Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-02-10][nuasmeninta nutartis byloje][e2-189-450-2021].docx
Bylos nr.: e2-189-450/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Specialus montažas-NTP" 155993787 atsakovas
"Valeksa" 123703158 atsakovo atstovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrius 193322893 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Įmonių restruktūrizavimas
Bylos dėl įmonės restruktūrizavimo
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl kreditorių susirinkimo nutarimų juridinio asmens bankroto bylos procese

?

Civilinė byla Nr. e2-189-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00135-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2

                                           (S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Specialus montažas – NTPiškelta restruktūrizavimo byla, patvirtintas restruktūrizavimo planas bei atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Specialusis montažas – NTP“ vadovas K. L. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Specialusis montažas – NTP“, patvirtinti restruktūrizavimo planą bei skirti nemokumo administratore UAB „Valeksa“.

2.       Nurodė, kad atsakovė turi finansinių įsipareigojimų, kurių vykdyti šiuo metu negali, tačiau yra gyvybinga. 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsakovei buvo nutraukta restruktūrizavimo byla. Kadangi nuo šios bylos nutraukimo nėra praėję penkeri metai, kartu prašo patvirtinti ir restruktūrizavimo planą, kuriam pritarė tiek atsakovės dalyviai, tiek kreditoriai.

3.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) skundu prašo panaikinti UAB „Specialus montažas – NTP“ 2020 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta pritarti UAB „Specialus montažas – NTP“ restruktūrizavimo planui ir dėl UAB „Specialus montažas – NTP“ kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

4.       Nurodė, kad nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 104 straipsnio 2 daliai, 111 straipsnio 3 daliai bei neatitinka Europos Komisijos Komunikato „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ Nr. 2014/C 249/01 (toliau – Gairės) nuostatų. Siūlomos restruktūrizavimo priemonės kelia pagrįstas abejones dėl plano įgyvendinimo realumo, nes nurodytos priemonės finansiniams sunkumams įveikti yra deklaratyvios, nepateikta įrodymų, kad bendrovė turi galimybių įgyvendinti planą ir atsiskaityti su kreditoriais. Plano projekte nenurodytas joks papildomas finansavimas. Didžioji dalis pirkėjų skolų, kurios gautinos per vienerius metus (1,9 mln. Eur), yra užsienio įmonių skolos, duomenų apie  mokumą nėra; dalį debitorinių skolų (0,3 mln. Eur) sudaro bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Energetikos montažas“ skola. Plane nenurodytas pačios bendrovės nuosavas indėlis į restruktūrizavimo procesą, kaip tai numatyta Gairių 62–64, 111 punktuose. Bendrovės restruktūrizavimo procesas vyko ir anksčiau, tačiau nebuvo sėkmingas. Bendrovės patiriami finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobūdžio. Plane nenurodyta kokios aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios, kurios leistų tikėtis, kad dar vienas restruktūrizavimo procesas bus sėkmingas. Kadangi bendrovė yra nemoki, turi būti keliama ne restruktūrizavimo, o bankroto byla.

 

                                II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d.nutartimi atme VMI skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo; iškėlė UAB „Specialus montažas – NTP“ restruktūrizavimo bylą ir patvirtino restruktūrizavimo pla.

6.       Teismas nustatė, kad bendrovės finansinė padėtis sudėtinga, iš 2020 m. rugpjūčio 31 d. balanso matyti, jog turtą sudaro 4113018 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 3872792 Eur; 2020 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2020 m. bendrovė patyrė 259 156 Eur nuostolių (2019 m. – 68 180 Eur nuostolių).

7.       2015 m. vasario 9 d. bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla, kuri 2019 m. gruodžio 23 d. nutraukta, pripažinus, kad restruktūrizavimo planas nebuvo tinkamai vykdomas, pasibaigus terminui nebuvo pateiktas šio plano įgyvendinimo aktas, vykdant planą bendrovės finansinė situacija nebuvo stabilizuota, o veiklos tęsimas sąlygotų didesnį kreditorių interesų pažeidimą.

8.       2020 m. spalio 2 d. bendrovės akcininkai vienbalsiai pritarė naujam restruktūrizavimo planui ketverių metų laikotarpiui bei administratorės kandidatūrai.2020 m. spalio 28 d.kreditorių balsų dauguma pritarta naujam restruktūrizavimo planui ir dėl UAB „Specialus montažas – NTP“ kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

9.       Teismas sprendė, kad nors bendrovė patiria finansinių sunkumų, yra nemoki, kadangi laiku negali vykdyti turtinių prievolių – 2019 m. per vienerius metus bendrovės mokėtinos sumos ir kt. trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 3 471160 Eur, 2020 m. – 3 375746 Eur, bendrovė laiku negali atsiskaityti nei su VMI, nei su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriumi (toliau – VSDFV)), tačiau ji yra gyvybinga, nes vykdo ūkinę komercinę veiklą, tikėtinai leisiančią jai vykdyti savo prievoles ateityje. Bendrovė per 2020 m. gavo pardavimo pajamų, yra reali tikimybė, jog pagal turimą autorinę sutartį bendrovė pradės vykdyti Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Ignalinos atominė elektrinė“ projekto priežiūros veiklą. Pripažino, kad bendrovė atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas.

