Civilinė byla Nr. 2-12520-435/2014
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08619-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija:
113.2.; 118.5.; 117.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U TA R T I S
2014 m. rugsėjo 15 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant pareiškėjui L. S., jo atstovei advokato padėjėjai Aušrinei Onaitienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Sigitai Padrėzienei, Linai Janulevičienei, nedalyvaujat pareiškėjai E. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų L. S. ir E. S. prašymą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjai L. S. ir E. S. kreipėsi į teismą su prašymu dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Pareiškėjai prašo pakeisti 2009-08-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21448-713/2009 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir šį punktą išdėstyti taip: „3. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo: 3.1 Šalių sutarimu L. S. teiks tokį išlaikymą nepilnamečiams vaikams: Išlaikymą piniginėmis lėšomis G. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) naudai iki pilnametystės bus mokama po 150 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt Lt) kas mėnesį. 3.2 Išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.208 str. nustatyta tvarka. 3.3 E. S. suteikiama uzufrukto teisė valdyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas.“ Prašyme nurodė, kad pareiškėjo L. S. finansinė padėtis smarkiai pablogėjo, jis neturi galimybių skirti nepilnametėms dukroms sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyto 600 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį išlaikymo, todėl sutarties punktas keistinas siekiant išvengti ginčų ateityje.
Pareiškėjas L. S. teismo posėdyje paaiškino, kad neįstengia mokėti tokio išlaikymo dydžio, dėl kurio buvo susitarta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo metu gyveno ir dirbo baldų dažytoju Anglijoje, gaudavo 1500 svarų sterlingų pajamas, todėl turėjo galimybę mokėti po 600 Lt per mėnesį dukrų išlaikymui. Buvusiai žmonai sukūrus naują šeimą ir netekęs darbo Anglijoje, 2012 m. gruodžio mėn. grįžo į Lietuvą. Nuo to laiko nesėkmingai bando įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje. Dirbo Lietuvoje tik du mėnesius UAB „Klaipėdos recycling“. Išėjo iš darbo, nes paaiškėjo, kad nemokės atlyginimo. Yra registruotas darbo biržoje, ieško baldų dažytojo arba vairuotojo darbo. Dalyvavo ne viename darbo pokalbyje, tačiau būdavo pasirenkami kiti kandidatai, nes jis neturi darbo patirties. Neatmeta galimybės vėl išvykti į Angliją, nuolat palaiko kontaktą su ankstesnio darbo vadybininkais, tačiau šiuo metu laisvų darbo vietų fabrike, kuriame dirbo, nėra. Nurodė, kad susitarė su buvusia žmona dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, nes kol kas neturi galimybių mokėti daugiau. Neturi jokių pajamų, turto, gyvena su tėvais ir yra visiškai jų išlaikomas. Pinigų dukrų išlaikymui skolinasi iš tėvų. Abu su pareiškėja suvokia, kad ji bet kada vėliau gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Patvirtino, kad neturi jokių sveikatos problemų. Nežino, ar dirba ir kiek uždirba buvusi žmona ir kaip už 150 Lt sumą galėtų pragyventi jo dukros. Pareiškėjo nuomone, žmona gyvena iš pašalpų ir ją išlaiko dabartinis partneris.
Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Aušrinė Onaitienė paaiškino, kad pakeisti sutarties sąlygą yra abiejų šalių laisva valia. Nors 150 Lt yra labai maža suma, bet nei buvusi pareiškėjo žmona, nei jo dukros neišreiškė savo pretenzijų dėl trūkstamų pinigų, kas reiškia, jog gaunamų lėšų užtenka pragyvenimui. Išvystyta pašalpų sistema Anglijoje neleidžia abejoti, kad pareiškėjai ir jos vaikams yra užtikrintos geresnės gyvenimo sąlygos negu pareiškėjui Lietuvoje. Pareiškėjai yra visos sąlygos kreiptis ateityje į teismą dėl išlaikymo padidinimo pasikeitus aplinkybėms. Sutinka, kad teikiamas išlaikymas turi atitikti vaikų poreikius. Nėra žinoma apie konkrečius specialius pareiškėjų dukrų poreikius šiai dienai. Pažymėjo, kad negalima užkrauti pareiškėjui naštos išlaikyti vaikus, kurie gyvena brangesnėje šalyje. Išlaikymo sumą būtina sumažinti stengiantis, kad pareiškėjas neįklimptų į dar didesnes skolas. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad bendros pareiškėjos ir jos dabartinio partnerio, su kuriuo veda bendrą ūkį, pajamos sudaro 36000 svarų sterlingų per metus, kas yra pakankamai didelė suma. Darbo biržos dokumentai liudija, kad L. S. naudojosi darbo biržos pasiūlymais, bet darbdavys vis pasirinkdavo kitą darbuotoją, kitų galimybių įsidarbinti nebuvo, pajamų neturi, todėl prašo atsižvelgti į šiuo metu sunkią materialinę padėtį ir tenkinti prašymą.
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, nurodė, kad teismo posėdyje dalyvauti negali, byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant (b. l. 81).
Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-06-26 pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad keičiant nustatytą išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ne tik į atsakovo galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad išlaikymas privalo užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas. Pareiškėjų prašoma pakeisti suma 150 Lt kas mėnesį tikrai neatitinka vaikų interesų. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio (b. l. 23). Išvadą teikiančios institucijos atstovės palaikė išvadą byloje, paaiškino, kad sumažinus išlaikymo dydį nuo 600 Lt iki 150 Lt nebūtų patenkinti net minimalūs vaikų poreikiai. Sutinka, kad būtų galimas išlaikymo dydžio sumažinimas, tik ne tokia suma.
Prašymas netenkintinas.
Civilinio kodekso (toliau CK) 3.53 straipsnio 3 dalis nustato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Dėl sprendimo pakeitimo sprendžiama ypatingąja teisena, pagal analogiją taikant Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 538-541 straipsnių nuostatas. Ypatingosios teisenos bylose yra paduodami pareiškimai ar prašymai, o CPK V dalies XXV skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (CPK 5 str. 4 d., 443 str. 7 d.). Paminėtos materialinės ir procesinės teisės normos leidžia daryti išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, paduoti pareiškimą teismui gali abu buvę sutuoktiniai, jeigu susitaria dėl naujų sutarties sąlygų.
Nustatyta, kad pareiškėjų santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2009-08-31 sprendimu, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sutarties 3.1. punkte numatyta, kad „Šalių sutarimu tėvas L. S. teiks tokį išlaikymą nepilnamečiams vaikams: išlaikymą piniginėmis lėšomis - G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), naudai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės bus mokama po 600 Lt (šešis šimtus litų) kas mėnesį.“ (b. l. 27-28).
Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 ir kt.).
Pareiškėjai prašymą grindžia pablogėjusia pareiškėjo L. S. turtine padėtimi.
