Administracinė byla Nr. eA-1452-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05032-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja I. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 25S193976 (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Leidimas), galiojusį iki (duomenys neskelbtini), nes asmuo per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius tris kartus buvo išvykęs į Rusijos Federaciją.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

II.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino. Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos I. G. skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 25S193976.

III.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026 m. kovo 9 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo.

Nurodo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrius (toliau – Tarnyba) 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. ATP-A-2025-00329 suteikė antrinę teisinę pagalbą I. G. administracinėje byloje Nr. eA-1452-624/2026, antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas L. Z..

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. sausio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1452-624/2026 pareiškėjos I. G. apeliacinį skundą tenkino, tačiau sprendime nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Tarnyba teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalį, Tarnyba turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. ABTĮ 42 straipsnis numato, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas ABTĮ 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šį prašymą teismas išnagrinėja ABTĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad advokatas L. Z. Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. eA-1452-624/2026 (toliau – Prašymas) pateikė 2026 m. vasario 27 d. Tarnyba, susipažinusi su pateiktu Prašymu ir prie jo pateiktais priedais, nustatė, kad 2026 m. sausio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1452-624/2026 išlaidų klausimas nebuvo išspęstas. Tarnyba teikia 2026 m. sausio 30 d. pažymą Nr. APD-2026-01200, kurioje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už I. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 137,50 Eur, ir prašo išspręsti bylinėjimosi išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo klausimą.

Tarnyba taip pat prašo atnaujinti ABTĮ 42 straipsnio 2 dalyje nustatytą 14 dienų terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba apie teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1452-624/2026 sužinojo tik 2026 m. vasario 27 d. gavusi advokato L. Z. Prašymą išmokėti užmokestį.

Atkreipia dėmesį, kad advokatus, teikiančius antrinę teisinę pagalbą ir Tarnybą sieja ne pavaldumo, bet sutartiniai santykiai, t. y. advokatai nėra Tarnybos darbuotojai ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų. Dėl šios priežasties Tarnyba apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik advokatui pateikus prašymus.

Tarnyba taip pat prašo įtraukti ją į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Spręsdama Tarnybos prašyme dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo reiškiamus procesinius prašymus, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 97 straipsnyje, reglamentuojančiame papildomą sprendimą, nustatyta, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (ABTĮ 97 str. 1 d.). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (ABTĮ 97 str. 2 d.). 

Bendrąja prasme papildomo sprendimo priėmimo institutas yra viena iš teismo sprendimo trūkumų šalinimo formų, kai klausimas, kuris galėjo ir turėjo būti išspręstas priimant sprendimą, nebuvo neišspręstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-2983-556/2021, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-787-815/2021, 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-575/2022 ir kt.).

Tačiau yra ir išimčių: pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šiuo atveju teismas išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą priimdamas papildomą sprendimą.

Taigi, ABTĮ yra apibrėžtas tiek subjektų, turinčių teisę paduoti pareiškimą (proceso dalyviai) arba prašymą (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija) dėl papildomo sprendimo priėmimo, tiek klausimų, kurie gali būti išspręsti priimant papildomą sprendimą, ratas (ABTĮ 42 str. 2 d., 97 str. 1 d. 1–3 p.).

Atsižvelgiant į aptartą, Tarnybos prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu administracinėje byloje, kuri yra užbaigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimu, t. y. užbaigtoje administracinėje byloje, negalėtų būti tenkinamas vien jau dėl to, kad toks klausimas negali būti sprendžiamas priimant papildomą sprendimą.

Pasisakant dėl Tarnybos prašymo priėmimo, pažymėtina, kad bylos duomenimis, ją (bylą) nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos, t. y. Tarnybos, duomenys apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas nebuvo pateikti. Tarnyba prašymą priimti papildomą sprendimą dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei pateikė tik 2026 m. kovo 9 d., t. y. praleidusi ABTĮ 42 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą tokiam prašymui pateikti. 

Tarnyba prašydama atnaujinti ABTĮ 42 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nurodo, kad apie teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1452-624/2026 sužinojo tik 2026 m. vasario 27 d., gavusi advokato L. Z. prašymą išmokėti užmokestį. Advokatus, teikiančius antrinę teisinę pagalbą, ir Tarnybą sieja ne pavaldumo, bet sutartiniai santykiai, t. y. advokatai nėra Tarnybos darbuotojai ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl Tarnyba apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik advokatui pateikus prašymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Tarnybos nurodytus argumentus dėl termino paduoti prašymą atnaujinimo, sprendžia, kad nurodytos aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis ir objektyviomis bei nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei paduoti, todėl Tarnybos prašymas netenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, Tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei atsisakoma priimti. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 1–3 dalimis, 137 straipsniu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei ir šį prašymą atsisakyti priimti.  

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Rytis Krasauskas

        Veslava Ruskan