10.       Teismas sprendė, kad plano turinys atitinka įstatymo reikalavimams, jame numatyta visa JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje reikalaujama informacija. Teismo vertinimu, planas iš esmės atitinka ir VMI nurodytų gairių nuostatas, nes planas yra įvykdomas, pakankamai nuoseklus bei visapusiškas ilgalaikiam gyvybingumui atkurti, o siūlomos restruktūrizavimo priemonės nekelia didesnių abejonių dėl plano įgyvendinimo realumo.

11.       Pasak teismo, atsakovė pateikė duomenis, kad didelė tikimybė, jog plano vykdymo metu ji gaus ženklių pajamų (apie 980000 Eur pelno) iš VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ vykdomo konkurso „IAE mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno statybos bei išorinių lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo, statybos ir prijungimo darbai“ (toliau ir – Konkursas, Atliekyno projektas B25), kurių priežiūrą kaip statinių projektuotoja gali atlikti tik bendrovė.

12.       Teismas sutiko su atsakovės pozicija dėl atsiradusios didesnės galimybės pelningiau parduoti turtą, nes turto įkaito turėtoja UAB „Medicinos bankas“, priešingai nei ankstesnis kreditorius, pritarė planui, kuriame numatytas šio turto pardavimas. Tokiu būdu, pardavus turtą, tikėtinai bus gauta lėšų, iš kurių bus galima atsiskaityti su dalimi kitų kreditorių.

13.       Aplinkybės, kad plane nenurodytas joks papildomas finansavimas bei pačios bendrovės nuosavas indėlis į restruktūrizavimo procesą, teismo vertinimu, esant duomenims apie bendrovės galimą ženklių pajamų gavimą iš VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ Konkurso, turto pardavimo, kitų veiklų, numatytų plano 4.6 dalyje, negali būti pagrindu pripažinti, jog planas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

14.       Teismas iš dalies sutiko su VSDFV pozicija, jog iš bendrovės pateiktų duomenų nėra visiškai aiški jos viso turto sudėtis (pvz. finansinis ilgalaikis turtas – 427744 Eur), nepakankamai atkleistos nebaigtos vykdyti sutartys (1,59 mln. Eur, plano 4.6 dalis), tačiau, teismo vertinimu, vien šie trūkumai nėra pakankamas pagrindas netvirtinti plano.

15.       Pasak teismo, priežastis, sukėlusias finansinius sunkumus, bendrovė nurodė bei paaiškino, kad Konkursas, iš kurio planavo gauti pajamų ankstesnio restruktūrizavimo proceso metu turėjo įvykti 2017–2018 m., tačiau dėl nuo bendrovės nepriklausančių priežasčių, Konkursas buvo paskelbtas tik 2020 m. kovo 25 d., tai lėmė negalėjimą įvykdyti 20152019 m. restruktūrizavimo planą.

16.       Teismas sprendė, kad VMI ir VSDFV argumentai dėl bendrovės kreditorių UAB „Specprojektas“, UAB „Eskortus“ bei užsienyje registruotų kitų kreditorių galimo nesąžiningumo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Vien šių asmenų galimos sąsajos (tie patys dalyviai, vadovai), jų registracija užsienyje, be kitų objektyvių duomenų, neįrodo jų nesąžiningumo kitų kreditorių atžvilgiu, iš debitorių atgautinų skolų beviltiškumo.

17.       Teismas, įvertinęs, kad stambiosios kreditorės UAB „Specprojektas“, UAB „Eskortus“, UAB Eurolegal partners“ sutiko atidėti atsiskaitymo terminus iki plano pabaigos, hipotekos turėtoja UAB „Medicinos bankas“ pritarė planui, o VMI bei VSDFV reikalavimų tenkinimas plane numatytas pirmaisiais jo įgyvendinimo metais (iki 2021 m. gruodžio 31 d.), sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog bankroto, o ne restruktūrizavimo bylos iškėlimas leistų bendrovės kreditoriams patirti mažesnę žalą.

18.       Teismas pažymėjo, kad VSDFV nepagrįstai kelia abejones dėl atsakovės turto, nes ji pateikė duomenis apie turimų nekilnojamojo turto objektų vertes, galimas pajamas iš jų bei pajamas pardavimo atveju, jų įtraukimo į apskaitą aplinkybes, taip pat pateikė sandėlio likučių sąrašą bei ilgalaikio turto nusidėvėjimo duomenis. Šie duomenys atskleidžia bendrovės turtą.

19.       Teismas pažymėjo, kad ankstesnio restruktūrizavimo proceso nesėkmę iš esmės lėmė VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ Konkurso nukėlimas, jo nutraukimas 2019 m., taip pat ankstesnio hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S pozicija dėl įkeisto ir planuoto parduoti bendrovės turto. Šios aplinkybės šiuo metu yra išnykusios, todėl teismas pripažino, kad ankstesnio restruktūrizavimo proceso nesėkmė negali lemti išvados, jog ir naujajame plane numatytos restruktūrizavimo priemonės nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo, ar kad bendrovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, nuolatinio pobūdžio.

