KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko) ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granplasta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cerera foods“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Granplasta“ dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Granplasta“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Cerera foods“ 6 721,11 Eur skolą, 167,20 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad pagal 2018 m. balandžio 16 d. šalių sudarytą Prekių pirkimo - pardavimo sutartį Nr. CERER (toliau - Sutartis), 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir 2021 m. rugsėjo 24 d. atsakovė el. paštu ieškovei pateikė užsakymus dėl prekių (maišelių) gamybos ir pardavimo. Ieškovė užsakymus įvykdė, pagamino ir perdavė atsakovei prekes, išrašė ir PVM sąskaitas-faktūras bendrai 6 721,11 Eur  sumai ir 167,20 Eur delspinigiams, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.

3.       Atsakovė UAB „Cerera foods“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 6 826,05 Eur žalos atlyginimą arba 104,94 Eur žalos atlyginimą, kuris liko atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad 2021 m. birželio 21 d., 2021 m. birželio 22 d. ir 2021 m. birželio 25 d. ieškovė pardavė atsakovei maišelius, už kuriuos atsakovė, nepraleisdama termino, pilnai atsiskaitė. Į ieškovės pagamintus ir pristatytus maišelius buvo supilta/sufasuota atsakovės produkcija (dribsniai) ir parduota atsakovės klientui Maroke. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 10 d. gavo pretenziją iš savo pirkėjo Maroke dėl parduotos produkcijos (dribsnių) kokybės. Pretenzijoje nurodoma, kad parduota produkcija yra sugadinta ir tapo netinkama naudoti, kadangi dalis maišelių, į kuriuos buvo supilta produkcija yra suplyšę, atsidarę ir dribsniai yra išbyrėję. Dėl šio incidento atsakovė patyrė 7  998,10  Eur nuostolius: sugadintos produkcijos vertė 6 901,10 Eur, kurią UAB „Cerera foods“ turėjo kompensuoti produkcijos pirkėjui bei transportavimo išlaidos 1 097,05 Eur. Atsakovė jau yra padengusi 3 200 Eur dėl ieškovės kaltės susidariusios žalos savo klientui. Po atsakovės įskaityto vienarūšio priešpriešinio reikalavimo ieškovė liko skolinga atsakovei 2 512,48 Eur. Ieškovės reikalavimas įvykdyti prievolę ir sumokėti skolą pagal sąskaitas faktūras dalyje dėl 4 313,57 Eur yra nepagrįstas, nes prievolė šioje dalyje yra pasibaigusi vienašaliu atsakovės pranešimu apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Reikalavimas dėl likusios skolos dalies pagal sąskaitą faktūrą GRA21 Nr. 0002238 sumai 2 407,58 Eur, taip pat nėra pagrįstas, nes ieškovei atsakovės reiškiamas reikalavimas dėl nekokybiškos produkcijos sąlygotų finansinių nuostolių atlyginimo siekė 6 826,05 Eur. Todėl įskaičius dalį ieškovės reikalavimo (4 313,57 Eur) likusio įsiskolinimo suma 2 512,48 Eur, viršija ieškovės pateiktos sąskaitos sumą. Todėl ir ši suma turėtų būti teismo įskaityta kaip šalių vienarūšis priešpriešinis reikalavimas.

