Civilinė byla Nr. 2A-583-413/2014;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12869-2013-2;

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 30.10; 99.5; 99.7; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Albinos Rimdeikaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ ir B. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-16763-775/2013 pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovams B. M., uždarajai akcinei bendrovei „Galinta ir partneriai“ dėl teisės atlikti veiksmus be atsakovų sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, AB LESTO.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė B. L. yra negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios pastate, pažymėtame plane 1F1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), savininkė. Kitos tame pačiame pastate esančios negyvenamosios patalpos priklauso atsakovei UAB „Galinta ir partneriai“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovui B. M. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. ieškovei priklausančios patalpos buvo išnuomotos UAB „Vidiva“ (ankstesnis pavadinimas AB bazė „Urmas“), kuri minėtu laikotarpiu rūpinosi elektros energijos tiekimu į visą pastatą, tačiau 2012 m. lapkričio 30 d. grąžinusi patalpas ieškovei, bendrovė informavo AB LESTO, kad nutraukia elektros energijos ir vandens tiekimo sutartis. Elektros energija į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas buvo tiekiama iš tame pačiame pastate esančios elektros pastotės – transformatorinės, plane pažymėtos 2H1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri nuosavybės teise priklauso atsakovui B. M.. Ieškovės teigimu, atsakovai 2012 m. gruodžio 10 d. atjungė elektros energijos tiekimą į jai priklausančias patalpas, dėl ko ji negali jomis naudotis. Siekdama įsirengti naują elektros įvadą, ieškovė gavo iš AB LESTO prisijungimo sąlygas Nr. TS-42030-13-3273, pagal kurias projektuotojas UAB „Statel“ suprojektavo naują elektros įvadą. Kadangi sprendiniai turi būti suderinti su patalpų bendraturčiais, ieškovė raštu kreipėsi į atsakovus, kad pastarieji suderintų UAB „Statel“ parengtą planą ir taip išreikštų sutikimą dėl naujo elektros įvado, tačiau pastarieji į ieškovės prašymą neatsakė ir savo valios neišreiškė. Nuo 2013 m. sausio 7 d. ieškovės patalpos nenaudojamos, kadangi nėra elektros. Kadangi atsakovai nustatyta tvarka neišreiškė savo valios dėl naujo elektros įvado įrengimo, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jai teisę atvesti naują elektros įvadą į ieškovei priklausančią negyvenamąją patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo UAB „Statel“ parengtą planą be atsakovų sutikimo.

Atsakovai prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra aišku, kaip bus įvedamas naujas elektros įvadas, kaip pasiskirstys jau esami elektros įrengimai, kam jie priklausys, teismui nėra pateiktos naujo elektros įvado prijungimo sąlygos, projektas, dėl ko atsakovai negali duoti sutikimo naujo elektros įvado įrengimui. Be to, atsakovai savo lėšomis suremontavo pastatą, apkalė sieną iš tos pusės, kur, pagal ieškovės siūlymą, turėtų stovėti įvadas, todėl nori įsitikinti, kad tas įrenginys neišsiskirs iš aplinkos ir negadins pastato estetinio vaizdo. Atsakovų nuomone, ieškovė turėtų pateikti duomenis, kaip atrodys ta dėžutė, kokio ji bus dydžio ir pan. Atsakovų teisės pažeidžiamos ir tuo, kad ieškovė atsisako pasirašyti su atsakovais elektros energijos tiekimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino ieškovei teisę atvesti naują elektros įvadą į jai priklausančią negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo UAB „Statel“ parengtą planą be atsakovų UAB „Galinta ir partneriai“ ir B. M. sutikimo; priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 144 Lt žyminį mokestį ir 33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas konstatavo, kad jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teises. Ištyręs bylos medžiagą ir įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, teismas sprendė, jog atsakovai, nepateikdami motyvuotų argumentų ir įrodymų ( specialistų išvadų ar kitų duomenų), neįrodė, kad naujo elektros įvado įrengimas į ieškovei priklausančią negyvenamąją patalpą pakeistų šalių naudojimosi negyvenamomis patalpomis sąlygas, buvusias iki naujo elektros įvado atvedimo, ar pažeistų patalpų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Įvertinęs šalių interesus, vadovaudamasis nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos, proporcingumo, interesų derinimo ir pusiausvyros principais, teismas pripažino ieškovės ieškinį pagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinė skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Galinta ir partneriai“ ir B. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės B. L. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog atsakovai niekada nėra pateikę atsisakymo duoti sutikimą. Nurodo, jog iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra aišku, kaip bus įvedamas naujas elektros įvadas, iš kur ateis elektros energija, kaip pasiskirstys jau esami elektros įrengimai, kam jie priklausys ir t. t. Pažymi, jog atsakovai siekė susitarti su ieškove dėl elektros energijos subtiekimo, todėl, atsakovų nuomone, jų teisės pažeistos tuo, kad ieškovė nepasirašo sutarties dėl elektros energijos tiekimo, kadangi yra galimybė tiekti elektros energiją iš atsakovų transformatorinės. Apeliantų nuomone, ieškovės į bylą pateiktas projektas parengtas iki atsakovai savo lėšomis atliko pastato rekonstrukciją. Pastato siena, ant kurios turėtų būti įrengtas elektros įvadas, yra apkalta, todėl atsakovai nori įsitikinti, kad įrenginys neišsiskirs iš aplinkos ir negadins estetinio vaizdo, tačiau teismas šiuos apeliantų argumentus nepagrįstai pripažino neesminiais ir ieškinį tenkino.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė B. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovai apeliaciniame skunde nenurodo jokių pagrįstų pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų.

