Teismingumo byla Nr. T-89/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29236-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2017 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Andžej Maciejevski ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovų A. Ž. ir R. Ž. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus miesto skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

              Pareikštu ieškiniu ieškovai teismo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių sudaryti su jais valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį; 2) netenkinus ieškinio, priteisti ieškovų naudai iš atsakovo 948,87 Eur nuostolių atlyginimo.

              Ieškovai nurodo, kad jie yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Šalia minėto ieškovų sklypo buvo valstybinės žemės juosta, iš vienos pusės besiribojanti su minėtu ieškovų sklypu, o iš kitos pusės – su keliu. Per minėtą valstybinės žemės plotą yra įvažiavimas į ieškovų sklypą. Ieškovai ilgą laiką minėtą su jų sklypu besiribojančios valstybinės žemės sklypą tvarkė ir prižiūrėjo. Atsižvelgdami į nedidelį ginčo žemės sklypo plotą, taip pat į tai, jog jis yra naudojamas įvažiavimui į ieškovų sklypą, taip pat įvertinę tai, jog šis plotas patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės apsaugos zoną (taigi nėra galimybių ginčo sklypą panaudoti jokiam racionaliam tikslui), ieškovai nusprendė išsiaškinti, ar būtų galimybė šį sklypą nupirkti. 2015 m. ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu įsigyti maždaug 334 kv. m. ploto įsiterpusį valstybinės žemės sklypą (dabartinis kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, buvo nustatyta, jog pradedamas rengti apie 1856 kv. m. teritorijos, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir valstybinė žemė, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. sausio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) suderino Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. 2017 m. sausio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsiuntė ieškovams pasirašyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dėl 334 kv. m. ploto žemės sklypo Vilniaus m. sav., Vilniaus m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektą. 2017 m. sausio 20 d. pasirašytą sutarties projektą ieškovai išsiuntė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui. 2017 m. birželio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovus, jog atsisako parduoti 334 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovo atsisakymas iš esmės argumentuojamas tuo, jog priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 521 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“, ieškovų pageidaujamas įsigyti žemės sklypas nebeatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, kadangi žemės sklypo kraštinių, pažymėtų skaičiais 1,4 ir 2,3, ilgis viršija 10 metrų. Pagal minėto Vyriausybės nutarimo 2.2 papunktį, antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tik tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki šio Nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Ieškovų teigimu, nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotas tęsti ginčo žemės sklypo pardavimo procedūras ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais. Alternatyviu ieškinio reikalavimu, ieškovai teismo prašo priteisti iš atsakovo 948,87 Eur turėtoms išlaidoms (nuostoliams) atlyginti, jeigu nebūtų patenkintas ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovais ginčo žemės sklypo pardavimo sutartį (ieškovai sumokėjo 900 Eur matininkui už žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą ir kadastrinių matavimų bylų parengimą pagal patvirtintą formavimo ir pertvarkymo projektą; 48,87 Eur ieškovai sumokėjo už ginčo žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre). Nurodytas išlaidas ieškovai patyrė vykdydami teisėtus atsakovo ir kitų valstybės insititucijų, dalyvaujančių valstybinių žemės sklypų pardavimo procese, sprendimus, ir turėdami pagrįstą, teisėtą ir realų lūkestį įsigyti ginčo žemės sklypą.

              Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismui kilo abejonė, ar byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos ar administraciniame teisme.

konstatuoja:

              Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

              Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., 2015 m. liepos 27 d. nutartį Nr. T-83/2015, priimtą byloje B. V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį Nr. T-125/2015, priimtą byloje K. V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Skuodo skyriaus; 2016 m. sausio 15 d. nutartį Nr. T-3/2016, priimtą byloje AB „Lifosa“ v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2017 m. gegužės 17 d. nutartį Nr. T-46, priimą byloje O. M. ir E. N. (E.N.) v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kiti; kt.).

              Ieškovai prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta parduoti žemės sklypą, ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių sudaryti su jais valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi keliamas ginčas yra susijęs su valstybinės žemės pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Alternatyviu reikalavimu ieškovai prašo, netenkinus ieškinio, priteisti ieškovų naudai iš atsakovo 948,87 Eur nuostolių atlyginimo. Konstatavus, kad keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, alternatyvus reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, taip pat priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

              Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti civilinę bylą pagal ieškovų A. Ž. ir R. Ž. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus miesto skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Vilniaus miesto apylinkės teismui, įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.