20.       Teismas pripažino, kad byloje neginčijamai ir neabejotinai nenustatyta, jog restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, tai būtų pagrindu atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Priešingai, plane numatytos restruktūrizavimo priemonės – bendrovės būsima veikla, susijusi su VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ vykdomu Konkursu, kurio priežiūrą kaip statinių projektuotoja gali atlikti tik bendrovė; nenaudojamo turto pardavimas; skolų iš debitorių atgavimas; bendrovės kartu su kitais verslo partneriaisdalyvavimas konkursuose; susitarimo su UAB ,,Eksortus“ dėl paslaugų teikimo tolesnis vykdymas – yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir kartu tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Pasak teismo, ypatingą reikšmę, darant tokias išvadas, turi tai, kad planui pritarė absoliuti dauguma bendrovės kreditorių, o stambiausieji kreditoriai sutiko nukelti bendrovės atsiskaitymo terminus po plano įvykdymo pabaigos. Teismas sprendė, kad tokia kreditorių pozicija turi būti gerbiama ir ginama bei negali būti paneigta.

 

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

21.       Pareiškėja VMI atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti VMI skundą ir atmesti UAB „Specialus montažas–NTP“ prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą bei patvirtinti restruktūrizavimo planą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Teismo pagrindinė išvada, kad bendrovė gaus ženklių pajamų (apie 980 000 Eur pelno) iš VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ vykdomo Konkurso, kurio statybos rangos darbų priežiūrą kaip statinių projektuotoja gali atlikti tik bendrovė, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – V) 46 straipsnio 3, 6 dalims. Remiantis VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ vykdomo konkurso Pirkimo dokumentų, kurie skelbiami viešai, 13.3.2 bei 13.10 papunkčiais, šiame konkurse restruktūrizuojami asmenys negali dalyvauti nei kaip tiekėjai, nei kaip subtiekėjai, todėl atsakovė negalės gauti pajamų iš šio projekto įgyvendinimo ir taip pasiekti restruktūrizavimo plane numatytus tikslus.

21.2.                      Atsakovė tik ketina ateityje dalyvauti šiame Konkurse, taineleidžia teigti, kad yra pakankamai įrodymų, jog atsakovei yra realios galimybės pradėti vykdyti Projekto B25 priežiūros veiklą.

21.3.                      Teismas sprendė, kad šiuo metu yra atsiradusios didesnės galimybės pelningiau parduoti bendrovės turtą, šio turto įkaito turėtoja, priešingai nei ankstesnis kreditorius, pritarė planui, kuriame ir numatytas šio turto pardavimas. Ši informacija neatitinka tikrovės, nes bendrovės turtas buvo pardavinėjamas 2015–2019 m. vykusio restruktūrizavimo metu, tačiau turto nepavyko parduoti, nes neatsirado pirkėjų.

21.4.                      Plane nenurodyta, kokios faktinės aplinkybės iš esmės yra pasikeitusios nuo 2020 m. vasario 27 d. (restruktūrizavimo bylos nutraukimo įsiteisėjimo data). Priešingai, tiek 20152019 m. vykęs restruktūrizavimo procesas, tiek šioje byloje patvirtintas restruktūrizavimo planas yra grindžiamas tuo pačiu VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ vykdomu Konkursu.

21.5.                      Bendrovės patiriami finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobūdžio, jos veikla nėra gyvybinga. Bendrovė nenurodė jokių naujų vykdytinų veiklų, naujų sutarčių, kurios leistų šį restruktūrizavimo planą įgyvendinti.

22.       Trečiasis asmuo VSDFV atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti UAB „Specialus montažas–NTP“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Teismo įvertintos aplinkybės dėl atsakovės veiklos tęstinumo, numatomų gauti pajamų bei galimybės atsiskaityti su kreditoriais VMI ir VSDFV iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra ginčytinos ir paneigtinos 2020 m. gruodžio 11 d. VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ raštu, kuris neigia bet kokią galimybę UAB „Specialus montažas – NTP“ gauti apie 980000 Eur pelno iš Konkurso. Rašte aiškiai pasisakyta, kad su įmone negali būti sudaryta Projekto B25 vykdymo priežiūros paslaugų teikimo sutartis, esant nemokumo – restruktūrizavimo ar bankroto procesams. Taigi, atsakovė, žinodama sąlygas, kad iškėlus restruktūrizavimo bylą, negalės dalyvauti Projekto B25 vykdymo priežiūros darbų procese ir iš to negeneruos pajamų, klaidina teismą bei kreditorius.

22.2.                      Atsakovės vadovas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikė 2020 m. lapkričio 6 d., t. y. praėjus 8 mėnesiams nuo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties nutraukti atsakovės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo. Iš restruktūrizavimo plano matyti, kad įmonė finansinius sunkumus siekia įveikti iš esmės tomis pačiomis priemonėmis, kurios buvo taikytos ankstesnio restruktūrizavimo proceso metu, tačiau šios priemonės jau buvo pripažintos neveiksmingomis ir nesudarančiomis pagrindo konstatuoti, jog UAB „Specialus montažas – NTP“ gali įveikti finansinius sunkumus.