5.       Ieškovė su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6.       Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. gavo atsakovės informaciją, jog atsakovė iš savo klientų Maroke 2021 m. rugsėjo 10 d. gavo pretenziją dėl atsakovės parduodamos produkcijos (dribsnių) kokybės. Ieškovė siekė susidariusią situaciją išspręsti derybų būdu ir prašė atsakovės pateikti duomenis, jog produkcija buvo supakuota būtent į iš ieškovės įsigytus maišelius, jog minėti maišeliai iš tiesų yra nekokybiški, jog produkcijos pakavimo ir transportavimo metu buvo laikomasi šiuos procesus reglamentuojančių reikalavimų. Atsakovė jokių duomenų nepateikė. Atsakovės produkcija galimai sugedo ne dėl maišelių kokybės, o dėl netinkamo jos transportavimo. Prekių priėmimo metu atsakovė jokių pretenzijų dėl prekių kokybės neturėjo ir jokių pastabų neišreiškė. 2021 m. rugsėjo 10 d. pretenzijoje, kuria remiasi atsakovė apskaičiuodama savo priešieškinio reikalavimą, yra nurodoma, jog reikalavimų neatitinka 581 maišas su atsakovės produkcija. Tuo tarpu atsakovės į bylą pateiktose nuotraukose užfiksuotos vos kelios dešimtys prasidariusių maišų su atsakovės produkcija. Atsakovė nenurodė, nei kokiu būdu įsitikino, jog iš tiesų buvo sugadinti 581 maišai, nei kokius tai patvirtinančius įrodymus atsakovė gavo iš savo klientų Maroke. Todėl negalima tiksliai apskaičiuoti galimai sugadintos produkcijos vertės. Atsakovė neįrodė ieškovės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl negali būti taikomas ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Be to, atsakovė reikalauja priteisti savo produkcijos pardavimo klientams kainą, t. y. ne tik galimus tiesioginius nuostolius, galimai sugadintos produkcijos vertei, bet taip pat ir netiesioginius nuostolius, t. y. savo negautas pardavimo pajamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Kaip nurodė atsakovė, galimą maišelių kokybės defektą atsakovė pastebėjo fasuodama savo produkciją, tačiau ne tik, kad negrąžino ieškovei pagamintų prekių, tačiau pati turėdama galimybes (techninius prietaisus) užklijavo galimai nekokybiškai suklijuotus maišelius. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog atsakovė, nepareiškusi pretenzijų ieškovei dėl prekių kokybės per Sutartyje ir įstatymuose nustatytus terminus, o pati prisiėmusi riziką dėl maišelių tinkamo užsandarinimo, prisiėmė ir atsakomybę už galimus nuostolius.

11.        Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės argumentus, jog gaminio prekių atitikties deklaracijos nepateikimas patvirtina ieškovės neteisėtus veiksmus dėl prekių kokybės.

12.       Iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės identifikuoti, jog užfiksuoti būtent ieškovės pagaminti ir atsakovei perduoti maišeliai. Taip pat matyti, kad maišai su atsakovės pagaminta produkcija yra sukrauti vienas ant kito, nenaudojant jokių krovimo/transportavimo padėklų ar kitų specialių priemonių. Be to, byloje nustatyta, kad krovinys į paskirties vietą atvykti vėlavo apie dvi savaites. Todėl teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovės produkcija galimai buvo pažeista jos transportavimo, pristatymo metu, o maišeliai prasidarė ne dėl jų kokybės trūkumo, o dėl netinkamo transportavimo. Teismas sprendė, jog atsakovė byloje neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų kaip būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

13.       Atsakovė žalos dydį įrodinėjo 2021 m. lapkričio 11 d. kliento Maroke raštu. Iš šio rašto turinio matyti, kad atsakovė žalos dydį paskaičiavo remdamasi savo produkcijos pardavimo kaina, t. y. į žalos dydį atsakovė įskaičiavo ne tik produkcijos savikainą, bet ir pelną. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtent 581 maiše buvusi produkcija yra sugadinta. Todėl teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė 6 826,05 Eur patirtos žalos dydžio.

14.       Kadangi atsakovė neįrodė ieškovės atliktų neteisėtų veiksmų ir nepagrindė žalos dydžio, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė visų ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų, tame tarpe ir likusių – priežastinio ryšio, kaltės, dėl to atsakovės reikalavimą atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis).

15.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė nebeturi reikalavimo teisės dalyje dėl 4 313,57 Eur. Atsakovė informavo UAB „Juris.LT“, kuriai ieškovė buvo perleidusi reikalavimo teisę į atsakovę, jog UAB „Cerera Foods“ įskaito vienarūšį priešpriešinį reikalavimą UAB „Granplasta“. Atsakovė teigia, jog jos pareiga sumokėti dalį 6 721,11 Eur skolos (4 313,57 Eur) ieškovei UAB „Granplasta“ pasibaigė atsakovei atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir apie jį informavus UAB „Juris“.

