Baudžiamoji byla Nr.1-99-831/2018

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00213-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.3; 1.1.7.3.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 3 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas V. K.,

sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,

dalyvaujant prokurorui R. M.,

nukentėjusiajai R. R.,

nukentėjusiosios atstovui advokatui A. S.,

kaltinamajam A. K.,

kaltinamojo gynėjai advokatei L. B.,

ekspertui V. V.

nedalyvaujant Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui bei civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n   u   s   t  a   t   ė :

A. K. 2016-11-29  apie 09.05 val. Vilkaviškyje S. N. – S. gatvių sankryžoje,  neatsargiai vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) vals. Nr.  (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas KET 30 p.  reikalavimus, pagal kurį artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi- į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį,  nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios R. R. , kurią kliudė ir sužalojo, padarant jai lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, dešinio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso lūžimą, dešinio skruostikaulio - viršutinio žandikaulio komplekso lūžimą , dešinio  antdyglinio raumens sausgyslės plyšimą, tai yra sužalojimą vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281 str.1d.

Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną, ryte, važiavo į miestą. Gatvėje buvo labai daug transporto, šviesoforas neveikė. Vakarykščiai buvo pasnigę, gatvėje buvo pažliugusio sniego. Nedavažiavus 5-7 metrus iki pėsčiųjų perėjos pastebėjo einančią pėsčiąją. Ji išniro tarp mašinų, stovinčių priešpriešinėje juostoje, kurios stovėjo ir laukė posūkio į Statybininkų gatvę, todėl jam važiuojančiam šia kryptimi link pėsčiųjų perėjos prieigos, ta pėsčiųjų perėjos dalis buvo visiškai nematoma. Pastebėjo pėsčiąją išnirusią iš už komercinio automobilio, kuris yra didesnis už paprastas mašinas. Pamatęs skubančią pėsčiąją, bandė stabdyti, tačiau slydo visą kelią, tuos 5-7 metrus slydo prie šaligatvio perėjos, tačiau pėsčiosios tikrai nekliudė, jokio smūgio nebuvo. Pėsčioji krito dešinėje mašinos pusėje priekyje. Jis atliko mašinoje kas priklauso, įjungęs avarinį signalą, užtraukęs rankinį stabdį išlipo iš mašinos. Pėsčioji sąmonės nebuvo praradusi. Jis jai padėjo atsistoti, pasodino ant savo automobilio keleivio sėdynės ir skambino numeriu 112, greitajai pagalbai. Atvažiavęs policijos ekipažas fiksavo įvykį ir ant jo vairuojamos mašinos jokio kontakto sąlyčio pėdsakų nebuvo nes mašinos atsikišusios dalys, tokios kaip buferis, variklio dangtis buvo dulkinos. Jis policijos ekipažui, perbraukdamas rankove per mašiną, bandė parodyti, koks būtų buvęs pėdsakas jei būtų buvęs kontaktas. Tačiau jokio pėdsako nebuvo, kontakto nebuvo. Todėl mano, kad pėsčioji grubiai pažeidė KET, nes ten aiškiai parašyta, kad žengti į pėsčiųjų perėją griežtai draudžiama neįsitikinus, kad yra saugu pereiti gatvę. Ji išėjo tarp stovinčių automobilių, o automobiliai stovėjo netgi ant pėsčiųjų perėjos.

Viskas įvyko ryte apie 9 val., 2016 metų lapkričio 29 dieną. Jia važiavo iš namų S. N. gatve ir tai įvyko prie savivaldybės pastato šviesoforo, ką tik pravažiavus Statybininkų gatvės sankryžą. Jis važiavo link miesto centro. Jo judėjimo krypties atžvilgiu pėsčioji pasirodė iš kairės pusės. Ji jau buvo peržengusi per ašinę liniją.

Pamatęs einančią pėsčiąją stabdė, toliau slydo, prislydo prie pėsčiųjų perėjos, pėsčioji baigė pereiti ir likus kokiam žingsniui ar pusantro ji krito. Kodėl ji krito gali tik spėlioti. Jis ją pakėlė, pasodino ir klausė ką skauda. Ji nelabai maloniai su juo šnekėjo. Ji kaltino jį, kad nesustojo. Pasakė, kad ji ją partrenkė.

Skambino numeriu 112 ir pranešė, kad įvyko eismo įvykis ir reikalinga pagalba. Neatsimena jau ką sakė paskambinęs 112.

Pasakė, kad partrenkė moterį dėl to, kad buvo susijaudinęs ir neįvertino visų sąlygų.

Policijos pareigūnams paaiškino, kad slydo, stabdė ir slydo, rodė, kad nebuvo kontakto, kad visur dulkės likę. Nepamena ar policijos pareigūnams įvardino ir aiškino kas yra kaltas, kas pažeidė taisykles.

Greitis buvo apie 30-20 km/h nes buvo mašinų kolona. Priekyje automobilis važiavo apie 7-5 metrų atstumu. Priekyje važiavęs automobilis nesustojo, jis pravažiavo ir iš karto pėsčioji pasirodė. Nesako, kad buvo tiksliai 7 metrai atstumas, jis vizualiai taip nustatė.

Administracine tvarka buvo nubaustas dėl eismo įvykio, kad nesustojo, nepraleido pėsčiosios. Nutarimo neskundė.

Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu nesutinka kategoriškai. mano, kad žala padaryta ne dėl jo kalės.

