Civilinė byla Nr. eA2-2453-340/2021 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01270-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.3 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“, G. R. ir O. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015, kurioje bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu; suinteresuoti asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „ERP“, M. Z..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „InnoForce“, G. R. ir O. R. (toliau visi kartu – pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015, kurioje bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl G. R. ir O. R. veiksmų bei dėl veiklos perkėlimo iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“.  Nurodė, kad proceso atnaujinimas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu (naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu) bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu (sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų).

2.       Pareiškėjai paaiškino, kad byloje dėl UAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo konstatuota, kad vienas iš tyčinio bankroto požymių yra veiklos perkėlimas iš bendrovės BUAB „ERP“ į bendrovę UAB „InnoForce“, tačiau, anot pareiškėjų, naujai paaiškėjo aplinkybė, jog verslo aktyvų perkėlimo (kaip privalomojo verslo perkėlimo elemento) nebuvo, todėl nebuvo ir paties verslo perkėlimo. Nurodė, kad sužinojus naujų aplinkybių dėl tyčinio bankroto požymio (neteisėto verslo perkėlimo), turi būti patikslinti atsakingi už tyčinį bankrotą asmenys, pašalinant iš jų pareiškėjus, todėl egzistuoja pagrindas atnaujinti bylą. Pareiškėjų teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi konstatavo, kad už žalą, kuri atsirado bendrovei dėl suteiktų paskolų, atsakingas tik buvęs bendrovės vadovas M. Z., o ne bendrovės akcininkai, todėl egzistuoja būtinas naujas veiksmų, lėmusių tyčinį bankrotą, teisinis įvertinimas. Pareiškėjų vertinimu, buvo netinkamai nustatyti BUAB „ERP“ tyčinį bankrotą asmenys ir jais nepagrįstai pripažinti dalininkai G. R. ir O. R., nors naujai paaiškėję duomenys ir vėliau priimti teismų sprendimai parodo, kad atsakingas yra valdymo organas – vadovas M. Z..

3.       Pareiškėjai, be kita ko, paaiškino, kad egzistuoja tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės: 1) turtas (aktyvai) nebuvo perkeltas iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“; 2) vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, dėl BUAB „ERP“ paskolų suteikimo G. R. ir O. R. nėra akcininkų teisinės atsakomybės, nes už žalą, kuri atsirado bendrovei dėl suteiktų paskolų fiziniams ir juridiniams asmenims, buvo atsakingas bendrovės vadovas M. Z.. Gavus duomenis apie UAB „InnoForce“ verslo vystymąsi ir veiklą, matyti, kad ši veikla nebuvo perkelta, nes nebuvo perimti UAB „ERP“ aktyvai (veikla ar turtas). Pareiškėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad UAB „InnoForce“ nebuvo šalimi byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; įmonei nebuvo pranešta apie tokios bylos nagrinėjimą, tad bendrovė neturėjo galimybių byloje įrodyti, kad veikla nebuvo perkelta iš UAB „ERP“ į UAB „InnoForce“. Nurodė, kad terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas ir pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, kadangi apie naujas aplinkybes pareiškėjai sužinojo tik 2021 m. birželio 1-4 dienomis, atlikus UAB „InnoForce“ auditą.

4.       Suinteresuotas asmuo M. Z. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškėjų prašymu nesutiko ir prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškimas teismui pateiktas praleidus įstatymu nustatytą naikinamąjį 5 metų terminą, kadangi skundžiamas procesinis sprendimas įsiteisėjo 2016 m. vasario 29 d., kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. 2015 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatyti tyčinio bankroto požymiai nei apeliacinės instancijos, nei kasacinės instancijos teismo nutartyse eliminuoti nebuvo – buvo nurodyti papildomi tyčinio bankroto požymiai.

5.       Suinteresuotas asmuo BUAB „ERP“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

6.       CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas nustatytais pagrindais ir tvarka.

7.       Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

8.       Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-284-611/2018).

9.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi UAB „ERP“ iškelta bankroto byla, bendrovės administratore paskirta UAB „Valnetas“ (civilinė byla Nr. B2-147-619/2021, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01270-2012-0). Nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi.

