Civilinė byla Nr. e2-1427-862/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10403-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.8.;
2.6.8.10.; 2.6.8.6.; 2.6.2.1; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Kristijonui Matoniui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „JMM valdymas“ atstovei advokatei Aušrai Kapočienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei UAB „JMM valdymas“, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė 2020-04-08 pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6071,04 EUR sumą, kurią sudaro 5760 EUR valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas už 2018 metus bei 311,04 EUR delspinigių, skaičiuojamų nuo 2018-11-16 16 iki 2019-05-14; 5 % metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad atsakovė yra valstybinio žemės sklypo naudotoja, nes atsakovei nuosavybės teise priklausantis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas ant valstybei nuosavybės teise priklausančio 0,3609 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Už naudojimąsi valstybei priklausančia žeme atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka turi mokėti žemės nuomos mokestį. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018-09-27 sprendimo Nr. T2-167 1.2. punktu buvo nustatyta, kad asmenims, kurių nuomojami ar naudojami valstybinės žemės sklypai yra nenaudojami, apleisti ir neprižiūrimi arba naudojami ne pagal paskirtį, taikomas 4 procentų žemės vertės tarifas nuomos mokesčiui apskaičiuoti. Atsakovė nevykdė prisiimto įsipareigojimo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir ieškovei yra skolinga 5760 EUR valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2018 metus. Kadangi atsakovė laiku nuomos mokesčio nesumokėjo, ji privalo sumokėti 311,04 EUR delspinigių, kurių norma - 0,03 %, apskaičiuotų nuo 2018-11-16 iki 2019-05-14.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-20 sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas.
Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo ieškinį paršo atmesti ir kuriame nurodė, kad teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius nepagrįstai kvalifikavo žemės nuomos teisiniais santykiais, nes žemės sklypas, už kurį ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nuomos mokestį, atsakovei nėra išnuomotas. Paaiškino, kad atsakovė ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kad jo pastatui naudoti ar eksploatuoti būtų išnuomotas ar parduotas minėtas valstybinės žemės sklypas, tačiau buvo atsisakyta žemės sklypą parduoti ar išnuomoti. Atkreipė dėmesį, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – maitinimo, o žemės sklypo, kuriame yra statinys, pagrindinė paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Dėl to, kad nesutampa statinio naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas Nacionalinė žemės tarnyba atsisako tiek parduoti, tiek išnuomoti valstybės žemės sklypą atsakovui, o atsakovė negali naudoti nei statinio, nei žemės sklypo, todėl negali įgyvendinti savininko teisių į statinį, užbaigti jo statybą, rekonstruoti, jo eksploatuoti, nes pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė nepagrįstai skaičiuodama žemės mokestį taiko maksimalų mokesčio tarifą, nes statinys yra išbrauktas iš apleistų statinių sąrašo. Išdėstė poziciją, kad nuomos mokestis skaičiuojamas ne tik, kad nepagrįstai bei ir netinkamai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-04 buvo patenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendimas už akių panaikintas.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašo tenkinti. Nurodė, kad trečiasis asmuo yra valstybinės žemės patikėtinė, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė disponuoti valstybine žeme - išnuomoti, parduoti ar kitais būdais perleisti nuosavybėn ar perduoti naudotis. Savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtas vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo- pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011-10-06 sprendimu Nr. T2-165 (2017-09-28 sprendimo Nr. T2-217 1 punkto redakcija), Palangos miesto savivaldybė apskaičiuoja valstybinės žemės nuomos mokestį asmenims už jų nuomojamą ir naudojamą valstybinę žemę, taikant šio mokesčio tarifų dydžius, nustatomus kiekvienais metais Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Nurodė, kas Nacionalinė žemės tarnyba ir UAB „JMM valdymas“ 2020-08-12 sudarė Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 16SŽN-118-(14.16.55.), kuria atsakovei išnuomojo 0,3609 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šiame sklype esantiems atsakovės statiniams eksploatuoti. Išdėstė poziciją, kad Palangos miesto savivaldybės administracija iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo pagrįstai nuomos mokestį skaičiavo vadovaudamasi Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011-10-06 sprendimu Nr. T2-165 (2017-09-28 sprendimo Nr. T2-217 1 punkto redakcija) 22 punktu.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-03-02 išrašai patvirtina, kad 0,3609 ha ploto valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis 43 procentų baigtumo pastatas – valgykla, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovės pateiktas Palangos miesto apylinkės teismo 2012-05-29 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad šiuo sprendimu buvo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-06 įsakymas Nr.1-394 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ bei Klaipėdos apskrities viršininko 2008-07-01 įsakymas Nr. 4-4764-(1.3) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir nuomos“. Pripažinta negaliojančia 2009-05-15 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (4.12) Ž1-11, sudaryta tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir UAB „Pajūrio vystymo grupė“. Byloje esantis nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-03-02 išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad atsakovė pastatą – valgyklą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2013-06-03 turto varžytinių akto Nr. 1 pagrindu. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atsakovės pateiktas teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-09-06, todėl atsakovė įsigydama aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą turėjo ir galėjo žinoti, jog pastatui – valgyklai eksploatuoti priskirto valstybinio žemės sklypo, kurio plotas buvo 0,4243 ha, nuomos sutartis panaikinta dėl to, kad teismo sprendime nurodytais administraciniais aktais nustatytos sklypo ribos apėmė kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius. Byloje esantis nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-03-02 išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato – valgyklos eksploatavimui mažesnio ploto valstybinės žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas 2015-08-20. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atmesti kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad teismo sprendimu iš atsakovės buvo atimta teisė naudotis valstybiniu žemės sklypu.
