(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 5 d. 

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Telia Lietuva, akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-10-28 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Telia Lietuva, akcinės bendrovės (toliau Telia Lietuva, AB) ieškinį dėl baudos priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Consilium optimum“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, 

nustatė: 

I. Ginčo esmė 

1. Ieškovė Telia Lietuva, AB prašė priteisti jai iš atsakovės 34 900 Eur baudą ir bylinėjimosi išlaidas. 

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti arba sumažinti netesybas iki protingo ir sąžiningo dydžio – 1 000 Eur, o likusią ieškinio dalį atmesti. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigė, kad sutarties pažeidimų nebuvo, dėl to ji neturinti mokėti sutartinių netesybų. Be to, teisme gautas atsakovės prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovė nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-10-28 nutartimi ieškovės Telia Lietuva, AB ieškinį atsakovei UAB „Consilium optimum“ dėl baudos priteisimo paliko nenagrinėtą.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Elelktroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 34 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta ūkio subjektų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka: Ryšių reguliavimo tarnyba privaloma ne teismo tvarka nagrinėja ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, taip pat ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas ir susijusių priemonių teikėjų dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių ginčus. ERĮ 34 straipsnio 16 dalyje įtvritinta, kad Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti, pasibaigus terminui, nustatytam šio straipsnio 20 dalyje, per kurį ginčo šalys turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės.

5. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai atsisakyti priimti prašymą išnagrinėti ginčą, palikti nenagrinėtą prašymą išnagrinėti ginčą, sustabdyti ginčo nagrinėjimą, taip pat kiti procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, užkertantys kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama (ERĮ 34 straipsnio 17 dalis).

6. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad kad ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ginčus privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja Ryšių reguliavimo tarnyba, o su šios tarnybos sprendimais nesutinkantys ūkio subjektai turi teisę kreiptis arba atitinkamai skųsti procesinius sprendimus tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui. 

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog buvo pasirašyta ieškovės Telia Lietuva, AB (nuomotojo) ir atsakovo UAB „Consilium optimum“ (nuomininko) 2019-04-01 Infrastruktūros nuomos sutartis Nr. 2019-00411 ir 2023-03-14 buvo pasirašytas atnaujintas 2 priedo 1 priedėlis „Vieta ryšių kabelių kanalų sistemoje“ dėl vietos ryšių kabelių sistemoje nuomos. Pagal sutartį nuomininkas nuomojosi vietą ieškovės ryšių kabelių kanalų sistemoje (toliau – RKKS). 

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, yra kilęsa dviejų ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir elektroninių ryšių paslaugas, ginčas dėl elektroninių ryšių infrastrūktūros nuomos sutarties nuostatų pažeidimo. Dėl to sprendė, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Šia tvarka dar galima pasinaudoti, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

9. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovė nepagrįstai, neišnaudojusi privalomos ginčo sprendimo ikiteisminės procedūros, kreipėsi į teismą, dėl ko atsakovė patyrė išlaidas, todėl šios išlaidos 8 204 Eur atsakovei buvo priteistos iš ieškovės.

III. Atskirojo skundo esmė.

10. Apelianė (ieškovė) Telia Lietuva, AB padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-10-28 nutarties. Apelianė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-10-28 nutartį. Jei teismas nepanaikins 2025-10-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, ieškovė prašo panaikinti šios nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

11. Apeliantės vertinimu, atsakovė nepateikė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatyto turinio prašymo dėl išlaidų priteisimo. Atsakovės pateikti įrodymai dėl advokato išlaidų yra nepakankami identifikuoti už kokius konkrečius procesinius veiksmusatsakovė sumokėjo užmokestį, todėl negalima įvertinti nurodytų išlaidų atitikties CPK 98 straispnio 2 dalyje nustatytiems advokato išlaidų dydžio apribojimams. Atsakovės išlaidos, teikiant naujus procesinius dokumentus po pasirengimo bylai nagrinėti užbaigimo susidarė dėl atsakovės neekonomiško ir neefektyvaus procesinio elgesio. Ieškovė elgėsi protingai ir sąžiningai, pareikšdama ieškinį, atsižvelgusi į teismų suformuotą precedentą tarp tų pačių šalių išnagrinėtoje byloje.

