Civilinė byla Nr. e2A-195-253/2021

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01241-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.6; 2.6.1.3.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. G., J. G. (J. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams V. G. ir J. G. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. M., R. M., A. Z., I. J., R. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – GNSB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydama: priteisti solidariai iš atsakovų 1 904,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso namas (butas), adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra ieškovės administruojamoje teritorijoje. 2018 m. birželio 21 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 5, 7 punktais susirinkimo metu buvo svarstyta dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių asfaltavimo ir rangovo išrinkimo bei infrastruktūros mokesčio. Atlikus numatytus infrastruktūros darbus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių asfaltavimo darbų kaina bendrijai sudarė 69 631,54 Eur. 2018 m. birželio 30 d. buvo pasirašyta rangos sutartis ir atlikti gatvių asfaltavimo darbai. Atsakovai naudojasi asfaltuota (duomenys neskelbtini) gatve, patekdami į savo sklypą, tačiau atsakovai nesumokėjo kaupiamojo mokesčio, skirto infrastuktūrai gerinti. 

2.       Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės jų patirtas atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad neneigia savo pareigos mokėti infrastruktūros mokesčius, tačiau ieškovė nepaaiškina, iš ko susideda skola. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Minėtu sprendimu nusprendė priteisti solidariai iš atsakovų 1 580,00 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. liepos 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 554,72 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei; kitą ieškinio dalį atmetė; atsakovų prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovams 262,31 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovų po 18,00 Eur žyminio mokesčio.

4.       Teismas nurodė, kad atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas yra ieškovės administruojamoje teritorijoje, taigi, šios gatvės pagerinimas ją išasfaltuojant yra susijęs su atsakovų interesais, atsakovai naudojasi (duomenys neskelbtini) gatve, todėl jiems kyla pareiga sumokėti už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių asfaltavimo darbus.

5.       Teismas pabrėžė, jog kaupiamųjų lėšų apskaita ir tvarkymas siejami su konkrečiu turtu, kurio savininkas jas moka, o ne su konkrečiu asmeniu, kuris jas moka. 

6.       Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovų sumokėta kaupiamojo mokesčio dedamoji dalis sudaro 45,00 Eur. Kadangi atsakovai yra sumokėję 45,00 Eur kaupiamųjų lėšų, tai ieškovė šia suma sumažino įmokos dydį ir reikalauja iš atsakovų sumokėti 1904,00 Eur. Taip pat pažymėjo, kad, priskaičiuotą 1 950,00 Eur infrastruktūros mokestį mažinant atsakovų sukauptomis 45,00 Eur dydžio kaupiamojo mokesčio lėšomis, ieškovės prašomas priteisti įsiskolinimo dydis turėtų sudaryti 1 905,00 Eur, tačiau teismas bylą nagrinėja neperžengdamas ieškinio ribų, t. y. pareikšto reikalavimo ribų dėl 1 904,00 Eur skolos priteisimo.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovė reikalaujamos sumos, t. y. infrastruktūros mokesčio, kurį privalo sukaupti ir sumokėti kiekvieno turto savininkas, nėra sumažinusi kitų buvusių savininkų sumokėtų kaupiamųjų įmokų dydžiais.

8.       Teismas padarė išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog buvusio turto savininko A. Z. sumokėta kaupiamąja įmoka buvo padengta jo skola bendrijai, todėl jos dydžiu mažinti ieškovės reikalaujamą priteisti sumą nėra teisinio bei faktinio pagrindo. 

9.       Teismas pažymėjo, kad perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui, todėl, pasikeitus konkretaus turto savininkui, kaupiamųjų lėšų apskaitoje sukauptos lėšos ir toliau į apskaitą traukiamos ta pačia tvarka, kaip konkretaus turto savininko sukauptos kaupimo lėšos, tik kaip savininkas jau įvardijamas kitas asmuo.

10.       Teismas nustatęs, jog buvusi turto savininkė I. J. buvo sukaupusi 324,00 Eur kaupiamųjų lėšų, šios lėšos nėra grąžintos ir yra ieškovės kaupiamojoje sąskaitoje, nusprendė, kad ieškovė nepagrįstai šių lėšų nepripažino kaip atsakovų turto sukauptų kaupiamųjų lėšų ir jų neįskaitė į atsakovų mokėtiną infrastruktūros mokestį, kuris turi būti dengiamas iš turto savininko sukauptų kaupiamųjų lėšų, ir šia suma nepagrįstai nesumažino prašomos priteisti sumos.

11.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašoma suma turi būti sumažinta 324,00 Eur suma ir atsakovų skola ieškovei sudaro 1580,00 Eur. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų sumokėję 1 580,00 Eur bendrijai, todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 1 580,00 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3, 4 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas arba DNSBĮ) 25 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). 

