Pranešėja Danutė Kutrienė                                                             Civilinė byla Nr. 2S-429-275/2011

Teisėja Angelė Ikasalienė                                               Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00954-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 77.4.3.; 110.1.; 122.4.

 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. kovo 14 d.,

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,

kolegijos teisėjai Neringa Švedienė ir Algirdas Auruškevičius,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

I.Ginčo esmė

 

Ieškovė J. G. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-12-22 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1078-547/2009, patvirtintas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, pakeisti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškovė taip pat prašė taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones nustatant atsakovo V. P. laikiną bendravimo su dukra A. P. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad dabar esanti bendravimo tvarka buvo nustatyta skubotai, neatsižvelgiant į mažamečio vaiko poreikius ilsėtis bei maitintis (vaiko dienos režimą), todėl ji yra ydinga ir turi būti keistina. Ieškovė sutikdama su santuokos nutraukimo sutarties pasekmių sąlygomis dalyje dėl mažametės A. P. bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu, nežinojo ir nesitikėjo, kaip vaiką gali paveikti nustatyta bendravimo su tėvu tvarka, kai vos trejų metukų sulaukęs vaikas yra išvežamas į tėvo gyvenamąją vietą dviem savaitėm ir ilgesniam laikui, ir jo metu atsakovas piktybiškai vengia suteikti motinai bet kokią informaciją apie vaiką: neinformuoja vaiko motinos apie dukrą (jos sveikatą), neleidžia nei motinai pasimatyti su vaiku, net su ja pakalbėti telefonu, nei tą padaryti vyresnėms seserims. Atsakovas taip pat nesilaiko vaiko maitinimo ir poilsio režimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad vaikas, būdamas tėvo motinos namuose (atsakovas neturi savo gyvenamosios vietos), gyvena kartu su atsakovu ir jo sugyventine R. T. viename kambaryje. Dukra A. P., grįžusi iš tėvo, yra minėjusi, kad ji miega kartu su tėčiu ir kita teta vienoje lovoje. Bendravimo su atsakovu metu mergaitė yra ne tik su jai pažįstamu asmeniu (atsakovu), tačiau ir su svetimu žmogumi (atsakovo sugyventine). R. T. yra priešiškai nusiteikusi prieš kitas ieškovės ir atsakovo dukteris – M. ir E., joms sakydama, kad susidorojo su S., susidoros ir su jomis, todėl nėra keista, kad pabendravusi su tėvu ir jo sugyventine, mergaitė tampa irzli, išsigandusi, pasimetusi, mažai kalbanti. Be to, ji pati minėjo, kad labai pasiilgo sesutės S., prie kurios yra itin prisirišusi. Atsakovui neleidžiant A. pasimatyti su S., vaikas patyrė itin didelę emocinę ir psichologinę traumą. Bet koks ilgesnis tokios tvarkos laikymasis ir vykdymas prieštarauja ir itin pažeidžia nepilnametės A. P. interesus, todėl reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo su vaikais grafiką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

 

Varėnos rajono apylinkės teismas 2010-08-30 nutartimi ieškovės prašymą patenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė atsakovo V. P. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra A. P. tvarką iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos: V. P. turi teisę su dukra A. P. bendrauti pirmą mėnesio savaitgalį, t.y. šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val., o sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val. Apie vaiko paėmimą atsakovas privalo informuoti motiną J. G. ir suderinti bendravimo laiką ne vėliau kaip prieš 2 paras iki jo paėmimo. Vaikas paimamas iš savo gyvenamosios vietos ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą; tuo atveju, jei bendravimo metu A. P. suserga, ji turi būti nedelsiant pristatyta motinai, o jei vaiko sveikatos būklė yra kritinė, ji turi būti nedelsiant pristatyta į gydymo įstaigą, apie tai nedelsiant informuojant vaiko motiną J. G. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu ji pareiškusi ieškinį, šioje byloje, atsižvelgęs į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, sprendė, kad yra būtina laikinai nustatyti kitokią atsakovo bendravimo su mažamete dukra tvarką iki bus išnagrinėta civilinė byla. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos teikiant prioritetą mažo vaiko saugiai aplinkai užtikrinti, kartu mažinant ir konflikto didėjimo tarp šalių grėsmę, kuri neigiamai veikia vaiko asmenybę. Teismas konstatavo, kad ieškovės pasiūlyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka geriausiai garantuoja vaiko gerovės ir tinkamo vystymosi apsaugą iki bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas.

