Civilinė byla Nr. 2A-530-580/2016
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01201-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.7.7., 2.5.4., 3.3.1.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „MS Transport“ ieškinį atsakovui V. A. dėl žalos atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UADB „PZU Lietuva“,
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „MS Transport“ prašė priteisti iš atsakovo V. A. 9 029,03 Eur (31 175,43 Lt) žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš atsakovo (darbuotojo), vairuotos transporto priemonės – vilkiko „Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijos teritorijoje 2010-06-02 buvo pagrobta dalis krovinio. Vagystė įvyko dėl to, kad darbuotojas, pažeisdamas nustatytą tvarką, buvo sustojęs nesaugomoje stovėjimo aikštelėje. Ieškovas atlygino krovinio savininko draudimo bendrovei padarytą žalą 31 175,43 Lt ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą darbuotoją. Su darbuotoju 2010-01-04 buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
Atsakovas V. A. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovas elgėsi rūpestingai, 2010-06-14 (pirmadienį) atvykęs į iškrovimo vietą RAB „Štibel Eltron“ sandėlius ir sužinojęs, kad išsikrauti nepavyks, nes Rusijos Federacijoje buvo nedarbo diena, iš krovinio gavėjo gavo nurodymus palaukti šalia sandėlio. Atsakovas, patikintas, kad vietovė saugi, pastatė transporto priemonę šalia sandėlio ir pats nakvojo transporto priemonėje. Tą naktį, praplėšus puspriekabės tentą, buvo pavogta dalis krovinio. Tai pastebėjęs, atsakovas iškart kreipėsi į policiją, informavo ieškovo direktorių, iškraunant krovinį dalyvavo ir RAB „Štibel Eltron“ draudiko ekspertas. Kitą dieną grįžęs į Vilnių, atsakovas atvyko į darbovietę, parašė pasiaiškinimą ir netrukus buvo išsiųstas į kitą reisą. Tik 2010-08-27 buvo atleistas, 2010-11-29 ieškovas pateikė pretenziją. Materialinės atsakomybės sutartis yra dvišalė, darbdavys turėjo pareigą informuoti darbuotoją apie pakeliui esančias saugomas aikšteles, sumokėti avansą, nes tokios aikštelės mokamos, tačiau šios pareigos nevykdė, ganėtinai brangiam krovinio gabenimui buvo pasirinkta tentinė puspriekabė. Ieškovas turėjo apsidrausti savo atsakomybę ir žalos reikalauti iš draudiko, nes šiuo atveju nėra atsakovo kaltės.
Trečiasis asmuo UADB „PZU Lietuva“ prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2009-06-19 sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas PZU Nr. 1098600 ir jo priedai), kuria laikotarpiu nuo 2009-07-21 iki 2010-07-20 UAB DK „PZU Lietuva“ Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 (toliau – Taisyklės) pagrindu apdrausta krovinių vežėjo atsakomybė. Draudimo liudijimo priede Nr. 2 – Nurodymai vairuotojams, nurodoma, kad vairuotojai privalo: poilsiui, sustojimui ir stovėjimui, išskyrus neišvengiamų ir privalomų sustojimų atvejus, NVS šalyse pasirinkti vietą saugomoje stovėjimo aikštelėje arba prie stacionarių milicijos postų. Taip pat nurodyta, kad draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos už žalą, atsiradusią neįvykdžius aukščiau išvardintų nurodymų, kai bus nustatyta, kad žala atsirado dėl draudėjo, jo atstovo ar su juo susijusių asmenų tyčios ar didelio neatsargumo. 2011-08-24 buvo gautas draudėjo UAB „MS Transport“ pranešimas, kad 2010-06-14 įvyko vagystė. Atlikus įvykio žalos bylos administravimą, įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju, nes draudėjas pažeidė pareigas, t. y. nevykdė saugaus krovinio transportavimo, nesirūpino automobilio ir juo vežamo krovinio apsauga, sustojo nesaugomoje stovėjimo aikštelėje.