12.       Teismas nurodė, jog tenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovų priteistinos įstatyme numatytos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 580,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovai (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės atsakovų naudai visas šioje byloje jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo ieškovės prašomo priteisti infrastruktūros mokesčio mažinti ir A. Z. sumokėtomis kaupimo įmokomis: 1) 2019 m rugpjūčio 8 d. protokolu-nutarimu Nr. 1 priimant sprendimą dėl A. Z. sumokėtų 91,21 Eur kaupimo įmokų likimo, jau buvo įvykę trys turto perleidimo sandoriai, dėl kurių A. Z. jokių teisių ir pareigų į šias lėšas nebeturėjo, ir šio protokolo metu visas su jomis susijusias teises ir pareigas jau buvo perėmę atsakovai; 2) nuo momento, kai A. Z. įmokėjo kaupimo įmokas, jos tapo lėšomis, į kurias jokie išieškojimai pagal jo atskiras prievoles negali būti nukreipiami, tačiau 2019 m rugpjūčio 8 d. protokolu-nutarimu Nr. 1 ieškovės valdyba iš esmės nusprendė A. Z. įsiskolinimą už infrastruktūros mokestį padengti iš jo sumokėtų kaupimo įmokų; 3) 2019 m rugpjūčio 8 d. protokolu-nutarimu Nr. 1 priimti sprendimai yra susiję su kaupimo lėšų panaudojimu, A. Z. skolinių įsipareigojimų įskaitymu ir nurašymu. Ieškovės įstatų 8.5 punkte numatyta ieškovės valdybos kompetencija, iš kurios aiškiai matyti, kad ieškovės valdybai nėra suteikta teisė priimti sprendimus dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo, bendrijos kreditinių reikalavimų įskaitymo ar nurašymo ar dėl kitokio bendrijos turto naudojimo. Tokia teisė yra išimtinė ieškovės visuotinio susirinkimo kompetencija pagal įstatų 5.2 punktą, o ieškovės valdyba su lėšomis turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurie jai yra numatyti pajamų ir išlaidų sąmatoje, patvirtintoje bendrijos narių susirinkimo (Įstatų 12.5 punktas). Todėl 2019 m rugpjūčio 8 d. protokolu-nutarimu Nr. 1 priimti sprendimai yra niekiniai ir šiuo aspektu. 

13.2.                      Nors 2019 m rugpjūčio 8 d. protokolo-nutarimo Nr. 1 teisėtumas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau bylos aplinkybės savaime rodo, jog, nepriklausomai nuo to, ar šis nutarimas galioja ar ne, juo priimti sprendimai niekaip negali būti susiję su atsakovų perimtomis pareigomis ir teisėmis į buvusių savininkų sumokėtas kaupiamąsias lėšas. Tai, kad ieškovė minėtu nutarimu nutarė sumažinti A. Z. skolą suma, kurią ji įvardijo kaupimo įmokomis, niekaip nepanaikina ir nepakeičia atsakovų turtui priskirtų kaupimo lėšų sumos, į kurią patenka visos buvusių savininkų sumokėtos kaupimo įmokos. Tai, kad ieškovė nutarė 2019 m rugpjūčio 8 d. protokolu-nutarimu atlikti įstatymo draudžiamus veiksmus su A. Z. kaupimo lėšomis, nesukelia jokių teisinių padarinių ir neturi jokios teisinės reikšmės šiai bylai, nes 2019 m rugpjūčio 8 d. momentu jokių lėšų, kurios galėtų būti laikomos A. Z. priklausančiomis kaupimo lėšomis, ieškovė nebeturėjo. A. Z. sumokėtos kaupimo lėšos nebepriklausė jam nuo turto perleidimo I. J. 2014 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, o nuo to momento, kai A. Z. šias lėšas sumokėjo kaip kaupimo įmokas, į jas pagal teisės aktus tapo nebegalima nukreipti jokių (netgi ir paties A. Z.) skolų išieškojimo.

13.3.                      Byloje nebuvo nustatyta ir ieškovė neįrodė, kad A. Z. sukauptos kaupimo lėšos neperėjo I. J., jai įsigijus turtą 2014 metais, taip pat nepateikė įrodymų, kad šios kaupimo lėšos neteko savo statuso, dėl kurio į jas bet koks prievolių vykdymo nukreipimas yra negalimas. Ieškovė nepateikė įrodymų ar argumentų, kurie sudarytų pagrindą atsakovams priklausančiomis kaupimo lėšomis padengti A. Z. skolas ieškovei. A. Z. kaupimo įmokų skolų neturėjo, o skola, kuriai dengti neva buvo panaudotos jo sukauptos lėšos, yra už infrastruktūrą, todėl tokie skoliniai A. Z. įsipareigojimai paskui turtą naujiems turto savininkams neseka ir nauji turto savininkai už buvusio savininko skolas prieš ieškovę neatsako. 