Administracinė nuobauda buvo skirta bauda 28 ar 29 Eurai. Jis ją geranoriškai sumokėjo, tuo metu pripažino, kad padarė pažeidimą.

Kai nukentėjusioji pakilo ji tik buvo susiėmusi galvą, bet jokio kraujo nebuvo. Labai greitai atvažiavo policija. Nubrozdinimų, sužeidimų tikrai nebuvo. Skundėsi, kad petys skauda, žandas aptirpęs, bet išorinių sužalojimų tikrai nebuvo. Į kur jai pataikė ji nesakė. Parkritusi ji buvo priekyje mašinos, galva į mašiną, šone tarp rato ir buferio, šalia mašinos, šalia šaligatvio.

Jis davėu nukentėjusiajai pradžiai 100 Eurų, tai buvo moralinei žalai. Po to aš pasisiūlė ją pavėžinti ir pora kartų nuvežė į ligoninę. Paskui ji jo pagalbos atsisakė. Po įvykio sustojus jis automobilio nejudino, atvykus policijai jis taip ir stovėjo.

Valstybinės ligonių kasos ieškinio nepripažįsta. (t. 2, b.l. 52-54).

Nukentėjusioji R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 metų lapkričio 29 dieną ėjo į savo šeimos kliniką, kuri yra Statybininkų gatvėje. Buvo apie 9 valanda. Visada ten vaikšto, atėjo nuo „Aušros“ gimnazijos takeliu, priėjusi prie kelkraščio sustojo, apsidairė. Iš kairės pusės gal už kokių 10 metrų buvo matyti baltas pikapas. Mašinų nebuvo, ne piko valanda ir gatvė tuštutėlė, oras geras, geras matomumas. Iš dešinės pusės mašina buvo tikrai toli, įvertino situaciją, praleido tą pikapą, jis nuvažiavo tiesiai ir ji žengė per gatvę ir tikrai turėjo spėti pereiti. Ir beveik jau perėjo, liko gal žingsnis ir akies kampučiu pamatė, kad mašinos kampas prie kojos ir pajuto smūgį į koją, ir parkrito. Parkrito ir net nežino, atrodo, kad iš to skausmo atsistojo pati. Šalia buvo kaltinamasis. Ji paklausė, kaip jis jos galėjo nematyti. Jo pasiteisinimas buvo, kad jis turėjo su žmona važiuoti į Kauną ir skubėjo į banką pinigų. Ir jis puolė skambinti telefonu, kviesti pagalbą. Ji stovėjo į stulpą įsikirtusi. Pradėjo rinktis mašinos ir jis tik tada ją įsodino į mašiną kai pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai. Greitoji atvažiavo gal už kokių 20 minučių, nuvežė į priėmimą ir ten jau gydytojai viską žiūrėjo.

Ji ėjo per pačią perėją. Kai ją užkabino tai atsimena, kad pamatė mašinos kampą, pajuto smūgį ir pajuto baisų skausmą petyje, galvoje, o kaip jis sustojo nežino. Kai atsikėlė automobilis tikriausiai buvo toje pačioje vietoje. Automobilis atsitrenkė jai į dešinę koją, krito ir skausmas buvo dėl to, kad krito. Kaip kliudė taip ir kritau toje pačioje vietoje, dar pasidžiaugė, kad smilkiniu į šaligatvio kampą nepataikė nes būtų užmušusi. Ji kai krito tai sustojęs automobilis stovėjo dešinėje pusėje nuo jos. Ji parkrito prieš automobilį. Atsikėlusi atsirėmė į stulpą, gal šviesoforo. Mašina stovėjo ant gatvės, jau pravažiavusi perėjos ženklą, jau ant perėjos. Atsikėlė, o gal kaltinamasis prikėlė, neatsimena iš skausmo, ir atsirėmė į stulpą. Ten viskas vietoje, o gal paėjo iki to stulpo,  gal iki jo metras ar du, tikrai negali pasakyti.

Ten yra du stulpai, vienas šviesoforo, kitas pėsčiųjų perėjos ženklo. Atsistojo ir kuris buvo arčiausia į tą atsirėmiau, kuris tai buvo tikrai negali pasakyti. Atsirėmė į tą, kuris yra prie pat perėjos.

Oras tą rytą buvo labai saulėtas, buvo gal truputį pasnigę, bet jau tikrai nesnigo, gal buvo į pašalę. Buvo tikrai neslidu, ji tikrai niekada nešliaužia ir nebėga, eina normaliai. Mano, kad buvo pora laipsnių šalčio, bet nebuvo šalta.

Tikrai taip nebuvo, kad ji ėjo tarpe automobilių, kaip sakė kaltinamasis, nes jei ji būtų ėjusi tarpe automobilių, tai būtų sustoję jos praleisti ir iš kairės, ir iš dešinės. Pikapas nuvažiavo tiesiai. Nebuvo taip kaip kaltinamasis sakė, pikapas nuvažiavo tiesiai ir į jokią Statybininkų gatvę nesuko.

Kaltinamasis jai davė 100 Eurų. Jis jai tą dieną, į pavakarę. Ir tą patį vakarą jis atėjo, aiškino, kad saulė jį apakino, kad jos striukė buvo per šviesi ir jis jos nematė, atsiprašė ir ant stalo vaistams padėjo 100 Eurų.