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-03-12 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 20 280 Lt žalos atlyginimui ir 1 379 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismas 2012-12-13 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-03-12 sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas šioje nutartyje nurodė, jog nėra atskleista saugomos aikštelės sąvoka, t. y. nenurodyta, kokius požymius turi atitikti tokia aikštelė. Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo baudžiamosios bylos medžiagos apie įvykį, netyrė darbdavio įsipareigojimų, nesiaiškino ar ieškovas informavo atsakovą apie nedarbo dieną, nesiaiškino ar krovinio judėjimą stebėjo ieškovo vadybininkai, ar buvo perduotas krovinio gavėjo atstovo telefono numeris susisiekimui nenumatytais atvejais, ar galėjo grįžti atgal atsakovas arba pasinaudoti kita saugoma stovėjimo aikštele, netyrė draudimo santykių susijusių su įvykiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 2 733,04 Eur žalos atlyginimo ir 1 211,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui priteisė iš ieškovo 682,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas krovinio savininko draudimo kompanijai už prarastą krovinio dalį išmokėtą draudimo išmoką, atlygino sumokėdamas 9 029,03 Eur. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja regresinio reikalavimo sąlyga. Byloje pateikta detali krovinio specifikacija, kurioje nurodyti konkretūs duomenys apie krovinio sudėtį ir vertę, prarastos krovinio dalies vertę bei duomenys apie sumokėtus mokesčius. Teismas konstatavo, kad ieškovo draudikas trečiasis asmuo UADK „PZU Lietuva“ įvykį pripažino nedraudiminiu dviem pagrindais: kad transporto priemonė buvo pastatyta nesaugomoje aikštelėje, bei kad reikalavimas draudimo bendrovei pateiktas praleidus terminą. Negavęs draudimo išmokos ieškovas 2010-11-29 pateikė pretenziją atsakovui dėl žalos atlyginimo.
Teismas ginčo sprendimui taikė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencijos) nuostatas. Ieškovo atsakovui pasirašytinai pateiktuose Nurodymuose vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais, vairuotojui (toliau – Nurodymai vairuotojams) nurodyta, jog poilsiui ir stovėjimui vairuotojas privalo pasirinkti vietą saugomose stovėjimo aikštelėse arba prie stacionarių milicijos postų. Atsakovas nakčiai stovėti turėjo pasirinkti tokią aikštelę, kuri yra aptverta, ir kurioje transporto priemonių apsauga vykdoma ištisą parą, arba galėjo sustoti prie stacionarių milicijos (policijos) postų. OOO „Stebel Eltron“ atstovas nurodė, kad įmonės apsauga nesaugo teritorijos, kuri yra už biuro ir sandėlio aptvertos teritorijos, automobilis buvo pastatytas nesaugojamoje vietoje prieš saugomą teritoriją. Transporto priemonės stovėjimo vieta nebuvo aptvertoje teritorijoje, nebuvo saugoma ir nebuvo stacionaraus milicijos posto. Teismas konstatavo, jog atsakovas pažeidė Nurodymus vairuotojams, nes pasirinko netinkamą vietą nakvynei.
Teismas, nustatęs, kad atsakovas nuo 2009-11-19 dirbo ieškovo vairuotoju-ekspeditoriumi, su juo 2010-01-04 sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, padarė išvadą, jog materialinės atsakomybės sąlygoms ir dydžiui nustatyti taikytinas Darbo kodeksas.
Aplinkybė, kad ieškovas nebuvo perdavęs atsakovui atstovo Maskvoje telefono numerio, neturi teisinės reikšmės, kadangi atsakovui atvykus į išsikrovimo vietą ir paaiškėjus, jog pirmadienis Rusijos Federacijoje nedarbo diena, atsakovas turėjo susisiekti su darbdaviu ir gauti tolimesnius nurodymus. Atsakovas žinojo saugomas stovėjimo aikšteles ir jomis naudojosi, todėl galėjo pasinaudoti ir dabar.
Kasos išlaidų orderis Nr. 281 bei avanso apyskaita Nr. 1618 patvirtina, kad atsakovo dispozicijoje 2010-06-16 buvo 4 106,03 Lt likutis, prieš reisą atsakovui buvo išmokėta 300 Eur grynaisiais. Atsakovas paaiškino, kad, grįždamas iš reiso Baltarusijoje, už grynuosius pinigus įsipylė kuro, todėl turėjo pakankamai pinigų įvykdyti darbdavio nurodymus dėl stovėjimo.