13.4.                      Atsakovai niekada neneigė pareigos sumokėti infrastruktūros įmoką, apskaičiuotą tinkama tvarka, ieškovei nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl šios įmokos priteisimo. Ieškovės teisės nebuvo pažeistos, o įmokos nesumokėjimą iki šiol lėmė pačios ieškovės vengimas nurodyti atsakovams tinkamai apskaičiuotą įmokos dydį, sumažinant mokestį visų atsakovų turto buvusių savininkų sumokėtomis kaupimo įmokomis.

13.5.                      Ieškovė dėl A. Z. sukauptos kaupimo lėšų sumos teikė prieštaringą informaciją, iš pradžių teigdama, kad A. Z. sukaupė 91,21 Eur, vėliau – kad sukaupė 83,99 Eur kaupimo lėšų. Dėl šių priežasčių ieškovės ieškinys turi būti atmestas visa apimtimi, nes jos teisės nebuvo pažeistos, ir ieškovei pasiūlytina pateikti atsakovams mokėjimo pranešimą su tinkamai apskaičiuotu infrastruktūros mokesčio dydžiu. 

13.6.                      Teismo sprendimas priteisti iš atsakovų procesines palūkanas nuo priteistos sumos yra nepagrįstas. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, konstatavo, kad ieškovė veikė prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą, ją vilkino. Tačiau kartu teismas priteisė ieškovei procesines palūkanas, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo pačios ieškovės veiksmais vilkintos bylos išsprendimo trukmės.

13.7.                      Apeliantai sutinka su teismo išvadomis, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės elgesys buvo netinkamas ir sudarantis pagrindą nukrypti nuo bendro bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo – „pralaimėjęs moka“. Taip pat sutinka su teismo išvadomis, kad ieškovė ginčo dalį inicijavo nepagrįstai, dėl to vėliau atsisakė dalies ieškinio reikalavimų. Tačiau nesutinka su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu šių aplinkybių kontekste. 

13.8.                      Atsakovai nuosekliai tiek iki teismo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad neneigia savo pareigos mokėti infrastruktūros mokestį pagal 2018 m. birželio 21 d. protokolo Nr. 5 12 punktą, tačiau nesutiko su ieškovės atliktu atsakovų mokėtinos infrastruktūros mokesčio dalies skaičiavimu – kiek tai susiję su netinkamu kaupimo įmokų priskyrimu infrastruktūros mokesčiui.

13.9.                      Nagrinėjant bylą iš esmės pakartotinai ir teismui tikslingai reikalaujant pateikti informaciją, ieškovė ją pateikė tik po penkto teismo įpareigojimą ją pateikti, o iš jos tapo aišku, kad ieškovė visada žinojo, kiek yra sumokėję kaupimo įmokų buvę atsakovų turto savininkai, tačiau šios informacijos tikslingai neteikė ir manipuliavo jos nebuvimu.

13.10.                      Teismui tik po daugiau nei metų antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pavyko iš ieškovės gauti reikiamą informaciją apie atsakovų turto buvusių savininkų kaupimo įnašus. Suprantama, kad ir atsakovai šio mokesčio dydžio patys be ieškovės turimos, tačiau neteikiamos informacijos neturėjo galimybės apskaičiuoti. Ieškovės elgesys sudaro pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos didesniu mastu, nei nusprendė teismas skundžiamame sprendime.

13.11.                      Atsižvelgus į tokį ieškovės elgesį, socialiai neteisinga dėl šio proceso kaltais laikyti atsakovus, kurie aktyviai siekė išsiaiškinti savo mokėtiną infrastruktūros mokesčio dydį, ir šio klausimo išsprendimas priklausė išimtinai nuo ieškovės valios teikti informaciją ir pateiktos informacijos išsamumo. 

13.12.                      Atsakovai mano, kad nagrinėjamu atveju dėl proceso kalta yra išimtinai pati ieškovė, todėl jai neturi būti atlyginamos jokios jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovams turi būti priteisiamos iš ieškovės visos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos. 

14.       Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą; priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1.                      Ieškovė savo teikiamuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, kad buvusių savininkų sumokėtos kaupiamosios lėšos atsakovo skolos dydžio nemažina, nes A. Z. sumokėta 83,99 Eur suma yra panaudota pagal 2019 metų rugpjūčio 8 d. protokolą-nutarimą Nr. 1.

14.2.                      Pagal byloje esantį 2019 m. rugpjūčio 8 d. protokolą-nutarimą Nr. 1 „Dėl buvusio bendrijos nario A. Z. skolos bendrijai ir infrastruktūros mokesčio ir kaupimo lėšų panaudojimo“ matyti, kad bendrijos valdymo organai nutarė: turto (duomenys neskelbtini), buvusio savininko A. Z. statybinio įnašo likutį, kuris yra 1 256,93 Eur, ir kaupimo mokesčio dydį (91,21 Eur) laikyti daliniu skolos kompensavimu bendrijai už nesumokėtą papildomą infrastruktūros įmoką, kuri yra 8 109,36 Eur. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo ieškovės reikalaujamą mokėti sumą sumažinti A. Z. sukauptomis 83,99 Eur kaupiamosiomis lėšomis.