Ieškinyje tie 100 Eurų neišminusuoti.

Iš karto po įvykio buvo nuvežta į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių. Tą dieną jai buvo nustatyti tik sumušimai. Po to visa ranka pamėlynavo, ji jos nepajudino. O ligoninėje padarė rentgeno nuotrauką, lūžių nebuvo ir viskas, o dėl galvos irgi buvo paviršutiniška apžiūra ir ji kelis kartus sakė, kad jai skauda galvą, kad veidas nutirpęs, nejaučia dantų, prašė, kad ką nors darytų. Liepė išsižioti, pažiūrėjo, kad dantys neiškritę, kraujas nebėga ir viskas, neurologas išėjo. Traumatologo prašė, kad ką nors darytų, tai atsakė, kad ne jo kompetencija.               

Buvo nustatyti sumušimai ir sakė pasitepti tepaliuku, sakė praeis. Kai nepraėjo tris-keturias-penkias dienas sūnus nuvežė pas šeimos gydytoją. Ji išrašė siuntimą pas neurologą, ultragarso tyrimui taip pat. Ten buvo eilės buvo tyrimams tik gruodžio 21 ir 23 dienomis. Gydytoja nusiuntė pasidaryti tyrimą ir rado skruostikaulio lūžius, nurodė skubiai siųsti į Kauno klinikų veido žandikaulių skyrių, tą šeimos daktarė ir padarė. Turėjo dvi operacijas, sausio 10 dieną nuvažiavo į klinikas, ten gydytojas liepė pasidaryti kraujo tyrimus ir sausio 12 dieną ją išoperavo. Rado lūžį, sutraiškytus, užspaustus nervus ir po šiai dienai dalis veido yra aptirpusi. Kita operacija buvo peties. Rado trūkumus raumenis ir sausgysles. Šeimos gydytoja irgi siuntė į Kauną pas traumatologus, ten darė ultragarso tyrimą, rado dar vieną plyšimą, paskyrė operaciją ir kovo 23 dieną išoperavo petį.

Nedarbingumą turėjo aštuonis su puse mėnesio, gydymas, reabilitacijos. Ir dar gydymas nebaigtas, dar važinėja į klinikas.

Kaune dar darys magnetinio rezonanso tyrimą dėl galvos skausmo, aptirpimo. Anksčiau neturėjo galvos skausmų, viskas po šito įvykio pasidarė.

Kai ėjo per gatvę baltas pikapas jai buvo iš kairės ir ji jį praleido. O kaltinamais atvažiavo iš kitos pusės. Pikapas nuvažiavo link geležinkelio stoties. Kai pradėjo eiti per gatvę pikapas jau buvo perėją pravažiavęs ir važiavo tolyn. Paslysti negalėjo nes nebuvo slidu, batai neslidūs.  

Judėjimo laisvė buvo suvaržyta nes ji nei apsirengti negalėjo normaliai, nes rankos nepakėlė. Kairę ranką valdė. Pradžioje ranka buvo kaip botagas, o po operacijos šešias savaites įtvare buvo.

Po įvykio ant kojos atsirado mėlynės ir buvo suplyšę pėdkelnės, džinsai plyšę ir nubrozdintas kelis.

Į gydytojus specialistus kreipėsi vėliau. Priėmime sakė, kad pagulės, pasiteps tepalais ir praeis, tai kelias dienas, kokias tris-keturias, gulėjo ir laukė, žiūrėjo kas bus. Bet jai buvo labai bloga, vėmė ir tada jau skambino savo gydytojai. Dantų panoraminę nuotrauką pasidarė gal gruodžio viduryje.

Vaistų įsigijimo čekius yra pateikusi. Vaistus „Esensiale“ gėrė nuo kepenų, nes po visų narkozių jai pradėjo skaudėti kepenis. Vaistus „Betaloc“ irgi skyrė. Jai ką gydytojas paskiria tą ji ir geria. Lėtinių ligų neturi. „Biomagnį“ gėrė nes po operacijų kai padarė tyrimus tai trūko kalio ir magnio, širdis permušinėjo tai tikriausia dėl to ir gėrė.

Lėktuvo bilietas buvo užsakytas ir gruodžio 29 dieną turėjo skristi į Angliją pas dukrą ir anūkus. Bilietas buvo užsakytas gal lapkričio mėnesį. Po to atsakė tą bilietą ir už jį pinigų nereikalauja, bet atostogos buvo sugadintos ir jai, ir dukrai su šeima nes viskas buvo suplanuota.

Įvykio vietoje kelyje automobilių nebuvo, tik baltas pikapas ir iš toli kaltinamojo mašina, daugiau ne. Beeinant pravažiavo kelios mašinos, bet kai priėjo prie gatvės ji sustojo, pasižiūrėjo į kairę pusę, ten gal už kokių 10 metrų pamatė baltą pikapą ir jį praleido. O iš dešinės pusės atvažiavo mašina, kuri buvo tikrai toli ir ji praleidusi pikapą tikrai pilnai turėjo spėti praeiti jei būtų normaliai važiuota. Tai buvo darbo diena, apie 9 valanda ryto. Šviesoforas neveikė, buvo sugedęs. (t. 2, b.l. 54-57)

Ekspertas V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad tyrimas buvo atliktas remiantis Vilkaviškio PK tyrėjos I. J. užduotimi ir buvo pristatyti med. dokumentai, ir buvo raštas, kad atlikti nukentėjusiajai nedalyvaujant. Su nukentėjusiąja kontaktuoti neteko.

