Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-12-21][nuasmeninta nutartis byloje][A-1991-525-2015].docx
Bylos nr.: A-1991-525/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Registrų centras 124110246 atsakovas
Registrų centro Alytaus filialas 149952323 atsakovas
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras 250135860 pareiškėjas
Alytaus miesto savivaldybės administracija 188706935 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl nuosavybės teisių atkūrimo
Bylos dėl registrų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Registrai
Registrai
Registrai
Bylos, kilusios iš nekilnojamo turto registro veiklos
Bylos, kilusios iš nekilnojamo turto registro veiklos
Bylos, kilusios iš nekilnojamo turto registro veiklos
Registratoriaus įgaliojimai, teisės ir pareigos
Registratoriaus įgaliojimai, teisės ir pareigos
Registratoriaus įgaliojimai, teisės ir pareigos
Daiktinių teisių įregistravimas
Daiktinių teisių įregistravimas
Daiktinių teisių įregistravimas
Kiti su registrų veikla susiję klausimai
Kiti su registrų veikla susiję klausimai
Kiti su registrų veikla susiję klausimai
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. A-1991-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00770-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.1; 12.3.2; 12.4

(S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras” skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, valstybės įmonei Registrų centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Alytaus RATC) skundu (I t., b. l. 4-8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Alytaus filialo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (2.16.13) R5-136 „Dėl juridinio asmens nuosavybės teisės įregistravimo į statinius“ ir atsakovo VĮ Registrų centras 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. csprl-94 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“;

2) įpareigoti VĮ Registrų centras Alytaus filialą patenkinti pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2014 m. vasario 25 d. prašymą Nr. 6304698.

Paaiškino, kad 2014 m. vasario 25 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centras Alytaus filialą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į statinius, esančius didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) Alytuje. 2014 m. kovo 10 d. VĮ Registrų centras Alytaus filialas priėmė sprendimą Nr. (2.16/13)R5-136, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, nurodant, kad pateikti dokumentai nėra juridiniai pagrindai pareiškėjo nuosavybės teisių įregistravimui į minėtus statinius, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, tačiau pareiškėjo pateiktoje deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodoma statybos rūšis – rekonstravimas, kapitalinis remontas, o tai nėra nuosavybės teisės įgijimo būdas. 2014 m. balandžio 28 d. VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė sprendimą Nr. cspr 1-94, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti VĮ Registrų centras Alytaus filialo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą. Pareiškėjo nuomone, kad atsakovų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti bei neteisingi, nes priimti netinkamai kvalifikavus ginčo teisinius santykius ir netinkamai pritaikius teisės normas, neištyrus visų esminių bylos aplinkybių. CK 4.47 straipsnis tarp nuosavybės teisės įgijimo pagrindų numato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą (4 punktas). Alytaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) patvirtintais detaliojo plano sprendiniais buvo numatyta pastatyti naują didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2011 m. vasario 25 d. pareiškėjui savivaldybės išduotose Specialiuosiuose architektūriniuose reikalavimuose statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti buvo nurodyta statybos rūšis – nauja statyba. Tuo tikslu (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo suprojektuota nauja didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė. Iki pareiškėjo pasamdytam rangovui pradėjus vykdyti naujos aikštelės (duomenys neskelbtini) gatvėje statybą, senosios aikštelės turtas (asfaltas, apšvietimas, tvora, valymo įrengimai, lietaus kanalizacija, pastogė) buvo nurašytas ir likviduotas (Savivaldybės Tarybos 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. I-306). Pareiškėjo pasamdytas rangovas UAB „Alkesta“ Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2011 m. vasario 25 d. Specialiųjų architektūrinių reikalavimų, 2012 m. spalio 1 d. parengto techninio projekto bei Viešojo pirkimo konkurso ir 2011 m. spalio 3 d. Rangos sutarties Nr. 163 pagrindu atliko naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės statybos darbus. Kadangi pareiškėjas teisėtai pastatė naują didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (konteinerinio tipo priėmėjo kontoros pastatą ir kitus statinius), jis įgijo nuosavybės teisę į minėtus nekilnojamojo turto objektus CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnį, Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai ir pastatai, tai pareiškėjo, teisėtai pastačiusio ir valdančio daiktą nuosavybės teise, prašymu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įgijo pareigą minėtą nekilnojamąjį turtą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovų sprendimai rodo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas netinkamai įvertino pateiktų dokumentų apie naujai sukurtą nekilnojamąjį turtą esmę ir nepagrįstai atsisakė įregistruoti daiktines teises. Pažymėjo, kad atsakovams atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą kyla grėsmė, kad naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (duomenys neskelbtini) gatvėje statybai panaudotos ES fondų lėšos bus pripažintos netinkamomis finansuoti ir turės būti grąžintos.