Nustatė, kad atsakovas žalą padarė dėl neatsargumo, nes vakare su kroviniu atvykęs pas jo gavėją bei sustojęs laukti šalia krovinio gavėjo teritorijos netoli apsaugos posto, kur kartu stovėjo ir laukė ryto kitos transporto priemonės, atsakovas sąžiningai klydo ir buvo subjektyviai įsitikinęs, jog tai yra saugi vieta laukti, kol krovinys bus įleistas į gavėjo teritoriją. Teismas padarė išvadą kad šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškovo patirtos atlygintinos žalos dydžio sumažinimui. Teismas įvertino, jog ieškovas pavėlavo pranešti draudimo bendrovei apie įvykį, atsakovas šiuo metu gauna apie 1 000 Lt darbo užmokestį, yra paėmęs paskolą iš banko, jis ir jo sutuoktinė jokio nekilnojamojo turto neturi, augina du nepilnamečius vaikus. Teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas atlygintiną žalą sumažinti iki 30 procentų, t. y. iki 2 708,71 Eur. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas patyrė 81,09 Eur tarptautinio banko pavedimo mokesčių, juos priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-17 sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo naudai iš atsakovo priteista 2 733,04 Eur žalos atlyginimo, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme ir priteisti atsakovui visas pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tyrė tik atsakovo įsipareigojimus pagal materialinės atsakomybės sutartį ir netyrė ieškovo atsakomybės. Atsakovas aikštelėje nebūtų likęs nakvoti, jei ieškovas prieš išvykstant iš saugojimo aikštelės būtų informavęs, kad 2010-06-14 Rusijos Federacijoje yra nedarbo diena. Atsakovas, priimdamas sprendimus dėl stovėjimo vietos, įsitikindavo, kad bus saugomas. Atsakovas gavo OOO „Štibel Eltron“ apsaugos darbuotojų patvirtinimą, kad teritorija saugoma. Atsakovui nebuvo pagrindo manyti kitaip, nes teritorija buvo apšviesta, joje budėjo apsaugos darbuotojai ir buvo sumontuotos vaizdo kameros. Artimiausia kita aikštelė buvo už 100 km nuo krovinio pristatymo vietos. Jeigu atsakovas būtų grįžęs tokį atstumą, būtų gavęs baudą dėl pakeisto krovinio pristatymo grafiko.
Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad atsakovas buvo stebimas per GPRS sistemą, ieškovas matė, kad atsakovas sustojo ilgesniam laikui prie krovinio iškrovimo vietos, tačiau nesiėmė veiksmų, kad gabentas krovinys būtų pristatytas laiku ir išsaugotas, nesusisiekė su atsakingu asmeniu Rusijos Federacijoje. Ieškovui nekilo įtarimų, kodėl atsakovas tiek ilgai stovi prie krovinio iškrovimo vietos. Ieškovo įmonėje dirba vadybininkai, kurie kontroliuoja vairuotojus, nurodo krovinių priėmimo vietas, siuntėjus, gavėjus ir t.t. Įmonėje už nukrypimą nuo krovinio pristatymo grafiko skiriamos baudos. Krovinio dalies praradimo naktį ieškovo vadybininkai su juo nesusisiekė, nesuteikė informacijos, kai visais kitais atvejais tai buvo daroma. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovo elgesį toleravo ir laikė tinkamu, nors akivaizdu, kad būtent ieškovo neveikimas ir buvo priežastis, dėl kurios buvo pagrobta dalis krovinio.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė esmine aplinkybės, kad ieškovas į draudimo kompaniją kreipėsi praleidęs draudimo bendrovės PZU Lietuva vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo poliso, kuriuo buvo apsidraudęs ieškovas, taisyklių 24.1.3. punkte numatytą 7 dienų terminą.
Ginčas, ar aikštelė buvo tinkama, kilo dėl to, kad draudimo polise buvo nurodyti reikalavimai stovėjimo aikštelėms. Draudimo išmoka nebuvo gauta dėl to, kad ieškovas praleido pranešimo apie atsiradusią žalą terminą, tai reiškia, kad draudimo bendrovė PZU Lietuva nebūtų mokėjusi draudimo išmokos, nepaisant to, kokioje aikštelėje įvyko įvykis. Žala iš atsakovo negali būti išieškoma draudimo sutarties pagrindu, nes draudimo išmoka nebuvo gauta dėl paties ieškovo neveikimo. Klausimas dėl žalos turi būti sprendžiamas tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu.