Sužalojimų atsiradimo laikas ir mechanizmas buvo nustatyti remiantis med. dokumentais ir užduotyje pateiktomis įvykio aplinkybėmis.

Kadangi nebuvo jokių kitų duomenų, kad sužalojimai padaryti anksčiau ar vėliau, tai daleido, kad jie galėjo būti padaryti būtent tada.

Dėl gijimo tai 2017-01-13 buvo rastas senas skruostikaulio vidinės sienelės sinusų susiformavęs kaulinis kaliusas. Tai reiškia, kad galėjo būti mėnesio laiko, tai nebuvo šviežias sužalojimas. Tiksliai laiko neina nusakyti, tai priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus organizmo, tik aišku, kad tikrai nebuvo šviežias, kelių dienų, nes jei kaulinis kaliusas formuojasi tai gijimas jau yra. Ar galėjo būti lūžimas prieš tris mėnesius negali pasakyti, gal reikėtų radiologui tokį klausimą užduoti. Čia paminėta, kad susiformavęs, o tas susiformavimas irgi individualiai vyksta, kaip atstatė lūžimą, kaip gijimas vyko. Duomenų, kad buvo atstatymas prieš operaciją nėra, vadinasi turėjo gyti natūraliai. Lūžimas galėjo būti plius minus mėnesis prieš operaciją, tai tikrai nebuvo šviežias reikalas.

Kas liečia sausgyslių plyšimą tai radiologinis tyrimas nerodo minkštųjų audinių patologijos ir čia buvo daryta ultragarsinis tyrimas ir jis parodė tai. Peršvietęs radiologas to nematė, o atlikus ultragarsą tai patvirtino, kad sausgyslė plyšusi. Radiologinis tyrimas gal darytas gruodžio 19 dieną, o gal tą dieną tik aprašyta. Rentgeno nuotraukoje svarbiausia, kad atmeta kaulo lūžimą, o ultragarsiniam atlikti kiek žino yra eilės, ne kiekvienas tą aparatą turi, o be aparato nemato.

Tarp pateiktų dokumentų buvo Vilkaviškio ligoninės sveikatos istorija ir iš Kauno klinikų, o iš Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyriaus duomenų nebuvo. Nežino kas buvo atlikta, kokie tyrimai daryti priėmimo skyriuje.

Apie traumas tai neina apibrėžti, kad būtent tokios traumos būdingos eismo įvykiui, neina nurodyti, kad šitos galimos, o šitos negalimos, gali būti įvairiai.

Nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis tokios traumos galėjo atsitikti. Nurodyta, kad ant kojos kraujosrūva, tai natūralu, kad žmogus vaikščioja vertikalioje padėtyje ir jį kažkas kliudo tai po kontakto ji galėjo būti numesta ant kapoto ar ant asfalto.

Dėl nustatytų sužalojimų nekilo jokių abejonių, viskas galėjo būti padaryta to įvykio metu.

Sužalojimų laipsnis tiek nuo skruosto, tiek nuo rankos duodamas nesunkus, taip ir buvo.

Į teisėjo parodytą rašytinį įrodymą Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyriaus paciento apžiūros lapą (t. 1, b.l. 57) - šio dokumento nėra matęs. Susipažinęs su juo gali pasakyti, kad jame esantys duomenys neprieštarauja išvadai.

Dėl gydytojų teikiamų duomenų tai kiekvienas specialistas apžiūri atskirai, surašo viską ir įklijuoja į kortelę. Čia kiek žinau buvo traumatologas ir neurologas.  Tyrimui atlikti dokumentai jam buvo pateikti 2017-04-28, tą pačią dieną pateikė ir tą pačią dieną aprašė.

Nuo įvykio dienos iki balandžio mėnesio ant nukentėjusiosios kūno negalėjo išlikti kraujosrūvų, nubrozdinimų. Jei sužalojimai būtų buvę nustatyti įvykio dieną, o ne vėliau tai sužalojimas vis tiek būtų nesunkus. Dėl kaulo lūžimo tai jis auga šiaip ar taip, o dėl sausgyslių tai reikia nustatyti kuo anksčiau, nes  ji laiko raumenį ir kai neturi atramos ji traukiasi, ir tada operuojant ją reikia daryti didelį pjūvį, kad ją atitempti ir tada gydymas ilgesnis ir sudėtingesnis.

Tyrimui atlikti nebuvo pateikta visa ambulatorinė kortelė. Jos nereikalavo nes jam jos nereikėjo.

Užduotyje buvo užduotas klausimas apie sužalojimų atsiradimo laiką, tai užduotyje 4 punktas. Laiko kategoriškai nenustato, tik daleidžia, kad galėjo būti padarytas, o duomenų, kad galėjo būti padarytu kitu laiku nėra. Dėl kaulinio kaliuso amžiaus nustatymo klausimus reikėtų užduoti radiologui, tai ne jo kompetencija. Atlikdamas tyrimą jis turi teisę pasikviesti kitą specialistą.

Su sulaužytu skruostikauliu valgyti galima, o ar be skausmo tai skausmas yra individualus dalykas. Plačiai išsižioti sakyčiau trukdytų, bet galima.