 

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

 

Atsakovas V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-08-30 nutartį bei palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimu nustatytą ieškovo V. P. bendravimo su vaikais tvarką. Nurodo, kad galiojančiame 2009-12-22 teismo sprendime įtvirtinta teisinga, proporcinga, skyrium gyvenančio vaikų tėvo teises minimaliai apsauganti bendravimo su vaikais tvarka, nustatyta atsižvelgiant į vaikų amžių bei savarankiškumą. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siūloma ieškovo V. P. bendravimo su A. P. tvarka sutampa su tvarka, kurią ieškovė prašo teismo nustatyti nuolat, iki kol A. sueis septyneri metai. Prašomoje nustatyti tvarkoje lyginant su iki šiol galiojusia nebelieka tėvo teisės praleisti su dukra vieną iš didžiųjų metų švenčių (Kalėdų, Velykų) dienų, Tėvo dieną, tėvas nebeturi teisės su vaiku net ir atostogauti. Jau nekalbant apie tai, kad tėvui nebeleidžiama pasiimti dukrą A. su nakvyne. Negana to, tėvo pasimatymams su vaiku tepaliekamas vienas savaitgalis per mėnesį - pirmasis mėnesio savaitgalis (iki šiol buvo kas antras savaitgalis). Toks drastiškas ir neadekvatus reikalavimas niekuo nepagrįstas. Matyti akivaizdus ieškovės tikslas atitolinti vaikus nuo tėvo, kad jie galutinai susvetimėtų. Apeliantas nurodo, kad mažo vaiko saugi aplinka neturi būti sukoncentruojama vien tik ties jo gyvenamąja vieta, juk vaikai jau nuo 1-2 metukų amžiaus yra pratinami lankyti lopšelį-darželį, pratinami pažinti pasaulį bendraujant ir su kitais vaikais bei suaugusiais, o ne atribojant jį nuo visų ir uždarant namuose, tokiu būdu sudarant prielaidas vaikui tapti atsiskyrėliu. Namai visuomet bus namais, vaikas tai žinos, tačiau norint išugdyti savarankišką, savimi pasitikintį, sveiką vaiką jam turi būti sudaromos sąlygos bendrauti, pažinti ne tik tai, ką parodo ar pasako mama. Ir mažas, ir didelis vaikas turi teisę bendrauti su tėvu, ypač kai pats tėvas nori bendrauti su vaiku. Užaugęs vaikas pats atsirinks su kuo bendrauti, o su kuo ne, todėl ieškovės tikslas riboti vaiko bendravimą su tėvu išskirtinai jos pačios valia netoleruotinas. Dėl konflikto didėjimo tarp šalių grėsmės apeliantas pažymi, kad konflikto su ieškove grėsmė neišnyks tol, kol atsakovui nebus sudarytos galimybės normaliai bendrauti su savo vaikais. Šiuo metu, akivaizdu, ieškovė visais budais mėgina tam bendravimui sukliudyti. Iš ieškovės pusės konflikto grėsmė neišnyks, kol ji nesuvoks, kad vaikai ne jos nuosavybė, kad jie turi ir tėvą, kuris jais rūpinasi, kuris ne tik nieko bloga jiems nelinki ir nelinkės, bet ir rūpinasi, kad būtų sudarytos sąlygos vaikams augti tinkamai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas V. P. kenkia ar galėtą pakenkti savo vaikams, bendraudamas su jais ta tvarka, kuri nustatyta įsiteisėjusiu 2009-12-22 teismo sprendimu. Priešingai, pridedamų nuotraukų kopijos tik patvirtina, kad A., leisdama laiką kartu su tėvu, yra laiminga ir patenkinta, visose nuotraukose ji šypsosi. Pridedamas 2010-02-19 vykdomasis raštas patvirtina aplinkybes, kad ieškovė pati ilgą laiką geranoriškai nevykdė įsiteisėjusiu 2009-12-22 teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į antstolius. Tik po antstolio įsikišimo, ieškovei pagrąsinus baudomis, ji pakluso ir nenoriai vykdė sprendimą. Iš nurodyto matyti, kad ieškovė J. G. nenori, kad vaikų ir tėvo bendravimas apskritai vyktų, tuo tarpu iki šiol mokamą vaikų išlaikymą ji mielai priima. Jei tėvas turi pareigą savo vaikus išlaikyti, tai neabejotinai turi teisę ir su jais bendrauti. Jo tėvystės teisės nėra apribotos įstatymo nustatyta tvarka.