16.       Teismas pažymėjo, kad 2021 m. gruodžio 16 d. Reikalavimo perleidimo sutartis buvo nutraukta, o reikalavimo teisė buvo grąžinta ieškovei. UAB „Juris LT“ pranešimo apie jos reikalavimo pabaigą atsakovė neginčijo. Todėl teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas atsakovei pagal visas ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras (6 721,11 Eur) laikytinas galiojančiu.

17.       Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovė negalėjo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, nes tam nebuvo įstatymuose bei teismų praktikoje nustatytų būtinųjų sąlygų, t. y. atsakovė neturi jokių galiojančių, apibrėžtų ir vykdytinų reikalavimu ieškovei.

18.       Nesant duomenų, jog atsakovė tinkamai apmokėjo ieškovei už pateiktas prekes, teismas ieškovės reikalavimus laikytini pagrįstais ir įrodytais, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 6 721,11 Eur skolą ir 167,20 Eur delspinigius.

19.       Ieškinį patenkinus, o atsakovės priešieškinį atmetus, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

20.1.                      Jokių pretenzijų ar prieštaravimų iš UAB „Juris.LT“ ar ieškovės dėl atlikto įskaitymo atsakovė negavo, kaip ir informacijos apie kreditoriaus pasikeitimą po atlikto įskaitymo. Byloje nėra įrodymų, kad reikalavimo teisė ieškovei buvo grąžinta. Tai, kad naujasis kreditorius nutraukė skolos išieškojimą, apie tai 2022 m. sausio 30 d. raštu informuodamas ieškovę, nepatvirtina, kad pasibaigė jo reikalavimo teisė. Teismas UAB „Juris LT“ rašto turinio neištyrė ir neįvertinimo, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

20.2.                      Teismas laikėsi vienašališkos, tik ieškovei naudingos pozicijos: ieškovė neginčijo įskaitymo, tačiau laiko jį negaliojančiu, o atsakovė neginčijo ne jai adresuoto UAB „Juris LT“ rašto, todėl teismas laiko jį galiojančiu. Toks lygiateisiškumo principo pažeidimas yra neteisėtas. Teismas neatliko jokio šalių prievolių palyginimo, jų atsiradimo pagrindų,  kaip nurodyta teismų praktikoje, todėl neteisingai sprendė dėl įskaitymo neteisėtumo.

20.3.                      Teismas neteisėtai netaikė teisės normų, reglamentuojančių gamintojo pareigas, nes tarp šalių susiklosčiusius santykius laikė tik pirkimu-pardavimu, nors byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir yra gamintoja, kuri pardavė savo gaminį atsakovei. Ieškovė jokia forma nėra patvirtinusi savo gaminių kokybės, nurodžiusi gaminio savybių, neįrodė, kad jos maišeliai suplyšo dėl netinkamos eksploatacijos, todėl darytina išvada, kad ieškovės parduoti maišeliai buvo nekokybiški. 

20.4.                      Atsakovė patyrė nuostolius ne savikainos dydžio, o jau išsiųstos prekės kainos negavimo dydžio. Todėl teismas neteisėtai nelaikė negauto atlyginimo už atsakovės perduotą produkciją atsakovės žala.

20.5.                      Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovė netinkamai užklijavo ieškovės padarytus maišelius, nepateikė jokių duomenų kaip maišeliai turėjo būti klijuojami.

21.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad jokiu pretenzijų ar prieštaravimu nei iš UAB „Juris LT“ ar ieškovės dėl atlikto ¡skaitymo negavo. Kad ieškovė nesutiko su nurodomų reikalavimų įskaitymu patvirtina byloje esanti 2022 m. vasario 7 d. Pretenzija, kuria pakartotinai pareikalavo padengti susidariusi įsiskolinimą.  Be to, atsakovė neginčijo 2022 m. sausio 31 d.  UAB „Juris LT“ pranešimo apie išieškojimo nutraukimą, todėl jis laikytinas galiojančiu, o 2021 m. gruodžio 16 d. Reikalavimo perleidimo sutartis nutrukusia. Todėl ieškovė laikytina turinčią reikalavimo teisę į visą 6 721,11 Eur skolos sumą, tame tarpe ir 4 313,57 Eur, kuriuos išskiria atsakovė.