Atsakovai atsiliepimuose (I t., b. l. 82-85, 100-102) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad nekilnojamieji daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini), Alytaus m., nei daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre nebuvo ir nėra įregistruoti, o dokumentai, patvirtinantys nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos atsiradimą, teritoriniam registratoriui nėra pateikti. Pareiškėjas teritoriniam registratoriui 2014 m. vasario 25 d. pateikė prašymą  įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini), Alytaus m., bei nuosavybės teises į juos pareiškėjo vardu, pateikdamas 2013 m. liepos 30 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą, šių nekilnojamųjų daiktų 2013 m. liepos 24 d. kadastro duomenų bylas ir 2013 m. birželio 18 d. įgaliojimą Nr. 23, Savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 21 d. raštą Nr. SD-1210(6.17.) „Dėl stambiagabaričių atliekų aikštelės (duomenys neskelbtini) g.“. Teritorinis registratorius 2014 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą Nr. (2.16.13.)R5-136 išsamiai išdėstydamas prašymo netenkinimo aplinkybes. Pareiškėjas skunde nurodo nekilnojamųjų daiktų statybos rūšį „Nauja statyba“, o tiek teritoriniam registratoriui, tiek teismui teikia dokumentus, kuriuose nurodoma apie nekilnojamųjų daiktų rekonstrukciją. Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl Savivaldybės darbuotojų neapsižiūrėjimo naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (duomenys neskelbtini) gatvėje statybą leidžiantis ir statybos rūšį nurodantis dokumentas (Savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 21 d. rašytinis pritarimas statinio projektui) nebuvo pakeistas patikslinant, jog leidžiama statyti naują didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pareiškėjo teiginiais verčia abejoti jo paties paaiškinimai, jog jis užpildė Deklaraciją apie statybos užbaigimą, teiktą ir teritoriniam registratoriui, būtent kurioje ir nurodė apie minėtų statinių rekonstrukciją bei kapitalinį remontą, tačiau ne naują daiktų statybą. Pareiškėjo nurodomų aplinkybių nepagrindžia ir įrodymas, kurį jis teikė tiek nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, tiek teismui, t. y. Savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 21 d. raštas Nr. SD-1210(6.17.), kuriame savivaldybė prašo išimties tvarka nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjo rekonstruotą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (duomenys neskelbtini), Alytuje. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnis apibrėžia nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą bei jų pakeitimo teisinius pagrindus; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis detalizuoja konkrečius daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo teisinius pagrindus. Prašymus dėl nekilnojamųjų daiktų bei nuosavybės teisių į juos įregistravimo, kaip numato Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, turi teisę teikti tų daiktų savininkas. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88 punktas bei Nekilnojamojo turto registro nuostatų 27 punktas numato, ką turi patikrinti nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, nagrinėdamas pateiktą prašymą. Tiek teritorinis registratorius, tiek centrinis registratorius tinkamai vykdė įstatymų pavestas funkcijas ir vertindami pateiktus dokumentus veikė įsakmiai teisės aktų nustatytais pagrindais, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.

 

II.

 

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu (I t., b. l. 166-174) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Išsamiai aprašęs bylos faktines aplinkybes, teismas nurodė, jog iš ginčijamų administracinių aktų matyti, kad atsakovai išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus, priėmė motyvuotus sprendimus ir išdėstė ginčo sprendimų teisinį reguliavimą, todėl darytina išvada, jog ginčijami sprendimai priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatų.

Teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, 7, 22 straipsniais, 23 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 8, 9, 27 punktais, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu, 13 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88 punktu. Vertino, jog teritorinis registratorius ir centrinis registratorius ginčijamuose sprendimuose nurodė, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose – 2013 m. liepos 24 d. nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylose, 2013 m. liepos 30 d. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą, būtent kurie, sutinkamai su Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalies nuostatomis, taip pat Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio nuostatomis, yra numatyti kaip teisiniai nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį įregistravimo pagrindai, yra vienareikšmiškai nurodyta, jog pareiškėjo prašomi įregistruoti inžineriniai statiniai: aikštelė, tvora, vandentiekio tinklai, buitinių nuotekų tinklai, lietaus nuotakų tinklai rekonstruoti, (duomenys neskelbtini) gatvei atliktas kapitalinis remontas. Tokie dokumentai, tuo pačiu ir rašytiniai įrodymai šioje administracinėje byloje, paneigia pareiškėjo teiginius apie naują statybą. Nekilnojamojo turto tvarkytojas pagrįstai šiuo atveju, vadovavosi pareiškėjo pateiktais dokumentais, jame nurodytais aiškiais duomenimis ir ginčijamuose sprendimuose nurodė, jog minėti statiniai yra rekonstruoti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturėjo juridinio pagrindo aukščiau paminėtuose dokumentuose įrašytus duomenis apie statinių statybos rūšį vertinti kitaip, nei juose nurodyta, kitaip nei statybos rūšis apibrėžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 17, 18, 20 dalių nuostatos ir daryti kitokias išvadas.

Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsniu, nurodė, kad skunde neįvardijama, kokių aukštesnių teisės aktų reikalavimų nevykdė atsakovai, priimdami skundžiamus administracinius aktus (sprendimus), o tai paneigia ir galimą sprendimo panaikinimo pagrindą pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjas nenurodo ir procedūrinių pažeidimų, taip pat kitų aplinkybių, kurios daro skundžiamus sprendimus neteisėtais, įpareigojančius naikinti skundžiamus sprendimus, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skunde nurodytais motyvais skundžiami sprendimai negali būti nei koreguojami, nei naikinami.

Pažymėta, jog kokiais būdais gali būti apgintos pažeistos pareiškėjų teisės, išvardinta ABTĮ 88 straipsnyje. Vienas iš šių būdų ir yra skundžiamo akto (ar jo dalies) panaikinimas. Tokiu sprendimu, jeigu nustatoma, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) yra neteisėtas iš esmės, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, neteisėtas, dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, arba nustatomi kiti svarbūs pagrindai, lemiantys skundžiamo akto (ar jo dalies) panaikinimą, siekiama teisinės ir faktinės padėties atkūrimo iki skundžiamo akto (ar jo dalies) priėmimo. Šiuo atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta, jų nenurodė ir pareiškėjas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas viršytų savo kompetenciją tenkinant pareiškėjo prašymą, kadangi pats nebūdamas šių statybos teisinių santykių dalyviu ir subjektu, turinčiu teisę išduoti statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, daryti juose atitinkamus įrašus. Pareiškėjas, būdamas statinių statytoju ir žinodamas, kokią faktinę statybą planuojama atlikti, turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, matydamas, jog dokumentuose įrašomi neteisingi duomenys, turėjo teisę reikalauti neteisingai įrašytus duomenis ištaisyti. Statinių kadastrinių matavimų byla, sudaryta 2013 m. liepos 24 d., matininkui atlikus statinių kadastrinius matavimus, paneigia pareiškėjo argumentus dėl naujos statinių statybos, kadangi ir šioje byloje įrašyti duomenys liudija, jog atlikta statinių rekonstrukcija ir (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinis remontas. Be to, pats pareiškėjas užpildė 2013 m. liepos 30 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą, teiktą teritoriniam registratoriui, kurioje pats nurodė apie minėtų statinių rekonstrukciją bei kapitalinį remontą, tačiau ne naują daiktų statybą. Pareiškėjas pateikė nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir teismui Savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 21 d. raštą Nr. SD-1210(6.17.), kuriame savivaldybė prašo išimties tvarka nekilnojamojo turto registre įregistruoti UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ rekonstruotą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (duomenys neskelbtini), Alytuje, tokiu būdu ir šis įrodymas nepatvirtina pareiškėjo argumentų.

Teismas priėjo išvadą, jog pareiškėjas, kaip to reikalauja ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktas, nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kuriomis grindžia savo skundo reikalavimus, todėl skundas šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl įpareigojimo VĮ Registrų centras Alytaus filialą patenkinti pareiškėjo 2014 m. vasario 25 d. prašymą Nr. 6304698, teismas nurodė, jog nenustačius skundžiamų atsakovų sprendimų neteisėtumo, nėra pagrindo tenkinti ir šio reikalavimo, kadangi jis yra išvestinis iš pirmojo.

 

III.

 

Pareiškėjas Alytaus RATC pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 177-182), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą bei panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (2.16.13) R5-136 „Dėl juridinio asmens nuosavybės teisės įregistravimo į statinius“ bei atsakovo VĮ Registrų centras 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. Cspr1-94 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ ir priimti naują sprendimą – įpareigoti VĮ Registrų centras Alytaus filialą patenkinti pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2014 m. vasario 25 d. prašymą Nr. 6304698.