Esant kontaktui su kietu paviršiumi veido odai, atsižvelgiant į jo struktūrą, išorinių požymių gali ir nelikti. Jeigu nėra slydimo, o yra tik kontaktas ir atšokimas tai gali ir nebūti. Patinimai, paraudimai nėra sužalojimai, o išoriniai požymiai gali būti, o gali ir nebūti.

Mano, kad radiologas tiksliai kaulinio kaliuso amžiaus negalėtų nustatyti, bet tiksliau galėtų pasakyti. Jis pagal padarytą rentgenologinę nuotrauką aprašo, jis nuotrauką turi aprašyti nes čia susiformavęs kaulinis kaliusas. (t. 2, b.l. 57-58)         

Liudytoja E. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad ko kviesta nežino. Neatsimena nieko, nieko negali pasakyti nei apie kaltinamąjį, nei apie nukentėjusiąją. Neatsimena autoįvykio prie savivaldybės S. N. gatvėje, gali būti, kad toks buvo, bet ji nieko neatsimena, nei kas įvyko, nei kada, nei kokia situacija. (t. 2, b.l. 58)

Liudytojas T. R. teismo posėdžio metu parodė, kad ar tekę susidurti su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja neatsimenu, nežino. 2016 metais lapkričio mėnesį dirbo Vilkaviškio PK reagavimo skyriaus vyr. patruliu. Darbas reagavimas į įvykius, eismo įvykius forminam. 2016-11-29 įvykio S. N. gatvėje prie perėjos neatsimena, būna daug įvykių. Dirba kiekvieną dieną, įvykiai dažni ir negaliu pasakyti nieko. Apie eismo sąlygas ir aplinkybes turėtų būti tarnybinis pranešimas kas buvo tą dieną. Jis nėra ekspertas, nėra kvalifikuotas spręsti ar po automobilio kontakto su kūnu ant automobilio lieka žymės ar ne. Jie tik formina kas būna įvykio vietoje, ar būna slydimo žymės, nes kiekviena situacija individuali ir žymi kas būna įvykio vietoje. Transporto priemones apžiūri ir turi būti suforminta. (b.l. 58-59)

Liudytojas Š. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra susidūręs su šiais žmonėmis. Buvo eismo įvykis per kurį buvo nukentėjęs žmogus. Tikslaus laiko ir datos tikrai nepasakys nes tikrai daugiau nei prieš metus įvyko. Jei nurodyta 2016-11-29 tai tada ir galėjo būti. Jis dirbo Vilkaviškio PK reagavimo skyriaus vyr. patruliu. Šių asmenų veidai matyti. Iš tikrųjų labai kažko pasakyti negali nes eismo įvykiai vyksta gana dažnai, tik gali pasakyti kas vairuotojas, kas nukentėjusysis. Vairuotojas tuo metu niekuo nebuvo kaltinamas, tiesiog buvo akivaizdu, kad buvo autoįvykis, jis buvo vairuotojas ir jis partrenkė moterį. Ką jis sakė įvykio metu tikrai nepasakys, o meluoti nenori. Šiuo metu tikrai nepasakys, bet jei apklausos metu sakė, kad vairuotojas sutiko su viskuo tai taip ir buvo, kadangi apklausa daryta anksčiau. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai davė parodymus, savo parodymus patvirtina visiškai. Oro sąlygos atrodo, kad buvo giedra, bet kelio danga apledėjusi. Buvo lapkričio mėnuo ir atrodo, kad buvo apledėję. Įvykio vieta buvo S. N. gatvė, bet prie kurio namo tikrai nepasakys, ten kur sankryža su Statybininkų gatve, kur savivaldybės pastatas. Net negali dabar pasakyti kuria kryptimi važiavo automobilis tik žino, kad jis stovėjo šalia šviesoforo, o iš kurios pusės važiavo nepasakys. Perėja ten yra. Kai nuvyko buvo atvykęs dar vienas pareigūnų ekipažas ir jie perdavė turimą informaciją, kad įvyko eismo įvykis ir nukentėjo moteris, ir tuo pačiu medikai atvyko. Medikai apžiūrinėjo moterį, o jie bendravo su vairuotoju ir braižė schemą. Jis pats nubraižė schemą taip kaip viskas buvo. Tiesiogiai su pačia moterimi nebendravo, ją apžiūrinėjo medikai ir informavo, kad ją vežasi į priėmimo skyrių. (t. 2, b.l. 59)

Liudytoja E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su šiais žmonėmis teko susidurti darbo reikalais, forminant įvykį. Pati labai gerai visko neatsimena, tik gavus šaukimą pasidomėjo. Tikslios datos neprisimena, buvo eismo įvykis kuomet vairuotojas pėsčiųjų perėjoje kliudė pėsčiąją.

Ji pati buvo įvykio vietoje. Pamena, kad su kolege laukė patrulių ekipažo, kuriems atvykus važiavo į ligoninę ir ten apklausė nukentėjusiąją, o po to grįžus į komisariatą apklausė ir vairuotoją, ir po to priėmė sprendimą medžiagoje. Pačioje įvykio vietoje buvo neilgai, kol laukė kolegų, kurie pagal bendrą susitarimą braižo schemas. Jau buvo atvykę medikai, įsisodinę moterį į mašiną. Ir po to paliko patrulius ir išvyko.