14.3.                      Ieškovė nesutinka ir su apeliantų argumentu, kad GNSB (duomenys neskelbtini) priimti sprendimai 2019 m. rugpjūčio 8 d. protokolu-nutarimu Nr. 1 yra niekiniai. Atsakovai priešieškinio dėl jiems perėjusių su kaupiamosiomis lėšomis susijusių teisių ir pareigų nereiškė, todėl, neginčydami bendrijos priimtų sprendimų, o ginčydami tik jų pagrindu pateiktus reikalavimus sumokėti mokesčius, atsakovai neturi teisės įrodinėti mokesčių nepagrįstumo. Bendrijos sprendimai yra galiojantys tol, kol jie nėra nuginčyti.

14.4.                      Teismas skaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas įvertino ieškovės elgesį ir bylinėjimosi išlaidas sumažino 30 procentų.

14.5.                      Ieškinys patenkintas iš dalies ieškovės naudai, ieškovė nesutinka su apeliantų argumentu, kad ieškovė gindama savo teises kreipėsi į teismą nepagrįstai.

15.       Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą, bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 

17.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. 

18.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) bei apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

19.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 2 025,81 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. sausio 27 d. pateikė prašymus dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, atsisakė ieškinio dalies dėl 120,81 Eur (80,74 Eur + 40,07 Eur) skolos priteisimo, nes nurodytą sumą atsakovai sumokėjo. Sumažinusi savo reikalavimą ieškovė prašė: priteisti solidariai iš atsakovų 1 904,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino; priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinės bylos dalį dėl 120,81 Eur skolos priteisimo solidariai iš atsakovų nutraukė; priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 1 904,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas – 1 132,56 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 566,28 Eur; priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 43,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalį dėl 1 904,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, konstatuodamas, jog ieškovės prašoma suma turi būti sumažinta 324,00 Eur suma ir atsakovų skola ieškovei sudaro 1 580,00 Eur. Ginčijamoje sprendimo dalyje padarė išvadą, kad mažinti ieškovės reikalaujamą priteisti sumą nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Nurodė, jog tenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovų priteistinos įstatyme numatytos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 580,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės GNSB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta, kad nėra pagrindo ieškovės reikalaujamos mokėti sumos sumažinti ir A. Z. sukauptomis 83,99 Eur kaupiamosiomis lėšomis. Apeliantai taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovų procesines palūkanas nuo priteistos sumos, ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama, teisėjų kolegija vertina tik apeliaciniu skundu apskųstos sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

22.       Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kartu pasisakydama dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.

Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo) 

23.       Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias gyvenamųjų namų savininkų bendrijos kaupiamąsias lėšas, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog šiuo atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovės kaupiamojoje sąskaitoje esančių atsakovų turto buvusio savininko A. Z. sukauptų 83,99 Eur lėšų.

24.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad GNSB (duomenys neskelbtini) Įstatų (t. 1, e. b. l. 25–39) 2.1 punktas numato, kad bendrijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kiti teisės aktai ir šie Įstatai.

25.       CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

26.       Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 24 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą bendrijos turtas – bendrijos lėšomis ar kitais teisėtais būdais įgytos materialinės, nematerialinės ir finansinės vertybės, jis yra atskirtas nuo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų turto. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti, valstybės ar savivaldybės paramos lėšos, pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos, o butų ir kitų patalpų savininkų pareiga mokėti įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus nustatyta įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

27.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kad GNSB (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 3 d. buvo reorganizuota į GNSB (duomenys neskelbtini) ir GNSB (duomenys neskelbtini) GNSB (duomenys neskelbtini) buvo perduotos piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, ir nekilnojamasis turtas pagal 2 priedą. GNSB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. kovo 4 d. 2015 m. kovo 4 d. buvo patvirtinti GNSB (duomenys neskelbtini) įstatai. Iš 2015 m. gegužės 4 d. apskaitos tvarkymo sutarties Nr. BMB 140 nustatyta, kad nuo 2015 m. gegužės 1 d. GNSB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą ir finansinių, mokestinių bei statistinių atskaitomybių parengimą Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų nustatyta tvarka atlieka UAB (duomenys neskelbtini) Atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas yra ieškovės administruojamoje teritorijoje.

