimo teisė buvo ginčijama ir todėl ieškovas neturėjo teisinio pagrindo pareikšti actio Pauliana ieškinį. Be to, teismas pastebi, kad atsakovės R. T. atliktų mokėjimo pavedimų tikrosios aplinkybės paaiškėjo tik po to, kai ieškovas pareiškė šį ieškinį. Tik su atsiliepimu atsakovai nurodė aplinkybes, kad mokėjimai buvo vykdomi pagal kitus sandorius, pagrįstus paskolos sutartimi. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas vien iš mokėjimo pavedimo fakto galėjo suprasti apie tai, kad šie mokėjimai pažeidžia jo teises ir gali būti ginčijami actio Pauliana pagrindais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų procesinių klausimų

29.       CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

30.       Teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl atsakovų ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

31.       Ieškovas nurodo, kad šioje byloje jo išlaidas sudaro sumokėtas 2059 EUR dydžio žyminis mokestis (t. 1, b.l. 56). Tokios išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 str.).

32.       Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos Lietuvos valstybės lėšomis apmokėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 21,12 EUR (CPK 96 str.).

33.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo M. T. turto areštas 139 450 EUR sumai, - paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Vadovaujantis išdėstytu, CPK 259 str., 270 str., 93, 96 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo V. T. ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti R. T. 2015 m. kovo 12 d. 18000 EUR mokėjimą M. T.; R. T. 2015 m. kovo 19 d. 29000 EUR mokėjimą M. T.; R. T. 2015 m. kovo 19 d. 2300 EUR mokėjimą M. T.; R. T. 2015 m. kovo 19 d. 71000 EUR mokėjimą M. T.; R. T. 2015 m. kovo 20 d. 19150 EUR mokėjimą M. T..

Taikyti restituciją ir priteisti R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 139450 EUR (šimtą trisdešimt devynis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų).

Priteisti ieškovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2059 EUR bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno po 1029,50 EUR).

Priteisti Lietuvos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 21,12 EUR (dvidešimt vieną eurą, 12 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (iš kiekvieno po 10,56 EUR).

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Valstybei priteistos sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ( https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita ). Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                        Andrius Verikas