21.2.                      Atsakovė apeliaciniame skunde visiškai netinkamai interpretuoja kasacinio teismo praktikoje nurodytas būtinąsias įskaitymo taikymo sąlygas. Be to, ieškovės vertinimu, atsakovė neįrodė, jog egzistuoja visos sąlygos ieškovės civilinės atsakomybės atsiradimui, todėl atsakovės reikalavimas yra nepagrįstas, neįrodytas ir neteisėtas ir teismo sprendimu pagrįstai atmestas.

21.3.                      Atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad ieškovė nebuvo pateikusi gaminio atitikties deklaracijos atsakovei, yra tik gynybinė atsakovės pozicija ir jokios reikšmės sprendžiant dėl perduotu prekių kokybės neturi. Gaminio atitikties deklaracijos turėjimas/neturėjimas yra visiškai nesusijęs su prekių būkle ar kokybe. Be to, atsakovė dėl gaminio atitikties deklaracijos niekuomet į ieškovę nesikreipė.

21.4.                      Atsakovės pateiktas tariamai patirtos žalos apskaičiavimas ir apeliacinio skundo argumentai dėl tariamai patirtų nuostoliu rūšies yra neteisėti ir nepagristi. Vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, atsakovė privalėjo išskirti galimai sugadintos produkcijos vertę ir įvardinti šią sumą kaip tiesioginius nuostolius, o netiesioginius nuostolius (negautas pajamas) apskaičiuoti atėmus visas su produkcijos pardavimu susijusias sąnaudas bei gautino pelno mokestį. Teismas sprendime pateikė iš esmės analogiškus argumentus.

21.5.                      Aktualu ir tai, kad nors atsakovė nurodė, jog šiuo metu yra atlyginusi visą galimai savo klientams Maroke padarytą žalą, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Taip pat nepateikė įrodymų, jog būtent 581 maiše buvusi produkcija sugadinta. Todėl teismo išvada, jog atsakovė neįrodė 6 826,05 Eur galimai patirtos žalos dydžio yra visiškai pagrista ir teisinga.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23.       Bylos duomenimis 2018 m. balandžio 16 d. ieškovė su atsakove sudarė Prekių pirkimo - pardavimo sutartį Nr. CERER, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą užsakymą pagaminti ir atsakovei parduoti prekes – maišelius. Pagal šios Sutarties 2.1 punkto sąlygą, šalys susitarė, kad visą būtiną informaciją, reikalingą produkcijai pagaminti, pirkėjas pateikia Užsakyme/specifikacijoje (produkcijos gamybai), kurią persiunčia elektroniniu paštu info@granplasta.lt. Užsakymas/specifikacija (produkcijos gamybai) yra neatskiriama Sutarties dalis, kurioje yra fiksuota produkcijos techniniai parametrai, produkcijos kiekiai ir kainos bei kita papildoma informacija. Sutarties 4.3 punkto sąlyga pirkėjas garantavo, kad sumokės visą prekių kainą pavedimu į pardavėjo atsiskaitomąją sąskaitą pardavėjo nurodytame komerciniame banke ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo sąskaitos/faktūros už pirktas prekes išrašymo datos. Šalys sutarė, kad gali tartis dėl išankstinio prekių vertės sumokėjimo (50 proc.- penkiasdešimt proc.) prieš pardavėjui pradedant gaminti prekes. Sutarties 6.1 punkte nurodyta, jog produkcijos kokybė atitinka technines sąlygas, higienos ir cheminių medžiagų migracijos į produktą reikalavimus, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Tarybos reglamentai bei Europos Komisijos direktyvos, o 6.2. punkte nurodyta, jog pakuotės ir/ar prekių kokybės garantija negalioja kai dėl pirkėjo kaltės pakuotė buvo sugadinta ar pažeista; nesilaikyta numatytų sandėliavimo sąlygų; pakuotės naudojimo metu atsiradusios techninės kliūtys pažeidė pakuotę, dėl ko pakuotės nebegalima panaudoti.