10.       Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi patenkino bankroto administratorės UAB „Valnetas“ prašymą dėl UAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu (civilinės bylos Nr. B2-5468-585/2015). Nurodytoje nutartyje teismas konstatavo, kad bendrovės vadovo (M. Z. – teismo pastaba) ir akcininkų G. R. bei O. R. veiksmai, juos vertinant pavieniui, neprivedė bendrovės prie bankroto; kita vertus, šie asmenys, nustatytus jų veiksmus vertinant drauge, sąmoningai ir kryptingai privedė bendrovę prie bankroto. Teismas taip pat apibendrino, kad UAB „ERP“ nemokumas nėra ir negali būti laikomas verslo nesėkmės rezultatu, o suinteresuoti asmenys M. Z., G. R. ir O. R. sąmoningai, atlikdami nutartyje aptartų veiksmų visumą, privedė bendrovę prie bankroto. 

11.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų M. Z., O. R., G. R. bei BUAB „ERP“ atskiruosius skundus, 2016 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-414-370/2016 nurodytą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko iš esmės nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad bendrovės akcininkams G. R. ir O. R. perėjus dirbti į UAB „InnoForce“, bendrovei UAB „ERP“ buvo sudaryta ne tik konkurencija, tačiau suinteresuoti asmenys sąmoningai siekė pašalinti UAB „ERP“ iš rinkos ir ėmėsi veiksmų, kuriuos teismas pripažino atitinkančiais tyčinio bankroto požymius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų G. R. ir O. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties peržiūrėjimo (civilinės bylos Nr. 3K-3-466-690/2016), nutarė Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį pakeisti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį paliekant iš esmės nepakeistą ir papildant nutarties motyvuojamąją dalį naujai konstatuotomis aplinkybėmis.

12.       Nagrinėjamoje byloje dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindais, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, ir dėl to, kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Dėl pareiškėjų nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių.

13.       Pareiškėjai prašyme nurodė egzistuojant tokioms naujai paaiškėjusios aplinkybės: 1) turtas (aktyvai) nebuvo perkeltas iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“; 2) vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, dėl BUAB „ERP“ paskolų suteikimo G. R. ir O. R. nėra akcininkų teisinės atsakomybės, nes už žalą, kuri atsirado bendrovei dėl suteiktų paskolų fiziniams ir juridiniams asmenims, buvo atsakingas bendrovės vadovas M. Z..

14.       Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis teismo pripažįstamos tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015).

15.       Siekdami įrodyti, kad turtas (aktyvai) nebuvo perkeltas iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, pareiškėjai pateikė UAB „Finansų apskaitos centras“ 2021 m. birželio 1 d. pažymą apie UAB „InnoForce“ veiklą 2011-2012 metais, E. L. 2021 m. birželio 3 d. pažymą apie UAB „InnoForce“ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose 2011-2012 metais ir E. L. 2021 m. birželio 4 d. pažymą apie UAB „InnoForce“ darbuotojus 2011-2012 metais.

16.       Kaip matyti iš UAB „Finansų apskaitos centras“ 2021 m. birželio 1 d. pažymos apie UAB „InnoForce“ veiklą 2011-2012 metais išvadų, pažymoje nurodytas turtas, kurį buvo įsigijusi/valdė UAB „InnoForce“ 2011-2012 metais; nurodyta žinoma informacija apie 2011-2012 metais UAB „InnoForce“ dirbusius darbuotojus (pažymėta, kad duomenų, iš kokių bendrovių atėjo darbuotojai ir kaip jie buvo surasti, nėra); nurodyti UAB „InnoForce“ viešojo sektoriaus klientai ir kt. E. L. 2021 m. birželio 3 d. pažymoje apie UAB „InnoForce“ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose 2011-2012 metais nurodyta, kad 2011 metais UAB „InnoForce“ viešuosiuose pirkimuose nedalyvavo, 2012 metais dalyvavo 10-yje viešųjų pirkimų (nurodyta, kad UAB „ERP“ nei viename iš pirkimų, kuriame dalyvavo UAB „InnoForce“, nedalyvavo) ir kt. E. L. 2021 m. birželio 4 d. pažymoje apie UAB „InnoForce“ darbuotojus 2011-2012 metais nurodyta, kad buvo apklausti 4 buvę UAB „ERP“ darbuotojai; pažymėta, kad 2011-2012 m. UAB „InnoForce“ draustumo socialiniu draudimo pradžią turėjo 22 asmenys – iš 22 sąrašo darbuotojų 17 asmenų yra dirbę UAB „ERP“. Pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad 2012 m. sausio 1 d. UAB „ERP“ dirbo 140 darbuotojų, todėl 15 asmenų išėjimas iš UAB „ERP“ per daugiau nei pusės metų laikotarpį negalėjo padaryti įtakos UAB „ERP“ veiklai.