22.3.                      Atsakovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo įsigaliojimo datai skola VSDFV buvo 53 468,62 Eur, o skundžiamos nutarties priėmimo dienai skola padidėjo iki 61 616,14 Eur. Taigi, esminės aplinkybės pasikeitė tik į blogąją pusę, įmonės skola per palyginus trumpą laikotarpį ženkliai padidėjo.

22.4.                      Pritarimą restruktūrizavimo procesui hipotekos kreditorių grupėje iš esmės lėmė vienos kreditorės UAB „Medicinos bankas“ balsas, o II eilės kreditorių pritarimas restruktūrizavimo planui kelia pagrįstų abejonių dėl kreditorių tiesioginių sąsajų su įmone.

22.5.                      Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad į debitorinių skolų sąrašą yra įtraukta bankrutavusios įmonės skola – BUAB „Energetikos montažas“ (328 249,22 Eur). Didieji debitoriai – ne Lietuvos Respublikos įmonės, todėl šių debitorinių skolų atgavimas abejotinas. Teismas nesiaiškino debitorinių skolų pagrįstumo, nes debitorinių skolų dalyje pateiktos tik sumos, tačiau nepateikta informacija, kokių priemonių imtasi/imamasi šių skolų išieškojimui. Nėra informacijos, ar pavyko nors dalį skolų atgauti ankstesnio restruktūrizavimo metu.

23.       Pareiškėja VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

23.1.                      Įvertinus VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 2020 m. gruodžio 11 d. rašte pateiktą ir viešai apie pirkimus skelbiamą informaciją, akivaizdu, kad vien ta aplinkybė, jog VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ yra paskelbusi Konkursą ir bendrovė nurodo, kad ketina ateityje jame dalyvauti, neleidžia teigti, jog yra pakankamai įrodymų, kad atsakovei yra realios galimybės pradėti vykdyti Projekto B25 priežiūros veiklą.

23.2.                      Bendrovė finansinius sunkumus siekia įveikti iš esmės tomis pačiomis priemonėmis, kurios buvo taikytos ankstesnio restruktūrizavimo proceso metu ir kurios buvo pripažintos neveiksmingomis.Bendrovės patiriami finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobūdžio, jos veikla nėra gyvybinga. Bendrovė nenurodė jokių naujų vykdytinų veiklų, naujų sutarčių, kurios leistų šį restruktūrizavimo planą įgyvendinti.

24.       Atsakovė UAB „Specialus montažas – NTP“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

24.1.                      Bendrovė neteigė, kad ji dalyvauja ar ketina dalyvauti Konkurse. Pagal 2009 m. spalio 23 d. Atliekyno B25 projektavimo sutartį, atliekyno B25 statinių projektuotoja yra bendrovė, todėl visos saugyklos autorių teisės priklauso jai. Pagal Konkurso sąlygas, užsakovė turės pasirašyti sutartį su laimėjusiu tiekėju, o Konkursą laimėjęs tiekėjas, norėdamas vykdyti Projektą B25, kurio projektuotoja, turinti visas autorių teises, yra bendrovė, privalės pasirašyti Projekto B25 priežiūros sutartį su bendrove. Bendrovė jokiam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui nėra davusi pavedimo atlikti Projekto B25 priežiūrą ir neketina tokio pavedimo duoti tretiesiems asmenims.

24.2.                      Būdama Projekto B25 autorė, bendrovė turi išimtinę teisę sutarčiai dėl „Autorinės paramos B25 projektui“, kurios vertė yra 800 000 Eur. Į B25 projekto realizavimo sritį įeina „Vidutinio aktyvumo atliekų saugyklos darbinio projekto“ kūrimas. Bendrovė pateikė komercinį pasiūlymą atlikti šį darbą visiems potencialiems Konkurso dalyviams ir turi visapusišką pagrindą sudaryti sutartį su Konkurso laimėtoju. Minėto projekto parengimo vertė – 2 450 000 Eur. Tam, kad bendrovė pradėtų vykdyti Projekto B25 priežiūrą ir pradėtų generuoti nurodyto dydžio pajamas, užtenka, jog, pasibaigus Konkursui, laimėjęs tiekėjas pasirašytų sutartį su užsakove ir atitinkamai sutartį dėl projekto priežiūros su bendrove.

24.3.                      Vien restruktūrizuojamos bendrovės statuso turėjimas savaime nėra pagrindas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų (VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

24.4.                       Restruktūrizavimo metu 2015–2019 m. bendrovės turtas pardavinėtas, buvo atsiradę potencialūs pirkėjai, bet hipotekos kreditoriui nedavus sutikimo parduoti įkeistą turtą, pirkėjai buvo prarandami. Naujoji hipotekos kreditorė UAB Medicinos bankas“ pritarė bendrovės restruktūrizavimo planui, todėl turint tokį pritarimą, neliks kliūčių plane numatytu laiku parduoti įkeistą turtą ir tokiu būdu padengti nemažą dalį kreditorių reikalavimų, t. y. neliko vienos iš esminių aplinkybių, dėl kurių pirmojo restruktūrizavimo metu bendrovei nepavyko plane numatytu laiku bei apimtimi padengti kreditorių įsipareigojimų.