Atsakovas nėra atsakingas už prarasto krovinio dalį, nes jis ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad krovinys būtų pristatytas gavėjui ir išsaugotas. Vadovaujantis tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos materialinės atsakomybės sutarties 21 punktu, darytina išvada, kad atsakovas nėra materialiai atsakingas, nes žala ieškovui padaryta ne dėl atsakovo kaltės.
Ieškovas UAB „MS Transport“ apeliacinį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad atsakovas dirbo vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, t. y. buvo ne tik pervežantis, bet ir krovinį ekspedijuojantis asmuo, sprendžiantis apie išvykimo, atvykimo, stovėjimo ir poilsio laiką, vietą ir kelionės maršrutą. Atsakovui nebuvo nurodyta atvykti į krovinio pristatymo vietą 2010-04-14. Šią atvykimo datą pasirinko pats atsakovas, prieš tai susiplanavęs savo kelionės maršrutą ir laiką. Atvykimo į krovinio iškrovimo vietą momentui atsakovas turėjo tinkamą transporto priemonę, pakankamai kuro, užtektinai pinigų, aiškias instrukcijas, jog nakčiai automobilis turi būti pastatytas į saugomą automobilių aikštelę ir žinojo, kur yra saugoma automobilių aikštelė, todėl niekas netrukdė atsakovui saugoti jam patikėtą krovinį ir automobilį.
Pareigos nesilaikymą sąlygojo atsakovo nepareigingumas. Iš Rusijos Federacijos gautos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog tariamai saugoma aikštelė yra paprasta stovėjimo aikštelė prie gatvės, visiškai nesaugoma ir neturinti saugumą užtikrinančių priemonių.
Nenustatyta, kad egzistuotų ieškovo taikomos baudos dėl pakeisto krovinio pristatymo grafiko. Ieškovas neatlieka pastovaus visą parą vykstančio automobilių stebėjimo per GPRS sistemą. Atsakovui atvykus į iškrovimo vietą, buvo pasibaigęs ieškovo darbo laikas, todėl nebuvo darbuotojų, galinčių pamatyti, kur yra atsakovo automobilis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad turėjo veikiantį mobilų telefoną, tačiau nei tai, jog negali išrauti krovinio, nei, kad lieka nesaugojamoje teritorijoje nakvoti, ieškovui jis nepranešė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Ginčas kilo dėl pervežamą krovinį praradusio vairuotojo materialinės atsakomybės darbdaviui sąlygų.
Byloje nustatyti neginčijami faktai, kad atsakovas V. A. dirbo vairuotoju ekspeditoriumi ieškovo įmonėje. Tarp šalių 2010-01-04 sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Veždamas krovinį vilkiku Renault Magnum, maršrutu Vokietija – Rusija (Maskva), atsakovas 2010-06-14 atvyko į išsikrovimo vietą, tačiau ši diena Rusijos Federacijoje buvo nedarbo diena, todėl atsakovas liko nakvoti automobilyje prie išsikrovimo vietos. Naktį iš vilkiko buvo pagrobta dalis krovinio. Ieškovas krovinio gavėjo draudimo kompanijai sumokėjo 9 789,17 Eur.
Apeliaciniu skundu atsakovas neginčija įvykio aplinkybių, tačiau prašo pripažinti, jog žala buvo padaryta ne dėl jo kaltės, todėl jis turi būti atleistas nuo atsakomybės pritaikant visiškos materialinės atsakomybės sutarties 21 punktą. Atsakovo vertinimu, žala buvo padaryta ieškovo veiksmais, kadangi pastarasis nesiėmė veiksmų, kuriais krovinys būtų apsaugotas, t. y. neinformavo, kad 2010-06-14 yra nedarbo diena, nedavė atsakingo asmens telefono numerio, neišsiaiškino, kodėl atsakovas stovi krovinio pristatymo vietoje. Kita žalos kilimo priežastimi atsakovas nurodo jo paties suklaidinimą dėl to, kad stovėjimo aikštelė saugoma.