12. Nurodė, jog pasiruošimas bylai nagrinėti vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, tai reiškia, kad atsakovė savo poziciją galutinai suformuluoti ir pagrįsti turėjo ir galėjo atsiliepimu į ieškinį bei tripliku, tačiau atsakovė iki pasirengimo bylai nagrinėti užbaigimo ne kartą keitė savo poziciją ir dėl to rengė ir teikė vis naujus procesinius dokumentus bei dėl to buvo atidedami teismo posėdžiai, todėl pagrįstai spręstina, jog vėliau teismui teiktų procesinių dokumentų rengimo išlaidos susidarė dėl atsakovės netinkamo procesinio elgesio, dėl kurio buvo vilkinamas procesas ir didinamos bylinėjimosi išlaidos. 

13. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė teisme pareiškė reikalavimą dėl baudos priteisimo todėl, kad tarp tų pačių šalių jau yra išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-23192-905/2024 bei Vilniaus apygardos teismo 2025-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-950-861/2025), kurią teismas pagal analogišką ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo išnagrinėjo tiesiogiai, t. y. netaikydamas ERĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatose reglamentuotos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Atsižvelgiant į teismo jau suformuotą precedentą, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad ir šioje byloje pareikštas analogiškas reikalavimas dėl baudos priteisimo yra nagrinėtinas teisme.

14. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Telia Lietuva, AB atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-10-28 nutartį palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš Telia Lietuva, AB UAB „Consilium optimum“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai 

Atskirasis skundas atmestinas. 

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

16. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl baudos priteisimo paliko nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas Ryšių reguliavimo tarnyba privaloma ne teismo tvarka nagrinėja ginčus ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, taip pat ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas ir susijusių priemonių teikėjų dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių.

18. Ieškovė (apeliantė) tvirtina, kad byla yra ne dėl Elektroninių ryšių įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių.

19. Ieškinio dalykas yra šalių ginčas dėl nuomininko teisės naudotis su Nuomotoju sutarta vieta ryšių kabelių kanalų sistemoje (RKKS) tam tikromis sąlygomis, šios teisės pažeidimas ir atitinkamos šalių sulygtos netesybos. Šie dalykai yra Elektroninių ryšių įstatymo reglamentuojami visuomeniniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad yra CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą.

20. Klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinės pagalbos ir užmokesčio už ją susitaria, pasirašydami sutartį (Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis). Advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties (sėkmės mokesčio), jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis). Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6 punkte nurodyta, kad advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai; etikos kodekso 7.1 punkte skelbiama, kad advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo, mokėjimo ir apskaitos tvarką nustato Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai. 

21. Atsakovė pateikė įrodymus, kad turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 8 204 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, turint omenyje, kad atsakovės advokatai, atstovaudami klientei, turėjo surašyti atsiliepimą į ieškinį, tripliką, prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto. Šių dokumentų surašymas apima ir pasirengimą šiam darbui. Jis apmokamas pagal Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16 ir 8.19 p. nuostatas. Apskaičiavus užmokesčio dydį pagal paminėtas Rekomendacijų nuostatas, pagrįstas atsakovės sumokėtas užmokestis už advokatų pagalbą galėtų būti (pagal atitinkamų dokumentų pateikimo laiką ir Infolex platformos Maksimalių išlaidų advokatui kompensavimo skaičiuoklę): 5 594,75 + 3 503,85 + 954,80 = 10 053,40 Eur. Pirmosios instancijos teismas priteisė mažesnį užmokestį, todėl konstatuotina, kad priteistas užmokestis atsakovės advokatų pagalbai apmokėti yra pagrįsto dydžio ir priteistas pagrįstai.

22. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020). 

23. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, nepažeidžiant proceso ir materialinės teisės normų, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, tad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų panaikinti ją ar pakeisti nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

23. Kadangi byla išspręsta ne apeliantės (ieškovės) naudai, ieškovės Telia Lietuva, AB bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos. Atsakovė UAB „Consilium Optimum“ nurodė ir pateikė įrodymus, kad turėjo 2 323,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, todėl priteistinios atsakovei iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 98, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-10-28 palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Consilium Optimun, j. a. k. 3000049915, iš ieškovės Telia Lietuva, AB, j. a. k. 121215434, bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 2 323,20 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris eurus ir dvidešimt centų).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.