2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovams nebuvo ir nėra žinomi ieškovės norimo atsivesti naujo elektros įvado sprendiniai. Pateikdama atsakovams prašymą dėl sutikimo naujo elektros įvado įvedimui ieškovė pateikė ir projektuotojo UAB „Statel“ parengtą planą (projektą), kuriame nurodyti visi atitinkamų planuojamo įvesti naujo elektros įvado sprendiniai –  iš kur elektros įvadas bus atvedamas, kaip ir per kur jis bus vedamas, nurodyta vieta, kur kabelis bus paklotas, kokio tipo ir diametro bus naujas elektros kabelis, kur ir koks bus pastatytas įvadinis apskaitos skirstomasis skydas. Atitinkami sprendiniai buvo suderinti su AB „Lesto“, kuri prieš parengiant atitinkamą planą (projektą) buvo išdavusi konkrečias prisijungimo sąlygas, todėl jokie kitokie projektai nebus rengiami, o visi naujo elektros įvado įvedimo darbai bus atliekami tik griežtai prisilaikant atitinkamo atsakovams ir teismui pateikto UAB „Statei“ parengto plano (projekto). Tuo tarpu, jeigu atsakovai nesuprato jiems atskleistų sprendinių, jie galėjo ir turėjo kreiptis į atitinkamus specialistus, kurie būtų atsakę į atitinkamai iškilusius klausimus.

3. Ieškovės nuomone, atsakovai neįrodė savo teisių pažeidimo, kadangi nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad ieškovės pageidaujami atlikti naujo įvado įrengimo darbai kaip nors pažeistų atsakovų teises. Ieškovė pažymi, jog atvedant naują elektros įvadą nėra sprendžiami ir keičiami jokie šiuo metu esančių elektros įrenginių priklausomybės klausimai. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog nėra aišku kaip pasiskirstys jau esami elektros įrengimai, kam jie priklausys ir kt.

4. Ieškovės nuomone, apeliantai negali priversti ieškovę pirkti elektros energiją tik iš atsakovų. Ieškovė nebūtų pradėjusi pasiruošimo naujo elektros įvado darbams, jeigu atsakovai būtų tiekę ieškovei elektros energiją, tačiau ieškovė (ieškovės nuomininkai) dėl atsakovų veiksmų negali naudotis patalpomis pagal paskirtį, kadangi be elektros energijos toks naudojimasis patalpomis yra neįmanomas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1.Trečiojo asmens nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovų teisės yra pažeidžiamos, nes nėra aišku, kaip bus įvedamas elektros įvadas, iš kur ateis elektros energija ir pan., kadangi ieškovė teismui pateikė AB LESTO prisijungimo sąlygas Nr. TS-42030-13-3273 bei UAB „Statel“ parengtą planą, kuriame nurodyta atsakovus dominanti techninė informacija.