17.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad siekiant atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nepakanka pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Naujai pateikti įrodymai turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą ir yra esminės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

18.       Susipažinęs su pareiškėjų pateiktais įrodymais (pažymomis), teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. pareiškėjai neįrodė, kad, jeigu jų nurodytos aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą dėl UAB „ERP“ tyčinio bankroto, būtų buvęs priimtas kitoks procesinis sprendimas. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ankstesniuose teismų procesiniuose išdėstytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjų G. R. ir O. R. veiksmais siekiant tyčinio UAB „ERP“ bankroto, bei atsižvelgdamas į, pareiškėjų vertinimu, naujai pateiktų aplinkybių turinį.

19.       Atmetant pareiškėjų argumentus, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka peržiūrėjęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis dėl UAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016 konstatavo, kad G. R. ir O. R. veiksmai, perkeliant ir skaidant UAB „ERP“ veiklą, pagal iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos ĮBĮ 20 straipsnį, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jie savo veiksmais sukėlė tyčinį bankrotą (žr. minėtos nutarties 52, 59 punktus). 

20.       Teismai savo procesiniuose sprendimuose nustatė (žiūrėti, pavyzdžiui, jau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016), kad UAB „ERP“ nemokumas padidėjo tuomet, kai akcininkai G. R. ir O. R. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir pažymėjo, kad būtent po šio kreipimosi įmonė prarado daug klientų, o jos finansiniai įsipareigojimai kreditoriams dar labiau išaugo. Kasacinis teismas, pritardamas žemesnės instancijos teismų išvadoms, taip pat konstatavo, kad šiais veiksmais pareiškėjai iš esmės prisidėjo prie to, kad buvo sukeltas tyčinis UAB „ERP“ bankrotas. Be to, kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į žemesnės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, padarė išvada, kad šių aplinkybių visuma, t. y. veiklos perkėlimas į kitą bendrovę siekiant atsikratyti konkurento, yra pakankamas pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.

21.       Susipažinus su pareiškėjų pateiktais duomenimis, pareiškėjų manymu, patvirtinančiais naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimą, spręstina, kad pareiškėjų pateiktais duomenimis (pažymomis dėl UAB „InnoForce“ veiklos) siekiama ne įrodyti egzistavus tam tikrus esminius faktus, kurie nebuvo ir negalėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo metu, o pateikti naują tyčinio bankroto byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjų pateikti dokumentai nėra susiję su tyčinio bankroto byloje figūruojančiais subjektais (G. R., O. R., M. Z.) ir aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos nurodytų subjektų veiklos naujam teisiniam įvertinimui. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjai, jų pateiktos pažymos, neva patvirtinančios, jog turtas (aktyvai) nebuvo perkeltas iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios savo naujumu ir reikšmingumu galėtų sudaryti prielaidas kitaip įvertinti tyčinio bankroto byloje nurodytų asmenų, privedusių BUAB „ERP“ prie bankroto, veiksmus.