24.5.                      Šiuo metu yra pasikeitusi situacija:paskelbtas Konkursas, kurio priežiūrą gali atlikti tik bendrovė; buvęs hipotekos kreditorius perleido visas savo reikalavimo teises bendrovei UAB „Medicinos bankas“, kuri pritaria restruktūrizavimo procesui bei restruktūrizavimo planui.

24.6.                      Vien aplinkybė, kad du bendrovės kreditoriai yra susiję su bendrove, niekaip nepatvirtina VSDFV keliamų abejonių dėl šių kreditorių įsipareigojimų egzistavimo. Bendrovės turimi įsipareigojimai UAB „Specprojektas“ bei UAB Eksortus buvo patvirtinti 2015 m. rugsėjo 7 d. restruktūrizavimo plane ir ši aplinkybė yra žinoma tiek VMI, tiek VSDFV. Bendrovė taip pat neturi pagrindo nurašyti debitorinių įsiskolinimų, pvz., nepaisant aplinkybės, kad debitorei BUAB „Energetikos montažas“ iškelta bankroto byla, šiuo metu vyksta varžytynės dėl transporto priemonių pardavimo.

24.7.                      Už restruktūrizavimo plano patvirtinimą ir kreipimąsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo balsavo 88,2288 proc. grupės kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, bei 83,8586 proc. grupės kitų kreditorių, t. y.dauguma kreditorių. Trys didžiausios ne hipotekos kreditorės (UAB „Specprojektas“ (reikalavimo dydis 671 948,18 Eur), UAB „Eksortus“ (reikalavimo dydis 703 351,38 Eur) bei UAB „EuroLegal partners“ (reikalavimo dydis 472 439,30 Eur)) sutiko padaryti bendrovei nuolaidą ir nukelti įsiskolinimo atsiskaitymo terminus po to, kai bus atsiskaityta su kitais kreditoriais, t. y. po plano įvykdymo pabaigos. Bendra kreditorių, sutikusių nukelti atsiskaitymo terminus iki plano įvykdymo pabaigos, reikalavimų suma – 1 847 738,86 Eur (bendra visų kreditorių reikalavimų suma – 3 826 363,78 Eur).

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

25.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iškėlė atsakovei restruktūrizavimo bylą ir patvirtinto restruktūrizavimo planą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

 

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo plano patvirtinimo

 

26.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ

) nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2straipsnio10dalis). Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridiniam asmeniui, išskyrus numatytiems JANĮ 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse, gali būti keliama restruktūrizavimo byla, jeigu juridinis asmuo: 1) turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) yra gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir 4) neegzistuoja aplinkybės, kurios sudaro teisinį pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).

27.       JANĮ 24

 straipsnyje reglamentuojamas specifinis restruktūrizavimo bylos iškėlimas, kai kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismui pateikiamas tvirtinti ir restruktūrizavimo planas. Šio restruktūrizavimo bylos iškėlimo ypatumas yra tai, kad teismas, iškeldamas restruktūrizavimo bylą, kartu patvirtina ir įmonės restruktūrizavimo planą. Tokiu atveju teismas ta pačia nutartimi iškelia restruktūrizavimo bylą ir patvirtina restruktūrizavimo planą (JANĮ 24 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismas yra priėmęs sprendimą nutraukti restruktūrizavimo bylą ir nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 5 metai, juridiniam asmeniui restruktūrizavimo byla gali būti iškelta tik kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą (JANĮ 24 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad jeigu restruktūrizavimo byla keliama pagal JANĮ 24 straipsnio 3 dalį, restruktūrizavimo planas yra sudedamoji pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dalis.Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekia užkirsti kelią piktnaudžiauti restruktūrizavimo procesu, užtikrinti teisinį stabilumą ir tikrumą, proceso ekonomiškumą ir veiksmingumą.

28.       Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-14-278/2019 nutraukė bendrovės restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad restruktūrizavimo planas buvo vykdomas netinkamai, pasibaigus terminui nepateiktas šio plano įgyvendinimo aktas, vykdant planą finansinė situacija nestabilizuota, o bendrovės veiklos tęsimas, esant tokioms aplinkybėms, tik sąlygotų didesnį kreditorių interesų pažeidimą, tai reiškia, kad nuo sprendimo nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, praėjo mažiau kaip 5 metai (JANĮ 24 straipsnio 3 dalis).

29.       UAB „Specialusis montažas – NTP“ vadovas K. L. kartu su pareiškimu iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei pateikė restruktūrizavimo planą, kurio pritarimui buvo sprendžiama 2020 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkime, kuriame didžioji dalis akcininkų jam pritarė.

30.       Iš pateikto restruktūrizavimo plano bei atsakovės paaiškinimų matyti, kad pagrindiniai lėšų šaltinai, iš kurių bendrovė numato atsiskaityti su kreditoriais bei išspręsti finansines problemas yra: 1) iš einamosios įmonės veiklos uždirbtas pelnas; 2) atlaisvintos lėšos, sumažinant debitorines skolas; 3) pajamos už parduotą turtą (Restruktūrizavimo plano skyriaus Verslo pertvarkymo planas” 4.8 poskyris „Prognozuojamos veiklos pajamos“). Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme bendrovė, patikslindama plane nurodytus pagrindinius lėšų šaltinius, nurodo, kaddidžiąją dalį pajamų ji numato gauti iš VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ vykdomo konkurso „IAE mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno statybos bei išorinių lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo, statybos ir prijungimo darbai“, kurių priežiūrą kaip statinių projektuotoja gali atlikti tik bendrovė (apie 980000 Eur pelno) bei iš nekilnojamojo turto pardavimo (naujoji hipotekos kreditorė UAB „Medicinos bankas” pritaria restruktūrizavimo procesui bei restruktūrizavimo planui).