Ieškovė J. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-08-30 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą, o atsakovo V. P. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nepaneigiantį pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų. Nurodo, kad dėl atsakovo elgesio, kuris išsirutulioja į konfliktinę situaciją, kenčia ieškovės ir atsakovo 3 metų dukra A., kuri patiria stiprius psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus, tai gali turėti labai didelės neigiamos įtakos vaiko psichologinei būsenai ir tolimesnei jo raidai. Darytina išvada, kad vien jau dėl šios aplinkybės, siekiant apsaugoti vaiką, jo interesus, teismas pagrįstai patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamete dukra A. P. tvarką iki įsiteisės teismo sprendimas. Negalima teigti, kad nustačius laikiną bendravimo tvarką, vaikai bus nutolinti nuo tėvo, nes atsakovas ir toliau turės galimybę bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas, atskirajame skunde pateikdamas aplinkybes neatitinkančias tikrovės, siekia suklaidinti teismą, tikėdamasis jam palankaus teismo procesinio sprendimo.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl nėra pagrindo jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais.

Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų, interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgiant į nepilnametės A. P. teises ir interesus, nes, kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi, kurios gyvenamoji vieta Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimu buvo nustatyta su jo ieškove – jos motina J. G., tvarkos nustatymo. Todėl, kolegijos vertinimu, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka jų paskirtį, numatytą tiek Civilinio proceso kodekse, tiek Civiliniame kodekse. Tuo pačiu kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas, priimdamas nutartį, atsižvelgė tik į motinos interesus. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad laikinosios apsaugos priemonės kaip nors pažeidžia nepilnametės dukters A. P. interesus.

Kolegija taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismo nutartimi pažeidžiama tėvo teisė bendrauti su dukterimi ir atitinkamai dukters teisės matytis ir bendrauti su tėvu, kadangi laikinoji apsaugos priemonė yra visuomet susijusi su tam tikrų teisių suvaržymais, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas, jeigu jis padeda garantuoti dar svarbesnių teisių, tokių kaip vaiko psichinė ir fizinė sveikata, jo gerovė, apsaugą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo elgesio, kuris dažnai sukelia konfliktines situacijas, kenčia visos šalių dukterys. Jų patiriami psichologiniai išgyvenimai ir sukrėtimai gali turėti neigiamos įtakos mergaičių psichologinei būsenai ir tolimesnei jų raidai. Kadangi A. P. šiuo metu  yra mažametė, todėl siekiant apsaugoti mergaitę ir jos interesus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną bendravimo su ja tvarką iki įsiteisės teismo sprendimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo teigti, kad nustačius laikiną bendravimo tvarką, mergaitė bus nutolinta nuo tėvo, nes atsakovas ir toliau turės galimybę bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Tiek ieškovė kartu su ieškiniu, tiek atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui įrodymus, jog ne kartą yra kreipęsi į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl tarp šalių kilusių konfliktų atsakovui bendraujat su dukromis. Tačiau nagrinėjant atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje nėra pateikta Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, į kurią atsižvelgus būtų galima spęsti, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-08-30 nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su mažamete dukterimi A. P. tvarką būtina keisti.

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžia ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečiu atveju yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesai, kas ir buvo padaryta.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad galutines išvadas apie ieškovės ir atsakovo nurodytas aplinkybes padarys teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės, išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą, o nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą tokio įrodymo vertinimo teismas neatlieka.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Dėl atsakovo V. P. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

 

n u t a r i a:

 

Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                            Danutė Kutrienė

 

Kolegijos teisėjai                                                                  Neringa Švedienė

 

                                                                                             Algirdas Auruškevičius