28.       Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais (patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate (duomenys neskelbtini) suformuoti 2 atskiri nekilnojamojo turto objektai), esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. spalio 17 d. priklausė A. Z. (A. Z.), laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2017 m. birželio 5 d. priklausė I. J. (1838/3675 dalys), o likusios 1838/3675 dalys nuo 2014 m. spalio 17 d. priklausė ir šiuo metu priklauso I. M. ir R. M., laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. 1838/3675 dalys priklausė R. M., laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. priklausė ir šiuo metu 1838/3675 dalys priklauso atsakovams.

29.       Byloje nustatyta, jog ieškovė yra atidariusi banko sąskaitą, skirtą kaupiamosioms lėšoms rinkti. Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, jog kiekvieną mėnesį turto savininkas turėjo sumokėti po 9,00 Eur kaupiamųjų lėšų.

30.       Iš 2018 m. birželio 21 d. GNSB (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 5 matyti, kad susirinkimo metu darbotvarkės 7 punktu svarstytas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių asfaltavimo ir rangovo išrinkimo. Nutarta įpareigoti bendrijos pirmininką S. G. pasirašyti sutartį su rangovu iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. dėl šių gatvių asfaltavimo, prieš balsavusių nebuvo. 2018 m. birželio 21 d. GNSB (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo metu 12 punktu taip pat buvo svarstytas klausimas dėl infrastruktūros mokesčio ir jo likučio paskirties: 12.1 punktu nutarta infrastruktūros mokesčio įnašo pinigų permokas arba skolas perskaičiuoti ir pateikti kiekvienam individualiai, prieš balsavusių nebuvo; 12.2 punktu nutarta visus kaupimo įnašus, įneštus iki 2017 m. gruodžio 31 d., perskaičiuoti ir priskirti infrastruktūros mokesčių įnašų grupei, kiekvienam individualiai, kaip permoką ar skolą, prieš balsavusių nebuvo; 12.3 punktu nutarta patvirtinti 1 950,00 Eur infrastruktūros mokesčio įnašo dydį, kurį privalo sukaupti iki 2018 m. rugsėjo 15 d. kiekvienas turto vieneto savininkas arba pusę sumos – bendraturtis, prieš balsavusių nebuvo.

31.       Byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių asfaltavimo darbai yra atlikti, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2019 m. balandžio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra, pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 2 ir atliktų darbų aktas, iš kurių nustatyta, kad darbų kaina sudarė 69 631,54 Eur.

32.       2019 m. rugpjūčio 8 d. protokolu-nutarimu Nr. 1 „Dėl buvusio bendrijos nario A. Z. skolos bendrijai ir infrastruktūros mokesčio ir kaupimo lėšų panaudojimo“ nutarta turto (duomenys neskelbtini), buvusio savininko A. Z. statybinio įnašo likutį, kuris yra 1 256,93 Eur, ir kaupimo mokesčio dydį (91,21) Eur laikyti daliniu skolos kompensavimu bendrijai už nesumokėtą papildomą infrastruktūros įmoką, kuri yra 8 109,36 Eur. 

33.       Iš GNSB (duomenys neskelbtini) buhalterinės pažymos apie priskaičiuotą ir sumokėtą kaupiamąjį mokestį (adresas (duomenys neskelbtini)) iki 2017 m. gruodžio 31 d. turto savininkams nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2014 m. spalio 13 d. A. Z. buvo priskaičiuota 83,99 Eur kaupiamojo mokesčio, sumokėta 83,99 Eur, panaudota įmokoms padengti 83,99 Eur; laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 27 iki 2017 m. birželio 16 d. I. J. buvo priskaičiuota 259,21 Eur kaupiamojo mokesčio, sumokėta 104,00 Eur, skola 155,21 Eur, sumokėta suma nepanaudota; laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. R. M. priskaičiuota 18,00 Eur kaupiamojo mokesčio, skola 18,00 Eur; laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovams priskaičiuota 27,00 Eur, sumokėta 27,00 Eur, panaudota 27,00 Eur.

34.       Iš 2019 m. liepos 9 d., 2020 m. kovo 9 d. GNSB (duomenys neskelbtini) priskaitymų, komisinių, skolos, delspinigių pažymų nustatyta, kad atsakovams už 2018 m. birželio mėnesį priskaičiuotas infrastruktūros mokestis sudaro 1 950,00 Eur, infrastruktūros mokestis (patirtos išlaidos) sudaro 80,74 Eur, o kaupiamojo mokesčio dedamoji dalis sudaro 45,00 Eur.

35.       Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 21 d. atsakovė pateikė prašymą priimti ją į GNSB (duomenys neskelbtini) Taip pat nustatyta, jog kreipėsi į bendrijos pirmininką, siekdama išsiaiškinti 2018 m. birželio mėnesį nurodyto įsiskolinimo pagrįstumą.