31.       Nagrinėjamu atveju vienas iš pagrindinių pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvų, kad bendrovė restruktūrizavimo proceso metu įgyvendins restruktūrizavimo planą, su kuriuo nesutinka apeliantės, yra tai, jog UAB „Specialus montažas–NTP“ gaus ženklių pajamų (apie 980000 Eur pelno) iš VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ šiuo metu vykdomo konkurso „IAE mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno statybos bei išorinių lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo, statybos ir prijungimo darbai“ (pasiūlymų pateikimo terminas 2021 m. sausio 11 d.), kurių priežiūrą kaip statinių projektuotoja gali atlikti tik bendrovė. Kaip jau minėta, apeliantės su tokiu pirmosios instancijos teismo motyvu nesutinka ir teigia, kad ši priemonė bendrovei nepadės įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptariamą restruktūrizavimo priemonę, su šiais apeliančių argumentais sutinka ir sprendžia, kad ji yra deklaratyvi, nepagrįsta objektyviais efektyvumo ir realumo duomenimis, todėl nesudaranti prielaidas tikėtis iš esmės pagerinti bendrovės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti bendrovės gyvybingumą.

32.       JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu restruktūrizavimo plano projekte (jei jis turėjo būti pateiktas), numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.

33.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip nurodytos verslo restruktūrizavimo priemonės atitinka ĮRĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau taip pat vertina, ar numatomos priemonės yrarealios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263/2010, 2020m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-94-823/2020, 23 punktas). Jei restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti arba nepagrįstos nurodytiems tikslams pasiekti ir nėra kitų būdų įmonės veiklai ir mokumui atkurti, tai tokia įmonė laikytina turinčia ne laikinų, o nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų ir restruktūrizavimo procesas tokiai įmonei negali būti taikomas (tęsiamas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-67/2015).

34.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. spalio 23 d. Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyvių atliekų atliekyno projektavimo paslaugų sutartimi atsakovė, veikianti jungtinės veiklos pagrindu su Lietuvos energetikos institutu ir Prancūzijos įmone ANDRA, VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ parengė mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyvių atliekų atliekyno statybos techninį projektą. Minėta sutartis susideda iš trijų pagrindinių etapų: 1) mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyvių atliekų atliekyno statybos techninis projektas; 2) projekto vykdymo priežiūros paslaugos atliekyno B25 statybos metu (būtent iš šio etapo darbų atsakovė planuoja sugeneruoti apie 980000 Eur pelno, iš kurių atsiskaitys su kreditoriais); 3) pastatyto atliekyno B25 atnaujintos ir galutinės saugos analizės ataskaitų parengimas.

35.       Minėta, kad nagrinėjamu atveju bendrovė būtent iš sutarties antrojo etapo tikisi sugeneruoti ženklią dalį savo gautinų pajamų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės lūkesčiai iš Projekto B25 darbų priežiūros sugeneruoti apie 980000 Eur pelno yra hipotetinio pobūdžio ir nepagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis. Nors atsakovė savo paaiškinimuose nurodo, kad šios sumos dydį grindžia preliminariais Projektavimo sutarties 2–ojo etapo įkainiais, tačiau VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 2021 m. sausio 20 d. rašte teigia, kad atliekybo B25 projekto vykdymo priežiūros paslaugas ji privalės pirkti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ), todėl minėtų paslaugų kaina bus nustatyta viešojo pirkimo procedūros metu; šiuo metų nėra galimybės tiksliai apibrėžti būsimos sutarties vertės; remiantis UAB Sistela” statybos resursų skaičiuojamosios kainos nustatymo metodika, preliminari atliekyno B25 projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutarties kaina galėtų būti apie 300 000 Eur, t. y. daugiau nei tris kartus mažesnė nei nurodo atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinęs, kad pasikeitus VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ eksploatavimo nutraukimo finansavimo administratoriui, atliekyno B25 projekto vykdymo priežiūros paslaugas privaloma pirkti pagal VPĮ, o ne pagal Projektavimo sutartį, bei į tai, kad viešojo pirkimo procedūros nutarties priėmimo dienai nėra paskelbtos, dėl ko nėra žinoma būsimos sutarties kaina, sprendžia, kad atsakovė neįrodė planuojamų sugeneruoti pajamų ir jų dydžio. Taigi atsakovė neįrodė, kad restruktūrizavimo plane numatytapagrindinė priemonė ir atsiskaitymas su kreditoriais yra realus.