Atsakovė pateikė teismui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015-12-29 raštą Nr. 16SD-1858-(14.16.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-02-17 raštą Nr. 1SS-506-(8.5.), tačiau nepateikė šiai institucijai rašytų 2015-12-04 prašymo ir 2016-01-11 skundų, iš kurių būtų matyti į kokio turinio prašymą ir skundą buvo parengti atsakovės pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymai, tačiau teismui pateiktų atsakymų turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo, o ne nuomos. Atsakovės pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2020-02 raštas Nr. 16SD- -(14.16.136 E) ir ieškovės pateikta Valstybinės žemės nuomos 2020-08-12 sutartis Nr. 16SŽN-118-(14.16.55.) paneigia atsakovės atstovės 2020-10-08 teismo posėdyje išdėstytus argumentus, kad atsakovei nėra išnuomotas 0,3609 ha ploto valstybinis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šie įrodymai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog atsakovė nuo 2015 metų siekė nusipirkti valstybinį žemės sklypą, o ne jį nuomotis iš valstybės ir paneigia atsakovės argumentus, kad valstybės ir savivaldos institucijos trukdė jai naudotis valstybiniu žemės sklypu, skitu atsakovei nuosavybės teise priklausančiam pastatui eksploatuoti ir kad atsakovė 2018 metais nebuvo valstybinės žemės faktinė naudotoja.
Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės ir jos naudojimo, konstatuota, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017) Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018-03-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49-1075/2018, pasisakydama dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo išaiškino, kad Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad valstybinės žemės naudotojas, kuris naudoja žemę teisiniu pagrindu, už faktinį naudojimąsi valstybei priklausančia žeme turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis – panaudą. Asmuo valstybine žeme, reikalinga teisėtai pastatytiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, naudojasi kaip valstybinės žemės naudotojas. Tokiu atveju valstybinės žemės naudotojas turi teisinį pagrindą naudoti valstybinę žemę ir jis atitinka Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
Kadangi atsakovei nuosavybės teise priklausantis statinys yra suformuotame valstybiniame žemės sklype, byloje nėra pateikta įrodymu, jog atsakovė šiuo sklypu iki nuomos sutarties sudarymo turėjo teisę naudotis panaudos pagrindais, atsakovė, kaip valstybinės žemės naudotoja, turėjo pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2018 metus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punktas nustato, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Valstybinės žemės nuomos mokestis turi būti mokamas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai 2018 metams nustatyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018-08-27 sprendimo „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“. Nr. T2-167 1.1.2. punkto papunkčiuose. Šio sprendimo 1.2 punkte nustatytas mokesčio tarifas taikomas asmenims, kurių nuomojamos ar naudojamos valstybinės žemės sklypai (neatsižvelgiant į žemės paskirtį) yra nenaudojami, apleisti ir neprižiūrimi, arba naudojami ne pagal paskirtį, asmenims, kurių nuomojamuose arba naudojamuose valstybinės žemės sklypuose esantis nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (neatsižvelgiant į turto paskirtį) yra nenaudojamas, apleistas ir neprižiūrimas – 4,0 proc. žemės sklypo vidutinės rinkos vertės.
Ieškovės paaiškinimai ir pateikti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019-04-04 skolos priminimas Nr. ZNM00002106, mokesčių mokėtojo kortelė (2020-02-28) UAB „JMM Valdymas“, pirminė valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija (mokestinis laikotarpis - 2018) patvirtina, kad ieškovė skaičiuodama atsakovei 5760 EUR nuomos mokestį pritaikė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018-08-27 sprendimo „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“ Nr. T2-167 1.2 punktą ir valstybinės žemės nuomos mokestį paskaičiavo taikydama 4 procentų tarifą.