Apeliaciniame skunde pateikia tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad teismas vykdė tik formalųjį teisingumą, sprendimas nėra teisingas, priimtas netinkamai kvalifikavus ginčo teisinius santykius ir pritaikius teisės normas, neištyrus visų esminių bylos aplinkybių. Akcentuoja, jog pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis. Pareiškėjas, suprasdamas nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijas, į teismą kreipėsi turėdamas lūkestį, kad teismas skundžiamus sprendimus įvertins ne vien formaliuoju aspektu, t. y., kad sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, bet nėra teisingi. Taip pat nurodo, kad teismui bei atsakovams atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą kyla grėsmė, kad naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (duomenys neskelbtini) gatvėje statybai panaudotos lėšos bus pripažintos netinkamomis finansuoti ir turės būti grąžintos, šiuo metu su aptariamu turtu susiklostė nepateisinama situacija, nes jis nėra registruotas.

Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1-2) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teigia, kad apeliaciniame skunde nėra faktinių ir teisinių argumentų dėl to, jog priimant teismo sprendimą pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos. Teismo sprendimas teisėtas, pagrįstas, priimtas objektyviai išnagrinėjus bylos aplinkybes, šalių pareiktus rašytinius dokumentus, žodinius paaiškinimus, sistemiškai aiškinant bei teisingai taikant teisės normas, jų nepažeidžiant. Atsakovas sutinka su teismo sprendimu ir jo argumentais.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Byloje ginčas kilo dėl teritorinio registratoriaus sprendimo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti statinius: aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Alytaus m., (duomenys neskelbtini) gatvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lietaus nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) g., Alytaus m. ir pareiškėjo nuosavybės teises į juos, bei centrinio registratoriaus sprendimo palikti galioti teritorinio registratoriaus sprendimą.

Pareiškėjas teismo prašė panaikinti minėtus atsakovų sprendimus (VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (2.16.13) R5-136 ir VĮ Registrų centras 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. csprl-94) ir įpareigoti VĮ Registrų centras Alytaus filialą patenkinti pareiškėjo 2014 m. vasario 25 d. prašymą Nr. 6304698.

Pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad atsakovai priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, todėl naikinti jų nėra pagrindo, pareiškėjo skundą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, laiko jį teisėtu ir pagrįstu.

Pagrindinis atsakovų priimtų sprendimų motyvas – tai, kad nurodyti statiniai yra rekonstruoti, o rekonstravimas nėra nuosavybės teisės pagal Civilinio kodekso 4.47 straipsnio nuostatas įgijimo būdas, todėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Tuo tarpu pareiškėjas įrodinėja, jog minėti statiniai yra sukurti naujos statybos būdu, todėl pareiškėjui nuosavybės teisė į juos atsirado CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. pagaminus naują daiktą.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinius pagrindus numato Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnis. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisinius pagrindus numato Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88 punktas bei Nekilnojamojo turto registro nuostatų 27 punktas numato, ką turi patikrinti nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, nagrinėdamas pateiktą prašymą.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog kartu su prašymu dėl nuosavybės teisių įregistravimo pareiškėjas teritoriniam registratoriui pateikė 2013 m. liepos 24 d. nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylą (ištraukos I t., b. l. 86-99), 2013 m. liepos 30 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą (I t., b. l. 22-23) ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 21 d. raštą Nr. SD-1210(6.17.) (I t., b. l. 26).

Tiek 2013 m. liepos 24 d. nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylose, tiek 2013 m. liepos 30 d. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą, kurie, pagal minėtas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalių ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio nuostatas, yra teisiniai nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį įregistravimo pagrindai, nurodyta, jog pareiškėjo prašomi įregistruoti inžineriniai statiniai: aikštelė, tvora, vandentiekio tinklai, buitinių nuotekų tinklai, lietaus nuotakų tinklai rekonstruoti, o (duomenys neskelbtini) gatvei atliktas kapitalinis remontas.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 21 d. raštas Nr. SD-1210(6.17.), kuriame prašoma išimties tvarka nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjo rekonstruotą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (duomenys neskelbtini), Alytuje, taip pat nepatvirtina pareiškėjo teiginių apie naujų statinių statybą, nesudaro pagrindo registratoriui tenkinti pareiškėjo prašymo.