36.       Iš byloje pateikto UAB „Specialus montažas – NTP“ restruktūrizavimo plano matyti, kad įmonė yra numačiusi atsiskaityti su VSDFV, VMI bei I eilės kreditoriais iki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ pateiktais duomenimis, statybos darbų pagal UAB „Specialus montažas – NTP“ parengtą techninį projektą B25 planuojama pradžios data (darant prielaidą, kad tiek atliekyno B25 statybos rangos darbų pirkimo konkursas, tiek projekto vykdymo priežiūros paslaugų viešasis pirkimas įvyks sklandžiai) preliminariai galėtų būti 2022 m. balandžio 2 d. Vadovaujantis atliekyno B25 statybos projekto įgyvendinimo grafiko duomenimis, UAB „Specialus montažas – NTP“ teiktinų projekto vykdymo priežiūros paslaugų poreikis geriausiu atveju galėtų atsirasti tik 2022 m. I–II ketvirtį, ir tik su sąlyga, jog su projekto įgyvendinimu susiję viešieji pirkimai bei I–asis atliekyno B25 statybos rangos darbų sutarties etapas bus įvykdyti nenukrypstant nuo suplanuotų terminų. Taigi aukščiau nustatytos aplinkybės pagrindžia nutarties 35 punkte padarytą išvadą, kad restruktūrizavimo plane kaip vienas iš pagrindinių atsiskaitymo su kreditoriais šaltinių nurodytas atliekyno B25 statybos rangos darbų vykdymo priežiūros paslaugų teikimas nelemia realių perspektyvų pasiekti restruktūrizavimo tikslus – atkurti bendrovės mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais, buvimo.

37.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 2021 m. sausio 20 d. rašte išdėstytos pozicijos matyti, jog atsakovei, siekiant sudaryti atliekyno B25 projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį, neabejotinai tarp jos ir VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ kils ginčas dėl atsakovės atitikimo tiekėjo kvalifikaciniams reikalavimams. Šias aplinkybes pagrindžia atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodoma pozicija, kad ji turi išimtinę teisę sudaryti aptariamą sutartį, nes yra įgyvendinusi Projektavimo sutarties pirmą etapą. Tuo tarpu VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ laikosi griežtos nuomonės, kad atsakovė neturi išimtinės turtinės autorių teisės sudaryti atliekyno B25 projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį, geriausiu atveju galėtų turėti nebent pirmenybės teisę teikti atliekyno B25 projekto vykdymo priežiūros paslaugas, su sąlyga jei ji atitiktų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir VPĮ nuostatas. Taigi išsiskiriant pozicijoms dėl atsakovės galimybių sudaryti atliekyno B25 projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį, nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad tai arba galimai dar labiau nutolins tokios sutarties sudarymo datą, arba neatmestina ir tai, kad iš viso nebus įgyvendinta plane numatyta priemonė sudaryti atliekyno B25 projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį bei iš jos sugeneruoti atitinkamą pelną.

38.       Restruktūrizavimo plane kaip vienas iš pagrindinių atsiskaitymo su kreditoriais šaltinių nurodytas ir nekilnojamojo turto pardavimas už 527 300 Eur. Pati atsakovė buhalterinėje apskaitoje jai priklausančius pastatus ir statinius vertina 400 080 Eur. Nors hipotekos kreditorė UAB „Medicinos bankas“ pritarė bendrovės restruktūrizavimo planui ir turto pardavimui, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė konkrečių duomenų nei kad nekilnojamasis turtas realiai gali būti parduotas už nurodytas kainas, nei kad yra potencialūs nekilnojamojo turto pirkėjai, tai leidžia abejoti, jog bendrovė yra pajėgi išlaikyti savo gyvybingumą ir vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, ypač atsižvelgiant į šiuo metu esantį įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydį (3 826 363,78 Eur).

39.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė pateikė duomenis, kad 2021 m. sausio 12 d. sumokėjo 9 000 Eur einamųjų socialinio draudimo įmokų (įmokos draudėjų) VSDFV, 2021 m. sausio 19 d. sumokėjo 10 993,78 Eur darbo užmokesčio ir pilnai atsiskaitė su bendrovės darbuotojais už 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik nedidelės dalies finansinių reikalavimų padengimas ir einamųjų mokėjimų mokėjimas (kuris pagal JANĮ 28 straipsnio 3 dalį yra privalomas iškėlus restruktūrizavimo bylą) neleidžia teigti, kad įmonė yra gyvybinga ir įrodo jos realias perspektyvas sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo tikslus, atkuriant mokumą bei komercinę ūkinę veiklą.

40.       Restruktūrizavimo plane taip pat nurodoma, kad įmonė, siekdama įgyvendinti restruktūrizavimo tikslus, be kitų priemonių, susigrąžins debitorinius įsiskolinimus. 2020 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Specialus montažas – NTP“ debitorių sąrašo duomenimis, atsakovė turi 2 428 143,47 Eur debitorinių skolų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų vertinti debitorinių skolų susigrąžinimo realumą ar bent aktyvų siekį skolas susigrąžinti. Įmonės restruktūrizavimo plane tik bendrai nurodoma, kad bus siekiama susigrąžinti debitorių skolas, tačiau nepateikiamas konkretus veiksmų planas. Į bylą nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad išimtinai visi debitoriai pripažįsta savo įsipareigojimus (nėra pasinaudoję ar sulaikymo teise, kt.) ir turi realias finansines galimybes skolas grąžinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas VSDFV nurodomus argumentus dėl dalies atsakovės debitorinių skolų neatgavimo laiko pagrįstais ir jiems pritaria.