Darbuotojų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos nustatytos DK 264 straipsnyje. Materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
Apeliacinio skundo argumentai rodo, jog atsakovas ginčija vieną iš atsakomybės atsiradimo sąlygų – pažeidėjo kaltę, o taip pat prašo taikyti DK 247 straipsnį ir atsižvelgti į nukentėjusiojo kaltę bei reikalavimą atlyginti žalą atmesti. Pagal ieškovo, kaip darbdavio, regresinio reikalavimo įgyvendinimui taikytiną DK 257 straipsnio 4 dalį atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Pagal DK 255 straipsnio 3 punktą darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visą žalą, jeigu žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
Byloje patektuose Nurodymuose vairuotojams pažymėta, kad vairuotojams, vežantiems krovinius ES teritorijoje ir NVS šalyse sustoti galima tik visą parą saugomose ir aptvertose stovėjimo aikštelėse. Šiuos Nurodymus vairuotojams atsakovas yra pasirašęs, dokumente nurodyta, kad jis sudarytas 2010-01-04. Atsakovo atsikirtimai, kad pirmas lapas galėjo būti pakeistas, nes atsakovo nepasirašytas, ar, kad dokumentas sudarytas po įvykio, neįrodyti. Jokių dokumento klastojimo požymių nenustatyta, todėl sudarymo data vertintina tokia, kokia nurodyta, t. y., kad vairuotojas su Nurodymais vairuotojams supažindintas iki vagystės dienos. Pasirašydamas dokumente atsakovas galėjo nurodyti pasirašymo datą bei pasirašyti visus puslapius. Neįrodžius priešingo, turi būti vadovaujamasi teismui pateiktu dokumento turiniu. Veikdamas rūpestingai ir aiškiai matydamas, jog Nurodymai vairuotojams yra labai svarbus vairuotojo veiklą reglamentuojantis dokumentas, būdamas profesionalu, atsakovas, net jei darbdavys ir nedavė dokumento kopijos, galėjo jos paprašyti. Nerūpestingas elgesys neatleidžia nuo pareigos laikytis nurodymų.
DK 99 straipsnio 4 dalis nustato, kad sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Tai, kad į bylą pateiktas atsakovo pasirašyti Nurodymai vairuotojams, rodo, jog reikalavimas įvykdytas tinkamai. Teisės aktai nereikalauja, jog darbuotojai būtų detaliai mokomi lokalių teisės aktų nuostatų ar darbdavys turėtų pareigą įsitikinti, jog darbuotojas išsamiai yra susipažinęs su dokumentais. Vairuotojo ekspeditoriaus darbas yra atsakovo darbas, kuris susijęs su labai brangaus turto – automobilio bei krovinio, valdymu, todėl tokį darbą dirbantis asmuo turi elgtis atsakingai ir kreipti pakankamą dėmesį krovinio gabenimo saugumui.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo vairuojamas automobilis vagystės metu buvo pastatytas nesaugomoje automobilių aikštelėje. Nurodymuose vairuotojams išskirti du stovėjimo aikštelės požymiai – saugojimas visą parą ir aptvėrimas. Iš OOO „Štibel-Eltron“ vadybininko apklausos (t. 3, b. l. 103-108) nustatyta, kad apsaugos darbuotojai saugo tik teritoriją, o tačiau nesaugo teritorijos, kurioje stovi automobiliai. Atsakovas net ir neįrodinėjo, kad stovėjimo aikštelė buvo aptverta.
Automobilių saugojimas suprastinas kaip paslauga, kuri susijusi su atsakomybe už automobilio bei krovinio saugumą, todėl pagrįsta, jog paslauga turi būti teikiama mokamai. Dvi dienos iki vagystės – 2010-06-12 – 2010-06-13 atsakovas buvo pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo aikštelėje. Pats atsakovas nurodo, kad jis yra patyręs vairuotojas, kuris atsakingai žiūri į savo darbą. Atsakovas ne pirmą kartą vyko į Rusiją ir laikė automobilį saugomose stovėjimo aikštelėse. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų mokėjimo už suteiktas paslaugas stovėjimo aikštelėse kvitų (t. 3, b. l. 29-61), šios paslaugos yra apmokamos. Nors atsakovas ir teigia, kad apsaugos darbuotojas jį patikino, tuo suklaidindamas, kad aikštelė saugoma, tačiau aplinkybė apie atsakovo bendravimą su apsaugos darbuotojais nėra nustatyta, o tai, kad aikštelė nebuvo aptverta ir už ją nereikėjo mokėti, buvo pakankama, kad atsakovas suprastų, jog jis stovi nesaugomoje aikštelėje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsakovo motyvas, dėl to, kad jis buvo suklaidintas dėl stovėjimo aikštelės apsaugos, atmetamas, nustačius, kad atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad jis automobilį pasistatė saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje.
Esant aiškiems patvarkymams Nurodymuose vairuotojams, automobilio nestatymas saugomoje stovėjimo aikštelėje, galėjo būti vykdomas tik gavus atskirus darbdavio nurodymus. Byloje nepatvirtinta, kad atsakovas būtų susisiekęs su ieškovo darbuotojais ir gavęs papildomus patvarkymus. Taigi, aplinkybė, kad mokama stovėjimo aikštelė buvo per toli, t. y. už 100 km, nėra svarbūs, nes toks maršrutas gali būti nuvažiuojamas per 1-1,5 val. Konkrečių faktų apie tai, kad atsakovas galėjo būti Rusijos Federacijos milicijos nubaustas už tai, kad jis važiavo ne į paskirties tašką, nepateikta. Aplinkybė, kad įmonėje buvo susiklosčiusi padėtis, kai realiai ne visada buvo laikomasi stovėjimo tvarkos, taip pat neturi įtakos atsakomybės kilimui, nes nėra nustatyta, kad darbdavys būtų davęs leidimą nesilaikyti stovėjimo tvarkos, o pats reikalavimas Nurodymuose vairuotojams išdėstytas aiškiai ir besąlygiškai. Nustatytos pareigos nesilaikymas galimas tik tokiu atveju, kai tokia galimybė suderinama su darbdaviu.
Apeliaciniu skundu atsakovas atkreipia dėmesį į paties ieškovo atsakomybę dėl susidariusios žalos. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pritaikius DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatas atlygintinos žalos dydis buvo sumažintas iki 30 proc. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovas vėlavo pranešti draudimo bendrovei apie įvykį, o taip pat atsižvelgė į atsakovo materialinę padėtį. Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalis numato, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.
Atsakovas dirbo vairuotoju ekspeditoriumi. Toks pareigybės pavadinimas, o taip pat ir atliekamas darbo pobūdis rodo, jog atsakovas turėjo atlikti ir krovinių vežimo organizavimo veiksmus. Vykstant į užsienio šalį yra įprasta patikrinti toje šalyje nustatytas nedarbo dienas. Birželio 12 d. švenčiama Rusijos diena, o švenčių dienai sutapus su savaitgaliu, perkeliama į kitą dieną. Taigi, tiek ieškovas, tiek pats atsakovas tokią informaciją pagal atliekamo darbo pobūdį turėjo žinoti. Atsakovas dvi dienas prieš įvykį stovėjo mokomoje stovėjimo aikštelėje, todėl informaciją galėjo pasitikrinti vietoje. Rusijos Federacijoje atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenys bei atsakovo paaiškinimas darbdaviui (t. 1, b. l. 194) rodo, jog ieškovas į išsikrovimo vietą atvyko ir vagystė galėjo būti įvykdyta nuo 2010-06-14 18.00 val. Atvykdamas tokiu laiku, atsakovas turėjo pagrindo suprasti, jog besibaigiant darbo dienai jo krovinys gali nebūti iškrautas ir numatyti vietą, kurioje galės sulaukti kitos darbo dienos. Analogiškai, vairuotojas turėjo galimybę prieš vykdamas su kroviniu pasirūpinti jam reikalingais telefono numeriais, kam jis galėtų paskambinti iškilus nenumatytoms situacijoms. Įrengta automobilio stebėjimo sistema neįpareigoja darbdavio nuolat sekti vairuotoją. Darbdaviui negali būti žinomos visos krovinio pervežimo aplinkybės, jis negali tiksliai žinoti visų saugomų stovėjimo aikštelių buvimo vietos bei vien iš sustojimo fakto spręsti, jog vairuotojui iškilo sunkumų. Vairuotojas pats turi galimybę esant reikalui susisiekti su kitais įmonės darbuotojais ir gauti papildomus nurodymus.