Tai įvyko S. N. gatvėje prie savivaldybės. Ten yra trišalė sankryža su pėsčiųjų perėja. Kur stovėjo automobilis nelabai atsimena. Atsimena, kad buvo pašalę, slidu, bet berods saulėta, rytas buvo.

Su nukentėjusiąja bendravo ligoninėje. Jos emocinė būsena buvo tokia, kad buvo susierzinusi, susinervinusi, kad įvyko tokia nelaimė, kad ją partrenkė. Buvo pasipiktinusi kaip ir daugumoje tokių įvykių. Skundėsi, kad skauda koją, bet gerai nepamena, tik žinao, kad kliudė ir moteris krito. Žaizdų ant veido ar ant rankų nepastebėjo, o buvo su rūbais nes šalta. Jos rūbų neapžiūrėjo, akivaizdžiai nesimatė arba neatkreipė dėmesio, tiesiog laukė ką medikai pasakys apie sužalojimus. Konkrečiai, kad darant poėmį taip rūbų neapžiūrėjo.

Prie tos perėjos yra takas link mokyklos ir ten pakankamai intensyvi perėja.

Moteris skundėsi kojos skausmu, o vizualiai nieko nesimatė, daugiau vadovavosi medikų išvadomis, o ji skundėsi, kad skauda koją ir berods, kad kažkas su veidu, bet vizualiai nesimatė.

Šioje medžiagoje sprendimą priėmė ji, tai buvo nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nes medikai nurodė, kad buvo padaryti tik sumušimai. Kokie sumušimai negali pasakyti, gal reikėtų vadovautis jos tarnybiniu pranešimu.

Komisariate ji bendravo su kaltinamuoju. Apie įvykio aplinkybes jis davė parodymus kaip liudytojas, nes buvo apklaustas kaip liudytojas, bet ką sakė nepamena tikrai. Nebuvo taip, kad vairuotojas neigtų kliudęs ar buvęs įvykyje. Nutrauktas tyrimas buvo dėl to, kad nebuvo pasekmių.

Administracinį protokolą surašė ne ji, ji tik priėmė nutarimą. Kas surašė administracinį protokolą negali pasakyti.

Priimdama nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą vadovavosi sužalojimų mastu ir bendra surinkta informacija. BK yra numatyta, kad turi būti nesunkus sveikatos sutrikdymas ir pagrindinė priežastis, kad sužalojimo mastas neatitiko baudžiamosios atsakomybės ribų, todėl buvo perduota spręsti atsakomybės klausimą administracine tvarka. Ten sprendimą priėmiau ne ji. (t. 2, b.l. 59-60)

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), perėja, kur pervažiavęs perėję stovi automobilis „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 38-43).

Transporto priemonės apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vietoje apžiūrėtas automobilis  „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio išorės pažeidimų nenustatyta  (t. 1, b.l. 44-47).

Specialisto išvada Nr. G 343/2017(09) nustatyta, kad R. R. kliniškais duomenimis konstatuotas poūminis lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinio skruostikaulio - viršutinio žandikaulio komplekso lūžimas, dešinio antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas, kurie galimai padaryti kontaktuojant su automobilio atsikišusiomis dalimis ar krentant, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 65-66).

Baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. K. kaltinamajame akte nurodytu laiku, t. y. 2016-11-29  apie 09.05 val. Vilkaviškyje S. N. - Statybininkų gatvių sankryžoje,  vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) vals. Nr.  (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas KET 30 p.  reikalavimus, pagal kurį artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį,  nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios R. R., kurią kliudė ir sužalojo, padarant jai lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, dešinio skruostikaulio - viršutinio žandikaulio komplekso lūžimą, dešinio skruostikaulio - viršutinio žandikaulio komplekso lūžimą, dešinio  antdyglinio raumens sausgyslės plyšimą, tai yra sužalojimą vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis savo kaltę dėl eismo įvykio neigia, parodė, kad jis gatve už sankryžos su Statybininkų gatve, iš už krovininio automobilio galo staiga pamatė perėją baigiančią pereiti pėsčiąją. Jis tai pamatęs staiga stabdė  ir sustojo ant perėjos. Jis savo automobiliu pėsčiosios nekliudė.

Nukentėjusioji neigia kaltinamojo nurodomas aplinkybes ir parodo, kad ji priėjo pėsčiųjų perėją, esančią S. N. gatvėje, Vilkaviškio m. Prie perėjos ji sustojo ir palaukė kol sustos automobiliai ją praleisti. Šiems sustojus ir jai baigiant pereiti perėją pamatė jai iš dešinės atvažiuojantį automobilį, tačiau manė, kad pastarasis sustos ir ją praleis, tačiau automobilis nelėtindamas greičio dešiniu kampu kliudė jos dešinę koją ir ji parpuolė ant kairio šono.

Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad nukentėjusioji R. R. per gatvę ėjo ir ją automobiliu kaltinamasis kliudė pėsčiųjų perėjoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio mėn. 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 30 p. numatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Nukentėjusioji parodo, kad ji priėjusi prie perėjos praleido vieną automobilį, pasižiūrėjusi matė atvažiuojantį kaltinamojo vairuojamą automobilį, tačiau jis jos požiūriu buvo dar pakankamai toli nuo perėjos, todėl ji ir ėjo per gatvę. Netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad ji į gatvės važiuojamąją dalį perėjoje įžengė tik po to, kai įvertino atstumą iki artėjančios transporto priemonės, teismas neturi pagrindo, kadangi juos iš dalies patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad atstumas nuo stovinčio, perėją automobilio priekine dalimi jau pravažiavusio, automobilio „(duomenys neskelbtini) vals. Nr.  (duomenys neskelbtini), priekinio dešinės pusės rato ašies iki šaligatvio krašto yra 0,89 m. Kaltinamasis paaiškino, kad po eismo įvykio automobilio jis neperstatinėjo ir jo atstumo iki šaligatvio nekeitė, todėl paminėtos aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji prieš tai, iki ją kliudė kaltinamojo vairuojamas automobilis, jau praktiškai buvo perėjusi kelio važiuojamąją dalį. Paminėtos aplinkybės paneigia kaltinamojo nurodomas aplinkybes, kad jis staiga pamatė perėją baigiančią pereiti pėsčiąją,  tai pamatęs staiga stabdė  ir sustojo ant perėjos ir savo automobiliu pėsčiosios nekliudė, kadangi nukentėjusioji jau buvo perėjusi kelio važiuojamąją dalį ir iš esmės buvo apie pusantro žingsnio nuo šaligatvio, iki kurio buvo likę tik apie 90 cm., kol ją kliudė kaltinamojo vairuojamas automobilis.

Kelių eismo taisyklės besąlygiškai numato, kad vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.

Paminėtais byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. K. pažeidė paminėto Kelių  taisyklių 30 p. reikalavimus, t. y. nesustojo ar pakankamai nesulėtino greičio, kad praleistų jo važiuojamąją eismo juostą pėsčiųjų perėjoje ėjusią nukentėjusiąją R. R., ir kliudė ją automobiliu.

Kaltinime buvo nurodyta, kad A. K. pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 37 punkte įtvirtintos pėsčiųjų pareigos – „Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys arba kelkraščiu riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį“. Vairuotojų pareigos pėstiesiems numatytos Kelių eismo taisyklių 30 punkte, kuris numato, kad – „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti“ , todėl konstatuojant A. K. kaltus veiksmus ir turi būti nurodytas konkretus kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas. Atsižvelgus į tai, Kelių eismo taisyklių  37 punkto pažeidimas iš kaltinimo pašalintinas, o nustatoma, kad pažeistas Kelių eismo taisyklių 30 punktas.

Kaltinime taip pat nurodyta, kad A. K. pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtintos bendrosios eismo dalyvių pareigos, bet eismo įvykis įvyko dėl konkrečios pareigos laikytis tam tikrų taisyklių važiuojant per sankryžas nevykdymo, todėl konstatuojant A. K. kaltus veiksmus ir turi būti nurodytas konkretus kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas. Atsižvelgus į tai, Kelių eismo taisyklių  9 punkto pažeidimas iš kaltinimo pašalintinas.

Eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl paminėta kaltinamojo A. K. įvykdyta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sudėtį.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvykdytos veikos pavojingumą, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus.   

Kaltinamasis A. K. charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nėra teistas, administracinėmis nuobaudomis baustas.   

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos yra nesunkus, neatsargus nusikaltimas (BK 11 str.).

Kaltinamas A. R. anksčiau nėra teistas, jo įvykdyta veika yra nesunkus neatsargus nusikaltimas, todėl jam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė, t. y. bauda. Skirtinos baudos dydis kaltinamajam skirtinas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamojo įstatymo numatytą veiką kaltinamasis padarė 2016 m. lapkričio 29 d., todėl skiriant baudą taikytina Lietuvos Respublikos BK 47 str. redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio mėn. 06 d.

Eismo įvykio metu kaltinamasis automobilį vairavo būdamas blaivus, todėl Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. uždraudimas naudotis specialiąja teise, jam neskirtina.  

Byloje pareikštu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašo priteisti jos naudai 7924,52 € dydžio žalos atlyginimą, t. y. 7000 € padarytos neturtinės žalos atlyginimui ir 924 € turtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusioji paaiškino, kad iš civilinio atsakovo ji yra gavusi 100 € turtinės žalos atlyginimą, todėl pareikštą ieškinį prašo mažinti paminėta jai išmoka.  

Nukentėjusiosios R. R. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6. 250 str.) numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.  Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl kaltinamojo A. K. kaltės. Eismo įvykio metu nukentėjusiajai R. R. buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir  nepatogumus, t. y. neturtinę žalą. Kadangi neturtinę žalą nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo nusikalstama veika jai padaryto sveikatos sutrikdymo. nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji paaiškino, kad jai padarytą neturtinę žalą ji vertina 7000 €, todėl paminėto dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir pageidauja gauti.

Sprendžiant nukentėjusiosios pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsižvelgtina į nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir kitas aplinkybes. Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į žalos padarymo aplinkybes ir žalą padariusio asmens kaltę, t.y. į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, o ne dėl tyčinių nusikalstamų veiksmų, laiko, kad protinga ir teisinga neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina pakankama 2900 € dydžio suma. Todėl nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai priteistinas 2900 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas. 

Be to nukentėjusioji pateiktu ieškiniu prašo priteisti jos naudai ir 924,52 € turtinės žalos atlyginimui, paminėtą prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo sumą mažinti jai išmokėta 100,00 € turtinės žalos atlyginimo suma.

Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Nukentėjusioji paaiškino, kad jai buvo padaryta jos nurodoma 924,52 € turtinė žala, kurią sudaro išlaidos gydymuisi, t. y. vaistams, reabilitacijai, tyrimams, kurui važiuojant pas gydytojus į SMUL Kauno klinikas, dėl negautų pajamų ir pan.

Nukentėjusioji paaiškino, kad be pateiktų rašytinių įrodymų apie patirtą turtinę žalą kitų įrodymų, patvirtinančių jos patirtą turtinę žalą, ji gali pateikti. Tačiau tai bus įrodymai patvirtinantys jai teiktas medicinines paslaugas. Kitų įrodymų ji neturi ir negali pateikti.  Taip pat neturi ir negali pateikti ir įrodymų apie tai, kokis išlaidas patyrė dėl to, kad nuvyktų pas medikus į Kauną, apmokėti asmenims, kuriuos samdė, kad ją nuvežtų. Įstatymas numato, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. 

Nukentėjusiosios patirtas gydymosi išlaidas, kurias pripažįsta nukentėjusioji - 100 € turtinės žalos atlyginimo sumą civilinis atsakovas nukentėjusiajai yra atlyginęs. Nukentėjusioji paaiškino, kad dėl patirto sužalojimo ji ne kartą lankėsi pas gydytojus Kaune, mokėjo už kurą ją vežusiam asmeniui ir dėl to patyrė materialinius nuostolius. Buvo padaryti dešinio skruostikaulio - viršutinio žandikaulio komplekso lūžimas, dešinio antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas. Dėl patirtų sužalojimų buvo atliekamos dvi operacijos, ir dėl to patyrė materialinius nuostolius. Be to ir materialinius nuostolius patyrė dar ir dėl to, ligos nedarbingumo laikotarpiu gavo mažesnes pajamas. Byloje esantys dokumentai įrodo, kad nukentėjusioji R. R. dėl patirto sveikatos sutrikdymo lankėsi pas gydytojus Kauno mieste, kas patvirtina jos nurodomas aplinkybes, kad dėl to ji patyrė ir papildomas išlaidas. Be to lankantis pas gydytojus už atliekamus tyrimus ir atliktas procedūras VŠĮ Šeimos sveikatos priežiūros centre, Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centre nukentėjusioji 2016-12-12 – 2017-11-11 nukentėjusioji sumokėjo 62,41 €. Be to objektyviai yra nustatyta, kad nukentėjusioji negavo 323,78 €  pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu. Negautos pajamos apskaičiuotos iš iki eismo įvykio gautų vidutinių mėnesio pajamų atėmus gautas mėnesines socialines išmokas. Neigiamas šių sumų skirtumas laikomas asmens negautomis pajamomis. Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (LRV 2003-05-27 d. nutarimas Nr. 650) 6.1 punkte nustatyta, kad vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Be to nukentėjusioji prašo atlyginti 70 EUR dydžio žalą dėl įvykio metu sugadintų drabužių. Eismo įvykio metu padarytos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į nukentėjusiosios pateiktus dokumentus dėl žalos ar kitus dokumentus, leidžiančius nustatyti padarytos žalos dydį. Nukentėjusioji nepateikė šių drabužių apžiūrai, plačiau nenurodo dėl sugadinimų, įsigijimo datos, kainos, kas leistų nustatyti realią šių drabužių vertę. Atsižvelgiant į nustatytas įvykio aplinkybes teismas sprendžia, kad ši prašoma priteisti žala yra nepagrįsta.

Tokiu būdu visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų neginčijamai yra nustatyta, kad dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji patyrė didesnio dydžio turtinę žalą, negu civilinis atsakovas jai yra atlyginęs. Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių visą jai padarytos turtinės žalos dydį, išskyrus paminėtus dokumentus, nukentėjusioji nepateikė, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad 100 € patirtos turtinės žalos yra atlyginta, bei į civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ pateiktus rašytinius paaiškinimus (t. 2, b.l. 68-72), atsakovei priteistina 402,78 € turinei žalai atlyginti.

Kaltinamojo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudęs civilinis atsakovas ADB „C. V. I. G.“, todėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai priteistinas iš civilinio atsakovo.  

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Nukentėjusioji R. R. patyrė 600 € (t.2, b.l. 21, 22, 96) bylinėjimosi išlaidų susijusių su advokato A. S. jai teikta teisine pagalba. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK   297-298, 301-303 str., teismas

N u s p r e n d ė  :

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti jam 30 MGL (1129, 80 €) baudą (Lietuvos Respublikos BK 47 str. redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio mėn. 06 d.). 

A. K. įpareigoti sumokėti šią jam priteistą baudą per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“, įmonės kodas 304080146, buveinės adresas Ukmergės g. 280, LT-06115 Vilnius, a.s. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440, nukentėjusiosios R. R., gim. (duomenys neskelbtini) naudai 2900 € (du tūkstančius devynis šimtus eurų) padarytos neturtinės žalos atlyginimui ir 402,78  € (keturis šimtus du eurus ir 78 cnt.) padarytos turtinės žalos atlyginimui. 

Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios R. R., gim. (duomenys neskelbtini)  naudai 600 € (šešis šimtus eurų) jos patirtų proceso išlaidų.

Iki šio teismo nuosprendžio A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.   

Išaiškinti A. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų raštinės (Vilkaviškis, Vilniaus g. 9) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                                                                                  V. K.