22.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjų pateiktose pažymose itin didelis dėmesys teikiamas UAB „InnoForce“ viešiesiems pirkimams, siekiant įrodyti, kad UAB „InnoForce“ ir BUAB „ERP“ rinkoje nekonkuravo. Visgi tyčinio bankroto bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad dalies viešųjų pirkimų laimėjimas savaime nekvalifikuotinas kaip bendrovės veiklos perėmimas – bendrovės veiklos perėmimas yra nustatomas tam tikrų aplinkybių visumos pagrindu. Pastaruoju atveju teismai sprendė, kad veiklos perkėlimą įrodė bandymas UAB „ERP“ iškelti bankroto bylą, nemažos dalies UAB „ERP“ darbuotojų įdarbinimas UAB „InnoForce“ ir kt., o dalies viešųjų pirkimų konkursų laimėjimas – tik vienas iš šio veiklos perkėlimo padarinių. Atsižvelgiant į teismų išaiškinimus ir nustatytas aplinkybes, teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjų pateiktos pažymos, kuriose pateiktos išvados dėl UAB „InnoForce“ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, galėtų būti tiek reikšmingos, kad galėtų sudaryti pagrindą pervertinti pareiškėjų G. R. ir O. R. atliktų veiksmų kontekstą, privedant UAB „ERP“ prie tyčinio bankroto.

23.       Teismas, be kita ko, pažymi, kad naujai pateikti įrodymai turi patvirtinti aplinkybes, kurios ne vien tik yra esminės, bet kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje teismas konstatavo, kad 2011 m. spalio 17 d. buvo įsteigta UAB „InnoForce“, o vadovaujantis registrų duomenimis, O. R. laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d. vadovavo UAB „InnoForce“; be to, įvertinęs byloje gautus paaiškinimus, teismas nustatė, kad G. R. nuo 2012 metų ėjo šios įmonės verslo plėtros direktoriaus pareigas.

24.       Atsižvelgiant į įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodytą pareiškėjų G. R. ir O. R. ryšį su tuomet naujai įsteigta UAB „InnoForce“, spręstina, kad pažymose nurodytos aplinkybės pareiškėjams turėjo būti žinomos jau nagrinėjant bylą dėl tyčinio bankroto, o pareiškėjų argumentą, neva naujai paaiškėjusios aplinkybės atsirado tik atlikus UAB „InnoForce“ auditą, teismas atmeta kaip deklaratyvų ir nepagrįstą.

25.       Iš nurodytų argumentų teismas daro išvadą, kad pareiškėjų pateikti įrodymai ne tik kad nėra reikšmingi naujai paaiškėję faktai, egzistavę tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo metu, bet ir pareiškėjams buvo arba turėjo būti žinomi bylos dėl tyčinio bankroto nagrinėjimo metu.

26.       Pareiškėjai, be kita ko, teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, dėl BUAB „ERP“ paskolų suteikimo G. R. ir O. R. nekyla akcininkų teisinė atsakomybė, nes už žalą, kuri atsirado bendrovei dėl suteiktų paskolų fiziniams ir juridiniams asmenims, buvo atsakingas bendrovės vadovas M. Z..

27.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-898-653/2019 iš dalies patenkino ieškovės BUAB „ERP“ ieškinį atsakovams M. Z., M. Z., G. R., O. R. dėl žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-199-1120/2020 sprendimą pakeitė iš dalies, priteisdamas žalos atlyginimą tik iš atsakovo M. Z., o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs BUAB „ERP“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo, apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

28.       Pažymėtina, kad, civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, iš esmės nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimas. Todėl nuo vėliau pareikštų reikalavimų atlyginti žalą bankrutavusios įmonės vadovas ir (ar) akcininkas gali gintis visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018). Taigi jeigu pareiškėjui ar kitiems asmenims ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatytais teisiniais pagrindais pareiškiamas ieškinys dėl civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo, tokie asmenys turi galimybę pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti pirmiau aptarta tvarka ir įrodinėti, kad žala atsirado ne dėl jų veiksmų.