Ieškovo patirtos žalos dydis patvirtintas ieškovo susitarimu su OOO „Štibel-Eltron“ draudiku draudimo kompanija „Pari“ bei tarptautinio mokėjimo nurodytais (t. 1, b. l. 13-23). Taip pat pateikti dokumentai dėl prarasto turto nustatymo bei draudimo santykių (t. 1, b. l. 161-174). Minėti dokumentai patvirtina, kad ieškovas yra sumokėjęs tokio dydžio žalą, kokią prašo priteisti šioje byloje. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus darbuotojas turi galimybę pateikti dokumentus, kurie paneigtų darbdavio patirtos žalos dydį, tačiau atsakovas tokių duomenų neteikė, tuo tarpu ieškovo pateikti dokumentai pagrįsti mokėjimo pavedimais. Nesant pagrindo laikyti, kad žalos dydis nustatytas netinkamai, vadovaujamasi DK 257 straipsnio 4 dalies nuostata, kad atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo.
Atsakovas nurodo, kad ieškovas galėjo gauti draudimo išmoką, tačiau praleido terminą pranešti apie draudiminį įvykį. Primintina, kad pavėluotas pranešimas apie draudiminį įvykį buvo viena iš priežasčių, dėl ko pirmosios instancijos teismas iki 30 proc. sumažino priteistinos žalos dydį. Bylos duomenys rodo, jog ieškovas su UAB DK PZU Lietuva 2009-06-19 buvo sudaręs Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, galiojusią žalos padarymo metu, pagal kurią pretenzijos dėl krovinio praradimo apdraustos 250 000 Eur (t. 1, b. l. 77-78). Draudimo sutartis sudaryta Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 pagrindu. Minimų taisyklių priede Nr. 2 išdėstyti Nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais, kuriose nurodyta vairuotojo pareiga NVS šalyse poilsiui, sustojimui ir stovėjimui, išskyrus neišvengiamų ir privalomų sustojimų atvejais, pasirinkti saugomas stovėjimo aikšteles arba prie stacionarių milicijos postų bei vengti bet kokių sustojimų 60 km spinduliu nuo / iki Maskvos ir Sankt Peterburgo miestų.
UAB DK PZU Lietuva nurodė, kad ieškovo pranešimą dėl draudiminio įvykio gavo 2011-08-24. 2011-08-31 raštu ieškovui buvo praneštas sprendimas pripažinti įvykį nedraudiminiu, kadangi vairuotojas nevykdė saugaus krovinio transportavimo, nesirūpino automobilio ir juo vežamo krovinio apsauga, sustojo ir paliko transporto priemonę nesaugomoje stovėjimo aikštelėje, taip pat pažymėta, kad buvo praleistas pranešimo apie draudžiamąjį įvykį terminas. Sudarydamas su darbuotoju visiškos materialinės atsakomybės sutartį darbdavys neturi įstatyminės pareigos naudotis iš draudimo teisinių santykių kylančia apsauga. Darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykiams draudimo buvimas reikšmės neturi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio faktoriaus nevertino kaip pašalinančio darbuotojo atsakomybę.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo. Atsakovas taip pat prašo jo naudai priteisti visas pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu sprendimu bylinėjimosi išlaidos paskirstytos laikantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl keiti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-15 nutartimi atsakovui atidėtas 61,50 Eur žyminio mokesčio mokėjimas. Atidėtas žyminis mokestis iš atsakovo priteisiamas į valstybės pajamas. Atsakovas turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos, kadangi jo apeliacinis skundas atmestas. Ieškovas bylinėjimosi išlaidų neprašė priteisti.
Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo argumentaciją bei apeliacinio skundo motyvus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tuo remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 61,50 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 50 euro centų į valstybės pajamas).
Teisėjai Andrius Ignotas
Jūra Marija Strumskienė
Alma Urbanavičienė