Teismas pažymi, kad, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, t. y. kiekvienai šaliai tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.). Į bylą pateiktais įrodymais nustatyta, kad L. S. nuo 2013-01-16 yra registruotas darbo biržoje (b. l. 16). Pareiškėjas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 17, 29). VĮ „Regitra“ duomenimis, pareiškėjas nėra įregistravęs jokių transporto priemonių (b. l. 18). VSDFV pranešimas apie L. S. įdarbinimus laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-03-31 pateiktas nebuvo (b. l. 19). L. S. vardu atidarytoje Danske Bank sąskaitoje laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-04-04 likutis buvo 0 Lt (b. l. 20-21). Šiaulių banke, AB „SEB“ banke, AB „DnB“ banke, Swedbank, AB sąskaitų L. S. neturėjo ir neturi (b. l. 49, 69,71-72,74). Iš Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus pateiktų L. S. darbo ieškančio asmens kortelių kopijų (b. l. 50-67) nustatyta, kad pareiškėjas yra nurodęs, jog supranta ir kalba dviejomis užsienio kalbomis – rusų ir anglų, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi teisę vairuoti B ir C kategorijų transporto priemones. Pareiškėjas išreiškė pageidavimą dirbti traktorininku, B, C kategorijų vairuotoju, sunkvežimio vairuotoju. Pareiškėjas nuo 2013-02-11 -2013-05-03 dirbo UAB „Klaipėda Recycling“ vairuotoju ekspeditoriumi (b. l. 76-77). Atleidimo priežastis – darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu (savo noru) (b. l. 57). Bylos duomenimis, pareiškėjas yra jaunas, darbingo amžiaus ir byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių jis negali apskritai dirbti ir gauti pajamų. Pareiškėjas nurodo, kad aštuonerius metus dirbo Anglijoje. Tačiau byloje nėra duomenų apie priežastis, dėl kurių buvo nutraukti darbo teisiniai santykiai, taip pat duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs galimybe įsidarbinti kitose darbovietėse Anglijoje, užsitikrinti panašias pajamas, kurias gavo santuokos nutraukimo metu ir tokiu būdu vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su vaikų išlaikymu. Pareiškėjas teigia, jog Lietuvoje jam nepavyksta įsidarbinti, nes potencialūs darbdaviai pasirenka kitus kandidatus, tačiau iš darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelių nėra galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių pareiškėjui nepavyko įsidarbinti pagal darbo biržos pateiktus pasiūlymus. Pareiškėjo paaiškinimai bei byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo finansinė padėtis pablogėjo ne dėl tokių objektyvių esminių aplinkybių kaip liga ar neįgalumas, bet dėl nepajėgumo įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje. Tačiau vien tai, kad išlaikymo teikimas yra susijęs su skolų atsiradimu, finansine našta, savaime nepagrindžia išlaikymo dydžio sumažinimo tokiu mastu, kokiu šiuo konkrečiu atveju prašo pareiškėjai.
Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Nustatant, ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Pareiškėja pateikdama teismui dokumentus apie savo pajamas nurodė, kad augina tris nepilnametes dukras - G. S., D. S. ir I. B.. Po motinystės atostogų, kurios baigėsi 2014-06 mėn., ji į darbą negrįžo (b. l. 82). Pareiškėjos pateikti duomenys apie gaunamas pašalpas Anglijoje nepagrindžia, kad ženkliai sumažinus išlaikymo dydį bus pilnai užtikrintas pareiškėjų dukrų poreikių patenkinimas. Juo labiau, kad pareiškėja šiuo metu augina dar vieną mažametį vaiką ir nėra aiškus pateiktuose dokumentuose minimo asmens vaidmuo teikiant finansinę paramą pareiškėjai ir jos mažamečiams vaikams. Pažymėtina, kad nors pareiškėja prašo sumažinti išlaikymo dydį, tačiau ji, kaip uzufruktorė, turi pareigą veikti išimtinai savo nepilnamečių dukrų interesais (CK 3. 185 straipsnis, 3. 186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad pareiškėjo turtinės padėties pablogėjimas yra laikino pobūdžio ir pats savaime nesudaro teisinio pagrindo nuo 600 Lt iki 150 Lt mažinti kasmėnesinį išlaikymą dukroms. Pareiškėjo turtinės padėties pablogėjimas negali būti laikomas svarbesniu veiksniu už būtiniausių vaikų poreikių patenkinimo užtikrinimą. Pažymėtina, kad pareiškėjų prašomas kasmėnesinis išlaikymo dydis nesiekia net Vaikų išlaikymo fondo mokamos 1,5 MGL dydžio išmokos vienam vaikui per mėnesį. Pripažintina, kad pareiškėjų pateiktas prašymas iki 150 Lt sumažinti išlaikymo nepilnametėms dukroms dydį, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui, todėl netenkintinas.
Vadovaudamasis išdėstytu bei remdamasis CPK 538-541, 290-292 straipsnių nuostatomis, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjų L. S. ir E. S. prašymo dėl sutarties sąlygų pakeitimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskirtuoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teisme.
Teisėja Rūta Rimkevičienė