29.       Kaip jau minėta, proceso atnaujinimas galimas tik egzistuojant teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Aplinkybė, kad teismas, spręsdamas civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimą, nepriteisė BUAB „ERP“ naudai iš pareiškėjų G. R. ir O. R. nuostolių atlyginimo, nereiškia, kad paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos dėl tyčinio bankroto nagrinėjimo metu. Pareiškėjų nurodomoje civilinėje byloje buvo sprendžiami konkretūs juridinio asmens vadovo ir akcininkų civilinės atsakomybės klausimai, kurių išsprendimas nesudaro teisiškai reikšmingo fakto, kurio pagrindu būtų galima atnaujinti procesą bankroto byloje. 

30.       Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, spręstina, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir įrodymai nesudaro pagrindo spręsti dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo egzistavimo, todėl pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu atmestinas.

Dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ir pareigų.

31.       Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, t. y. kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėjai paaiškino, kad UAB „InnoForce“ nebuvo šalimi byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; įmonei nebuvo pranešta apie tokios bylos nagrinėjimą, tad bendrovė neturėjo galimybių byloje įrodyti, kad veikla nebuvo perkelta iš UAB „ERP“ į UAB „InnoForce“.

32.       Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

33.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

34.       Iš nurodytos teismų praktikos darytina išvada, kad siekiant nustatyti tyčinį bankrotą būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Taigi darytina išvada, kad tyčinio bankroto bylose nagrinėjimo objektą sudaro subjektų, galinčių dalyvauti įmonės valdyme (valdymo organų ar dalyvių), veiksmų teisinis įvertinimas.

35.       Įvertinęs prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, teismas sprendžia, kad pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad teismas, spręsdamas dėl UAB „ERP“ tyčinio bankroto, būtų pasisakęs dėl UAB „InnoForce“ teisių ir pareigų, jas modifikavęs. Priešingai, iš bankroto bylos Nr. B2-5468-585/2015 duomenų matyti, kad buvo sprendžiama tik dėl G. R., O. R. ir M. Z. veiksmų, privedant UAB „ERP“ prie bankroto, t. y. buvo teisiškai įvertinti tik UAB „ERP“ akcininkų ir vadovo veiksmai privedant bendrovę prie bankroto. Atkreiptinas dėmesys, kad vien bendrovės „InnoForce“ paminėjimas teismo procesiniame sprendime savaime nereiškia pasisakymo dėl pastarosios bendrovės materialiųjų teisių ar pareigų.

36.       Taigi bylą dėl tyčinio bankroto nagrinėjęs teismas neturėjo jokios pareigos į procesą įtraukti UAB „InnoForce“, kuri nedalyvavo UAB „ERP“ valdyme, kadangi bylų dėl tyčinio bankroto objektą sudaro, kaip minėta, įmonės organų veiksmai. Kita vertus, nustatyta, kad pareiškėjai G. R. ir O. R. jau nuo 2012 metų yra glaudžiai susiję su UAB „InnoForce“ (buvo įmonės vadovai; užėmė įmonėje aukštas pareigas). Taigi pareiškėjai, manydami, kad bylos dėl tyčinio bankroto metu turėjo būti įtraukta UAB „InnoForce“, pastarąjį klausimą galėjo kelti jau tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo metu, dėl to pasisakyti apeliaciniame ar kasaciniame skunduose, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos argumentai dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

37.       Kiti prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai, nepaminėti šioje nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl kitų procesinių klausimų.

38.       Vilniaus apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 2 d. gautas suinteresuoto asmens BUAB „ERP“ nemokumo administratoriaus UAB „Valentas“ prašymas atnaujinti BUAB „ERP“ terminą atsiliepimui pateikti ir atsiliepimą priimti. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtas atsiliepimas dėl techninės klaidos nebuvo įkeltas į sistemą.

39.       Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi teismas nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti. Taip pat svarbu ir tai, kad 2020 m. liepos 20 d. teisme buvo gautas BUAB „ERP“ prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Nurodytame prašyme suinteresuotas asmuo prašė leisti pateikti atsiliepimą iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. (imtinai). Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimas teismui pateiktas 2021 m. rugsėjo 2 d., t. y. stipriai praleidus teismo nustatytą terminą atsiliepimui pateikti, bei į tai, kad atsiliepimą BUAB „ERP“ pateikė tik bylos nagrinėjimo dieną, spręstina, kad suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės (techninės klaidos egzistavimas) nesudaro pagrindo prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti atnaujinimo tenkinti.