24.       Ieškovė nurodė, kad pagal minėtą šalių sudarytą sutartį 2021 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė el. paštu ieškovei pateikė užsakymą, dėl 5  000 vnt. skaidrių maišelių 140my, kurių dydis 56 cm x 88cm bei 3 000 vnt. skaidrių maišelių 140my su juoda spauda kurių dydis 56 cm x 88cm gamybos ir pardavimo. Be to, 2021 m. rugsėjo 24 d. atsakovė el. paštu ieškovei pateikė užsakymą, dėl 3 000 vnt. LDPA mėlynų maišelių, kurių dydis 70 cm x 140 cm, 3 000 vnt. skaidrių maišelių 140my, kurių dydis 56 cm x 88cm bei 3 000 vnt. skaidrių maišelių 140my su juoda spauda kurių dydis 56 cm x 88cm gamybos ir pardavimo. Ieškovė užsakymus įvykdė, perdavė atsakovei prekes (maišelius) išrašė ir PVM sąskaitas-faktūras, bendrai 6 721,11 Eur skolos sumai ir 167,20 Eur delspinigiams, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės priteisti 6 721,11 Eur skolą ir 167,20 Eur delspinigius.

25.       Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį ieškovei prašydama priteisti iš ieškovės 6826,05 Eur žalos atlyginimą arba 104,94 Eur žalos atlyginimą, kuris liko atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Nurodė, kad atsakovė nuo pat sutarties sudarymo su ieškove teikė užsakymus dėl maišelių gamybos ir visuomet už tai buvo atsiskaitoma. Teigia, kad dar 2020 metais atsakovė patyrė nuostolius dėl ieškovės pagamintų ir pristatytų nekokybiškų maišelių, bet šalims pavyko susitarti taikiai. Vėliau, buvo įskaitytas įsiskolinimas, kaip vienarūšis priešpriešinis reikalavimas, tačiau dėl ieškovės pagamintų ir parduotų nekokybiškų maišelių atsakovei vis tiek susidarė 6826,05 Eur žala. Atsakovė mano, jeigu teismas spręstų, kad yra pagrindas byloje dėl nekokybiškos produkcijos padarytos žalos dydį -6826,05 Eur įskaityti kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą dėl sąskaitų apmokėjimo – sumoje 6721,11 Eur, tai tokiu atveju prašo iš ieškovės priteisti likusią padarytos žalos dalį – 104,94 Eur.

26.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra neapmokėjusi ieškovei už 2021m. rugpjūčio 11d. ir 2021m. rugsėjo 24d. gautas prekes ir neapmokėta skola sudaro – 6721,11 Eur. Taip pat konstatuota, kad  atsakovė neįrodė visų ieškovei kilti civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės ir atsakovės reikalavimai negali būti laikomi vienarūšiais, todėl priešieškinį atmetė kaip neįrodytą.

27.       Apeliantė (atsakovė) ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodydama, kad teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus ir tai atliko pažeisdamas procesinės tiesės normas. Taip pat argumentuojama, kad teismas neteisingai sprendė dėl įskaitymo neteisėtumo, nepagrįstai laikė, kad nebuvo įrodytas atsakovės reikalaujamas priteisti žalos atlyginimas ir tuo buvo pažeistos materialinės teisės normos.

28.       Byloje šalys neginčijo, kad iš ieškovės atsakovė buvo gavusi prekių už 6721,11 Eur. Tačiau tarp šalių iškilo ginčas dėl iš ieškovės gautų prekių atitikimo kokybės reikalavimams bei nuostolių, atsiradusių dėl sugadintos ieškovės produkcijos, atlyginimo.