2. Negali būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl to, kad atsakovai siekia, jog elektros tiekimo sutartį ieškovė gali pasirašyti su atsakove UAB „Galinta ir partneriai“, kadangi šis argumentas prieštarauja sutarties laisvės principui (CK 6.156 straipsnio 2 dalis).

3. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teigė, jog įrengus naują įvadą estetinis patalpų vaizdas nepasikeis, (bus pastatytas tik apskaitos skydelis (maža dėžutė)), nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tuo bus pažeistos atsakovų teisės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje kilo šalių (pastato bendraturčių) ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad daikto savininkas turi teisę savo nuožiūra valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ir daugiau asmenų bendrosios nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-267/2012). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y., kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų bendraturčio teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (CPK 178 straipsnis). Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teises.

Bylos duomenimis, ginčo šalys yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1F1p, tam tikrų prekybinės-sandėliavimo paskirties negyvenamųjų patalpų bendraturčiai (b. l. 8-21). Buvusiam ieškovės patalpų nuomininkui UAB „Vidiva“ (ankstesnis pavadinimas AB bazė „Urmas“) 2012 m. lapkričio 30 d. nutraukus su ieškove ir AB „Lesto“ patalpų nuomos ir energijos tiekimo, kuri buvo tiekiama ieškovės patalpoms iš atsakovui B. M. nuosavybės teise priklausančios transformatorinės, plane pažymėtos 2H1p, sutartis ir kilus šalių nesutarimui dėl elektros energijos tiekimo ieškovės patalpoms, ieškovė nutarė savo lėšomis įsirengti elektros įvadą ir užsitikrinti nepriklausomą energijos tiekimą. Tuo tikslu ji gavo iš pagrindinio elektros energijos tiekėjo AB LESTO prijungimo sąlygas, parengė projektą ir kreipėsi į atsakovus, kaip pastato, ant kurio turėtų būti sumontuotas elektros apskaitos prietaisas, bendraturčius, dėl sutikimo atlikti elektros įvado darbus (b. l. 39-42). Atsakovai į ieškovės paklausimą neatsakė ir savo valios dėl (ne)pritarimo ieškovės nurodytiems darbams neišreiškė, dėl ko ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą dėl savo pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismą (CK 1.138, 4.75 straipsnio 1 dalis).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovai prašė ieškinį atmesti motyvuodami tuo, kad iš ieškovės pateiktų dokumentų neaišku, kaip bus įvedamas naujas elektros įvadas, iš kur ateis elektros energija, kaip pasiskirstys jau esami elektros įrengimai, kam jie priklausys ir t. t. Be to, ieškovė nepateikė elektros prijungimo techninių sąlygų ir projekto, naujas įvadas gali pakenkti pastato estiniam vaizdui, ieškovė gali kreiptis į atsakovus dėl elektros energijos subtiekimo. Atmesdamas šiuos atsakovų argumentus pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pažymėjo, kad tokie atsakovų argumentai nepagrįsti, kadangi grindžiami prielaidomis ir neparemti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, prieštarauja sutarties laisvės, šalių interesų pusiausvyros ir nuosavybės neliečiamumo principams.

Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė nepateikė techninių duomenų apie norimus atlikti darbus ne tik prieštarauja faktiniams bylos įrodymams (b. l. 39-41), bet ir nėra tinkamai motyvuotas, taigi iš jo negalima spręsti apie atsakovų teisių pažeidimą (CPK 178 straipsnis). Atmestinas kaip nepagrįstas ir kitas  apeliacinio skundo argumentas, kad dėl naujai įrengto elektros apskaitos prietaiso gali nukentėti estetinis pastato vaizdas, kadangi jis grindžiamas prielaida ir subjektyvia atsakovų nuomone. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovų atsiliepimo į ieškinį ir apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra tapatūs, dėl ko yra pagrindas išvadai, kad apeliantai nenurodė nei faktinių, nei teisinių pagrindų, kurie patvirtintų teismo sprendimo neteisėtumą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykiui tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d.  sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                       Gintautas Koriaginas

Rūta Palubinskaitė

Albina Rimdeikaitė