Dėl nurodytų priežasčių, remdamasis paties pareiškėjo pateiktais dokumentais, nurodytais duomenimis, teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo dokumentuose įrašytus duomenis apie statinių statybos rūšį vertinti kitaip, nei juose nurodyta, kitaip nei statybos rūšis apibrėžia Statybos įstatymo nuostatos ir daryti kitokias išvadas, kad, kaip teigia pareiškėjas, buvo vykdyta nauja statyba. Kaip apeliaciniame skunde nurodo ir pats pareiškėjas, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl Alytaus miesto savivaldybės darbuotojų neapsižiūrėjimo naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (duomenys neskelbtini) gatvėje statybą leidžiantis ir statybos rūšį nurodantis dokumentas nebuvo pakeistas patikslinant, jog leidžiama statyti naują didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Taigi iš esmės pats pripažįsta, kad registratoriui pateiktuose dokumentuose pateikti duomenys ne apie naują statybą.

Pastaruoju aspektu taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas, kaip statytojas, būdamas suinteresuotas tinkamu savo teisių įgyvendinimu, žinodamas, kokią statybą siekia atlikti, turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, tikrinti dokumentus, radęs juose neatitikimų, neteisingų duomenų, inicijuoti jų taisymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog 2013 m. liepos 30 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą, teiktą teritoriniam registratoriui, kurioje, minėta, nurodyta apie aptariamų statinių rekonstravimą ir kapitalinį remontą, užpildė, kaip nurodo pats pareiškėjas, ir pasirašė pats pareiškėjas (jo atstovas). Pareiškėjo argumentus dėl naujų statinių statybos paneigia ir 2013 m. liepos 24 d. statinių kadastrinių matavimų bylos duomenys, kuriuose taip pat nurodyta, jog atlikta statinių rekonstrukcija ir (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinis remontas.

Dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismui bei atsakovams atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą kyla grėsmė, kad naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (duomenys neskelbtini) gatvėje statybai panaudotos ES fondų lėšos bus pripažintos netinkamomis finansuoti ir turės būti grąžintos, šiuo metu su aptariamu turtu susiklostė nepateisinama situacija, nes jis nėra registruotas, pastebėtina, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014).

Nagrinėjamu atveju, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, aplinkybių, jog atsakovai netinkamai atliko teisės aktais jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdami sprendimus nesilaikė teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, kad priimti sprendimai nepagrįsti nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams nenustatyta. Priešingai, atsakovai tinkamai, remdamiesi įstatymais veikė savo kompetencijos ribose, jos neperžengė.

Apeliaciniame skunde pats pareiškėjas viena vertus, pripažįsta, kad sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, bet neteisingi, kita vertus, teigia, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas netinkamai įvertino pateiktų dokumentų apie naujai sukurtą nekilnojamąjį turtą esmę ir nepagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises, nors jis pateikė tinkamus dokumentus.

Pasisakant dėl pastarųjų argumentų, primintina, jog, kaip minėta, pareiškėjo pateikti dokumentai atsakovų buvo vertinti ir sprendimai dėl pareiškėjo prašymo buvo priimti remiantis teisės aktų nuostatomis. Nesant atitinkamų teisės aktuose nurodytų pagrindų, juos patvirtinančių dokumentų tenkindami pareiškėjo prašymą atsakovai būtų viršiję savo kompetenciją, atitinkamai tokie sprendimai nebūtų teisėti.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas vykdė tik formalųjį teisingumą, sprendimas nėra teisingas, priimtas netinkamai kvalifikavus ginčo teisinius santykius ir pritaikius teisės normas, neištyrus visų esminių bylos aplinkybių.

Aukščiau išdėstytais argumentais, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nesant tam teisinių pagrindų, teismas negalėjo priimti kitokio sprendimo, tenkinti pareiškėjo skundo, nes toks sprendimas nebūtų teisėtas, pagrįstas bei teisingas. Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ABTĮ 39 straipsnio 2 dalį, už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 14 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgus į šią įstatymo nuostatą ir į tai, kad pareiškėjas pateikė teismui pavedimo kopiją, įrodančią, jog už apeliacinį skundą buvo sumokėtas 14,48 Eur žyminis mokestis, sumokėta žyminio mokesčio permoka – 0,48 Eur – grąžinama žyminį mokestį sumokėjusiam asmeniui pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a

 

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2015 m. vasario 19 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per banką Danske Bank A/S Lietuvos filialas sumokėto žyminio mokesčio dalį – 0,48 Eur (įmokos kodas 5660).

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

 

 

Artūras Drigotas

 

 

Dalia Višinskienė

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK4 4.47 str. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai