Civilinė byla Nr. 2S-382-614/2016
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00526-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. sausio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-09-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-834-675/2015 pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolės J. B. veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolė J. B., D. K.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į antstolę J. B. su skundu, prašydamas panaikinti 2015-03-03 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0086/15/00336, kuriuo antstolė priėmė vykdyti išieškotojos D. K. pateiktą Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-12-08 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-88-266 dėl 2 104,41 Eur išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio iki 2015-03-01 išieškojimo iš V. S. Pareiškėjas nurodė, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-03-05 patvirtinta taikos sutartimi sūnaus A. S. išlaikymui iki vaiko pilnametystės jis geranoriškai turėjo mokėti 200 Lt/mėn. Kadangi iki 2015 m. kovo mėn. pab. pareiškėjas, D. K. ir jų sūnus A. S. gyveno pareiškėjo namuose kartu kaip šeima, tai pastarasis sūnui teikė pilną išlaikymą. Nurodė, kad duodavo sūnui po 2 Lt kišenpinigių kasdien, o nuo 2015 m. sausio mėn. - po 10 Eur savaitei. Mokėjo už dailės mokyklą, pirko maistą, drabužius, nupirko planšetę, brangesnį mobilų telefoną. Apdraudė sūnų civilinės atsakomybės draudimu. Už draudimą gautais pinigais pagerino savo namų buitį, tuo pačiu pagerindamas ir vaiko buitį. Pareiškėjo manymu, jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra. Nuo 2015 m. kovo mėn., kai D. K. su sūnumi iš pareiškėjo namų išsikėlė, sūnaus išlaikymui jis moka po 60 Eur kas mėnesį.
Suinteresuotas asmuo antstolė J. B. 2015-03-25 patvarkymu pareiškėjo V. S. skundą patenkinti atsisakė. Nurodė, kad 2015-03-03 buvo pradėta vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko V. S. Įsiskolinimo suma 2015-03-01 sudarė 2 104,41 Eur. Skolininko skundą antstolė atmetė motyvuodama tuo, kad skolininkas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad teismo nustatyta tvarka teikė 200 Lt/mėn. vaiko išlaikymą.
Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2012-03-05 nutartimi patvirtino jos ir V. S. pasirašytą taikos sutartį, kurios 2 p. įtvirtinta, jog kiekvienas iš tėvų geranoriškai vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį skiria po 200 Lt (57,92 Eur), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną. Suinteresuotas asmuo D. K. pažymėjo, kad nuo taikos sutarties pasirašymo dienos iki 2015 m. kovo mėn., kai ji su sūnumi išsikėlė iš V. S. namų, pastarasis išlaikymo vaikui teismo nutartyje nustatytu būdu neteikė, dėl nutarties išaiškinimo, išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo į teismą nesikreipė, todėl skolininko neva teiktas išlaikymas vaikui natūra negali būti pripažintas tinkamu pareigos išlaikyti savo vaiką vykdymu. Be to, pareiškėjas ir neįrodė, kad teikė išlaikymą vaikui natūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015-09-23 nutartimi pareiškėjo V. S. skundą atmetė bei priteisė iš pareiškėjo išieškotojai 50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo išlaidos planšetei, brangesniam telefonui, nupirktiems nepilnamečiam sūnui, negali būti priskirtos prie vaiko išlaikymo lėšų ir į jas įskaičiuojamos, kadangi šios išlaidos viršija būtinumo ribas, be to, nurodyti daiktai buvo įteikti kaip dovanos, laisva valia. Teismas sprendė, kad pareiškėjo sumokėtos lėšos už sūnaus gyvybės draudimą taip pat negali būti įskaitytos į vaiko išlaikymą, kadangi už sūnaus draudimą gautas išmokas pareiškėjas panaudojo savo namų buities sąlygoms pagerinti. Teismas pripažino, kad pareiškėjo kasdien sūnui duodami kišenpinigiai įskaityti į vaiko išlaikymą, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, patvirtinančių, kiek konkrečiai už kiekvieną mėnesį nuo taikos su vaiko motina sudarymo iki 2015-03-01, kai vaikas su motina iš pareiškėjo namų išsikėlė, kiekvieną mėnesį pareiškėjas buvo davęs sūnui kišenpinigių, pareiškėjo prašymo panaikinti antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas V. S. atskiruoju skundu su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-09-23 nutartimi nesutinka ir prašo ją panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Apeliantas nurodė, kad teismas nustatė, jog pareiškėjas kasdien sūnui duodavo 2 Lt kišenpinigių, o nuo 2015 m. sausio mėn. – 10 Eur kiekvieną savaitę, tačiau vėliau nutartyje padarė priešingą išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, patvirtinančių, kiek konkrečiai už kiekvieną mėnesį jis davė savo sūnui kišenpinigių. Teismas turėjo imtis visų būtinų priemonių, kad bylos aplinkybės būtų visapusiškai išsiaiškintos. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad teismas apsiribojo tik faktais dėl kišenpinigių, dovanų ir gyvybės draudimo įmokų, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl kitų pareiškėjo pateiktų įrodymų, patvirtinančių sūnui teikto išlaikymo faktą. Teismui pateikti kvitai už 2012 m. kovo mėn. – 2015 m. balandžio mėn. laikotarpį patvirtina, jog vien maisto produktams, vaistams, mokykliniams reikmenims pareiškėjas išleido 1 160,84 Eur, už dailės mokyklą sumokėjo 75,3 Eur. Taigi pareiškėjas sūnaus poreikiams tenkinti geranoriškai skyrė daugiau nei 200 Lt/mėn. Išieškotoja D. K. teikiamą išlaikymą priėmė kaip tinkamą, nes dėl vykdomojo rašto išdavimo tuo laikotarpiu nesikreipė. Apeliantas pažymėjo, kad tarp jo ir išieškotojos sudarytoje taikos sutartyje nenurodyta, jog tėvas išlaikymą sūnui turi sumokėti pinigais, perduodant juos vaiko motinai ar pervedant į jos banko sąskaitą. Be to, apeliantas nurodė, kad, nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, yra antstolio ir skolininko, o ne skolininko ir išieškotojo interesų priešingumas, todėl teismas bylinėjimosi išlaidas iš skolininko išieškotojai priteisė nepagrįstai.
Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-09-23 nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie bylos naują rašytinį įrodymą - banko sąskaitos išrašą. Išieškotoja pažymėjo, kad skolininkas turėjo pateikti tikslius paskaičiavimus, kiek kišenpinigių sūnui ginčo laikotarpiu jis yra davęs, tačiau to nepadarė. Iš skolininko pateiktų kvitų negalima identifikuoti nei pirkusio asmens, nei kieno naudai nupirktos prekės buvo panaudotos. Suinteresuotas asmuo D. K. atkreipė dėmesį į tai, kad jos ir skolininko sudarytoje taikos sutartyje ji paskirta vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Tai reiškia, kad išlaikymo vaikui teikimo būdas – pinigais - šalių buvo aptartas, o apelianto neva teiktas išlaikymas natūra neatitiktų teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Išieškotojos, kaip nepilnamečio sūnaus turto tvarkytojos uzufrukto teise, ir skolininko materialiniai interesai skirtingi, todėl jo teiginiai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti ir atmestini. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad naują įrodymą - banko sąskaitos išrašą – į bylą pateikti būtinybė iškilo tik apeliantui pateikus atskirąjį skundą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje sprendžiamas klausimas, ar antstolė J. B. pagrįstai 2015-03-03 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą.
Byloje nustatyta, kad 2012-03-05 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta V. S. ir D. K. pasirašyta taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Šios taikos sutarties 2 p. šalys susitarė, jog kiekvienas iš tėvų geranoriškai vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį skiria po 200 Lt (57,92 Eur), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną (v. b. l. 19). Byloje nėra ginčo, kad iki 2015 m. kovo mėn. šalys ir jų nepilnametis sūnus gyveno kartu V. S. namuose. 2014-11-18 D. K. kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą, kadangi V. S. nevykdo teismo patvirtintos šalių taikos sutarties, t. y. nemoka 200 Lt/mėn. sūnaus išlaikymo. Anykščių rajono apylinkės teismas 2014-11-27 nutartimi D. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkino (v. b. l. 18) ir 2014-12-08 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-88-266/2012 dėl vaiko išlaikymo išieškojimo iš skolininko V. S., su kuriuo ji kreipėsi į antstolę J. B. Pastaroji 2015-03-03 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0086/15/00336 išieškotojos D. K. pateiktą vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti.
Apelianto atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo argumentu, kad antstolė vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė nepagrįstai, kadangi jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad vykdomojo rašto išdavimo klausimas šiuo atveju buvo nagrinėjamas žodiniame teismo posėdyje. Teismas, išklausęs tiek D. K., tiek V. S., nutartimi nutarė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko V. S. išieškotojai D. K. išduoti. Ši teismo nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos galėjo būti apskųsta, tačiau byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat ir skolininkas V. S., jos neskundė, ir ji įsiteisėjo. Todėl išieškotojai buvo išduotas vykdomasis raštas, su kuriuo ji kreipėsi į antstolę dėl šio vykdomojo dokumento vykdymo.
Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2013). Taigi antstolis neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, o turi pareigą vykdyti tokio teismo procesinio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, jį priėmė (CPK 651 str. 1 d.). Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad 2014-12-08 vykdomasis raštas Nr. 2-88-266/2012 dėl vaiko išlaikymo išieškojimo iš skolininko V. S. antstolės J. B. buvo priimtas vykdyti nepagrįstai.
CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nagrinėjamu atveju dėl vaiko išlaikymo D. K. ir V. S. susitarė teismo patvirtinta taikos sutartimi, kurios 2 p. nustatyta, jog kiekvienas iš tėvų geranoriškai vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį skiria po 200 Lt (57,92 Eur), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną. Nors taikos sutartyje nenurodyta, kad V. S. po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį vaiko poreikiams tenkinti perduoda vaiko motinai ar perveda į jos ar vaiko banko sąskaitą, tačiau iš taikos sutartyje numatytos sąlygos, jog išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama vaiko motina, spręstina, kad D. K. ir V. S. susitarė, jog materialinis išlaikymas vaikui bus teikiamas pinigais. Tai patvirtina ir D. K. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas naujas įrodymas – 2012-03-16 – 2014-12-29 laikotarpio banko sąskaitos išrašas – iš kurio matyti, kad D. K., vykdydama nurodytą taikos sutartį, vaiko išlaikymui kas mėnesį pervesdavo po 200 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors apeliantas skunde ir nurodė, kad tarp jo bei išieškotojos sudarytoje taikos sutartyje nenurodyta, jog tėvas išlaikymą sūnui turi sumokėti pinigais, perduodant juos vaiko motinai ar pervedant į jos banko sąskaitą, tačiau Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nutartyje pažymėta, kad V. S. nurodė, jog, užbaigus bylą taikiai, jam priklausė mokėti išlaikymą sūnui po 200 Lt. Jis šių pinigų nemokėjo, nes D. K. atsisakė jam pateikti ataskaitas apie pinigų išleidimą. Vadinasi, pareiškėjas iš tiesų suprato ir žino, kad jis turi pareigą išlaikymą vaikui pagal taikos sutartį teikti pinigais, ir yra pripažinęs, jog šios pareigos nevykdė. Todėl apelianto argumentas, kad jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra, yra nepagrįstas.
Be to, apeliantas nurodė, kad iš jo išieškotojai nepagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl, skolininko skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos išieškotojai, kurios teisinis suinteresuotumas yra priešingas skolininko, buvo priteistos pagrįstai.
Suinteresuotas asmuo D. K. prašo prijungti prie bylos naują rašytinį įrodymą - banko sąskaitos išrašą. CPK 314 str. įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad būtinybė šį įrodymą pateikti iškilo tik pareiškėjui pateikus atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas jį priima ir prijungia prie bylos.
Atmetus apelianto atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui D. K. priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Iš teismui pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų matyti, kad už konsultaciją bei atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą D. K. advokatei sumokėjo 250 Eur. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, už atsiliepimą į atskirąjį skundą maksimaliai gali būti priteisiama 130 Eur (0,4 koeficientas (8.16. p.) * 325 Eur MMA). Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas. Tačiau, kadangi patirtų bylinėjimosi išlaidų ataskaitoje suteiktos paslaugos nėra atskirtos, apskaičiuoti tikslią sumą, kuri maksimaliai gali būti priteista už nurodytų veiksmų atlikimą, nėra galimybės, todėl prašoma priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma mažintina. Atsižvelgdamas į atsiliepimo į atskirąjį skundą sudėtingumą bei apimtį, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, teismas sprendžia, kad suinteresuotam asmeniui D. K. iš apelianto V. S. priteistina 100 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma.
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-09-23 nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r i a:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-09-23 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 100 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Teisėja Eglė Surgailienė