36.       Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas atsakovams dėl skolos priteisimo iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad atsakovai naudojasi asfaltuota (duomenys neskelbtini) gatve, patekdami į savo sklypą, tačiau nesumokėjo kaupiamojo mokesčio, skirto infrastuktūrai gerinti. Atsakovai teigė, jog sutinka mokėti už bendrijos atliktus kelio asfaltavimo darbus, neginčija nustatyto infrastruktūros mokesčio dydžio, tačiau nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti 1 904,00 Eur suma turėtų būti mažinama ne tik jų sumokėtomis kaupiamosiomis lėšomis, bet ir buvusių savininkų lėšomis, esančiomis kaupiamųjų lėšų sąskaitoje. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo dalyje padarė išvadą, kad mažinti ieškovės reikalaujamą priteisti sumą atsakovų buvusio turto savininko A. Z. sumokėta kaupiamąja įmoka (83,99 Eur) nėra pagrindo.

37.       Apeliantai apeliaciniame skunde, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodo, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo ieškovės prašomo priteisti infrastruktūros mokesčio mažinti ir A. Z. sumokėtomis kaupimo įmokomis. Teigia, jog byloje nebuvo nustatyta ir ieškovė neįrodė, kad A. Z. sukauptos kaupimo lėšos neperėjo I. J., jai įsigijus turtą 2014 metais, taip pat nepateikė įrodymų, kad šios kaupimo lėšos neteko savo statuso, dėl kurio į jas bet koks prievolių vykdymo nukreipimas yra negalimas. Ieškovė nepateikė įrodymų ar argumentų, kurie sudarytų pagrindą atsakovams priklausančiomis kaupimo lėšomis padengti A. Z. skolas ieškovei. A. Z. kaupimo įmokų skolų neturėjo, o skola, kuriai neva buvo panaudotos jo sukauptos lėšos, yra už infrastruktūrą, todėl tokie skoliniai A. Z. įsipareigojimai paskui turtą naujiems turto savininkams neseka ir nauji turto savininkai už buvusio savininko skolas prieš ieškovę neatsako.

38.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad nesutinka ir su apeliantų argumentu, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo ieškovės reikalaujamą mokėti sumą sumažinti A. Z. sukauptomis 83,99 Eur kaupiamosiomis lėšomis. Teigia, kad ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog GNSB (duomenys neskelbtini) priimti sprendimai 2019 m. rugpjūčio 8 d. protokolu-nutarimu Nr. 1 yra niekiniai. Bendrijos sprendimai yra galiojantys tol, kol jie nėra nuginčyti. Atsakovai priešieškinio dėl jiems perėjusių su kaupiamosiomis lėšomis susijusių teisių ir pareigų nereiškė, todėl, neginčydami bendrijos priimtų sprendimų, o ginčydami tik jų pagrindu pateiktus reikalavimus sumokėti mokesčius, atsakovai neturi teisės įrodinėti mokesčių nepagrįstumo.

39.       Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis) yra išaiškinęs, jog: i) įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį, t. y. atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis); ii) atsikirtimais į ieškinį atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai gali būti materialiojo ar procesinio teisinio pobūdžio. Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimais atsakovas nurodo faktines aplinkybes, argumentus, paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą; iii) įstatyme nenurodyta, nei kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, nei kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visų pirma nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). 

40.       Nagrinėjamu atveju, ieškovei prašant priteisti iš atsakovų skolą, tenka pareiga įrodyti mokesčių apskaičiavimo tvarką bei dydžius, o atsakovams ginčijant mokesčių apskaičiavimą ir dydį tenka pareiga įrodyti, kad mokesčiai apskaičiuoti neteisingai.

41.       Nagrinėjamoje byloje atsakovai nuo pareikšto ieškovės reikalavimo gynėsi atsikirtimais, išdėstytais teismui pateiktame atsiliepime. Minėta, jog atsakovai nuo pareikšto ieškovės reikalavimo gynėsi, be kita ko, nurodydami tokias aplinkybes: sutinka mokėti infrastruktūros mokestį, tačiau jis turi būti mažinamas atsakovų turto buvusių savininkų sumokėtomis kaupiamosiomis lėšomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės atsisakymą įskaityti buvusių savininkų lėšas, esančias kaupiamojoje lėšų sąskaitoje, atsakovai gali paneigti atsikirtimų į ieškinį forma. Atsižvelgiant į tai, pirmiau aptartas ieškovės argumentas laikytinas teisiškai nepagrįstu.

42.       Pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ši pareiga, minėta, nustatyta ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte, o lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-684/2018). CK 4.82 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, jog į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė. Ginčus dėl kaupiamųjų lėšų sprendžia teismas.

43.       Kaupiamųjų lėšų sąskaitos teisinis statusas, disponavimas šiomis lėšomis, inter alia (be kita ko), nustatytas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje. Pagal minėtoje teisės normoje nustatytą reguliavimą visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai; bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno indėlininko – buto ar kitos patalpos (pastato) savininko lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles. 