29.       Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliantės apeliacinio skundo argumentus, ieškovės atsiliepimo į apeliacinio skundo motyvaciją bei pakartotinai objektyviai ir visapusiškai įvertinusi ir ištyrusi pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų visetą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad atsakovė gavusi iš ieškovės prekes pretenzijų dėl prekių kokybės jai nepareiškė ir nepasinaudojo tokia savo teise. Dokumentuose, kuriais remiantis atsakovei buvo pateiktos prekės nėra fiksuoti jokie atsakovei pristatytų prekių trūkumai. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kad prekių priėmimo ir jų panaudojimo metu atsakovė nenustatė jokių prekių defektų, todėl ieškovė turi pagrindą reikalauti iš atsakovės sumokėti prekių kainą. Pabrėžtina, kad pagal įstatymą reglamentuojantį parduodamų daiktų kokybę, jų kiekį ( C K 6. 327 straipsnio 5 dalis ) pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Teisėjų kolegijos vertinimu,  atsakovė savo atsikirtimus dėl prekių kokybės neatitikimo įrodinėja nepakankamais įrodymais. Tokie atsakovės įrodymai vertinant juos jų sąsąjumo, leistinumo, patikimumo aspektu, laikytini nepatikimais patvirtinti aplinkybes, kad atsakovei buvo pateiktos prekės neatitiko kokybės reikalavimų. Reikšmingos bylos aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis C P K įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika. Pagal C P K 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal C P K 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013); kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013ir kt.).

30.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs turimus byloje duomenis konstatavo, kad atsakovė negalėjo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, nes tam nebuvo įstatymuose nustatytų būtinųjų sąlygų. Teisėjų kolegija tokiai teismo padarytai išvadai pritaria ir pažymi, kad pagal CK 6. 130 straipsnį, tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti nustatytos šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Galiojanti Kasacinio teismo praktika aptartu klausimu nėra pakitusi ir toliau plėtojama tokiomis pačiomis sąlygomis (2012 m. balandžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2012 ir kt.). Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės reikalavimai negalėjo būti laikomi vienarūšiais, todėl atsakovė nepagrįstai sprendė atlikti reikalavimų įskaitymą ( CK 6. 130 straipsnis).

31.       Atsakovė pareikštais priešieškinio reikalavimais ieškovei įrodinėjo jai susidariusią žalą dėl netinkamos kokybės prekių pateikimo, o pirmosios instancijos teismas tokio atsakovės reikalavimo netenkino atsakovei neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų žalai atsirasti. Tokia teismo išvada yra pagrįsta.  

32.       Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

33.       Neteisėti veiksmai yra būtina ir pirminė civilinės atsakomybės sąlyga. Neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

34.       Byloje atsakovė įrodinėjo, kad ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji perduodama prekes atsakovei nepateikė gaminio prekių atitikties deklaracijos. Pirmosios instancijos teismas tokio ieškovės neveikimo nepripažino neteisėtu ir įtakuojančiu nuostolių atsiradimą. Teisėjų kolegija tokiai motyvacijai pritaria ir pažymi, kad deklaracijos nepateikimas negalėtų būti vertinamas kaip neteisėtas atsakovės veiksmas ir toks atsakovės elgesys nuostolių atsiradimo aplamai negalėtų įtakuoti, todėl aptarta aplinkybė visiškai pagrįstai teismo nepripažinta atsakovės neteisėtais veiksmais dėl prekių kokybės.

35.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atlikta motyvacija ir argumentacija, kad byloje neįrodytos ir kitos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, nei žalos atsiradimo faktas, nei žalos dydis ( CPK 270 straipsnio 4 dalis) ir pažymi tam, kad kiltų civilinė atsakomybė asmeniui reikalinga nustatyti visas civilinei atsakomybei sąlygas. Nenustačius ieškovės veiksmuose neteisėtų veiksmų dėl sutarties pažeidimo yra pagrindas atsakovės pareikštam priešieškinio reikalavimui dėl žalos atlyginimo atmesti ir kitų civilinei atsakomybei kilti sąlygų analizė tampa nereikalinga.

36.       Teisėjų kolegija dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų detaliau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

37.       Apibendrinus išdėstytą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė tiek procesinės, tiek ir materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Naikinti priimtą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

      Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme