Nuorašas.

Adm. byla Nr. ATP-1208-562/2013

                                                                                     Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-09778-2013-8

                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.3; 45.4.4; 45.4.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, kuriuo K. B. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 126 str. 4 d. – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jam paskiriant galutinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

n u s t a t ė :

K. B. teismo nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 18 d., apie 1 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, kad sustabdytų automobilį, ir nuvažiavęs nuo kelio nulaužė medį bei išvertė tvorą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, be to, iki eismo įvykio nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; jei teismas manytų kitaip, vadovaujantis ATPK 301 str., atsižvelgiant į pažeidimo mastą, įvykio aplinkybes, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, geros moralės papročius, administracinę nuobaudą prašo sumažinti, skiriant 1000 Lt baudą ir neatimant teisės vairuoti transporto priemonę. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu ir juo paskirta administracine nuobauda kategoriškai nesutinka bei mano, kad teismas nepilnai bei nevisapusiškai ištyrė administracinėje byloje esančią medžiagą, paviršutiniškai bei vienašališkai vertino bylos faktines aplinkybes, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neteisingai vertino surinktus įrodymus, netinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė neteisingą nutarimą. Apeliantas mano, kad byloje nesurinkta jo kaltę (pabėgimą iš įvykio vietos) pagrindžiančių neginčijamų įrodymų. Apeliantas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, surinkti ir ištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti K. B. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų.

Apeliantas nurodo, kad jis 2013-08-18, apie 1 valandą nakties, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio į kaimynystėje gyvenančio asmens tvorą. Pasak apelianto, į šią tvorą buvo įvažiavęs ne vienas automobilis, nes gyvenamųjų namų kvartale yra staigus T formos posūkis ir nepastebėjus posūkio ar nesuvaldžius automobilio galima įvažiuoti į priekyje esantį sklypą. Anot apelianto, kadangi buvo vėlyvas metas, t. y. apie 1 valanda nakties, todėl jis negalėjo tinkamai įvertinti, ar iš tiesų buvo padaryta materialinė žala ir kaimynystėje gyvenantis žmogus jam reikš kokias nors pretenzijas. Apeliantas pažymi, kad po šio įvykio jis išlipo iš automobilio ir bandė tinkamai įvertinti žalą, paskambino į duris, tačiau tuo metu nieko namuose nebuvo, todėl jis negalėjo susisiekti su asmeniu, kuriam priklausė tvora. Apeliantas nenorėjo kelti triukšmo ir žadinti kaimynų, kad išsiaiškintų, kur galėtų būti tvoros šeimininkas, nes buvo naktis. Apeliantas policijos pareigūnų nekvietė, nes žala, jei ir buvo padaryta, tai tikrai minimali, be to, jis planavo susirasti tvoros šeimininką ir susitarti su juo dėl šio įvykio. Pasak apelianto, jis tikrai neplanavo pasišalinti iš įvykio vietos ir tvoros šeimininkui nieko nepranešus tiesiog pabėgti. Apeliantas nurodo, kad vėliau grįžęs namo pasimetė, nes buvo susipykęs su mama, jo automobilis buvo apgadintas, t. y. jam buvo padaryta materialinė žala, todėl pradėjo gerti alkoholį. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tą pačią dieną apie 13 val. į jo namus atvyko policijos pareigūnai. Apeliantas iš karto pripažino, jog naktį vairavo automobilį ir jo nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio. Pasak apelianto, jis tikrai nesislapstė ir nebėgo iš įvykio vietos, nes jis neslėpė automobilio namo garaže, nevengė policijos pareigūnų, visas įvykio aplinkybes nurodė, pripažino, jog jis vairavo automobilį, nors automobilis yra registruotas jo mamos vardu.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, nes teismo paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, neatitinka jokių teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų. Apeliantas pažymi, kad šiuo metu jis su sutuoktine gyvena atskirai, jam nuolatos reikia prižiūrėti mažametį vaiką. Apeliantas gyvena praktiškai Vilniaus rajone, kur susisiekimas su miestu yra prastas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis nėra įtrauktas į priklausomybės ligų centro įskaitos priežiūros grupę, jo padarytu pažeidimu, jei ir buvo padaryta materialinė žala, tai ji buvo minimali. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu dirba darbą, kurį galės atlikti tiktai turėdamas vairuotojo pažymėjimą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo tėtis yra miręs, apeliantas gauna minimalias pajamas, šiuo metu studijuoja, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. Apeliantas mano, kad pažeidimo pavojingumo laipsnis yra nedidelis. Pasak apelianto, kaip matyti iš jo asmenybės, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai apsunkintų jo gyvenimą ir veiklą. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju turėtų būti atsižvelgta į teismų praktiką šios kategorijos bylose, nes teismai yra išsprendę analogiškų bylų, kurių ratio decidendi sutampa su šios bylos faktine fabula, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012-05-07 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-538-533/2012 ir kt.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

K. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. Dėl K. B. padarytų pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 126 str. 4 d., ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo faktą, nesant jo veiksmuose kaltės.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

           ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

          Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog K. B. 2013 m. rugpjūčio 18 d., apie 1 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, kad sustabdytų automobilį, ir nuvažiavęs nuo kelio nulaužė medį bei išvertė tvorą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 234 p., kuris nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, be to, iki eismo įvykio nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Kaip minėta, byloje dėl to, kad apeliantas sukėlė eismo įvykį, ginčo nėra.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės Antros kuopos Trečio būrio patrulis A. P. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d. apie 8 val. 43 min., patruliuojant kartu su patruliu A. R., buvo gautas pranešimas, kad kaimynai pastebėjo (duomenys neskelbtini) esančiame sklype eismo įvykio metu sugadintą tvorą ir nulaužtą medį. Atvykus minėtu adresu buvo pastebėtos automobilio tepalo ir aušinimo skysčio paliktos žymės ant asfalto, vedančios iš eismo įvykio vietos link (duomenys neskelbtini). Sekant paliktais pėdsakais automobilis nebuvo rastas. Eismo įvykis užregistruotas pagal pranešėjos A. G. paaiškinimą. Pagal nuolaužas matėsi, kad pasišalinęs automobilis yra baltos spalvos „VW“ markės. Apie 13 val. A. G. pranešė, kad žino, kur yra pasišalinęs automobilis. Atvykus pas pranešėją, ši paaiškino, kad liudininkas, kuris nepanoro prisistatyti, apie 1 val. 00 min. matė kaip automobilis „VW Golf“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) esančią namo tvorą ir iš įvykio vietos pasišalino. Minėtas automobilis stovi (duomenys neskelbtini). Nuvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę, ties 86 namu, pastebėtas stovintis baltos spalvos automobilis „VW Golf“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio priekis buvo sudaužytas. Automobilio savininkas registruotas (duomenys neskelbtini). Paskambinus į namo duris, jas atidaręs K. B. prisipažino, kad nakties metu su motinai priklausančiu automobiliu įvažiavo į tvorą ir išsigandęs pasišalino iš įvykio vietos. Alkoholio matuokliu K. B. nustatytas 0,41 promilių girtumas. Vairuotojas paaiškino, kad po eismo įvykio išsigandęs grįžo namo ir išgėrė degtinės. Labai gailėjosi dėl savo poelgio (b. l. 3).

Paaiškinime policijai K. B. nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d., apie 1 val., vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ir nesuvaldė automobilio bei įvažiavo į namo kiemo tvorą. Išsigandęs ir supanikavęs iš eismo įvykio vietos pasišalino ir nuvažiavo namo (b. l. 8). Apklaustas pirmosios instancijos teisme K. B. paaiškino, kad paryčiais važiavo namo nepažįstamu keliu, nepasirinko saugaus greičio ir įvažiavo į tvorą. Pasišalino iš įvykio vietos, kadangi savininkų nerado, gyvena kaimynystėje, didelių sužalojimų nepastebėjo, todėl grįžo namo. K. B. parodė, kad supanikavo, nepaskambino policijai (b. l. 28). Iš bylos medžiagos matyti, kad K. B. tiek tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme iš esmės pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., t. y. kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ką pirmosios instancijos teismas pripažino K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo tarpu apeliaciniame skunde K. B. pakeitė savo poziciją ir neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Tokia apelianto pozicija neigiant padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą yra nenuosekli ir vertinama kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus, nes ją paneigia byloje esantys įrodymai.