44.       Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas kaupiamųjų lėšų reglamentavimas lemia tai, kad, atsakovams tapus buto (t. y. dalies gyvenamojo namo) ir dalies žemės sklypo savininkais, jiems pagal įstatymą perėjo teisės bei pareigos, susijusios su buvusių savininkų sumokėtais kaupiamaisiais įnašais, t. y. visos buvusių savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, kurios buvo į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos buvusiems atsakovų turto savininkams.

45.       Bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. protokolu-nutarimu Nr. 1 „Dėl buvusio bendrijos nario A. Z. skolos bendrijai ir infrastruktūros mokesčio ir kaupimo lėšų panaudojimo“ GNSB (duomenys neskelbtini) valdyba ir revizorių komisija nutarė: turto (duomenys neskelbtini), buvusio savininko A. Z. statybinio įnašo likutį, kuris yra 1 256,93 Eur, ir kaupimo mokesčio dydį (91,21 Eur) laikyti daliniu skolos kompensavimu bendrijai už nesumokėtą papildomą infrastruktūros įmoką, kuri yra 8 109,36 Eur. GNSB (duomenys neskelbtini) atstovas S. G. 2020 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo protokolu buvo sutvarkyta bendrijos dokumentacija dėl nekilnojamojo turto, kurio dalis šiuo metu priklauso atsakovams, buvusio savininko paliktų įsiskolinimų bendrijai. 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu S. G. taip pat nurodė, kad bendrija yra priėmusi sprendimą dėl A. Z. pinigų likučio. Šis protokolas nėra nuginčytas, todėl galiojantis. Protokole nurodoma, jog A. Z. kaupimo mokesčio dydis yra 91,21 Eur, tačiau ieškovės pateikti buhalteriniai duomenys patvirtina, jog A. Z. buvo sumokėjęs 83,99 Eur, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo padaryta klaida, A. Z. buvo priskaičiuota 83,99 Eur ir jis šią sumą buvo sumokėjęs. Taigi 2019 m. rugpjūčio 8 d. protokolu-nutarimu Nr. 1 ieškovės valdyba iš esmės nusprendė A. Z. įsiskolinimą už papildomą infrastruktūros mokestį dengti iš jo sumokėtų kaupimo įmokų.

46.       Nors bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvusio turto savininko A. Z. sumokėta kaupiamąja įmoka buvo padengta jo skola bendrijai, tačiau tokios teismo nustatytos aplinkybės nekeičia kaupiamojoje sąskaitoje esančių lėšų (jų dalies) paskirties – jos gali būti naudojamos tik pastatui (pastatams) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir negali paneigti pirmiau aptarto įstatymu nustatyto imperatyvaus draudimo išieškoti iš bendrijos kaupiamosios sąskaitos lėšų. Sutiktina su atsakovų atsiliepime nurodytais argumentais, jog 2019 m rugpjūčio 8 d. A. Z. sumokėtos kaupimo lėšos nebepriklausė jam nuo turto perleidimo I. J. pagal pirkimo–pardavimo sutartį, o nuo to momento, kai A. Z. šias lėšas sumokėjo, kaip kaupimo įmokas, į jas pagal teisės aktus tapo nebegalima nukreipti skolų išieškojimo.

47.       Byloje nustatyta, jog buvęs turto savininkas A. Z. buvo sukaupęs 83,99 Eur kaupiamųjų lėšų, todėl ieškovė nepagrįstai šių lėšų neįskaitė į atsakovų mokėtiną infrastruktūros mokestį, kuris turi būti dengiamas iš turto savininko sukauptų kaupiamųjų lėšų, ir šia suma nepagrįstai nesumažino prašomos priteisti sumos. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nurodytas nuostatas, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimo dalį pakeisti – ieškovės prašoma suma mažintina 83,99 Eur suma ir atsakovų skola ieškovei sudaro 1 496,01 Eur (1580,00 Eur – 83,99 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

48.       Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, jog teismo sprendimas priteisti iš atsakovų procesines palūkanas nuo priteistos sumos yra nepagrįstas. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, konstatavo, kad ieškovė veikė prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą, ją vilkino, tačiau priteisė ieškovei procesines palūkanas, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo pačios ieškovės veiksmais vilkintos bylos išsprendimo trukmės.

49.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

50.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, 2012 m. spalio 25 d., Teismų praktika Nr. 37). Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtas vienintelis pagrindas atleisti skolininką nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas – prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės.

51.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, konstatavo, jog ieškovė vilkino procesą ir didino bylinėjimosi išlaidas. 

