Civilinė byla Nr. e2A-703-253/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00245-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.4; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 19 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. L. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Z. ieškinį atsakovei R. L., trečiajam T. P. dėl avanso ir baudos priteisimo bei nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovės R. L. priešieškinį ieškovei E. Z. ir atsakovui R. U. dėl nuostolių priteisimo.

              Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

              I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. L. 6 000 Eur sumokėtą avansą pagal 2015-03-04 preliminariąją sutartį, 6 000 Eur baudą, 13 290,60 Eur nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2015-03-04 tarp šalių sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo, jos įvykdymui užtikrinti ieškovė E. Z. nustatyta tvarka sumokėjo 6 000 Eur avansą, pardavėja leido pirkėjai tvarkytis, remontuoti turtą, tačiau kitų įsipareigojimų neįvykdė, apie įsipareigojimų įvykdymą nepranešė, pagrindinės sutarties nustatytu terminu iki 2015-10-31 nesudarė. Nurodė, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovė turtą pardavė kitam asmeniui, dėl to iš atsakovės prašė priteisti sumokėtą avansą ir baudą. Ieškovė, tikėdamasi, kad preliminarioji sutartis bus įvykdyta, pardavėjos leidimu remontavo turtą ir dėl perkamo objekto remonto patyrė išlaidų, jas prašė priteisti kaip nuostolius.
2. Atsakovė patikslintu priešieškiniu byloje prašė pripažinti, kad pagrindinė sutartis per 2015‑03‑04 preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo sudaryta dėl E. Z. kaltės; priteisti R. L. iš E. Z. ir R. U. solidariai 3 891 Eur sumą nuostoliams atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti R. L. iš E. Z. ir R. U. solidariai visas R. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pagal 2015-02-17 tarpininkavimo sutartį T. P. buvo įsipareigojusi atsakovei tarpininkauti parduodant ginčo nekilnojamąjį turtą. Iš E. Z. negautas pasirašytas 2015-11-06 jai išsiųstas susitarimas dėl sutarties vykdymo termino pratęsimo ir informacija apie galimybę sudaryti pagrindinę sutartį, tad tapo akivaizdu, jog E. Z. ir R. U. be pagrindo atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl prašė pripažinti, kad dėl preliminariosios sutarties pažeidimo yra kalta E. Z.. Nurodė, kad atsakovė buvo pasirengusi turtą parduoti E. Z., turto pardavimui įteisinti buvo atlikti visi būtini veiksmai ir parengti visi reikiami dokumentai, todėl prašė priteisti dėl pagrindinės sutarties su E. Z. nesudarymo patirtus nuostolius, atsiradusius turtą pardavus už mažesnę kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Palangos miesto apylinkės teismas 2016-12-28 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei E. Z. iš atsakovės R. L. 6 000 Eur avansą, 6 000 Eur baudą ir 13 290,63 Eur nuostolius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2016-03-31 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovės R. L. 569 Eur žyminio mokesčio ir 1 272,13 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei E. Z.; priešieškinio reikalavimus atmetė; taip pat nusprendė grąžinti ieškovei E. Z. 190 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas, įvertinęs šalių panaudotas įrodinėjimo priemones preliminarios sutarties pareigų įvykdymui pagrįsti, konstatavo, kad atsakovė R. L., kaip turto pardavėja, nepateikė leidimo parduoti butą (duomenys neskelbtini) neįvykdė įsipareigojimo parduoti ieškovei prie jos ketinamo pirkti buto priskirtą žemės sklypo dalį, tad neįvykdė pareigų tinkamai ir laiku pasirengti pagrindinio turto sandorio sudarymui, todėl ieškovė E. Z. pagrįstai reikalauja taikyti preliminariosios sutarties neįvykdymo pasekmes, numatytas preliminariosios sutarties 5.1 punkte. Teismas pažymėjo, kad preliminariojoje sutartyje trečiajam asmeniui tarpininkei T. P. pareigos nenustatytos, vadinasi, jai negali kilti pasekmių dėl pareigų neįvykdymo pagal ginčo objektu esančią preliminariąją sutartį. Teismas darė išvadą, kad, nustačius, jog pagrindinis sandoris iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino nebuvo sudarytas dėl atsakovės R. L. kaltės, jai tenka pareiga grąžinti ieškovės E. Z. pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą, taip pat atsakovė turi pareigą sumokėti šalių susitartas netesybas – avanso dydžio baudą. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė prašomų priteisti 13 290,63 Eur nuostolių dydį. Teismas priešieškinio reikalavimus dėl nuostolių priteisimo vertino kaip nepagrįstus, nes nenustatyta ieškovės kaltė dėl atsakovės nurodomų nuostolių dėl turto kainų skirtumo atsiradimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė R. L. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-28 sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovės R. L. 6 000 Eur avansą ir 5 999,65 Eur nuostolių atlyginimą; taip pat priteisti atsakovei iš ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
6. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad preliminariosios sutarties pareigų neįvykdė atsakovė, kad pagrindinis sandoris nebuvo sudarytas dėl atsakovės kaltės. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 13 290,63 Eur dydžio nuostolius, nepatikrinęs įrodymų leistinumo ir pagrįstumo. Nurodo, kad trečiasis asmuo, kaip šalis, atsakinga už šios sutarties vykdymą, pasirašė ir 2015‑03‑04 preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Tarpininkė nuolat bendravo su ieškove, jai atstovaujančiu R. U., jo prašymu atidėjo pagrindinės sutarties sudarymo datą. Elektroniniu paštu tarpininkės 2015-11-06 išsiųstas ieškovei susitarimas Nr. 1 įrodo, kad apeliantė, atstovaujama tarpininkės T. P., siekė sudaryti pagrindinį susitarimą dėl ginčo turto pardavimo. Teigia, kad su banku buvo sutarta, jog abiejų butų pirkimas vyks vienu metu, todėl nesutinka, kad atsakovė neįvykdė preliminariąja sutartimi prisiimtos pareigos gauti iš banko leidimą parduoti ginčo butą. Taip pat nesutinka, jog ji nevykdė pareigos dėl žemės sklypo prie ieškovės ketinamo pirkti buto suformavimo ir jo pardavimo ieškovei. Atsakovės nuomone, teismas nevertino kitos preliminariosios sutarties šalies veiksmų, nenustatė aplinkybių ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji vykdė preliminariosios sutarties sąlygas ir siekė sudaryti sutarto pirkti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantė sutinka ieškovei grąžinti 6 000 Eur dydžio avansą, tačiau mano, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 000 Eur baudą yra nepagrįstas, nes pagrindinis sandoris iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino nebuvo sudarytas dėl ieškovės kaltės. Nesutinka su teismo priteistų nuostolių dydžiu ir, remdamasi teikiama remonto darbų lokaline sąmata, teigia, kad ginčo turto remonto ir pagerinimo darbų išlaidos yra 5 999,65 Eur ir tokio dydžio nuostoliai priteistini ieškovei.
7. Atsiliepimu ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nesutinka, kad apeliantė buvo įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Apeliantės samprotavimai, jog ieškovė neturėjo finansinių galimybių įvykdyti preliminariąją sutartį, yra nepagrįsti. Atsakovė pati buvo nesąžininga ir nebendradarbiavo, atsakovės elgesio dėl preliminariosios sutarties pratęsimo dviem savaitgalio dienoms, kai pati nėra gavusi banko sutikimo ir dėl jo net nesikreipė, negalima pavadinti sąžiningu bendradarbiavimu. Teigia, kad atsakovė norėjo parduoti butą ne ieškovei, o kitiems asmenims. Atsakovės teiginiai, kad su banku buvo sutarta dėl abiejų jos turimų butų pirkimo vienu metu, nepagrįsti ir neįrodyti. Taip pat nurodo, kad ieškovė buto įrengimo darbus atliko ūkio būdu, atsakovė nepateikė įrodymų, kad kvituose nurodytų medžiagų ar įrangos bute nėra ar darbų bute nėra atlikta. Pirmosios instancijos teismas pasiūlė atsakovei atlikti ekspertizę, tačiau atsakovė jos atsisakė. Teigia, kad pateikta lokalinė sąmata nesusijusi su ieškovės įrengtu ir remontuotu butu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k  o  n  s  t  a  t  u  o  j  a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
9. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
10. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl avanso grąžinimo, baudos sumokėjimo ir nuostolių atlyginimo, reikalavimai kildinami iš preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-03-04 tarp E. Z. (pirkėjos) ir R. L. (pardavėjos), tarpininkaujant T. P., sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Preliminarioji sutartis) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (vėliau – buto Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Preliminariojoje sutartyje šalys įsipareigojo pagrindinę sutartį sudaryti iki 2015-10-31, numatydamos, kad atsiradus šioje sutartyje nenumatytų aplinkybių, sutarties terminas gali būti pratęstas bendru šalių sutarimu. Byloje iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nesudaryta. Iš byloje esančios 2015-12-08 notarinės pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad atsakovė R. L. ginčo butą ir kitą butą pardavė kitiems asmenims.
11. Apeliantės R. L. nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei padarė neteisingas išvadas dėl atsakovės kaltės dėl pagrindinio sandorio nesudarymo. Apeliaciniu skundu atsakovė R. L. prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinant iš dalies ir priteisiant ieškovei iš atsakovės R. L. 6 000 Eur avanso ir 5 999,65 Eur nuostolių, o kitus ieškinio reikalavimus atmesti. Taigi apeliaciniu skundu atsakovė neginčija tik minėto dydžio ieškinio reikalavimų.
12. Pastebėtina, kad skundžiamu teismo sprendimu, be kita ko, buvo atmesti ir atsakovės R. L. byloje pareikšto priešieškinio reikalavimai. Apeliantė prašo panaikinti dalį Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-28 sprendimo, tačiau apeliaciniame skunde konkrečių argumentų dėl sprendimo dalies, kuria atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimai, neteisėtumo ar nepagrįstumo nenurodė. Be to, prašydama panaikinti sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą, apeliantė reikalavimo tenkinti priešieškinio reikalavimus nepareiškė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina apeliacinio skundo argumentus ir pasisako dėl apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
13. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai). Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovė teigė, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl priešingos šalies kaltės.
14. Apeliaciniame skunde atsakovė R. L. akcentuoja, kad trečiasis asmuo T. P. tarpininkavimo sutartimi įsipareigojo apeliantės naudai atlikti visus veiksmus, kad pagrindinis sandoris būtų sudarytas tinkamai ir laiku. Iš byloje esančios 2015-02-17 tarpininkavimo sutarties nustatyta, kad ši sutartis sudaryta tarp trečiojo asmens T. P. ir atsakovės R. L., T. P. įsipareigojant tarpininkauti R. L. parduodant šios turimą konkretų nekilnojamąjį turtą. Nagrinėjamoje byloje ieškovės E. Z. reikalavimai atsakovei R. L. kildinami iš 2015-03-04 sudarytos Preliminariosios sutarties. Nors apeliantė akcentuoja, kad trečiasis asmuo, kaip asmuo, atsakingas už šios sutarties vykdymą, pasirašė ir Preliminariąją sutartį, tačiau 2015-03-04 preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos pareigos pardavėjai (t. y. R. L.), trečiajam asmeniui T. P. (tarpininkei) pareigos nenustatytos, reikalavimai trečiajam asmeniui byloje nepareikšti. Tarpininkavimo sutartis sudaryta tarp tarpininkės (trečiojo asmens) ir pardavėjos (atsakovės), ieškovė E. Z. nebuvo minėtos tarpininkavimo sutarties šalis. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo, pagrįstai vertino atsakovės R. L., kaip Preliminariosios sutarties šalies – pardavėjos, sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumą ir jai kylančias pasekmes netinkamo prievolių vykdymo atveju.
15. Apeliaciniu skundu atsakovė R. L. teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė sutarties nesudarymo priežastis, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino tiek atsakovės, tiek ir pačios ieškovės elgesį. Apeliantė teigia, kad ji buvo įvykdžiusi visus įsipareigojimus pagal Preliminariąją sutartį, be to, priimant skundžiamą sprendimą neįvertintas ieškovės E. Z. elgesys, susijęs su ieškovės pasirengimu sudaryti pagrindinę sutartį, bendradarbiavimo pareigos vykdymu. Ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
16. Preliminariosios sutarties 4.1.3.1–4.1.3.8 punktuose buvo numatyti pardavėjos įsipareigojimai, apimantys turto arešto pašalinimą, banko leidimo parduoti turtą gavimą, parduodamo turto atidalijimą ir įteisinimą Registrų centre, naudojimosi tvarkos sutartyje nurodytu žemės sklypu nustatymą, naudotis nustatyto žemės sklypo pardavimą, taip pat leidimą tvarkyti ir remontuoti turtą nuo Preliminariosios sutarties pasirašymo ir mokesčių sumokėjimą.
17. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji neįvykdė Preliminariąja sutartimi prisiimtos pareigos gauti iš banko leidimą parduoti ginčo butą. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu, teigdama, jog minėtą pareigą įvykdė, atsakovė iš esmės rėmėsi byloje esančiu 2015-09-14 AB SEB banko raštu dėl leidimo parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad Preliminariojoje sutartyje atsakovė ir ieškovė susitarė dėl vieno buto – adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Tačiau iš byloje esančio                           2015-09-14 AB SEB banko rašto R. L. turinio nustatyta, kad R. L. kreipėsi į banką su prašymu leisti parduoti AB SEB bankui įkeistą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 26 500 Eur, t. y. atsakovė į banką kreipėsi dėl leidimo parduoti kitą butą, nei aptartas su ieškove sudarytoje Preliminariojoje sutartyje, ir už mažesnę kainą. Minėto rašto duomenys patvirtina, kad bankas nesutiko, jog atsakovės prašyme nurodytas kitas turtas būtų parduotas prašyme nurodytomis sąlygomis. Taigi skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėta, kad minėtame rašte dėl Preliminariosios sutarties objekto – buto (duomenys neskelbtini), ir leidimo jį parduoti AB SEB bankas nepasisakė.
18. Atsakovė R. L. nurodo, kad tuo pačiu metu pardavinėjo du butus ir buvo sudariusi dvi preliminariąsias sutartis su potencialiais abiejų butų pirkėjais – ieškove E. Z. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir S. S. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo. Apeliantė akcentuoja, kad bankas nedavė sutikimo atsakovei parduoti vieną turtinį vienetą, tačiau dėl abiejų butų pardavimo bankas neprieštaravo ir su banku buvo sutarta, jog abiejų butų pirkimas vyks vienu metu. Tačiau minėtame 2015-09-14 AB SEB banko rašte tokie duomenys, kad atsakovė kreipėsi į banką ir bankas davė sutikimą dėl abiejų butų pardavimo, neužfiksuoti. Apeliantė remiasi aplinkybe, kad 2015-12-08 buvo pasirašyta ginčo buto ir kito buto pirkimo–pardavimo sutartis su kita pirkėja, ir teigia, jog visi reikalingi dokumentai butams parduoti buvo parengti. Tačiau minėta sutartis sudaryta vėliau, su kitais pirkėjais, be to, kaip minėta anksčiau, atsakovė su ieškove buvo susitarusi dėl vieno buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Aplinkybes, kad bankas buvo suteikęs atsakovei leidimą parduoti ginčo butą ieškovei už Preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą, patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ji įvykdė Preliminariojoje sutartyje jai, kaip pardavėjai, nustatytą pareigą gauti banko leidimą parduoti butą (duomenys neskelbtini).
19. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovė tinkamai ir iki galo įvykdė pareigas, susijusias su žemės sklypo prie ieškovės ketinamo pirkti buto suformavimu ir pardavimu ieškovei. Nors apeliantė nurodo, kad dar 2012 m. minimas žemės sklypas buvo padalytas ir nustatyti atskirai butų naudojami žemės sklypo plotai bei bendrai naudojamas žemės sklypo plotas, tačiau tokia sąlyga – nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, nurodytu Preliminariosios sutarties 1.1 punkte, – buvo įtraukta į šalių vėliau, t. y. 2015-03-04, sudarytą Preliminariąją sutartį. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą. Taip pat nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo T. P. nurodė, jog pirmo aukšto butui priskirta žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „(duomenys neskelbtini)“, o antram aukštui priklauso tik bendras įvažiuojamasis kelias; atsakovė R. L. ieškovei E. Z. planavo parduoti butą pirmame aukšte. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog vien iš žemės sklypo plano negalima nustatyti būtent prie ieškovės E. Z. ketinamo pagal Preliminariąją sutartį pirkti turto priskirto žemės sklypo dydžio ir naudojimosi tvarkos. Be to, nepateikta įrodymų, jog ieškovei šis planas buvo pateiktas ir ieškovei identifikuota prie jos planuojamo pirkti turto priskirta žemės sklypo dalis ir naudojimosi juo tvarka.
20. Apeliantė teigia, kad būtent ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų ir dėjo pastangas sudaryti pagrindinę sutartį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose su atsakove. Iš preliminariosios sutarties turinio matyti, kad pirkėjai (ieškovei) sutartyje buvo nustatyta pareiga numatytais terminais sumokėti 6 000 Eur dydžio avansą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2015-03-05 banko mokėjimo nurodymo kopija bei preliminariojoje sutartyje pardavėjos parašu patvirtintas įrašas – patvirtina, kad pirkėja E. Z. šį savo, kaip pirkėjos, įsipareigojimą įvykdė. Ginčo byloje dėl šios aplinkybės nekilo. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys apie su atsakovės sutikimu ketinamame įsigyti ginčo bute ieškovės atliktą remontą pagrindžia, jog ieškovės ketinimai sudaryti pagrindinę turto sandorį buvo rimti ir realūs.
21. Nors apeliantė teigia, kad neįvertinta aplinkybė, jog ieškovė E. Z. nepareikalavo iš atsakovės Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu sudaryti sutartį, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu buvo pasirengusi šią sutartį sudaryti. Apeliantė pabrėžia, kad ieškovė nepasirašė 2015-11-06 susitarimo, nepateikė raštiško ar žodinio paaiškinimo ir atsisakė vykdyti Preliminariąją sutartį. Pastebėtina, kad Preliminariojoje sutartyje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo 2015-10-31. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą jos nesudaro. Iš byloje esančios susirašinėjimo elektroniniais laiškais kopijos duomenų nustatyta, kad pardavėjos R. L. pasirašytas susitarimas Nr. 1 dėl 2015-03-04 preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo termino pratęsimo sudarytas 2015-11-06, jį R. L. išsiuntė elektroniniu paštu 2015‑11‑07, t. y. atsakovės R. L. pasiūlymas raštu pateiktas praėjus anksčiau numatytam terminui sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kad pasiūlymo pateikimo metu buvo įvykdžiusi Preliminariojoje sutartyje numatytus savo, kaip pardavėjos, įsipareigojimus ir buvo pasirengusi sudaryti pagrindinę sutartį. Įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė E. Z. delsė sudaryti pagrindinę sutartį numatytu laiku ar neteko suinteresuotumo sudaryti pagrindinę sutartį ir dėl to nepagrįstai vengė arba atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nepateikta. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatavo atsakovės R. L. kaltę dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo.
22. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad sutinka ieškovei grąžinti 6 000 Eur dydžio avansą, tačiau apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteista 6 000 Eur bauda. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje numatytas prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas nereiškia, kad šaliai, dėl kurios kaltės nebuvo įgyvendinta preliminarioji sutartis, negali būti taikoma preliminariojoje sutartyje nustatyta civilinė atsakomybė netesybų forma. Nagrinėjamu atveju Preliminariosios sutarties 5.1 punkte šalys numatė, kad, jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjos kaltės, sutartis laikoma nutrūkusia ir pardavėja privalo grąžinti pirkėjai avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą. Taigi sutarties šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, buvo susitarusios dėl netesybų ir nustatė jų dydį, kurį, sutartį pažeidus pardavėjai, ši privalo sumokėti kitai šaliai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatęs, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės (pardavėjos) kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei E. Z. iš atsakovės R. L. priteisė ir sutartyje numatyto dydžio baudą.
23. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistų nuostolių, susijusių su Preliminariosios sutarties objektu buvusio buto remonto ir pagerinimo darbais, dydžiu. Skundžiamu sprendimu iš atsakovės R. L. ieškovei priteista 13 290,63 Eur nuostolių. Nagrinėjamu atveju atsakovė R. L. pripažįsta ir neginčija aplinkybės, kad ieškovei leido atlikti ketinamo pirkti turto remonto ir pagerinimo darbus. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad sutinka kompensuoti turto remonto ir pagerinimo išlaidas, tačiau nurodo, jog ieškovei turėtų būti priteisti 5 999,65 Eur dydžio nuostoliai. Apeliantė R. L. nurodomą nuostolių sumą, kurią sutiktų padengti ieškovei, grindžia kartu su apeliaciniu skundu teikiamu ir prašomu pridėti nauju rašytiniu įrodymu – buto (duomenys neskelbtini), pastato pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), remonto darbų lokaline sąmata.
24. Teisėjų kolegija išaiškina, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. To reikalauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai.
25. Apeliantė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu negalėjo pateikti teismui įrodymų dėl ginčo turto remonto ir pagerinimo darbų išlaidų dydžio, nes ginčo buto pirkėjai nesuteikė galimybės patekti į jų įsigytą butą ir, pasikvietus ekspertus, nustatyti atliktų remonto ir pagerinimo darbų vertę. Tačiau tokių įrodymų, kurie patvirtintų naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme pagrindą, apeliantė nepateikė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl poreikio šioje byloje skirti ekspertizę atliktų remonto darbų mastui įvertinti, tačiau atsakovė prašymo skirti ekspertizę nereiškė (2016-12-08 teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 40 sek.). Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, atsisako priimti atsakovės pateiktą naują dokumentą (buto remonto darbų lokalinę sąmatą) ir jo nevertina.
26. Šioje byloje ieškovė įrodinėjo, kad, tikėdamasi, jog Preliminarioji sutartis bus įvykdyta, į planuojamą pirkti nekilnojamojo turto objektą įvedė dujas, elektrą, atliko pastato, kuriame yra perkamas turtas, išorės apšiltinimo ir tinkavimo darbus, atliko vidaus elektros instaliacijos darbus, vidaus apdailos darbus, įdėjo langus, pakeitė duris, įrengė vonios ir tualeto patalpas. Ieškovė rašytiniais įrodymais įrodinėjo, kad planuojamo pirkti buto remonto ir pagerinimo darbams išleido 13 290,63 Eur. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus kaip pakankamus patvirtinti ieškovės nurodomą išlaidų remontui ir pagerinimui dydį. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
27. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (CPK 176, 185 straipsniai). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu – išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo.
28. Apeliantė akcentuoja, kad vienas iš teismui patiektų kvitų, kuriais remiasi ieškovė, išduotas 2015-03-02, tad prekės įsigytos iki Preliminariosios sutarties sudarymo. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų – elektroninių laiškų kopijų, matyti, kad tokiu metu jau vyko derybos dėl preliminariosios sutarties dėl ginčo buto sudarymo. Be to, Preliminarioji sutartis sudaryta praėjus neilgam laikui, t. y. 2015-03-04, o apeliantė nepateikė argumentų, kad 2015-03-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvite už 37,28 Eur įsigytos prekės negalėjo būti panaudotos preliminariojoje sutartyje nurodytam ieškovės planuojamam įsigyti butui remontuoti ir pagerinti.
29. Apeliantė, nesutikdama su 1 179,02 Eur suma už langus pagal 2015-07-27 sąmatą, teigia, kad V. S., turintis plastikinių langų prekybos verslą, sudarė šią sąmatą R. U. prašymu, tačiau R. U. iš V. S. langų nepirko. Tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kad po Preliminariosios sutarties sudarymo ieškovė tokių langų iš viso nesumontavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo abejoti šiomis išlaidomis ir jų dydžiu.
30. Apeliantė akcentuoja, kad prie ieškovės pateiktų prekių (paslaugų) 7 050 Eur sumos pirkimo–pardavimo kvitų, išrašytų R. P., nepridėta rangos sutartis, nepateiktos numatomų atlikti darbų sąmatos, nėra atliktų darbų aktų ir darbų perdavimą užsakovui patvirtinančių įrodymų. Ieškovės E. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ieškovė buto įrengimo darbus atliko ūkio būdu, o darbai priimami juos apmokant. Atkreiptinas dėmesys, kad prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitai išrašyti skirtingu metu: 2015-08-15 – už remonto, apdailos darbus; 2015-09-10 – už dažymo, apdailos darbus; 2015-10-28 – už apdailos ir dekoro darbus. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės nurodomomis išlaidomis, duomenų, kad minėtuose prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvituose nurodyti darbai nebuvo atlikti ar jų atlikta mažiau, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė (CPK 12, 178 straipsniai).
31. Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės neginčija faktinės aplinkybės, kad ieškovės ketintame pirkti bute buvo atlikti remonto ir pagerinimo darbai, sunaudotos medžiagos. Apeliaciniame skunde dėstomi motyvai, kad vienas asmuo per keletą dienų negalėjo fiziškai atlikti darbų už nurodytą sumą, kad pateikti medžiagų pirkimo dokumentai (jų dalis) galėjo būti kito buto remonto metu įgytų medžiagų ar atliktų darbų įrodymai, grįsti prielaidomis ir nesudaro pakankamo pagrindo abejoti ieškovės išlaidų dydžio pagrįstumu. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų šalių procesinės įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą byloje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės E. Z. pateiktus rašytinius įrodymus įvertino kaip pakankamus pripažinti pagrįstu ir įrodytu priteistinų nuostolių dydį.
32. Išnagrinėjusi atsakovės R. L. apeliacinį skundą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-28 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Bendroji taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė E. Z. pateikė prašymą priteisti turėtas 1 000 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatytų teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų nauja redakcija išdėstytų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatose numatytu būdu apskaičiuotino dydžio, dėl to, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

              Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-28 sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti ieškovei E. Z. iš atsakovės R. L. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai              Raimonda Andrulienė

              Albina Pupeikienė

              Alvydas Žerlauskas