40.       2021 m. rugsėjo 2 d. taip pat gautas pareiškėjų prašymas dėl ekspertizės skyrimo. Prašymu pareiškėjai prašė: sudaryti galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims raštu išsakyti nuomonę dėl teismo ekspertizės skyrimo, ekspertų kandidatūrų ir klausimų; skirti byloje teismo ekspertizę, su tikslu nustatyti, ar buvo perkeltas turtas iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“, ar UAB „InnoForce“ perėmė BUAB „ERP“ klientus ir perviliojo darbuotojus; užduoti teismo ekspertui šiuos klausimus : 1) Kokios buvo pagrindinės BUAB „ERP“ verslo komplekso dalys ir kokios pagrindinės UAB „InnoForce“ verslo komplekso dalys laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.? Kiek procentų UAB „InnoForce“ turto sudarė turtas, perimtas (nupirktas ar kt.) iš BUAB „ERP“? Kokią dalį visų UAB „InnoForce“ darbuotojų sudarė buvę BUAB „ERP“ darbuotojai? Kokią dalį visų UAB „InnoForce“ klientų sudarė buvę BUAB „ERP“ klientai (nurodant buvusių BUAB „ERP“ klientų pajamų lyginamąjį svorį UAB „InnoForce“ pajamose)? Ar UAB „InnoForce“ klientai buvo gauti laimėjus viešųjų pirkimų konkursus, ar perimti iš BUAB „ERP“?; 2) Ar atlikus ekspertinį tyrimą galima konstatuoti, kad UAB „InnoForce“ verslas buvo išvystytas UAB „InnoForce“ (ar bendrovės akcininkų) investicijų dėka, ar vis tik galima teigti, kad verslas buvo perkeltas iš BUAB „ERP“ į UAB „InnoForce“?

41.       Išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą teismas sprendžia, kad pareiškėjų pateiktas prašymas nėra susijęs su proceso atnaujinimo pareiškėjų nurodytas pagrindais (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu) esme. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, grįsdamas proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, turi nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Taigi pareiškėjams patiems tenka našta įrodyti reikšmingų naujai paaiškėjusių faktų, kurie egzistavo, tačiau nebuvo žinomi sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, egzistavimą.

42.       Pareiškėjų pateiktas prašymas dėl ekspertizės skyrimo iš esmės patvirtina teismo padarytas išvadas, kad pareiškėjai pateikia (o pateiktu prašymu dėl ekspertizės skyrimo - ir siekia pateikti) naują jau ankstesniuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą, o ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą. Akcentuotina, kad suformuluoti klausimai apskritai nėra aktualūs sprendžiant dėl byloje, kurioje UAB „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu, figūruojančių subjektų veiksmų, t. y. UAB „ERP“ vadovo ir akcininkų, teisinio įvertinimo. Be kita ko, pareiškėjai savo prašyme nurodo, kad yra būtina skirti teismo ekspertizę, siekiant išsiaiškinti klausimus, kuriems atsakyti reikalingos specialios ekonomikos mokslo ir verslo vertinimo žinios, tačiau pateiktame prašyme taip ir nėra nurodyta, kodėl prašyme dėl ekspertizės skyrimo suformuluotiems klausimams išties yra būtinos specialios ekonomikos mokslo ir verslo vertinimo žinios.

43.       Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad prašymas dėl ekspertizės skyrimo nėra susijęs su proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje esme, o tokio prašymo patenkinimas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) principams ir užvilkintų bylos nagrinėjimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“, G. R. ir O. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015, kurioje 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ bankrotą tyčiniu.

Atmesti suinteresuoto asmens BUAB „ERP“ prašymą atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti.

Atmesti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“, G. R. ir O. R. prašymą dėl ekspertizės skyrimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                            Tatjana Žukauskienė