41.       Restruktūrizavimo plane nurodoma, kad UAB „Specialus montažas – NTP“ skola VSDFV yra 57 092,04 Eur, o VMI –85 097,21 Eur. Taip pat vertinant įmonės įsipareigojimus kreditoriams, matyti, kad skolą pirmos eilės kreditoriams už nesumokėtas algas yra 70 954,81 Eur. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad nutarties priėmimo dienai įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudaro 51 546,96 Eur; VMI pateikė duomenis, kad jos informacinės sistemos duomenimis atsakovė nuo 2021 m. sausio 1 d. į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokesčių nemokėjo, bendrovės mokestinė nepriemoka 2020 m. lapkričio 11 d. (skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo pateikimo data) buvo 86 497,65 Eur, o 2021 m. sausio 29 d. – 91 355,95 Eur. Tai rodo, kad įmonė nevykdo mokestinių prievolių bei įsipareigojimų darbuotojams. Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovė pateikė prašymą nustatyti vienkartinę laisvai disponuojamą 13 882,50 Eur sumą atsakovės UAB „Specialus montažas – NTP“ AB Swedbank sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), mokesčių, socialinio draudimo įmokų, darbo užmokesčio sumokėjimui ir atsiskaitymui su tiekėjais už 2021 m. sausio mėnesį, nes, pasak pačios atsakovės, jai šiuo metu yra apribotos teisės disponuoti nuosavomis lėšomis banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui taip pat kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo.

42.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, UAB „Specialus montažas – NTP“ iškeldamas restruktūrizavimo bylą bei patvirtindamas restruktūrizavimo planą, tinkamai neįvertino restruktūrizavimo proceso realių perspektyvų bei restruktūrizavimo plane numatytų įmonės veiklos optimizavimo priemonių realumo ir efektyvumo po ankstesnio nesėkmingo įmonės restruktūrizavimo proceso pabaigos. Nesant pakankamai duomenų spręsti, kad restruktūrizavimo plane iškelti tikslai, susiję su įmonės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, tikėtinai gali būti pasiekti ir įgyvendinti, restruktūrizavimo bylos iškėlimas vertinamas kaip pažeidžiantis įmonės kreditorių teises, kadangi jie ilgą laiką negali atgauti reikalavimų patenkinimo iš įmonės turto, todėl siekis išsaugoti įmonės veiklą negali būti iškeliamas aukščiau kreditorių interesų. Atsakovės nurodomos pasikeitusios reikšmingos esminės aplinkybės neleidžia spręsti dėl pakartotinio įmonės restruktūrizavimo realių perspektyvų bei apie realią galimybę sėkmingai išspręsti įmonės mokumo problemas.

43.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Specialus montažas – NTP“ restruktūrizavimo byla negali būti keliama (JANĮ 22 straipsnio1dalies3punktas).

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

44.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliančių atskirųjų skundų argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – atsisako atsakovei kelti restruktūrizavimo bylą bei patvirtinti restruktūrizavimo planą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

45.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tokiu būdu įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nustatęs, kad įmonė yra nemoki bei esant bent vienai JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, turi iškelti bankroto bylą nesant atskiro prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1142-407/20202). Tačiau toks teismo sprendimas iš esmės reiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimą, todėl sprendimas negali būti siurprizinis ir teismas privalo informuoti šalis apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir sudaryti šalims galimybę pasisakyti ir teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Todėl teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi užtikrinti proceso rungtyniškumo principą (CPK 12 straipsnis) bei teisę į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-969/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1142-407/2020).

46.       Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė UAB „Specialus montažas – NTP“ restruktūrizavimo bylą ir patvirtino restruktūrizavimo planą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra nerealios, negalinčios atkurti stabilią atsakovės finansinę padėtį (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino.

47.       Atsižvelgiant į tai, kad byloje duomenų, jog atsakovei būtų buvęs išaiškintas JANĮ 22 straipsnio 2 dalies reglamentavimas, nėra, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą (JANĮ 25 straipsnio 3 dalis), panaikinus ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo bei šio klausimo sprendimo neperduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

48.       Atsakovė pateikė prašymą nustatyti vienkartinę laisvai disponuojamą 13 882,50 Eur sumą jos AB Swedbank sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) mokesčių, socialinio draudimo įmokų, darbo užmokesčio sumokėjimui ir atsiskaitymui su tiekėjais už 2021 m. sausio mėnesį, nes jai šiuo metu yra apribotos teisės disponuoti nuosavomis lėšomis nurodytoje banko sąskaitoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą (pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – atsakovei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir patvirtinti restruktūrizavimo planą), UAB „Specialus montažas – NTP“ prašymo dėl vienkartinės laisvai disponuojamos sumos nustatymo nesprendžia.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti uždarajai akcinei bendrovei „Specialus montažas – NTP“ iškelti restruktūrizavimo bylą ir patvirtinti restruktūrizavimo planą.

 

 

Teisėja                                                Asta Radzevičienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • B2-14-278/2019
  • 3K-3-94-823/2020
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • 2-1142-407/2020