Byla Nr. 1S-534-493/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17806-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Algirdo Remeikos,
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 21 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. G. V. nuteistas 2019 m. vasario 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. balandžio 27 d., pabaiga – 2023 m. vasario 20 d.
3. Komisijos 2020 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 81/04-369 buvo nutarta nuteistajam G. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, konstatavus, kad nuteistąjį ir jo elgesį apibūdinančių aplinkybių visuma neduoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės bei prižiūrimą, nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.
4. Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad visapusiškai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo daryti išvadą, jog G. V. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Nuteistasis G. V. skunde prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nuteistasis skunde nurodė, kad Komisija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje asmuo nesilaikys įstatymų ir nusikals. Be jokių argumentų pateiktas teiginys, esą asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, pažeidžia Konstitucijoje įtvirtiną nekaltumo prezumpciją. Be to, Europos žmogaus teisių teismo praktikoje taip pat suformuluota nuostata, kad ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti. Tuo tarpu pati Komisija sau nepagrįstai priskyrė teisingumo principo įgyvendinimą, nes tai nėra jos kompetencijoje, todėl toks Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra akivaizdžiai negatyviu precedentu ir negali būti toleruojamas.
5.2. Skunde taip pat pažymima, kad lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, o ne išimtimi, tačiau tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas laikėsi priešingos pozicijos. Anot apelianto, Komisijos sprendimas yra be jokių argumentų, o pirmosios instancijos teismas palaikė tokį Komisijos sprendimą, tačiau teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės paminėtos nebuvo. Be to, Komisijos siūlomos rekomendacijos neleidžia identifikuoti kokius kriterijus nuteistasis turi atitikti, kadangi siūlomos tos pačios programos tik kitu pavadinimu. Jokio darbo pataisos namų administracija pasiūlyti negali, kadangi jo tiesiog nėra. Nors siūloma dirbti neatlygintinai, tačiau neminima aplinkybė, kad būriuose yra paskirti tvarkiniai, kurie už tai gauna atlyginimą. Nuteistasis pažymi, kad jis šiuo metu mokosi, nori įgyti specialybę, kuri būtų paklausi darbo rinkoje, kad paleistas į laisvę savo gyvenimo tikslų siektų tik teisėtais būdais. Tuo tarpu skunde abejojama tuo, kad atlikus laisvės atėmimo bausmę iki pabaigos bus įvykdytas teisingumas. Tuo labiau, kad teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Skunde cituojama teismų praktika, kuomet lygtinio paleidimo buvo taikomas nuteistiesiems, kurie buvo nuteisti ir už labai sunkius nusikaltimus, taip pat, tiems, kurie anksčiau buvo kelis kartus teisti.
6. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo G. V. skundą atmesti ir palikti galioti 2020 m. birželio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį.
Nuteistojo G. V. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, daryti priešingą išvadą, negu Komisija, neturėjo pagrindo. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, G. V. nepateikė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl nuteistajam, priešingai, nei teigiama skunde, nurodyti aiškūs lygtinio paleidimo netaikymo motyvai ir nurodyti konkretūs jo veiksmai, siekiant maksimalios jo elgesio korekcijos.
9. Nuteistasis G. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui, kaip ir aukščiau minėta, taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. G. V. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą. Taigi, vieną iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų nuteistasis atitinka. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą bylą, skundžiamą nutartį, nuteistojo skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam G. V. šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka vienos iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama išvadai, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia išvada niekaip nepažeidžia G. V. nekaltumo prezumpcijos, nes teismas, svarstydamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privalo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir nuspręsti ar jos sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Nuteistojo G. V. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra 57 balai ir priskiriama ne žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalis, o vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.
11. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam G. V., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti du kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (būdamas nestruktūruotoje aplinkoje pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką) bei lėšų tvarkymas ir pajamas (nusikaltimas susijęs su finansine motyvacija). Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių nustatymas rodo, kad dalyvavimas atitinkamose programose reikšmingos įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui neturėjo, nuteistojo atžvilgiu vykdomas pataisos procesas nebuvo pakankamai efektyvus. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Taigi, vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo G. V. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 57 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis G. V., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti. Išvadą, kad nuteistajam taikoma priežiūra reikšmingos įtakos jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažėjimui vis tik neturi, patvirtina ir tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio vertinimo (2019 m. birželio 17 d.) yra sumažėjusi tik 2 balais. Tad akivaizdu, kad jokios pažangos, o juolab akivaizdžios, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką G. V. nedaro.
12. Abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, nuostatomis. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. V. kartoja tas pačias klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo, dažnose situacijose nusikaltimus daro ne vienas, atsakomybę perkelia aplinkai. Pats nuteistasis pripažįsta, kad atlikdamas nusikaltimus nepagalvojo apie galimas neigiamas pasekmes sau ar kitiems, todėl galima teigti, kad nuteistasis koncentruojasi tik į teigiamas pasekmes. Nors nuteistasis teigia norinti būti visuomenės dalimi ir suvokiantis kitų visuomenės narių teises, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistojo gyvenimo būdas ne visada dera su visuotinai pripažįstamomis vertybėmis. Jo įvykdytas nusikaltimas leidžia daryti prielaidas apie tai, kad nusikalstamos veikos buvo daromos siekiant finansinės naudos, nusikalstamą veiką darė ne vienas, o veikdamas grupėje, teisminio nagrinėjimo metu kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino. Nors nuteistasis teigia, kad narkotinių medžiagų nevartoja, tačiau byloje esanti medžiaga leidžia manyti, kad nuteistojo kriminalinėje istorijoje yra duomenų apie narkotikų vartojimą. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, visa tai dar nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis ir lygtinio paleidimo metu nevartos narkotinių ar psichotropinių medžiagų, juolab, kad duomenų apie tai, kad asmuo dalyvavo priklausomybes turinčių asmenų užsiėmimuose nėra, be to, pats nuteistasis nesureikšmina šio savo žalingo įpročio, nesugeba įvertinti, kad tai turi neigiamos įtakos jo elgesiui.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių (nebaustas drausmine tvarka, mokosi, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialiniu ryšius su artimaisiais) nepakanka daryti išvadai, kad G. V., šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo netaikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama.
14. Šių išvadų nepaneigia ir nuteistojo pateikiama teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo, kadangi kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į asmens padarytą pažangą, siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką ir kitus šį asmenį individualizuojančius požymius. Precedentų reikšmė Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje yra nenuginčijama, tačiau siekiant jais remtis situacija atskirose bylose turi būti labai panaši ar netgi artima identiškai (ratio decidendi). Šios kategorijos bylose itin didelę reikšmę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos sprendimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimus netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo, todėl remtis jo nurodomais pavyzdžiais nėra jokio pagrindo.
15. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuojama, kad nuteistojo G. V. pataisos procesas turi būti tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, sprendimo būdus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas G. V. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo G. V. skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo G. V. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Paštuolis
Aurelijus Rauckis
Algirdas Remeika