Ieškovės pateiktame 2020-10-21 rašte dėl tarnybinio pranešimo Nr. (6.36.)-RS1-324 nurodyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2019-10-10 sprendimu Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“, sudarytu Savivaldybės tarybos 2019-07-09 įsakymo Nr. T2-147 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pagrindu, įrašytas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, todėl tokiam turtui buvo nustatytas mokėtino valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas - 4 procentai nuo žemės vertės.
Byloje esantys, atsakovės pateikti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019-10-17 sprendimas Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“, Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse 2020-10-12 teikimas Nr. (5.4.)-TR4-40, atsakovės atstovės 2020-11-10 pareiškimas ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020-11-26 sprendimas Nr. T2-241 dėl Tarybos 2019-10-17 sprendimo Nr. T2-217 pakeitimo, patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pašalintas iš apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo. Atsakovės atstovas 2021-01-07 teismo posėdyje paaiškino, kad skaičiuojant nuomos mokestį atsakovei buvo vadovautasi ne 2019 metais sudarytais dokumentais, o Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018-08-27 sprendimu „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“ Nr. T2-167 ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-08-24 įsakymu A1-1100 (patikslinęs - 1107), kuris skelbiamas viešai. Atlikus paiešką Palangos miesto savivaldybės dokumentų paieškos puslapyje, teismui nepavyko rasti ieškovės atstovo nurodyto dokumento. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie sudarė pagrindą priimti sprendimą dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įtraukimo į apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą. Ši aplinkybė bei tai, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020-11-26 sprendimu Nr. T2-241 dėl Tarybos 2019-10-17 sprendimo Nr. T2-217 pakeitimo, atsakovei nuosavybės teise priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pašalintas iš apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė nepagrįstai apskaičiuodama atsakovės mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį už 2018 metus pritaikė 4 procentų tarifą.
Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio tarifas yra nuo 0,01 iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Ieškovės pateiktoje pirminėje valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje (mokestinis laikotarpis - 2018) apmokestino sklypo vertė nurodyta – 144000 EUR. VĮ Registrų centras duomenimis, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mokestinė vertė yra 136000 EUR. Nuo 2018 metų žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinėms žemės vertėms apskaičiuoti, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017-12-15 įsakymu Nr. 1P-692-(1.3 E.) „Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo“, galioja 2018 - 2022 metais, todėl ieškovė apskaičiuodama atsakovei valstybinės žemės mokestį, turėjo naudotis ne deklaracijoje nurodyta, o 136000 EUR žemės sklypo verte. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018-08-27 sprendimo „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“ Nr. T2-167 1.1.2.1.2. papunktyje nustatyta, kad už naudojamą valstybinę žemę, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties juridiniams asmenims taikomas 0,9 procento tarifas, todėl ieškovė apskaičiuodama mokestį atsakovei turėjo taikyti 0,9 procento tarifą ir nuo 136000 EUR sklypo mokestinės vertės paskaičiuoti 1224 EUR valstybinės žemės nuomos mokestį.
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykusi tarp tų pačių šalių dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2017 metus priteisimo. Šioje byloje priimtas 2019-01-04 sprendimas patvirtina, kad atsakovė UAB „JMM valdymas“ ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti 1224 EUR valstybinės žemės nuomos mokestį, pripažino.
Nurodyta aplinkybė ir tai, kad atsakovė turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2018 metus, sudaro pagrindą ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1224 EUR valstybinės žemės mokestį už 2018 metus. Ieškovei neįvykdžius pareigos teisingai ir sąžiningai apskaičiuoti atsakovės 2018 metais mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį, nėra pagrindo iš atsakovės ieškovei priteisti paskaičiuotų 311,04 EUR delspinigių nuo 5760 EUR sumos.
Ieškovės reikalavimas priteisti penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis – 137 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji patyrė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už patyrė 735 EUR bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus 20 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės valstybei priteistina 27,40 EUR žyminio mokesčio suma (CPK 96 straipsnio 1 dalis), iš ieškovės atsakovei 588 EUR bylinėjimosi išlaidų suma.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi šios išlaidos neviršija 5 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 259 - 260 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „JMM valdymas“, juridinio asmens kodas 302591359, ieškovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 125196077, valstybinės žemės nuomos mokestį -1224 EUR ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą (1224 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 125196077, atsakovei UAB „JMM valdymas“, juridinio asmens kodas 302591359, 588 EUR (penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės UAB „JMM valdymas“, juridinio asmens kodas 302591359, valstybei 27,40 EUR (dvidešimt septynis eurus ir 40 centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasita Kurakienė