Anot apelianto, kadangi buvo vėlyvas metas, t. y. apie 1 valanda nakties, todėl jis negalėjo tinkamai įvertinti, ar iš tiesų buvo padaryta materialinė žala ir kaimynystėje gyvenantis žmogus jam reikš kokias nors pretenzijas. Apeliantas pažymi, kad po šio įvykio jis išlipo iš automobilio ir bandė tinkamai įvertinti žalą, paskambino į duris, tačiau tuo metu nieko namuose nebuvo, todėl jis negalėjo susisiekti su asmeniu, kuriam priklausė tvora. Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, jog K. B. įvykio metu vairuotam automobiliui „VW Golf“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti priekinio bamperio, priekinio dešinės pusės sparno, priekinės kairės pusės sparno, variklio dangčio ir radiatoriaus grotelių apgadinimai (b. l. 5), kas leidžia manyti, kad smūgis į medį ir tvorą buvo pakankamai stiprus, todėl K. B. negalėjo nesuprasti, jog yra apgadintas svetimas turtas, tačiau jis, neįsitikinęs kokio masto žala padaryta ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš įvykio vietos išvažiavo. K. B., sukėlęs eismo įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai, tokiu būdu neįvykdė KET 234 p. numatytų pareigų nedelsiant apie eismo įvykį pranešti policijai, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Tai, kad apeliantas nenorėjo kelti triukšmo ir žadinti kaimynų, kad išsiaiškintų, kur galėtų būti tvoros šeimininkas, nes buvo naktis, policijos pareigūnų nekvietė, nes žala, jei ir buvo padaryta, tai tikrai minimali, be to, jis planavo susirasti tvoros šeimininką ir susitarti su juo dėl šio įvykio, nešalina jo atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. ir neturi įtakos jo veiksmų kvalifikavimui. KET 5 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. KET 250 p. numatyta, kad asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas vairuotojo pažymėjimą gavo 2009-01-23, todėl turėjo žinoti KET reikalavimus ir privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant minėtus KET 234 p. reikalavimus, sukels jam neigiamas pasekmes, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Minėtos aplinkybės rodo, kad jis sąmoningai, t. y. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos vengdamas atsakomybės. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad K. B. pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra visiškai įrodytas.

Dėl nuobaudos švelninimo.

ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Apeliantui skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu už ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, už ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta 100 Lt bauda, už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, t. y. minimalios ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytos administracinės nuobaudos, vadovaujantis ATPK 33 str. K. B. paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad K. B. prašo taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir sumažinti administracinę nuobaudą, skiriant 1000 Lt baudą ir neatimant teisės vairuoti transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu padarius pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d., negalėjo neskirti šios nuobaudos. Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 301 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas.

Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 301 str., mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Apelianto nurodyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p., jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, todėl dar kartą jos vertinti nėra pagrindo. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Apelianto nurodomos aplinkybės (teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, prižiūrėti mažametį vaiką, apeliantas gyvena Vilniaus rajone, kur susisiekimas su miestu yra prastas, apeliantas gauna minimalias pajamas, šiuo metu studijuoja) reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011). Todėl nors nubaustasis užsiima veikla, kuriai atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, nes daugelis žmonių naudoja teisę vairuoti transporto priemones panašiems tikslams.

Sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymėtina, kad pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, apeliantas privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET ir alkoholinių gėrimų vartojimas iki eismo įvykio nustatymo, sukels jam neigiamas pasekmes, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pastebėtina, kad iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 12-13), matyti, kad K. B. yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę. Pirmosios instancijos teismo nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų šios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima žymiai švelninti nuobaudą. Įvertinus minėtas aplinkybes, K. B. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytiems teisės pažeidimams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju turėtų būti atsižvelgta į teismų praktiką šios kategorijos bylose, nes teismai yra išsprendę analogiškų bylų, kurių ratio decidendi sutampa su šios bylos faktine fabula, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012-05-07 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-538-533/2012 ir kt. Apelianto nuoroda į kitą bylą, kurioje pažeidėjui už analogišką veiką buvo paskirta švelnesnė nuobauda, neturi nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, skirdamas nuobaudą, ją atitinkamai individualizuoja. Apelianto nurodytos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl ja nesivadovaujama. 

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ATPK 313 str. 3 ir 4 d. K. B. motyvuotu rašytiniu prašymu dėl sunkios turtinės padėties bei kitų aplinkybių gali kreiptis į organą, paskyrusį nuobaudą (šiuo atveju į Vilniaus miesto apylinkės teismą), prašydamas baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, arba visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Taip pat, K. B., jeigu teisės atėmimo laikotarpiu nepadarys naujų teisės pažeidimų, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, vadovaudamasis ATPK 329 str., galės kreiptis į administracinę nuobaudą paskyrusį organą (šiuo atveju į Vilniaus miesto apylinkės teismą), prašydamas sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Apibendrinat nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad K. B. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                            Rosita Patackienė

  Nuorašas

  Teisėja                                                                                    Rosita Patackienė