52.       Taigi, įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ši sprendimo dalis keistina, iš atsakovų priteistinos įstatyme numatytos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 1 496,01 Eur sumos nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

53.       Pakeitus skundžiamą sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

54.       Pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašomas priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti trisdešimt procentų, paaiškino, jog šiuo atveju skirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių atsižvelgtina ne tik į atmestų bei patenkintų reikalavimų mastą, bet ir įvertintinas šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu. Byloje nustatyta, jog ieškovė, disponuodama visais ginčui išspręsti būtinais duomenimis, jų nepateikė laiku, dėl to byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat, teismui pareikalavus pateikti visus duomenis, jie nebuvo pateikti iš karto, teismo vertinimu, tokiais veiksmais ieškovė vilkino procesą ir didino bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo ir tai, jog ieškovė, turėdama visus duomenis apie sukauptas ir nepanaudotas kaupiamąsias lėšas, netikslino ieškinio sumos, atsakovai iš esmės neginčijo pareigos mokėti skolą, tačiau prašė pagrįsti apskaičiuotos skolos dydį, kai ieškovė pateikė papildomus rašytinius įrodymus dėl 80,74 Eur skolos, atsakovai bylos nagrinėjimo metu ją padengė, ieškovės reikalavimas priteisti 40,07 Eur skolos buvo pateiktas nesuėjus mokėjimo terminui ir atsakovai nepažeisdami termino sumokėjo šią skolą.

55.       Apeliantai sutinka su teismo išvadomis, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės elgesys buvo netinkamas ir sudarantis pagrindą nukrypti nuo bendro bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, tačiau nesutinka su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Atsakovai mano, kad nagrinėjamu atveju dėl proceso kalta yra išimtinai pati ieškovė, todėl jai neturi būti atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovams turi būti priteisiamos iš ieškovės visos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

56.       CPK 98 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

57.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018). 

58.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kreipimasis į teismą (ieškinio, pareiškimo ir kt. procesinio dokumento padavimas) yra procesinis veiksmas, ir jis gali būti vertinamas tinkamo procesinio elgesio požiūriu nepriklausomai nuo bylos baigties. Be to, šiuo atveju ieškovės procesinis elgesys (ar sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir ar vykdė įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas) nagrinėjamoje byloje buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos civilinės bylos pobūdį, ieškovės procesinį elgesį, įvertinusi ir tai, jog atsakovai iš esmės neginčijo pareigos mokėti skolą, atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, remdamasi CPK 93 straipsniu 4 dalimi, daro išvadą, jog yra pagrindas nagrinėjamu atveju nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovės prašomą priteisti atstovavimo išlaidų sumą sumažinti septyniasdešimt procentų.

59.       Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikytina, kad buvo patenkinta 79 procentai ieškinio reikalavimų (1 496,01 x 100 / 1904).

60.       Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 706,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 387,20 Eur advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, iš viso – 2 093,30 Eur. Atsakovai patyrė 1 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 43,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš viso 1 543,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

61.       Įvertinus tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (79 proc.), ieškovei iš atsakovų iš viso priteistina 496,11 Eur (1 653,71 Eur (2 093,30 Eur x 79 proc.) – 70 proc.), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 248,06 Eur. Atsakovams iš ieškovės priteistina 324,03 Eur (1 543 Eur x 21 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovų priteistina 172,08 Eur (496,11 Eur – 324,03 Eur) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 86,04 Eur.

62.       Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo teikiant teismui ieškinį yra atleista, žyminis mokestis valstybei iš jos nepriteistinas (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalis), tačiau proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteistina valstybei iš atsakovų 34,00 Eur žyminio mokesčio (43 Eur x 79 proc.), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 17,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kaupiamąsias lėšas, palūkanų priteisimą, proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

64.       Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės šios bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovai patyrė 536,00 Eur (36,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti) išlaidų, kurių atlyginimą prašė priteisti atsakovams.

66.       Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 605,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

67.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino 82 procentus atsakovų (apeliantų) apeliacinio skundo reikalavimų, ir tai, kad prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, apeliantei V. G. iš ieškovės priteistina 439,52 Eur (536,00 Eur x 82 proc.) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovei iš apeliantų priteistina 108,90 Eur (605,00 Eur x 18 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus tarpusavio įskaitymą, apeliantei iš ieškovės priteistina 330,62 Eur (439,52 Eur – 108,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t  a r i a :

atsakovų V. G., J. G. (J. G.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovės V. G. ir atsakovo J. G. 1 496,01 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt šeši eurai, 1 ct) skolą, 5 (penki) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 

Priteisti iš atsakovės V. G. ir atsakovo J. G. ieškovei gyvenamųjų namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno atsakovo po 86,04 Eur (aštuoniasdešimt šeši eurai, 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. G. ir atsakovo J. G. po 17,00 Eur žyminio mokesčio. Išaiškinti, jog ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovų pasirinktame banke (įmokos kodas 5660). 

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovų V. G. ir J. G. prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo atmesti.“ 

Priteisti iš ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atsakovei V. G. 330,62 Eur (trys šimtai trisdešimt eurų, 62 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Teisėjai Raimonda Andrulienė

                                                                                                                             Albina Pupeikienė

                                                                                                                             Alvydas Žerlauskas